Baudžiamoji byla Nr. 1S-366-493/2021

Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00560-1995-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2.; 2.5.19

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. T. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. T. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – ir Komisija) 2021 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 95-172 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       V. T. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalį 9 punktą - laisvės atėmimu 14 metų. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009 m. vasario 19 d., bausmės pabaiga – 2023 m. vasario 19 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2021 m. kovo 22 d.) – 1 metai 11 mėnesių ir 1 diena.

2.       Komisija 2021 m. kovo 22 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutarė V. T. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija nutarime sprendė, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, todėl teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose.

3.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi atmetė nuteistojo V. T. skundą dėl Komisijos nutarimo, motyvuojant tuo, kad, nors nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.  

4.       Nuteistasis V. T. skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1.                      Skunde nuteistasis teigia, kad teismas ir Komisija neatsižvelgė į teigiamai jį charakterizuojančių duomenų visumą, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema – pagal „OASys“ metodiką - 31 balai iš 168, kad jis dirba, pastoviai moka išmokas pagal vykdomuosius dokumentus, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, mokėsi bei įgijo kompiuterių operatoriaus specialybę, kad nesusijęs su kriminaline subkultūra, turi aukštą motyvaciją darbui, atlikdamas bausmę palaiko tamprius ryšius su artimaisiais. Aukščiau paminėtų aplinkybių visetas, skundo autoriaus vertinimu, rodo žemą nusikalstamo elgesio riziką ir akivaizdžią nusikalstamo elgesio rizikos pažanga, o tai leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis yra minimaliai pavojingas visuomenei. Į visas šias aplinkybes teismas ir Komisija išsamiai neįsigilino ir įvertino formaliai, o akcentavo tik statinius kriminogeninius veiksnius (slapstymasis, pažeidimai bausmės metu, finansiniai įsipareigojimai), o ypač - teisės pažeidimus ir šį faktą pateikė kaip esminį, visai nesigilindami į nuteistojo dabartinį elgesį. Skunde teigiama, kad ir teismų praktikoje išaiškinta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje, o kitos aplinkybės gali būti vertinamos tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir leidžia įžvelgti pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme.

4.2.                      Skunde teigiama, kad teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė nusikalstamų veikų pobūdžiui, nusikaltimų sunkumui ir kitomis aplinkybėms, susijusiomis su apkaltinamuoju nuosprendžiu, tačiau tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių V. T. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Teismas nukrypo į apkaltinamojo nuosprendžio vertinimą, kuris šiuo aspektu jau yra įvertintas, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas nėra pagrindinis veiksnys, įtakojantis lygtinio paleidimo taikymą (Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-1941-397/2015). Nuteistojo vertinimu, teismas taikė BVK 157 straipsnio 1 dalies ir BPK 360 straipsnio nuostatas išplėstinai, nukrypdamas nuo teismų praktikos ir įstatymų normų taikymo, vadovaudamasis tik V. T. padaryto nusikaltimo pobūdžiu, darant išvadą, kad dėl šių priežasčių nuteistasis turi tęsti laisvės atėmimo bausmę izoliuotas, kitaip gali būti iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nuteistojo požiūriu, vadovaujantis tokiu teismo pabrėžiamu motyvu apie bausmės paskirtį, lygtinio paleidimo institutas neturėtų būti taikytinas jokiam nuteistajam.

4.3.                      Skunde nurodoma, kad iš pateiktų dokumentų matyti, jog pagal vykdomuosius dokumentus atlyginta ir išmokėta ženkli suma ir skola pastoviai mokama - atliekami reguliarūs atskaitymai iš darbo užmokesčio. V. T. dirbant pataisos įstaigoje ir gaunant atlyginimą, yra nuskaitoma 30 procentų visų gaunamų lėšų, todėl teismo nurodyta 779,00 Eur suma neatitinka tikrovės. Nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, kai nuteistasis turi turto ar jo įgyja įkalinimo metu į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, žalos atlyginimas išieškomas priverstine tvarka. Išmokos mokamos iš darbo užmokesčio pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 733-736 straipsniuose nustatytais pagrindais. Skunde nuteistasis prašo atkreipti dėmesį, jog Komisijos skirtas įpareigojimas iki pakartotinio prašymo svarstymo dėl sekančio lygtinio paleidimo, jis privalės papildomai „savanoriškai kas mėnesį dengti vykdomuosius dokumentus“, nors jis yra dengiamas privalomai, yra neįgyvendinamas, nes atskaičius išmokas iš darbo užmokesčio pagal vykdomuosius dokumentus, jam lieka minimali suma pragyvenimui, būtiniausiems gyvybiniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, higienai ir kt., nes bausmę atlieka pataisos įstaigoje - atvirojoje kolonijoje.

