Civilinė byla Nr. e2S-1525-345/2018

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44615-2017-9

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                         3.1.18.1; 3.3.2.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2427-391/2018 pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei J. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei atsakovės priešieškinį ieškovui, išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos byloje pagrįstumas.
2. 2018 m. vasario 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ieškovo R. M. patikslintas ieškinys atsakovei J. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su juo nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, turto ir turtinių prievolių tarp sutuoktinių padalijimo; valstybės institucija, teikianti išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismui pateiktame ieškinyje ieškovas nurodė, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. Ieškovo teigimu, santuoka iširo dėl nesutaikomų tarpsuavio prieštaravimų šeimyniniame gyvenime, atsakovės šmeižto, kaltinimų bei tarpusavio konfliktų. Kartu su atsakove gyveno iki 2017 m. spalio mėnesio pabaigos. Ieškovo manymu, abu sutuoktiniai pažeidė savo santuokines pareigas, dėl to bendras gyvenimas nebegalimas. Kadangi atsakovė savo veiksmais ieškovui nepagrįstai sudaro kliūtis bendrauti su šalių nepilnamečiu sūnumi N. M., jį lankyti ir su juo bendrauti, prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su vaiku tvarką iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.   
3. Atsakovė priešieškiniu prašo šalių santuoką nutraukti dėl sutuoktinio kaltės, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo įsiskolinimą, neturtinės žalos atlyginimą, išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius reikalavimus, priteisti bylinėjimosi išlaidas.  

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 9 d. nutartimi nutarė ieškovo R. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti iš dalies. Teismas nustatė ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi laikiną bendravimo tvarką iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Nutartį nurodė vykdyti skubiai.
5. Teismas nustatė, kad šalių nepilnametis sūnus šiuo metu gyvena su atsakove. Ieškovo prašyme nurodyti argumentai dėl kylančių nesutarimų tarp šalių dalyvaujant vaiko auklėjime suteikia pagrindą laikyti pagrįstu ieškovo prašymą ir taikyti jo prašomą laikinąją apsaugos priemonę, nes vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su skyrium gyvenančiu  tėvu. Teismas ieškovo prašymą tenkino iš dalies, nustatė ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, savo iniciatyva ją koreguodamas, kad nebūtų pažeisti nepilnamečio vaiko bei jo tėvų teisėti interesai, atsižvelgiant į tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra aiškus vaiko ir abiejų tėvų tarpusavio ryšys ir tikrosios priežastys, lėmusios šalių geranoriško bendravimo su vaiku pažeidimus. Nustatydamas laikiną ieškovo bendravimo su vaiku, gyvenančiu su motina, tvarką, teismas įvertino aplinkybę, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo žalingą ar kitokią neigiamą įtaką vaikui.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovė J. M. (apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartį kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad šalims nepavyksta susitarti dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi, kad dėl bendravimo yra kilęs ginčas, kyla grėsmė vaiko interesams, ieškovas nepateikė įrodymų, kad realiai egzistuoja aplinkybės, dėl kurių gali nukentėti vaiko teisės, kad atsakovė piktnaudžiauja savo kaip motinos teisėmis. Pažymėjo, kad šiuo atveju nėra būtina nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, nes atsakovė jų bendravimui niekada neprieštaravo, atsakovė ir vaikas nereikšdavo ieškovui jokių pretenzijų, nes manė, kad bendravimas turi būti ne priverstinis. Pats ieškovas nustojo rūpintis vaiku, teikti išlaikymą, sveikinti su šventėmis, domėtis jo sveikata bei mokslais, savo ruožtu atsakovė pati organizuodavo vaiko ir ieškovo susitikimus, tarp jų nėra emocinio ryšio. Ieškovas bet kada susitaręs gali atvykti ir bendrauti su sūnumi – durų spyna nepakeista. Ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, galimai, pateiktas ieškovui siekiant išreikšti savo nepasitenkinimą dėl atsakovės atsisakymo sumažinti teiktino išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį. Atskirajame skunde atsakovė taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo žalingą ar kitokią neigiamą įtaką vaikui: ieškovas vaikui neteikia išlaikymo, vietoj laiko, kurį galėtų skirti darbo paieškoms, važiuoja į jo mokyklą. Negana to, vaiko mokyklos draugai dėl to iš jo juokiasi ir jam tai sukelia emocinę įtampą. Šiuo metu taip pat yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo smurto atsakovės atžvilgiu; be to ieškovas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sūnaus akivaizdoje, nederamai elgėsi jo vyriausio brolio merginos atžvilgiu, tai nėra laikoma tinkamu pavyzdžiu nepilnamečiui. Pažymėjo, kad ieškovas tik nuo 2018 m. sausio mėnesio pradėjo intensyviai domėtis vaiko mokslais (2017 metais tėvų susirinkimuose  jis nedalyvavo), tai nepilnametį gąsdina. Kiti mokiniai klausinėja šalių sūnaus apie kasdienius ieškovo vizitus mokykloje, vaikas dėl to labai išgyvena. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad skundžiamoje nutartyje nėra nurodytas vaiko laikinosios gyvenamosios vietos adresas, ieškovas nenurodė, kokiu pagrindu jis dabar gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš kokių lėšų apmoka pragyvenimą, kokios sąlygos minėtame bute gyventi šalių sūnui. Teismas priėmė nutartį be išvadą teikiančios institucijos – Vaiko teisių apsaugos skyriaus akto apie apsilankymą minėtame bute. Nurodė, kad griežtai be pagrindo reglamentuoti pasimatymai su ieškovu, vaikui pradėjo kelti jo pyktį ir nepasitenkinimą, teismo nustatyta bendravimo tvarka prieštarauja vaiko norui. Prioritetas turėtų būti teikiamas vaiko psichologinei būsenai, o ne ieškovo besąlyginiam norui bendrauti su sūnumi priverstine tvarka. Vaiko sprendimui dėl minimalaus jo bendravimo su ieškovu įtaką daro tėvo menkos pastangos siekiant bendrauti su sūnumi, vengimas jį išlaikyti. 
7. Ieškovas R. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirojo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas pažymėjo, kad jis niekada nenutraukė bendravimo su vaiku, priešingai, jo visada siekė. Atsakovė šalių nepilnametį vaiką nuteikinėja prieš ieškovą ir sudaro kliūtis jiems matytis, dėl to ieškovas priverstas vaiką lankyti mokykloje. Atsakovė į vaiko buvimo vietą ieškovo taip pat neįleidžia, motyvuodama dažnu šalių vaiko sirgimu. Iš ieškovo pusės nei psichologinė, nei fizinė prievarta vaiko atžvilgiu naudojama niekada nebuvo, byloje duomenų apie tokį poveikį šalių sūnui nėra. Ieškovas išlaikymo sūnui neteikė laikinai, nuo išėjimo iš šeimos namų (2017 m. lapkričio 21 d.) iki 2018 m. vasario mėnesio, vaiko išlaikymui teismo nustatytą laikiną išlaikymo sumą - 150 Eur/ mėn. jis pervedė. Iki 2017 m. lapkričio 21 d. šalys abi kartu išlaikė sūnų. Ieškovas lankosi šalių sūnaus mokykloje, kadangi tai jam yra vienintelė galimybė pamatyti vaiką. Priešingai nei teigia atsakovė, ji pati niekada nelanko tėvų susirinkimų ir nesidomi vaiko mokymosi rezultatais. Ieškovui jokie įtarimai dėl jo netinkamo elgesio prieš atsakovės nurodytus trečiuosius asmenis nėra pareikšti. Ieškovas gyvena nuomojame bute, kuriame yra visos sąlygos sūnaus buvimui. Teismo skundžiamoje nutartyje nustatyta laikinoji jo ir sūnaus bendravimo tvarka, jos apimtis bei sąlygos, atitinka nepilnamečio vaiko, ieškovo ir atsakovės interesus. 

