Civilinė byla Nr. e2A-284-828/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23957-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.1.5; 3.3.1.18.1.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 17 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės VšĮ „Rotas ir ko“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės 11-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį atsakovei VšĮ „Rotas ir Ko“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė 11-osios daugiabučių namų savininkų bendrija prašė priteisti iš atsakovės VšĮ „Rotas ir ko“ 539,16 Eur skolos, 54,98 Eur palūkanas už vėlavimą atsiskaityti, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį adresu Savanorių pr. 11, Vilnius. Atsakovė nuo 2019 m. birželio 4 d. iki 2020 m. spalio 19 d. nuosavybės teise valdė 119,08 kv. m. bendrojo ploto negyvenamąją patalpą – Slėptuvę, kuriai ieškovė teikė bendrojo naudojimo patalpų administravimo, eksploatavimo, nuolatinės techninės priežiūros, valymo ir kitas komunalines paslaugas. Atsakovė naudojosi ieškovės paslaugomis, už kurias nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2020 m. spalio mėn. susidarė 539,16 Eur skola.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovei 418,22 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (418,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugpjūčio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 476, 96 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš atsakovės 11,97 Eur žyminio mokesčio valstybei.
4. Teismas atmetė atsakovės reikalavimą įskaityti priešpriešinį reikalavimą kaip nepagrįstą. Sprendė, kad atsakovė neįrodė 2020 m. sausio 14 d. reikalavimo perleidimo sutarties su UAB „Rotas“ ryšio su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-818-560/2019 bei aplinkybės, kad ieškovė apskritai yra (buvo) skolinga UAB „Rotas“ ar UAB „Kalbų erdvė“.
5. Teismas nustatė, kad atsakovė ne kartą prašė ieškovės įskaityti priešpriešinį reikalavimą, pateikdamas debetines sąskaitas ieškovei, tačiau ieškovė nepateikė atsakymo, kad sutinka su tokiu įskaitymu, o mokėjimo dokumente už 2020 m. sausio mėnesį padidino atsakovės skolą 366,44 Eur (sąskaita faktūra Nr. 00245), vėliau 2020 m. liepos mėnesio mokėjimo nurodyme (sąskaita-faktūra Nr. 000270) šią sumą išbraukė, minėta suma atsakovei buvo įtraukta dėl žmogiškosios klaidos. Teismas sprendė, kad ieškovės nebendradarbiavimas ir neatsakymas į atsakovės prašymus įskaityti priešinius mokėjimus negali būti pagrindu įskaityti priešpriešinį reikalavimą. Ieškovė teisme ginčija atsakovės prašomą įskaityti priešpriešinį reikalavimą, kuriam įrodyti atsakovė nepateikė įrodymų.
6. Teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad jos pateiktose mokėjimo nurodymuose (sąskaitose faktūrose) pagrįstai prašoma mokėti 120,94 Eur sumą už paslaugas bei delspinigius. Atsakovė šią sumą ginčijo, pateikė ieškovei pretenzijas bei debetinius dokumentus, o ieškovė nepateikė nei teismui nei atsakovei įrodymų, kad atitinkamose eilutėse nurodyta 120,94 Eur suma į mokėjimo nurodymus yra įtraukta pagrįstai.
7. Teismas atsakovės nesutikimą su jai priskaičiuotais 3,32 Eur delspinigiais laikė nepagrįstu. Pripažino, kad atsakovė ieškinio pareiškimo dieną buvo skolinga 418,22 Eur ieškovei.
