Civilinė byla Nr. e2-665-450/2025
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00147-2025-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1; 3.4.4.2.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tikras“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti nemokumo (bankroto) bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Tikras“ (toliau – ir bendrovė).
2. Nurodė, kad mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 m. balandžio 9 d. duomenimis atsakovės mokestinė nepriemoka sudarė 53 506,65 Eur. Nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d. buvo atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo (užtikrinimo) veiksmai, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Atsakovė turi hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Atsakovės bendrovėje darbuotojų nėra. Nurodė, kad atsakovė yra nemoki, nes nevykdo ir negali laiku vykdyti turtinių prievolių, neturi turto, kurio pakaktų kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti bei nevykdo veiklos. Ieškovei pranešus apie ketinimą inicijuoti nemokumo bylą, atsakovė per trisdešimt dienų prievolės neįvykdė, nesudarė susitarimo dėl pagalbos, nebuvo priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2025 m. birželio 2 d. nutartimi atsisakė UAB „Tikras“ iškelti nemokumo (bankroto) bylą.
4. Teismas aktualiais atsakovės finansinės atskaitomybės duomenimis – 2025 m. gegužės 13 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos – nustatė, kad atsakovė 2025 m. gegužės 13 d. turėjo turto už 832 389 Eur, kurį sudarė 253 000 Eur vertės ilgalaikis turtas (materialus turtas), 579 389 Eur vertės trumpalaikis turtas (per vienerius metus gautinos sumos – 564 392 Eur, trumpalaikės investicijos – 14 997 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 244 175 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, bendrovė iki 2025 m. gegužės 13 d. pajamų negavo. Atsakovė nuosavybės teise vado 253 000 Eur vertės nekilnojamąjį turtą. Akcinės bendrovės (toliau – AB) „Regitra“ duomenimis, atsakovės vardu nėra registruota transporto priemonių. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis atsakovė turi vieną darbuotoją.
5. Atsakovės debitorių sąrašo duomenimis teismas nustatė, kad 2025 m. gegužės 13 d. atsakovės debitoriniai įsiskolinimai sudaro 564 392 Eur (UAB „Amilda“ – 56 442 Eur, UAB „Sveikatos labui“– 120 000 Eur, UAB „Profilmeta“ – 330 000 Eur, UAB „RK Medicus“ – 57 950 Eur). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog realu susigrąžinti visas atsakovės debitorines skolas (per vienerius metus gautinas sumas). Todėl iš atsakovės 2025 m. gegužės 13 d. balanse nurodyto 832 389 Eur turto vertės atėmė debitorinius įsipareigojimus ir nustatė, kad bendrovės realaus turto vertė sudaro 267 997 Eur.
6. Įvertinęs atsakovės turto ir įsipareigojimų dinamiką 2023–2025 metais, teismas nustatė, kad iki 2025 m. bendrovės turtas ir 2024 m. bendrovės grynasis pelnas bei pardavimo pajamos išaugo lyginant su 2023 m. Atsakovė 2023–2024 metais veikė pelningai, duomenų apie 2025 metų pelną ar nuostolius nėra – atsakovė paaiškino, kad einamaisiais metais bendrovė kol kas negavo pajamų. Atsakovės įsipareigojimai kreditoriams 2024 metais išaugo, o pradelsti įsipareigojimai sudaro 53 674,51 Eur.
7. Teismas pažymėjo, kad, net eliminavus debitorinius įsipareigojimus, atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (53 674,51 Eur) neviršija jos turimo turto vertės (267 997 Eur), todėl padarė išvadą, kad balanso testo prasme atsakovės veikla stabili. Teismas įvertino, kad atsakovės turimo turto pakaktų turimiems įsipareigojimams padengti, todėl nėra pagrindo konstatuoti jos nemokumo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalies prasme.
