Civilinė byla Nr. e2-49-912/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01278-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.10

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosiosi akcinės bendrovės „Saugus pasaulis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta išdėstyti teismo sprendimo vykdymą civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SME LOANS“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Saugus pasaulis“ ir R. U. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Frankas“,

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 23 d. sprendimu patenkino ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „SME LOANS“ ieškinį: priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Saugus pasaulis“ ir atsakovo R. U. solidariai 45 161,30 Eur paskolą, 575,29 Eur palūkanas ir 4 118,70 Eur kompensacines palūkanas, 6 proc. metines palūkanas iš atsakovės UAB „Saugus pasaulis“ ir 5 proc. metines palūkanas iš atsakovo R. U. už priteistą 49 855,29 Eur skolą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 15 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat priteisė ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis 5 851,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi nurodytą sprendimą paliko nepakeistą, priteisė ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų 2 878,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

3.       Ieškovė 2022 m. lapkričio 14 d. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą.

4.       Atsakovė UAB „Saugus pasaulis“ pateikė prašymą: 1) neišduoti vykdomojo rašto iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimo vykdymo išdėstymo; 2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo uždrausti ieškovei pateikti antstolių kontoroms išduotą vykdomąjį raštą vykdymui; jeigu jis jau būtų pateiktas vykdyti iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sustabdyti išieškojimus; 3) išdėstyti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimo vykdymą 36 mėnesių laikotarpiui, nustatyti, kad atsakovė sumoka ieškovei priteistą 45 161,30 Eur skolą, 575,29 Eur palūkanas, 4 118,70 Eur kompensacines palūkanas, 1/2 dalį 8 730 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis per 36 mėnesius nuo teismo nutarties išdėstyti sprendimo vykdymą įsiteisėjimo dienos, eilinę įmoką atliekant paskutinę einamojo mėnesio darbo dieną, taip pat, kad atsakovė sumoka ieškovei 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 49 855,29 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 15 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, kartu su paskutiniąja įmoka.

5.       Atsakovė nurodė, kad priverstinis vykdymas paralyžiuotų jos veiklą. Antstoliui areštavus lėšas, atsakovė neturėtų apyvartinių lėšų, negalėtų vykdyti sutartinių įsipareigojimų, mokėti mokesčių, darbo užmokesčio. Atsakovė 2021 metais patyrė 9 577 Eur nuostolių, nors jos metinė apyvarta padidėjo nuo 350 300 Eur iki 404 455 Eur. Atsakovės banko sąskaitose yra 7 801,88 Eur, o grynųjų pinigų kasoje – 2 014,16 Eur. Pagal paskutinį balansą, ji turi 149 237 Eur vertės turto – daugiausiai prekybinėje veikloje naudojamos atsargos (prekės) (75 896,76 Eur). Atsakovė parduodama prekes, gautų apie 20 proc. pelno, antstolis jas parduotų už 60 proc. ar mažesnę jų vidutinę rinkos kainą. Atsakovė neturi kito turto, į kurį antstolis galėtų nukreipti išieškojimą. Atsakovės finansinis įsipareigojimas ieškovei atsirado, nes UAB „Frankas“ bankrutavo dėl COVID-19 pandemijos. Atsakovė dėl pandemijos taip pat negalėjo įvykdyti rangos darbų už suplanuotus kaštus, negavo planuoto gauti pelno. Atsakovės finansinė padėtis 2021 metais nebuvo gera. Įsipareigojimo kreditoriui įvykdymas iš karto lemtų atsakovės nemokumą. Atsakovė nepajėgi įvykdyti teismo sprendimo iš karto. Atsakovė optimizavo savo veiklą, sumažino nebūtinąsias išlaidas darbuotojų skaičių (nuo 5 iki 4). Atsakovė turi vienintelį įsipareigojimą kredito įstaigai už lizingo sutarties pagrindu išperkamą automobilį. Atsakovė nutraukė sutartis su valymo paslaugų įmone parduotuvėse Vilniuje ir Kaune. Atsakovė patiria išlaidų parduotuvių patalpų nuomai, komunaliniams patarnavimams, automobilio nuomai ir kanceliarinėms išlaidoms. Atsakovė sudarė rangos sutartį, jos pelno marža yra apie 60 proc. nuo bendros šių rangos darbų sutarčių vertės be PVM. Per 2022 metų pirmus tris ketvirčius gavo 20 526 Eur pelno (iki mokesčių), t. y. 2 280 Eur per mėnesį. Iš šių pajamų ir gauto pelno prieš mokesčius atsakovė ketina atsiskaityti su ieškove.