8. Teismas netenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 54,98 Eur palūkanas už vėlavimą, nes ieškovė neįrodė kaip jie apskaičiuoti. Nustatė, kad 2018 m. lapkričio 20 d. ieškovės administruojamo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimu (ieškinio priedas Nr. 4 – susirinkimo protokolas Nr. 1), buvo nuspręsta nuo 2018 m. gruodžio mėn. 1 d. skaičiuoti skolininkams 0,02 proc. į dieną dydžio delspinigius (pagal CK 6.210 str.). Nors ieškovė nurodė, kad palūkanos už vėlavimą atsiskaityti atsakovei buvo skaičiuojamos nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. (699 dienos), tačiau ieškovė nepateikė konkrečių skaičiavimų, kaip kiekvieną mėnesį didėjant atsakovės skolai buvo skaičiuojama ir gaunama prašoma priteisti palūkanų suma.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė VšĮ „Rotas ir Ko“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti visa apimtimi. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Apeliantė mano, kad teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, nepagrįstai nusprendė ir vertino, kad nagrinėjamoje byloje yra prašoma įskaityti apeliantės turimą priešpriešinį reikalavimą ieškovei. Apeliantė manydama, kad ji savo prievoles yra pilnai įvykdžiusi, gindamasis nuo ieškovės pareikštų reikalavimų dėl skolos priteisimo, teikė pirmosios instancijos teismui paaiškinimus, rašytinius įrodymus bei informavo teismą apie atliktą tarpusavio skolų įskaitymą, sumažinusį apeliantės mokėtiną sumą ieškovei. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantės pateikti paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai savaime reiškia, kad teismo yra prašoma įskaityti priešpriešinį reikalavimą.
11. Teismas nusprendė, kad ieškovė buvo informuota apie reikalavimo teisės perleidimą bei priešpriešinio reikalavimo įskaitymą. Tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas reglamentuojančias įskaitymą, kaip vienašalį sandorį. Apeliantei pranešus apie priešpriešinio reikalavimo įskaitymą, nepriklausomai nuo ieškovės pozicijos ar nesutikimo, priešpriešinis reikalavimas buvo įskaitytas.
12. Teismo vertinimas, kad „ieškovo nebendradarbiavimas ir neatsakymas į atsakovo prašymus įskaityti priešinius mokėjimus negali būti pagrindu įskaityti priešpriešinį reikalavimą“, yra visiškai nepagrįstas. Įskaitymo teisiniai padariniai (prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą. Ieškovės nebendradarbiavimas neturi jokios teisinės reikšmės priešpriešinio reikalavimo įskaitymo faktui, teisėtumui ir galiojimui. 2020 m. liepos 28 d. ieškovei buvo pateiktas skolų suderinimo aktas, kuris patvirtino apeliantės turėto 366,44 Eur dydžio priešpriešinio reikalavimo į ieškovę įskaitymą.
13. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias priešpriešinio reikalavimo įskaitymo draudimą. Visiškai nepagrįstai sprendė, kad ieškovė ginčija apeliantės prašomą įskaityti priešpriešinį reikalavimą, dėl ko ieškovės prašomos priteisti sumos nesumažino atlikto įskaitymo dydžiu (366,44 Eur) ir priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą. Apeliantė pranešė apie priešpriešinio reikalavimo įskaitymą ir jį įvykdė (2020 m. liepos 28 d.) iki civilinės bylos iškėlimo.
14. Taip pat pirmosios instancijos teismo vertinimas dėl apeliantės įgyto priešpriešinio reikalavimo į ieškovę pagrįstumo yra neobjektyvus ir neteisingas. Apeliantė kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė 2020 m. sausio 14 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį su UAB „Rotas“, kurioje nurodyta, kad UAB „Rotas“ perleidžia apeliantei 366,44 Eur reikalavimo teisę į ieškovę. Pažymi, kad ieškovės skola, visų pirma buvo susidariusi UAB „Kalbų erdvė“, vėliau ji buvo perleista UAB „Rotas“, o galiausiai - apeliantei. Buhalterinėje apskaitoje įskaitymas apskaitytas 2020 m. sausio 14 d., ieškovė informuota 2020 m. liepos 28 d.
15. Teismo metu nebuvo keliamas ir sprendžiamas klausimas dėl 2020 m. sausio 14 d. reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo, ji nebuvo ginčijama, todėl reikalavimo perleidimo sutartis yra teisėta, galiojanti ir patvirtinanti apeliantės reikalavimo teisės į ieškovę egzistavimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantės turimas priešpriešinis reikalavimas į ieškovę yra nepagrįstas.
