VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. spalio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „KT Modules“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rywal LT“ prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-12978-588/2025.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rywal LT“ kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-12978-588/2025, kurioje patvirtina UAB „Rywal LT“ ir UAB „KT Modules“ taikos sutartis, dėl nesumokėtos 19 435,50 Eur skolos ir 0,2 proc. delspinigių nuo vėluojamos sumos už kiekvieną vėluojamą dieną priverstinio išieškojimo pagal Taikos sutarties 2.3, 2.4, 6 punktus.
1.1. Nurodė, kad UAB „KT Modules“ taikos sutartį įvykdė tik iš dalies – sumokėjo ieškovei UAB „Rywal LT“ taikos sutarties 2.1 ir 2.2 punktuose numatytus mokėjimus, tačiau toliau taikos sutarties nevykdo. Taikos sutarties 5 punkte numatyta, kad atsakovei nesumokėjus sumos dalies ilgiau nei 3 (tris) darbo dienas nuo taikos sutarties 2 punkte nurodyto termino, ieškovė įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visai likusiai sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. liepos 1 d. nutartimi tenkino UAB „Rywal LT“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, t. y. išdavė pareiškėjai UAB „Rywal LT“ vykdomąjį raštą pagal 2025 m. gegužės 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12978-588/2025 patvirtintos Taikos sutarties 2.3, 2.4 ir 6 punktus.
2.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2025 m. gegužės 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovės UAB „Rywal LT“ atstovo direktoriaus D. V. ir atsakovės UAB „KT Modules“ atstovo direktoriaus N. B.. Nutartis yra įsiteisėjusi. Šalys sutarė detalią ir konkrečią taikos sutarties sąlygų įgyvendinimo tvarką. Taikos sutarties 2 punkte yra numatyta, kokiomis sumomis ir pagal kokį grafiką atsakovė atlieka mokėjimus ieškovei. Taikos sutarties 6 punkte yra numatyta, jog „už pavėlavimą atlikti mokėjimus skaičiuojami 0,2 proc. delspinigiai nuo vėluojamos sumos už kiekvieną vėluojamą dieną“.
2.2. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovė teismo patvirtinta Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė tik iš dalies, tenkino prašymą, išduodant vykdomąjį raštą, kad teismo sprendimas galėtų būti įvykdytas priverstinai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
3. Atsakovė UAB „KT Modules“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 1 d. nutartį ir priimti naują nutartį – prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Apeliantei nebuvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimą į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nors Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 3 dalis įpareigoja teismą prieš išduodant vykdomąjį raštą įvertinti visų proceso šalių paaiškinimus bei pateiktus įrodymus, susijusius su taikos sutarties vykdymu. Apeliantei nebuvo suteikta teisė pateikti paaiškinimų dėl vykdomojo rašto išdavimo, todėl buvo pažeista jos teisė būti išklausytai.
3.2. Neegzistuoja CPK 646 straipsnio 3 dalyje matytas privalomasis pagrindas vykdomojo rašto išdavimui. Apeliantė 2025 m. gegužės 22 d. bei 2025 m. birželio 4 d. atliko du mokėjimus, kurių bendra suma sudaro 19 435,50 Eur. Tai patvirtina, kad apeliantė vykdo įsipareigojimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog taikos sutartis nėra vykdoma. Ieškovė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo grindžia ne taikos sutarties nevykdymu, o mokėjimų atlikimu pradelsus taikos sutartyje numatytus terminus. Apeliantė laiko, kad taikos sutarties vykdymas su minimaliais vėlavimas nėra ir negali būti pagrindas iš esmės nutraukti taikos sutartį ir jos pagrindu išduoti vykdomąjį raštą.
3.3. Apeliantė veikė sąžiningai, geranoriškai ir siekė vykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. taikos sutartį vykdė, mokėjimus atliko, tačiau dėl finansinių sunkumų neženkliai praleido mokėjimų terminą.
