Civilinė byla Nr. e2A-859-657/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04020-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.4.2.4.3.; 2.6.16.8.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2.
Kauno apygardos teismas
s p r e n d i m a s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 17 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Palubinskaitės, Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. V. ir A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2267-429/2020 pagal ieškovų A. V. ir A. V. ieškinį atsakovei Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl neteisėto atsisakymo duoti sutikimą kapitalinio remonto darbams atlikti ir atsakovės daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinį A. V. ir A. V. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. V. ir A. V. kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti ieškovų A. V. ir A. V. teisę vykdyti buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto darbus pagal UAB „Archigroup Lt“ 2018 m. gruodžio 20 d. parengtą ir suderintą kapitalinio remonto projektą su 2020 m. vasario 28 d. patikslinimais be bendraturčių, atstovaujamų Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, sutikimo.
2. Nurodė, kad jie yra šio buto savininkai. Projektuotojai parengė buto kapitalinio remonto projekto techninę dalį. Kapitalinio remonto darbai apima dalies laikančios sienos demontavimo darbus, todėl projektą pateikė Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, prašydami duoti sutikimą. Atsakovė 2017 m. spalio 18 d. atsisakė duoti sutikimą, nes bendrijos nariai nėra užtikrinti, jog namas nesugrius. Ieškovai 2018 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į UAB „Archigroup LT“ dėl buto kapitalinio remonto projekto parengimo ir, gavę teigiamą ekspertinį projekto vertinimą, nors ir atsakovei prieštaraujant, atliko dalinius kapitalinės sienos dalinio demontavimo darbus pagal parengtą projektą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 5 d. pagal 2018 m. lapkričio 15 d. patikrinimo aktą Nr. BIPA-20-190115-00016 surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimą Nr. PN-77-(152), kuriuo konstatavo, kad ieškovai nepateikė Statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalies 5 punkte nurodyto statinio bendraturčių rašytinio sutikimo dėl kapitalinio remonto darbų atlikimo, ir nurodė iki 2019 m. balandžio 5 d. pateikti šį sutikimą.
3. Atsakovė Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti ieškovus A. V. ir A. V. jų lėšomis per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti ieškovų bute, adresu (duomenys neskelbtini), išgriautas sienas, kad bute stovėtų visos sienos, kaip parodyta buto plane bei priteisti bylinėjimosi.
4. Nurodė, kad ieškovų pateiktame jų buto griaunamų sienų projekte nebuvo nurodyta, kokio pločio sienos griaunamos, kokie bus atlikti projektiniai sprendiniai jas išgriovus, pats projektas buvo be parašų, jį buvo galima laikyti juodraštiniu variantu. Bendrijos pirmininkas projektą pateikė daugiabučio namo gyventojams, kurie 2017 m. spalio 16 d. balsuodami nepritarė jame numatytiems darbams. Bendrija nepritarė dėl to, jog projekte buvo numatyta griauti laikančiąsias buto sienas, o dėl to galimai kiltų grėsmė visam daugiabučiam namui. Atsakovė 2018 m. balandžio mėnesį papildomai organizavo balsavimą dėl pritarimo ieškovų pateiktam projektui, nes ieškovai pateikė: techninio darbo projekto konstrukcijų dalį, parengtą 2017 m. UAB „Projektera“, su kuria buvo pateiktas griaunamų sienų brėžinys ir techninio darbo projekto architektūros dalį, parengtą 2018 m. UAB „Archigroup Lt“. Butų savininkai 2018 m. gegužės 9 d. nusprendė neleisti griauti kapitalinių sienų ir rekonstruoti šildymo inžinerines sistemas. Ieškovai į atsakovę dėl pritarimo pakartotinai kreipėsi 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. sausio 19 d., tačiau pateikė tuos pačius techninius dokumentus, pagal kuriuos bendraturčiai 2018 m. balsuoti pakartotinai. Ieškovai jau yra išgriovę dalį sienų, tarp kurių yra ir laikančioji siena, kuri yra bendrojo naudojimo objektas. Tokiais savo veiksmais, kai nuo 2018 m. gruodžio mėnesio yra atlikti sienų griovimo darbai, ieškovai kelia pavojų visam daugiabučiam namui, jis tapo avarinės būklės.
5. Ieškovai prašė atsakovų priešieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovės reikalavimas atstatyti pradėtą griauti sieną yra nelogiškas, prieštaraujantis protingumo principui. Atsakovė nenurodė, kokiu būdu yra pažeistos jos, kaip savininkės, teisės. Statybų inspekcija, atlikusi patikrinimą, nenustatė, kad atlikti darbai keltų grėsmę visam statiniui, ir neįpareigojo nedelsiant viską atstatyti į pirminę padėtį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino – įpareigojo ieškovus A. V. ir A. V. jų lėšomis per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti ieškovų bute išgriautas sienas, kad bute stovėtų visos sienos, kaip parodyta buto plane; priteisė iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas atsakovei ir valstybei.
7. Teismas konstatavo, kad daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Ginčo objektas yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, todėl gyvenamojo namo savininkų bendrija yra tinkama atsakovė šioje byloje.
8. Ieškovų bute atliekami statybos darbai pagal požymius, nurodytus statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinių statybos rūšys“ VII skyriuje, priskiriami kapitalinio remonto darbams. Daugiabutis namas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra ieškovų butas, pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 1 lentelės 1 punkte techninius parametrus priskirtinas ypatingų statinių kategorijai. Ieškovai, neturėdami pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkto nuostatas būtino daugiabučio gyvenamojo namo savininkų sutikimo, pradėjo neteisėtus statybos darbus, jie šios faktinės aplinkybės neginčijo. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2019 m. vasario 5 d. ieškovams surašė privalomąjį nurodymą, kuriuo juos įpareigojo pateikti bendraturčių sutikimus.
