Civilinė byla Nr. 2A-174-590/2012
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-03445-2009-4
Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1; 121.14; 121.18; 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. sausio 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,
teisėjų R. K., D. K.,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. S. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovei G. S. dėl skolos priteisimo, pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys Trakų rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
ieškovė S. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 3422 Lt skolos, įpareigoti atsakovę nugriauti savavališkai pastatytą priestatą prie ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir pašalinti (nugriauti) pusės gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), apmūrijimą. Nurodė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. kiekvienai po ½ dalį, priklauso namų valdos žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Šalys nutarė minėtą žemės sklypą atidalinti, dėl to teisės aktų nustatyta tvarka buvo parengtas detalusis planas bei atidalijimo projektas. Notarine tvarka taip pat buvo patvirtinta šalių žemės sklypo atidalijimo sutartis. Šalys susitarė, kad su jų žemės sklypo atidalijimu susijusios išlaidos bus padalijamos lygiomis dalimis. Dėl to ieškovė iš viso turėjo 6844 Lt išlaidų, tačiau atlikus atidalijimą atsakovė atsisakė atlyginti pusę minėtų išlaidų. Ieškovė taip pat nurodė, kad prieš keletą metų atsakovė savavališkai ir neturėdama ieškovės sutikimo apmūrijo pusę šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, taip pat prie ūkinio pastato pastatė priestatą. Dėl tokių atsakovės veiksmų pakito apmūrytų gyvenamojo namo ir ūkinio pastato parametrai, taip pat pasikeitė išvaizda. Kadangi atsakovė statybos darbus (apmūrijimą) atliko be ieškovės, kaip turto bendrasavininkės, sutikimo, todėl ieškovė turi teisę reikalauti pašalinti neteisėtos statybos padarinius.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad dėl išlaidų atlyginimo ieškovė neturi reikalavimo teisės, kadangi ji pati jų nepatyrė, o visas išlaidas už detaliojo plano parengimą sumokėjo jos sūnus S. M.. Be to, detalusis žemės sklypo planas buvo rengiamas pačios ieškovės iniciatyva ir jos interesais, o atsakovė nebuvo tokio plano organizatorė. Iš šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo buvo suformuoti keturi atskiri žemės sklypai. Ieškovei atiteko trys, o atsakovei – vienas žemės sklypas, todėl neaišku, kodėl atsakovė turi sumokėti pusę dėl to patirtų išlaidų. Atsakovė pažymėjo, kad statybos darbai buvo atlikti 1995-1996 metais, todėl ginčo dėl savavališkų statybų sprendimui taikytinos tuo metu galiojusios teisės normos. Ieškovė tuo metu matė ir žinojo apie statinių apmūrijimą ir jokių pretenzijų atsakovei dėl to nereiškė, todėl ieškovės reikalavimams dėl savavališkų statybų padarinių šalinimo taikytinas 1964 m. redakcijos CK 84 straipsnyje numatytas 3 metų ieškinio senaties terminas. Atsakovė taip pat nurodė, kad ankstesnių savininkų žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka nustatyta dar 1977-09-06 sutartimi, kuri buvo patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 1995-10-24 nutartimi. Pagal minėtą sutartį atsakovė ir toliau naudojasi ½ gyvenamojo namo ir dviem ūkiniais pastatais. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė nenurodė kaip pažeidžiamos jos teisės ir teisėti interesai. Kadangi atsakovė tik pagerino statinius, todėl statinių apmūrijimas niekaip nepažeidžia ieškovės, kaip bendrasavininkės, teisių.
Tretieji asmenys dėl ieškinio neprieštaravo. Nurodė, kad jie nėra ginčo teisinių santykių subjektai ir neturi teisinio suinteresuotumo dėl ginčo dalyko, todėl teismas gali priimti sprendimą savo nuožiūra.
