Civilinė byla Nr. e2A-142-1092/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04105-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 3.2.4.11

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

       S P R E N D I M A S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

       2023 m. kovo 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. patikslintą ieškinį atsakovui M. G. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir pagal atsakovo M. G. priešieškinį ieškovei L. K. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, kompensacijos už solidariosios prievolės vykdymą priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Norstatus“, uždaroji akcinė bendrovė „Gavera“, uždaroji akcinė bendrovė „Margedas“, uždaroji akcinė bendrovė „Norinta“, akcinė bendrovė „Swedbank“, Z. V., trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, uždaroji akcinė bendrovė „Neringos valda“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė L. K. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu 2020 m. sausio 9 d. vienintelio akcininko sprendimą dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gavera“ įstatinio kapitalo didinimo, naujos įstatų registracijos patvirtinimo ir įgalioto asmens paskyrimo ir kt.; 2) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. sausio 9 d. UAB „Gavera“ ir UAB „Norstatus“ akcijų pasirašymo sutartį ir taikyti restituciją; 3) pripažinti negaliojančiu 2020 m. rugsėjo 11 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 20A/09-11; 4) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. rugsėjo 16 d. UAB „Gavera“ ir UAB „Norstatus“ akcijų pasirašymo sutartį ir taikyti restituciją; 5) atsakovui M. G. (toliau – ir atsakovas) priteisti šį turtą: a) pastatą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 295/1880 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/6 dalį vandentiekio tinklų – vandentiekio įvado, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/6 dalį nuotekų šalinimo tinklų – buitinių nuotekų išvado, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė 170 000 Eur; b) nekilnojamąjį turtą – sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 500 Eur; c) 50 vnt. UAB „Margedas“, juridinio asmens kodas 303431140, akcijų, kurių nominali vertė 1 448 Eur; d) 50 vnt. UAB „Gavera“, juridinio asmens kodas 302579467, akcijų, kurių nominali vertė 1 448 Eur; e) 12 vnt. UAB „Skaitvedys“, juridinio asmens kodas 301793219, akcijų, kurių nominali vertė 347,52 Eur; 6) ieškovei priteisti šį turtą: a) nebaigtos statybos gyvenamąjį namą (baigtumas – 44 proc.), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 120 000 Eur, su 0,0972 ha valstybinio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos teise; b) 50 vnt. UAB „Margedas“, juridinio asmens kodas 303431140, akcijų, kurių nominali vertė 1 448 Eur; c) 50 vnt. UAB „Gavera“, juridinio asmens kodas 302579467, akcijų, kurių nominali vertė 1 448 Eur; d) 13 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „Skaitvedys“, juridinio asmens kodas 301793219, akcijų, kurių nominali vertė 376,48 Eur; 7) priteisti ieškovei 58 031,47 Eur kompensaciją iš atsakovo; 8) priteisti ieškovei 3 765,70 Eur iš atsakovo už įvykdytus solidariuosius kreditinius įsipareigojimus akcinei bendrovei (toliau – AB) „Swedbank“; 9) nustatyti, kad solidariąsias ieškovės ir atsakovo prievoles kreditorei AB „Swedbank“ pagal kredito sutartis Nr. 04-059081-FA, Nr. 06-012441-FA, Nr. 07-007231-FA, Nr. 08-063728-FA asmeniškai vykdys atsakovas, o tokiu atveju, jei prievolę (jos dalį) kreditoriui pagal šias sutartis įvykdytų ieškovė, atsakovas privalėtų grąžinti ieškovei jos kreditoriui sumokėtą pinigų sumą; 10) pripažinti, kad paskolos sutartis tarp atsakovo ir Z. V. nesudaryta; 11) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. daliniu sprendimu ieškovės reikalavimai pripažinti negaliojančiu 2020 m. sausio 9 d. vienintelio akcininko sprendimą dėl UAB „Gavera“ įstatinio kapitalo didinimo, naujos įstatų registracijos patvirtinimo ir įgalioto asmens paskyrimo ir kt.; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. sausio 9 d. UAB „Gavera“ ir UAB „Norstatus“ akcijų pasirašymo sutartį ir taikyti restituciją; pripažinti negaliojančiu 2020 m. rugsėjo 11 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 20A/09-11; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. rugsėjo 16 d. UAB „Gavera“ ir UAB „Norstatus“ akcijų pasirašymo sutartį ir taikyti restituciją atmesti.

3.       Pagrindiniai ieškovės patikslinto ieškinio argumentai, susiję su likusiais ieškovės reikalavimais:

3.1.                      Ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė bažnytinę santuoką, kuri tą pačią dieną buvo įregistruota Klaipėdos m. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje.

3.2.                      Santuokos metu ieškovė ir atsakovas įgijo šį turtą: 1) pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 295/1880 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį vandentiekio tinklų – vandentiekio įvado, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį nuotekų šalinimo tinklų – buitinių nuotekų išvado, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 170 000 Eur; sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 500 Eur; 2) nebaigtos statybos gyvenamąjį namą (baigtumas – 44 proc.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 120 000 Eur. Įsigijus šį gyvenamąjį namą sudaryta valstybinio žemės sklypo nuomos sutartis (susitarimas pakeisti valstybinio žemės sklypo nuomos sutartį) dėl 0,0972 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos; 3) UAB „Margedas“ akcijas, UAB „Gavera“ ir UAB „Skaitvedys“ akcijas.

3.3.                      Santuokos metu tarp atsakovo ir kreditorės AB „Swedbank“ sudarytos sutartys: 1) kredito sutartis Nr. 04-059081-FA, pagal ją M. G. suteiktas 68 421,02 Eur kreditas gyvenamajam namui su žemės sklypo dalimi, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2043 m. vasario 15 d., ieškinio surašymo metu negrąžintas kredito likutis – 51 214,57 Eur; 2) kredito sutartis Nr. 06-012441-FA, pagal ją atsakovui suteiktas 2 252,30 Eur kreditas gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), apdailai. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2043 m. vasario 15 d., ieškinio surašymo metu negrąžintas kredito likutis – 1 686,17 Eur; 3) kredito sutartis Nr. 07-007231-FA, pagal ją M. G. suteiktas 39 636,32 Eur kreditas gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), remontui. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2043 m. vasario 15 d., ieškinio surašymo metu negrąžintas kredito likutis – 38 298,67 Eur; 4) kredito sutartis Nr. 08-063728-FA, pagal ją atsakovui suteiktas 49 147,49 Eur kreditas gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), remontui ir aplinkos tvarkymui. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2043 m. vasario 15 d., ieškinio surašymo metu negrąžintas kredito likutis – 38 298,67 Eur. Prievolių AB „Swedbank“ pagal paminėtas kredito sutartis įvykdymas užtikrintas 295/1880 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), hipoteka ir L. G. laidavimu. Prievolės pagal kredito sutartis yra solidariosios sutuoktinių prievolės ir ieškovė neprašo šių prievolių modifikuoti.