6.       Atsakovė teigė, kad, tikėtina, jog, teismui išdavus vykdomąjį dokumentą, ieškovė jį pateiks antstoliui. Pradėjus priverstinį išieškojimą, bus taip pat išieškotos vykdymo išlaidos – apie 2 388,81 Eur. Antstolio veiksmai visiškai paralyžiuos atsakovės veiklą, nes ji nebegalės atsiskaityti su tiekėjais, darbuotojais, mokesčių administratoriais (VMI ir SODRA), mokėti einamųjų mokėjimų visiems savo kreditoriams. Atsakovės nemokumo atveju ieškovė neatgautų didžiosios dalies savo reikalavimo. Pritaikius atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, iki kol bus išspręstas sprendimo vykdymo išdėstymo klausimas, būtų užkirstas kelias vykdymo išlaidoms didėti bei priverstinai parduoti atsakovės kasdienėje veikloje naudojamą turtą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymų išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

8.       Teismas nustatė, kad atsakovės finansinė padėtis bloga. COVID-19 sukėlė padarinių daugumai ūkio subjektų. Tik bloga finansinė padėtis ar kiti atsakovės nurodyti pandemijos padariniai (išaugusios prekių ir statybinių medžiagų kainos, padidėję rangos sutarčių įvykdymo kaštai) nėra pagrindas taikyti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo institutą.

9.       Atsakovės finansinė būklė jai buvo žinoma teismo sprendimo priėmimo metu, todėl teismas įvertino, kad prašyme nurodytos aplinkybės nėra išimtinės ir sudarančios pagrindą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovės prašymas argumentuojamas siekiu užtikrinti jos veiklos stabilumą – privalėjimu mokėti mokesčius, darbo užmokestį, vykdyti įsipareigojimus kitiems kreditoriams. Ieškovė taip pat yra juridinis asmuo, turi tokių pat išlaidų. Teismas vadovavosi šalių lygiateisiškumo bei protingos jų interesų pusiausvyros principu ir nusprendė, kad nėra pagrindo atsakovei suteikti pranašumo prieš ieškovę. Sprendimo vykdymo išdėstymo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrų neigiamų padarinių (dažniausiai finansinių) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita.

10.       Sprendžiant dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, reikšmingi ir skolininko veiksmai, siekiant bent iš dalies įvykdyti įsipareigojimus kreditoriui. Atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), kad prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą pateikimo dieną ieškovei būtų sumokėjusi bent dalį teismo priteistos sumos, kad kreipėsi į ieškovę dėl skolos mokėjimo išdėstymo sąlygų suderinimo. Atsakovė nė kiek nesistengė atlyginti dalies ieškovei priteistų sumų. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų, jog sprendimo įvykdyti negalima dėl sunkios atsakovės turtinės būklės ar kitų aplinkybių. Atsakovė neįrodė aplinkybių, kurios būtų pagrindas manyti, kad, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, ji turės galimybę sumokėti teismo sprendimu priteistą sumą. 

11.       Teismas pažymėjo, kad priverstinio sprendimo vykdymo metu susidarius ypatingai nepalankiai situacijai jį vykdyti, atsakovė turi teisę kreiptis į teismo sprendimą vykdantį antstolį ir prašyti atidėti vykdymo veiksmus  ar sudaryti su ieškove (išieškotoja) taikos sutartį vykdymo procese.

12.       Įstatyme nenustatyta galimybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti būsimos teismo nutarties dėl sprendimo vykdymo išdėstymo įvykdymą, todėl atsakovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ir klausimą išspręsti iš esmės – išdėstyti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimo vykdymą, nustatant, kad atsakovė UAB „Saugus pasaulis“ sumoka ieškovei UAB „SME LOANS“ priteistą 45 161,30 Eur skolą, 575,29 Eur palūkanas, 4 118,70 Eur kompensacines palūkanas, 1/2 dalį 8 730 Eur bylinėjosi išlaidų lygiomis dalimis per 36 mėnesius nuo teismo nutarties išdėstyti sprendimo vykdymą įsiteisėjimo dienos, eilinę įmoką darant paskutinę einamojo mėnesio darbo dieną; taip pat, atsakovė UAB „Saugus pasaulis“ sumoka ieškovei 6 proc. palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 49 855,29 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 15 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, kartu su paskutiniąja įmoka. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.                      Aplinkybė, kad atsakovė apie savo finansinę padėtį žinojo sprendimo priėmimo metu, nereikšminga, nes staiga ji negalėjo pagerinti savo finansinės padėties. Atsakovės įsipareigojimas kilo iš laidavimo sutarties, kuria ji laidavo už bankrutavusios įmonės įsipareigojimus. Atsakovė turi uždirbti pinigų, kad galėtų atsiskaityti su ieškove. Atsakovė, žinodama apie pareikštą ieškinį, optimizavo savo išlaidas (atleido 1 darbuotoją, atsisakė valymo paslaugų) siekė gauti pelno, kad atsiskaitytų su ieškove.