16. Teismas neteisingai sprendė dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo. Ieškovės reikalaujama skolos suma už nurodytą laikotarpį visiškai nesutampa su detalioje priskaičiuotų mokesčių ataskaitoje nurodytomis sumomis. Ieškovės pateiktoje ataskaitoje užfiksuota, kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2020 m. spalio mėn. apeliantė už suteiktas paslaugas turėjo būti atlikusi mokėjimus 540,39 Eur sumai. Nei vieno ataskaitoje nurodyto ataskaitinio laikotarpio (mėnesio) pabaigoje priskaityta mokėti suma nesudarė 539,16 Eur. Šių neatitikimų ieškovė nepaaiškino ir bylos nagrinėjimo metu. Akivaizdu, kad ieškinio reikalavimo suma niekaip neatitinka ieškovės pateiktų apskaitos dokumentų turinio. Teismas šios aplinkybės neįvertino, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą. Net esant tokiems neatitikimams, apeliantė laikosi pozicijos, kad savo prievolę ieškovei yra įvykdžiusi pilnai.
17. Teismas neįvertino, kad apeliantas 2020-03-16 ieškovui grąžino sąskaitą PAT Nr. 245 ir 2020 m. liepos 20 d. debetiniu dokumentu Nr. GR20006 taip pat įformino ir nesutikimą su priskaičiuota 32,48 Eur suma (teismo skola ir delspinigiai) bei ją grąžino ieškovei. Pripažindamas debetines sąskaitas 120,94 Eur sumai (kurią sudarė stendo gamyba ir spauda, remonto darbai, teismo skola, valymo paslaugos, delspinigiai) kaip pagrįstai mažinančias ieškovei mokėtiną sumą, teismas nepagrįstai į šią sumą neįtraukė 32,48 Eur sumos (teismo skola ir delspinigiai), kuri taip pat buvo įforminta 2020 m. liepos 20 d. debetiniu dokumentu Nr. GR20006. Šia, 32,48 Eur, suma ieškinio suma taip pat turėjo būti mažinama. To nepadaręs pirmosios instancijos teismas buvo nenuoseklus bei nepateikė absoliučiai jokių argumentų, kodėl pripažįstant kitas debetines sąskaitas (120,94 Eur sumai), ši debetinė sąskaita (32,48 Eur sumai) nebuvo pripažinta kaip mažinanti apeliantės ieškovei mokėtiną sumą.
18. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad iš ieškovės pateiktos detalios priskaičiuotų mokesčių ataskaitos matyti, kad ieškovės pareikštame reikalavime priskaičiuotos palūkanos (delspinigiai) buvo dubliuojamos (jas buvo prašoma priteisti du kartus). Pagal detalios priskaičiuotų mokesčių ataskaitos duomenis matyti, kad 2020-10-19 dienai apeliantei mokėti priskaičiuota suma sudaro 540,39 Eur. Viena iš šios sumos dedamųjų dalių yra delspinigiai, kurių bendra priskaičiuota suma (2020 m. spalio mėnesio pabaigai) sudaro 26,58 Eur. Tuo tarpu pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti palūkanas (delspinigius) paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2019-09-01 iki 2021-07-31. Tai akivaizdžiai rodo, kad palūkanos (delspinigių) buvo reikalaujama tiek kaip sudėtinės ieškovės reikalavimo priteisti skolos sumą dalies, tiek ir reiškiamu savarankišku materialiniu reikalavimu priteisti palūkanas (delspinigius). Vien dėl šios priežasties ieškovės reiškiamo reikalavimo suma (539,16 Eur) turėjo būti mažinama 26,58 Eur delspinigių suma.
19. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės pateiktoje detalioje priskaičiuotų mokesčių ataskaitoje kaip apeliantui mokėtina yra priskaičiuota 52,52 Eur suma, kuri buvo priskaityta 2021 m. sausio mėnesį, t. y. jau tuomet, kai negyvenamosios patalpos - slėptuvė nepriklausė apeliantei nuosavybės teise. Ši suma taip pat nepagrįstai buvo įtraukta į ieškovės reikalavimą (paskaičiuotą skolos sumą), todėl šioje dalyje (52,52 Eur sumoje) ieškinys turėjo būti atmestas.