3.4.                      Trečiasis asmuo Z. V. atsiliepimu į pirminį ieškovės ieškinį pažymėjo, kad atsakovui, gyvenant santuokoje su ieškove, paskolino 37 000 Eur sumą, todėl skola turėtų būti dalijama pusiau ir priteisiama tiek iš atsakovo, tiek iš ieškovės. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018 m. kovo mėnesį, pardavusi savo butą, paskolino 37 000 Eur savo sūnui atsakovui M. G.. Atsakovas prašė motinos paskolinti pinigų, kadangi nebeturėjo pinigų namo statyboms užbaigti. Z. V. teismui paaiškino, kad skolindama pinigus atsakovui su juo atskiros rašytinės paskolos sutarties nesudarė, kadangi sūnumi pasitikėjo. Trečiajam asmeniui tęsiant žodinius paaiškinimus, paaiškėjus apie egzistuojančią tarp atsakovo ir Z. V. sudarytą rašytinę neprocentinę paskolos sutartį, trečiasis asmuo pakeitė poziciją ir nurodė, kad neprocentinė paskolos sutartis yra patvirtinta Z. V. parašu, tačiau ji nepamena, kad sutartį būtų pasirašiusi. Z. V. nurodė su atsakovu nesusitarusi dėl paskolos grąžinimo termino. Pažymėjo, kad neprocentinė paskolos sutartis buvo surašyta 2018 m., naująjį butą, kurį pirko iš UAB „Norinta“, trečiasis asmuo, atstovaujamas atsakovo, rezervavo 2017–2018 metais. Už butą sumokėjo santaupomis ir skolintais pinigais, kuriuos pervedė atsakovui, o atsakovas gautais pinigais atsiskaitė už motinos butą. Byloje esantys atsakovo banko sąskaitos išrašai patvirtina, jog trečiasis asmuo į atsakovo banko sąskaitą 2018 m. kovo 23 d. pervedė 7 000 Eur sumą, pavedimo paskirtyje nurodydamas „skolos grąžinimas“, 2018 m. balandžio 3 d. pervedė 30 000 Eur sumą, pavedimo paskirtyje nurodydamas „skolos grąžinimas“. Atsakovas 2018 m. balandžio 3 d. 30 000 Eur sumą pervedė UAB „Norinta“, pavedimo paskirtyje nurodydamas „avansinis mokėjimas“. Z. V. ir anksčiau į atsakovo banko sąskaitą pervesdavo pinigų sumas, kurias atsakovas pervesdavo atitinkamiems asmenims už atitinkamo turto, kuris buvo įgyjamas Z. V. vardu, įgijimą. Šias aplinkybes teismui nagrinėjant bylą patvirtino tiek Z. V., tiek ir atsakovas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Z. V. atsakovui pervestos 37 000 Eur sumos paskirtis būtų buvusi paskola. Priešingai, tai buvo paskolos grąžinimas. Be to, Z. V. paskolinti ir negalėjo, nes neturėjo tokios galimybės. Pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-10903-980/2016 ji turėjo prievolę sumokėti A. V. 26 950 Eur piniginę kompensaciją iki 2017 m. sausio 10 d. Z. V. nors ir pardavė butą, tačiau įsigijo kitą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį dar ir turėjo įsirengti. Todėl ji neskolino ir negalėjo paskolinti jokių pinigų. Ieškovė pareiškia, kad atsakovas jos neinformavo apie tarp jo ir jo mamos vykstančias ūkines operacijas, ieškovei apie jokią paskolą nėra žinoma ir tuo labiau, kad ji nedavė sutikimo paskolos sutarčiai sudaryti ir jos nepatvirtino. Atsakovo prašymas pripažinti tariamą prievolę jo mamai Z. V. solidariąja sutuoktinių prievole nepagrįstas.

3.5.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pardavus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), gautos lėšos taip pat buvo panaudotos ginčo turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti ir įrengti. Atsakovas byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių minėtą aplinkybę. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu šias aplinkybes pripažino. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog, turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo metu investavus 65 454,12 Eur asmeninių ieškovės lėšų, ieškovei priteisto turto vertė mažintina minėta suma.

3.6.                      Tarp atsakovo ir UAB „Norinta“ 2017 m. gruodžio 12 d. buvo sudaryta statomo buto rezervavimo sutartis Nr. 17-12-12, pagal ją atsakovas užsakė, o UAB „Norinta“ įsipareigojo rezervuoti atsakovui butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta perkamo buto kaina – 55 000 Eur. Pagal sutartį UAB „Norinta“ buvo atliekami 11 325 Eur avansiniai mokėjimai, kurie atsakovo buvo pervesti 2016 m. kovo 16 d. ir 2016 m. gegužės 23 d., t. y. likus daugiau nei vieneriems metams iki 2017 m. gruodžio 12 d. tarp atsakovo ir UAB „Norinta“ sudarytos statomo buto rezervavimo sutarties Nr. 17-12-12 sudarymo, ir 2017 m. gruodžio 19 d. atliktas 14 000 Eur pavedimas. Pagal paminėtą sutartį notarinė buto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2019 m. sausio 10 d., tačiau atsakovas minėtos sutarties nesudarė ir nuosavybės teisių į minėtą nekilnojamąjį turtą neįgijo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog UAB „Norinta“ atsakovui būtų grąžinusi 25 325 Eur sumą. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis minėtą sumą kaip baudą sumokėjo UAB „Norinta“, t. y. sudarydamas minėtą sutartį atsakovas sumažino bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę 25 325 Eur suma.

3.7.                      Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta ir atsakovas pripažino, kad piniginės lėšos – 88 783,81 Eur kreditas (kredito sutartis Nr. 07-007231-FA, išmokėta 39 636,32 Eur, ir kredito sutartis Nr. 08-063728-FA, išmokėta 49 147,49 Eur) – buvo panaudotos jo investicinėje veikloje ir 2008–2010 metais buvo prarastos, t. y. jo veikla buvo nuostolinga. Tuo tarpu šiuo metu prievolė pagal minėtas kredito sutartis yra neįvykdyta, sutuoktiniai turi solidariąją prievolę.

3.8.                      Ieškovė sutinka, kad UAB „Margedas“, UAB „Gavera“, ir UAB „Skaitvedys“ akcijos šalims būtų padalytos iš esmės lygiomis dalimis natūra.

4.       Atsakovas M. G. pateikė atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, juo su ieškovės patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

4.1.                      Ieškovė pripažįsta, kad šalys turi solidariųjų prievolių bankui pagal kredito sutartis, tačiau ji nurodo neteisingą paskolų likutį.

4.2.                      Pagal 2018 m. kovo 23 d. paskolos sutartį su Z. V. gauta 37 000 Eur ir panaudota namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai (30 000 Eur sumokėta UAB „Norinta“). Ieškovė nepripažįsta, kad prievolė pagal M. G. ir Z. V. 2018 m. kovo 23 d. paskolos sutartį yra bendra, ir prašo pripažinti ją nesudaryta, t. y. kad pinigų paskolos gavėjas negavo. Šiuo pagrindu pripažinti sutartį nesudaryta nėra jokio pagrindo, nes pinigai į atsakovo sąskaitą buvo pervesti mokėjimo pavedimais: 2018 m. kovo 23 d. – 7 000 Eur ir 2018 m. balandžio 3 d. – 30 000 Eur. Pinigų, priešingai, nei teigiama ieškinyje, ji turėjo, nes 2018 m. kovo 21 d. buvo ką tik pardavusi butą (duomenys neskelbtini), už 54 000 Eur. Ieškovė teigia, kad šie pinigai buvo ne paskola, o skolos grąžinimas, kaip kad nurodyta mokėjimo pavedimuose. Ji remiasi tik formaliu įrašu pervedimo dokumentuose, į kurį žmonės nelabai kreipia dėmesį, pildo pavedimus, naudodamiesi anksčiau darytų pavedimų forma ir panašiai, juolab kad čia buvo santykiai tarp artimų žmonių. Ieškovė jokių įrodymų, kad M. G. būtų Z. V. anksčiau paskolinęs pinigų, kuriuos ji turėtų grąžinti, nepateikia, nes tokio fakto nebuvo. Šalys ir neturėjo tokių pinigų, kad juos būtų galėję skolinti Z. V..

4.3.                      30 000 Eur, gauti iš Z. V. 2018 m. balandžio 3 d., tą pačią dieną buvo pervesti UAB „Norinta“ už namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbus. Visa gauta iš Z. V. paskola buvo panaudota šeimos reikmėms, todėl ir prievolė yra atsakovo su L. K. solidarioji prievolė. Klaipėdos apygardos teismas, 2021 m. sausio 15 d. sprendimu priteisęs UAB „Norinta“ 20 000 Eur skolos su palūkanomis už atliktus darbus jų statomame name, pasisakė, kad iš esmės yra pagrindas spręsti dėl Z. V. paskolos solidarumo, nes iš jos gauti 30 000 Eur buvo pervesti už bendro namo statybos darbus.