13.2.                      Teismas turėjo atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, kitas aplinkybes, išlaikyti išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyrą. Teismas konstatavo, kad atsakovės finansinė būklė nėra gera. Ieškovė – didelė finansines ir kreditavimo paslaugas teikianti įmonė. Ieškovė 2020 metais turėjo 19 461 031 Eur trumpalaikio turto, gavo 384 765 Eur pelno. Šalių būklė skiriasi, ieškovės būklė yra geresnė. Sprendimo įvykdymo išdėstymas nesuteiks atsakovei pranašumo, ieškovė nepatirs nepagrįstų nuostolių, nes atsakovė mokės 6 proc. palūkanas.

13.3.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad sprendimo vykdymo išdėstymo institutas būtų tarsi sprendimo išvengimo instrumentas, atsakovė negali tikėtis, kad jai bus sudarytos patogiausios sąlygos teismo sprendimui įvykdyti nukentėjusios ieškovės sąskaita. Neišdėsčius teismo sprendimo vykdymo, atsakovė taptų nemoki, nes negalėtų sumokėti tokios sumos iš karto. Priverstinis išieškojimas paralyžiuotų atsakovės veiklą.

13.4.                      Teismo argumentai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą pateikimo dieną būtų sumokėjusi ieškovei dalį teismo priteistos sumos, kreipėsi į ieškovę, kad suderintų teismo sprendimo vykdymo sąlygas, siurpriziniai. Šalys derėjosi dėl taikos sutarties sudarymo iki kreipimosi į teismą, nuolat susirašinėjo. Derybos vyksta iki šiol. Atsakovė nepateikė duomenų apie šalių derybas, nes ši informacija konfidenciali. Teismas nesiaiškino aplinkybių, susijusių su šalių derybomis, atsakovės siekiu įvykdyti teismo sprendimą.

13.5.                      Atsakovė siekia susitarti su ieškove dėl įmanomo įvykdyti skolos grąžinimo grafiko, kuris būtų teisinis pagrindas pradėti vykdyti įsipareigojimus. Jei tokio grafiko nepavyktų suderinti, atsakovė inicijuotų bankroto bylą. Nemokumo administratorius užtikrintų, kad ieškovės reikalavimas nebūtų patenkintas anksčiau negu kitų kreditorių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnis).

13.6.                      Teismas neteisingai nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog turės galimybę įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovė vykdo veiklą, gauna pajamų. Per 2022 metų tris ketvirčius atsakovė gavo 20 526 Eur pelno prieš mokesčius.

13.7.                      Teismas nepagrįstai nurodė antstoliui spręsti sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą.

14.       Ieškovė atsiliepime prašo netenkinti atsakovės atskirojo skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 

14.1.                      Teismas teisingai nusprendė, kad atsakovės veiklos optimizavimas nėra išskirtinė aplinkybė teismo sprendimo vykdymui išdėstyti. Skolininkės turtinė būklė nelemia teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo. Teismas įvertino atsakovės pridėtas dvi sutartis ir padarė išvadą, kad jos nepatvirtina jos vykdomos veiklos ir gautinų pajamų. Atsakovės išlaidų optimizavimas pagrindžia jos sunkią finansinę būklę, bet ne siekį atsiskaityti su ieškove.

14.2.                      Teismas teisingai įvertino, kad atsakovė apie savo sunkią finansinę būklę žinojo sprendimo priėmimo metu, todėl dėl šios aplinkybės neišdėstė teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovė nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. žinojo, kad UAB „Frankas“, už kurios prievolių įvykdymą ji laidavo, nevykdė prievolių. Atsakovė galėjo anksčiau imtis veiksmų, kad pagerintų savo finansinę būklę.

14.3.                      Atsakovė nepateikė duomenų apie savo turtinę būklę. Atsakovė valdo transporto priemonę „BMW X6“ (pirmos registracijos data – 2021 m. sausio 4 d.), kurios vertė, 2021 m. spalio 21 d. duomenimis, – 64 310 Eur, 2022 m. lapkričio 16 d. duomenimis – 74 450 Eur. Per metus teismo procesų, kuriuose atsakovei pareikšti reikalavimai, padaugėjo nuo dviejų iki dešimt. Taigi atsakovė nevykdo prievolių ne tik ieškovei. Taip pat pradėtos dvi vykdomosios bylos, viena jų – pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimą.