20. Pažymi, kad apeliantė, kuomet jai nuosavybės teise dar priklausė negyvenamosios patalpos - slėptuvė ieškovei sumokėjo 718,97 Eur. 153,42 Eur suma buvo grąžinta ieškovei, atsakovei pagrįstai ir motyvuotai su ja nesutinkant, įforminta atskirais debetiniais dokumentais. 366,44 Eur suma buvo įskaityta kaip priešpriešinis piniginis reikalavimas (buhalterinėje apskaitoje apskaityta 2020-01-14 data). 2020 m. liepos 28 d. ieškovei buvo pateiktas skolų suderinimo aktas, kuris patvirtina apeliantės turimo priešpriešinio reikalavimo į ieškovę įskaitymą. Apibendrinus šalių tarpusavio įsipareigojimų balansą už 2019 m. birželio 4 d. iki 2020 m. spalio 19 d. laikotarpį, yra akivaizdu, kad apeliantė nėra skolinga ieškovei, o yra susidariusi permoka, t. y. ieškovės skola apeliantei. Teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, neįvertino byloje surinktų duomenų bei juos patvirtinančių rašytinių įrodymų turinio, esančių neatitikimų.
21. Taip pat nurodo, jog atsakovė nebuvo tinkamai atstovaujama bylos nagrinėjimo metu, nes dėl ligos advokatas negalėjo atvykti į teismo posėdį, o bylos nagrinėjimo metu apeliantę atstovavo įmonės vadovas, kuris neturi teisinio išsilavinimo.
22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo išeiti už apeliacinio skundo ribų ir peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti ieškovės naudai 168,38 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.
23. Ieškovė, turėdama lūkestį, kad neskųsdama teismo sprendimo dalyje dėl jai nepriteistos 175,92 Eur reikalavimo dalies, prisidės prie socialinės ir teisinės taikos įsivyravimo šalių tarpusavio santykiuose, greitesnio teismo sprendimo įsiteisėjimo, nors ir nesutinka su šia teismo sprendimo dalimi, teismo sprendimo neskundė tik dėl nurodytos priežasties. Teismo sprendimo neskųsti nutarta taip pat įvertinus ginčijamos sumos ir bylinėjimosi apeliaciniame procese išlaidų disproporcijas. Visgi įvertinus tai, kad teismo sprendimas bus peržiūrimas apeliacine tvarka pagal apeliantės apeliacinį skundą, šiuo atsiliepimu prašo apeliacinės instancijos teismo peržengti apeliacinio skundo ribas ir peržiūrėti teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą taip pat ir šioje dalyje (dėl nepriteistos 168,38 Eur iš 175,92 Eur sumos). Ieškovė prašo panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl atmestų ieškinio reikalavimų, priteisiant iš apeliantės papildomai 124,26 Eur skolą pagal mokesčius teismo skola + remonto darbai, taip pat priteisti 44,12 Eur palūkanas už vėlavimą atsiskaityti (54,98 Eur prašyta priteisti palūkanų suma – 10,86 € nepagrįstai priskaičiuotos palūkanos). Taip pat prašo priimti naujus įrodymus - 2019-12-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civ. byloje Nr. 2VP-35099- 905/2019, 2019-11-13 P. V. sąskaitą faktūrą Nr. V107, 2021-12-30 UAB „Skaidri apskaitos sistema“ Pažymą apie VšĮ „Rotas“ priskaičiuotus delspinigius. Pažymėtina, kad šie įrodymai bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme nebuvo pateikti nesitikint, kad teismas netenkins šių reikalavimų „siurpriziniais“ motyvais. Apeliantė neginčijo mokesčių pagrįstumo pirmosios instancijos teisme, todėl ir nebuvo teikiami įrodymai.
24. Nurodo, kad ieškovė jokio pranešimo apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą iš apeliantės niekada nebuvo gavusi, o tai, ką ieškovė laiko „įskaitymu“, buvo jos siunčiami prašymai suderinti Tarpusavio priešpriešinius reikalavimus, kurie buvo įforminti buhalterinių aktų projektais, kuriuos buvo prašoma ieškovės pasirašyti, bet kurių ieškovė niekada nepasirašė. Nepasirašytas buhalterinis Tarpusavio reikalavimų suderinimo akto projektas nėra ir negali būti vertinamas kaip pranešimas apie tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, kaip jis yra suprantamas tiek pagal CK nuostatas, tiek ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.
