Baudžiamoji byla Nr. 1A-334-654/2020

 Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00235-2011-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.6; 2.1.15.3.3.3; 2.3.2.1.3.5.1; 2.4.6.1

 (S)

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Reginos Pocienės, 

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorei L. B.,

asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta, A. K. gynėjui advokatui Pauliui Jablonskui,

civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovams advokatams Valdemarui Stančikui, Andriejui Melkovui,

asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta, A. K. atstovams pagal įstatymą Z. K., V. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Andriejaus Melkovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla A. K. nutraukta, jam mirus.

Panaikinta A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir kaltinamajam priklausančiam turtui taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) civiliniai ieškiniai A. K. palikti nenagrinėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1.                                            Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-935/2020, be kitų asmenų, A. K. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis nuo 2009 m. iki 2013 m. liepos 12 d., būdamas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), viceprezidentu, remiantis 2009 m. birželio 20 d. išrašu iš 2009 m. (duomenys neskelbtini) Nr. 4 („(duomenys neskelbtini) viceprezidentu kitai trejų metų kadencijai vienbalsiai išrinko (duomenys neskelbtini) A. K..“) bei išrašu iš (duomenys neskelbtini) 2001 m. (duomenys neskelbtini) Nr. 6 („(duomenys neskelbtini) kaip juridinis asmuo su pilnomis teisėmis laisvai valdo ir disponuoja savo nekilnojamuoju turtu (pastatais, žemėmis, miškais ir vandenimis). (duomenys neskelbtini) turto valdyme ir disponavime atstovauja ir su tuo susijusius sprendimus priima (duomenys neskelbtini) prezidentas arba viceprezidentas. (duomenys neskelbtini) turtu naudojasi prisiimdamos atsakomybę už jo apsaugą.“), nuo 2011 m. sausio 24 d. VĮ „Registrų centras“, Lvovo g. 25, Vilniuje, registruotas kaip (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) valdymo organų narys, turintis teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorius, užimamų pareigų pagrindu turėdamas jam patikėtą teisę veikti (duomenys neskelbtini) vardu ir teisinį pagrindą tvarkyti (duomenys neskelbtini) turtą, sudaryti sandorius ir pasirašyti įvairius teisinius dokumentus, iš kurių atsiranda teisėtos (duomenys neskelbtini) pareigos ir teisės, veikdamas ir atstovaudamas (duomenys neskelbtini), pasitikėdamas (duomenys neskelbtini) fondo direktoriumi J. S., kad pastarasis sėkmingai galėtų vystyti labdaros ir paramos fondo veiklą, tikėdamasis, kad jo (A. K.) pasirašyti ir notariškai patvirtinti įgaliojimai disponuoti (duomenys neskelbtini) turtu (duomenys neskelbtini) teisinių pasekmių neturės, nes kaip patvirtinimą J. S. 2010 m. gruodžio 23 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku buvo parašęs A. K. pasižadėjimą, kuriame buvo nurodyta, kad pastarasis „pasižada, nevykdyti jokių veiksmų susijusių su šitų butų, nei su bet kokiu kitu (duomenys neskelbtini) priklausančiu turtu, be atskiro susitarimo.“ ir 2011 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), J. S. pasirašė su A. K. susitarimą, patvirtintą notarės S. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 5 punktu įsipareigojo, kad: „(duomenys neskelbtini) labdaros ir paramos fondas, atstovaujamas direktoriaus J. S., įsipareigoja be (duomenys neskelbtini) rašytinio sutikimo niekaip nedisponuoti nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini)“, jis (A. K.) pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalį (Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai), CK 2.87 straipsnio 2 dalį (Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo) nuo 2011 m. kovo 30 d. iki 2011 m. birželio 22 d. pasirašė įgaliojimus suteikiančius teisę J. S., kaip (duomenys neskelbtini) fondo direktoriui, veikti (duomenys neskelbtini) vardu, taip pat disponuoti (duomenys neskelbtini) priklausančiu turtu be jokių apribojimų, t. y.:

1.1.                      2011 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), jis, neturėdamas (duomenys neskelbtini) narių rašytinio sutikimo, kaip tai numatyta išraše iš 2005 metų (duomenys neskelbtini) Nr. 3 (Dėl 1936 m. (duomenys neskelbtini) Nr. 7 (Apie (duomenys neskelbtini) teises) papildymo) 3 paragrafe, pasirašė įgaliojimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtintą notaro A. R., kuriuo suteikė (duomenys neskelbtini) fondo direktoriui J. S. įgaliojimus, kuriuose numatyta, kad J. S., gali savo nuožiūra disponuoti (parduoti, išnuomoti išperkamosios nuomos pagrindu ir kita) bet kurį (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (ar jo dalį), esantį (duomenys neskelbtini), taip pat bet kuriuos žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuose ar šalia kurių yra Įgaliotojui nuosavybės teise priklausantis pastatas (pastatai), esantys (duomenys neskelbtini), savo nuožiūra nustatyti visas esmines ir neesmines bet kurių sandorių (pirkimo-pardavimo, išperkamosios nuomos ir kitų) sąlygas, minėtų sandorių pagrindu prisiimti bet kurias prievoles, Įgaliotojo vardu sudaryti ir pasirašyti preliminariąsias sutartis dėl bet kurių sandorių sudarymo, pirkimo-pardavimo, išperkamosios nuomos ir kitas sutartis bei susitarimus, taip pat priėmimo-perdavimo aktus, savo nuožiūra pakeisti, papildyti ar nutraukti visas minėtas sutartis ir/ar priėmimo-perdavimo aktus, sudaryti ir pasirašyti susitarimus dėl jų pakeitimo, papildymo ar nutraukimo, atlikti sudarytų sutarčių ir susitarimų teisinę registraciją viešuose registruose, savo nuožiūra nurodyti bet kuriuos asmenis, kuriems turi būti pervedami pinigai už parduotą nekilnojamąjį turtą ar nekilnojamojo turto nuomą. Šiame įgaliojime taip pat numatyta, kad „Įgaliotojo atstovai patvirtina, kad nėra reikalingi jokie papildomi jokių įgaliotojo organų sprendimai, sutikimai, leidimai ar įgalinimai atlikti šiame įgaliojime nurodytus veiksmus.“,

1.2.                      2011 m. gegužės 25 d. Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), jis, neturėdamas (duomenys neskelbtini) narių rašytinio sutikimo, kaip tai numatyta išraše iš 2005 metų (duomenys neskelbtini) Nr. 3 (Dėl 1936 m. (duomenys neskelbtini) Nr. 7 (Apie (duomenys neskelbtini) teises) papildymo) 3 paragrafe, pasirašė įgaliojimą (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtintą notarės R. R., kuriuo J. S., kaip (duomenys neskelbtini) fondo direktoriui, buvo suteikta teisė atstovauti (duomenys neskelbtini), Įgaliojime taip pat numatyta, kad J. S. gali: „savo nuožiūra sudaryti ir pasirašyti visas ir bet kokias Įgaliotojui nuosavybės teise priklausančio turto perleidimo sutartis, savo nuožiūra parduoti bet kurį Įgaliotojui nuosavybės teise priklausantį (kilnojamąjį ir nekilnojamąjį) ir/ar turtines teises, savo nuožiūra nustatyti visas esmines ir neesmines minėtų sutarčių sąlygas, savo nuožiūra keisti, pildyti ar nutraukti visas minėtas sutartis, sudaryti ir pasirašyti susitarimus dėl jų pakeitimo, papildymo ar nutraukimo, gauti (priimti) pinigus pagal sudarytas sutartis, savo nuožiūra nurodyti sąskaitas ir/ar asmenis, kuriems turi būti pervestos ir/ar sumokėtos grynais pinigais visos ar dalis sumų pagal minėtas sutartis, minėtų sutarčių pagrindu prisiimti bet kokius įsipareigojimus.“,

1.3.                      2011 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notaro biure, esančiame (duomenys neskelbtini), jis, neturėdamas (duomenys neskelbtini) narių sutikimo, kaip tai numatyta išraše iš 2005 metų (duomenys neskelbtini) Nr. 3 (Dėl 1936 m. (duomenys neskelbtini) Nr. 7 (Apie (duomenys neskelbtini) teises) papildymo) 3 paragrafe, pasirašė įgaliojimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtintą notarės V. Š., kuriuo J. S., kaip (duomenys neskelbtini) fondo direktoriui, buvo suteikti įgaliojimai: „parduoti savo nuožiūra už aptartą kainą ir sąlygas (su teise atpirkti aptartu terminu), bet kuriam fiziniam arba juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini)“, „..gauti pinigus už parduotą turtą, pervedant juos į (duomenys neskelbtini) fondo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Snoras“.“.