8. Atsakovės 2025 m. gegužės 13 d. kreditorių sąrašo duomenimis, jos finansiniai įsipareigojimai sudaro 244 174,51 Eur. Iš jų 190 500 Eur atsakovės įsipareigojimai nėra pradelsti: 2024 m. liepos 11 d. paskolos sutartimi paskolintos lėšos kreditoriui S. V. turi būti grąžintos iki 2026 m. liepos 10 d.; 2024 m. birželio 6 d. paskolos sutartimi paskolintos lėšos kreditorei UAB „Jatas“ turi būti grąžintos iki 2029 m. birželio 6 d. Viešais VSDFV informacinės sistemos duomenimis atsakovė skolos VSDFV biudžetui neturi. Atsakovė patenkino kreditorės UAB „Inreal“ 166,56 Eur finansinį reikalavimą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovės atžvilgiu nėra inicijuota bylų. Teismas padarė išvadą, kad šiuo metu atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro 53 674,51 Eur, visa ši suma – mokestinė nepriemoka ieškovei.
9. Teismas nusprendė, kad atsakovė vykdo įsipareigojimus kreditoriams ir nevengia su jais atsiskaityti, tačiau šiuo metu turi trumpalaikių finansinių sunkumų, dėl to negali atsiskaityti su visais kreditoriais. Teismas pažymėjo, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti ūkinę veiklą ir reikalaujančiais taikyti kraštutines priemones priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą. Teismas nenustatė, kad atsakovė sąmoningai vengė atsiskaityti su kreditoriais.
10. Atsakovė vykdo tarpininkavimo parduodant ir (ar) įsigyjant nekilnojamąjį turtą paslaugas. 2024 metais atsakovės nuosavas kapitalas ženkliai išaugo ir sudarė 588 214 Eur (2023 metais – 148 567 Eur), atsakovės veikla buvo pelninga. VSDFV duomenimis atsakovė turi vieną darbuotoją, VSDFV biudžetui neskolinga. Teismo įvertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė ateityje galės vykdyti savo prievoles – bendrovės pajamos iš vykdomos veiklos gali padengti įsipareigojimus kreditoriams su jais atsiskaitant palaipsniui. Teismas nusprendė, kad atsakovė yra gyvybinga ir iš vykdomos veiklos gaus pakankamai pajamų įsiskolinimams padengti.
11. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo vienareikšmiai išvadai, jog atsakovė yra nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme, todėl atsakovei atsisakė iškelti bankroto bylą (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Pareiškėja VMI (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti UAB „Tikras“ bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. balandžio 9 d. (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo parengimo dieną) duomenimis, atsakovės mokestinė nepriemoka buvo 53 506,65 Eur, iš jų 16 402,90 Eur – pelno mokestis ir priskaičiuoti delspinigiai, 37 100,75 Eur – pridėtinės vertės mokestis ir priskaičiuoti delspinigiai, 3 Eur – žemės mokestis. Mokestinė nepriemoka susidarė atsakovei pateikus atitinkamų mokesčių deklaracijas ir nustatytu terminu nesumokėjus deklaruotų sumų. Apeliantė atsakovės atžvilgiu atliko mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus, tačiau jie buvo nesėkmingi.
12.2. Nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
12.3. Atsakovės teismui pateikto 2025 m. gegužės 31 d. balanso duomenimis, atsakovei priklauso turto už 832 389 Eur, jos įsipareigojimai kreditoriams sudaro 244 175 Eur. Apeliantės nuomone, vertinant atsakovės nemokumą turi būti atsižvelgta į faktiškai jos turimą turtą bei galimybę išieškoti skolą iš atsakovės. Atsakovė turi nekilnojamojo turto už 253 000 Eur, kuris yra įkeistas hipoteka. Daugiau jokio kito turto atsakovė neturi.
12.4. Atsakovė nepagrindė savo mokumo. Pareiškimo teismui dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pateikimo dieną jos skola valstybės biudžetui buvo 53 506,65 Eur, atskirojo skundo pateikimo dieną atsakovės skola valstybės biudžetui sudarė 53 693,13 Eur. Atsakovė nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. neatsiskaito su VMI, jai inicijavus bankroto bylos iškėlimo savanoriškai įsiskolinimo nesumažino, išieškojimas iš atsakovės yra nerezultatyvus, vadinasi, atsakovė yra nemoki. Atsakovė nevykdo mokestinių prievolių, todėl negali būti laikoma gyvybinga.
