Pranešėjas P. Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2S-820-56/2008
Teisėja J. Šiškina Proc. sprendimo kategorijos:35.3.6;36.3;
119.12;121.14; 122.4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2008 m. lapkričio 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,
kolegijos teisėjų Neringos Švedienės, Egidijaus Žirono
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo UAB ,,Constructus“ ieškinį.
Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB ,,Constructus“ kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu ir prašė uždrausti atsakovui UAB ,,Sektor Real Estate“ reikalauti išmokėti niekuo nepagrįstą 350 000 litų sumą pagal rangos sutarties 16.4 punktą bei uždrausti atsakovui AB SEB bankui išmokėti šią jokiais skaičiavimais nepagrįstą sumą atsakovui UAB ,,Sektor Real Estate“; taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir iki bus išnagrinėta byla sustabdyti atsakovo UAB ,,Sektor Real Estate“ 2008-06-30 reikalavimo atsakovui AB SEB bankas mokėti pagal garantinių įsipareigojimų užtikrinimo garantiją Nr. ( duomenys neskelbtini) vykdymą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2003-11-14 ieškovas ir atsakovas pasirašė maksimalios garantuotos kainos statybos rangos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti statinių, esančiu adresu Latvių g. 64 ir 64A, Vilniuje rekonstrukciją, o atsakovas įsipareigojo už atliktą darbą sumokėti rangos sutartyje numatytą maksimalią kainą. Sutartis buvo įvykdyta ir atsakovas sumokėjo šalių sulygtą sumą 11 097 962 litus. Rangos sutarties 16.2 ir 16.4 punktuose buvo numatyta, kad po statinių perdavimo atsakovui, ieškovas įsipareigojo savo sąskaita šalinti atsiradusius defektus, o jei nepašalina, atsakovas juos gali pašalinti pats ieškovo sąskaita, arba pasinaudoti ieškovo išduota garantinių įsipareigojimų įvykdymo garantija. 2006-06-30 ginčo šalys pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktą kuriuo įstvirtino, kad atsiradę defektai pašalinti. 2008-03-18 ieškovas gavo atsakovo įspėjimą, dėl statinių defektų pašalinimo. Įspėjime taip pat buvo nurodomą, kad laiku neištaisius nustatytų trūkumų atsakovas juos taisys kitų rangovų pagalba ir pasinaudos ieškovo suteikta garantija, bei reikalaus ieškovo sumokėti baudą. Ieškovas užtikrino, kad per protingą terminą trūkumus pašalins, taip pat nurodė, kad su atsakovo atliktos ekspertizės išvadomis nesutinka. 2008-05-27 atsakovas dar kartą atsiuntė įspėjimą ieškovui ir jame nurodė, kad trūkumai šalinami, tačiau darbai dar nabaigti ir nurodė, kad pasilieka sau teisę bet kada pasinaudoti atsakovo banko garantija, taip pt paprašė garantijos galiojimo laiką pratęsti iki 2008-08-31. 2008-06-26 ieškovas gavo dar vieną atsakovo įspėjimą, kuriame buvo priekaištaujama, kad darbai atliekami lėtai ir ieškovas jų nespės atlikti iki garantijos galiojimo pabaigos. Pakartotinai buvo reikalaujama užtikrinti garantijos galiojimo pratęsimą. Ieškovas su įspėjime pateiktais reikalavimais nesutiko ir nurodė priežastis kodėl darbai užtrunka. Atsakovas ignoravo ieškovo pasiūlymą bendradarbiauti, kooperuotis bei nenustatė jokio termino garantiniams darbams atlikti. Trūkumų šalinimo darbų apimti liko ne didesniai nei 50 000 litų sumai, todėl atsakovui buvo pasiūlyta garantiją pratesti nurodytai sumai. Atsakovo atsakymas negautas. 2008-07-02 ieškovas gavo AB SEB banko pranešimą dėl mokėjimo pagal garantiją Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad gautas atsakovo reikalavimas mokėti 350 000 litų. Bankas nurodytą sumą ketino išmokėti. Ieškovas atsakovą informavo, kad trukūmų pašalinimo darbai stabdomi, nes atsakovas piktnaudžiauja savo teise ir nepagrįstai kreipėsi į AB SEB banką.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartimi ieškinio pareiškimą buvo atsisakyta priimti kaip neteismingą apylinkės teismui.
Teismas nustatęs, kad ieškinio reikalavimas piniginis, 350 000 tūkstančių litų, sprendė, kad
ieškinys yra turtinio pobūdžio, nes ginčas kilęs dėl turto (piniginių lėšų) ir jo vertę galima nustatyti taikant turtinio ginčo įkainojimo taisykles. Nagrinėjamu atveju ginčas susijęs su ieškovo turtine prievole apmokėti 350 000 litų garantiją ir ieškinio sumą galima nustatyti pagal LR CPK 85 str.1d. 1p. Civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 100 000 litų nagrinėja apygardos teismai, kaip pirmos instancijos teismai, o ieškovas prašo uždrausti išmokėti 350 000 litų kuri ir sudaro ieškinio sumą, todėl ieškinys teismingas apygardos teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas (toliau- apeliantas) atskiruoju skundu prašė nutartį panaikinti.
