Civilinė byla Nr. e2A-133-910/2026

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00029-2025-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.3.1; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.18; 3.3.1.19.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „UNITEK“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „UNITEK“ ieškinį atsakovams E. M. (E. M.), uždarajai akcinei bendrovei „Astramara“, uždarajai akcinei bendrovei „Seacraft“, mažajai bendrijai „Viantė“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „UNITEK“ (tolau – ir ieškovė, bendrovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu  atsakovams E. M., UAB „Astramara“, UAB „Seacraft“ ir mažajai bendrijai (toliau – ir MB) „Viantė“, kuriuo prašė ieškovei solidariai iš atsakovų priteisti 664 236,50 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad atsakovas E. M. nuo 1998 m. sausio 5 d. iki 2023 m. birželio 22 d. buvo ieškovės UAB „UNITEK“ vadovas (direktorius). Ieškovės steigėjas ir vienintelis akcininkas nuo pat įsteigimo iki šiol yra Latvijos pilietis A. P.. Atsakovas E. M., eidamas ieškovės vadovo pareigas, supainiojo savo asmeninius interesus su ieškovės ir jos akcininko interesais ir nuo 2013 metų iki darbo sutarties su juo nutraukimo, naudodamas jo įsteigtas įmones – tarpininkes, kuriose jis pats ėjo vadovo pareigas, reguliariai savinosi ieškovės pelną. Ieškovės akcininkas apie atsakovo nesąžiningą ir prieš ieškovės bei jos akcininko interesus vykdomą veiklą nežinojo, kol paskirtas naujas ieškovės vadovas neperėmė buhalterinės apskaitos dokumentų ir banko sąskaitų kontrolės. Atsakovės UAB „Seacraft“, MB „Viantė“, UAB „Astramara“ yra atsakovo E. M. įsteigtos įmonės, kurios buvo naudojamos neteisėtai savinantis ieškovės pelną. Visų atsakovų veikla faktiškai vyko per atsakovą E. M., kuris, būdamas ir ieškovės, ir kitų atsakovių vadovas, veikė neteisėtai ieškovės nenaudai. Atsakovių UAB „Seacraft“, MB „Viantė“, UAB „Astramara“ neteisėta veika yra neatskiriama nuo atsakovo E. M. neteisėtos veikos ieškovės atžvilgiu. Dėl to visi atsakovų veiksmai, kuriais padaryta žala ieškovei, yra neteisėti. Atsakovo E. M. veiksmai reiškė ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje nustatytų vadovo fiduciarinių pareigų veikti sąžiningai, rūpestingai ir tik bendrovės naudai pažeidimą, tačiau ir nesąžiningą konkurenciją, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 16 straipsnyje. Atsakovas E. M. neteisėtais veiksmais sąmoningai tyčia naudojo ieškovės UAB „UNITEK“ resursus ir galimybes tam, kad gautų asmeninės naudos per jo tam tikslui įsteigtas bendroves. Bendra atsakovų padaryta žala ieškovei susidarė dėl negrąžinto turto (19 078,88 Eur vertės), neteisėto darbo užmokesčio padidinimo ir neteisėtų išmokėtų premijų (bendra suma – 80 130,95 Eur), asmeninių pirkinių ir kelionių už ieškovės lėšas (7 383,79 Eur), nepagrįstų komandiruočių išlaidų ir pasisavinto pelno (557 642,88 Eur), iš viso – 664 236,50 Eur.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: ieškovei UAB „UNITEK“ iš atsakovų E. M. ir UAB „Astramara“ solidariai priteisė 19 078,88 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. sausio 27 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; ieškovei UAB „UNITEK“ iš atsakovo E. M. priteisė 34 851,38 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. sausio 27 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; ieškovei UAB „UNITEK“ iš atsakovų E. M. ir UAB „Astramara“ priteisė po 781,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovės UAB „UNITEK“ priteisė po 1 854, 75 Eur bylinėjimosi išlaidų kiekvienai iš atsakovių – UAB „Astramara“, UAB „Seacraft“, MB „Viantė“; Lietuvos valstybei iš atsakovų E. M., UAB „Astramara“, UAB „Seacraft“, MB „Viantė“ priteisė po 9,91 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

4.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog nuo atsakovo E. M. darbo UAB „UNITEK“ pradžios 1998 m. sausio 5 d. iki 2022 m. lapkričio 7 d. ieškovės įstatuose buvo įtvirtintas kiekybinis atstovavimas, nustatant, kad bendrovės vadovas turi teisę sudaryti sandorius kartu su valdybos nariu, todėl nurodytu laikotarpiu atsakovas E. M. vykdė vienasmenio UAB „UNITEK“ valdymo organo pareigas.

5.       Teismas taip pat priėjo prie išvados, kad atsakovės yra savarankiški juridiniai asmenys ir negali būti atsakingos už ieškovės reikalaujamą atlyginti žalą, grindžiamą atsakovo E. M. fiduciarinių pareigų ieškovei netinkamu vykdymu. Teismo įsitikinimu, sprendžiant dėl ieškovės buvusio vadovo ir dėl jo įsteigtų ir (ar) vadovaujamų kitų įmonių solidariosios civilinės atsakomybės, būtina nustatyti kiekvieno iš atsakovų neteisėtus veiksmus, nulėmusius ieškovės įrodinėjimą žalos dydį, kiekvieno iš jų neteisėtų veiksmų priežastinį ryšį su ieškovės nurodyta žala (jos dalimi).

6.       Spręsdamas dėl žalos, kildinamos iš ieškovei negrąžinto turto, teismas nustatė, kad 2023 m. birželio 16 d. naujasis ieškovės vadovas D. K. su antstoliu A. S., advokatu V. R. atvyko į ieškovės biurą (duomenys neskelbtini) (2 aukštas), prisistatyti bendrovės darbuotojams ir susitarti su atsakovu E. M. dėl bendrovės turto ir dokumentų perėmimo. Ieškovės darbuotojai paaiškino, kad biuro patalpų nuomos sutartis tarp UAB „UNITEK“, kaip nuomininkės, ir patalpų savininkės UAB „Biurų valdymas“ atsakovo (UAB „UNITEK“ vadovo) E. M. vienašaliu sprendimu buvo nutraukta nuo 2022 m. gruodžio 31 d. ir iš karto sudaryta analogiška tų pačių biuro patalpų nuomos sutartis su UAB „Astramara“, kurios vienintelis akcininkas (nuo 2022 m. lapkričio 10 d.) ir vadovas (nuo 2022 m. lapkričio 11 d.) yra atsakovas E. M.. Teismas nustatė, kad ieškovė į patalpas investavo 19 078,88 Eur (grindys, įmontuojami baldai); UAB „Astramara“ iki šiol naudojasi visais ieškovės biure paliktais integruotais baldais. Teismas padarė išvadą, kad byloje įrodyta, jog atsakovas E. M., dar eidamas ieškovės vadovo pareigas, įsigijo UAB ,,Astramara“ akcijas ir tapo jos vadovu bei taip dirbo, perėmęs ieškovės patalpas su ieškovės baldais nuo 2022 m. gruodžio 31 d. Vadovaudamasis CK 2.81 straipsnio 1 dalimi, teismas nusprendė, kad yra įrodytas teisiškai reikšmingas atsakovės UAB ,,Astramara“ veiksmų priežastinis ryšys su ieškovei padaryta 19 078,88 Eur  žala. UAB ,,Astramara“, veikdama per vadovą ir akcininką E. M., naudodamasi ieškovės turtu neatlygintinai atliko neteisėtus veiksmus prieš ieškovę. Teismas pripažino, kad 19 078,88 Eur žala yra nedaloma, o atsakovų E. M. ir UAB ,,Astramara“ neteisėti veiksmai – bendri objektyviąja prasme, todėl solidariai iš atsakovų E. M. ir UAB „Astramara“ priteisė ieškovei 19 078,88 Eur žalos atlyginimą.

7.       Spręsdamas dėl žalos, grindžiamos atsakovo sau išsimokėtomis su darbo santykiais susijusiomis išmokomis, teismas nustatė, kad atsakovas E. M., pasididindamas sau darbo užmokestį ir pats su savimi pasirašydamas darbo sutartį be ieškovės akcininko pritarimo, taip pat sau išsimokėdamas 2 000  Eur premiją, atliko neteisėtus veiksmus, kurie priežastiniu ryšiu yra tiesiogiai susiję su ieškovei padaryta 27 467,59 Eur turtine žala. Nurodytą sumą teismas priteisė ieškovei asmeniškai iš atsakovo E. M..

8.       Spręsdamas dėl žalos, grindžiamos darbo užmokesčio ieškovės darbuotojams padidinimu ir premijų jiems išmokėjimu, teismas padarė išvadą, jog atsakovas E. M. įrodė, kad jo, kaip ieškovės vadovo, sprendimas padidinti darbuotojams darbo užmokestį ir išmokėti premijas buvo ekonomiškai pagrįstas. Įvertinęs tai, kad ieškovė civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėtas ginčas su ieškovės darbuotojais dėl darbo užmokesčio padidinimo, sudarė taikos sutartį ir atsisakė reikalavimų darbuotojams, teismas nusprendė, jog atsakovas, padidindamas ieškovės darbuotojams darbo užmokestį ir išmokėdamas jiems premijas, nepažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio, t. y. neatliko neteisėtų veiksmų.

9.       Teismas pabrėžė, kad ieškovė, prašydama priteisti 46 663,36 Eur žalos atlyginimą, kurį sudaro nuo 2022 m. spalio 1 d., kai buvo padidintas darbo užmokestis ieškovės darbuotojams, iki jų darbo sutarčių su ieškove nutraukimo 2023 m. liepos 3 d., neįrodė, jog buvę ieškovės darbuotojai ieškovės nurodytu laikotarpiu neatliko savo darbo funkcijų ar šias atliko netinkamai. Teismas pažymėjo, kad byloje įrodyta, jog visi ieškovės darbuotojai sudarė darbo sutartis su atsakovo įmone – UAB ,,Astramara‘‘, tačiau šioje byloje ieškovė nereiškė reikalavimo dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, ieškovės komercinės paslapties neteisėto naudojimo, neįrodinėjo dėl to atsiradusios žalos dydžio. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalaujamą atlyginti žalą grindžia tik neteisėtu darbo užmokesčio pakėlimu ir premijų išmokėjimu. Teismo įvertinimu, ieškovė neįrodė, kad su jos darbuotojais buvo sudaryti konfidencialumo susitarimai, jog išėję dirbti į UAB ,,Astramara“ darbuotojai pasinaudojo ieškovės komercinėmis paslaptimis, turėjusiomis komercinę vertę ir teikusiomis konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius, neįrodinėjo žalos dėl darbuotojų perviliojimo, sietino su ieškovės pelno (klientų) sumažėjimu, konkrečiai nenurodė, kokios laivų agentavimo sutartys buvo nutrauktos su ieškove dėl darbuotojų išėjimo, kokios pelno dalies ieškovė negavo ir kokia dalimi UAB ,,Astramara“ įgijo konkurencinį pranašumą prieš ieškovę.

10.       Spręsdamas dėl žalos, grindžiamos atsakovo E. M. asmeniniais pirkiniais ir kelionės išlaidomis, apmokėtomis iš bendrovės lėšų, teismas nustatė, kad į bylą nėra pateikta įsakymų dėl atsakovo vykimo į tarnybines komandiruotes, taip pat komandiruočių išlaidų ataskaitų. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas E. M. pažeidė teisės normų imperatyviai nustatytas pareigas ir padarė ieškovei 7 383,79 Eur žalą, todėl šią sumą priteisė iš atsakovo. Teismas pažymėjo, kad solidarioji atsakomybė šiuo atveju netaikytina, nes nėra įrodymų dėl neteisėtų kitų atsakovių veiksmų ir jų priežastinio ryšio su ieškovei kilusia žala.