9. Išvažiuojamame teismo posėdyje 2020 m. lapkričio 13 d. atlikus įvykio vietos apžiūrą nustatyta, kad ieškovams pradėjus griovimo darbus, nesilaikant darbų eiliškumo, kaimynams padaryta žala – įlinko žemiau esančio buto lubos, pradėjo skilinėti viršutinio buto sienos. Nors atlikus ekspertizę ekspertas savo išvadose pritarė projektui, tačiau ekspertizės aktas vertintinas kartu su kitais įrodymais. Ekspertas visiškai nepasisakė, jog dalis sienos jau yra išgriauta ir nėra pateikta jokių išvadų apie esamą sienos sutvirtinimą. Ekspertizės akte pažymėta, jog, laikantis eiliškumo pagal projektą, kapitaliniai remonto darbai būtų saugūs, neturėtų kilti žalos bendraturčiams, tačiau byloje buvo nustatyta, jog ieškovai, atlikdami remonto darbus, darbų eiliškumo nesilaikė.
10. Atsakovė pagrįstai nesutiko duoti ieškovams sutikimo griauti laikančiąją sieną, kadangi jai nebuvo suteikta tiksli informacija, pilnas projektas. Liudytojai patvirtino, kad pradėjus griovimo darbus, įlinko žemiau esančio buto lubos, pradėjo skilinėti viršutinio buto sienos, kas tik patvirtina, kad buto rekonstrukcija gali turėti įtakos bendraturčių teisėms ar teisėtiems interesams – kaimynams gali būti padaryti reali žala. Ekspertas patvirtino, jog darbai buvo pradėti daryti ne pagal projektą, nesilaikant eiliškumo. Ieškovų griovimo darbams buvo būtinas bendraturčių sutikimas, atsakovė sutikimo nedavė, nurodė savo argumentus, jos sutikimas buvo motyvuotas, pagrindžiantis grėsmę gyvenamojo namo gyventojų teisėtiems interesams, todėl ieškovų reikalavimai atmestini.
11. Šiuo atveju yra nustatyta, jog ieškovai statybos darbus atliko neteisėtai, tai patvirtina minėtas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros departamento 2019 m. vasario 11 d. raštas bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2019 m. vasario 5 d. privalomasis nurodymas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bendraturčiams – ieškovų kaimynams buvo padaryta žala, įlinko žemiau esančio buto lubos, pradėjo skilinėti viršutinio buto sienos, todėl atsakovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas. Priešieškinį tenkinus visiškai, o ieškinį atmetus, ieškovai privalo atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniame skunde ieškovai A. V. ir A. V. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, į teismo posėdį iškviesti ir apklausti teismo ekspertą S. S.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes bei įrodymus ir neatskleidė bylos esmės, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, ir padarė nepagrįstą išvadą, jog buto rekonstrukcija gali turėti įtakos bendraturčių teisėms ar teisėtiems interesams, kai byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl bendraturčių teisės atlikti buto kapitalinio remonto darbus be bendraturčių sutikimo, o ne buto rekonstrukcijos. Bendraturčių sutikimas reikalingas griaunant kapitalines sienas, todėl gali būti reikalaujama tik informacija, susijusi su kapitalinių sienų remonto darbais. Visa kita atsakovų reikalauta ir teismo surinkta informacija šiuo atveju yra perteklinė ir iš esmės laikytina kišimusi į privatų asmenų gyvenimą. Ieškovai buvo pateikę kapitalinio remonto projektą kartu su projekto ekspertiniais vertinimais. Visa kita informacija, projekto tikslinimai dėl klaidų ar kitų neesminių trūkumų nėra šio ginčo objektu, nes šiai projekto įgyvendinimo daliai bendrijos sutikimas nėra reikalingas. Teismas sprendimu ieškovų teisę į nuosavybę suvaržė daugiau, nei numato teisės normos, nes įpareigojo ieškovus atstatyti visas ieškovų bute išgriautas sienas, ne tik laikančiąsias.
12.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad vykdomi laikančiosios sienos tvarkymo darbai sukels žalą bendrijos nariams, netinkamai vertindamas byloje surinktus įrodymus. Teismas liudytojų, kurie yra ieškovų kaimynai, paaiškinimus turėjo vertinti kritiškai. Ieškovai bendrijai pateikė atestuotų specialistų parengtą kapitalinio remonto projektą ir projekto ekspertizę, kuri patvirtina, kad projektas atitinka visus statyboms keliamus reikalavimus. Byloje papildomai buvo atlikta projekto teismo ekspertizė. Ekspertas pateikė ekspertizės išvadą, kad žala dėl projekte numatytų statybos darbų vykdymo kaimynams negali būti padaryta ir, įgyvendinus visus projektinius sprendinius, pastatas bus toliau saugiai eksploatuojamas. Ekspertizės išvados nėra nuginčytos jokiais lygiaverčiais ar didesnę įrodomąją galią turinčiais įrodymais. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą – iš esmės nenagrinėjo atsakovo pareigos įrodyti, kad ieškovo pasirinktas statybos teisės įgyvendinimas pažeis bendraturčių teises. Statybos inspekcija, patikrinusi vykdomus kapitalinio remonto darbus, nenustatė, kad buvo padaryta žala, neįpareigojo statytojų nedelsiant atstatyti pradėtą ardyti laikančiąją sieną. Teismas neįvertino liudytojo, turinčio specialių žinių J. R. paaiškinimų, kad, griaunant kapitalinę sieną, nėra galimas žalos atsiradimas apatinių aukštų gyventojams. Teismas neįvertino byloje pateikto kaimyno, iš žemiau esančio buto, skunde Statybų inspekcijai nurodytos aplinkybės, kad jo bute remontas darytas prieš 10 metų. Tokie pažeidimai bute, kokie nurodyti, gali būti natūrali nusidėvėjimo pasekmė. Teismas neatsižvelgė, kad pačių ieškovų bute, kas teismui buvo parodyta vietos apžiūros metu, sienose yra pastebimi akivaizdūs įtrūkimai. Teismas neįvertino ir aplinkybės, kad tam tikra deformacija tiek ieškovų, tiek kaimynų butuose galėjo atsirasti dėl renovuojant daugiabutį namą vykdytų statybos darbų.