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina tėvo (ieškovo) bendravimo su šalių nepilnamečiu sūnumi tvarka.
10. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones šeimos bylose, yra vertinamas ne tik ieškinio reikalavimų pagrįstumas ir ne tik aplinkybės, kad galimai palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, bet ir tai, kad iki bylos išnagrinėjimo galimai bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams.
11. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės, pirmiausia, vaiko, o taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų, interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.
12. LR Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu ir artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kada toks bendravimas gali pakenkti vaikui. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Uždrausti ar nustatyti minimalų bendravimą su vaiku galima tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo argumentus dėl kylančių nesutarimų tarp ieškovo ir atsakovės dalyvaujant vaiko auklėjime, tai, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su skyrium gyvenančiu  tėvu, atsižvelgdamas į tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra aiškus vaiko ir šalių tarpusavio ryšys bei priežastys, lėmusios geranoriško bendravimo su vaiku pažeidimus, taip pat aplinkybę, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo žalingą ar kitokią neigiamą įtaką vaikui, nustatė ieškovo laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. 
14. Apeliantė su nustatyta laikina bendravimo tvarka nesutinka ir nurodo, kad ji ieškovo ir jų nepilnamečio sūnaus bendravimui niekada neprieštaravo, pats ieškovas liovėsi rūpintis vaiku, tarp jų nėra tarpusavio emocinio ryšio, o vaiko sprendimui dėl minimalaus jo bendravimo su ieškovu įtaką daro menkos tėvo pastangos siekiant su juo bendrauti ir vengimas jį išlaikyti.
15. Teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, šiuo atveju, tarp tėvo ir sūnaus nesant artimų santykių, yra būtina užtikrinti tėvo ir sūnaus bendravimą, kad jų emocinis ryšys taptų glaudesnis, kad tarp jų atsirastų stipresni bendravimo įgūdžiai. Atsakovės teiginys, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktas jam siekiant išreikšti savo nepasitenkinimą dėl atsakovės atsisakymo sumažinti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, yra nepagrįstas. Be to, šis atsakovės argumentas, net jei ir būtų teisingas, nesudarytų pagrindo riboti ieškovo siekį palaikyti ryšį su sūnumi. Kaip pabrėžė pirmosios instancijos teismas, ką akcentuoja ir apeliacinės instancijos teismas, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su juo ir dalyvauti jo auklėjime, t. y. jų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu yra vienodos, o laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas, atsižvelgiant į šalių vaiko interesus, - yra užtikrinti skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su vaiku iki bus priimtas sprendimas byloje. Atėmus ieškovui galimybę bendrauti su vaiku ir jį auklėti, gali nepataisomai nukentėti vaiko interesai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė laikiną bendravimo tvarką.
16. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia ir tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo žalingą ar kitokią neigiamą įtaką vaikui, kadangi ieškovas vaikui neteikia išlaikymo, vietoj darbo paieškos važiuoja į jo mokyklą, dėl ko vaiko mokyklos draugai iš jo juokiasi. Be to, šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo smurto prieš atsakovę ir ieškovo nederamo elgesio trečiųjų asmenų atžvilgiu. Teismas sutinka su atsakove, kad išlaikymo vaikui neteikimas nėra pateisinamas, tačiau šiuo atveju, nagrinėjant ieškovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkos klausimą, teisė ieškovui matytis su vaiku negali būti nuneigta, siekiant aukščiau įvardytų tikslų tvirtinti jų tarpusavio ryšį. Be to, laikino išlaikymo vaikui teikimo klausimas iki teismo sprendimo priėmimo byloje yra išspręstas 2018 m. vasario 6 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi. Dėl atsakovės teiginių apie ieškovo elgesį jos ir trečiųjų asmenų atžvilgiu, jie nėra pagrįsti bylos duomenimis (CPK 178 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiškai vertina apeliantės argumentus, kad skundžiamoje teismo nutartyje nėra nurodytas vaiko laikino buvimo pas ieškovą gyvenamosios vietos adresas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pareigos nutartyje nurodyti tikslų ieškovo gyvenamosios vietos adresą neturi. Teismas, priešingai atsakovės teiginiui, dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo specifikos (trumpi klausimų sprendimo terminai, nepilnamečio interesai ir t. t.), turi teisę priimti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos byloje be išvadą teikiančios institucijos akto apie apsilankymą šalies, kurioje laikinai bus vaikas, bute.
18. Be to, nesutiktina su atsakovės argumentais dėl šalių vaiko patiriamų neigiamų emocijų dėl ieškovo dažno lankymosi jo ugdymo įstaigoje. Viena vertus, šis atsakovės teiginys nėra pagrįstas bylos medžiaga. Kita vertus, tarp šalių kylančių nesutarimų dėl jų bendravimo su vaiku faktą patvirtina skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kad viena iš proceso šalių apskritai kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o tai savo ruožtu neišvengiamai sąlygoja ir šalių nepilnamečio vaiko būseną. Akivaizdu, kad bet kurio klausimo sprendimas teismine tvarka šalims kelia nepatogumų, suvaržymų ir neigiamų išgyvenimų, tačiau atsižvelgdamos į tai ir siekdamos visapusiško savo nepilnamečio sūnaus interesų įgyvendinimo šalys pačios turėtų siekti kompromisų ir geranoriškai, tinkamai įgyvendinti savo iš tėvų valdžios kylančias teises bei pareigas.     
19. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktą atskirojo skundo medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus konstatuoja, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje pagal byloje esančius duomenis nėra teisinio pagrindo neleisti ieškovui bendrauti su nepilnamečiu sūnumi ar labiau suvaržyti pirmosios instancijos teismo nustatytą jų bendravimo laiką. Pažymėtina, kad EŽTT jurisprudencijoje plėtojamas principas, kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu, mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis (Johansen v. Norway, 7 August 1996, Reports 1996‑III, p. 1001‑02, § 52; Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002, § 58; Pontes c. Portugal, Requite no 19554/09, 10 avril 2012, § 74 ir kt.). Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyto ieškovo ir sūnaus bendravimo ribojimas būtų galimas tik esant neabejotinai nustatytam faktui, kad bet koks kontaktas su skyrium gyvenančiu tėvu kenkia vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų byloje nėra. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.
20. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta iš esmės nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ją nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

  Teisėjas                                                                                                                                     Henrichas Jaglinskis