25. Teismas apeliantės siųstų aktų projektus pagrįstai vertino kaip prašymus įskaityti priešpriešinius reikalavimus, taip pat teisingai vertino, kad su šiais prašymais ieškovė nesutikdama jų nepasirašė. Pažymi, kad į ieškovės aiškų ir įrodymais pagrįstą reikalavimą dėl mokesčių už bendrojo naudojimo nuosavybės administravimą ir priežiūrą negali būti įskaitomi neaiškūs apeliantės reikalavimai, kurių dydžio pagrįsti negali ir pati apeliantė, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai šią apeliantės pozicija nesivadovavo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovės apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
27. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas priteisė skolą už suteiktas paslaugas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl ieškovės prašymo išeiti už apeliacinio skundo ribų
28. Ieškovė prašo teismo išeiti už apeliacinio skundo ribų ir peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje buvo atmestas jos ieškinio reikalavimas bei papildomai priteisti ieškovės naudai 168,38 Eur skolos.
29. CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (t.y., kai išeiti už skundo ribų reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai) (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
30. Ieškovės prašymas išeiti už atsakovės apeliacinio skundo ribų ir patenkinti likusią dalį ieškinio nepagrįstas, kadangi ieškovė nėra pateikusi apeliacinio skundo. Ieškovė 11-osios daugiabučių namų savininkų bendrija turėjo galimybę įstatymo numatytu laiku pateikti apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriame galėjo išdėstyti visus savo argumentus tiek dėl nepriteistos likusios skolos dalies, tiek ir dėl nepriteistų delspinigių, tačiau to nepadarė. Galimybės išeiti už apeliacinio skundo ribų apelianto nenaudai asmens, kuris nepateikė šio skundo, prašymu nenumato įstatymas.
31. Taip pat nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo siurprizinis. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė nepateikė visų reikalingų įrodymų į bylą, kad pagrįstu savo ieškinio reikalavimus, nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą siurprizinį.
32. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei įstatyminio pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė. Nenustatęs pagrindo išeiti už apeliacinio skundo ribų, teismas sprendžia ir pasisako tik dėl atsakovės apeliaciniame skunde keliamų klausimų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
33. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį civ. byloje Nr. 2VP-35099- 905/2019, 2019 m. lapkričio 13 d. P. V. sąskaitą faktūrą Nr. V107, 2021 m. gruodžio 30 d. UAB „Skaidri apskaitos sistema“ Pažymą apie VšĮ „Rotas“ priskaičiuotus delspinigius. Nurodė, kad šie įrodymai bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme nebuvo pateikti nesitikint, kad teismas netenkins dalies ieškinio reikalavimų, o šie įrodymai pagrindžia ieškinio reikalavimus, kurie teismo buvo atmesti.
34. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o CPK 180 straipsnyje numatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
35. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).
36. Be kita ko, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme išlygos sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus arba įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-254-450/2022). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai tam tikri faktai buvo įrodinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme, tačiau ginčo šalis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tokia situacija per se (liet. savaime) nelemia objektyvių priežasčių dėl įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme kriterijaus egzistavimo.
37. Nagrinėjamu atveju į bylos nagrinėjimo dalyką pirmosios instancijos teisme, be kita ko, įėjo ir ieškovės pareigos atskleisti informaciją, susijusią su skola, nurodyti, kokiu būdu buvo skaičiuojami delspinigiai bei už kokius laikotarpius, t. y. pagrįsti savo ieškinio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai bei į faktą, jog apeliacinės instancijos teismui teikiamus įrodymus ieškovė turėjo dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, manytina, kad šie įrodymai, kuriais ieškovė įrodinėja, kad skolos dalis bei delspinigiai yra pagrįsti, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl nėra CPK 314 straipsnyje nustatytų sąlygų prijungti juos prie bylos medžiagos apeliacinės instancijos teisme. Taip pat pažymėtina, jog delspinigių skaičiavimą ieškovė atliko tik po pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kai tuo tarpu privalėjo tai padaryti pateikdama ieškinį. Kadangi ieškovės teikiami įrodymai susiję su jos prašymu išeiti už skundo ribų, kuris buvo atmestas, įrodymai nepriimami.