4. Pareiškėja UAB „Rywal LT“ atsiliepime į UAB „KT Modules“ atskirąjį skundą nurodė su juo nesutinkanti, prašė atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir skirti UAB „KT Modules“ 3 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, ½ dalį šios baudos priteisiant ieškovei. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. 2025 m. gegužės 22 d. ir 2025 m. birželio 4 d. atsakovė sumokėjo ieškovei tik dvi taikos sutartyje numatytas sumas, tačiau jokių kitų taikos sutartyje numatytų mokėjimų nei laiku, nei vėluodama atsakovė apskritai neatliko, nors tai turėjo būti padaryta iki 2025 m. birželio 11 d. Ieškovė el. paštu ne kartą priminė atsakovei apie pareigą laiku vykdyti taikos sutartį, tačiau į tai atsakovė nereagavo ir taikos sutarties nebevykdo, kas leido ieškovei kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atsakovė savo atskirajame skunde nurodo tikrovės neatitinkančias ir neegzistuojančias aplinkybes apie tariamą sąžiningą ir geranorišką taikos sutarties vykdymą pradelsus taikos sutartyje numatytus terminus.
4.2. CPK norma neįpareigoja teismo kiekvienu atveju prašyti taikos sutarties nevykdančios šalies paaiškinimų ir tokių paaiškinimų negavimas savaime nėra pagrindas panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo, kai bylos aplinkybės vykdomajam raštui išduoti teismui yra visiškai aiškios ir nekelia jokių abejonių.
4.3. Atsakovės, kurią atstovauja profesionalus advokatas, procesinis elgesys, nuolatiniais nepagrįstais prašymais ir skundais vilkinant atsakovės neginčijamos skolos priverstinį išieškojimą ieškovei, taip gaišinant ne tik ieškovę, bet ir teismą bei vykdomąją bylą pradėjusią antstolę, yra nesąžiningas ir sąmoningas veikimas prieš greitą byloje priimto teismo sprendimo vykdymą. Dėl to, remiantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, ieškovė prašo teismo skirti atsakovei 3 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, ½ dalį šios baudos priteisiant ieškovei.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
6. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 1 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
7. Apeliantė UAB „KT Modules“ kartu su atskiruoju skundu pateikė 2025 m. gegužės 22 d. ir 2025 m. birželio 4 d. mokėjimų nurodymus.
8. UAB „Rywal LT“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė – PVM sąskaitas faktūras Nr.: 139640, 139839, 139921, 140122, 140442, 141076, 141135, 141453, 141796, 141859, 142055, 142139, 142189, 142383, 142662, 143485, 143670, 143905, 143913, 144196, 144501, 144541, 144683, 144703, 145195, 145222, 145309, 145373, 145458, 146115, 147445, 147809, 149147 ir šių sąskaitų išsiuntimą patvirtinančius įrodymus; 2025 m. sausio 29 d. skolų suderinimo aktą ir jo siuntimo dokumentus; el. susirašinėjimą dėl skolos išdėstymo; 2025 m. gegužės 13 d. preliminarų sprendimą; 2025 m. gegužės 19 d. nutartį; el. susirašinėjimą dėl taikos sutarties vykdymo ir bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus.
9. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
10. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
11. Spręsdamas prašymą priimti naujus įrodymus, be nurodyto teisinio reglamentavimo bei jo taikymo praktikoje sąlygų, teismas taip pat turi įvertinti, ar prašomi priimti įrodymai atitinka įrodymų sąsajumo taisyklę. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017).
12. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo išnagrinėjo nepranešęs apeliantei, UAB „KT Modules“ nebuvo pateikusi atsiliepimo į UAB „Rywal LT“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir tik atskirajame skunde išdėstė savo argumentus, šalių naujai pateikti rašytiniai įrodymai apeliaciniame procese yra reikšmingi šioje byloje nagrinėjamiems klausimams dėl vykdomojo rašto išdavimo klausimo išnagrinėjimo, šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus priima ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas priima ir UAB „Rywal LT“ rašytinius įrodymus, t. y. el. susirašinėjimą dėl taikos sutarties vykdymo ir bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus, kadangi jie yra susiję su apeliacine tvarka nagrinėjamais atskirojo skundo argumentais ir reikšmingi nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti, tačiau kiti UAB „Rywal LT“ įrodymai nepriimtini, kadangi nėra susiję su vykdomojo rašto išdavimo klausimo išnagrinėjimu ir neturės reikšmės sprendžiant šį klausimą.