12.3. Teismas konstatavo, kad darbai buvo pradėti vykdyti, nesilaikant statybos eiliškumo, tačiau visiškai nepasisakė, ar eiliškumas galėjo daryti įtaką statybos darbams. Bendrijos sutikimo negavimas, prieš pradedant statybos darbus, yra procedūrinis pažeidimas, kuris nesukelia didesnės rizikos žalai kilti. Žala teisėtiems bendraturčių interesams gali kilti tik dėl klaidingų techninių statybos sprendinių arba dėl faktinių nekokybiškai atliktų rangos darbų. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovų prašymą apklausti teismo ekspertizę atlikusį ekspertą dėl statybos eiliškumo įtakos. Ekspertas net nebuvo apklaustas, todėl teismas visiškai nesuprantamai nurodė, kad ekspertas patvirtino, jog darbai buvo pradėti daryti, nesilaikant eiliškumo. Be to, teismas visiškai neatsižvelgė, kad kapitalinės sienos ardymo darbai buvo tik pradėti vykdyti, o juos sustabdžius, siena liko nesutvirtinta taip, kaip numatyta kapitalinio remonto projekte. Tai, kad teismas visiškai nesigilino į bylos aplinkybes, yra akivaizdu ir iš teismo sprendimo aprašomosios dalies, kurioje nurodyta, kad dėl ieškovų darbų namo gyventojai buvo evakuoti, kadangi tai neatitinka tikrovės.
12.4. Teismas nepagrįstai tenkino atsakovų priešieškinį visa apimtimi, visiškai neįsigilino į atsakovų reiškiamų reikalavimų esmę, netyrė su priešieškiniu susijusių aplinkybių ir dėl jų nepasisakė. Atsakovė neturi teisės reikšti reikalavimą dėl nelaikančiųjų sienų atstatymo ieškovų bute. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis apskritai yra neaiški, nes teismas įpareigojo ieškovus atstatyti bute išgriautas sienas, kad bute stovėtų visos sienos, kaip parodyta buto plane, visiškai nenurodydamas nei kokiame plane, nei kokias sienas reikia atstatyti. Apie tai nėra pasisakyta ir sprendimo motyvuojamoje dalyje. Nėra aišku, kaip toks sprendimas galėtų būti įvykdytas priverstine tvarka. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktą teismo ekspertizės išvadą ir tinkamai nemotyvavo savo sprendimo ja nesiremti, tuo pažeisdamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Nepagrįstai neapklausė teismo posėdyje ekspertizę atlikusio eksperto. Teismo eksperto S. S. išvados yra nuoseklios, neprieštaringos, pagrįstos tyrimo duomenimis. Teismas nenustatė ekspertizės akto turinio prieštaringumo ar kitų ekspertizės akto trūkumų, kurie leistų pateiktą eksperto išvadą laikyti nepatikima ir ja nesivadovauti kaip įrodymu, todėl nesutikdamas su teismo ekspertizės išvada, turėjo nurodyti, kokie įrodymai byloje paneigia ekspertizės akte padarytas išvadas, o ne remtis vien tik subjektyviu atsakovės vertinimu. Teismas neįvertino, kad teismo ekspertas atliko įvykio vietos apžiūrą.
13. Apeliantai 2021 m. gegužės 4 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. kovo 17 d. potvarkį Nr. P1-19 „Dėl 2019-02-05 Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-77- (15.2) panaikinimo“, kuriuo prašė pridėti prie bylos.
14. Atsakovė Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
14.1. Teismas tinkamai nustatė ir vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai vertino įrodymus. Atsakovė nekvestionavo ieškovų teisės dėl buto kapitalinio remonto atlikimo, tačiau kapitalinis remontas turėjo būti atliktas, laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų. Bendraturčiai turėjo būti supažindinti tinkamai, pateikiant visos apimties kapitalinio remonto projektą, tačiau ieškovai kelis kartus teikė nepilnos sudėties projektus, todėl daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai, nepritardami šio brėžinio projektui nepadarė jokių pažeidimų. Ieškovai 2018 m. balandžio mėnesį atsakovei pateikė techninio darbo projekto konstrukcijų dalį, parengtą 2017 m. UAB „Projektera“ ir techninio darbo projekto architektūros dalį, parengtą 2018 m. UAB „Archigroup Lt“, tačiau 2018 m. gegužės 9 d. protokolu nutarta jiems nepritarti, šių sprendimų ieškovai neskundė. Vėliau teikė tuos pačius techninius dokumentus. Daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), gyventojai daug kartų namo susirinkimuose akcentavo ieškovams, jog pritartų remonto projektui, jei ieškovai negriautų buto kapitalinių sienų. Ieškovai 2020 m. kovo 10 d. atsakovei pateikė visas projekto dalis, tačiau 2020 m. birželio 19 d. protokolu nutarta nepritarti. Ieškovai kreipėsi į teismą dėl pritarimo dviem projekto dalims, kai vientisą projektą sudaro 3 dalys. Be to, net ir paskutinis projektas, kurį sudaro trys dalys, yra su trūkumais. Ieškovai, projektą teikdami net penkis kartus, nesugebėjo pateikti tinkamo projekto. Teismas darė teisingą išvadą, kad atsakovai pagrįstai nesutiko duoti ieškovams sutikimą griauti laikančiąją sieną. Teismas teisingai nurodė, jog buvo pažeistas statybos darbų eiliškumas. Pateikti projektai patvirtina, jog ieškovai ketino atlikti kapitalinį remontą, kadangi siekė išgriauti buto laikančiąsias sienas, kurios laikytinos daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais.