4.4.                      Turtas turėtų būti padalytas taip, kaip buvo nuspręsta Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendime, ir tokiam padalijimo būdui iš esmės neprieštaravo šalys: ieškovei turėtų būti priteistas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis visų bendrovių akcijų turto už 173 258,20 Eur, atsakovui – nebaigtas namas, esantis (duomenys neskelbtini), sandėliukas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis visų bendrovių akcijų, t. y. turto už 123 758,20 Eur, o už tenkančią mažesnę turto dalį iš ieškovės atsakovui turėtų būti priteista 24 750 Eur piniginė kompensacija. Tokiu atveju visas solidariąsias prievoles šalys mokėtų ir toliau solidariai. Solidariųjų skolų mokėjimą paskirsčius taip, kad skolą bankui mokėtų ieškovė (112 964,30 Eur skola), o atsakovas mokėtų skolas Z. V. (37 000 Eur skola) ir UAB ,,Norinta“ (22 271,20 Eur skola), pasikeistų turto balansas: atėmus skolas, ieškovei liktų turto už 60 293,90 Eur (173 258,20 Eur – 112 964,30 Eur), o atsakovui liktų turto už 64 486,50 Eur (123 758,20 Eur – 37 000 Eur – 22 271,70 Eur). Taigi iš esmės būtų po lygiai padalytas turtas ir solidariosios skolos. Už atsakovui tenkančią šiek tiek didesnę dalį kompensacija ieškovei neturėtų būti mokama, nes jai liktų visi baldai ir buitinė technika.

4.5.                      Ieškovė, prašydama nustatyti nelygias dalis bendrojoje nuosavybėje, tik paminėjo, kad turėjo asmeninių lėšų, kurias investavo į bendrą turtą, ir pateikė 2006 m. vasario 15 d. buto pardavimo sutartį, hipotekos lakštą bei Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) išrašą dėl turėtos nuosavybės (duomenys neskelbtini). Nors butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas L. G. vardu iki šalių santuokos įregistravimo, tačiau tuo metu šalys jau gyveno kartu ir būstą įgijo šeimai, bendrai mokėjo kreditą už šį butą, bendrai jį įrenginėjo, nes jis buvo nebaigtos statybos. Butas buvo įgytas 2002 m. gegužės 10 d., kreditavimo sutartis su banku sudaryta 2002 m. liepos 8 d., o šalių santuoka buvo įregistruota 2002 m. liepos 9 d, todėl šis butas laikytinas šalių bendrąja nuosavybe, kaip ir gautos lėšos už jį. Įsirengti butą šalys baigė jau gyvendamos santuokoje. Kreditą už butą nuo kreditavimo sutarties sudarymo 2002 m. liepos 8 d. (vestuvių išvakarės) iki buto pardavimo 2006 m. vasario 15 d. šalys mokėjo santuokoje iš bendrų lėšų. Sulyginus hipotekos lakšte esančius duomenis (prievolės dydis 109 250 Lt) ir 2006 m. vasario 15 d. pardavimo sutartyje nurodytą mokėtiną bankui sumą – 93 878 Lt, matyti, kad santuokos metu buvo sumokėta 15 372 Lt (4 452,04 Eur) paskolos (tiek ji sumažėjo). Ši suma atspindi tik paties kredito grąžintą dalį, neįskaitant, kiek buvo per tą laiką sumokėta palūkanų, o palūkanų turėjo būti sumokėta daug daugiau nei grąžinta paskolos. Todėl ieškovė turėtų pateikti duomenis, kiek santuokos metu buvo sumokėta kredito ir palūkanų, nes tai buvo padaryta iš bendrų lėšų. Butą pirko šeimai, susitarimas buvo įsigyti šį butą kaip bendrąją nuosavybę, todėl nors jis buvo įformintas tik vienos L. K. vardu, tačiau buvo šalių dalinė nuosavybė. Todėl jį pardavus ir lėšos buvo šalių bendroji nuosavybė. Į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), nebuvo investuotos lėšos, gautos už parduotą (duomenys neskelbtini) esantį butą, (duomenys neskelbtini) esantis namas buvo įgytas už kreditines lėšas iš AB „Swedbank“, tai pripažino ir pati ieškovė savo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose, todėl nėra jokio pagrindo ieškovei kompensuoti neva jos turėtas ir investuotas asmenines lėšas, nes nei ji turėjo asmeninių lėšų, nei pajamos, gautos pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini) buvo panaudotos kitam turtui įsigyti. 

4.6.                      Ieškovė apie pinigų investavimą (tikrai ne iš kredito lėšų) į finansines priemones visada žinojo ir pritarė, jokių pretenzijų dėl to atsakovui nereiškė, pati buvo davusi sutikimą investuoti. Todėl, net jei ir būtų buvę prarastos kažkokios sumos dėl objektyvios investavimo rizikos, ji neturėtų teisės į nuosavybės sumažėjimo kompensavimą.

4.7.                      Pagal 2017 m. gruodžio 12 d. statomo buto, esančio (duomenys neskelbtini), rezervavimo sutartį buvo įnešta ne 25 325 Eur, kaip nurodo ieškovė, o 11 325 Eur ir 5 470 Eur (iš viso 16 795 Eur). 2016 m. gruodžio 19 d. buvo padarytas 14 000 Eur mokėjimo pavedimas, tačiau iš šio pavedimo 8 530 Eur buvo įskaityta mokėjimams už Z. V. statomą butą. Kad sumokėti pinigai buvo prarasti, yra kalta pati ieškovė. Klausimas dėl šalių santuokos nutraukimo buvo sprendžiamas keletą kartų, pradedant nuo 2016 m. Šalys ketino santuoką nutraukti bendru susitarimu, atsakovui būtų likęs turtas, adresu (duomenys neskelbtini), su visa paskola, o L. K. pageidavo, kad jai būtų nupirktas atskiras butas. Tuo remiantis sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), rezervavimo sutartis ir įneštas avansas. Ieškovė pati išsirinko butą, apžiūrėjo, tuo tikslu (duomenys neskelbtini) buvo nupirktas ir sandėliukas (jau 2019 m. pradžioje). Tačiau paskui ieškovė persigalvojo, buto atsisakė, o atsakovas neturėjo lėšų jam iki galo įsigyti (nes ieškovė nesutiko, kad būtų parduotas nebaigtas namas, esantis (duomenys neskelbtini)). Tai dėl ieškovės permainingų norų šalys prarado įmokėtą avansą, todėl ne atsakovas ieškovei, o ji atsakovui turėtų kompensuoti prarastas lėšas.

5.       Atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį trečiasis asmuo UAB „Gavera“ nurodė, kad dėl šalių santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, kompensacijos priteisimo, santuokos metu įgytų prievolių statuso ir jas vykdysiančio asmens nustatymo, teisinių santykių tarp atsakovo ir trečiojo asmens Z. V. UAB „Gavera“ neturi jokio teisinio materialinio suinteresuotumo, todėl dėl šių reikalavimų pagrįstumo pasisakyti negali ir palieka juos spręsti teismo nuožiūra.