12.5. Teismas skundžiama nutartimi padarė klaidingą išvadą, kad atsakovė siekia atsiskaityti su pareiškėja ir kitais kreditoriais. Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Atsakovė tinkamai nevykdydama mokestinių prievolių pažeidžia ne tik kreditorės VMI, bet ir visuomenės bei valstybės interesus, yra nemoki. Atsakovės mokestinė nepriemoka visiškai nedengiama, ji yra faktiškai nemoki ir jai turi būti iškelta bankroto byla.
12.6. Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodyta, kiek ir kada atsakovės atžvilgiu buvo surašyta ir jai pateikta nurodymų nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) bei sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas buvo įvertintas 253 000 Eur, tačiau į šią sumą buvo įskaičiuotas ir pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM). Reali suma, kuria atsakovė disponuotų pardavusi nekilnojamąjį turtą, yra 198 870 Eur. Vadinasi, atsakovės įsipareigojimai viršytų realią turto vertę. Visuma aplinkybių įrodo, kad atsakovė negali atsiskaityti su kreditoriais.
12.7. Atsakovė atsiliepime teismui nurodė, kad galės padengti savo mokestinę nepriemoką VMI galės atgavusi paskolą iš debitorės UAB „Sveikatos labui“. Apeliantė pažymėjo, kad UAB „Sveikatos labui“ valdoma to paties vadovo A. J..
12.8. Nagrinėjamu atveju nėra nė vienos aplinkybės, nurodytos JANĮ 22 straipsnio 3 dalyje baigtiniame atvejų, kada teismas atsisako iškelti bankroto bylą, sąraše. Atsakovė neatsiskaito su VMI, nuo pat pareiškimo pateikimo teismui dienos visiškai nebuvo dengiamas turimas įsiskolinimas VMI, todėl teismo teiginiai apie atsakovės siekį atsiskaityti su kreditoriais neįrodyti, atsakovei turi būti keliama bankroto byla.
13. Atsakovė UAB „Tikras“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 2 d nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir šiais papildomais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai ištyrė ir įvertino byloje esančius duomenis apie atsakovės finansinę padėtį, tinkamai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, iš esmės teisingai nustatė faktines aplinkybes ir pagrįstai sprendė dėl pagrindų iškelti atsakovei bankroto bylą neegzistavimo. Atsakovės turto pakanka padengti susidariusius finansinius įsipareigojimus.
13.2. Pirmosios instancijos teismas atsakovės turimų 564 392 Eur debitorinių įsiskolinimų nelaikė realiu atsakovės turtu, tačiau viešai prieinamais duomenimis (www.rekvizitai.lt.) didžiausios atsakovės debitorės UAB „Sveikatos labui“, UAB „Profilmeta“ ir UAB „RK Medicus“ yra veiklą vykdančios įmonės, teikiančios finansines ataskaitas, todėl nėra pagrindo abejoti, kad, suėjus atsiskaitymo terminams, jos negrąžins skolų ar šių debitorinių įsiskolinimų nebus galimybės išsiieškoti. UAB „Sveikatos labui“ veikia daugiau nei 8 metus, dirba pelningai, nėra nemoki, tai patvirtina viešai teikiami duomenys. Net tuo atveju, jei atsakovės turimi 564 392 Eur debitoriniai įsiskolinimai nebūtų laikomi realiu atsakovės turtu, jos valdomo turto (267 997 Eur) vis tiek pakaktų turimiems 53 674,51 Eur pradelstiems įsipareigojimams padengti.