5.       Nuteistojo V. T. skundas atmestinas.

6.       Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7.       Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam V. T. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

8.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. T. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatoma žema – 31 balo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, kad nuo pirminio vertinimo, atlikto 2015 m. gruodžio 4 d., pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 41 balo, t. y. 10 balų, ir tai neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Iš nustatytų balų svertinių taškų suma yra 7 balai, t. y. mažesnė nei likę statiniai, kurie jau nebegali kisti, tačiau iš V. T. nustatytų kriminogeninių veiksnių matyti, jog statinis veiksnys yra vienas – slapstymasis, pažeidimų turėjimas bausmės metu ir du dinaminiai: finansiniai įsipareigojimai, mąstymas ir elgesys, kas rodo, jog  nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę ir privalo sumažinti. Vis dėlto vien tik šios aplinkybės (ne)taikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju būtina įvertinti V. T. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

9.       Nuteistasis V. T. vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones. Teigiamai jo elgesį apibūdina ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, galiojančių nuobaudų neturi, už gerą elgesį ir mokymąsi, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir darbą skatintas dešimt kartų, dirba, įgijo kompiuterio operatoriaus specialybę, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus, kas, priešingai nei teigiama nuteitojo skunde, skundžiamoje nutartyje buvo įvertinta. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, šiuo metu byloje nenustatyta. Nors šiuo metu V. T. galiojančių nuobaudų neturi, tačiau aplinkybės, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir žinodamas nustatytas elgesio taisykles jas ne kartą pažeidė – 13 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles, už ką 6 kartus baustas nuobaudomis, dėl kitų pažeidimų apsiribota svarstymu drausmės komisijoje, atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo tam tikrą jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi atliekant bausmę bei leidžia spręsti, jog nuteistojo elgesio korekcija dar turi būti tęsiama.

10.       Be to, tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis nuteistasis V. T. yra geros nuomonės apie save, savimi pasitikintis, jautrus kritikai, kai kada užgaulus, stengiasi sudaryti gerą įspūdį apie save. Nuteistasis greitą veikimą vertina kaip ryžtingo ir pasitikinčio savimi žmogaus bruožą. Nors pripažįsta, kad nusikaltimo metu pasielgė impulsyviai, nepagalvodamas apie pasekmes, tačiau nuteistasis linkęs minimizuoti savo indėlį į padarytą nusikalstamą veiką, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių, taip pat nuteistasis tam tikrą savo elgesį yra linkęs pateisinti, t. y. slapstymąsi, nuobaudų turėjimą. Nuteistasis apgalvojęs kai kurias savo pasekmes, tačiau ne visas, bei kartoja tas pačias klaidas neįvertindamas ankstesnio patyrimo, linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Įvertinus nurodytas aplinkybes, abejotina, kad ir šiuo metu paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu. Juo labiau, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, V. T. slapstymasis ir pažeidimų turėjimas bausmės metu yra nekintantis kriminogeninis veiksnys, galintis paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.

11.       Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, V. T. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), padarymą, ankščiau teismo teistas, nuo nusikaltimo padarymo keturiolika metų slapstėsi užsienyje, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Šių aplinkybių pagrindu negalima nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, rodo, jog tai neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Šiuo atveju teismas apie nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas ir požiūrį į anksčiau taikytą lygtinio paleidimo institutą pasisakė ir vertino visų kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje, nesuteikdamas jai ypatingos ar prioritetinės reikšmės, taigi, jokių įstatymų nuostatų nepažeidė.

