Civilinė byla Nr. 2S-1541-555/2017

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00900-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.5.11.; 3.5.1.; 3.5.4.; 3.3.2.4.;

(S)                                                                  

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1804-571/2017 pagal pareiškėjo G. M. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. A., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl antstolio veiksmų.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas (skolininkas) G. M. kreipėsi su skundu dėl antstolio A. A. veiksmų, prašydamas panaikinti antstolio 2017 m. vasario 2 d. nurodymą Nr. S-17-23-994 priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kadangi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 107 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai, o to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl 2017 m. vasario 2 d. antstolio nurodymas Nr. S-17-23-994 yra neteisėtas ir naikintinas. Be to, antstolis, perskaičiavęs išieškotinas sumas, konvertavo jas neteisingai, kadangi 2017 m. vasario 2 d. nurodyme Nr. S-17-23-994 ir vykdymo išlaidų apskaičiavime S‑17001865 nurodytos sumos yra skirtingos. Skunde taip pat nurodė, kad yra visiškai atsiskaitęs bei nuo 2008 m. gruodžio 29 d. jokie priverstinio skolos išieškojimo veiksmai jo atžvilgiu nebuvo atliekami.
2. Antstolis A. A. 2017 m. vasario 9 d. patvarkymu Nr. S-17002565 pareiškėjo skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomosiomis bylos medžiagomis perdavė nagrinėti teismui. Antstolis patvarkyme nurodė, kad tiek Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. L2-4344-91/08, tiek Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 2-1843-173/2008, kurio pagrindu 2009 m. sausio 30 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-1843-527/2008, iš skolininko priteistos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nėra mokestinė nepriemoka, todėl išieškojimo senaties terminų taisyklės, nurodytos MAĮ 107 straipsnyje, netaikytinos. Pripažinus priešingai, t. y., kad išieškomos sumos laikytinos mokestine nepriemoka, MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata, kad priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto, mokestinė nepriemoka išieškoma priverstinai, nepaisant to ar suėjo senaties terminas. Tokiu atveju, turėtų būti taikoma MAĮ 107 straipsnio 5 dalis, kurioje nurodyta, kad šio įstatymo 106 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, kad jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Vienas iš būdų – sprendimo vykdymo pateikimas antstoliui. Vykdomosiose bylose Nr. 0023/08/02160 ir Nr. 0023/09/00335 nėra duomenų, jog skolininkas būtų visiškai atsiskaitęs, skolininkas tokių duomenų taip pat nėra pateikęs. Tuo tarpu 2017 m. vasario 2 d. nurodyme Nr. S-17-23-994 ir vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-17001865 nurodytos sumos yra skirtingos, kadangi skolininkui priklausančios sąskaitos, vienu patvarkymu areštuotos kartu sudėjus abiejų vykdomųjų bylų skolas ir vykdymo išlaidas, taip siekiant išvengti papildomo vykdymo išlaidų didinimo. Vykdomojoje byloje Nr. 0023/08/02160 išieškotina 1,91 Eur skolos, 29,86 Eur vykdymo išlaidų, o vykdomojoje byloje Nr. 0023/09/00335 – 0,87 Eur skolos, 20,32 Eur vykdymo išlaidų, viso bendrai išieškotina – 52,96 Eur, kas ir yra nurodyta 2017 m. vasario 2 d. patvarkyme Nr. S-17-23-994.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi pareiškėjo skundas netenkintas.
4. Teismas nustatė, kad teismo sprendimai, kurių pagrindu yra vykdomas išieškojimas, yra neįvykdyti, dėl ko priverstinio vykdymo procedūra yra tęsiama pagrįstai, o ilgą išieškojimo trukmę lėmė pasyvūs pareiškėjo (skolininko) veiksmai.
5. Teismas sprendė, kad CPK nėra nustatyta per kiek laiko turi būti įvykdytas teismo sprendimas ar jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas, t. y. CPK nenumatyta, kad neįvykdžius teismo sprendimo per tam tikrą laiko tarpą, teismo sprendimo vykdymas yra nutraukiamas. CPK nustatyti terminai yra tik dėl vykdomųjų dokumentų pateikimo antstoliui juos vykdyti (CPK 606 straipsnis).
6. Teismas nurodė, kad išieškojimo senaties terminas, numatytas CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte, yra taikomas tik bylose dėl administracinės nuobaudos – baudos išieškojimo. Tuo tarpu šiuo atveju yra vykdomas ne administracinės nuobaudos išieškojimas, o skolos išieškojimas (vykdymo išlaidos, bylinėjimosi išlaidos). Be to, šiuo atveju yra išieškoma ne mokestine nepriemoka, todėl teismas sprendė, jog pareiškėjo argumentas dėl MAĮ 107 straipsnio taikymo yra nepagrįstas.
7. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas, žinodamas apie vykdomą priverstinio skolos išieškojimo procesą, skolos iki šiol neginčijo ir gera valia nesumokėjo, o žinodamas apie įsiskolinimo faktą, privalėjo aktyviai domėtis skolų išieškojimo procesu, bendradarbiauti su antstoliu ir vykdyti kitas CPK 644 straipsnyje nustatytas skolininko pareigas.
8. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad vykdomosiose bylose susidariusios skolos yra sumokėtos. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad teismų sprendimai, kurių pagrindu yra vykdomas išieškojimas, nėra įvykdyti. Be to, dėl nurodytų skirtingų sumų, kurias pareiškėjas ginčija, teismas taip pat nurodė, kad jos yra skirtingos, siekiant išvengti papildomo vykdymo išlaidų didinimo, vienu patvarkymu areštuojant abiejų vykdomųjų bylų skolas ir vykdymo išlaidas bendrai 52,96 Eur sumai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai 