13.3. Atsakovės balanse nurodytas ilgalaikis materialusis turtas – 151/1048 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), apskaitytas tikrąją verte, remiantis UAB „Inreal“ pateikta 2024 m. balandžio 17 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 241177 , pagal kurią šio nekilnojamojo turto rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną (2024 m. balandžio 17 d.) yra 253 000 Eur. Užbaigus likusius pastato vidaus ir lauko darbus bei pastatą įregistravus 100 proc. baigtumu iki šių metų rugpjūčio mėn. pabaigos, atsakovė planuoja šį nekilnojamąjį turtą parduoti už ne mažesnę nei 300 000 Eur sumą. Atsakovė realiai disponuotų 247 933,88 Eur, kurių visiškai pakaktų atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi S. V. (skola 155 000 Eur) ir VMI (skola 53 674,51 Eur). Atsakovei pakaktų lėšų padengti susidariusius įsiskolinimus net ir tuo atveju, jeigu šis nekilnojamasis turtas būtų parduotas už UAB „Inreal“ nustatytą šio nekilnojamojo turto rinkos vertę jos vertės nustatymo dieną (2024 m. balandžio 17 d.), t. y. 253 000 Eur. Likusiai kreditorei UAB „Jatas“ 35 000 Eur dydžio paskolą kartu su priskaičiuotomis palūkanomis atsakovė turi grąžinti iki 2029 m. birželio 6 d.
13.4. Nors apeliantė atskirajame skunde teigia, kad atsakovė su ja neatsiskaito, per 2024 metus atsakovė sumokėjo VMI 20 456 Eur mokesčių. Atsakovė vykdo savo įsipareigojimus kreditoriams ir nevengia su jais atsiskaityti, tačiau šiuo metu negali visiškai atsiskaityti su VMI dėl iškilusių trumpalaikių finansinių sunkumų (apyvartinių lėšų trūkumo), kuriuos artimiausiu metu atsakovė tikisi įveikti pardavusi jai priklausantį nekilnojamąjį turtą ir (ar) atgavus paskolą iš debitorės UAB „Sveikatos labui“.
13.5. Iškilę trumpalaikiai finansiniai sunkumai savaime nesuteikia pagrindo išvadai, kad atsakovė yra nemoki ir turi būti pašalinta iš rinkos bankroto procedūros metu. Atsakovė nenutraukė savo pagrindinės tarpininkavimo paslaugų veiklos, o turimo vieno darbuotojo (vadovo) pakankama tokiai veiklai vykdyti. Atsakovės turto ir įsipareigojimų dinamika 2023–2024 metais patvirtina, kad atsakovės turtas ir nuosavas kapitalas tik didėja, o jos veikla yra pelninga. Atsakovė vysto nekilnojamojo turto projektą, kurį užbaigus ir pardavus artimiausiu metu ji bus pajėgi atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi ir VMI.
13.6. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių kitų objektyvių jos poziciją pagrindžiančių įrodymų, kurių nebūtų įvertinęs ir ištyręs pirmosios instancijos teismas bei kurie leistų daryti priešingą, nei padarė pirmosios instancijos teismas, išvadą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsakovei atsisakė iškelti nemokumo (bankroto) bylą, yra pagrįsta ir teisėta. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo (bankroto) bylos (ne)iškėlimą reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl atsakovės (ne)mokumo vertinimo
15. Vadovaujantis JANĮ 21 straipsnio 2 dalimi, juridiniam asmeniui yra keliama bankroto byla, jeigu yra nustatoma, kad juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).
16. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
17. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
18. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
19. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Todėl būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).
20. Teismų praktikoje šiuo aspektu taip pat išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).
21. Kartu su atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovė pateikė aktualius finansinės atskaitomybės duomenis (1 t., b. l. 34–39), duomenis apie bendrovės kreditorius ir debitorius (1 t., b. l. 40–41), duomenis apie finansinių įsipareigojimų kreditoriams pagal paskolos sutartis apimtį ir įvykdymo terminius (1 t., b. l. 42–51, 114–118, 119, 120–122, 123–125), duomenis apie bendrovės akcininkus (1 t., b. l. 52), duomenis apie nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą ir jo rinkos vertę (1 t., b. l. 53–89, 90–101, 102–113), duomenis apie mokėjimus kreditorei UAB „Inreal“ (1 t., b. l. 126–127), 2025 m. gegužės 13 d. prašymą apeliantei (1 t., b. l. 128).
22. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad atsakovė Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registre įregistruota 2020 m. rugsėjo 9 d., jos vadovas nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. yra A. J.. 2025 m. kovo 31 d. atsakovės balanso už 2024 metus duomenimis teismas nustatė, kad atsakovės turtą 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 166 621 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas (materialus turtas) sudarė 22 740 Eur, trumpalaikis turtas – 143 881 Eur (per vienerius metus gautinos sumos); mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 18 054 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, atsakovės grynasis pelnas 2023 metais sudarė 67 974 Eur, o pardavimų pajamos siekė 99 174 Eur. Atsakovė 2024 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 831 252 Eur sumą, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 253 000 Eur (materialus turtas), trumpalaikis turtas – 578 252 Eur (per vienerius metus gautinos sumos – 564 392 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 13 860 Eur); mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 243 038 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, atsakovės grynasis pelnas 2024 metais sudarė 360 201 Eur, o pardavimų pajamos siekė 448 260 Eur. 2025 m. gegužės 13 d. atsakovės balanso duomenimis nustatyta, kad 2025 m. gegužės 13 d. atsakovė turėjo turto už 832 389 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 253 000 Eur (materialus turtas), trumpalaikis turtas – 579 389 Eur (per vienerius metus gautinos sumos – 564 392 Eur, trumpalaikės investicijos – 14 997 Eur); mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 244 175 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, iki 2025 m. gegužės 13 d. atsakovė pajamų negavo. Teismas nusprendė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog yra realu susigrąžinti visas atsakovės debitorines skolas (per vienerius metus gautinas sumas). Todėl iš atsakovės 2025 m. gegužės 13 d. balanse nurodyto 832 389 Eur turto vertės atėmė debitorinius įsipareigojimus ir nustatė, kad bendrovės realaus turto vertė sudaro 267 997 Eur. Atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro 53 674,51 Eur. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad bendrovė neatitinka nemokaus juridinio asmens būklės (JANĮ 20 straipsnio 7 dalis).
23. Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo išvadą dėl atsakovės mokumo, atskirajame skunde nurodė, kad atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas buvo įvertintas 253 000 Eur, tačiau į šią sumą buvo įskaičiuotas ir pridėtinės vertės mokestis. Todėl reali suma, kuria atsakovė disponuotų, pardavusi nekilnojamąjį turtą, būtų 198 870 Eur. Vadinasi, atsakovės įsipareigojimai viršytų realią turto vertę. Nėra pagrindo sutikti su šiuo atskirojo skundo argumentu.
24. Iš tiesų byloje pateiktoje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad VĮ Registrų centre fiksuojamų sandorių kaina yra pateikiama kartu su PVM, o lyginamuoju metodu nustatytoje objekto vertėje PVM yra įskaičiuotas. Vykdant tokio turto pirkimo–pardavimo sandorį, jei PVM būtų išskiriamas, mokestį reikėtų atimti iš vertinimo ataskaitoje apskaičiuotos turto vertės (1 t., b. l. 53–86).
25. Tačiau nepaisant to, atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai teigia, kad atsakovės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą pardavus už 253 000 Eur, atsakovė realiai disponuotų ne 198 870 Eur suma, kaip teigiama atskirajame skunde, o 209 090,91 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirajame skunde nurodyta neteisingai apskaičiuota suma, kuri liktų iš gautų pajamų išskaičiavus PVM sumą – PVM suma nepagrįstai apskaičiuota nuo galutinės nekilnojamojo turto vertės, t. y. nuo visos 253 000 Eur sumos, taip į apmokestinamąją vertę įtraukus pačią PVM sumą (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., https://pvmskaiciuokle.lt/).
26. Atsakovė pagrįstai teigia, kad 209 090,91 Eur sumos iš esmės pakaktų atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi S. V. (hipotekos suma 140 000 Eur + palūkanos) ir VMI (pradelsta prievolė 53 674,51 Eur). Aplinkybė, kad aptariamas nekilnojamasis turtas yra įkeistas hipoteka, nepaneigia galimybės, jog jį pardavus pakaks pajamų ir bus reali galimybė atsiskaityti su apeliante. Tuo atveju, jeigu apeliantei kiltų abejonių dėl atsakovės ketinimo gautomis lėšomis atsiskaityti su ja, apeliantė savo interesus gali ginti kitomis teisėtomis, pavyzdžiui, reikalavimų užtikrinimo priemonėmis.