1.4.                      Po ko J. S., veikdamas kaip (duomenys neskelbtini) fondo direktorius, pasinaudodamas 2011 m. gegužės 25 d. įgaliojimu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2011 m. birželio 27 d. iki 2011 m. rugsėjo 15 d. pardavė 4 299 000 Lt vertės nekilnojamąjį turtą – pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), esančiame name esančius butus pažymėtus: Nr. 24, Nr. 24A, Nr. 33, Nr. 30, Nr. 31, Nr. 28, Nr. 29, Nr. 32, Nr. 27, Nr. 34, bei mainų sutartimi perleido neįrengtą pastogę, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį (duomenys neskelbtini) už 2 180 082 Lt, bei gautų pinigų (duomenys neskelbtini) negrąžino.

1.5.                      Tokiu būdu A. K. iššvaistė jam kaip (duomenys neskelbtini) viceprezidentui patikėtą didelės vertės turtinę teisę į nekilnojamąjį turtą, kurio 2011 metais vidutinė rinkos vertė buvo 4 299 000 Lt (1 245 076,46 Eur).

2.       A. K. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis nuo 1994 m. birželio 10 d. darbo sutarties pasirašymo, būdamas paskirtas dirbti (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), administratoriumi ir šios sutarties pagrindu įgaliotas atstovauti (duomenys neskelbtini), taip pat pagal 2009 m. birželio 20 d. išrašą iš 2009 metų (duomenys neskelbtini), kuriuo (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad jis, kaip (duomenys neskelbtini) buvo išrinktas (duomenys neskelbtini) ir įpareigotas atstovauti visą (duomenys neskelbtini) kaip juridinį asmenį, o taip pat nuo 2011 m. sausio 27 d. iki 2013 m. liepos 12 d. buvo įregistruotas Juridinių asmenų registre, kaip asmuo galintis atstovauti (duomenys neskelbtini), pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas”, būdamas atsakingas už (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 28 d. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent:

2.1.                      nurodė 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu į (duomenys neskelbtini) vyriausiosios finansininkės pareigas bei 2004 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu į (duomenys neskelbtini) kasininko pareigas paskirtai L. L. (M.) vesti dviejų juridinių asmenų – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir kasą kartu, dėl ko negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 m. sausio 1 d. – 2012 m. sausio 1 d. laikotarpį,

2.2.                      nesilaikė finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d. Įsakymu Nr. 1K-372 patvirtintų taisyklių dėl pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo, tuo pažeidė Bendruosius apskaitos principus, nurodytus Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, redakcija 2008 m. birželio 14 d. Nr. X-1633, 5 straipsnio 1 punkto reikalavimą „Kiekviena įmonė, kuri sudaro finansines ataskaitas, laikoma atskiru apskaitos vienetu“, 2 punkto reikalavimą „Į apskaitą įtraukiamas tik tos įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos“, bei pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. BAĮ Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalies nuostatą „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, šio įstatymo 4 straipsnio 1 punkto ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus „Ūkio subjektas apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“ ir „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“.

3.       Jis užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę tvarkyti (duomenys neskelbtini) turtą, teisę laisvai disponuoti (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, (duomenys neskelbtini) kasoje esančiais grynaisiais pinigais nuo 2004 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu paskyręs į kasininkes pareigas L. M., kuri (duomenys neskelbtini) dirbo iki 2011 m. lapkričio 8 d., o vėliau neskyręs kito asmens einančio kasininko pareigas, apgaulingai organizavo grynųjų pinigų apskaitą nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 28 d., nes leido nepaskirtiems į kasininko pareigas asmenims, su kuriais nebuvo pasirašytos materialinės atsakomybės sutartys atlikti kasos operacijas, o būtent:

3.1.                      2012 m. sausio 28 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 12.10 nurodyta, kad iš kasos buvo išmokėti 1500 Lt I. M., mokėjimo pagrindas „(duomenys neskelbtini) reikmėms“. Kasos išlaidų orderio skiltyje „Išdavė kasininkas“ yra parašas, po juo vardinis antspaudas „(duomenys neskelbtini) prezidentė D. L.“;

3.2.                      2012 m. sausio 16 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 12.8 nurodyta, kad iš kasos buvo išmokėti 2000 Lt A. K., mokėjimo pagrindas – „veiklos išlaidoms“. Kasos išlaidų orderio skiltyje „Išdavė kasininkas“ yra parašas, po juo vardinis antspaudas „(duomenys neskelbtini) prezidentė D. L.“, orderio skiltyje „Gavėjo parašas“ – yra parašas;

3.3.                      2012 m. sausio 6 d. kasos pajamų orderyje serija LERB Nr. 2012/01 nurodyta, kad į kasą buvo priimti 2000 Lt pagal (duomenys neskelbtini) vardu išrašytą sąskaitą faktūrą LERB2012/01. Kasos pajamų orderio skiltyje „Vyr. buhalteris (buhalteris)“ įrašyta L. M., prie pavardės yra parašas, nors ji nuo 2011 m. lapkričio 8 d. jau nedirbo (duomenys neskelbtini) vyriausiosios finansininkės pareigose.