14.2. Teismas dėl žalos kaimyniniams butams rėmėsi eksperto paaiškinimu ir užfiksuota faktine situacija, todėl nesuprantama, kodėl liudytojų parodymai turėjo būti vertinti kritiškai. Nagrinėjant bylą paaiškėjo, jog projektuotojai, rengdami projektą, bute faktiškai niekada nebuvo, neįvertino projekto sprendinių įtakos visam daugiabučiam namui. Būtent tai, kad ieškovai išardė dalį sienos, neturėdami bendraturčių sutikimo, nesilaikydami statybos darbų eiliškumo daro žalą ieškovų buto kaimyniniams butams. Argumentu, kad daugiabutis namas buvo neseniai renovuotas, jame vyko statybos darbai, todėl defektai galėjo atsirasti nuo šių darbų, nebuvo nurodytas teisminio bylos nagrinėjimo metu, atsakovė į jį neatsikirtinėjo, todėl apeliaciniame skunde šiuo argumentu remtis negalima. Apeliantė nenurodė, nuo kokios kasacinio teismo praktikos teismas nukrypo. Byloje jau yra nustatyta, jog ieškovai statybos darbus atliko neteisėtai. Teismas vadovavosi teismo ekspertizės išvadomis, tačiau ekspertizės aktą vertino kartu su kitais įrodymais.
14.3. Atsakovė neprieštarauja žodiniam bylos nagrinėjimui ir eksperto apklausai, tačiau eksperto apklausa yra nereikalinga. Ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui, todėl turėjo būti atmestas. Bendrijos funkcija yra įgyvendinti pastato patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, o ne atstovauti pačius butų savininkus. Ieškovai reikalavimą turėtų reikšti visiems daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), patalpų savininkams, nes pastarieji nepritarė ieškovų pateiktam projektui. Bendrija byloje turėtų dalyvauti trečiuoju asmeniu.
15. Atsakovė su atsiliepimu pateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštų kopijas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
17. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str., 182 str.); teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Taigi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovės apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 str. 1 d.). Taip pat pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
18. Ieškovai apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydama, kad teismo posėdyje reikėtų apklausti teismo ekspertą S. S..
19. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau prašymas teismui nėra privalomas. Įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais, t. y. esant išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių akivaizdu, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).
20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovų argumentus, kuriais grindžiamas prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, sprendžia, kad pagrindo skirti bylą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje nenustatyta, todėl apeliantų prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas. Apeliaciniame skunde iš esmės keliama įrodymų tyrimo ir vertinimo problema. Skundo argumentų pagrįstumą teisėjų kolegija gali įvertinti remdamasi bylos medžiaga, t. y. nėra būtina žodžiu išklausyti šalis dėl jų pozicijos apie tai, kaip turėtų būti vertinamos atitinkamos bylos faktinės aplinkybės, įrodymai. Juolab, kad apeliacinis procesas nėra skirtas bylos nagrinėjimui iš naujo, o šalių argumentai yra išsamiai išdėstyti procesiniuose dokumentuose.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
21. Apeliantai 2021 m. gegužės 4 d. pateikė teismui naują įrodymą – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. kovo 17 d. potvarkį Nr. P1-19 „Dėl 2019-02-05 Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-77- (15.2) panaikinimo“, kuriuo siekia paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą dėl bendraturčių teisių pažeidimo.
22. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė Statybų inspekcijos raštų 2020 m. gruodžio 11 d. Nr. 2D-18303 ir 2021 m. sausio 22 d. Nr. 2D-1064 kopijas, prašė jas pridėti prie bylos ir nurodė, jog raštai gauti po bylos išnagrinėjimo.
23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, taip pat į tai, kad pateikti nauji įrodymai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, nėra didelės apimties, šalims yra žinomi, sprendžia, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. kovo 17 d. potvarkį Nr. P1-19 „Dėl 2019-02-05 Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-77- (15.2) panaikinimo“ ir Statybų inspekcijos raštas 2021 m. sausio 22 d. Nr. 2D-1064 priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais (CPK 42 str., 302., 314 str.). Tuo tarpu 2020 m. gruodžio 11 d. raštas Nr. 2D-18303 atsisakytinas priimti, nes jis jau yra pateiktas byloje 2020 m. gruodžio 14 d. (DOK-149942).
Dėl (ne)tinkamo atsakovo
24. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui, todėl turėjo būti atmestas.
25. Pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatyta, kad, be kitų šioje dalyje nurodytų dokumentų, statybą leidžiančiam dokumentui gauti turi būti pateiktas statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija. Taigi, kad šioje teisės normoje nustatyta alternatyva suteikia statytojui teisę pateikti arba statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinius sutikimus, arba butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo kopiją.
26. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.
27. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme (toliau – DNSBĮ) nustatytas daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdas steigiant bendriją, reglamentuota šios bendrijos steigimas, valdymas, veikla, reorganizavimas ir likvidavimas, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teisės ir pareigos. Pagal DNSBĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostatas bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. CK 4.85 straipsnyje nustatyta, kad savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime (4 d.) arba nesušaukus susirinkimo (7 d.). Pagal CK 4.85 straipsnio 1, 8 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkų bendrija įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, atstovaudama butų ir kitų patalpų savininkams. Taip pat sprendimų priėmimą reglamentuoja ir DNSBĮ 11 ir 12 straipsniai.