14.4.                      Tai, kad ieškovės turtinė būklė geresnė, nereiškia, kad atsakovei turi būti sudarytos patogios sąlygos teismo sprendimui įvykdyti.

14.5.                      Atsakovė nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. nesistengė įvykdyti prievolės ieškovei. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas pažeistų teismo sprendimo privalomumo, šalių lygiateisiškumo principus, ieškovės teisėtus lūkesčius.

Teismas

konstatuoja:

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Byloje kilo klausimas, pagrįstai teismas netenkino apeliantės prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ar ne.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17.       Apeliantė pateikė į bylą išrašą iš interneto tinklapio „rekvizitai.vz.lt“ apie ieškovės 2020 metų finansinius rodiklius. Apeliantė nenurodė priežasčių, dėl kurių ji negalėjo pateikti šių duomenų pirmosios instancijos teismui, nepagrindė, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepriima apeliantės su atskiruoju skundu pateikto naujo įrodymo.

Dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo

18.       CPK 7 straipsnio 1 dalį, įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių būklę ar kitas aplinkybes, atidėti ar išdėstyti sprendimo įvykdymą. 

19.       Kasacinis teismas nurodė, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę būklę arba kai atsiranda labai nepalankių aplinkybių jį įvykdyti. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Dėl nurodytų civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų būtina, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti nesąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę būklę, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

20.       Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, skolininko bloga turtinė būklė nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo būklė ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-476-933/2022, 42 punktas; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-330/2022, 26 punktas).

21.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad apeliantė žinojo savo finansinę būklę sprendimo priėmimo metu, todėl jos nurodytos aplinkybės nėra pagrindas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Apeliantė, sudarydama laidavimo sandorį, sutiko laiduoti už kito juridinio asmens prievolių įvykdymą. Apeliantė – pelno siekiantis juridinis asmuo, besiverčiantis ūkine komercine veikla. Ji, sudarydama laidavimo sandorį, turėjo įvertinti tai, kad kita bendrovė bet kuriuo metu gali neįvykdyti savo prievolių, ir apeliantei kils pareiga jas įvykdyti. Dėl to atskirojo skundo argumentai, kad apeliantė negavo 49 855,29 Eur sumos, ji turi uždirbti pinigus, nėra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą.

22.       Apie tai, kad kita bendrovė neįvykdė prievolių, apeliantė sužinojo 2021 m. rugsėjo 15 d. Apeliantė neįrodė, kad, siekdama atsiskaityti tik su ieškovei, optimizavo savo veiklą (atleido vieną darbuotoją, atsisakė valymo paslaugų). Atskirajame skunde nurodyta, kad apeliantė per 2020 metų pirmus tris ketvirčius gavo 20 526 Eur pelno (prieš mokesčius), iš kurio planuoja atsiskaityti su ieškove, bet nepateikė duomenų, kad ji sumokėjo ieškovei bent dalį priteistos sumos. Tai, kad šalys derasi, susirašinėja, nepagrindžia apeliantės siekio geranoriškai įvykdyti teismo sprendimą per kiek įmanoma trumpiausią laiką. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad apeliantė nepateikė įrodymų, jog prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą pateikimo dieną būtų sumokėjusi ieškovei dalį teismo priteistos sumos, kreipėsi į ieškovę, jog suderintų teismo sprendimo vykdymo sąlygas, nelaikytini siurpriziniais. Tai aplinkybės, kurias apeliantė turėjo nurodyti teismui, prašydama išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą.

23.       Apeliantė teigia, kad siekia susitarti su ieškove dėl įmanomo įvykdyti skolos grąžinimo grafiko, kuris būtų teisinis pagrindas pradėti vykdyti įsipareigojimus. Akcentuotina tai, kad laidavimo sutartis, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra teisinis pagrindas apeliantei vykdyti savo įsipareigojimus. Apeliantė, gavusi pelno, iš kurio ji ketino sumokėti skolą ieškovei, ir siekdama, kad būtų išdėstytas teismo sprendimo įvykdymas, turėjo geranoriškai pradėti jį vykdyti. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad, net nesant iškeltos nemokumo bylos, ji, vykdydama savo įsipareigojimus kreditoriams, turi laikytis CK 6.9301 straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos ir negali nė vienam kreditoriui suteikti išskirtinės pirmumo teisės gauti reikalavimo patenkinimą anksčiau. Iškėlus bendrovei nemokumo bylą, nemokumo administratorius užtikrintų, kad kreditorių reikalavimai būtų tenkinami Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatyta tvarka. Dėl to apeliantės argumentas, kad, nepavykus susitarti su ieškove dėl apeliantei priimtino skolos grąžinimo grafiko, nemokumo administratorius užtikrins, jog ieškovės reikalavimas nebūtų patenkintas anksčiau negu kitų kreditorių, nepagrindžia teismo sprendimo išdėstymo būtinybės. 