27. Be to, vertinant juridinio asmens mokumą jo turto balanso aspektu, pagrįsta į balansą įtraukti visą nuosavybės teise valdomo turto vertę, jos nemažinant galimų išskaičiuoti mokesčių suma. Šiomis aplinkybėmis skubota ir nepagrįsta būtų spręsti apie galimos PVM prievolės dydį, todėl nėra jokio pagrindo atsakovės turto vertės šiuo metu mažinti ateityje galimai būsimos PVM išskaitos suma.
28. Nepagrįsta vienareikšmiai teigti, kad atsakovė neturi kito turto, išskyrus hipoteka įkeistą turtą. 2025 m. gegužės 13 d. atsakovės balanso duomenimis, atsakovės debitorinių įsiskolinimų suma sudarė 564 392 Eur. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad debitorių įsiskolinimų nėra pagrindo įtraukti į atsakovės turto balansą, pagrindė teismų praktikoje suformuota prezumpcija, kad juridinis asmuo faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti bendrovei aspektais.
29. Nėra pagrindo nesutikti su paminėtais pirmosios instancijos teismo argumentais. Tačiau atsakovė, siekdama paneigti šiuos teismo argumentus, vadovaudamasi viešai prieinamais duomenimis (www.rekvizitai.lt) nurodė, kad didžiausi atsakovės debitoriai UAB „Sveikatos labui“, UAB „Profilmeta“ ir UAB „RK Medicus“ yra veiklą vykdančios įmonės, teikia finansines ataskaitas, todėl nėra pagrindo abejoti, kad nurodytos debitorės, suėjus atsiskaitymo terminams, negrąžins skolų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, patikrinus viešai prieinamą informaciją, nustatyta, kad jos pasitvirtino. Ir nors šios aplinkybės nėra pakankamos spręsti apie atsakovės debitorių turtinę padėtį ir realias galimybes grąžinti atsakovei jos paskolintas lėšas, apeliacinės instancijos teismas šias aplinkybes pripažįsta pakankamomis daryti išvadą, kad atsakovės debitorės yra gyvybingos įmonės. Vadinasi, nepagrįsta būtų vienareikšmiai teigti, kad byloje buvo paneigta bet kokia galimybė atsakovei patenkinti (iš dalies patenkinti) savo debitorinius reikalavimus arba preziumuoti atsakovės debitorių nesąžiningumo.
30. Apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovės turimo turto pakaktų turimiems įsipareigojimams padengti, o atsakovės įsipareigojimai neviršija jos turto vertės (balanso testas yra teigiamas). Apeliantė atskirojo skundo argumentais šių pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigė.
31. Atskiruoju skundu apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės (ne)mokumo įvertinimo likvidumo testo aspektu – jos galimybių laiku vykdyti turtines prievoles. Apeliantė teigia, kad atsakovė negali laiku vykdyti prievolių, todėl negali būti laikoma gyvybinga ir yra nemoki. Teigia, kad atskirojo skundo pateikimo metu atsakovės skola valstybės biudžetui išaugo palyginus su dydžiu, buvusiu nemokumo bylos inicijavimo metu, o atsakovė nuo 2024 metų geranoriškai neatsiskaito su valstybės biudžetu, mokestinės nepriemokos išieškojimas iš atsakovės turto nedavė rezultatų.
32. Paneigdama šiuos atskirojo skundo argumentus, atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad ji per 2024 metus valstybės biudžetui sumokėjo 20 456 Eur mokesčių. Byloje kartu su atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo taip pat buvo pateikti duomenys apie tai, kad atsakovė kreditorei UAB „Inreal“ sumokėjo 166,56 Eur (1 t., b. l. 126–127).
33. Sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį). Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia įmonė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-836-407/2023 32 punktas).
34. Atskirajame skunde nurodyta, kad pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo metu atsakovės neįvykdytos prievolės valstybės biudžetui sudarė 53 506,65 Eur, o atskirojo skundo pateikimo metu – 53 674,51 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirajame skunde nedetalizuota, kas sudaro išaugusius neįvykdytus įsipareigojimus – nauja mokestinė nepriemoka ar išaugusios netesybos nuo jau susidariusių mokestinių nepriemokų.
35. Teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Viešais duomenimis nustatyta, kad 2025 m. liepos 9 d. duomenimis, atsakovė turi vieną darbuotoją ir neturi įsiskolinimų VSDFV biudžetui (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys); įsiskolinimas VMI 2025 m. liepos 9 d. sudarė 53 693,13 Eur (https://www.vmi.lt/evmi/asmenys-laiku-vykdantys-mokestinius-isipareigojimus-turintys-mokestine-nepriemoka) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra duomenų apie kitus naujus atsakovės kreditorius ar apie tai atsakovės įsiskolinimą jos darbuotojui.
36. Byloje nustatytos aplinkybės ir viešųjų registrų duomenys leidžia teigti, kad atsakovės negalėjimas vykdyti savo finansinių įsipareigojimų tęsiasi jau kurį laiką, pradelsti įsipareigojimai nežymiai auga, tikėtina, augančių netesybų sumomis. Tačiau ši aplinkybė savaime nėra lemianti, sprendžiant dėl atsakovės gyvybingumo ir galimybės atkurti mokumą, ji turi būti vertinama kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste kartu su kitais byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.
37. Atsakovė procesiniuose dokumentuose ne kartą pabrėžė savo vykdomos veiklos specifiškumą (tarpininkavimo paslaugų parduodant ir (ar) įsigyjant nekilnojamąjį turtą veikla, vystomas nekilnojamojo turto projektas ir pajamų sugeneravimas jį pardavus) bei aplinkybę, kad jos turtą, iš kurio ji generuos pajamas, sudaro nekilnojamasis turtas – įsigytas ir nebaigtas statyti poilsio pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Vadinasi, vertinant atsakovės mokumą jos likvidumo testo aspektu šios bylos faktinėmis aplinkybėmis reikšmingi yra atsakovės sprendimai dėl bendrovės mokumo atkūrimo.
38. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad projekto vystymo eigoje vėlavo dalis pastato vidaus įrengimo ir lauko darbų, todėl šalys susitarė pratęsti sutarties įvykdymo terminius. Dėl šios priežasties atsakovei nepavyko numatytu terminu imtis vystomo projekto pardavimo ir atsiskaityti su kreditoriais. Bylos duomenimis, atsakovė savo įsipareigojimus vystomame projekte yra visiškai įvykdžiusi (sumokėjusi visą kainą), todėl jame papildomų kaštų nepatirs.
39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės pagrįstai leidžia nuspręsti, kad atsakovė kilusius finansinius sunkumus sprendžia racionaliai, o jos veikla negeneruoja naujų neįvykdytų piniginių prievolių kitiems kreditoriams, atsakovės sprendimai esmingai neblogina bendrovės finansinės padėties, leidžia ją išlaikyti stabilią, nors visi finansiniai sunkumai šiuo metu ir nėra išspręsti.
40. Atsakovė ne kartą pažymėjo, kad savo mokumą ketina atkurti pardavusi plėtojamą nekilnojamojo turto projektą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aptarto atsakovės mokumo atkūrimo sprendimo įgyvendinimas yra imlus laikui, tačiau neperžengia protingos verslo rizikos. Projekto plėtojimas užtruko dėl to, kad nebuvo laiku atlikti statybos ir gerbūvio sutvarkymo darbai. Atsižvelgiant į plėtojamo projekto lokaciją ((duomenys neskelbtini)) ir sandorio kainą, plėtojamo projekto pradavimas už atsakovės planuojamą 300 000 Eur kainą pripažintinas realiai įvykdytinu sumanymu. Todėl apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, šioje proceso stadijoje būtų skubota išvada, kad nepavyktų atsakovei atkurti mokumo jos pasirinktu būdu. Teismo įvertinimu, toks mokumo atkūrimo būdas leis užtikrinti visų kreditorių interesų maksimalų įgyvendinimą ir atitiktų JANĮ keliamą reabilitacinį tikslą.
41. Pažymėtina, kad atsakovei iškėlus bankroto bylą, kreditorių finansiniai reikalavimai būtų tenkinami iš esmės tuo pačiu būdu – iš lėšų, gautų pardavus atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau tai įprastai atliekama įstatyme numatyta tvarka (varžytynėse), nesiekiant gauti maksimalios turto kainos.