28. Kasacinis teismas ra išaiškinęs, kad butų savininkų bendrija, pagal CK 4.85 straipsnio 8 dalį, įgyvendina pastato patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, jiems atstovaudama. Tai reiškia, kad savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu, įgyvendina bendrija ir nurodytos sprendimų priėmimo tvarkos privaloma laikytis sprendžiant dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo gavimo, kai jis reikalingas dėl buto rekonstrukcijos ir su tuo susijusios jo naudojimo paskirties pakeitimo, jei šie pakeitimai turi įtakos bendrojo naudojimo patalpų pertvarkymui, naudojimui, disponavimui ar kitaip paveiktų daugiabučio namo butų ar jo kitų patalpų savininkų teises naudojant bendrąją nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016).
29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad butų savininkai yra įsteigę bendrija, kurios steigimo tikslas pagal bendrijos įstatus, įregistruotus juridinių asmenų registre 2015 m. sausio 22 d., įgyvendinti pastato patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu, priimti sprendimus šiais klausimais (Įstatų 8, 9.1, 9.5-9.6 p.).
30. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą ir nustatytas aplinkybes, į tai, kad ginčas kilo iš namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų ir pavedimų, kurių įgyvendinimas teisės aktais yra priskirtas bendrijos kompetencijai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovai šioje civilinėje byloje tinkama atsakove įvardino daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, kaip namo butų ir kitų patalpų savininkams atstovaujantį subjektą.
Dėl ginčo esmės
31. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos šios ginčo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės: ieškovai A. V. ir A. V. yra trijų kambarių buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) savininkai. Kapitališkai remontuojamos patalpos yra daugiabučio gyvenamojo namo aštuntajame aukšte, todėl norėdami gauti bendraturčių sutikimą buto kapitaliniam remontui, pateikė atsakovei UAB „Projektera“ 2017 m. rugsėjo mėn. parengtą Techninį darbo projektą (konstrukcijų dalies), UAB „Archigroup Lt“ 2018 m. gruodžio mėn. parengtą Techninį darbo projektą (bendrosios ir architektūrinės dalių), UAB „Ekspertika“ 2018 m. gruodžio 18 d. atliktos Techninio darbo projekto bendrosios dalies ekspertizės aktą Nr. 18-12/36, dalinės ekspertizės aktą Nr. 18-12/36-01. Projektavimo užduoties lape 2018 m. gruodžio 12 d. ir projekto brėžinyje nurodyta, jog bute numatomi šie pakeitimai: demontuojama dalis laikančiosios sienos tarp patalpų Nr. 22-3 ir 22-2, suformuojant vieną erdvę tarp virtuvės ir svetainės; užmūrijama durų anga tarp patalpų Nr. 22-1 ir 22-2; patalpos Nr. 22-9 (tualetas) ir 22-10 (vonios kambarys) sujungiamos į vieną bendrą erdvę, demontuojant pertvarą tarp jų; užmūrijama durų anga tarp patalpų Nr. 22-10 ir 22-8; griaunama sienos dalis tarp patalpų Nr. 22-5 ir 22-6, suformuojant bendrą erdvę; buvusios patalpos Nr. 22-5 durų anga užmūrijama; bute atliekami kiti smulkūs remonto darbai.
32. Atsakovė pateiktiems projektams nepritarė (2017 m. spalio 16 d. balsavimo raštu sąrašas; 2018 m. gegužės 9 d. balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas Nr. 1 (neleisti griauti kapitalinių sienų ir rekonstruoti šildymo inžinerines sistemas); 2019 m. rugpjūčio 7 d. protokolas (96 proc. balsavusių – nepritarti projektui ir neleisti atlikti kapitalinio remonto, griauti kapitalinių sienų ir rekonstruoti šildymo inžinerines sistemas); 2020 m. birželio 19 d. protokolas (92,68 proc. balsavusių (70,37 proc. visų buto savininkų) – nepritarti projektui ir neleisti atlikti kapitalinio remonto, griauti kapitalinių sienų)).
33. Ieškovai, negaudami gyventojų sutikimo nuo 2018 m. gruodžio 1 d., atliko buto kapitalinės sienos griovimą, todėl Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, nagrinėdama namo gyventojų skundą, 2019 m. sausio 14 d. patikrinimo metu nustatė, kad kapitalinio remonto darbai atliekami pagal parengtą kapitalinio remonto projektą, tačiau prie projekto nepridėti bendraturčių sutikimai (kontrolinis klausimynas; 2019 m. sausio 15 d. patikrinimo išvados). Patikrinusi statybą 2019 m. vasario 5 d. surašė ieškovams privalomąjį nurodymą Nr. PN-77-(15.2), kuriuo ieškovai buvo įpareigoti iki 2019 m. balandžio 5 d. pateikti bendraturčių sutikimus. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. kovo 17 d. potvarkiu Nr. P1-19 minėtas Privalomas nurodymas pašalinti pažeidimus panaikintas.
34. Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartimi, atsakovės prašymu, byloje buvo paskirta kapitalinio remonto darbų bute (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ekspertizė, kurią atliko atsakovės nurodytas teismo ekspertas doc. dr. S. S. (2020 m. rugpjūčio 28 d. ekspertizės aktas Nr. 20-08/04).
35. Apeliaciniame skunde kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų ieškinys ir patenkintas priešieškinis, teisėtumas ir pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių bendraturčių teisinius santykius, atliekant buto kapitalinį remontą.
36. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 punktą laikančiosios statinio konstrukcijos yra konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Taigi, namo išorinės sienos ir dalis butų vidinių sienų laikytini pastato laikančiomis konstrukcijomis, kurios pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį priklauso butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.
37. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškodami priimtiniausio jiems visiems sprendimo būdo, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiajam pradėti statybas kitam bendraturčiui reiškia jų nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, tokiu atveju daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str. 1 d.).