6.       Atsakovas M. G. pareiškė priešieškinį ieškovei, juo prašė: 1) pripažinti, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo šalių bendroji dalinė nuosavybė lygiomis dalimis; 2) priteisti iš ieškovės regreso tvarka 4 523,86 Eur už įvykdytą solidariąją prievolę; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsakovo priešieškinio argumentai:

6.1.                      Gautos lėšos už parduotą butą (duomenys neskelbtini), nebuvo ieškovės asmeninė nuosavybė, nes butas buvo šalių bendroji dalinė nuosavybė, todėl ir lėšos, gautos jį pardavus, buvo bendroji nuosavybė. Nors šis butas buvo įgytas ieškovės vardu iki šalių santuokos įregistravimo, tačiau tuo metu šalys jau metus laiko gyveno kartu ir nutarė būstą įgyti šeimai, planavo vestuves. Būstas buvo įgytas už banko kreditą, kreditavimo sutartis su banku sudaryta 2002 m. liepos 8 d., o šalių santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Todėl bendrai mokėjo kreditą už šį butą, bendrai jį įrenginėjo, nes jis buvo tik su daline apdaila, kitus vidaus apdailos darbus atliko patys iš bendrų lėšų. Kreditą už butą nuo kreditavimo sutarties sudarymo 2002 m. liepos 8 d. (šalių vestuvių išvakarės) iki buto pardavimo mokėjo santuokoje iš bendrų lėšų, sulyginus hipotekos lakšte esančius duomenis (prievolės dydis 109 250 Lt) ir 2006 m. vasario 15 d. pardavimo sutartyje nurodytą mokėtiną bankui sumą – 93 878 Lt, matyti, kad santuokos metu buvo sumokėta 15 372 Lt (4 452,04 Eur) paskolos (tiek ji sumažėjo). Ši suma atspindi tik paties kredito grąžintą dalį, neįskaitant, kiek buvo per tą laiką sumokėta palūkanų, o palūkanų turėjo būti sumokėta daug daugiau nei grąžinta paskolos. Butą pirko šeimai, susitarimas buvo įsigyti šį butą kaip bendrąją nuosavybę, todėl nors jis buvo įformintas tik vienos L. K. vardu, tačiau buvo jų dalinė nuosavybė. Todėl jį pardavus ir lėšos buvo bendroji nuosavybė.

6.2.                      Santuokos metu bendram turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti ir įrengti panaudoti keturi kreditai pagal sutartis su AB „Swedbank“: Nr. 059081-FA, Nr. 06-012441-FA, Nr. 07-00723-FA, 08-063728-FA. Per visą šalių bendrą gyvenimą ieškovė bankui paskolų nemokėjo, ilgą laiką nedirbo, prie šeimos gerovės neprisidėjo arba prisidėjo minimaliai, iš esmės buvo atsakovo išlaikoma. Už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2021 m. kovo 10 d., kai kreditus mokėjo L. K., ji pareiškė regresinį reikalavimą priteisti jai 1/2 dalį įvykdytos solidariosios prievolės, t. y. 3 765,70 Eur. Ankstesniu laikotarpiu, kai jau šalys negyveno kartu, kreditą mokėjo vienas atsakovas. Nors bendro ūkio jie nevedė praktiškai jau nuo 2018 m. pradžios, tačiau visiškai atskirai pradėjo gyventi nuo 2018 m. birželio mėnesio, todėl, siekdamas išvengti neproduktyvių ginčų, reiškia reikalavimą priteisti atsakovui pusę lėšų, sumokėtų bankui pagal solidariąsias prievoles nuo 2018 m. birželio mėnesio. Laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2019 m. spalio 15 d. yra bankui sumokėjęs pagal keturias kredito sutartis iš viso 8 300,25 Eur. Kadangi nuo 2021 m. balandžio mėnesio nei atsakovas, nei ieškovė nevykdė solidariosios prievolės bankui, tai bankas ketino vienašališkai nutraukti kredito sutartis ir hipoteka įkeistą namą parduoti iš varžytynių. Todėl, siekdamas išvengti tokio nuostolio, buvo priverstas tartis dėl kredito sutarčių pakeitimo, atidedant paskolos grąžinimą pusei metų, mokant kol kas tik palūkanas. 2021 m. gruodžio 22 d. sumokėjo 747,46 Eur sukauptų palūkanų. Pridėjus šią sumą, bendra suma, kuria atsakovas dengė solidariąsias prievoles, yra 9 047,71 Eur. Įvykdęs solidariosios prievolės dalį įgijo regreso teisę reikalauti iš bendraskolės pusės įvykdytos prievolės, t. y. 4 523,86 Eur.

7.       Ieškovė ir tretieji asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų į atsakovo priešieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. spalio 21 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies:

8.1.                      Po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė:

8.1.1.                      pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini); 295/1880 dalis žemės sklypo, 1/6 dalį vandentiekio tinklų – vandentiekio įvado, 1/6 dalį nuotekų šalinimo tinklų – buitinių nuotekų išvado, esančių adresu (duomenys neskelbtini);

8.1.2.                      50 vnt. UAB „Margedas“, 50 vnt. UAB „Gavera“ ir 13 vnt. UAB „Skaitvedys“ akcijų.

8.2.                      Po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė:

8.2.1.                      gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), su 0,0972 ha valstybinio žemės sklypo nuomos teise;

8.2.2.                      50 vnt. UAB „Margedas“, 50 vnt. UAB „Gavera“ ir 12 vnt. UAB „Skaitvedys“ akcijų.

8.3.                      Priteisė iš ieškovės 28 014,48 Eur piniginę kompensaciją atsakovui už ieškovei tekusį natūra didesnės vertės turtą.

8.4.                      Priteisė ieškovei 3 765,70 Eur skolą iš atsakovo už įvykdytus solidariuosius kreditinius įsipareigojimus AB „Swedbank“.

8.5.                      Priteisė atsakovui M. G. 2 909,03 Eur skolą iš ieškovės už įvykdytus solidariuosius kreditinius įsipareigojimus AB „Swedbank“.

8.6.                      Netenkino ieškovės reikalavimo dėl ieškinio senaties taikymo atsakovo priešieškinio reikalavimui dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pripažinimo ieškovės ir atsakovo bendrąja daline nuosavybe lygiomis dalimis.

8.7.                      Pripažino, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), buvo atsakovo ir ieškovės bendroji dalinė nuosavybė lygiomis dalimis.

8.8.                      Nustatė, kad prievolė pagal 2018 m. kovo 23 d. neprocentinę paskolos sutartį, sudarytą tarp trečiojo asmens Z. V. ir atsakovo, yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė.

8.9.                      Paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

9.       Teismo

9.1.                      Teismas, remdamasis atsakovo banko sąskaitos išrašais, nustatė, jog trečiasis asmuo Z. V. į atsakovo banko sąskaitą 2018 m. kovo 23 d. pervedė 7 000,00 Eur sumą, pavedimo paskirtyje nurodė „skolos grąžinimas“, 2018 m. balandžio 3 d. pervedė 30 000,00 Eur sumą, pavedimo paskirtyje nurodė „skolos grąžinimas“. Pagal byloje esančius M. G. ir Z. V. banko sąskaitų išrašus, Z. V. atsakovui yra pervedimus atlikusi 2015 m. lapkričio 24 d. – 10 000 Eur , 2016 m. gegužės 23 d. – 16 600 Eur, 2017 m. balandžio 27 d. – 3 000 Eur, 2018 m. kovo 23 d. – 7 000 Eur, 2018 m. balandžio 3 d. – 30 000 Eur, 2018 m. gegužės 15 d. – 1 000 Eur. Iš viso trečiasis asmuo Z. V. yra pervedusi 67 600 Eur. Atsakovas Z. V. pavedimą yra atlikęs 2016 m. gruodžio 8 d. – 5 000 Eur.

