S-449
N U T A R T I S
2010 m. gegužės 25 d.
Panevėžys
Panevėžio
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Bronė Vidzėnienė,
sekretoriaujant Onutei
Astrauskienei,
dalyvaujant prokurorui
Audriui Leonavičiui,
skundą padavusiam
asmeniui J. V.,
viešame
teismo posėdyje išnagrinėjusi J. V. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio
tyrimo teisėjo 2010 m.
gegužės 3 d. nutarties, kuria buvo atmestas jo skundas panaikinti Panevėžio
miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį
tyrimą ir
n u s t a t ė :
Skundžiama
nutartimi atmestas J. V. skundas
panaikinti Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2010-04-02 nutarimą,
kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų
klastojimo Panevėžio rajono savivaldybės administracijų darbuotojams V. Ž. ir A. Č. (BPK
3 str. 1 d. 1 p.).
Skundu J.
V. prašo panaikinti 2010-05-03 Panevėžio miesto apylinkės teismo
ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį ir prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti
ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos
Respublikos BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. J. V. skunde nurodo, kad 2005 - 2007 metais Panevėžio rajono
savivaldybės keleivių transporto organizavimo komisija posėdžiuose svarstė
keleivinio transporto vežėjų nuostolių kompensavimo(jų tarpe ir jo kaip vežėjo)
klausimus. Jo nuomone, svarstant šiuos klausimus 2007-01-10 ir 2007-09-12
posėdžiuose( buvo svarstoma ir dėl jam patirtų nuostolių kompensavimo) nebuvo
kvorumo, t.y. dalyvavo mažiau kaip 6 komisijos nariai. Jo prašymu savivaldybės
administracija atsiuntė komisijos sudėties sudarymo ir jos pakeitimo posėdžio protokolus. Jis pastebėjo, kad
2007-05-31 sprendime T-143 į komisijos sudėtį įrašyti tie patys asmenys, kurie
dalyvavo nagrinėjant jo klausimus 2007-01-10 ir 2007-09-12 posėdžiuose.
Patikrinęs internetinėje savivaldybės svetainėje kokie klausimai buvo svarstomi
priimant sprendimą, kurio Nr.T-143, pastebėjo, kad nurodyta data buvo
svarstomas klausimas dėl gyvenamųjų patalpų nuomos, o ne dėl keleivinio
transporto organizavimo komisijos sudarymo. Iš to suprato, kad 2006-05-25
sprendimas T-94 ir 2007-05-31 - T-143
yra suklastoti, siekiant įteisinti 2007-01-10 ir 2007-09-12 posėdžiuose
svarstytus ir priimtus sprendimus, kurie jam buvo nepalankūs. Pareiškėjas
nurodo, kad nei prokuroras nei teismas sprendimuose nepasisakė apie sudarytų
komisijų teisėtumą, o 2007-05-31 sprendime T-143 į komisijos narius buvo
įtrauktas A. D., kuris negali būti
komisijos nariu, nes jis yra vežėjų atstovas. 2010-03-01 pastebėjo, kad
internetinėje savivaldybės svetainėje šiuo numeriu pažymėtas sprendimas
pakeistas – svarstyta „Dėl Panevėžio rajono keleivinio transporto organizavimo
komisijos sudarymo“. Apelianto nuomone, prokuroras, užklausdamas savivaldybės
administraciją dėl nurodytų dokumentų suklastojimo, suteikė jai galimybę
surašyti dokumentus taip, kad klastojimo dokumentuose nesimatytų, o tai
galėjo būti nustatyta tik atlikus
ikiteisminį tyrimą, ištiriant dokumentus ir kompiuterines laikmenas. Be to,
klastojimo faktus galima būtų nustatyti patikrinus registracijos žurnalus,
kuriuose registruojami posėdžiuose svarstyti klausimai. J. V. skunde nurodo, kad klausti darbuotojų apie jų pačių
padarytą veiką yra neprofesionalu
Teismo
posėdyje J. V. prašė skundą
tenkinti, prokuroras – atmesti.
Skundas atmestinas.
BPK 168 str. 1 d. nustatyta, kad
prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi teisę atsisakyti pradėti
ikiteisminį tyrimą tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą
veiką yra akivaizdžiai neteisingi arba yra BPK 3 str. 1 d. nurodytos
aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Pareiškėjo J. V. prašymą išnagrinėjęs
prokuroras atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 300 str. 1 d.ir 228
str.1 d. vienu iš BPK 3 str. 1 d.
nurodytų pagrindų – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo
nusižengimo požymių. Prokuroro nutarime aiškiai ir suprantamai išdėstyti
motyvai, pagrindžiantys teismo išvadą, jog baudžiamasis procesas dėl pareiškėjo
skunde nuodytos veikos yra negalimas. Ikiteisminio tyrimo teisėjas iš esmės
apsiribojo pritarimu prokuroro sprendimui atsisakyti pradėti ikiteisminį
tyrimą.