Dėl vykdomojo rašto išdavimo
13. Apeliantė teigia, kad nepaisant to, kad pradelsė taikos sutartimi nustatytą įmokų sumokėjimo terminą, kadangi susidūrė su finansiniais sunkumais, tai negali būti pagrindu nutraukti taikos sutartį ir išduoti vykdomąjį raštą.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; 2020 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020).
15. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
16. Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir yra vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015). Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismo gali būti keičiama tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015). Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą, vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).
17. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gegužės 19 d. nutartimi patvirtino 2025 m. gegužės 14 d. tarp ieškovės UAB „Rywal LT“ ir atsakovės UAB „KT Modules“ sudarytą taikos sutartį. Pagal šios taikos sutarties atsakovė turėjo atlikti įmokas tokiu grafiku: 9717,75 Eur, mokėjimas atliekamas per 1 darbo dieną nuo nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo dienos; 9717,75 Eur, mokėjimas atliekamas per 7 kalendorines dienas nuo nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo dienos; 9717,75 Eur, mokėjimas atliekamas per 15 kalendorinių dienų nuo nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo dienos; 9717,75 Eur, mokėjimas atliekamas per 22 kalendorines dienas nuo nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo dienos. Taikos sutarties 5 punktu šalys susitarė, kad atsakovei nesumokėjus sumos dalies ilgiau nei 3 (tris) darbo dienas nuo taikos sutarties 2 punkte nurodyto termino, ieškovė įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visai likusiai sumai. Už pavėlavimą atlikti mokėjimus skaičiuojami 0,2 proc. delspinigiai nuo vėluojamos sumos už kiekvieną vėluojamą dieną (Taikos sutarties 6 punktas).
18. Iš Taikos sutarties matyti, kad UAB „KT Modules“ atsakovei pirmą mokėjimą turėjo atlikti iki 2025 m. gegužės 20 d., antrą iki 2025 m. gegužės 26 d., trečią iki 2025 m. birželio 3 d., ir ketvirtąją iki 2025 m. birželio 10 d. Ieškovė į teismą kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo 2025 m. birželio 30 d., t. y. kai jau visi mokėjimai pagal šalių sudarytą taikos sutartį turėjo būti atlikti. Tačiau tiek UAB „Rywal LT“ prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo, tiek ir pati apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad buvo atlikti tik du mokėjimai, ką patvirtina ir pateikti įrodymai, t. y. 2025 m. gegužės 22 d. ir 2025 m. birželio 4 d. mokėjimo nurodymai. Pateikiant atskirąjį skundą apeliantė nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui ieškovės UAB „Rywal LT“. Taigi byloje nėra duomenų, kad Taikos sutartis buvo įvykdyta tokia tvarka, kokia šalys buvo sutarusios.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutartis, kuria patvirtinta šalių sudaryta Taikos sutartis, yra įsiteisėjusi ir privalo būti vykdoma (CK 6.985 straipsnis, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad pati apeliantė atskirajame skunde pripažįsta, kad netinkamai vykdė šalių sudarytą Taikos sutartį, t. y. vėlavo atlikti mokėjimus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantė atliko tik du mokėjimus iš keturių ir yra skolinga 19 435,50 Eur sumą, kuri nustatyta Taikos sutarties 2.3 ir 2.4 punktuose. Kadangi apeliantė šios skolos negrąžino, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė išduoti vykdomąjį raštą pagal Taikos sutarties 2.3, 2.4 ir 6 punktus. Kadangi apeliantė laiku neatliko mokėjimų, pagal Taikos sutarties 2.3 ir 2.4 punktus, ji turi mokėti 0,2 proc. delspinigius nuo vėluojamos sumos už kiekvieną vėluojamą dieną (Taikos sutarties 6 punktas). Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išduoti vykdomąjį raštą pagal ieškovės prašymą. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl vykdomojo rašto išdavimo – sprendžiama tik tai, ar skolininkas įvykdė, kokia dalimi įvykdė, ar neįvykdė taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
20. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą byloje dėl neįvykdytos Taikos sutarties punktų, t. y. 2.3, 2.4 ir 6 punktų. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados.