9.2.                      UAB „Norinta“ 2016 m. gruodžio 19 d. kasos pajamų orderis, Z. V. buto (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis, M. G. 2017 m. gruodžio 19 d. mokėjimo pavedimas UAB „Norinta“ bei UAB „Norinta“ mokėjimų apyvartos duomenys patvirtina, jog už butą, esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kuris priklauso Z. V. asmeninės nuosavybės teise, iš viso buvo sumokėta 31 180 Eur, iš jų 22 650 Eur 2016 m. gruodžio 19 d. sumokėjo Z. V., o 8 530 Eur buvo įskaityta iš 2017 m. gruodžio 19 d. M. G. pavedimo. Šie duomenys ir 2018 m. kovo 21 d. buto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties duomenys, pagal kuriuos Z. V. pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą už 54 000 Eur, paneigia ieškovės argumentus, jog Z. V. neturėjo asmeninių santaupų ar pakankamai lėšų pinigams paskolinti. Priešingai, byloje nėra pateikta duomenų, jog tokią sumą būtų turėjęs paskolinti atsakovas ir ginčijamais pinigų pervedimais atsakovui būtų buvusi grąžinta skola. Trečiojo asmens paaiškinimais taip pat nustatyta, jog pervedant paskolos pinigus mokėjimo paskirtis „skolos grąžinimas“ liko iš ankstesnio pavedimo sesei, jai grąžinant 15 000 Eur skolą, tai taip pat patvirtina Z. V. banko išrašų duomenys. Remiantis atsakovo paaiškinimais nustatyta, jog jo mama turėjo individualią veiklą, dirbo dantų technike ir jos pajamos buvo geros, be to, turėjo parduodamo turto, jį realizavusi mama paremdavo ir jo šeimą, dovanodavo pinigų, pavyzdžiui, padovanojo povestuvinę kelionę, virtuvinius baldus ir panašiai, mama skolinosi pinigų iš sesės, kai reikėjo sumokėti už butą, esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir su ja atsiskaitė, vos pardavė butą Bandužių g. Teismas iš trečiojo asmens ir jos atstovės paaiškinimų nustatė, kad buto Bandužių g. pardavimo metu Z. V. jau gyveno naujame visiškai įrengtame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nebuvo skolinga savo buvusiam sutuoktiniui, turėjo pakankamai lėšų tiek grąžinti sesei 15 000 Eur skolą, tiek paskolinti 37 000 Eur M. G. prašymu namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai. Nors Z. V. neprisiminė apie 2018 m. kovo 23 d. rašytinę paskolos sutartį, jos sudarymo aplinkybes, tačiau patvirtino, jog ant sutarties tikrai yra jos parašas, o sutartyje užfiksuotas faktas tikrai įvyko jai atlikus būtent tokios sumos bankinius pavedimus. Duodama paaiškinimus Z. V. taip pat nurodė, jog pasitikėjo sūnumi, skolino pinigų namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai, kuris įgytas ieškovės ir atsakovo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl mano, jog pinigus gali grąžinti tiek sūnus, tiek ieškovė. Atsakovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog, gavęs 37 000 Eur sumą, atsakovas 2018 m. balandžio 3 d. 30 000,00 Eur sumą pervedė UAB „Norinta“, pavedimo paskirtyje nurodydamas „avansinis mokėjimas“, ji buvo mokama už namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbus. Dalis pinigų pervesta ieškovei, dalis panaudota kredito įmokoms dengti bei einamosioms išlaidoms, kas patvirtina, jog gauta suma buvo panaudota šeimos poreikiams. Visuma rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimai patvirtina, jog paskolos sutartis buvo reali, priešingai, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių teiginius, jog tai M. G. buvo paskolinęs mamai pinigų ir atliktais pinigų pavedimais skola buvo grąžinta, todėl teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl paskolos sutarties tarp M. G. ir Z. V. laikymo nesudaryta. Nors paskolos sutartis su Z. V. buvo sudaryta atsakovo M. G. vardu, tačiau sutarties sudarymo metu L. K. ir M. G. dar gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, paskolos pinigai panaudoti šeimos interesams tenkinti, todėl skolą Z. V. teismas pripažino bendra sutuoktinių prievole.

9.3.                      Teismas pažymėjo, kad ieškovė poziciją apie savo asmenines lėšas, investuotas į bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui priklausantį turtą, nurodė patikslintame ieškinyje, nagrinėjant santuokos nutraukimo civilinę bylą Nr. e2-205-793/2020, dar anksčiau teikė prašymą dėl papildomų įrodymų pridėjimo, nurodydama, kad teikia papildomus rašytinius įrodymus, patvirtinančius ieškovės turėto turto pardavimą, gautas pinigines lėšas, kurios buvo panaudotos ginčo turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti, įrengti. Tuo tarpu pradiniame ieškovės ieškinyje aplinkybės dėl asmeninių piniginių lėšų panaudojimo nėra nurodytos, todėl teismas laikė, kad, pateikiant ieškinį, ginčo dėl minimų aplinkybių tarp šalių nebuvo. Iš esmės apie ieškovės asmeninių lėšų panaudojimą šalių bendram turtui įsigyti ir įrengti, kurios gautos ieškovei pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), nurodyta 2022 m. sausio 20 d., todėl teismas laikė, kad nuo šios datos atsakovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Dėl šios priežasties teismas konstatavo, kad atsakovo priešieškinio reikalavimui dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja daline nuosavybe pareikšti ieškinio senatis nėra praleista, todėl teismas atmetė ieškovės atstovo prašymą dėl ieškinio senaties šiam reikalavimui taikymo.

9.4.                      Teismas nustatė, kad ieškovei laikotarpiu nuo 2002 m. liepos 2 d. iki 2006 m. vasario 27 d. priklausė butas, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtam butui pirkti 2002 m. liepos 8 d. tarp ieškovės ir AB Lietuvos žemės ūkio banko buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 1/817, o 2002 m. liepos 11 d. sudarytas hipotekos sandoris. 2006 m. vasario 5 d. tarp ieškovės ir E. Č. sudaryta sutartis, jos pagrindu ieškovė pardavė butą už 92 678,41 Eur (320 000 Lt), iš jų 27 188,95 Eur (93 878 Lt) pervesti būsto paskolos likučiui padengti. (duomenys neskelbtini) parapijos 2022 m. rugsėjo 21 d. pažyma patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas 2002 m. gegužės 29 d. išklausė išsamų pasiruošimo santuokai kursą, 2002 m. birželio 3 d. užsiregistravo bažnytinei santuokai, o 2002 m. birželio 22 d. priėmė santuokos sakramentą. Pagal 2002 m. gegužės 10 d. statybos rangos sutartį rangovė UAB „Viremidos investicijos“ ir užsakovė L. K. susitarė, jog užsakovė už butą Nr. 5 sumoka 5 500 Lt avansą, likusius 109 500 Lt įsipareigoja sumokėti iki 2002 m. birželio 17 d., o rangovė įsipareigoja iki 2002 m. birželio 15 d. pateikti butą eksploatuoti. 2002 m. liepos 11 d. hipotekos sandoris patvirtina, jog visa 109 500 Lt suma buvo gauta imant kreditą.

9.5.                      Atsakovas savo indėlį į bendrą įnašą ginčo butui įsigyti įrodinėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma apie laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. gautas pajamas, motyvuodamas tuo, kad gaudavo geras pajamas ir turėjo visas galimybes finansiškai prisidėti prie pradinio įnašo taupymo. Tuo tarpu ieškovė atsakovo teiktų įrodymų neginčijo, duomenų, patvirtinančių, kad turėjo asmeninių lėšų būsto pradiniam įnašui sumokėti, nei žodžiu, nei raštu į bylą neteikė. Atsakovas teikdamas paaiškinimus taip pat nurodė, kad būstas įgytas su daline apdaila. Butą įrengė kartu su ieškove santuokos metu. Teismas neturėjo pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimais, įvertinęs tai, jog prieš duodant paaiškinimus jis prisiekė ir buvo įspėtas dėl priesaikos sulaužymo pasekmių, be to, ieškovė dėl šių aplinkybių prieštaravimų neteikė, įrodymų, paneigiančių atsakovo dėstomas aplinkybes, byloje nėra.