38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustatyta statybos techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., pablogėja esama pastato techninė būklė, neišlieka galimybės patekti į kelius ir gatves, neišlaikomi atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos, nustatytos Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015).
39. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Taigi teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad būsimos statybos (rekonstrukcijos, remonto) planų atskleidimu kitiems bendraturčiams pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją, pateikimas. Informacija bendraturčiui išsamiausiai atskleidžiama pateikiant statinio projektą, tačiau ji gali būti pateikta ir projektinių pasiūlymų forma arba kitais būdais, jeigu jie yra pakankamai informatyvūs ir išsamūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013, 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3107/248/2018).
40. Taigi būtent atsakovė, atsisakydama duoti sutikimą ieškovams atlikti buto kapitalinio remonto darbus, turėjo nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus joms pagrįsti (CPK 178 str.), iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad ieškovų atliekamas remontas, pertvarkant kai kurias buto vidines sienas, iš esmės ir realiai pažeidžia atsakovės teises ir jų interesus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovės atsisakymas duoti sutikimą ieškovams griauti laikančiąją sieną yra pagrįstas, nes jiems nebuvo suteikta visa, tiksli, neklaidinga informacija (projektas pilna apimtimi), liudytojai patvirtino, kad pradėjus griovimo darbus, įlinko žemiau esančio buto lubos, pradėjo skilinėti viršutinio buto sienos, o ieškovas nesilaikė remonto darbų eiliškumo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
41. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 53 punktą statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Projekto konstrukcijų dalies (GV-13092017-01-TDP-SK-AR) ir bendrosios dalies (AG-2018213-TDP-BD-BAR) aiškinamuosiuose raštuose nurodyta, jog dalis nelaikančiųjų sienų yra griaunama; griaunama dalis sienos tarp virtuvės ir svetainės (tarp patalpų Nr. 22-2 ir 22-3) 2,38 m ilgio, svetainė sujungiama su virtuve; užmūrijama durų anga tarp koridoriaus ir virtuvės; griaunama sienos dalis tarp kambario (Nr. 22-6) ir sandėliuko (Nr. 22-5) 1,8 m. ilgio; užmūrijama durų anga tarp koridoriaus ir sandėliuko; griaunama sienų dalis tarp koridoriaus (Nr. 22-8), vonios (Nr. 22-10) ir tualeto (Nr. 22-9) 1,63 m ilgio ir 1,18 m ilgio; tualetas ir vonia sujungiami. Rašte nurodyta, kad projektiniai sprendiniai užtikrina mechaninį patvarumą ir pastovumą statybos ir ilgalaikio naudojimo metu. Remontuojant butą užtikrinama trečiųjų asmenų interesų apsauga; nepabloginamos insoliacijos ir akustinio komforto sąlygos aplinkimas butams ir pastatams, <...>, numatomas suardytų dangų visiškas atstatymas iki esamos būklės, kt. Projekto architektūrinės dalies (AG-2018-213-TDP-SA-AR) aiškinamajame rašte nurodyta, jog visais atvejais turi išlikti konstrukcijose esantys vėdinimo kanalai, kad nepažeisti bendrosios namo natūralaus vėdinimo sistemos; vonios tualeto, virtuvės vėdinimo sistemos neturi būti jungiamos prie bendrosios natūralaus vėdinimo sistemos, o tik prie skirtos šiam butui naudoti. Kaip jau minėta, UAB „Ekspertika“ atliko techninio darbo projekto bendrosios, architektūrinės ir statinio konstrukcijų dalių ekspertizę ir darė išvadą, kad projekto sprendiniai tenkina privalomųjų projekto rengimo dokumentų reikalavimus, Reglamento (ES) Nr. 305/2011 esminius statinių reikalavimus, kitų statybos teisės aktų reikalavimus (2018 m. gruodžio 18 d. ekspertizės aktas Nr. 18-12/36-01).
42. Teisėjų kolegija pažymi, jog UAB „Archigroup Lt“ parengto Techninio darbo projekto bendrosios dalies aiškinamajame rašte yra detaliai aptarti ir išvardinti visi numatyti remonto darbai, numatytos naudoti medžiagos, brėžiniuose yra gana aiškiai pavaizduota, kaip po kapitalinio remonto bus atliktas vidinių patalpų pertvarkymas, todėl tiek atsakovei, tiek visiems daugiabučio namo butų savininkams buvo suteikta galimybė tinkamai įvertinti, kaip pasikeis ieškovų butas po remonto, ir kokias neigiamas pasekmes šie pakeitimai galėtų turėti namo bendraturčiams, todėl atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovai neatskleidė jiems savo tikrųjų ketinimų bei statybos darbų masto ir pobūdžio, atliekant kapitalinį buto remontą.
43. Apeliantai, nesutikdami su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad jie atlikdami darbus nesilaikė eiliškumo ir jokių motyvų, tokiai išvadai pagrįsti nenurodė. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų pozicija, kad pirmosios instancijos išvada yra nepagrįsta įrodymais, be to, teismas nenurodė, kokio darbų atlikimo eiliškumo ieškovai nesilaikė.