Trakų rajono apylinkės teismas 2010-11-03 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės G. S. ieškovės S. M. naudai 3422 Lt skolos; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2006-06-13 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi šalys susitarė finansuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo teritorijų planavimo ir atidalijimo darbus. Už atliktus šalių žemės sklypo detaliojo plano parengimo ir atidalijimo darbus ieškovė sumokėjo 6844 Lt sumą. Atsakovė nesumokėjo pusės atliktų darbų kainos, todėl teismas ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo laikė pagrįstu ir tenkintinu. Pažymėjo, kad pagal CK 4.103 str. 2 d. į teismą kreiptis turi teisę asmenys, kurių teisės ar interesai pažeidžiami. Ieškovė nenurodė, kaip statinių apmūrijimas ir ūkinio pastato priestato pastatymas pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, taip pat nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Kadangi savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo ieškovė neįrodė, tai CK 4.103 straipsnio nuostatos dėl pažeistų teisių gynimo netaikomos, todėl teisiškai nėra pagrindo pripažinti CK 4.103 straipsnio pažeidimo ir savavališkos (neteisėtos) statybos teisinių pasekmių taikymo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas ieškovės reikalavimo dėl pažeistų teisių gynimo netenkino.
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2010-11-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, arba sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovės tik ¼ detaliojo plano rengimo kainos (1711 Lt). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat neanalizavo fakto, kad detalusis planas buvo rengiamas tik ieškovės interesais ir jos pačios iniciatyva. Ji kartu su savo sūnumis nusprendė padalinti savo valdomą sklypo dalį į atskirus žemės sklypus ir juos parduoti. Norint tai padaryti, ieškovei buvo būtina atidalinti savo valdomą žemės sklypo dalį nuo atsakovės valdomos žemės sklypo dalies. Būtent dėl šių priežasčių ieškovė ir inicijavo žemės sklypo atidalinimo procedūrą. Atsakovė G. S. buvo įspėjusi, kad ieškovė žemės sklypo atidalinimo procedūrą turės vykdyti pati ir visas išlaidas turės padengti pati, o atsakovė žemės sklypo atidalinimo procedūroje dalyvaus tik formaliai (t. y. neprieštaraus atidalinimui, dalyvaus viešajame svarstyme, kad galėtų žinoti, kas bus daroma su žemės sklypu ir pasirašys dokumentus, kuriems bus reikalingi visų bendraturčių parašai), su kuo ieškovė sutiko ir tam neprieštaravo. Atsakovė niekada nenorėjo rengti detalaus plano ir niekada nesutiko padengti detalaus plano rengimo ir kitų išlaidų, susijusių su žemės sklypo atidalinimu, todėl ieškovės teiginys, kad atsakovė sutiko padengti detalaus plano rengimo išlaidas lygiomis dalimis yra nepragrįstas jokiais įrodymais. Be to, pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad atsakovė nesumokėjo pusės atliktų darbų kainos, tačiau visiškai nenagrinėjo fakto, kad detaliuoju planu ieškovei buvo suformuoti trys, o atsakovei tik vienas žemės sklypas. Jeigu viskas būtų daroma vadovaujantis įstatymais ir būtų sudarytos bei egzistuotų atitinkamos sutartys ir pinigai iš tikrųjų sumokėti, tai atsakovė turėtų sumokėti tiktai ¼ detaliojo plano rengimo kainos, o ne jos pusę.
Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija nurodė, kad atsakovės G. S. apeliaciniame skunde išdėstytos pretenzijos neliečia Trakų rajono savivaldybės administracijos interesų, todėl Trakų rajono savivaldybės administracija prašo šiuo klausimu priimti sprendimą teismo nuožiūra.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad pagal parengtą detalųjį planą buvo atidalintas ieškovei S. M. ir atsakovei G. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), suformuoti keturi atskiri žemės sklypai. Už atliktus žemės sklypo detaliojo plano parengimo ir atidalijimo darbus ieškovė sumokėjo 6844 Lt sumą. Kadangi šalys buvo susitarusios žemės sklypo detaliojo teritorijų planavimo ir atidalijimo darbus finansuoti kartu, o atsakovė pusės atliktų darbų kainos nesumokėjo, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 3422 Lt skolos, taip pat priteisė iš atsakovės 284,42 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog ji niekada nenorėjo rengti detalaus plano ir niekada nesutiko padengti detalaus plano rengimo ir kitų išlaidų, susijusių su žemės sklypo atidalinimu. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Pažymi, jog pagal 2006-06-13 Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį (b.l. 5) Trakų rajono savivaldybė, atstovaujama savivaldybės administracijos direktoriaus, perdavė detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas ieškovei S. M. ir atsakovei G. S.. Šios sutarties 3 dalyje numatyta planavimo organizatoriaus pareiga finansuoti detaliojo teritorijų planavimo darbus. Atsakovė šią sutartį pasirašė ir tokiu būdu patvirtino, jog sutinka finansuoti detaliojo teritorijų planavimo darbus, todėl atsakovės argumentas, kad ji niekada nesutiko padengti detalaus plano rengimo ir kitų išlaidų, susijusių su žemės sklypo atidalinimu, atmestinas kaip nepagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog jau minėtoje 2006-06-13 Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartyje yra numatyta, kad sutarties objektas yra žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), plotas – 0,5992 ha. Šioje sutartyje taip pat numatytas ir planavimo tikslas – kitos paskirties/gyvenamosios teritorijos (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) žemės sklypo padalijimas į 4 (keturis) sklypus. Kaip matyti iš bylos medžiagos pagal detalųjį planą buvo suformuoti keturi atskiri žemės sklypai: 1A – 1112 kv. m. ploto, 1B – 641 kv. m. ploto, 1C – 2996 kv. m. ploto ir 1D – 1243 kv. m. ploto. Byloje esanti 2008-11-24 Žemės sklypo atidalinimo sutartis (b.l. 31-34) patvirtina, kad atsakovei G. S. asmeninės nuosavybės teise atiteko žemės sklypas Nr. 1C (2996 kv. m. ploto), o kiti trys suformuoti žemės sklypai atiteko ieškovei S. M.. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei atiteko tik vienas iš keturių pagal detalųjį planą suformuotų sklypų, bei į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad šalys būtų susitarusios detaliojo plano rengimo išlaidas apmokėti lygiomis dalimis, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog detaliojo plano rengimo ir kitos su sklypų atidalijimu susijusios išlaidos turi būti paskirstomos proporcingai suformuotų ir atitinkamai tiek ieškovei, tiek atsakovei nuosavybės teise atitekusių sklypų daliai, t.y. jeigu atsakovei atiteko tik vienas iš keturių suformuotų sklypų, tai ji ir turi padengti tik ¼ dalį detaliojo plano rengimo kainos, t. y. 1711 Lt, o ne jos pusę.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, sumažinant iš atsakovės G. S. ieškovei S. M. priteistą skolą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių. Atsižvelgiant į patenkintą ieškinio dalį, iš atsakovės priteistos valstybei bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 142,21 Lt (CPK 93 str. 5 d., 96 str.).
Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovės priteistina 103 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (b.l. 124) (CPK 93 str. 3 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Apeliacinį skundą tenkinti.
Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimą pakeisti ir šiuo teismo sprendimu priteistos iš atsakovės G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei S. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) skolos dydį sumažinti iki 1711 Lt (vieno tūkstančio septynių šimtų vienuolikos litų), o iš atsakovės G. S. valstybės naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 142,21 Lt (vieno šimto keturiasdešimt dviejų litų 21 ct).
Priteisti iš ieškovės S. M. atsakovės G. S. naudai 103 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.
Teisėjai Rita Kisielienė
Danutė Kutrienė
Vidas Stankevičius