11.       Spręsdamas dėl ieškovės reikalaujamos atlyginti 557 642,88 Eur žalos, grindžiamos negautu pelnu (189 532,13 Eur gauta UAB „Seacraft“, 347 321 Eur gauta MB „Viantė“, 20 789,875 Eur gauta UAB „Astramara“), teismas nustatė, kad ieškovė ginčo laikotarpiu vykdė laivų agentavimo veiklą. Ieškovės ir atsakovių veiklos buvo skirtingos, tik UAB „Astramara“ nuo 2023 m. kovo 24 d. vykdė tokią pačią veiklą kaip ir ieškovė – laivų agentavimo. Atsakovės UAB „Seacraft“ ir MB „Viantė“ teikė katerių nuomos paslaugas ieškovei atsakovo E. M. vadovavimo ieškovei laikotarpiu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodinėjamą negauto pelno procentą nepagrįstai apskaičiuoja nuo atsakovių UAB „Seacraft“ ir MB „Viantė“ pelno. Teismas pažymėjo, kad ieškovė teigė, jog tarpininkavimo paslaugos ieškovei nebuvo reikalingos ir dėl to ieškovė negavo pelno dalies, tačiau atsakovas įrodė, kad būtent tokia verslo schema buvo sukurta ieškovės akcininko. Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad atsakovas E. M. nuo ieškovės akcininko neslėpė nei katerių nuomos paslaugų, nei nuomos įkainių, ieškovės akcininko įmonei visa laivo savininko sumokama suma buvo matoma. Teismas nustatė, kad ieškovė, kaip laivų agentavimo paslaugas teikianti bendrovė, neteikė katerių transportavimo paslaugų, todėl ieškovė negalėjo patirti žalos dėl ieškovės nurodytų pavedimų atsakovo įmonėms. Be to, ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovo įmonių – MB „Viantė“, UAB „Seacraft“, UAB „Astramara“ – suteiktų katerių nuomos paslaugų kaina buvo didesnė nei kitų šios paslaugų teikėjų. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovė neįrodė žalos atsiradimo pagrindo – ieškovės pelno pasisavinimo per atsakovo E. M. įmones tarpininkes. Įvertinęs byloje esančius duomenimis, teismas padarė išvadą, kad atsakovo E. M. atsakomybę šalina įrodytas akcininko pritarimas atsakovo nurodytai katerių nuomos veiklai, nes ši veikla buvo išviešinta akcininkui per akcininko įmonei „Unitek Marine Services Ltd“ ir kitoms Unitek grupės įmonėms sumokėtas sumas – agentavimo mokestį. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepareiškė reikalavimų dėl ieškovės ir atsakovo įmonių konkuravimo rinkoje, be to, tai būtų reikšminga tik dėl UAB ,,Astramara“ nuo 2023 m. kovo 24 d. iki atsakovo E. M. atleidimo iš ieškovės vadovo pareigų. Teismas įvertino, kad byloje nėra įrodymų, jog UAB ,,Astramara“ perėmė ieškovės klientus, dėl kokio konkretaus kliento perėmimo ieškovė patyrė žalą. Teismas pažymėjo, kad atsakovo E. M. pateiktoje UAB ,,Astramara“ įplaukų iš ieškovės suvestinėje nurodyta bendra 35 550 Eur suma už katerio nuomą, tačiau atsakovas įrodė, jog šie pinigai buvo ne ieškovės, bet laivų savininkų pinigai, skirti transportavimo paslaugoms apmokėti, dėl to ir ši ieškinio dalis dėl padarytos žalos neįrodyta.

12.       Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas priteisė ieškovei 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistas sumas, taip pat, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93, 98 straipsnių nuostatomis, paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „UNITEK“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės reikalavimai dėl 610 306,24 Eur žalos atlyginimo ir atsisakyta taikyti atsakovams solidariąją atsakomybę, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – solidariai iš atsakovų E. M., UAB „Astramara“, UAB „Seacarft“ ir MB „Viantė“ priteisti ieškovei UAB „UNITEK“ 610 306,24 Eur žalos atlyginimą; solidariąją atsakovų atsakomybę taikyti visa apimtimi ir perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.                      Teismas, išsamiai aptaręs juridinio asmens vadovo fiduciarinių pareigų turinį ir CK 2.87 straipsnio taikymą, nepagrįstai nepadarė išvadų dėl atsakovo E. M. civilinės atsakomybės apimties, nors byloje nustatyta, kad jis veikė interesų konflikto sąlygomis, sudarinėjo sandorius su savo kontroliuojamais juridiniais asmenimis, apie tai neinformavo ieškovės akcininko CK 2.87 straipsnio 5–6 dalių nustatyta tvarka ir bendrovės lėšas naudojo be teisėto pagrindo.

13.2.                      Teismas pripažino, kad atsakovas, vienašališkai pasididinęs sau darbo užmokestį ir išsimokėjęs premiją, atliko neteisėtus veiksmus, tačiau nepagrįstai išskaidė atsakomybę į atskirus epizodus, atsisakė taikyti solidariąją atsakomybę visiems atsakovams. Toks įvertinimas ignoruoja esminę bylos aplinkybę – visi ginčijami veiksmai buvo vieningo neteisėto sumanymo dalis, vykdyta per visiškai atsakovo kontroliuojamus juridinius asmenis, kurie patys neturėjo savarankiškos ekonominės valios. Atsakovų veiksmų išskaidymas pagal atskiras žalos sudėtines dalis negali paneigti CK 6.279 straipsnyje įtvirtintų solidariosios atsakomybės taikymo pagrindų.

13.3.                      Teismas, vertindamas darbo užmokesčio padidinimą ir premijų išmokėjimą ieškovės darbuotojams, nepagrįstai pritaikė verslo sprendimų priėmimo taisyklę, nors byloje nustatyta, kad sprendimai buvo įforminti atgaline data, priimti be akcininko valios, be to, tuo metu, kai bendrovė patyrė nuostolius. Teismas rėmėsi išimtinai atsakovo paaiškinimais, kurie neturi objektyvaus pagrindo, ir ignoravo oficialius finansinius dokumentus. Pirma, teismas nepagrįstai sumenkino esminę aplinkybę, kad įsakymai dėl premijų skyrimo ir darbo užmokesčio padidinimo buvo surašyti ir pasirašyti atgaline data (naktį iš 2023 m. birželio 20 d. į 2023 m. birželio 21 d.). Vien ši aplinkybė paneigia atsakovo veiksmų teisėtumą ir eliminuoja verslo sprendimų priėmimo taisyklės taikymą, nes sprendimas, priimtas (ar įformintas) pažeidžiant įstatymus ir fiduciarines pareigas, negali būti laikomas saugomu verslo sprendimu. Antra, ekonominį atsakovo sprendimų pagrįstumą teismas nepagrįstai susiejo su 2021 m. uždirbtu pelnu ir akcininkui išmokėtais dividendais. Tai, kad kitoje byloje ieškovė su darbuotojais sudarė taikos sutartį, nepaneigia atsakovo, kaip buvusio ieškovės vadovo, veiksmų neteisėtumo.

13.4.                      Teismas, nuspręsdamas nepriteisti 557 642,88 Eur žalos atlyginimo, neteisingai kvalifikavo ieškovės reikalavimą kaip negautą pelną, nors faktiškai ginčas kilo dėl iš ieškovės sąskaitų išvestų lėšų, pasisavintų per formaliai tarpininkaujančias atsakovo įmones. Teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą ieškovei, nors būtent atsakovai turėjo įrodyti, kad jų gautos lėšos atitiko faktiškai patirtas išlaidas ir buvo ekonomiškai pagrįstos. Ieškovė įrodė, kad UAB „Seacraft“, MB „Viantė“, UAB „Astramara“ nevykdė savarankiškos, ieškovei ekonomiškai reikšmingos veiklos, o buvo naudojamos išimtinai kaip formalaus tarpininkavimo grandys, per kurias buvo nukreipiami ieškovės pinigų srautai. Nors ieškinyje šis reikalavimas formaliai buvo įvardintas kaip ieškovės negautas pelnas, jo faktinis ir ekonominis turinys reiškė tiesioginę žalą ieškovei, o ne hipotetines ar ateityje planuotas gauti pajamas. Šiuo atveju kalbama ne apie neuždirbtas pajamas, o apie be ekonominės logikos ir teisinio pagrindo iš bendrovės išvestas ir pasisavintas lėšas. Teismo atliktas formaliai siauras reikalavimo vertinimas per negauto pelno kriterijų nulėmė neteisingą teisinį kvalifikavimą, netinkamą įrodinėjimo naštos paskirstymą ir nepagrįstą ieškovės reikalavimo atmetimą.

13.5.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad neįrodytas žalos atsiradimo pagrindas. Visos ginčo lėšos buvo pervestos iš ieškovės banko sąskaitų, todėl jos laikytinos ieškovės turtu, o sprendimus dėl jų panaudojimo ir atsiskaitymo schemos priėmė atsakovas, veikdamas kaip ieškovės vadovas. Teismas, konstatuodamas, kad atsakovės teikė ieškovei katerių nuomos paslaugas, padarė esminę faktinę klaidą, nes bendrovės–tarpininkės neturėjo katerių ir pačios neteikė mažųjų laivų paslaugų – tokias paslaugas faktiškai teikė tretieji asmenys, turėję mažuosius laivus ir vykdę realią ūkinę veiklą. Atsakovo kontroliuojamos įmonės buvo naudojamos tik kaip formalios tarpininkės, pakeičiant realių paslaugų teikėjų išrašytas sąskaitas faktūras ieškovei atsakovių išrašytomis sąskaitomis faktūromis, nors atsakovės realių paslaugų ieškovei nesuteikdavo. Ši dirbtinai padidinta dalis ir sudarė atsakovių pelną.

13.6.                      Teismo išvada, kad atsakovo atsakomybę šalina tariamas akcininko pritarimas, grindžiama neteisingu CK 2.87 straipsnio aiškinimu. Byloje nėra įrodymų, kad akcininkas turėjo konkrečią, išsamią informaciją apie sandorius su atsakovo kontroliuojamais juridiniais asmenimis ar būtų davęs aiškų, sąmoningą ir informuotą sutikimą. Akcininko fragmentinis žinojimas ar dalyvavimas kitose verslo schemose negali būti prilyginamas įstatyme nustatytam pritarimui ir neatleidžia vadovo nuo fiduciarinės atsakomybės. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė tik pirko katerių nuomos paslaugas, tačiau visiškai neanalizavo esminio klausimo – kodėl tokios paslaugos buvo perkamos būtent per atsakovo asmeniškai kontroliuojamas tarpininkes, kurios pačios neturėjo nei katerių, nei realių pajėgumų paslaugoms teikti, faktines paslaugas teikė tretieji asmenys.

13.7.                      Teismo išvada, kad solidarioji atsakomybė netaikytina vien dėl to, jog ieškovė nurodė žalos sudėtines dalis ir atskiras sumas, yra nepagrįsta ir prieštarauja CK 6.279 straipsniui bei teismų praktikai. Teismas nepagrįstai neįvertino esminės bylos aplinkybės, kad nors visos atsakovės – UAB „Astramara“, UAB „Seacraft“ ir MB „Viantė“ – yra savarankiški juridiniai asmenys formaliąja prasme, jos faktiškai neveikė savarankiškai. Jų veiklą visiškai nulėmė tas pats fizinis asmuo – atsakovas E. M., kuris buvo šių juridinių asmenų steigėjas, vadovas ir vienintelis faktinis sprendimų priėmėjas.

13.8.                      Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, netinkamai pritaikė CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, neatsižvelgė į realią bylos baigtį, ginčo apimtį, atsakovų procesinį elgesį ir esmines ieškovei palankias išvadas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

13.9.                      Teismas pažeidė CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę ir nepagrįstai perkėlė ieškovei pareigą įrodyti aplinkybes, kurios pagal bylos pobūdį ir CK 2.87 straipsnyje nustatytą fiduciarinių pareigų reguliavimą turėjo būti įrodinėjamos atsakovo. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, jų pagrindu padarė nepagrįstas išvadas. Sprendime tinkamai neįvertinti: 1) ieškovės banko sąskaitų išrašai, patvirtinantys didelės apimties lėšų nukreipimą į atsakovo kontroliuojamas bendroves; 2) oficialios 2022 m. finansinės ataskaitos, patvirtinančios bendrovės nuostolingą veiklą; 3) aplinkybė, kad sprendimai dėl darbo užmokesčio ir premijų buvo įforminti atgaline data; 4) faktas, jog bendrovės–tarpininkės neturėjo jokio turto ar techninių galimybių realiai teikti paslaugas.

13.10.                      Ginčijamos sprendimo dalys neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytų motyvavimo reikalavimų. Teismas daug kur apsiribojo abstrakčiu teisės normų ir kasacinio teismo praktikos citavimu, tačiau neatskleidė, kaip šios normos buvo pritaikytos konkrečioms bylos aplinkybėms.

13.11.                      Teismas pažeidė CPK 7 ir 17 straipsniuose įtvirtintus šalių lygiateisiškumo ir proceso koncentracijos principus, nes vėlyvose proceso stadijose leido atsakovui teikti naujus dokumentus ir paaiškinimus, kuriais buvo iš esmės keičiama gynybos pozicija, o ieškovei nebuvo sudarytos realios galimybės į juos tinkamai ir visapusiškai reaguoti.

14.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai E. M., UAB „Astramara“, MB „Viantė“ ir UAB „Seacraft“ prašo skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovių atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad iki 2022 m. lapkričio 7 d. ieškovės vadovas veikė vienasmeniškai. Šios aplinkybės konstatavimas reikšmingas nagrinėjamos bylos kontekste, o ne kaip savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas.

14.2.                      Teismas, vertindamas darbo užmokesčio padidinimą ir premijų ieškovės darbuotojams išmokėjimą, pagrįstai taikė verslo sprendimų priėmimo taisyklę ir pagrįstai konstatavo, kad atlyginimų padidinimas buvo susijęs su bendrovės veiklos organizavimu, o ieškovė neįrodė, jog šis sprendimas peržengė protingos ūkinės rizikos ribas, kad atlyginimų padidinimas buvo nukreiptas ne ieškovės, o jos vadovo asmeninei naudai.

14.3.                      Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovės UAB „Astramara“, MB „Viantė“ ir UAB „Seacraft“ nedalyvavo nustatant ir išmokant darbo užmokestį, premijas. Tai eliminuoja solidariosios  atsakomybės taikymo galimybę. Vien tai, kad nurodytos atsakovės yra susijusios su atsakovu E. M., nėra pakankamas pagrindas taikyti solidariąją atsakomybę.