Dėl apeliacinio skundo esmės
38. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 11-oji daugiabučių namų savininkų bendrija administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį adresu Savanorių pr. 11, Vilnius. Daugiabučiame gyvenamajame name Savanorių pr. 11, Vilnius atsakovė nuo 2019 m. birželio 4 d. iki 2020 m. spalio 19 d. nuosavybės teise valdė 119,08 kv. m. bendrojo ploto negyvenamąją patalpą – slėptuvę. Ieškovė, būdama pastato administratorė, teikė patalpoms, kurios nuosavybės teise priklausė atsakovei, bendrojo naudojimo patalpų administravimo, eksploatavimo, nuolatinės techninės priežiūros, valymo ir kitas komunalines paslaugas. Ieškovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2020 m. spalio mėn. atsakovė už šias paslaugas neatsiskaitė. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovė liko skoloje 418,22 Eur ieškovei.
39. Apeliantė teigia, kad teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą nepagrįstai nusprendė ir vertino, kad nagrinėjamoje byloje yra prašoma įskaityti apeliantės turimą priešpriešinį reikalavimą ieškovei. Apeliantė manydama, kad ji savo prievoles yra pilnai įvykdžiusi, gindamasis nuo ieškovės pareikštų reikalavimų dėl skolos priteisimo, teikė pirmosios instancijos teismui paaiškinimus, rašytinius įrodymus bei informavo teismą apie atliktą tarpusavio skolų įskaitymą, sumažinusį apeliantės mokėtiną sumą ieškovei.
40. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.
41. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienas prievolės pasibaigimo būdų – prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnis 1, 2 dalys). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų.
42. Teismų praktikoje pažymėta, kad tam, jog prievolė baigtųsi įskaitymu, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017).
43. Įskaitymo tvarką reglamentuojanti teisės norma nenustato privalomų reikalavimų nei pareiškimo apie įskaitymą turiniui, nei formai (būdui). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma ir šį sandorį sudarančių asmenų (šalių) valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. Svarbu, kad pranešimas apie įskaitymą būtų aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma. Sprendžiant ar pranešimas apie įskaitymą yra tinkamos formos, reikšminga tarp prievolės šalių susiklosčiusi dalykinio bendradarbiavimo praktika – kaip vyko jų tarpusavio susirašinėjimas kitais klausimais. Priklausomai nuo šių aplinkybių, teismų praktikoje tinkamu pripažįstamas tiek rašytinis, tiek faksimilinis, tiek kitos formos pranešimas apie prievolės įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-479/2010). CK 6.131 straipsnyje numatytos įskaitymo tvarkos nesilaikymas, t. y. įskaitymo teise pasinaudojusios šalies nepranešimas apie tai kitai šaliai, įskaitymą daro neįvykusiu.
44. Įvertinant aptartą teisinį reglamentavimą bei nurodytą kasacinio teismo praktiką, akivaizdu, kad 2020 m. liepos 29 d. skolų suderinimo aktas pats savaime negali būti laikomas tinkamu pranešimu apie įskaitymą, kadangi iš jo turinio negalima nustatyti nei įskaitymo pagrindo, nei įskaitomos sumos. Dokumente nėra aiškiai išreikšta atsakovės valia įskaityti skolą, nėra aiškaus pranešimo apie tai ieškovei. Pažymėtina, jog pranešimas apie prievolės pasibaigimą įskaitymu turi būti aiškus, konkrečiai nurodantis, kokios prievolės pasibaigia įskaitymu, o tuo atveju kai į šalį kreipiamasi su pasiūlymu suderinti buhalterinius likučius, negavus priešingos šalies patvirtinimo, tai įskaitymo nesukuria. Taigi, aptariamą aktą vertinti kaip prievolės pabaigą atlikus vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą CK 6.130 straipsnio prasme, negalima. Tokiu būdu nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė atliko įskaitymą. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nemažino šia suma priteistinos iš atsakovės skolos.