42. Todėl atskirajame skunde nurodytos aplinkybės apie momentą, nuo kada pradėjo formuotis atsakovės skolos, ir apie tai, kad mokestinės nepriemokos išieškojimas nebuvo rezultatyvus, pripažintina teisiškai mažiau reikšminga, sprendžiant dėl atsakovės gebėjimo įvykdyti pinigines prievoles savo kreditoriams. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą pateikdama duomenis apie 2024 m. valstybės biudžetui sumokėtų mokesčių sumą paneigė apeliantės poziciją apie visišką prievolių valstybės biudžetui nevykdymą.
43. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš atsakovės buvo pradėti išieškojimai pagal ieškovės ir kreditorės UAB „Inreal“ pateiktus vykdomuosius dokumentus; naujų vykdomųjų bylų po to, kai buvo inicijuota nemokumo byla, atsakovės atžvilgiu nepradėta. Atsakovė pateikė duomenis, kad ji įvykdė kreditorės UAB „Inreal“ finansinį reikalavimą ir padengė 166,56 Eur skolą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu neinicijuota naujų bylų.
44. Byloje nustatyta, kad atsakovės turto pakanka visiems jos finansiniams įsipareigojimams padengti, naujų įsiskolinimų atsakovės veikla negeneruoja. Todėl šioje proceso stadijoje išvada, kad bendrovės sumanymas atkurti mokumą nebus sėkmingas, būtų skubota. Atsakovė siekia sudaryti jai ir jos kreditoriams maksimaliai naudingą sandorį – užbaigti vystomą projektą ir jį naudingai realizuoti. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia realių galimybių visiškai atsiskaityti su kreditoriais (likvidumo testas).
45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovės finansinių rodiklių dinamiką nuo 2023 metų ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovės turtas augo. Aplinkybė, kad turto gausinimui atsakovė prisiėmė skolinių įsipareigojimų kreditoriams, nerodo prastų jos ūkinės veiklos rezultatų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės finansinius sunkumus įvertino trumpalaikiais. Pagrįsta pripažinti, kad šie sunkumai sąlygoti juridinio asmens veiklos specifikos – atsakovės ūkinės veiklos specifika reikalauja didelių finansinių sąnaudų, vystomas vieno nekilnojamojo turto vieneto projektas imlus laikui, maksimalias pajamas jo galima sugeneruoti tik jį visiškai pabaigus.
46. Byloje nustatytos aplinkybės apie atsakovės žmogiškuosius išteklius leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jie yra pakankami atsakovės ūkinei veiklai vystyti ir užsibrėžtiems finansiniams rezultatams pasiekti. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė nevengia vykdyti įsipareigojimų kreditoriams – pagal galimybes atsiskaitė su kreditore UAB „Inreal“, 2025 m. gegužės 13 d. teikė prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2025 m. gruodžio 31 d. (1 t., b. l. 126–127, 128).
47. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, jog atsakovė yra gyvybinga ir iš jos vykdomos veiklos generuos pakankamas pajamas, kuriomis įvykdys įsiskolinimus kreditoriams.
48. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio (paskutinis argumentas, paskutinė priemonė) gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais juridiniam asmeniui – skolininkui, t. y. apribojama jo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010).
49. Byloje nėra duomenų apie tai, koks buvo priimtas sprendimas dėl 2025 m. gegužės 13 d. atsakovės prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, šiuo atveju nebuvo iki galo išnaudotos visos galimybės apeliantės ir atsakovės santykį sureguliuoti taikiu susitarimu.
50. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, ir kai teismui nelieka abejonių dėl juridinio asmens nemokumo, prioritetą suteikiant reabilitaciniam tikslui, o ne greitam verslo subjekto pašalinimui iš rinkos.
51. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išsakytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindų UAB „Tikras“ iškelti bankroto bylą.
Dėl procesinės bylos baigties
52. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, jog atsakovė JANĮ prasme nėra nemoki, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Asta Radzevičienė