14.4.                      Pagal teisinį reguliavimą ieškovės pajamas iš laivų agentavimo veiklos sudaro tik agentavimo atlygis (komisiniai). Visos kitos sumos (uosto rinkliavos, katerių, transporto, techninės paslaugos, trečiųjų asmenų suteiktos paslaugos) nėra ieškovės pajamos. Dėl to ieškovės neva negautos pajamos, apskaičiuotos pagal trečiųjų asmenų suteiktų ir laivo savininkų apmokėtų paslaugų kainą, neturi teisinio pagrindo. Ieškovė gavo agentavimo atlygį, o ne visą paslaugų vertę. Ieškovės reikalavimai iš esmės reiškia reikalavimą ieškovės negautomis pajamomis pripažinti kitų asmenų teisėtai gautas pajamas. Dėl to ieškovės negautų pajamų skaičiavimas yra teisiškai nepagrįstas, neatitinka CK 6.249 ir 6.247 straipsnių reikalavimų.

14.5.                      Priešingai nei teigia apeliantė, teismas pagrįstai konstatavo, kad atskiros žalos dalys kilo iš skirtingų faktinių situacijų, jos susijusios su skirtingais veiksmais, skirtingais laikotarpiais ir skirtingais subjektais, todėl negali būti kvalifikuotos kaip nedaloma žala CK 6.279 straipsnio prasme. Vien juridinių asmenų kontrolė neįrodo bendrų suderintų veiksmų ir nėra tapati bendriems neteisėtiems veiksmams bei nesukuria solidariosios atsakomybės.

14.6.                      Priešingai nei teigia apeliantė, teismas tinkamai taikė CK 2.87 straipsnio normas, analizavo atskirus atsakovo E. M. veiksmus. Apeliantė iš esmės teigia, kad, nustatęs fiduciarinių pareigų pažeidimą, teismas privalėjo automatiškai priteisti visą ieškinio sumą. Toks požiūris prieštarauja CK 6.245–6.249 straipsnių sistemai, pagal kurią kiekvienas žalos reikalavimas vertinamas atskirai, atsakomybės apimtis priklauso nuo konkretaus neteisėto veiksmo, žalos ir priežastinio ryšio. Fiduciarinių pareigų pažeidimas nesukuria kolektyvinės atsakomybės.

14.7.                      Teismas pagrįstai priteisė žalą tik dėl tų reikalavimų, kuriems patenkinti nustatė visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, ir pagrįstai nepriteisė dėl tų, dėl kurių tokios sąlygos nebuvo įrodytos. Tai nėra motyvavimo trūkumas. Apskųsta teismo sprendimo dalis atitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

14.8.                      Priešingai nei teigia apeliantė, teismo išvados neprieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas. Teismas tinkamai kvalifikavo ieškinio dalyką pagal jo faktinį pagrindą. Teismas pagrįstai atsiribojo nuo ieškovo deklaruojamos „vieningos schemos“ ir analizavo konkrečius faktinius reikalavimų pagrindus, kiekvieną reikalavimo dalį kvalifikavo pagal jai taikytinas materialiosios teisės normas. Teismas tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas. Šalims buvo sudarytos vienodos galimybės teikti paaiškinimus ir įrodymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16.       Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17.       Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmesta ieškinio dalis priteisti ieškovei iš atsakovų solidariai žalos, grindžiamos neteisėtu darbo užmokesčio padidinimu ir premijų išmokėjimu ieškovės darbuotojams, ieškovės negautomis pajamomis, ir netenkintas ieškovės reikalavimas visos reikalaujamos žalos atlyginimą priteisti solidariai iš visų atsakovų. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – neperžengiant apeliacinio skundo ribų patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios ginčo situacijos faktines aplinkybes, ar nustatytoms aplinkybėms tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens vadovo civilinę atsakomybę, taip pat solidariosios atsakomybės taikymo sąlygas.

Dėl esminių faktinių aplinkybių:

18.       Atsakovas E. M. pagal su juo sudarytą darbo sutartį Nr. U19-11 nuo 1998 m. sausio 5 d. iki 2023 m. birželio 22 d. ėjo ieškovės UAB „UNITEK“ vadovo (direktoriaus) pareigas. Darbo sutartį ieškovės, kaip darbdavės, vardu pasirašė A. P. (bendrovės akcininkas) (1 t., b. l. 22–23). Atsakovas E. M. ieškovės akcininko pasirašytą darbo sutartį 2019 m. birželio 1 d. perrašė, pasirašydamas ją ir kaip darbuotojas, ir kaip darbdavys. Perrašytoje darbo sutartyje atsakovas nurodė, kad nuo 2019 m. spalio 1 d. jam mokamas kas mėnesį darbo užmokestis – 580 Eur, nuo 2020 m. sausio 1 d. – 640 Eur, nuo 2021 m. sausio 1 d. – 1 278,69 Eur, nuo 2021 m. spalio 1 d. – 1 645,67 Eur, nuo 2022 m. sausio 1 d. – 2 023,78 Eur, nuo 2022 m. spalio 1 d. – 5 190,31 Eur, nuo 2023 m. sausio 1 d. – 5 217,38 Eur (1 t., b. l. 82–85). Ieškovės vienintelio akcininko 2023 m. birželio 21 d. sprendimu ieškovės vadovui D. K. pavesta nutraukti darbo sutartį su buvusiu ieškovės vadovu E. M. (1 t., b. l. 27–29). Darbo sutartis su atsakovu E. M. nutraukta ieškovės direktoriaus 2023 m. birželio 22 d. įsakymu (1 t., b. l. 30).

19.       Ieškovės vienintelis akcininkas nuo įsteigimo 1997 m. gruodžio 15 d. yra Latvijos Respublikos pilietis A. P. (1 t., b. l. 24–26).

20.       Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro (toliau – JAR) duomenų išrašo matyti, kad atsakovas E. M. 2009 m. rugpjūčio 14 d. įsteigė UAB „Seacraft“ ir tapo jos vadovu. Šios įmonės veikla – laivų remontas, techninė priežiūra (1 t., b. l. 102, 105–110).

21.       Atsakovas E. M. 2018 m. birželio 11 d. įsteigė MB „Viantė“ ir tapo jos vadovu. Šios įmonės veikla – vandens transportas (1 t., b. l. 103–104; 111–114).

22.       Atsakovas E. M. nuo 2022 m. lapkričio 10 d. tapo vieninteliu atsakovės UAB „Astramara“ akcininku, o nuo 2022 m. lapkričio 11 d. – direktoriumi. Tarp įvardytų šios įmonės veiklų – jūrų ir pakrančių vandens transportas (1 t., b. l. 36–43).

23.       Atsakovė UAB „Astramara“ atestatą teikti laivų agentavimo paslaugas gavo 2023 m. kovo 24 d. (3 t., b. l. 694–695). Iš atsakovo E. M. paaiškinimo 2025 m. gruodžio 3 d. teismo posėdyje nustatyta, kad prašymas licencijai gauti buvo pateiktas 2023 m. kovo 10 d.

24.       Iš byloje esančių ieškovės sąskaitų išrašų nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad iš ieškovės sąskaitos atsakovei UAB „Secraft“ 2013–2018 metais pervesta iš viso 364 484,87 Eur, atsakovei MB „Viantė“ 2018–2023 metais pervesta iš viso 667 925 Eur, atsakovei UAB „Astramara“ 2023 metais pervesta iš viso 43 557 Eur (1 t., b. l. 115–550).

25.       Naujasis UAB „UNITEK“ vadovas D. K. su antstoliu A. S., advokatu V. R. 2023 m. birželio 16 d. nuvyko į UAB „UNITEK“ biurą, adresu (duomenys neskelbtini), tam, kad prisistatytų bendrovės darbuotojams ir susitartų su atsakovu dėl bendrovės turto ir dokumentų perėmimo. UAB „UNITEK“ darbuotojai V. N. (V. N.) ir I. G. (I. G.) paaiškino, kad biuro patalpų nuomos sutartis, sudaryta UAB „UNITEK“ (nuomininkės) ir UAB „Biurų valdymas“ (patalpų savininkės), nutraukta nuo 2022 m. gruodžio 31 d. atsakovo E. M., kaip UAB „UNITEK“ vadovo, vienašaliu sprendimu ir iš karto sudaryta analogiška tų pačių biuro patalpų nuomos sutartis su UAB „Astramara“ (1 t., b. l. 31–35).

26.       Iš byloje esančių ieškovės darbo sutarčių nustatyta, kad I. G. nuo 2019 m. birželio 1 d. dirbo UAB „UNITEK“ jūrų laivų agentu, jam nustatytas 555 Eur darbo užmokestis, kuris didintas keletą kartų, nuo 2022 m. sausio 1 d. buvo 1 756,75 Eur, o nuo 2022 m. spalio 1 d. padidintas iki 4 000 Eur (1 t., b. l. 73–75). V. N. taip pat nuo 2019 m. birželio 1 d. dirbo UAB „UNITEK“ jūrų laivų agentu, jam nustatytas 555 Eur darbo užmokestis, kuris didintas keletą kartų, nuo 2022 m. sausio 1 d. buvo 1 849,51 Eur, o nuo 2022 m. spalio 1 d. padidintas iki 4 347,83 Eur (1 t., b. l. 76–78). E. N. nuo 2019 m. liepos 9 d. dirbo UAB „UNITEK“ buhaltere, jai nustatytas 555 Eur darbo užmokestis, kuris keletą kartų didintas,  nuo 2022 m. sausio 1 d. buvo 1 472,35 Eur, o nuo 2022 m. spalio 1 d. padidintas iki 2 608,70 Eur (1 t., b. l. 79–81).

27.       Iš ieškovės UAB „UNITEK“ sąskaitos išrašo nustatyta, kad ieškovė 2022 m. gruodžio 23 d. darbuotojams I. G., V. N. ir O. N. išmokėjo po 2 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „premija 2022 m. 12 mėn. (1 t., b. l. 555).

28.       Atsakovas E. M. 2025 m. lapkričio 28 d. pateikė 2020, 2021, 2022 metų pelno (nuostolių) deklaracijas, kuriomis įrodinėja, kad UAB „UNITEK“ dirbo pelningai. Šios deklaracijos buvo pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai 2023 m. liepos 2 d., jos pasirašytos buvusios UAB „UNITEK“ buhalterės, kuri atleista iš darbo nuo 2023 m. liepos 1 d. Iš 2022 metų pelno mokesčio deklaracijos matyti, kad UAB „UNITEK“ uždirbo 3 210 Eur pelno, apskaičiuota sumokėti 161 Eur pelno mokesčio (13 t., b. l. 144–152).

29.       Atsakovas pateikė į bylą duomenis apie „UNITEK SIA“ ir „Unitek Marine Services Ltd“ skolas bendrovei (13 t., b. l. 144–152).

30.       Iš pateikto į bylą „Unitek Marine Services Ltd.“ sertifikato matyti, kad vienas iš šios kompanijos savininkų – A. P. (13 t., b. l. 111–112), kuris yra ir vienintelis ieškovės UAB „UNITEK“ akcininkas.

31.       Iš Sodros pažymos apie apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokas nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d. ieškovės darbuotojai I. G., E. N. ir V. N. buvo įdarbinti UAB „Astramara“ 2023 m. vasario mėn. I. G. buvo nustatytas 132,45 Eur, E. N. – 69,10 Eur, V. N. – 143,97 Eur darbo užmokestis kas mėnesį. Atsakovas E. M., eidamas ieškovės UAB „UNITEK“ vadovo pareigas, kartu būdamas UAB „Astramara“ vadovu, sau iš UAB „Astramara“ už 2023 m. sausio mėn. mokėjo 50 Eur, o nuo vasario mėn. – 276,42 Eur mėnesinį darbo užmokestį. UAB „UNITEK“ darbuotojams nutraukus darbo sutartis nuo 2023 m. liepos mėn., už tą patį laivo agentų darbą UAB „Astramara“ jiems buvo nustatytas toks mėnesinis darbo užmokestis: I. G. – 3 602,65 Eur, E. M. – 4 388,04 Eur, V. N. – 3 915,89 Eur (1 t., b. l. 68–69).

32.       Ieškovė UAB „UNITEK“ kreipėsi į teismą su ieškiniais: atsakovui V. N. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo (užvesta civilinė byla Nr. e2-979-793/2024); atsakovei E. N. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo (užvesta civilinė byla Nr. e2-11485-323/2023); atsakovui I. G. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo (užvesta civilinė byla Nr. e2-11538-1067/2023). Bylose kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, dalyvavo buvęs UAB „UNITEK“ vadovas E. M.. Ieškovė UAB „UNITEK“ teismo prašė 2022 m. spalio 1 d. susitarimą, sudarytą atsakovų (I. G., E. N., V. N.) ir E. M., kuriuo buvo padidintas atsakovų (darbuotojų) darbo užmokestis, pripažinti negaliojančiu, kaip sudarytą dėl nesąžiningumo, apgaulės ir piktnaudžiaujant teisėmis; pripažinti, kad ieškovė UAB „UNITEK“, nutraukdama su atsakovais darbo santykius, atsiskaitė tinkamai; iš atsakovų ieškovei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-979-793/2024 patvirtino ieškovės UAB „UNITEK“ ir atsakovų I. G., E. N., V. N. sudarytą taikos sutartį. Šia Taikos sutartimi ieškovė atsisakė visų reikalavimų civilinėje byloje Nr. e2-979-793/2024, sumokėjo buvusiems darbuotojams taikos sutartyje nurodytas kompensacijas (3 t., b. l. 12–15).