3.4.                      Tuo pažeidė kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 41 punkto nuostatą, kad „Kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius…“ 25 punkto nuostatą, kad „Ūkio subjekte kasininko pareigos laikinai arba nuolat pavedamos ūkio subjekto vadovo įsakymu. Su laikinai einančiu kasininko pareigas darbuotoju taip pat sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis.“.

4.       Jis nepranešė valstybinei mokesčių inspekcijai, kad (duomenys neskelbtini) 2011 mokestiniais metais iš (duomenys neskelbtini) fondo gavo iš viso 150000 Lt paramą. Tuo pažeidė 1993 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr.1-172 12 straipsnio 2 dalies (2005 m. gruodžio 20 d. Įstatymo Nr. X-461 redakcija) reikalavimą, kuriame nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais Paramos gavėjas privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai mėnesio (jei iš vieno paramos teikėjo nuo metų pradžios gauta parama viršija 50000 Lt) ir metinę ataskaitas apie gautą paramą ir jos panaudojimą.

5.       Jis vadovaujantis finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d. Įsakymu Nr. 1K-372 patvirtintomis taisyklėmis „Dėl pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ privalėjo, tačiau nesudarė ir Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė finansinės atskaitomybės ataskaitų už 2011 mokestinius metus, kadangi pagal (duomenys neskelbtini) vardu išrašytas sąskaitas faktūras, (duomenys neskelbtini) vykdė komercinę veiklą nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. ir už 2011 metus gavo 32406,84 Lt pajamų už negyvenamųjų patalpų nuomą. Tokiu būdu nesilaikė 2009 m. gruodžio 31 d. finansų ministro įsakymo Nr. 1K-494 „Dėl Finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d. Įsakymo Nr. 1K-372 „Dėl pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punkto „Šios Taisyklės privalomos tradicinėms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams tuo atveju, kai jie vykdo ūkinę komercinę veiklą ir pajamos iš tokios veiklos per ataskaitinius finansinius metus viršija 25 tūkstančių litų, ir taikomos tik turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, susijusių su tokia veikla, buhalterinei apskaitai ir finansinių ataskaitų sudarymui.“.

6.       Dėl išvardintų Lietuvos Respublikos įstatymų ir norminių aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 28 d.

7.       Bylos nagrinėjimo eigoje Vilniaus apygardos teismas gavo informaciją apie kaltinamojo A. K. mirtį (t. 58, b. l. 125). A. K. gynėjas advokatas Paulius Jablonskas pateikė teismui prašymą nutraukti baudžiamąją bylą jo ginamajam šiam mirus (t. 58, b. l. 128). Analogiško pobūdžio prašymą pateikė ir kaltinamojo A. K. šeimos nariai (t. 58, b. l. 146).

8.       Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartimi baudžiamoji byla A. K. atžvilgiu nutraukta jam mirus, panaikinta jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti, taip pat panaikintas A. K. priklausančiam turtui taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

9.       Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas Andriejus Melkovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

10.       Skunde apeliantas nurodė, kad savo sprendimą nutraukti bylą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, jog kaltinamasis A. K. mirė, o teisme buvo gautas Z. K. (kaltinamojo sutuoktinės), V. K., V. K. bei L. K. prašymas baudžiamąjį procesą nutraukti, o civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Tačiau civilinio ieškovo atstovui nebuvo žinoma apie A. K. artimųjų prašymą nutraukti baudžiamąją bylą jo atžvilgiu.