45. Nepripažinus įskaitymo įvykusiu (neesant tinkamo ir aiškaus pranešimo apie tai priešingai šaliai), neturi esminės reikšmės argumentai, jog apeliantė kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė 2020 m. sausio 14 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį su UAB „Rotas“, kurioje nurodyta, kad UAB „Rotas“ perleidžia apeliantei 366,44 Eur reikalavimo teisę į ieškovę, tačiau nepateikė teismui sutarties priedo, t.p. ir kt. argumentai dėl atsakovės galimai turimo reikalavimo į ieškovę pagrįstumo bei to įrodymų.
46. Sutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad apeliantas 2020 m. kovo 16 d. ieškovui grąžino sąskaitą PAT Nr. 245 ir 2020 m. liepos 20 d. debetiniu dokumentu Nr. GR20006 taip pat įformino ir nesutikimą su priskaičiuota 32,48 Eur suma (teismo skola ir delspinigiai) bei ją grąžino ieškovei. Pažymėtina, kad atsakovės debetiniame dokumente Nr. GR20006 nurodyta 0,43 Eur delspinigiai, 32,05 Eur komunalinės paslaugos, 366,44 Eur UAB „Rotas“ skolos perleidimas. Taigi, kaip matyti iš debetinio nurodymo nėra aišku su kokia skolos dalimi apeliantė nesutinka. Nors apeliantė ir teigia, kad tai yra teismo skola ir delspinigiai, tačiau iš 2020 m. kovo 16 d. ieškovės pateiktos sąskaitos PAT Nr. 245 matyti, kad 32,48 Eur sumai teismo skola nebuvo išrašyta. Priešingai, teismo skola įvardinta tik 16,31 Eur. Taigi nėra aišku, su kokia konkrečiai skolos dalimi apeliantė nesutinka, kokias paslaugas ginčija, manydama, kad jos nebuvo suteiktos. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo priteistą skolą mažinti 32,48 Eur suma. Be to ir ta aplinkybė, jog teismas pripažino debetines sąskaitas 120,94 Eur sumai (kurią sudarė stendo gamyba ir spauda, remonto darbai, teismo skola, valymo paslaugos, delspinigiai) kaip pagrįstai mažinančias ieškovei mokėtiną sumą, nesudaro pagrindo 32,48 Eur suma mažinti ieškinio reikalavimus.
47. Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti išbraukiama iš 2020 m. spalio 19 d. sąskaitos 26,58 Eur delspinigiai, nes ieškovė prašė priteisti palūkanas (delspinigius) paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio reikalavimus priteisti delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog priteistos dvigubos palūkanos už tą patį laikotarpį.
48. Taip pat nesutiktina su apeliantės argumentais, kad ieškovė priskaičiavo mokesčių už 2021 m. sausio mėnesį, kai apeliantei nebepriklausė patalpos. Priešingai negu teigia apeliantė, ieškovė 2021 m. sausio 31 d. sąskaitoje – faktūroje nurodė, kad 52,52 Eur mokėtina suma yra už 2019 m. birželio mėnesį. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė skaičiavo mokesčius apeliantei už 2021 m. sausį.
49. Nepagrįstai apeliantė teigia, kad bylą vedė neįgaliotas asmuo, kadangi A. M., ieškovės vardu sudariusi sutartį su advokatu, tuo metu nebebuvo bendrijos pirmininke ir neturėjo tokių įgaliojimų. Teismui pateiktas 2019-04-08 bendrijos valdybos susirinkimo protokolas patvirtina, kad valdyba skyrė A. M. eiti bendrijos pirmininko pareigas. Ir nors šis paskyrimas buvo atliktas dar A. M. turinti bendrijos pirmininko įgaliojimus, t.y. dar nepasibaigus jos kadencijai. Tačiau, teismo vertinimu, po šios kadencijos pabaigos (2019-05-13) bendrijai neišrinkus naujo pirmininko, toks paskyrimas turėtų būti pripažįstamas. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad bylą veda neįgaliotas asmuo.
50. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 302,74 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinamas, o apeliantės atmetamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovės 11-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai (įmonės kodas 300940602) naudai iš atsakovo VšĮ „Rotas ir Ko“ (įmonės kodas 126154280) naudai 302,74 Eur (tris šimtus du eurus 74 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjas Vygintas Mažuika