33.       Ieškovė UAB „UNITEK“ 2025 m. sausio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovų E. M., UAB „Astramara“, UAB „Seacraft“ ir MB „Viantė“ solidariai priteisti ieškovei 664 236,50 Eur žalos atlyginimą, kurį sudaro: 19 078,88 Eur biuro remonto ir integruotų baldų išlaidos, 25 467,59 Eur atsakovo E. M. sau pačiam neteisėtai padidintas darbo užmokestis, 8 000 Eur neteisėtai išmokėtos premijos, 46 663,36 Eur atsakovo E. M. ieškovės darbuotojams neteisėtai padidintas darbo užmokestis, 557 642,88 Eur negautas pelnas ir 7 383,79 Eur atsakovo E. M. asmeninėms kelionėms bei pirkiniams išleistos bendrovės lėšos. 

34.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės UAB „UNITEK“ ieškinį patenkino iš dalies: ieškovei solidariai iš atsakovų E. M. ir UAB „Astramara“ priteisė 19 078,88 Eur žalos, kurią sudaro biuro remonto bei integruotų baldų išlaidos, atlyginimą; iš atsakovo E. M. priteisė 34 851,38 Eur žalos, kurią sudaro 25 467,59 Eur darbo užmokesčio atsakovui E. M. padidinimas, 2 000 Eur premijos atsakovui E. M. išmokėjimas, atlyginimą, taip pat 7 383,79 Eur žalos, kurią sudaro atsakovo E. M. asmeninėms kelionėms bei pirkiniams išleistos ieškovės lėšos, atlyginimą; kitą ieškinio dalį atmetė. 

35.       Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkinti ieškinio reikalavimai dėl žalos, grindžiamos 46 663,36 Eur nepagrįstai padidintu darbo užmokesčiu UAB „Unitek“ darbuotojams ir 6 000 Eur premijų išmokėjimu, 557 642,88 Eur negautu pelnu, atlyginimo, taip pat teismo išvadas atsisakyti taikyti visiems atsakovams solidariąją atsakomybę dėl visos reikalaujamos atlyginti žalos. 

Dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės sąlygų 

36.       Juridinis asmuo, būdamas savarankiškas civilinės teisės subjektas, ūkinėje komercinėje veikloje dalyvauja veikdamas per savo organus. Pagal CK 2.82 straipsnio 2 dalį kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra. Juridinio asmens valdymo organas atsako, be kita ko, už juridinio asmens veiklos organizavimą (CK 2.82 straipsnio 3 dalis). CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu. Taigi, juridinio asmens vadovas turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, kuriam vadovauja. Juridinio asmens vadovas, nevykdantis CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse ar juridinio asmens steigimo dokumentuose įtvirtintų pareigų arba jas vykdantis netinkamai, privalo juridiniam asmeniui padarytą žalą atlyginti visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

37.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė. Civilinės atsakomybės prievolei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), žala (nuostoliai), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių), vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), paneigti šią prezumpciją, t. y. įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-469/2022, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

38.       Kasacinio teismo yra išaiškinta ir tai, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui gali būti pareikštas šiais skirtingais pagrindais: dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl imperatyvių įstatymo nuostatų (nustatytų vadovo pareigų) pažeidimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, 44 punktas).

39.       Valdymo organų nariai atsako tik už kaltus veiksmus. Už fiduciarinių pareigų pažeidimą ir bylose, kuriose dėl vadovo veiksmų teisėtumo sprendžiama taikant verslo sprendimų priėmimo taisyklę, valdymo organų narių (vadovo) atsakomybė kyla ir taikoma tik esant dideliam neatsargumui arba tyčiai. Tačiau už įstatymuose nustatytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimą vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 45 punktas).

40.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl juridinio asmens vadovo pareigų, be kita ko, yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, laikytųsi įstatymų, nustatytų veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020, 25 punktas).

41.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat nurodoma, kad, siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), pagal kurią preziumuojamas vadovo veikimas bona fide (geriausiais įmonės, kuriai jis vadovauja, interesais). Ši prezumpcija skirta apsaugoti įmonių vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-421/2017, 39 punktas; 2021 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2021, 64 punktas).

42.       Taikant verslo sprendimų teisminio peržiūrėjimo standartą, bendrovės vadovo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) vertinimai teisme paprastai turi būti grindžiami analize, ar priimdami verslo sprendimus bendrovės vadovai vykdė pareigą identifikuoti galimas rizikas pagal tikėtinos naudos ir galimos žalos bei jos atsiradimo tikimybės santykio įvertinimą. Šiame vertinime turi būti paisoma ir žalos išvengimo, sumažinimo ir amortizavimo kaštų. Tuo atveju, jei teisme vertinant verslo sprendimų riziką taikant nurodytus dėmenis nepaneigiama šių asmenų veikimo bona fide (geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais) prezumpcija, net ir verslo sprendimai, kurie visuomet vertinami jau ex post facto (po fakto), sukėlę nuostolių, negali būti pripažįstami bendrovės valdymo organų narių veiksmų neteisėtumo faktu kaip jų civilinės atsakomybės sąlyga. Išimtis – kai sprendimai priimami pažeidžiant įstatymus ar bendrovės įstatus. Bendrovės vadovui kils atsakomybė tik tuo atveju, jei bendrovės vadovo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) vertinimų teisme rezultatas bus akivaizdaus vadovo ūkinės komercinės rizikos protingumo peržengimo konstatavimas ar aiškaus aplaidumo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014).

43.       Nagrinėjamoje byloje pareikštus ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo ieškovė UAB „UNITEK“ grindžia tuo, kad buvęs bendrovės vadovas – atsakovas E. M. – pažeidė fiduciarines pareigas: bendrovei dirbant nuostolingai, jis padidino darbuotojams darbo užmokestį ir išmokėjo premijas; veikdamas interesų konflikto sąlygomis, bendrovės vardu sudarė sandorius su jam priklausančiomis įmonėmis ir dėl to ieškovė negavo pelno dalies. Atsižvelgus į aplinkybes, kurias ieškovė išdėstė kaip pareikšto ieškinio faktinį pagrindą, atsakovui civilinė atsakomybė gali kilti nustačius jo neteisėtus veiksmus, ieškovės nurodytos žalos faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, be to, kaltę didelio neatsargumo arba tyčios forma. Pirmųjų trijų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimo našta tenka ieškovei. Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, jo kaltė preziumuojama, įrodinėjimo našta paneigiant kaltės prezumpciją tenka atsakovui, siekiančiam išvengti civilinės atsakomybės.

Dėl žalos, grindžiamos neteisėtai ieškovės darbuotojams padidintu darbo užmokesčiu (46 663,36 Eur) ir išmokėtomis premijomis (6 000 Eur)

44.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos dalies, kurią ieškovė grindžia atsakovo E. M. neteisėtais veiksmais, nuo 2022 m. spalio 1 d. bendrovės darbuotojams padidinus darbo užmokestį ir išmokėjus jiems premijas, priėjo prie išvados, kad atsakovas nepažeidė ABĮ 37 straipsnio nuostatų, taip pat nenustatė kitų atsakovų civilinės atsakomybės už nurodytą žalą sąlygų.

45.       Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog įsakymai, kuriais ieškovės darbuotojams padidintas darbo užmokestis, surašyti ir pasirašyti atgaline data (naktį ir 2023 m. birželio 20 d. į 21 d.), o aplinkybę, kad ieškovė kitoje byloje atsisakė reikalavimų darbuotojams, nepagrįstai įvertino kaip įrodančią, jog ieškovė pripažino 2022 m. spalio 1 d. susitarimo dėl darbo užmokesčio padidinimo galiojimą. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas darbo užmokestį ieškovės darbuotojams padidino ir premijas išmokėjo ieškovei nuostolingais metais. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CK 2.87 straipsnį, be pagrindo vadovavosi verslo sprendimų priėmimo taisykle. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi byloje esančius duomenis, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais, išskyrus argumentą dėl nepagrįsto verslo sprendimų priėmimo taisyklės taikymo.

46.       Juridinio asmens organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai (CK 2.82 straipsnio 1 dalis). Pagal ABĮ 37 straipsnio 8 dalį bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, be kita ko, atsako už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas). 

47.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek pagal aptartą teisinį reguliavimą, tiek pagal UAB „UNITEK“ įstatus iki 2022 m. lapkričio 7 d. ieškovės, kurios teisinė forma yra uždaroji akcinė bendrovė, darbuotojų samdos, darbo užmokesčio jiems nustatymo, skatinimo priemonių taikymo klausimai buvo bendrovės vienasmenio valdymo organo (bendrovės vadovo) kompetencija. Kiekybinio atstovavimo taisyklė bendrovės įstatuose nustatyta nuo 2022 m. lapkričio 7 d. (4 t., b. l. 33–36). Taigi, nuo atsakovo E. M. paskyrimo bendrovės vadovu (1998 m. sausio 5 d.) iki naujos redakcijos bendrovės įstatų patvirtinimo (iki 2022 m. lapkričio 7 d.) atsakovas turėjo teisę vienasmeniškai priimti sprendimus dėl bendrovės veiklos, tam nebuvo reikalingas bendrovės valdybos pritarimas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui E. M., kaip ieškovės vadovui, būtų nustatyta pareiga sprendimus dėl darbo užmokesčio ieškovės darbuotojams nustatymo, padidinimo ar darbuotojų skatinimo derinti su ieškovės akcininku. Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovas E. M., būdamas bendrovės vadovu, iki 2022 m. lapkričio 7 d. turėjo teisę vienasmeniškai nuspręsti dėl darbuotojų darbo užmokesčio dydžio ir jų skatinimo.

48.       Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrovės vadovo sprendimai dėl darbuotojams mokamo darbo užmokesčio padidinimo, darbuotojų skatinimo yra susiję su bendrovės vidiniais darbo organizavimo ir apmokėjimo santykiais, jų teisėtumui įvertinti verslo sprendimų priėmimo taisyklė netaikoma. Tačiau, priimdamas tokius sprendimus, vadovas privalo laikytis CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtintų pareigų. Kita vertus, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos, kildinamos iš darbuotojams nepagrįstai padidinto darbo užmokesčio ir išmokėtų premijų, be kita ko, vadovavosi verslo sprendimų priėmimo taisykle, savaime nelemia teismo išvados nepriteisti ieškovės įvardytos žalos, neteisėtumo ir nepagrįstumo.      

49.       Iš byloje esančių darbo sutarčių nustatyta, kad ieškovės darbuotojams I. G. ir V. N., dirbusiems laivų agentais, E. N., dirbusiai buhaltere, nuo 2022 m. spalio 1 d. darbo užmokestis padidintas beveik dvigubai: I. G. – nuo 1 756,75 Eur iki 4 000 Eur, V. N. – nuo 1 849,51 Eur iki 4 347,83 Eur, E. N. – nuo 1 4172,35 Eur iki 2 608,70 Eur. I. G. ir V. N. bendrovėje laivų agentais dirbo nuo 2019 m. birželio 1 d., E. N. buhaltere – nuo 2019 m. liepos 9 d. (nutarties 26 punktas). Iš byloje esančios ieškovės sąskaitos išrašo nustatyta ir ginčo byloje nėra, kad šiems darbuotojams 2022 m. gruodžio 23 d. buvo išmokėta 6 000 Eur premijų, t. y. po 2 000 Eur kiekvienam (nutarties 27 punktas).

50.       Darbo užmokesčio padidinimas ieškovės darbuotojams buvo įformintas jų darbo sutartyse 2022 m. spalio 1 d. įrašytais susitarimais, pasirašytais tuomečio ieškovės vadovo E. M. ir darbuotojų. Iš Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-979-793/2024 nustatyta, kad ieškovė bendrovės darbuotojams buvo pareiškusi ieškinius, kuriais, be kita ko, prašė pripažinti negaliojančiais ieškovės, atstovaujamos E. M., ir ieškovės darbuotojų I. G., V. N. ir E. N. 2022 m. spalio 1 d. sudarytus susitarimus, kuriais buvo padidintas darbuotojų darbo užmokestis. Nurodytoje byloje ieškovė su darbuotojais sudarė taikos sutartį, kuria ieškovė (UAB „UNITEK“) atsisakė visų reikalavimų, ir Klaipėdos apylinkės teismas šią taikos sutartį patvirtino (nutarties 32 punktas). Ieškovė paminėtoje byloje atsisakė reikalavimo pripažinti negaliojančiais ieškovės su darbuotojais 2022 m. spalio 1 d. sudarytus susitarimus dėl darbo užmokesčio padidinimo ir šie teismo tvarka nepripažinti neteisėtais ir negaliojančiais. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad kitoje civilinėje byloje ieškovė atsisakė reikalavimų dėl 2022 m. spalio 1 d. susitarimų pripažinimo negaliojančiais, ir, be kita ko, remdamasis tuo, ieškovės darbuotojams išmokėto padidinto darbo užmokesčio nepripažino dėl atsakovo neteisėtų veiksmų bendrovei padaryta žala.