44. Nagrinėjamu atveju laikančiąja siena, kurios dalį pagal projektą ieškovai nori išgriauti, yra vidinė buto siena tarp patalpų Nr. 22-2 ir 22-3. Kaip matyti iš architektūrinės dalies Techninio darbo projekto AG-2018-213-TDP (bylos dokumento Nr. DOK-28377) projekte yra pateiktas 2 380 mm pločio angos laikančioje pertvaroje tarp patalpų 22-2 ir 22-3 sutvirtinimo loviniu profiliu (duomenys neskelbtini) įrengtu ant kampuočių 100 x 100 x 10 bei kvadratinio plieninio vamzdžio 120 x 120 x 6 stovų sprendinys (brėžinys Nr. PGV-13092017-01-TDP-SK.B.03). Laikančios sienos konstrukcijų sutvirtinimo darbai turi būti atlikti tokiu eiliškumu, kaip numatyta projektiniuose sprendiniuose: virtuvės ir kambario lubos 0,7 m atstumu nuo ardomos sienos išramstomos 100 x 100 mm statramsčiais, kurie remiami į medinę siją; sienoje išpjaunamos tokio dydžio angos, kad užtektų plieniniams vamzdžiams įstatyti ir įtvirtinti; į angas montuojami plieniniai vamzdžiai; išgręžiamos skylės vamzdžiui prie sienos tvirtinti. Į skyles įstatomi varžtai; įstatomi ir montuojami loviai su atitinkamose vietose pragręžtomis skylėmis; viską sumontavus, išardoma likusi angos dalis sienoje ir sumontuoti statramsčiai. Ekspertizės akte nurodyta, kad darbus atliekant tuo eiliškumu kaip nurodyta projekte žalos tretiesiems asmenims nebūtų padaryta.
45. Ekspertizės akte (2.4.1.1 dalis) pateiktose fotonuotraukose, darytose apžiūros metu, užfiksuota, kad pradėta griauti monolitinė pertvara tarp patalpų Nr. 22-3 ir 22-2. Pertvaros storis – 13 cm. Griaunamos angos plotis – 2,38 m, aukštis – 2,44 m. Anga nebaigta griauti. Anga viršuje iš abiejų griaunamos sienos pusių sutvirtinta plieninėmis juostomis (10 x 180 mm). Juostos tarpusavyje suveržtos plieniniais varžtais. Juosta įrengta per visą patalpos 22-2 ilgį (~2,9 m). Tai, kad viršutinė angos dalis yra sutvirtinta plieninėmis juostomis ir varžtais, matyti ir 2020 m. lapkričio 13 d. iš išvažiuojamojo posėdžio metu darytų fotonuotraukų (bylos dokumento Nr. DOK-140093 priedas, nuotraukos IMG_1487– IMG_1489; IMG_1913; IMG_1915; IMG_1922; IMG_1923). Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog siena tarp patalpų Nr. 22-2 ir 22-3 pradėta griauti laikantis brėžinyje Nr. PGV-13092017-01-TDP-SK.B.03 nurodyto eiliškumo – t. y. pirmiausiai buvo sumontuoti sutvirtinamieji elementai (plieninės juostos, su atitinkamose vietose pragręžtomis skylėmis ir varžtais), ir tik tada pradėta ardyti likusi sienos dalis. Taip pat pažymėtina, kad liudytojas (ekspertas) J. R. išvažiuojamojo posėdžio metu pažymėjo, jog net ir pripažinus, kad buvo pažeistas darbų eiliškumas, tai negali padaryti žalos kitiems butams, nes darbai atlikti daugiau nei prieš du metus. Liudytojas (techninis prižiūrėtojas) P. J. patvirtino, jog anga tarp patalpų sumažinta, ir atlikti darbus pagal projektą įmanoma užbaigti, nes apkrovos yra žymiai mažesnis, ir jokios deformacijos neatsiras, nes visi defektai pasirodo per pora mėnesių.
46. Kaip matyti iš pateikto Techninio darbo projekto ir ekspertizės akto Nr. 20-08/04 tik viena ieškovų griaunama siena tarp patalpų Nr. 22-2 ir 22-3 yra laikančioji siena, kurioje galima daryti angas atitinkamai sutvirtinus likusį sienos konstruktyvą (atsakymas į 1 klausimą). Išgriovus projekte numatytas griaunamas sienas (pertvaros) parodytas brėžinyje Nr. PGV-13092017-01-TDP-SK.B.01 ir sutvirtinus laikančiąsias konstrukcijas kaip tai numatyta brėžinyje Nr. PGV-13092017-01-TDP-SK.B.03, darbus atliekant tuo eiliškumu kaip nurodyta projekte, bei užmūrijus angas, nurodytas brėžinyje, pastato griūties ar dalinės griūties nebus, žalos visam daugiabučiam namui nebus padaryta ir neigiamų pasekmių visam namui atsirasti negali (atsakymai į 4, 5 ir 11 klausimus). Dėl bute, nepatvirtinus projekto, jau išgriautų sienų ir atliekamų darbų, žala visam namui nenustatyta (atsakymas į 6 klausimą), o atliekant darbus pagal projektą kaimyninių butų sienos sutrūkinėti negalėtų (ekspertizės akte atsakymas į 8 klausimą).
47. Jokių argumentų, kuo ir kaip pažeidžiamos butų savininkų ar bendrijos teisės, išgriovus vidines pertvaras tarp sandėliuko ir kambario (patalpų Nr. 22-5 ir 22-6), tarp koridoriaus, vonios ir tualeto (patalpų Nr. 22-8, 22-9 ir 22-10), kurios nėra priskiriamos laikančiosioms konstrukcijoms ir nėra bendrosios dalinės nuosavybės objektai (bylos dokumento Nr. DOK-140093 priedas, nuotraukos IMG_1472–IMG_1476; IMG_1914; IMG_1922; IMG_1923), nei atsakovė, nei teismas skundžiamame sprendime nenurodė. Kaip matyti iš byloje pateiktų fotonuotraukų (bylos dokumento Nr. DOK-140093 priedas, nuotraukos IMG_1491– IMG_1496; IMG_1913; IMG_1924 – IMG_1929) viršuje esančiame bute (Nr. 25) galimi įtrūkiai sienoje užklijuoti tapetais, kurie nėra sutrūkę ar suplyšę, tačiau liudytojas I. Č. išvažiuojamojo posėdžio metu teigė, jog jokių pretenzijų neturi. Žemiau esančiame Ž. P. bute lubų įlinkis matuotas siūlu, galimai įlinkusios lubos yra išklijuotos putų polistirolo plokštėmis, tačiau pasak ekspertą J. R., su siūlu matuoti lubų įlinkį nėra teisinga, o įlinkis neviršija leistinos normos. Be to, pretenzijų dėl nelaikančių konstrukcijų neturi. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog būtent dėl ieškovų atliekamų darbų įlinko lubos, ar sienose atsirado įtrūkiai, juolab, kad teismo ekspertas yra konstatavęs, jog žala namui dėl atliekamų pagal projektą darbų nenustatyta ir kaimyninių butų sienos sutrūkinėti negalėtų.
48. CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 str. 2 d., 216 str.). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020).
49. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl nesivadovauja ekspertizės aktu ir eksperto padarytomis išvadomis ir skundžiamą sprendimą grindė išimtinai liudytojų parodymais bei buto apžiūra išvažiuojamojo posėdžio metu.
50. Byloje nenustatyta, kad eksperto teiginiai prieštarauja kitiems bylos įrodymams, taip pat nėra pateikta jokių kitokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog eksperto išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai. Dėl nurodytų aplinkybių spręstina, kad nėra pagrindo vertinti eksperto doc. dr. S. S. teiginius dėl kapitalinio remonto darbų bute (duomenys neskelbtini), kaip prieštaraujančius kitiems bylos įrodymams.
51. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija sprendžia, jog duomenų apie tai, kad atlikti remonto darbai ateityje gali turėti neigiamą įtaką gyvenamojo namo eksploatavimui ir stabilumui, nėra, o atsakovė nenurodė, kokie kapitalinio remonto darbai ir kaip gali pažeisti kitų butų savininkų teises bei interesus ir nepateikė jokių jos argumentus patvirtinančių įrodymų.
52. Ieškovai siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą Statybos įstatymo 27 straipsnio nustatyta tvarka. Tik teismui tenkinus ieškovės ieškinį civilinėje byloje priimto teismo sprendimo pagrindu ieškovai galės kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir tik tada turės teisėtą galimybę bei pareigą ištaisyti iki šiol faktiškai atliktus darbus, užtikrindama, kad atlikti statybos darbai tiksliai tenkintų STR reikalavimus.
53. Įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovės atsisakymą duoti sutikimą teisėtu, draudžiančiu bendraturčiams įgyvendinti teisę į statybą ir tenkino priešieškinį, įpareigodamas ieškovus atstatyti buto sienas pagal planą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybės, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, taikė bendraturčių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl jis naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovų ieškinys tenkintinas, o priešieškinis atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.; 98 str.). Apeliacinį skundą patenkinus ir panaikinus skundžiamą sprendimą, iš naujo paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, šalių turėtos pirmosios instancijos teisme.
55. Priėmus naują sprendimą, atsakovės priešieškinis atmestas, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
56. Ieškovai pateikė įrodymus, kad turėjo 4 849,87 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme: 4 699,87 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį paduodant ieškinį, 75 Eur – paduodant apeliacinį skundą (2019 m. vasario 13 d. sąskaita už teisines paslaugas, 2019 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymas Nr. 914, 2019 m. vasario 26 d. mokėjimo nurodymas Nr. 916, 2019 m. birželio 3 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 17/2019, 2019 m. rugpjūčio 5 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 22/2019, 2019 m. birželio 4 d. mokėjimo nurodymas Nr. 949, 2019 m. rugpjūčio 6 d. mokėjimo nurodymas Nr. 967, 2019 m. lapkričio 22 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 32/2019, 2020 m. kovo 3 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 14/20209, 2019 m. lapkričio 26 d. mokėjimo nurodymas Nr. 980, 2020 m. kovo 4 d. mokėjimo nurodymas Nr. 2, 2020 m. birželio 16 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 24/2020, 2020 m. spalio 6 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 35/2020, 2020 m. birželio 16 d. mokėjimo nurodymas, 2020 m. spalio 9 d. d. mokėjimo nurodymas Nr. 10, 2020 m. lapkričio 3 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 40/2020, 2020 m. lapkričio 3 d. d. mokėjimo nurodymas Nr. 12, 2020 m. lapkričio 11 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 43/2020, 2020 m. lapkričio 11 d. d. mokėjimo nurodymas Nr. 13, 2020 m. gruodžio 11 d. mokėjimo nurodymas Nr. 2, 2020 m. gruodžio 10 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 51/2020, 2021 m. vasario 22 d. mokėjimo nurodymas Nr. 2, 2021 m. vasario 13 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 21/2021 (ieškinio parengimas, atsiliepimas į priešieškinį, atstovavimas teisme, apeliacinio skundo parengimas).
57. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama dvejus metus, buvo rengiamas ieškinys, patikslintas ieškinys, atsiliepimas į atsakovės priešieškinį, mano, jog ieškovų turėtos išlaidos yra realios ir pagrįstos, protingo dydžio, todėl priteistinos ieškovams iš atsakovės – ieškovei A. V. – 2 424,94 Eur, ieškovui A. V. – 2.424,93 Eur.
58. Iš atsakovės taip pat priteistinos 5,24 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 88 str., 96 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
Kauno apylinkės teismo 20210 m. sausio 25 d. d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Priešieškinį atmesti.
Pripažinti ieškovų A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę vykdyti buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto darbus pagal uždarosios akcinės bendrovės „Archigroup Lt“ 2018 m. gruodžio 20 d. parengtą ir suderintą kapitalinio remonto projektą su 2020 m. vasario 28 d. patikslinimais be bendraturčių, atstovaujamų Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutikimo.
Priteisti iš atsakovės Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 424,93 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt keturis eurus 93 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 424,94 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt keturis eurus 94 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 5,24 Eur (penkis eurus 24 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Žibutė Budžienė
Rūta Palubinskaitė
Egidijus Tamašauskas