9.6.                      Teismas konstatavo, kad byloje esantys duomenys ir šalių paaiškinimai teikia pagrindą išvadai, kad būstas buvo įgytas šalių bendriems poreikiams. Byloje nėra ginčo dėl to, jog šalys vedė bendrą ūkį, paskola būstui pirkti ieškovės paimta jau būnant bažnytinėje santuokoje su atsakovu. Dar daugiau, būsto kreditas nuo pirmų įmokų buvo mokamas santuokos metu, pats būstas įrengtas santuokos metu, jame šalys ir gyveno. Pažymėtina, jog įsigyjant butą buvo įneštas 5 500 Lt avansas, t. y. tokią sumą turėjo būti sukaupusi ieškovė ar ieškovė su atsakovu kartu, o likusi 109 500 Lt suma buvo dengta paimtu kreditu, kurio įmokas iki buto pardavimo mokėjo šalys gyvendamos kartu santuokoje, pažymėtina ir tai, jog parduodant butą likusi nepadengta kredito suma sudarė 93 878 Lt. Būtent šios aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad būstą buvo siekiama įgyti kaip abiejų šalių bendrąją nuosavybę šeimos poreikiams tenkinti. Vien tik ieškovės nurodyta aplinkybė, jog būstas buvo įregistruotas asmeninės nuosavybės teise ir tai išreiškia ieškovės siekį būstą įsigyti asmeninės nuosavybės teise, savaime nesudaro pagrindo netenkinti priešieškinio reikalavimo. Teismas pripažino, kad butas įgytas lygiomis dalimis.

9.7.                      Teismas pažymėjo, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad jų prievolė kreditorei AB „Swedbank“ pagal sudarytas sutartis yra solidari. Be to, kreditas buvo skirtas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiam gyvenamajam namui, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti, jo statybos darbams pabaigti, vidaus remontui atlikti, t. y. šeimos poreikiams tenkinti. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, jog atsakovas iš bendrų namų, esančių (duomenys neskelbtini), išsikraustė 2018 m. gruodžio 25 d., kas buvo konstatuota ir Klaipėdos apygardos 2021 m. sausio 15 d. sprendime sprendžiant dėl atsakovo prievolės pobūdžio UAB „Margedas“. Nors atsakovas priešieškinyje nurodo, kad su ieškove negyveno nuo 2018 m. birželio mėnesio, tačiau teismo posėdžio metu patvirtino, kad galutinai atskirai gyventi pradėjo nuo 2018 m. gruodžio 25 d., todėl teismas laikė, kad nuo šios dienos šalys nebevedė bendro ūkio, o iki 2018 m. gruodžio 25 d. šalių mokamos kredito įmokos buvo panaudotos šeimos poreikiams patenkinti iš bendrų šeimos lėšų, todėl pagrindą reikalauti skolos regreso tvarka iš kito galima nuo 2018 m. gruodžio 25 d.

9.8.                      Remiantis banko sąskaitų išrašais, ieškovė laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2021 m. kovo 10 d. yra sumokėjusi 7 531,39 Eur įmokų AB „Swedbank“, todėl teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti jai pusę atliktų įmokų regreso tvarka, t. y. 3 765,70 Eur.

9.9.                      Atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 25 d. iki 2019 m. spalio 15 d. pagal kredito sutartį Nr. 04-059081-FA sumokėjo 1 915,11 Eur, pagal kredito sutartį Nr. 06-012441-FA sumokėjo 68,36 Eur, pagal kredito sutartį Nr. 07-007231-FA sumokėjo 1 387,45 Eur, pagal kredito sutartį Nr. 08-063728-FA sumokėjo 1 699,67 Eur paskolos dalies įmokų, sukauptos paskolos palūkanų ir delspinigių už pradelstą skolą. Iš viso sumokėjo 5 070,59 Eur. Atsakovas taip pat 2021 m. gruodžio 22 d. kreditorei AB „Swedbank“ atliko 747,46 Eur pavedimą pagal 2021 m. gruodžio 22 d. susitarimą dengdamas palūkanas, delspinigius. Todėl teismas priteisė atsakovui iš ieškovės regreso tvarka 2 909,03 Eur už įvykdytą solidariąją prievolę.

9.10.                      Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju civilinėje byloje ginčo ribos apibrėžtos ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimais ir atsakovo priešieškinio reikalavimais, išskyrus ieškovės reikalavimus, kurie išnagrinėti daliniu sprendimu. Nagrinėjamoje byloje nėra pareikštas ieškovės reikalavimas priteisti 75 530,50 Eur kompensaciją iš atsakovo, nėra už tokį reikalavimą sumokėtas žyminis mokestis, ieškinys nuo 2021 m. balandžio 26 d. nebuvo tikslintas, priešinga šalis gynėsi nuo aiškiai procesiniame dokumente pareikštų reikalavimų, o į baigiamojoje kalboje nurodytą padidintą reikalavimo sumą šalys neturėjo galimybės atsikirtinėti, todėl teismas, neperžengdamas patikslinto ieškinio ribų, netyrė, nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės atstovo paskutiniame teismo posėdyje teikiamų paaiškinimų ar baigiamojoje kalboje nurodytų faktų, susijusių su naujomis aplinkybėmis dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo 151 061 Eur suma, dėl kurių teismas pasisakė 2022 m. birželio 8 d. nutartyje, netenkindamas pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo.

9.11.                      Teismas taip pat pažymėjo, kad dėl 88 783,81 Eur sumos panaudojimo ne pagal paskirtį yra pasisakę Klaipėdos apylinkės teismas bei Klaipėdos apygardos teismas, o proceso šalys bylą nagrinėjant iš naujo šioje dalyje iš esmės naujų paaiškinimų, papildomų įrodymų į bylą neteikė. Byloje įvertinęs pateiktus įstaigų, vykdančių azartinius lošimus, pranešimus, kurie patvirtina, kad atsakovas santuokos su ieškove laikotarpiu nebuvo nuolatinis paminėtų įstaigų lankytojas ir periodiškai nedalyvaudavo rengiamuose azartiniuose lošimuose, tai, jog ieškovė atsakovui nereiškė pretenzijų dėl papildomos paskolos gavimo, nereiškė nesutikimo dėl pinigų investavimo į finansines priemones, šias pretenzijas ieškovė atsakovui pradėjo reikšti tik santuokos nutraukimo laikotarpiu, pati ieškovė teikdama teismui pradinį ieškinį teigė, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), „buvo nupirktas iš kredito lėšų, gautų atsakovo M. G. su kreditoriumi AB „Swedbank“ sudarytų kredito sutarčių Nr. 04-059081-FA, Nr. 06-012441-FA, Nr. 07-007231-FA, Nr. 08-063728-FA pagrindu“, ir byloje nesant kitų pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų, jog minėtas turtas buvo pirktas už kitas pinigines lėšas, teismas konstatavo, kad byloje esantys duomenys nesuteikia pagrindo teismui nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir atsakovo dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sumažinti 88 783,81 Eur suma.