51.       Aptartų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aplinkybė, jog ieškovės buvusios buhalterės E. N. įsakymai dėl darbo užmokesčio padidinimo ir premijų ieškovės darbuotojams išmokėjimo pasirašyti atgaline data (naktį iš 2023 m. birželio 20 d. į 21 d.), neįrodo priežastinio ryšio tarp atsakovo E. M. veiksmų, padidinant darbuotojams darbo užmokestį, ir ieškovės įrodinėjamos žalos. Padidinto darbo užmokesčio ieškovės darbuotojams nustatymo ir išmokėjimo pagrindas buvo ne buhalterės pasirašytas įsakymas, bet darbo sutartyse įforminti ieškovės ir darbuotojų susitarimai dėl didesnio darbo užmokesčio mokėjimo. 

52.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog padidintas darbo užmokestis ieškovės darbuotojams buvo mokamas nuo 2022 m. spalio 1 d., susitarimas dėl darbo užmokesčio padidinimo yra įrašytas ir abiejų šalių pasirašytas ieškovės su darbuotojais sudarytose darbo sutartyse. Byloje taip pat nėra ginčo, kad ieškovės darbuotojams 2022 m. gruodžio 23 d. sumokėtos išmokos yra premijos, mokėjimų paskirtyse aiškiai nurodyta būtent tokia išmokų paskirtis. Jau nurodyta, kad atsakovas, kaip tuometis ieškovės vadovas, turėjo kompetenciją priimti sprendimus tiek dėl darbo užmokesčio bendrovės darbuotojams padidinimo, tiek dėl jų skatinimo.  

53.       Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad ieškovės finansinė padėtis įvardytų susitarimų sudarymo metu neleido padidinti darbo užmokesčio darbuotojams, teisėjų kolegijos įvertinimu, stokoja pagrįstumo. 

54.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės UAB „UNITEK“ vienintelio akcininko 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimu patvirtinti ieškovės 2021 m. finansinės atskaitomybės dokumentai ir paskirstyta 91 442,15 Eur dividendų (3 t., b. l. 713). Pagal bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus ieškovė 2021 m. uždirbo 141 896 Eur pelną, 2022 m. patyrė 94 647 Eur nuostolį, 2023 m. uždirbo 56 119 m. pelną (1 t., b. l. 86–95; 4 t., b. l. 20–25). Atsakovas į bylą pateikė duomenis, paneigiančius, kad ieškovė 2022 metais veikė nuostolingai: iš 2022 metų pelno apskaičiavimo, 2022 metų pelno mokesčio deklaracijos matyti, jog ieškovė 2022 metais uždirbo 3 210 Eur pelno, sumokėjo 161 Eur pelno mokesčio (13 t., b. l. 146, 151–152). Metinė pelno mokesčio deklaracija už 2022 metus Valstybinėje mokesčių inspekcijoje gauta 2023 m. liepos 2 d. Iš pateiktų ieškovės debitorių skolų matyti, kad 2022 m. gruodžio 31 d. ieškovei buvo skolingos susijusios įmonės: „UNITEK Marine Services Ltd“ – 25 798,53 Eur (2023 m. gegužės 31 d. skola nebuvo pakitusi), „UNITEK SIA“ – 72 088,35 Eur (2023 m. gegužės 31 d. skola – 72 144,33 Eur) (13 t., b. l. 153–157). Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, bylos duomenys patvirtina, kad 2019–2022 metais ieškovė veikė pelningai, atsakovas E. M. šią aplinkybę įrodė (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nustatytos aplinkybės paneigia apeliantės argumentus, kad ieškovės finansinė padėti neleido padidinti darbuotojams darbo užmokesčio ir išmokėti premijų (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

55.       Šiame kontekste pažymima ir tai, kad 2025 m. lapkričio 24 d. teismo posėdyje atsakovas E. M. paaiškino, jog iš esmės darbo užmokestis ieškovės darbuotojams nebuvo padidintas, tik buvo pradėtas mokėti su mokesčiais, nes iki COVID-19 pandemijos buvo mokamas grynaisiais pinigais. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas 2025 m. gruodžio 18 d. priėmė atskirąją nutartį, informuodamas Klaipėdos apygardos vyriausiąjį prokurorą apie UAB „UNITEK“ darbuotojams galbūt mokamą darbo užmokestį grynaisiais pinigais, kurie niekur nebuvo deklaruojami (14 t., b. l. 41–44).

56.       Ieškovė taip pat neįrodė, kad bendrovės darbuotojai, kuriems buvo padidintas darbo užmokestis, nevykdė savo darbo pareigų ieškovei (CPK 12, 178 straipsniai). Priešingai, byloje esantys įrodymai apie ieškovės apyvartą rodo, kad ieškovė teikė paslaugas, už kurias išrašytų sąskaitų bendra suma 2021 metais – 4 040 022,55 Eur, 2022 metais – 4 490 952,92 Eur, 2023 metais iki (2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. gegužės 31 d.) – 2 000 647,85 Eur (3 t, b. l. 696–706). Taigi, 2023 metais per 5 mėnesius suteiktų paslaugų vertė – maždaug pusė įprastai per metus bendrovės įvykdomos apyvartos.

57.       Be to, ieškovė, kvestionuodama darbo užmokesčio bendrovės darbuotojams padidinimo pagrįstumą, nepateikė įrodymų, kad nurodytiems darbuotojams nuo 2022 m. spalio 1 d. iki jų atleidimo iš bendrovės mokėtas darbo užmokestis neatitiko laivų agentams šioje darbo rinkoje mokamo darbo užmokesčio, buvo nepagrįstai didelis (CPK 12, 178 straipsniai).

58.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus šiuo konkrečiu atveju nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas E. M., būdamas vienasmeniu ieškovės valdymo organu, 2022 m. spalio 1 d. sudarydamas susitarimus su ieškovės darbuotojais dėl darbo užmokesčio jiems padidinimo ir 2022 m.  gruodžio mėn. išmokėdamas darbuotojams premijas, pažeidė savo kompetenciją, veikė priešingais bendrovei interesais ir padarė ieškovės nurodytą žalą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Nenustačius atsakovo E. M. neteisėtų veiksmų, nulėmusių ieškovės įvardytos žalos atsiradimą, be to, aplinkybių, rodančių atsakovo didelį neatsargumą ar tyčią, padidinant pelningai dirbančios ieškovės darbuotojų darbo užmokestį bei išmokant jiems metų pabaigoje premijas, nėra pagrindo taikyti jam civilinę atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl žalos, grindžiamos ieškovės darbuotojams padidintu darbo užmokesčiu (46 663,36 Eur) ir išmokėtomis metų pabaigoje premijomis (6 000 Eur), atlyginimo.

Dėl 557 642,88 Eur žalos, grindžiamos atsakovių neteisėtai gautu ir ieškovės negautu pelnu

59.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalaujamos 557 642,88 Eur žalos, grindžiamos tuo, kad dėl atsakovo E. M. ieškovės vardu sudarytų su savo kontroliuojamomis įmonėmis-tarpininkėmis (atsakovėmis UAB „Astramara“, UAB „Seacraft“ ir MB „Viantė“) sandorių, ieškovė negavo atitinkamo pelno, įvertinęs bylos duomenis padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovo E. M. veiksmų, priėmus verslo sprendimą dirbti per įmones-tarpininkes, priežastinio ryšio tarp ieškovės įvardytos žalos ir atsakovo E. M. veiksmų, taip pat žalos dydžio.

60.       Apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis grindžia tuo, kad teismas: 1) neatsižvelgė į tai, jog atsakovas E. M., pasitelkęs UAB „UNITEK“ veikloje jo kontroliuojamas įmones kaip tarpininkes, veikė interesų konflikto sąlygomis; 2) neteisingai kvalifikavo ieškovės reikalavimą kaip negautą pelną; 3) nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą ieškovei, įrodymus įvertino selektyviai. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad šie apeliacinio skundo argumentai stokoja pagrįstumo.

61.       Proceso pirmosios instancijos teisme metu ieškovė neteisėtus veiksmus, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, grindė atsakovo E. M., kaip buvusio ieškovės vadovo, fiduciarinių pareigų pažeidimu, pastarajam sudarant sandorius su jo paties kontroliuojamomis įmonėmis (atsakovėmis UAB „Astramara“, UAB „Seacraft“ ir MB „Viantė“), dėl to, ieškovės teigimu, ji negavo pelno dalies, nes šis atiteko atsakovėms. Atsakovai, gindamiesi nuo šio ieškovės reikalavimo, rėmėsi tuo, kad ieškovė, vadovaujama atsakovo E. M., veikė pagal ieškovės akcininko sukurtą verslo schemą, ieškovės akcininkas žinojo, jog ieškovė vilkikų ir mažųjų laivų paslaugas pirko per atsakovo E. M. kontroliuojamas įmones.

62.       Juridinio asmens vadovas visą vadovavimo laikotarpį yra saistomas fiduciarinių pareigų, be kita ko, privalo būti lojalus juridiniam asmeniui, kuriam vadovauja, ir veikti išimtinai jo interesais. Jeigu dėl šių pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo juridiniam asmeniui padaroma žala, vadovas privalo ją atlyginti (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Taigi, fiduciarinių pareigų pažeidimas yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai civilinės atsakomybės taikymo aspektu (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

63.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai egzistuoja valdymo organo (bendrovės vadovo) asmeninių interesų ir bendrovės, kurios vadovas jis yra, interesų konfliktas, įmonių teisės doktrina nustato vadovo pareigą atskleisti tokį interesų konfliktą. Jeigu vadovas to nepadaro, jo veiksmai esant interesų konfliktui gali sukelti jam deliktinę atsakomybę. Valdybos, kaip aukštesnę kompetenciją turinčio organo, pritarimas vadovo sudaromam sandoriui, jeigu vadovas sąžiningai ir kvalifikuotai pateikė informaciją, atleidžia jį nuo atsakomybės prieš bendrovę ir jos akcininkus su sąlyga, kad ir vykdydamas sandorį vadovas nepažeis savo fiduciarinių pareigų. Tuo atveju galima teigti, kad jeigu sutartis buvo sudaryta pranešus bendrovės valdybai, t. y. atskleidžiant interesų konfliktą, vadovo atsakomybės negalima kildinti iš sutarties sudarymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2014).

64.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „UNITEK“ vadovo pareigas atsakovas E. M. ėjo nuo 1998 m. sausio 5 d. iki 2023 m. birželio 22 d. (nutarties 18 punktas). Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad atsakovas E. M. yra atsakovių UAB „Astramara“, UAB „Seacraft“ ir MB „Viantė“ dalyvis ir vadovas (nutarties 20–22 punktai). Byloje nėra ginčo dėl to, kad nuo 2013 m. iki 2023 m. iš ieškovės sąskaitų atsakovėms UAB „Astramara“, UAB „Seacraft“ ir MB „Viantė“ pervesta iš viso 1 075 966,87 Eur (nutarties 24 punktas). Aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovas E. M., vadovaudamas ieškovei, sandorius sudarinėjo su savo kontroliuojamomis įmonėmis.

65.       Šiame kontekste pažymima tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką vien aplinkybės, jog vadovas priėmė sprendimus veikiamas interesų konflikto, nepakanka, kad būtų pripažintas lojalumo pareigos pažeidimas ir kiltų vadovo civilinė atsakomybė. Tam turi būti įvertintos kitos reikšmingos ginčo aplinkybės. Atsakomybę gali šalinti tiek akcininkų pritarimas vadovo veiksmams (CK 2.87 straipsnio 4 dalis), tiek faktas, kad vadovo veiksmai yra naudingi bendrovei. Be to, turi būti įrodyta bendrovei padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016).

66.       Atsakovas E. M. procesiniuose dokumentuose nurodė, kad kiekvienam į Būtingės uosto akvatoriją įplaukiančiam laivui yra būtinas transportavimas nuo kranto (Klaipėdos uosto) iki laivo Būtingės uosto akvatorijoje ir atgal. Ieškovė šios aplinkybės neginčija. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad ieškovė, teikianti laivo agento paslaugas, laivo transportavimo paslaugų neteikia, šias paslaugas perka iš tokių paslaugų teikėjų. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovės pačios taip pat neteikia mažųjų laivų (katerių) nuomos paslaugų, ginčo laikotarpiu ieškovė mažųjų laivų nuomos paslaugas pirko iš trečiųjų asmenų per atsakoves UAB „Astramara“, UAB „Seacraft“ ir MB „Viantė“. Atsakovas E. M. procesiniuose dokumentuose nurodė, kad katerių paslaugas per atsakoves pirko dėl to, jog, ieškovei veikiant pagal bendrovės akcininko A. P. sukurtą verslo schemą, kai už laivo agento paslaugas laivo savininkas sumokėdavo į ieškovės akcininko įsteigtų ir kontroliuojamų ofšorinių įmonių („UNITEK Marine Service Ltd“, „UNITEK SIA“, „UNITEK International Group Ltd“) sąskaitas, bendrovės akcininkas pasilikdavo apie 10 proc. laivo savininko sumokėtos sumos, ieškovei nuolat stigo apyvartinių lėšų; tam, kad galėtų teikti laivų agentavimo paslaugas ir gauti pajamų, ieškovė katerių nuomos paslaugas (už kurias reikėjo atsiskaityti iš karto) pirko per atsakoves, kurios turėjo galimybę laiku už šias atsiskaityti.

