Civilinė byla Nr. 2S-2-538/2020

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06789-2017-1

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:

                                            KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

     N U T A R T I S

                                                    LIETUVOS RESPUBLIKO VARDU

  2020 m. balandžio 9 d.

 Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovei T. Ž. dėl iškeldinimo.

Teismas

n  u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas P. B. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškeldinti atsakovę T. Ž. (toliau – atsakovė) iš negyvenamųjų patalpų – garažo, esančio (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Klaipėdos apylinkės teismas (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. spalio 11 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai.

3.       2017 m. spalio 31 d. gautas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovė prašė panaikinti 2017 m. spalio 11 d. sprendimą už akių. 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priimtas.

                                II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismas (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

5.       Nurodė, kad atsakovės nurodytos aplinkybės neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui bei nepažeidžia atsakovės teisių. Pažymėjo, jog bylos duomenys patvirtina, kad ginčo garažas nuo 2017 m. balandžio 5 d. nuosavybės teise priklauso ieškovui, o iki 2017 m. balandžio 5 d. nuosavybės teise priklausė atsakovei. Teismas nesutiko su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, jog teismo sprendimas turi būti panaikintinas dėl to, kad atsakovė vedė bylą be advokato.   

                                III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.       Atskiruoju skundu atsakovė prašo Klaipėdos apylinkės teismo (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

7.       Nurodo, kad su skundžiama nutartimi nesutinka. Teigia, kad apie procesą jai nebuvo pranešta tinkamai, nutartis priimta neįsigilinus į atsakovės nurodytas aplinkybes. Teigia, kad teismo nutartis šališka. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė į procesą D. B. ir I. Ž.. Mano, kad šios civilinės bylos nagrinėjimas turėjo būti sustabdytas, kol bus išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-16703-793/2017 ir Nr. 2-14116-998/2017 dėl varžytinių, kurių metu buvo parduotas ginčo garažas, akto pripažinimo negaliojančiu.

8.       Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo skundą atmesti.

9.       Nurodo, kad apeliantė savo atskirąjį skundą grindžia argumentais, kurie nėra susiję su byla. Pažymi, kad atsakovė pati piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis teikdama pareiškimus, skundus, kurie yra nelogiški ir nesusiję su nagrinėjamu klausimu.

                Teismas

k o n s ta t u o j a :

                                IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

                                        Atskirasis skundas netenkintinas.

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. 

11.       Byloje nagrinėjamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra teisėta ir pagrįsta.

12.       Apeliantė su skundžiama nutartimi nesutinka, argumentuoja, kad jai nebuvo tinkamai pranešta apie procesą. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

13.       Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017, 17, 18 punktai). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą.

14.       Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Pagal CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktą teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą.

15.       Kaip byloje nustatyta, Klaipėdos apylinkės teismo (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. birželio 16 d. nutartimi civilinė byla pirmą kartą paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2017 m. liepos 14 d. 11.00 val. Atsakovė apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką informuota išsiunčiant teismo šaukimą (1 t., b. l. 20-22, 98). Atsakovei apie paskirtą parengiamąjį teismo posėdį pranešta tinkamai ir šią aplinkybę patvirtina 2017 m. liepos 14 d. informacinė pažyma, iš kurios matyti, kad 2017 m. liepos 14 d. 11.00 val. parengiamajame teismo posėdyje dalyvavo ieškovas ir atsakovė (t. 1, b. l. 108-110). 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi konstatuota, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. 10.00 val. paskirtas parengiamasis teismo posėdis neįvyko, kadangi 2017 m. rugsėjo 19 d. civilinė byla su atsakovės T. Ž., I. Ž. ir D. B. 2017 m. rugsėjo 11 d. teisme gautame atskirajame skunde pareikštu pareiškimu dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo nušalinimo nuo atskirojo skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo buvo antrą kartą išsiųsta į Klaipėdos apygardos teismą ir iki 2017 m. rugsėjo 21 d. teismui nebuvo suspėta bylą grąžinti. 2017 m. rugsėjo 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pareiškėjų pareiškimą atsisakyta priimti ir 2017 m. rugsėjo 22 d. civilinė byla perduota Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Atsižvelgiant į tai, civilinė byla Nr. 2-9225-793/2017 paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2017 m. spalio 5 d. 10.00 val., o apie parengiamojo teismo posėdžio datą, vietą ir laiką dalyvaujantiems byloje asmenims nutarta pranešti teismo pranešimais (2 t., b. l. 112-113). T. Ž. apie 2017 m. spalio 5 d. 10.00 val. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį pranešta išsiunčiant teismo pranešimą jos nurodytu gyvenamosios vietos adresu korespondencijai gauti (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 115), todėl darytina išvada, kad  vadovaujantis CPK 133 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais, atsakovei apie procesą pranešta tinkamai, taigi atmestinas apeliantės argumentas dėl jos netinkamo informavimo apie procesą. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovei esant tinkamai informuotai apie procesą ir jai neatvykus į teismo posėdį pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą priimti sprendimą už akių.