9.12.                      Teismas nustatė, kad 2017 m. gruodžio 12 d. tarp atsakovo ir UAB „Norinta“ buvo sudaryta statomo buto rezervavimo sutartis Nr. 17-12-12, pagal kurią atsakovas užsakė, o UAB „Norinta“ įsipareigojo rezervuoti atsakovui butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta perkamo buto kaina – 55 000,00 Eur. Sutarties 2.1 punktas patvirtina, jog sutarties sudarymo metu atsakovas buvo įnešęs 11 325,00 Eur į UAB „Norinta“. Pagal sutarties 2.2 punktą per 3 dienas nuo sutarties pasirašymo pirkėjas turi sumokėti 14 000 Eur dydžio dalinio mokėjimo įmoką. Pagal sutarties 3.1 punktą šalys įsipareigojo sudaryti notarinę buto pirkimo–pardavimo sutartį iki 2019 m. sausio 10 d. Atsakovo pateikti banko sąskaitų išrašai, paaiškinimai, UAB „Norinta“ atstovės paaiškinimai bei mokėjimų apyvartos duomenys patvirtina, jog atsakovas UAB „Norinta“ 2016 m. kovo 16 d. pervedė 3 325 Eur nurodydamas įmokos paskirtį „rezervacijos mokestis“, 2016 m. gegužės 23 d. pervedė 8 000 Eur nurodydamas įmokos paskirtį „rezervacijos mokestis“, 2017 m. gruodžio 19 d. pervedė 14 000 Eur nurodydamas įmokos pavadinimą „pagal sutartį“, iš šios sumos 8 530 Eur įskaityta įmoka už Z. V. butą, esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Taigi už statomą butą, adresu (duomenys neskelbtini), iš viso UAB „Norinta“ buvo pervesta 16 795 Eur. Sutarties 2.4 punkte buvo nustatyta, jog jeigu nesudaroma notarinė pirkimo–pardavimo sutartis, buto daliniai mokėjimai (11 325 Eur) nėra grąžinami. Rezervacijos mokestis yra įskaitomas kaip bauda už sutarties sąlygų nevykdymą. Byloje nėra pateikta duomenų ir rašytiniai įrodymai nepagrindžia, kokiu pagrindu negrąžinama 11 325 Eur dalinius mokėjimus viršijanti sumokėta suma, iš viso 5 470 Eur. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens paaiškinimais nustatyta, jog kaip bauda už notarinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymą negrąžinama visa sumokėta suma. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovė ar atsakovas kreipėsi su reikalavimu į UAB „Norinta“ dėl nurodytos sumos grąžinimo, nesutarus dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, pati statomo buto rezervavimo sutartis ir joje prisiimti šalių įsipareigojimai nėra nuginčyti. Teismas konstatavo, kad šios bendros sutuoktinių lėšos buvo panaudotos tikslais, susijusiais su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, atsakovui sudarius sandorį šeimos (ieškovės) interesais, ieškovei apie sandorį žinant, todėl dėl sutarties nevykdymo kilusios pasekmės, patirtas lėšų praradimas buvo bendra sutuoktinių prisiimta rizika. Nors ieškovės atstovas tvirtino, jog ieškovė apie sandorį nieko nežinojo, mano, jog atsakovas tokiu sandoriu su savo draugu UAB „Norinta“ direktoriumi siekia dirbtinai sumažinti bendrąją sutuoktinių nuosavybę, tačiau ieškovės atstovo teiginius patvirtinančių duomenų nėra pateikta, priešingai, pačios ieškovės į bylą pateikta statomo buto rezervavimo sutarties kopija su priedais, UAB „Norinta“ atstovės paaiškinimai apie aktyvų ieškovės dalyvavimą buto parinkimo, rezervavimo procese paneigia ieškovės nurodomas aplinkybes.

9.13.                      Nors šalių santuoka nutraukta Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimu Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo palikus nepakeistą, tačiau, neišsprendus šalių ginčo dėl turto padalijimo, šalys teismo posėdžio metu išreiškė sutikimą, jog šalių turtas dalytinas pagal vertę šio ginčo išsprendimo metu, t. y. prašė teismo vadovautis aktualiausia ginčo momentu turto verte. Dalijant turtą šalys nesutarė dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), vertės. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pažymėjo, jog nurodytą turtą atsakovas bandė parduoti už 200 000 Eur; pateikė į bylą 2022 m. sausio 21 d. UAB „Archkubas“ konsultaciją Nr. 2022/01/17-A165, kurioje nurodyta, jog nuomojamame iš valstybės 0,0972 ha ploto žemės sklype nebaigto statyti 218,34 kv. m gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kaina rinkoje (2022 m. sausio 21 d.) galėtų siekti 210 000 Eur. Tuo tarpu atsakovas į bylą pateikė UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas 2022 m. sausio 3 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 92354VAT_2022 GTA KLAI, kurioje vertinamo turto rinkos vertė 2022 m. sausio 3 d. nustatyta 146 000 Eur. Atsakovas teismo posėdžio metu pažymėjo ir tai, jog ieškovės konsultacijos pradiniame lape pavaizduotas ne šalių turtas, tokia konsultacija negalima remtis. Įvertinęs tai, jog šalys remiasi to paties laikotarpio 2022 m. sausio mėnesio nekilnojamojo turto vertinimu, į tai, jog UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas ataskaitoje nurodyti aiškūs turto vertinimo kriterijai ir metodai, vertintojo išanalizuoti duomenys surinkti vertinamo turto apžiūros metu, pateikti kadastrinių matavimų byloje duomenys, žemės sklypo plane ir NTR Centrinio duomenų banko 2022 m. sausio 5 d. išraše pateikti duomenys; įvertinta nekilnojamojo turto rinka ir jos pokytis, turto vertinimas atliktas pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus, taikytos statybos baigtumo ir bendro ploto pataisos, taip pat atsižvelgęs į tai, jog ieškovės konsultacija yra tik informacinio pobūdžio dokumentas (skirtas tik užsakovui), kuris neatitinka turto vertinimo ataskaitos turinio, teismas konstatavo, kad atsakovo pateiktas turto vertinimas yra labiau pagrįstas išsamiu objekto tyrimo ir skaičiavimų aprašymu, tyrimo ir skaičiavimo aprašyme nėra prieštaravimų, dėl kurių galima būtų abejoti išvadų pagrįstumu, o ieškovės pateikta konsultacija nėra informatyvi, pasirinkti lyginamieji objektai 3 iš 4 visiško baigtumo, nenurodyti duomenys dėl lyginamų objektų pataisų taikymo, abejonių kelia ne tyrimo objektui priskirtina fotonuotrauka pradiniame konsultacijos lape, todėl laikė, jog turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė nustatytina pagal UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas ataskaitoje nurodytą 146 000 Eur vertę. Todėl viso šalių bendro turto vertė sprendimo priėmimo dieną yra 354 516,40 Eur.

9.14.                      Pagal atsakovo teiktus banko sąskaitų išrašus, duomenis apie paskolų sujungimą, ieškovas ir atsakovė yra solidariai atsakingi AB „Swedbank“ pagal dvi kredito sutartis Nr. 04-059081-FA ir Nr.07-007231-FA, kurių bendras paskolų likutis, 2022 m. rugsėjo 26 d. duomenimis, yra 111 010,13 Eur. Pagal 2018 m. kovo 23 d. paskolos sutartį su Z. V. šalys turi solidarią 37 000 Eur skolą. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo finansinės prievolės UAB „Norstatus“, UAB „Gavera“ ir UAB „Magredas“ yra asmeninės atsakovo prievolės, teismas apskaičiavo, kad ieškovės ir atsakovo bendrą solidariųjų įsipareigojimų sumą sprendimo priėmimo dieną sudaro 148 010,13 Eur (111 010,13 Eur + 37 000 Eur).

9.15.                      Teismas nustatė, kad atsakovas name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), negyvena nuo 2018 metų gruodžio 25 d., šiame name gyvena ieškovė su dukromis, kurios šiame name gyvena beveik visą savo gyvenimą, byloje nėra pateiktų įrodymų ir duomenų, kur ieškovė galėtų išsikelti iš namų su nepilnamečiu vaiku ir kita jau pilnamete dukra, nes jos prašomas priskirti turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nebaigtos statybos, neįrengtas, netinkamas gyventi. Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl turto priskyrimo atsakovui vien dėl atsakovo vykdomo kredito įmokų administravimo kaip nepagrįstus, tuo labiau jog bylos įrodymai patvirtina, kad tam tikru laikotarpiu būtent ieškovė mokėjo įmokas pagal kredito sutartis. Todėl teismas netenkino ieškovės reikalavimo atsakovui priteisti turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, o ieškovei – nebaigtos statybos namą, esantį (duomenys neskelbtini).