67.       Iš atsakovų 2025 m. lapkričio 7 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių ir pridėtų jas patvirtinančių įrodymų darytina išvada, kad ieškovė veikė taip: 1) laivo savininkas laišku per sistemą DA-Desk patvirtina išankstinius apskaičiavimus už laivo įplaukimą (išplaukimą) pagal ieškovės proformą DA, kurioje paprastai, be kita ko, nurodoma ir katerio nuomos kaina bei atlyginimas laivo agentui; avansas sumokamas į nurodytą sąskaitą (paprastai tai – ne ieškovės sąskaita); 2) laivo savininkui išrašoma išankstinė sąskaita, kurioje transportavimo paslaugų kaina ir atlyginimas laivo agentui nesiskiria nuo patvirtintų proformoje; 3) ieškovė kažkuriai iš įmonių – „Unitek Marine Service Ltd“, „Unitek International group Ltd“, „P. C. Trading Inc“, „Unitek Group Lt“ – išrašo PVM sąskaitą faktūrą, kurioje katerio nuomos bei atlyginimo laivo agentui sumos nurodomo mažesnės, nei nurodytos išankstinėje sąskaitoje ir laivo savininko patvirtintoje proformoje (13 t., b. l. 28–38). 

68.       Šią schemą atsakovai pagrindė įrodymais. Pavyzdžiui, 2020 m. sausio 27 d. gautas laivo „NS ARCTIC“ savininko patvirtinimas dėl 84 062,60 Eur laivo agentavimo paslaugų; į šią sumą, be kita ko, įskaičiuoti 4 200 Eur (7 val. po 600 Eur) už katerio nuomą ir 2 850 Eur agentavimo mokestis; laivo savininkui nurodyta 84 062,60 Eur pervesti į „Unitek Marine Service Ltd“ sąskaitą. „Unitek Marine Service Ltd“, atstovaujama A. P., 2020 m. sausio 27 d. išrašė laivo „NS ARCTIC“ savininkui „NS ARCTIC SCHIPING Inc“ išankstinę sąskaitą faktūrą dėl 84 062,60 Eur (katerio nuoma – 4 200 Eur, agentavimo paslaugos – 2 850 Eur). Laivo savininkas į „Unitek Marine Service Ltd“ sąskaitą 2020 m. sausio 27 d. pervedė 80 000 Eur avansą. Ieškovė 2020 m. vasario 5 d. išrašė įmonei „Unitek Marine Service Ltd“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. UKB2117002 dėl 80 033,10 Eur; į šią sumą, be kita ko, įskaičiuota 2 450 Eur (7 val. po 350 Eur) už katerio nuomą ir 855 Eur agentūros mokestis. Laivo savininkas 2020 m. vasario 5 d. sumokėjo likusią 4 062,60 Eur sumą (13 t., b. l. 39–45).

69.       Byloje esantys duomenys apie ieškovės vykdytą veiklą suteikia pagrindą išvadai, kad pagal išankstines sąskaitas laivų savininkai avansą už ieškovės teikiamas laivų agento paslaugas turėjo mokėti ne į ieškovės sąskaitą, o ieškovė už suteiktas laivo agento paslaugas išrašydavo sąskaitas vienai iš įmonių – „Unitek Marine Service Ltd“, „Unitek International group Ltd“, „P. C. Trading Inc“, „Unitek Group Lt“, nurodydama mažesnę suteiktų katerio nuomos paslaugų bei laivo agento paslaugų kainą. Per visą ginčo laikotarpį ieškovės paminėtoms įmonėms išrašomose sąskaitose už katerio nuomą nurodytas tas pats įkainis – 350 Eur už 1 val. (paprastai bendra suma – 2 450 Eur), o laivų savininkai už šias paslaugos pagal išankstines sąskaitas paprastai mokėdavo 550–600 Eur už 1 val. (paprastai bendra suma – 4 200 Eur). Kainų skirtumas likdavo atitinkamai įmonei („Unitek Marine Service Ltd“, „Unitek International group Ltd“, „P. C. Trading Inc“ ar „Unitek Group Lt“), ne ieškovei.

70.       Bylos duomenų analizė suteikia pagrindą daryti išvadą, kad aptartas UAB „UNITEK“ veiklos modelis ieškovės vieninteliam akcininkui A. P. buvo žinomas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Ieškovės akcininkas 2022 m. sausio 6 d. elektroniniame laiške atsakovui E. M. nurodė „Unitek Marine Service Ltd“ sąskaitą (5 t., b. l. 106). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad būtent į nurodytą sąskaitą laivų savininkams 2020 metais buvo nurodoma pervesti avansus už ieškovės teikiamas paslaugas (pvz., 13 t., b. l. 41–43). Be to, iš byloje esančių paties A. P. laivų savininkams išrašomų išankstinių sąskaitų už ieškovės teikiamas laivų agento paslaugas matyti, kad sąskaitose nurodoma katerių nuomos kaina – 4 200 Eur (t. y. 600 Eur už 1 val.), nors ieškovė pateikiamose PVM sąskaitose faktūrose katerių nuomos kainą visą ginčo laikotarpį nurodydavo 350 Eur už 1 val. (paprastai – 2 450 Eur) (pvz., 13 t., b. l. 43, 44).

71.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės UAB „Astramara“, UAB „Seacraft“ bei MB „Viantė“ pačios neturėjo katerių ir jų nuomos paslaugas pirkdavo iš trečiųjų asmenų. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad atsakovės iš trečiųjų asmenų katerių nuomos paslaugas pirko didesne nei rinkos kaina (CPK 12, 178 straipsniai).

72.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas E. M. ieškovei vadovavo nuo 1998 m. sausio 5 d. iki 2023 m. birželio 22 d. Ieškovės vienintelis akcininkas nuo 1997 m. gruodžio 15 d., t. y. ieškovės įsteigimo, yra A. P. (nutarties 18, 19 punktai). Byloje nėra duomenų, kad ieškovės akcininkas buvo prašęs pateikti informaciją apie bendrovės veiklą, taikomas verslo schemas, o atsakovas E. M., kaip ieškovės vadovas, būtų tokią informaciją atsisakęs pateikti.

73.       Apibendrindama aptartus bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovas E. M., būdamas ieškovės vadovu ir sudarinėdamas sandorius su jo kontroliuojamomis įmonėmis, t. y. atsakovėmis UAB „Astramara“, UAB „Seacraft“, MB „Viantė“, veikė interesų konflikto sąlygomis. Tačiau, išanalizavusi byloje esančių duomenų visumą, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas įrodymais pagrindė, jog ieškovė veiklą vykdė pagal jos vienintelio akcininko nurodytą schemą per susijusias su juo užsienio įmones (A. P. yra vienas iš „Unitek Marine Service Ltd“ akcininkų (13 t., b. l. 111–112), į tai, kad ieškovės akcininkui buvo žinomi (negalėjo būti nežinomi) ieškovės taikomi už katerių nuomą įkainiai laivų savininkams ir akcininko kontroliuojamoms įmonėms (šios nutarties 68–70 punktai), be to, nesant byloje įrodymų, kad jog ieškovė iš trečiųjų asmenų katerių nuomos paslaugas pirko didesne nei rinkos kaina, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjant bylą nustatytos aplinkybės šalina atsakovo E. M. civilinę atsakomybę. Dėl šiuo konkrečiu atveju nustatytų UAB „UNITEK“ veiklos ginčui aktualiu laikotarpiu aplinkybių, atsakovo, kaip tuomečio bendrovės vadovo veiksmų, bendrovės veikloje pasitelkiant jo kontroliuojamas kitas įmones, nėra pagrindo vertinti kaip neteisėtų civilinės atsakomybės už ieškovės įvardytą ir reikalaujamą atlyginti 557 642,88 Eur žalą taikymo prasme (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

74.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, taip pat daro išvadą, kad ieškovė, reikalaudama aptariamos žalos, neįrodė ir atsakovių UAB „Astramara“, UAB „Seacraft“, MB „Viantė“ neteisėtų veiksmų, kaip būtinos sąlygos jų civilinei atsakomybei dėl 557 642,88 Eur žalos atlyginimo kilti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). 

75.       Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovės neturėjo mažųjų laivų ir pačios neteikė jų paslaugų, tokias paslaugas faktiškai teikė tretieji asmenys, turėję mažuosius laivus, savaime nereiškia, jog santykiuose su ieškove atsakovės veikė neteisėtai. Atsakovas E. M. proceso pirmosios instancijos teisme metu pagrindė, kodėl mažųjų laivų paslaugos buvo įsigyjamos tarpininkaujant atsakovėms (ieškovei nuolat stigo apyvartinių lėšų dėl akcininko pasirinktos veiklos vykdymo schemos). Ieškovė, tvirtindama, kad atsakovės buvo naudojamos tik kaip formalios tarpininkės ir teigdama, jog ieškovė galėjo tiesiogiai pirkti iš trečiųjų asmenų mažųjų laivų paslaugas, turėjo įrodyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ieškovė realiai turėjo pakankamai apyvartinių lėšų ir galėjo tiesiogiai įsigyti būtinas mažųjų laivų paslaugas, sumokėdama už jas iš karto, neatidedant atsiskaitymo. Ieškovė tokių įrodymų nepateikė ir neįrodė, kad atsakovės, tarpininkaudamos ieškovei įsigyjant mažųjų laivų paslaugas, veikė neteisėtai ir sukėlė ieškovės reikalaujamą atlyginti žalą (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis). 

76.       Ieškovei neįrodžius atsakovų neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovams civilinė atsakomybė dėl ieškovės reikalaujamos atlyginti 557 642,88 Eur žalos negali būti taikoma, todėl nėra teisiškai reikšminga pasisakyti dėl kitų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos, priežastinio ryšio, kaltės) buvimo.  

77.       Kita vertus, atsižvelgusi į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl šiuo konkrečiu atveju reikalaujamos atlyginti žalos pobūdžio, teisėjų kolegija pasisako ir dėl šios būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.               

78.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji neįrodė reikalaujamos atlyginti 557 642,88 Eur žalos, teigia, jog reikalavimą dėl šios žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo kaip reikalavimą negauto pelno. Pasak apeliantės, nors ieškinyje šis reikalavimas formaliai buvo įvardintas kaip bendrovės negautas pelnas, iš tiesų kalbama ne apie neuždirbtas pajamas, o apie be ekonominės logikos ir teisinio pagrindo iš bendrovės išvestas ir pasisavintas lėšas. Be to, apeliantės įsitikinimu, teismas nepagrįstai perkėlė jai įrodinėjimo naštą – apeliantei įrodžius piniginių lėšų pervedimą atsakovėms, šios turėjo įrodyti, kad nurodytas lėšas gavo teisėtai.

79.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, jog tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Būtent ieškovas pasirenka ir ieškinyje nurodo reiškiamo reikalavimo faktinį pagrindą, t. y. išdėsto faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžia reiškiamą reikalavimą, jas patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai), ir taip nustato teisminio nagrinėjimo objektą bei ribas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pažymima, kad ginčo teisinį kvalifikavimą teismas atlieka remdamasis ieškovo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 31 punktas).

80.       Nagrinėjamu atveju, be kita ko, pažymima tai, kad ieškovė ginčui su buvusiu bendrovės vadovu E. M. ir jo kontroliuojamomis įmonėmis spręsti iš karto pasitelkė kvalifikuotą teisininką – advokatą. Būtent advokatas parengė ieškinį, suformuluodamas jo pagrindą ir dalyką (reikalavimus), atstovavo ieškovei proceso pirmosios instancijos teisme metu.

81.       Ieškinio reikalavimas dėl 557 642,88 Eur priteisimo iš visų atsakovų solidariai buvo grindžiamas dėl atsakovo E. M. neteisėtų veiksmų, veikiant interesų konflikto sąlygomis ir bendrovės veikloje pasitelkus kaip tarpininkes jo kontroliuojamas įmones (atsakoves), padaryta žala. Ieškovės teigimu, bendrovės veikloje reikalingos mažųjų laivų (katerių) nuomos paslaugos buvo perkamos ne tiesiogiai iš šių paslaugų teikėjų, o per atsakoves, todėl ieškovė už šias paslaugas permokėjo, o atsakovas E. M. per jo kontroliuojamas atsakoves uždirbdavo ieškovės agentuojamų laivų savininkų sumokėtos katerių paslaugų kainos ir kainos, kuri būdavo sumokama faktiškai tas paslaugas suteikusiems tretiesiems asmenims, skirtumą; šis kainų skirtumas turėjo atitekti ieškovei. Tačiau patirtą žalą ieškovė apskaičiavo ne nurodydama konkretų kainų skirtumą, o remdamasi atsakovių UAB „Seacraft“, UAB „Astramara“ ir MB „Viantė“ iš ieškovės gautoms pajamomis, taikydama grynojo pelningumo koeficientą (atsakovei MB „Viantė“ – 52 proc. (2018–2023 m. vidutinis grynojo pelno koeficientas); UAB „Seacraft“ – 52 proc. (nesant duomenų apie UAB „Seacraft“ grynojo pelningumo rodiklį, taikė MB „Viantė“ vidutinį pelningumo koeficientą); UAB „Astramara“ – 47,73 proc. grynojo pelningumo koeficientą).