J. V. skunde teigia, kad 2006 m. gegužės 25 d.
Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-94 „Dėl Panevėžio rajono
keleivinio transporto organizavimo komisijos sudarymo ir nuostatų patvirtinimo“
ir 2007 m.
gegužės 31 d. sprendimas Nr. T-143 “Dėl
Panevėžio rajono keleivinio transporto organizavimo komisijos sudarymo“ yra
suklastoti, siekiant įteisinti 2007-01-10 ir 2007-09-12 šios komisijos
posėdžiuose priimtus sprendimus, kurie buvo jam nepalankūs. Pareiškėjo nuomone šį
jo teiginį patvirtina faktas, kad patikrinus savivaldybės internetinėje
svetainėje koks klausimas buvo
svarstomas priimant sprendimą, kurio Nr.T – 143 pastebėjo, kad taryboje buvo
svarstomas klausimas „Dėl gyvenamųjų patalpų nuomos“, o ne dėl keleivinio transporto
organizavimo komisijos sudarymo. 2010-03-01 internetinėje savivaldybės
svetainėje šiuo numeriu pažymėtas sprendimas buvo pakeistas, nurodant, kad buvo
svarstyta klausimas “Dėl Panevėžio rajono keleivinio transporto organizavimo
komisijos sudarymo“.
Iš medžiagos, kuri buvo surinkta, tiriant
pareiškėjo J. V. skundą
matyti, Panevėžio apygardos prokuroras, tirdamas
pareiškėjo skundą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 1 d. išreikalavo
iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos paaiškinimo raštą apie J. V. pareiškime
nurodytus faktus. Iš šio rašto turinio matyti, kad internetiniame puslapyje,
skiltyje „Dokumentai“ buvo padaryta techninė klaida perkeliant dokumentą ir
sprendimo Nr.T-143 pavadinimas nesutapo su įkelto teksto pavadinimu, nors
sprendimo tekstas atitiko originalą. Ši klaida 2010-01-13 buvo ištaisyta. Be
to, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pateiktos nurodytų sprendimų
kopijos sutapo su pareiškėjo prie pareiškimo prokurorui pateiktomis šių
sprendimų kopijomis. Tai, kad sprendimai buvo suklastoti remtis vien
informacija, kuri buvo pateikta savivaldybės internetiniame puslapyje nėra
pagrindo, nes versijos, kad tai buvo padaryta techninė klaida neneigia ir
pareiškėjas. Nagrinėjant skundą apeliacinio teismo posėdyje pareiškėjas
pareiškė, kad jis daug kartų dalyvavo minėtos komisijos posėdžiuose, tačiau,
kad nurodyti savivaldybės tarybos sprendimai yra suklastoti sako jam nuojauta,
konkrečių, kitų faktų nei nurodyta pareiškime, nepateikė. Pareiškėjo
nurodytų teiginių nepatvirtina surinkti duomenys, todėl nėra pagrindo abejoti 2006 m. gegužės 25 d. ir 2007 m. gegužės 31 Panevėžio rajono
savivaldybės tarybos sprendimų teisėtumu. Esant
tokioms aplinkybėms, pareiškėjo pranešime nurodomi faktai, kurių patikimumui nustatyti
tyrimas nereikalingas dėl akivaizdaus šių faktų netikrumo. Nenustačius
BK 300 str. 1 d. numatytos dokumento suklastojimo ir BK 228 str. valstybės
tarnautojų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi
veikos objektyviųjų požymių, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą
pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šių nusikalstamų veikų. Iš tyrimo medžiagos
matyti, kad tarp pareiškėjo J. V. ir
Panevėžio rajono keleivinio transporto organizavimo komisijos yra susiklostę
civilinio ginčo santykiai, nes pareiškėjas reiškė civilinį ieškinį teisme
komisijai dėl nuostolių kompensavimo ir palūkanų priteisimo. Esant tokioms
aplinkybėms, darytina išvada, kad šios komisijos posėdžių teisėtumas yra
civilinės, o ne baudžiamosios teisės nagrinėjimo dalykas.
Atsižvelgdamas
į išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog
ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis ir šia nutartimi paliktas galioti prokuroro
nutarimas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą yra pagrįsti ir teisėti,
todėl naikinti juos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas,
vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė :
Pareiškėjo J. V. skundą atmesti ir palikti
galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.
Teisėja Bronė
Vidzėnienė