Dėl procesinių teisės normų pažeidimo
21. CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas.
22. Teismų praktikoje laikomasi aiškinimo, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį teismas, prieš spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, įstatyme nustatyta tvarka turi informuoti apie tai taikos sutarties šalis. Tai reiškia, kad nusprendęs prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka, teismas apie paskirtą teismo posėdį dalyvaujančius byloje asmenis (taikos sutarties šalis) turi informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (CPK 153 straipsnio 2 dalis) Priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos paneigti įstatyme nustatytą pareigą ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą. Vykdomojo rašto išdavimas CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju pasižymi specifika, nes jis išduodamas pačių šalių sudarytos taikos sutarties, patvirtintos teismo, pagrindu. Todėl ypač svarbu suteikti šalims galimybę pasisakyti dėl taikos sutarties (ne)vykdymo aplinkybių, kad teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, galėtų jas įvertinti ir dėl jų pasisakyti (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-193-450/2017, 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-65-934/2021, 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2291-1097/2022, 2023 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2689-1097/2023, Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1702-259/2021, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-289-856/2022 ir kt.).
23. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.
24. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal Taikos sutartį skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 1 d. nutartimi išsprendė, nepranešęs apie tai CPK nustatyta tvarka. Tačiau nagrinėjamu atveju šis pažeidimas neturėjo įtakos bylos išnagrinėjimo rezultatui. Pažymėtina, kad apeliantė savo teise būti išklausytai pasinaudojo pateikdama atskirąjį skundą ir jame išdėstydama savo argumentus ir pateikdama įrodymus, kuriuos apeliacinės instancijos teismas įvertino kaip nesudarančius pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Apeliantė nepateikė jokių naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pirmosios instancijos teismui, o tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju galėjo būti tik mokėjimų atlikimas pagal Taikos sutartį. Apeliantė papildomai pateikė tik įrodymus, kad atliko du mokėjimus, o šią aplinkybę, buvo nurodžiusi ir pati ieškovė prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo.
25. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas imasi šiame kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Nagrinėjamu atveju skundžiamos nutarties panaikinimas dėl procesinių teisės normų pažeidimo neatitiktų ekonomiškumo principo ir sudarytų tik prielaidą vilkinti Taikos sutarties vykdymą. Jokių reikšmingų aplinkybių, kurios būtų lėmusios neteisingą bylos išnagrinėjimą, apeliantė nenurodė, todėl formalus nutarties panaikinimas neatitiktų civilinio proceso principų reikalavimų. Be to, kaip minėta, apeliantės teisė būti išklausytai buvo įgyvendinta apeliacinės instancijos teisme.
26. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl baudos apeliantei skyrimo
27. Ieškovė prašo skirti apeliantei 3000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir 50 proc. baudos priteisti jai.
28. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai ir teisinės pasekmės nurodyti CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
29. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 95 straipsnio yra išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę pagal CPK 95 straipsnį. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą. Kitaip tariant, ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti atsakovės veiksmai neteikia pakankamo pagrindo kvalifikuoti juos kaip akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ta aplinkybė, kad atsakovė pateikė atskirąjį skundą, savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, kadangi tokią teisę jai numato įstatymas. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas, nesąžiningas šios teisės įgyvendinimas.
31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, konstatuoja, kad nenustatyta, jog apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutartį ir teikdama dėl jo atskirąjį skundą, procesinėmis teisėmis naudojosi akivaizdžiai nesąžiningai ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetamas (CPK 95 straipsnis).
Dėl bylos baigties
32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
34. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atskirasis skundas yra atmestas, iš jos priteistinas ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. 871,20 Eur (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 1 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „KT Modules“, juridinio asmens kodas 305276137, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Rywal LT“, juridinio asmens kodas 301523654, 871,20 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt vieno euro 20 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Urmila Valiukienė