82.       Apeliaciniame skunde ieškovė (apeliantė) interpretuoja ir keičia pirmosios instancijos teisme išdėstytą faktinį ieškinio pagrindą, teigdama, kad ji tik formaliai pavartojo negauto pelno sąvoką, o tikroji jos reikalavimo esmė – susigrąžinti atsakovo be ekonominės logikos ir teisinio pagrindo iš bendrovės išvestas ir pasisavintas lėšas. Apeliacinės instancijos teisme neleidžiama keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).                  

83.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.249 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais.

84.       Jau nurodyta, kad apeliantė reikalaujamą iš atsakovų priteisti 557 642,88 Eur žalą apskaičiavo atsakovių UAB „Seacraft“, UAB „Astramara“ ir MB „Viantė“ iš ieškovės gautoms pajamoms taikydama grynojo pelningumo koeficientą (atsakovei MB „Viantė“ – 52 proc. (2018–2023 m. vidutinis grynojo pelno koeficientas); UAB „Seacraft“ – 52 proc. (nesant duomenų apie UAB „Seacraft“ grynojo pelningumo rodiklį, taikė MB „Viantė“ vidutinį pelningumo koeficientą); UAB „Astramara“ – 47,73 proc. grynojo pelningumo koeficientą).

85.       Bylos duomenimis nustatyta, kad iš ieškovės sąskaitų atsakovei UAB „Seacraft“ 2013–2018 metų laikotarpiu buvo pervesta 364 484,87 Eur, atsakovei MB „Viantė“ 2018–2023 metų laikotarpiu – 667 925 Eur, atsakovei UAB „Astramara“ 2023 metais – 43 557 Eur. Nurodytoms atsakovėms 2013–2023 metų laikotarpiu iš ieškovės sąskaitų pervesta iš viso 1 075 966,87 Eur (nutarties 24 punktas). Ieškovės teigimu, iš jos atsakovėms pervestų sumų atsakovė MB „Viantė“ gavo ne mažiau kaip 347 321 Eur, atsakovė UAB „Seacraft“ – ne mažiau kaip 189 532,13 Eur, atsakovė UAB „Astramara“ – ne mažiau kaip 20 789,75 Eur grynojo pelno, bendrai atsakovės gavo iš viso 557 642,88 Eur grynojo pelno. Pasak ieškovės, jeigu nebūtų atsakovų neteisėtų veiksmų, t. y., jeigu ieškovė katerių nuomos paslaugas būtų pirkusi tiesiogiai iš trečiųjų asmenų, šį pelną būtų gavusi ieškovė.

86.       Toks ieškovės (apeliantės) pasirinktas reikalaujamos atlyginti žalos apskaičiavimo metodas gali būti teisiškai kvalifikuotas kaip reikalavimas atsakovių UAB „Seacraft“, UAB „Astramara“ ir MB „Viantė“ iš tarpininkavimo ieškovei teikiant katerių nuomos paslaugas gautą naudą pripažinti ieškovės nuostoliais, t. y. pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį. Tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovės pasirinktas reikalaujamos žalos apskaičiavimo būdas nesuderinamas su šio reikalavimo pagrindu išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, ką ieškovė laiko jai padaryta žala – ieškovės agentuojamiems laivams suteiktų mažųjų laivų paslaugų kainos ir kainos, kuri būdavo sumokama faktiškai tas paslaugas suteikusiems tretiesiems asmenims, skirtumą, t. y. už šias paslaugas, ieškovės teigimu, permokėtą sumą. Ieškovė neįrodinėjo ir neapskaičiavo jos pačios nurodytos žalos pagal kainų skirtumą (CPK 12, 178 straipsniai).

87.       Ieškovei teigiant, kad bendrovės veikloje reikalingas mažųjų laivų (katerių) nuomos paslaugas ji galėjo pirkti ne per atsakoves, o tiesiogiai iš šių paslaugų teikėjų ir gauti ieškovės agentuojamų laivų sumokamos katerių paslaugų kainos bei kainos, kuri būdavo sumokama faktiškai tas paslaugas suteikusiems tretiesiems asmenims, skirtumą, tokią ieškovės poziciją pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą kvalifikuoti kaip reikalavimą atlyginti dėl atsakovų neteisėtų veiksmų negautas pajamas.

88.       Negautos pajamos yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

89.       Negautos pajamos yra suprantamos kaip grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos. Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-1075/2024, 58 punktas).

90.       Taigi ieškovė, siekdama įrodyti negautas pajamas, kaip savo nuostolius, nagrinėjamu atveju turi įrodyti, kad katerių nuomos paslaugas teikdama ne per atsakovo kontroliuojamas įmones (atsakoves), o tiesiogiai pirkdama jas iš trečiųjų asmenų, būtų gavusi grynojo pelno. Ieškovė tokių duomenų į bylą nepateikė. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad ji katerių nuomos paslaugas iš šių paslaugų teikėjų turėjo galimybę įsigyti tiesiogiai, atsiskaitydama iš karto, be to, jog už katerių nuomos paslaugas ginčo laikotarpiu sumokėjo didesnę nei tuo metu buvusi rinkos kainą, t. y. neįrodė, kad už šias paslaugas permokėjo (CPK 12, 178 straipsniai). 

91.       Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, teisėjų kolegija pažymi, jog įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles nulemia ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas. Jau nurodyta, kad pagal šioje byloje ieškovės nurodytą faktinį ieškinio pagrindą ji teises prašo ginti priteisiant iš atsakovų žalos atlyginimą, t. y. taikant atsakovams civilinę atsakomybę. Pasirinkus šį teisių gynimo būdą, ieškovei tenka našta įrodyti atsakovų neteisėtus veiksmus, žalą ir jos dydį bei priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovei kilusios žalos (nutarties 37, 43 punktai). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad žalos padarymo fakto ir jos dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-1075/2024, 63 punktas). Tačiau apeliantė, nagrinėjamoje byloje pareiškusi reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nepagrįstai remiasi įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, taikomomis, kai pasirenkamas kitas teisių gynimo būdas – pareiškiamas reikalavimas dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo. Dėl nurodytų motyvų apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.

92.       Esant tokiems bylos duomenims, yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovė (apeliantė) neįrodė jos reikalaujamos atlyginti žalos fakto ir dydžio (CK 6.249 straipsnio 1, 2 dalys; CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis). Dėl to ir tuo atveju, jeigu būtų įrodyti atsakovų neteisėti veiksmai, ieškovės reikalavimas dėl 557 642,88 Eur žalos atlyginimo nebūtų tenkinamas, neįrodžius šios žalos, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.

93.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtent ieškovei UAB „UNITEK“ teko pareiga įrodyti tiek neteisėtus atsakovų veiksmus, tiek dėl neteisėtų veiksmų bendrovei atsiradusios žalos faktą bei dydį, be to, priežastinį ryšį tarp įvardytų neteisėtų veiksmų ir reikalaujamos žalos. Ieškovė neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos, todėl reikalavimas dėl 557 642,88 Eur žalos, apskaičiuotos atsakovių iš ieškovės gautoms pajamoms taikant atsakovių pelningumo koeficiento vidurkį, atlyginimo negali būti patenkintas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas šios konkrečios ginčo situacijos faktines aplinkybes, atmetęs ieškinio reikalavimą dėl 557 642,88 Eur žalos atlyginimo, priėmė iš esmės teisingą teismo sprendimą.

Dėl solidariosios atsakovų civilinės atsakomybės 

94.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašomos priteisti žalos (jos dalių) kilmę, pagrindus, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl bendrovės buvusio vadovo ir jo įsteigtų bei (ar) vadovaujamų kitų įmonių solidariosios civilinės atsakomybės, būtina nustatyti kiekvieno iš atsakovų neteisėtus veiksmus, nulėmusius ieškovės įrodinėjamos žalos atsiradimą, kiekvieno jų veiksmų priežastinį ryšį su ieškovės reikalaujama atlyginti žala.

95.       Apeliantė su šia teismo išvada nesutinka motyvuodama tuo, kad teismas iš esmės sutapatino žalos apskaičiavimo ir detalizavimo metodą su žalos teisiniu pobūdžiu. Apeliantės teigimu, tai, kad žala kilo iš skirtingų neteisėtos veiklos aspektų (negrąžinto bendrovės turto, neteisėtai padidinto darbuotojams darbo užmokesčio, pasisavinto bendrovės pelno, asmeninių pirkinių), nepaneigia fakto, jog visa žala atsirado dėl vieningos tęstinės ir tikslingos neteisėtos schemos, kurią organizavo ir kontroliavo tas pats asmuo – atsakovas E. M.. Nė vieno iš atsakovo E. M. valdomų juridinių asmenų veiksmai negali būti laikomi teisėtais, nes šie juridiniai asmenys žinojo (negalėjo nežinoti), kad jų veiksmai yra neteisėti, nukreipti į ieškovės interesų pažeidimą, todėl visi atsakovai už visą reikalaujamą žalą turi atsakyti ieškovei solidariai. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.  

96.       Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

97.       Deliktinės atsakomybės atveju CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Toks reguliavimas užtikrina nukentėjusio asmens intereso veiksmingai įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018, 31 punktas).

98.       Neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdis padeda nustatyti, kada pažeidėjams taikytina solidarioji, kada – dalinė atsakomybė. Pagal tokį vertinimą išskiriami bendrininkavimo atvejai siaurąja prasme, kai taikoma solidarioji atsakomybė, bei skolininkų daugeto atvejai nesant bendrininkavimo siaurąja prasme, kai taikoma dalinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016, 23 punktas).

99.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrininkavimo atvejai siaurąja prasme gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015; 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016, 24 punktas; 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021, 28 punktas).

100.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad objektyviojo bendrininkavimo atveju turi būti nustatytas kiekvieno bendrininko veiksmų ryšys su ta pačia kilusia žala. Objektyviojo bendrininkavimo atveju solidarioji atsakomybė taikoma ne dėl to, kad preziumuojamas kiekvieno asmens veiksmų ir kilusių padarinių priežastinis ryšys, o dėl to, jog nustatoma, kad kiekvieno asmens veiksmai yra būtini visai žalai atsirasti. Todėl turi būti nustatytas faktinis ir teisinis priežastinis kiekvienos priežasties ir kilusių padarinių ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-1075/2020, 32 punktas).

101.       Kasacinio teismo praktikoje faktiniam priežastiniam ryšiui nustatyti taikomas conditio sine qua non (būtina sąlyga, be kurios neįmanoma ką nors pradėti) testas, t. y. nustatoma, ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šis testas taikomas ir objektyviojo bendrininkavimo atvejui. Kita vertus, tam tikrose situacijose atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, dauginio priežastingumo atveju šis testas gali būti ir modifikuojamas. Objektyviojo bendrininkavimo atveju kiekvieno iš asmenų veiksmai atskirai, taip pat visi kartu būtini žalai atsirasti. Todėl tokiais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, atsakomybė vienam iš asmenų gali būti netaikoma, jeigu nebus nustatytas faktinis priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-1075/2020, 33 punktas). Nustačius faktinį priežastinį ryšį, atitinkamai nustatomas teisinis kiekvieno iš asmenų veiksmų ir kilusių padarinių teisinis priežastinis ryšys, t. y. nustatoma, ar nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Taigi, net ir nustačius faktinį priežastinį ryšį, atsakomybė vienam iš asmenų gali būti netaikoma, jeigu nebus nustatytas teisinis priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-1075/2020, 34 punktas).

102.       Vadovaujantis aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, pagrindas taikyti atsakovams solidariąją civilinę atsakomybę nagrinėjamu atveju būtų nustačius, kad visa ieškovės reikalaujama atlyginti žala atsirado dėl visų atsakovų bendrininkavimo, nustačius faktinį ir teisinį atsakovų neteisėtų veiksmų ryšį su reikalaujama atlyginti žala.

103.       Šiuo atveju ieškovė ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų – buvusio vadovo ir jo kontroliuojamų įmonių – 664 236,50 Eur žalą, kurią sudaro: 19 078,88 Eur biuro remonto ir integruotų baldų išlaidos, 25 467,59 Eur neteisėtai E. M. pačiam sau padidintas darbo užmokestis, 8 000 Eur neteisėtai išmokėtos premijos, 46 663,36 Eur neteisėtai E. M. ieškovės darbuotojams padidintas darbo užmokestis, 557 642,88 Eur negautas pelnas bei 7 383,79 Eur atsakovo E. M. asmeninėms kelionėms bei pirkiniams išleistos bendrovės lėšos. Atsakovų solidariąją atsakomybę ieškovė grindžia iš esmės atsakovo E. M., kaip buvusio ieškovės vadovo, neteisėtais veiksmais, pažeidus CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas vadovo fiduciarines pareigas, ir tuo, kad atsakovo E. M. kontroliuojamos atsakovės UAB „Astramara“, UAB „Seacraft“ bei MB „Viantė“ buvo ieškovės pelno nusavinimo schemos dalis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų E. M. bei UAB „Astrarama“ 19 078,88 Eur žalos, grindžiamos bendrovei negrąžintu turtu, kuris naudojamas UAB „Astramara“ veikloje, atlyginimą, o iš tik atsakovo E. M. priteisė 34 851,38 Eur žalos, grindžiamos 27 467,59 Eur atsakovo sau pačiam pasididintu darbo užmokesčiu ir išsimokėta premija, taip pat 7 383,79 Eur žalos, grindžiamos atsakovo E. M. asmeniniams tikslams išleistomis ieškovės lėšomis, atlyginimą.