11.       Be to, apelianto vertinimu, skundžiamoje nutartyje yra nepagrįstai nurodyta, jog tolesnis bylos nagrinėjimas kitų kaltinamųjų atžvilgiu yra įmanomas neanalizuojant A. K. veiksmų. Nors A. K. ir kitiems kaltinamiesiems nebuvo inkriminuotas bendrininkavimas, bet būtent per A. K. objektyviuosius ir subjektyviuosius veiksmus bus nustatinėjamas kito kaltinamojo J. S. veiksmų teisėtumas (neteisėtumas). Skunde cituojama teismų praktika, jog baudžiamojo proceso tęsimas siekiant nustatyti pareikštų kaltinimų asmeniui, kuris yra miręs, pagrįstumą, savaime nereiškia nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo. Byla mirusio asmens atžvilgiu turi būti nagrinėjama pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo atitinkamos instancijos teisme taisykles, vadovaujantis bendraisiais teisės principais bei atsižvelgiant į tai, kad vienas iš asmenų, kurių byla nagrinėjama, mirė. Toks procesas nėra mirusio asmens nuteisimo procesas, o tik procesas, per kurį tikrinamas tiek mirusiam asmeniui, tiek kitiems byloje nuteistiems asmenims pareikštų kaltinimų pagrįstumas, taip pateisinant nukentėjusiojo asmens lūkestį, kad teisingai būtų nubaustas būtent tas asmuo, kuris padarė nusikalstamą veiką, kartu ir bendrakaltinamojo asmens lūkestį dėl sąžiningo, nešališko ir išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-1073/2018).

12.       Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad A. K. atžvilgiu baudžiamasis procesas truko 9 metus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta įtariamo (kaltinamo) asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra ne kartą konstatavęs, kad toks ilgas procesas ir varžymas kardomosiomis priemonėmis pažeidžia žmogaus teises. EŽTT yra nustatęs, kad nacionaliniai teismai turi elgtis stropiai ir veikti per protingą laiką, siekdami išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą (Valiulienė prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 33234/07, Kraulaidis prieš Lietuvą pareiškimo Nr. 76805/11, Kosteckas prieš Lietuvą pareiškimo Nr. 960/13). Todėl baudžiamasis procesas A. K. atžvilgiu turi būti tęsiamas dar ir dėl to, kad to reikalauja teisingumo principas, esant asmeniui persekiojamam valstybės 9 metus.

III. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13.       Asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta, atstovai pagal įstatymą V. K., Z. K., V. K., L. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Andriejaus Melkovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties atmesti. Jų nuomone skundžiama nutartis yra teisėta ir teisinga. Atstovai su apeliaciniu skundu nesutinka, nes asmuo, kurio atžvilgiu nutraukta byla, niekada neturėjo jokio ryšio su civilinį ieškinį ir apeliacinį skundą pateikusiu juridiniu asmeniu – (duomenys neskelbtini), A. K. buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) narys bei vadovas.

14.       Apeliacinės instancijos teismo posėdyje civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovai prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, asmens, kurio atžvilgiu nutraukta byla, gynėjas ir atstovai pagal įstatymą prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Andriejaus Melkovo apeliacinis skundas atmetamas.

15.       BPK 3 straipsnyje yra numatytos aplinkybės, kurioms esant baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Viena tokių aplinkybių, nurodyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte, yra asmens, prieš kurį yra pradėtas baudžiamasis procesas, mirtis. Ši BPK nuostata turi dvi išimtis. Mirus asmeniui, baudžiamasis procesas gali būti pradėtas ir (ar) tęsiamas, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Kadangi mirus asmeniui jis pats negali nurodyti savo pozicijos dėl proceso tęsimo, todėl teismų praktika susiformulavo taisykles, pagal kurias teismas įtraukia į bylą mirusiojo asmens šeimos narius ar artimus giminaičius, kurie ir nusprendžia dėl tolimesnio proceso, ar reikia jį tęsti siekiant reabilituoti mirusįjį.

16.       Nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kaltinamasis A. K. mirė. Mirties faktą patvirtina Medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (t. 58, b. l. 125) ir Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO baudžiamosios bylos kortelėje esantys duomenys, gauti iš Registrų centro Gyventojų registro departamento (t. 58, b. l. 123). 2020 m. gegužės 19 d. ir 2020 m. gegužės 25 d. pirmosios instancijos teisme buvo gauti A. K. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko bei A. K. sutuoktinės Z. K., A. K. vaikų V. K., V. K., L. K. prašymai nutraukti baudžiamąjį procesą jo atžvilgiu jam mirus, o A. K. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (t. 58, b. l. 128, 143). Pirmosios instancijos teisme 2020 m. gegužės 19 d. teisiamojo posėdžio metu prokuroras pritarė A. K. gynėjo ir šeimos narių prašymams, o kaltinamasis J. S. ir jo gynėjas advokatas Viktoras Dovidaitis prašė spręsti klausimą dėl baudžiamosios bylos nutraukimo teismo nuožiūra (t. 58, b. l. 132). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nebuvo pateikta prašymų nagrinėti bylą mirusįjį reabilituojančiais pagrindais, baudžiamąją bylą A. K. nutraukė. Be to, nebuvo jokių motyvų bylos nagrinėjimą tęsti siekiant dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti kitų asmenų bylą. Taigi, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytų pagrindų, dėl kurių baudžiamasis procesas dėl mirusio asmens galėtų būti tęsiamas, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai baudžiamąją bylą A. K. nutraukė. BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytų taisyklių taikymui jokios įtakos neturi kiek ilgai iki kaltinamojo mirties truko baudžiamasis procesas.