12.       V. T. skundo argumentai, jog Komisija ir apylinkės teismas, svarstydami jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepagrįstai įvertino jo padarytus nusikaltimus ir jų pavojingumą, likusios neatliktos bausmės dalį, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Nors tiek padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas ir įvykdymo aplinkybės, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą taikyti/ netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje sudaro galimybę susidaryti visapusišką įspūdį apie nuteistojo asmenybę ir negali būti laikomas neteisėtu. Tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį ir įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti iš Komisijos nutarimo ir skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio, aplinkybės apie nuteistojo padarytus nusikaltimus, buvo įvertintos kitų duomenų kontekste, kas neprieštarauja BVK 157 straipsnio nuostatoms ir formuojamai teismų praktikai. Teisėjų kolegija pažymi, jog pataisos procesas yra ilgas ir sudėtingas, ir tam reikalingas laikas, todėl ta aplinkybė, kad nuteistasis jau tikrai ilgą laiką atlikinėja bausmę yra suprantama, bet, įvertinus visumą aplinkybių, spręstina, kad šis procesas dar turi tęstis struktūruotoje aplinkoje. Tuo labiau, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas ir kitas nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis rizikos veiksnys, kurį savo elgesiu nuteistasis gali įtakoti – mąstymas ir elgesys. Pažymėtina, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys buvo įvertintas remiantis šiuo metu egzistuojančiomis aplinkybėmis, nuteistojo požiūri į jam taikomą priežiūrą, todėl minėtas kriminogeninis rizikos veiksniai neabejotinai išlieka aktualus ir sprendžiant galimo lygtinio paleidimo klausimą.

13.       Skunde nuteistasis teigia, kad nepagrįstas teismo motyvas dėl didelių finansinių įsipareigojimų, nes pataisos namuose jis neturi galimybės juos greičiau dengti. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė buvo įvertinta kaip objektyvi, nepriklausanti nuo nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, tačiau atsižvelgus į nuteistojo darbinę patirtį, jo elgesio ir mąstymo ypatumus, taip pat ir įsipareigojimų dydžius, Komisija padarė motyvuotą išvadą, jog nuteistasis turi menkas turimų ieškinių apmokėjimo galimybes, kas buvo pripažinta kaip vienas iš V. T. nusikalstamą elgesį didinančių veiksnių. Kadangi ši išvada grįsta objektyviomis ir patikrintomis aplinkybėmis, su jomis nebuvo pagrindo nesutikti tiek pirmosios instancijos teismui, tokio nėra pagrindo ir teisėjų kolegijai. Taip pat nėra pagrindo kritiškai vertinti skunde nurodytą Komisijos skirtą įpareigojimą iki pakartotinio prašymo svarstymo dėl sekančio lygtinio paleidimo, papildomai savanoriškai kas mėnesį dengti vykdomuosius dokumentus, nes atskaičius privalomas išmokas jam lieka minimalia lėšų pragyvenimui. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad be gaunamo atlyginimo, į pataisos namus nuteistajam pinigų periodiškai siunčia sesuo. Taigi, aplinkybės, kad V. T. be gaunamų pajamų ir darbinės veikos, dar yra papildomai finansiškai remiamas, ir nuteistojo pozicija, kad be privalomojo išskaičiavimo savarankiškai dengiant ieškinius, jam pačiam trūktų lėšų asmeniniams poreikiams, neabejotinai rodo, jog nuteistasis nesuvokia prievolės kiek įmanoma optimaliau, parodant ir savo iniciatyvą, dengti turimus įsiskolinimus, ir toks jo požiūris kelia abejonių ir dėl nuteistojo savanoriško siekimo juos dengti ateityje, jam esant laisvėje.

14.       Remiantis aptartu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek teismas įvertino, kad nuteistasis V. T. vykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atsižvelgė į jo asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau tai buvo įvertinta kartu su visomis kitomis nustatytomis aplinkybėmis, o jų visuma nedavė pagrindo išvadai apie akivaizdžią nuteistojo pažangą. Taigi, Komisija ir pirmosios instancijos teismas nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, visa informacija apie nuteistąjį buvo visapusiškai įvertinta ir padaryta pagrįsta išvada, kad nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė galimybės pagrįstai manyti, jog V. T. daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir jis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

15.       Apibendrinant visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją V. T. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo V. T. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių  rūmų 2021 m. gegužės 11 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai        Danutė Giačaitė

        Jurgis Kiškis 

        Arūnas Paštuolis