Nurodė, kad atsakovui reiškiamas reikalavimas nėra turtinio pobūdžio. Žala ieškovo atžvilgiu nėra kilusi ir reali grėsmė jai kilti gali tik ateityje. Prevenciniu ieškiniu ieškovas siekia sustabdyti galimai atsirasiančią žalą, kurios dydį pagrindė ir nurodė. Nurodžius galimos žalos dydį pinigine išraiška, nėra pagrindo teigti, kad reikalavimas yra turtinio pobūdžio CPK 85 straipsnio prasme ir teismas šią įstatymo nuostatą aiškina klaidingai.
Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika nurodo, kad prevencinis ieškinys, vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, kurio tikslas užkirsti kelią potencialiai žalai atsirasti ateityje, o jo dalykas, uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos. Ieškinį reiškiantis asmuo turi įrodyti, kad atsakovo veikla kelia realų pavojų ir yra reali žalos atsiradimo tikimybė (LAT CBS civilinė byla Nr. 3K-3-73/2008). Remiantis teismo formuojama praktika bei LR CK 6.255 str. 1 d. ieškovas pagrindė savo ieškinį dėl galimos žalos atsiradimo.
Nesutinka su teismo argumentu, kad ieškinis laikomas turtinio pobūdžio, jeigu ginčas yra kilęs dėl turto (piniginių lėšų) ar tiesiogiai su juo susijęs ir to ginčo vertę galima nustatyti, taikant turtinio ginčo įkainojimo taisykles.
Nurodė, kad 350 000 litų suma nurodyta, kaip galimai atsirasiančios žalos dydis, tačiau pinigine išraiška įvertintas gresiančios žalos dydis nereiškia, jog tai gali būti pagrindu laikyti ginčą turtinio pobūdžio ir taikyti jam teismingumo taisykles pagal ieškinio sumą.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliantas skundą grindžia tuo, kad pirmos instancijos teismas klaidingai aiškino ir taikė LR CPK 85 straipsnį, reglamentuojantį turtinio pobūdžio reikalavimų nustatymą, bei nepagrįstai sprendė, kad reiškiamas prevencinis ieškinys, uždrausti atsakovui išmokėti 350 000 litų pagal ieškovo suteiktą garantija yra turtinis reikalavimas ir ieškinys dėl jo sumos turi būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme.
Nagrinėjamu atveju, nors apeliantas ieškinio dalyką apibūdino kaip neturtinį reikalavimą
pirmos instancijos teismas teisingai argumentavo, kad ginčas yra turtinio pobūdžio, nes kilo dėl turto (piniginių lėšų) ir jo vertę galima nustatyti taikant turtinio ginčo įkainojimo taisykles.
Turtinis ginčas – tai materialinio pobūdžio ginčas, ginčas dėl turto. Piniginis reikalavimas yra viena iš turtinio ginčo rūšių, nes pinigai taip pat yra turtas (turto ekvivalentas). Ginčai dėl sužaloto turto atstatymo, pastatų kapitalinio remonto, statybos darbų išlaidų yra turtinio pobūdžio ginčai (LAT CBS nutartis Nr.3K-3-196/2003). Kaip ieškinyje nurodė ieškovas, jis pagal rangos sutartis vykdė pastatų rekonstrukciją ir 2007-01-31 sudarė su AB SEB banku garantijų limito sutartį Nr. ( duomenys neskelbtini). Iš rangos sutarties 16.2 ir 16.4 punktų seka, kad ieškovas įsipareigojo atsakovui, per protingą terminą ištaisyti pastarojo pastebėtus defektus, o jei per protingą laiko tarpą jis to nepadaro, atsakovas įgyją teisę pasinaudoti ieškovo išduota garantinių įsipareigojimų įvykdymo garantija. Ieškovo išduota garantija (CK 6.90 str. 1 d.) yra turtinio pobūdžio priemonė prievolės įvykdymui užtikrinti pagal šalių pasirašytas sutartis ir apelianto reikalavimas uždrausti išmokėti pinigų sumas pagal išduotą garantiją yra turtinis (piniginis) ginčas ir turi būti apmokamas kaip turtinio pobūdžio ieškinys.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčas kilo iš santykių susijusių su statybos rangos sutartimis ir yra aiškiai susijęs su apelianto turtine prievole apmokėti 350 000 litų garantinių įsipareigojimų užtikrinimo garantiją, kurią 2007-02-02 išdavė AB SEB bankas ir ieškinio kainą galima nustatyti vadovaujantis LR CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punko nuostatomis, be to išmokėjus pinigus ateityje, būtų padaryta atitinkamo dydžio žala, todėl ieškinys yra turtinis.
Teisėjas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar ieškinys teismingas tam teismui; tai reiškia, kad teisėjas turi įvertinti civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingas aplinkybes. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, LAT CBS nutartis 3K-3-303/2006). Civilines bylas kuriose ieškinio suma didesnė kaip 100 000 litų nagrinėja apygardos teismai, kaip pirmos instancijos teismai (CPK 27 str. 1 p.), ieškinio suma 350 000 litų, todėl byla perduotina Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui.
Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovo atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str.1 p. kolegija
n u t a r ė:
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2008 metų liepos 11 dienos nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4573-653/08, o civilinę bylą perduoti Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkui.
Kolegijos pirmininkas Petras Jaržemskis
Teisėjai Neringa Švedienė
Egidijaus Žironas