16.       Antroji aplinkybė, kuriai esant, teismas gali panaikinti priimtą sprendimą už akių – šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal teisinės valstybės principą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, priimtas byloje Nr. 35/03-11/06) yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių.

17.       Atsakovė nurodo, jog teismas nepagrįstai, nesant patikimų įrodymų, iškeldino ją iš garažo, kuris jai niekada nepriklausė ir nėra jos valdomas daiktas, o nuosavybės teisė aptariamam turtui priklauso I. Ž.. Pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo garažas nuo 2017 m. balandžio 5 d. nuosavybės teise priklauso P. B., tuo tarpu, iki to, turtas nuosavybės teise priklausė atsakovei T. Ž. (1 t., b. l. 5, 6). Taigi nėra pagrindo daryti išvados, kad T. Ž. nurodytos aplinkybės turi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

18.       Atmestinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė į procesą D. B. ir I. Ž., nesustabdė bylos nagrinėjimo, kol bus išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-16703-793/2017 ir Nr. 2-14116-998/2017.

19.       Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi šios civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas kol bus išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-16703-793/2017 ir Nr. 2-14116-998/2017.

20.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme 2018-07-03 išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-3512-901/2018 pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovams P. B. ir antstolei V. D. bei tretiesiems asmenims I. Ž. ir T. Ž., kuriuo ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė teismo pripažinti negaliojančiu antstolės V. D. 2017 m. balandžio 4 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti restituciją – įpareigoti atsakovus grąžinti D. B. ir I. Ž. garažą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šioje byloje ieškovės ieškinys atmestas. 2019 m. kovo 28 d. nutartimi šis teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka ir 2019 m. kovo 28 d. Klaipėdos apygardos nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Taip pat Klaipėdos apylinkės teisme 2019 m. liepos 31 d. išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-780-838/2018, kurioje ieškovė I. Ž. teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti iš dalies negaliojančia 1996 m. balandžio 2 d. notarės L. P. patvirtintą turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad ji, o ne T. Ž. nusipirko iš pardavėjos P. B. garažą, esantį (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu antstolės V. D. 2017 m. balandžio 4 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini); taikyti byloje restituciją – įpareigoti atsakovą P. B. grąžinti jai nekilnojamąjį turtą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apylinkės teismas šioje byloje ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Taigi esant įsiteisėjusiems minėtiems teismų sprendimams atsakovės motyvai dėl bylos sustabdymo ir ginčo garažo priklausomybės nebeturi teisinio pagrindo.

21.       Kaip nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais, iki varžytynių, kurių metu buvo pardavinėjamas garažas, esantis (duomenys neskelbtini), garažo savininkė buvo T. Ž.. Taigi pagrįstai pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių iškeldinti atsakovę iš negyvenamųjų patalpų – garažo, esančio (duomenys neskelbtini), todėl atsakovės nurodytos aplinkybės neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio  4 dalies 1 punktas).

22.       Atmestinas atsakovės prašymas dėl CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatytų pasekmių taikymo ieškovui, nes byloje nėra nustatyta, kad ieškovas vilkintų bylos nagrinėjimą ar piktnaudžiautų procesu.

23.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje dėl esminių atskirojo skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti atskirojo skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

24.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                       Almantas Padvelskis