17.       Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde prašė tęsti bylos nagrinėjimą, kadangi per A. K. objektyviuosius ir subjektyviuosius veiksmus bus nustatinėjamas kito kaltinamojo J. S. veiksmų teisėtumas (neteisėtumas). Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje, A. K. nebuvo kaltinamas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padaręs bendrininkaudamas su J. S., t. y. šio kaltinamojo kaltės klausimai nėra tiesiogiai susiję su kaltinimų A. K. pagrįstumu, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad baudžiamosios bylos nutraukimas A. K. nesutrukdys įvertinti J. S. pareikštų kaltinimų pagrįstumą. O ir pats kaltinamasis J. S. neprašė tęsti baudžiamąjį procesą A. K. atžvilgiu ir nesiejo teisingo bylos išnagrinėjimo su A. K. pareikštais kaltinimais.

18.       Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovai prašė tęsti baudžiamąjį procesą A. K. dar ir todėl, kad tokį būtinumą sąlygoja civilinio ieškovo teisėti lūkesčiai bei teisės į teismą interesas, kuomet kitais būdais nei baudžiamajame procese neįmanoma konstatuoti civilinei atsakomybei reikšmingų aplinkybių, susijusių su mirusio kaltinamojo veiksmų baudžiamuoju teisiniu vertinimu. Civilinio ieškovo atstovai tiek apeliacinės instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1590-619/2020 jie ginčija daug dėl nusikalstamų veiksmų (taip pat ir A. K.) sudarytų sandorių ir prašo taikyti restituciją. Be to, A. K. veiksmų nusikalstamumo fakto konstatavimas civiliniam ieškovui yra reikšmingas ir dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Civilinėje byloje teismas negali konstatuoti A. K. veiksmų nusikalstamumo, todėl civilinė byla buvo sustabdyta, iki tokį A. K. veiksmų vertinimą pateiks Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą. Nutraukus baudžiamąją bylą A. K. atžvilgiu būtų apribota (duomenys neskelbtini) teisė į teisminę savo pažeistų interesų gynybą, kadangi teisminiai procesai taptų komplikuoti. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas, nenumatant galimybės tęsti baudžiamąjį procesą mirusio kaltinamojo atžvilgiu dėl civilinio ieškovo teisės į teismą užtikrinimo tuo atveju, kai jo ieškinys siejamas/grindžiamas ir mirusio kaltinamojo veiksmų nusikalstamumu, gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui (teisė į teismą) ir/arba kitoms normoms. Šie apelianto argumentai yra nepagrįsti.

19.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1590-619/2020 pagal ieškovų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (tarp suinteresuotųjų asmenų yra ir A. K.). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi buvo nutarta civilinę bylą sustabdyti iki kol Vilniaus apygardos prokuratūros pabaigto ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00235-11 medžiaga bus perduota teismui ir baudžiamojoje byloje teismas priims galutinį procesinį sprendimą. Šioje nutartyje nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl atsakovų veiksmų nesąžiningumo, baudžiamojo proceso tvarka nustatyti įrodomieji arba prejudiciniai faktai turės reikšmės nagrinėjant civilinę bylą. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis palikta nepakeista. Šie duomenis rodo, kad šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamos aplinkybės iš tiesų gali būti reikšmingos civilinei bylai. Tačiau tai nėra pagrindas plečiamai aiškinti įstatymą ir tęsti baudžiamąjį procesą mirusiojo kaltinamojo atžvilgiu apeliantų nurodytais pagrindais, kurie neįeina į BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo sferą. Kaip minėta, BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtina taisyklė turi tik dvi išimtis: mirus asmeniui, baudžiamasis procesas gali būti tęsiamas, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pastarosios aplinkybės nustatytos nebuvo.

20.       Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Andriejaus Melkovo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                Ernesta Montvidienė

                                                                 Alenas Piesliakas

          Regina Pocienė