9. Atskiruoju skundu G. M. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą tenkinti ir panaikinti 2017 m. vasario 2 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-23-994. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Antstolio kontoroje yra vykdomos dvi vykdomosios bylos dėl išieškojimo iš solidarių skolininkų BUAB „Medonos mėsa“ ir G. M., kurios turėjo būti seniai užbaigtos, vienam iš solidariųjų skolininkų (BAUB „Medonos mėsa“) atsiskaičius.
2. Visi antstolio siūlymai buvo įvykdyti solidarios skolininkės BUAB „Medenos mėsa“ ir nuo 2008 m. gruodžio 29 d. jokie vykdymo veiksmai nei vienoje iš vykdomųjų bylų atliekami nebuvo (pareiškėjas negali įrodyti neegzistuojančios prievolės).
3. Duomenų, kurie galėtų patvirtinti faktą, kad skolininkai yra sumokėję vykdomosiose bylose nurodytas sumas, jis pateikti negali, nes vykdomojoje byloje, kurioje jau atliktas išieškojimas, jis nėra dalyvaujančiu asmeniu. Solidari skolininkė – BUAB „Medonos mėsa“, atlikusi mokėjimus, šiai dienai yra bankrutuojanti įmonė, o jis iš direktoriaus pareigų yra atleistas, todėl negali gauti jokių reikiamų dokumentų.
4. Neįvertinta aplinkybė, kad solidarios skolininkės BUAB „Medenos mėsa“ atžvilgiu vykdomoji byla yra nutraukta kaip visiškai įvykdyta, kas patvirtina vykdomojo rašto įvykdymą.
5. Byloje nėra jokių duomenų apie paties pareiškėjo slapstymąsi ir vengimą sumokėti reikalaujamas sumas, priešingai išieškoma suma yra nedidelė, kas patvirtina, kad pareiškėjas negalėjo sąmoningai vilkinti išieškojimo procesą, kaip tai nurodė pirmosios instancijos teismas.
10. Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą antstolis A. A. prašo jį atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad abejose vykdomosiose byloje pareiškėjo prievolės nėra solidarios. Be to byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vykdomosiose bylose buvo reguliariai atliekami vykdymo veiksmai, tuo tarpu pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių skolos ir vykdymo išlaidų apmokėjimą.

              Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.).               Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, yra pagrįsta ir teisėta.
13. Gautų vykdomųjų bylų bei nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio A. A. žinioje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0023/08/02160 pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. įsakymą Nr. L2-4344-91/08 dėl 1,91 Eur (6,60 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko G. M. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) naudai. 2008 m. lapkričio 19 d. patvarkymu vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti, tą pačią dieną skolininkui raštu pasiūlyta per 5 dienas nuo pranešimo gavimo dienos sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas. Vykdomojoje byloje 2008 m. gruodžio 29 d., 2013 m. balandžio 16 d. ir 2017 m. vasario 2 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimu, vykdymo išlaidos sudaro 29,86 Eur sumą. Antstolio A. A. žinioje taip pat yra vykdomoji byla Nr. 0023/09/00335 pagal Kauno apygardos teismo išduotą 2009 m. sausio 30 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1843-527/2008 dėl 0,87 Eur (3,00 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko G. M. išieškotojos VMI prie LR FM naudai. 2009 m. vasario 9 d. patvarkymu vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti ir tą pačią dieną pareiškėjui raštu pasiūlyta per 10 dienų nuo pranešimo gavimo dienos sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas. Pastarojoje vykdomojoje byloje 2009 m. kovo 26 d., 2013 m. balandžio 16 d. ir 2017 m. vasario 2 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimu, vykdymo išlaidos sudaro 20,32 Eur sumą.
14. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad priverstinio sprendimų vykdymo procesas – svarbi civilinio proceso stadija, nes tik įvykdžius sprendimą užtikrinamas jo realumas. Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą ir kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Teisingumas gali būti įvykdytas tik kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Pabrėžtina, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Būtent teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas.
15. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas; nesant tokio dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama. Vykdomasis dokumentas išduodamas vykdymui teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 646 straipsnis).
16. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl antstolio veiksmų teisėtumo, priėmus nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo skolininko G. M. sąskaitų, esančių kredito įstaigose.
17. Tiek antstolis 2017 m. vasario 20 d. patvarkymu Nr. S-17002565, tiek ir pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, iš esmės atskirąjį skundą grindžia vieninteliu argumentu, jog antstolio siūlymai sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas buvo įvykdyti solidarios skolininkės BUAB „Medenos mėsa“, tuo tarpu pateikti duomenų apie įvykdytas prievoles jis neturi galimybės, kadangi UAB „Medenos mėsa“ yra bankrutuojanti įmonė, o jis yra atleistas iš direktoriaus pareigų. Apeliacinės instancijos teismas toliau nutartyje pasisako dėl nurodytų argumentų pagrįstumo.
18. Pažymėtina, kad pareiškėjui (skolininkui) laiku neatsiskaičius su išieškotoju (VMI prie LR FM), kilo neigiamo teisinės pasekmės, kadangi antstoliui pradėjus priverstinio vykdymo procedūrą, skolininkas įgijo pareigą atlyginti vykdomųjų dokumentų vykdymo išlaidas, atlyginti antstolio patirtas būtinąsias bei papildomas vykdymo išlaidas, taip pat atlyginti antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, nes vykdomasis dokumentas pradėtas vykdyti priverstinai, skolininkui nepasinaudojus teise skolą sumokėti gera valia iki vykdomojo dokumento priverstiniam vykdymui išdavimo.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pareiškėjas ir nurodo, kad antstolio siūlymai geruoju įvykdyti prievolę įvykdė solidarioji skolininkė BUAB „Medenos mėsa“, tačiau tokie pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nėra pagrįsti nei nagrinėjamoje byloje, nei vykdomosiose bylose esančiais duomenimis. Kaip ir nustatyta šios nutarties 13 punkte, antstolio vykdomas priverstinis išieškojimas pagal du priimtus vykdomuosius dokumentus – Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. įsakymą Nr. L2-4344-91/08 dėl 1,91 Eur (6,60 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko G. M. išieškotojos VMI prie LR FM naudai ir Kauno apygardos teismo išduotą 2009 m. sausio 30 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1843-527/2008 dėl 0,87 Eur (3,00 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko G. M. išieškotojos VMI prie LR FM naudai. Taigi, kaip pagrįstai nurodo ir antstolis atsiliepime į atskirąjį skundą, pareiškėjo (skolininko) G. M. prievolė abejose vykdomosiose bylose nėra solidari prievolė, o išieškojimas yra vykdomas tik pareiškėjo (skolininko) G. M. atžvilgiu.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. Ž. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-297/2010). Taigi, darytina išvada, kad apeliantas, žinodamas apie jo atžvilgiu pradėtus priverstinio vykdymo veiksmus, net ir esant nedidelei išieškomai sumai, privalėjo aktyviai domėtis skolos išieškojimo procesu, o esant įvykdytai prievolei, tai pagrindžiančius įrodymus iškart pateikti antstoliui. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje duomenų apie įvykdytą prievolę pareiškėjas (skolininkas) iki šiol nėra pateikęs, tokių duomenų nėra ir antstolio teismui pateiktose vykdomosiose bylose. Kita vertus, pareiškėjo nurodyti argumentai, jog jis neturi galimybės pateikti įrodymų apie įvykdytą prievolę, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad prievolė yra įvykdyta, nes pareiškėjas, būdamas rūpestingu ir apdairiu, žinodamas apie pradėtas išieškojimo procedūras bei suvokdamas apie galimas neigiamas teisines pasekmes – pareigą atlyginti vykdomųjų dokumentų vykdymo išlaidas, dėl prievolės įvykdymo turėjo kreiptis iškart į antstolį. Taigi, nesant kitų objektyvių duomenų dėl antstolio veiksmų, priimant nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo pareiškėjo sąskaitų, esančių kredito įstaigose, galimo neteisėtumo, daryti priešingą išvadą nėra jokio teisinio pagrindo.
21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, pateiktą civilinės, bei vykdomųjų bylų medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apelianto atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                                              Egidijus Tamašauskas