104.       Byloje nėra duomenų ir ieškovė neįrodė, kokie atsakovių UAB „Seacraft“ ir MB „Viantė“ neteisėti veiksmai ir kaip susiję su pirmosios instancijos teismo ieškovei solidariai iš atsakovų E. M. ir UAB „Astrarama“ priteista 19 078,88 Eur žala, kurią sudaro ieškovei negrąžintas ir UAB „Astramara“ veikloje naudojamas bendrovės turtas, taip pat kaip atsakovės UAB „Astramara“, UAB „Seacraft“ ir MB „Viantė“ yra susijusios su iš atsakovo E. M. priteista 34 851,38 Eur žala, kurią sudaro 27 467,59 Eur atsakovo sau pačiam pasididintas darbo užmokestis ir premijos išsimokėjimas, ir 7 383,79 Eur žala, grindžiama atsakovo E. M. asmeniniams tikslams išleistomis ieškovės lėšomis. Vien ta aplinkybė, kad atsakovės UAB „Astramara“, UAB „Seacraft“ ir MB „Viantė“ yra kontroliuojamos atsakovo E. M., savaime nėra pagrindas pripažinti, jog visos šios bendrovės yra atsakingos už atsakovo E. M., kaip ieškovės vadovo, netinkamą pareigų ieškovei vykdymą. Ieškovė neįrodė, kad ieškovei neperduotas turtas buvo naudojamas UAB „Seacraft“ ar MB „Viantė“ naudai ir interesais, taip pat neįrodė, jog atsakovo veiksmai, pasididinant sau darbo užmokestį, išsimokant premiją, taip pat ieškovės lėšų panaudojimas asmeniniams tikslams, buvo susiję ir su atsakovėmis UAB „Astramara“, UAB „Seacraft“ ir MB „Viantė“ ar jų interesais. Vien ieškovės deklaratyvūs teiginiai, kad atsakovas E. M. į keliones vyko siekdamas perimti ieškovės klientus, jų nepagrindžiant objektyviais duomenimis, nėra pagrindas visas atsakoves pripažinti solidariai atsakingomis su atsakovu.

105.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs visų atsakovų neteisėtų veiksmų ir jų faktinio bei teisinio priežastinio ryšio su ieškovei kilusia ir pirmosios instancijos teismo priteista žalos dalimi, dėl priteistos žalos dalies pagrįstai netaikė visų atsakovų solidarios atsakomybės (CK 6.279 straipsnio 1 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo  

106.       Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

107.       Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

108.       Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarką negu nustatyta CPK 178 straipsnyje, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

109.       Tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-823/2020; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022).

110.       Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl atsakovo E. M., kaip buvusio ieškovės vadovo, atsakomybės, pažeidus vadovo fiduciarines pareigas, veikus interesų konflikto sąlygomis, taip pat visų atsakovų solidarios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės išdėstytą faktinį ieškinio pagrindą, suformuluotą reikalavimą, taip pat kasacinio teismo praktiką, aiškinant nagrinėjamam ginčui išspręsti aktualias teisės normas, nurodė, kad ieškovei, pareiškusiai ieškinį dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo priteisimo iš buvusio jos vadovo bei šio kontroliuojamų įmonių, teko našta įrodyti atsakovų neteisėtus veiksmus, žalą ir jos dydį, priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovei kilusios žalos; nustačius atsakovo ir atsakovių neteisėtus veiksmus, jų kaltė preziumuojama, todėl atsakovams, siekiantiems išvengti civilinės atsakomybės, tenka įrodinėjimo našta paneigti jų kaltės prezumpciją. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį konkretų šalių ginčą, netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą.  

111.       Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantė, būtent jai, reikalaujančiai buvusio vadovo ir jo kontroliuojamų kitų įmonių civilinės atsakomybės, teko našta įrodyti tris būtinas visų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų – ir atsakovų neteisėtus veiksmus, t. y. kad atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, pažeidė fiduciarines pareigas bendrovei, o atsakovės atliko konkrečius neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu, dėl kurių kilo jos reikalaujama atlyginti žala. Atsakovas, vykdydamas jam tenkančią įrodinėjimo naštą, pagrindė, kodėl susiklostė interesų konflikto situacija, įrodė, kad ji bendrovės vieninteliam akcininkui buvo žinoma, o veikdamas šioje situacijoje jis nepažeidė fiduciarinių pareigų bendrovei. Ieškovei neįrodžius atsakovų neteisėtų veiksmų, ieškovei padarytos žalos, priežastinio ryšio tarp įvardytų neteisėtų atsakovų veiksmų ir reikalaujamos atlyginti žalos, kaip civilinės atsakomybės būtinų sąlygų, ieškovei kilo negatyvioji įrodinėjimo pareigos neįvykdymo pasekmė – ieškinio reikalavimų dalis buvo atmesta kaip neįrodyta.

112.       Teisėjų kolegijos įvertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvienos ieškovės reikalaujamos priteisti žalos atlyginimo dalies, išsamiai ir objektyviai ištyrė bei įvertino byloje esančius duomenis, padarė įrodymais pagrįstas išvadas, nenustatyta pagrindo abejoti pagal įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles padarytų išvadų pagrįstumu (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Apeliantė, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimo standartą ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, iš esmės siekia, jog tų pačių byloje esančių duomenų pagrindu būtų padarytos kitokios išvados. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir juos vertina kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-403/2023, 54 punktas).

113.       Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo skundžiamo sprendimo motyvavimo. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas ir atitinka CPK 270 straipsnio reikalavimus. Sprendime aiškiai išdėstyta ginčo esmė, nustatytos faktinės aplinkybės, teismo išvados bei nurodyti įrodymai, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas atitinkamas išvadas padarė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

114.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nenukrypo nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklių ir bylinėjimosi išlaidas paskirstė atsižvelgęs į procesinę bylos baigtį, t. y. proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

115.       Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, be pagrindo nesivadovavo CPK 94 straipsnio 3 dalimi ir neatsižvelgė į realią bylos baigtį, ginčo apimtį, atsakovų procesinį elgesį ir esmines ieškovei palankias išvadas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegijos įvertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

116.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

117.       Taigi, CPK 93 straipsnio 1–2 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 14 punktas).

118.       CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

119.       Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Šios teisės normos tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 17 punktas). 

120.       Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu, tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti nustatytas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Be to, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos išimtinį pobūdį, jos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo.

121.       Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalias). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal šio straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo klausimą, vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatomis. 

122.       Jau nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė atsižvelgdamas į procesinę bylos baigtį – ieškovės ieškinį patenkinęs iš dalies (patenkinta 8,12 proc., o atmesta  91,88 proc. ieškinio reikalavimų), šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai.

123.       Bylos duomenimis, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydama taikyti jiems solidariąją civilinę atsakomybę ir priteisti ieškovei 664 236,50 Eur žalos atlyginimą. Atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškovės pareikštą ieškinį, 2025 m. balandžio 3 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinys buvo patenkintas (2 t., b. l. 32–39). Atsakovai 2025 m. balandžio 24 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (3 t., b. l., 1–11). Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. gegužės 19 d. nutartimi panaikino 2025 m. balandžio 4 d. sprendimą už akių, atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, atsakovų pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nutarė laikyti atsiliepimu į ieškinį bei pasirengimą bylos nagrinėjimui teisme nustatė paruošiamųjų dokumentų būdu (4 t., b. l. 40–45). Ieškovė 2025 m. birželio 4 d. pateikė dubliką (4 t., b. l. 48–59), atsakovai – 2025 m. birželio 30 d. tripliką (5 t., b. l. 1–10). Pirmosios instancijos teismas rezoliucija teismo posėdį paskyrė 2025 m. spalio 6 d., 9–16 val. Atsakovai 2025 m. spalio 2–3 d. pateikė didelį kiekį rašytinių įrodymų – ieškovės 2017–2020 metais už aptarnautus laivus išrašytas sąskaitas (DOK-12241 (7 t., b. l. 1–551); DOK-12293 (8 t., b. l. 1-363); DOK-12292 (10 t., b. l. 1–550); DOK-12294 (11 t., b. l. 1–248); DOK-12329 (12 t., b. l. 1–1120), kurie buvo priimti į bylą 2025 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžio metu (13 t., b. l. 126–128). Byla išnagrinėta 2025 m. lapkričio 26 d. teismo posėdyje, teismo sprendimas priimtas ir paskelbtas 2025 m. gruodžio 18 d. (14 t., b. l. 1–40). 

124.       Bylos duomenimis, ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 19 249,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 6 012 Eur žyminis mokestis už ieškinį (sumokėtas per EPP) ir 13 237,40 Eur išlaidos už advokato paslaugas (už ieškinio ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengimą (6  050 Eur); atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių bei dubliko parengimą (3 025 Eur) ir pasirengimą bei dalyvavimą teismo posėdžiuose (4 162 Eur) (13 t., b. l. 5–11; 124–125). Atsakovai – 6 056 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 56 Eur žyminis mokestis už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą ir 6 000 Eur išlaidos už advokato padėjėjo paslaugas (3 t., b. l. 758; 13 t., b. l. 117–121). Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų ir jų dydžio pagrįstumą pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies, Rekomendacijų nuostatas, pripažįsta jas pagrįstomis. Be to, apeliaciniame skunde atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumas neginčijamas.

125.       Iš nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, ieškovė byloje, be ieškinio, pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, dubliką, atsikirtimus į atsakovų rašytinius paaiškinimus, atstovas rengėsi bei dalyvavo teismo posėdžiuose. Atsakovai, be pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikė tripliką, rašytinius paaiškinimus, gindamiesi nuo jiems pareikšto ieškinio teikė į bylą rašytinius įrodymus. Civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, organizuoti keturi teismo posėdžiai. Byloje nenustatyta, kad atsakovai būtų reiškę nepagrįstus prašymus, vilkinę procesą, kitaip netinkamai (nesąžiningai) naudojęsi savo procesinėmis teisėmis, atlikę kitų nepagrįstų, nesąžiningų procesinių veiksmų, kurie galėjo turėti įtakos didesnėms ieškovės ar pačių atsakovų bylinėjimosi išlaidoms susidaryti.

126.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Nagrinėjamu atveju ieškovei pareiškus atsakovams ieškinį dėl žalos atlyginimo, atsakovai, gindamiesi nuo jiems pareikštų reikalavimų, turėjo procesinę teisę paneigti ieškovės jiems pareikštus reikalavimus ir šia teise naudojosi. Aplinkybė, kad atsakovai, gindamiesi nuo jiems pareikšto ieškinio, teikė į bylą įrodymus, nesudaro pagrindo atsakovų procesinį elgesį įvertinti kaip nesąžiningą. Byloje esantys duomenys nėra pagrindas išvadai, kad dėl pateiktų įrodymų apimties buvo sąmoningai vilkinamas bylos nagrinėjimas.

127.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškinio reikalavimų pobūdį, apimtį, patenkintų reikalavimų apimtį, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovė byloje pasiekė esminį procesinį rezultatą – teismas pripažino atsakovo E. M. veiksmus neteisėtais.

128.       Pirma, ieškovė ieškinį pareiškė dėl turtinės žalos atlyginimo, jos reikalaujama priteisti turtinė žala susidarė iš kelių dalių – negrąžinto ieškovės turto vertės, darbuotojams padidinto darbo užmokesčio, išmokėtų premijų, ieškovės lėšų panaudojimo asmeniniams atsakovo tikslams, ieškovės negauto pelno, kurį gavo atsakovo kontroliuojamos kitos įmonės. Pirmosios instancijos teismas patenkino tik nedidelę ieškinio reikalavimų dalį (8,12 proc.), taigi, didžioji ieškinio reikalavimų dalis (91,88 proc.) buvo atmesta.

129.       Antra, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra sprendžiamas atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį bei šalių procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, tačiau ne į tai, kokiais argumentais buvo grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai, kokiais argumentais teismas ieškovo reikalavimus tenkino ar atmetė.

130.       Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė CPK normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, pagrįstai nenukrypo nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir, ieškovės ieškinį patenkinęs iš dalies, bylinėjimosi išlaidas pagrįstai paskirstė proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

131.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

132.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė byloje kilusio ginčo faktines aplinkybes, tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir tinkamai pritaikė teisės normas, kuriomis reglamentuojama civilinė atsakomybė už juridiniam asmeniui padarytą žalą. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą teismo sprendimą.

133.       Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, įgyja atsakovai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). 

134.       Atsakovai pateikė į bylą duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovė UAB „Astramara“ ir atsakovas E. M. patyrė po 1 500 Eur  išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (DOK-1225; 2026 m. vasario 27 d. patvirtinimai apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaita).

135.       Įvertinus bylos sudėtingumą, atsižvelgus į tai, kad atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija pagal Rekomendacijų 7 punktą, 8.11 papunktį apskaičiuoto rekomenduojamo atlyginti maksimalaus atlygio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (3 155,88 Eur), jų patirtos išlaidos priteisiamos iš ieškovės (CPK 98 straipsnio 2, 3 dalys).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „UNITEK“, juridinio asmens kodas 211612280, atsakovui E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „UNITEK“, juridinio asmens kodas 211612280, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Astramara“, juridinio asmens kodas 110670128, 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjos                                                                                                               Rasa Gudžiūnienė                                                                                                                                                    

                                                                                                Dalia Kačinskienė

                                                                                            Laima Ribokaitė