24.       Apeliantė nurodė, kad turi vienintelį finansinį įsipareigojimą kredito įstaigai pagal transporto priemonės lizingo sutartį. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė valdo transporto priemonę „BMW X6“ (pirmos registracijos data – 2021 m. sausio 4 d.), kurios vertė, 2021 m. spalio 21 d. duomenimis, – 64 310 Eur, 2022 m. lapkričio 16 d. duomenimis – 74 450 Eur. Apeliantė nepateikė duomenų, kokias įmokas ji turi mokėti lizingo bendrovei kiekvieną mėnesį už šią transporto priemonę, taip pat nenurodė likusios sumokėti bendros sumos. Iš bylos duomenų nustatyta, kad lizingo bendrovė – ne vienintelė apeliantės kreditorė. Nuo 2021 m. spalio 21 d. iki 2022 m. lapkričio 16 d teismo procesų, kuriuose atsakovei pareikšti reikalavimai, padaugėjo nuo dviejų iki dešimties. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2021–2023 metais apeliantė, kaip atsakovė, dalyvavo 18 teismo procesų. Be to, pradėtos dvi vykdomosios bylos, viena jų – pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimą. Taigi apeliantė, teigdama, kad turi vienintelį kreditorių, neatskleidė savo tikrosios finansinės būklės. Nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad apeliantė optimizavo savo veiklą ne dėl to, kad siekė atsiskaityti su ieškove, bet dėl savo finansinės būklės.

25.       Bloga skolininkės finansinė būklė, priteistos sumos dydis – 54 220,29 Eur – savaime nėra išskirtinės aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui išdėstyti. Apeliantė, siekdama pagrįsti gautinas pajamas, iš kurių ji ketina atsiskaityti su ieškove, nurodė, kad gauna pajamų iš interneto ir dviejų fizinių parduotuvių, pateikė dvi rangos sutartis. To, kad apeliantė per 2022 metų pirmus tris ketvirčius gavo pajamų, sumažino savo išlaidas, atleisdama darbuotoją, atsisakydama valymo paslaugų, nepakanka konstatuoti, jog jos finansinė būklė pagerės tiek, kad ji sugebės laikytis prašomo nustatyti išdėstyto sprendimo įvykdymo grafiko. Apeliantė nenurodė įsipareigojimų kitiems kreditoriams dydžio.

26.       Ieškovė neginčija, kad jos turtinė būklė geresnė negu atsakovės, bet tik šalių turtinės būklės skirtumas negali suteikti skolininkei išskirtinių sąlygų teismo sprendimui įvykdyti. Pirmiau nustatytos ir įvertintos aplinkybės, nepagrindžia, kad, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, apeliantė galės atsiskaityti su ieškove. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas konstatuoti, kad apeliantės turtinė būklė ateityje pagerės. Išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą 36 mėnesių terminui, būtų pažeistas ieškovės teisėtas lūkestis, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas bus įvykdytas per trumpiausią įmanomą laiką, nebus užtikrinta šalių interesų pusiausvyra. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės prašymo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

27.       Apibendrindamas pirmiau nustatytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o apeliantės skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio CPK 98 straipsnio 2 dalis).

29.       Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte įtvirtinta, kad šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).

30.       Ieškovė pateikė į bylą duomenų, kad patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Advokatas suteikė teisines paslaugas ieškovei 2022 metų IV ketvirtį. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusį ketvirtį – 2022 metų II ketvirtį – vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 780,50 Eur. Dėl to maksimali priteistina suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą yra 712,20 Eur (Rekomendacijų 7, 8.16 punktai). Vertindamas prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydį, teismas atsižvelgia į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Teismas daro išvadą, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis per didelis, todėl mažintinas. Ieškovei iš apeliantės priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „SME LOANS“ (juridinio asmens kodas 305484387) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saugus pasaulis“ (juridinio asmens kodas 305330880) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.