9.16.                      Konstatavus, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo ieškovės ir atsakovo bendroji dalinė nuosavybė, todėl ir lėšos, gautos iš turto pardavimo, taip pat laikytinos bendromis ieškovės ir atsakovo piniginėmis lėšomis, taip pat ieškovei neįrodžius, jog asmeninėmis lėšomis ji prisidėjo prie šalių bendro turto, esančio (duomenys neskelbtini), įgijimo ar pagerinimo, nėra pagrindo ieškovei priteistino turto vertę sumažinti 65 454,12 Eur suma, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog netenkino ieškovės reikalavimų dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo 114 108,81 Eur suma, ir nesant kitų reikšmingų faktų ar aplinkybių teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

9.17.                      Teismas, nustatęs, kad ieškovei sprendimu priteisiamos turto dalies reali vertė atėmus pusę solidariųjų įsipareigojimų sumos sudaro 131 267,61 Eur, o atsakovui tenkančio turto reali vertė atėmus pusę solidariųjų įsipareigojimų sumos sudaro 75 238,65 Eur, priteisė atsakovui iš ieškovės 56 028,96 Eur kompensaciją.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Apeliaciniu skundu ieškovė L. K. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimą pakeisti:

10.1.                      atsakovui priteisti pastatą – gyvenamąjį namą, 295/1880 dalis žemės sklypo, 1/6 dalį vandentiekio tinklų – vandentiekio įvado, 1/6 dalį nuotekų šalinimo tinklų – buitinių nuotekų išvado, esančius (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 202 000 Eur, o ieškovei priteisti nebaigtos statybos gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 210 000 Eur, ir 85 781,47 Eur kompensaciją. Atsakovo priešieškinį atmesti.

10.2.                      Arba atsakovui priteisti 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo, 295/3760 dalis žemės sklypo, 1/12 dalį vandentiekio tinklų – vandentiekio įvado, 1/12 dalį nuotekų šalinimo tinklų – buitinių nuotekų išvado, adresu (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 101 000 Eur; ir 1/2 dalį nebaigtos statybos gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 105 000 Eur, o ieškovei – 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo, 295/3760 dalis žemės sklypo, 1/12 dalį vandentiekio tinklų – vandentiekio įvado, 1/12 dalį nuotekų šalinimo tinklų – buitinių nuotekų išvado, adresu (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 101 000 Eur, 1/2 dalį nebaigtos statybos gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 105 000 Eur, ir 122 508,53 Eur kompensaciją. Atsakovo priešieškinį atmesti.

10.3.                      Priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

11.1.                      Teismas, pripažindamas butą, esantį (duomenys neskelbtini), šalių bendrąja daline nuosavybe, iš esmės rėmėsi tik atsakovo paaiškinimais, kurie nebuvo pagrįsti jokiais tinkamais ir leistinais įrodymais, teismas apskritai nevertino rašytinių įrodymų, šalių elgesio sudarant sandorius, susijusius su ginčo turto įsigijimu, taip pat nevertino ir paties atsakovo ankstesnių paaiškinimų bei teismų nustatytų faktų.

11.2.                      Ieškovės valia buvo įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise, nes būtent ji asmeniškai sudarė sandorius, susijusius su turto įsigijimu / pardavimu. Atsakovas nė viename iš šių sandorių nedalyvavo. Ieškovei kreipiantis į kredito įstaigą dėl kredito sutarties sudarymo apie atsakovą nebuvo teikiami jokie duomenys, jo turtinė padėtis nebuvo vertinama ir t. t. Tuo tarpu kredito įstaigai suteikiant ieškovei kreditą buvo įvertintos ieškovės asmeninės pajamos kaip pakankamos, kad būtų sudaryta kredito sutartis. Dar daugiau, sprendimas dėl būsto įsigijimo buvo priimtas ieškovės dar iki santuokos sudarymo, ji nusprendė įsigyti iš esmės vienišam asmeniui tinkamą gyventi būstą, nes butas yra vieno kambario. Juridinių faktų, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nėra. Be to, aplinkybę, jog tuo metu šalys kiekviena turtą siekė įsigyti asmeninėn nuosavybėn, patvirtina ir faktas, kad atsakovas santuokos metu sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 6-2939 dėl 1/2 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurią įregistravo kaip savo asmeninę nuosavybę.

11.3.                      Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-205-793/2020 atsakovas M. G. teismo posėdžio metu teikdamas paaiškinimus pripažino faktines aplinkybes, kad:

11.3.1.                      Butas, esantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė ieškovei;

11.3.2.                      ieškovei 2006 m. vasario 15 d. sudarius pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1MS-2042, gautomis asmeninėmis lėšomis ieškovė įvykdė savo asmeninius įsipareigojimus AB Lietuvos žemės ūkio bankui, o likusi pinigų suma buvo panaudota būstui, esančiam (duomenys neskelbtini), įrengti.

11.4.                      Todėl Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2‑205-793/2020 nustatė, kad ieškovė į būstą, adresu (duomenys neskelbtini), investavo 65 454,12 Eur asmeninių lėšų. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, jo 3.2 punkte nurodė: „Byloje pateiktose kredito sutartyse su AB „Swedbank“ aiškiai nurodyta – kredito suteikimo paskirtis – Gyvenamojo namo su žemės sklypo dalimi, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui, apdailai, remontui ir aplinkos tvarkymui. Aplinkybių, kad šalys gautą kreditą panaudojo ne pagal paskirtį – byloje nenustatyta. Todėl ieškovės asmeninės nuosavybės pardavimo faktas savaime nereiškia, kad gautas lėšas ieškovė investavo turto (duomenys neskelbtini) įsigijimui.“ 

11.5.                      Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. sausio 15 d. sprendime  nustatė, kad nors byloje pateiktose kredito sutartyse nurodyta kredito suteikimo paskirtis – gyvenamajam namui su žemės sklypo dalimi, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti, apdailai, remontui ir aplinkai sutvarkyti, o aplinkybių, kad šalys gautą kreditą panaudojo ne pagal paskirtį, byloje nenustatyta, tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog, pardavus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą (2006 m. vasario 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. KlMS-2042 ieškovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)), gautos turto pardavimo lėšos taip pat buvo panaudotos ginčo turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti ir įrengti. Atsakovas byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių minėtą aplinkybę. Todėl apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog, turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo metu investavus 65 454,12 Eur asmeninių ieškovės lėšų, ieškovei priteisto turto vertė mažintina minėta suma. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl į nustatytą prejudicinį faktą teismas privalėjo atsižvelgti priimdamas sprendimą tiek dėl atsakovo priešieškinio, tiek sudarydamas turto balansą, tiek parinkdamas santuokoje įgyto turto padalijimo būdą.

11.6.                      Ieškovė teismo prašė taikyti ieškinio senatį atsakovo priešieškinio reikalavimui dėl buto nuosavybės. Ieškovė nuosavybės teisę į butą įgijo 2002 m. gegužės 10 d. statybos rangos sutarties Nr. KlMS-4187 ir 2002 m. birželio 13 d. priėmimo–perdavimo akto pagrindu. Byloje nustatyta, kad aplinkybės, jog minėtais sandoriais ieškovė įregistravo nuosavybės teisę į ginčo turtą, atsakovui buvo žinomos. Atsakovui buvo žinoma, kad jis jokių teisių į turtą neįregistravo, neįgijo minėtais sandoriais. Todėl ieškovė nesutinka su teismo subjektyvia nuomone, jog nuo 2022 m. sausio 20 d. atsakovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teismo liko neįvertinti minėti paaiškinimai, kad atsakovas visada pripažino, kad butas buvo asmeninė ieškovės nuosavybė.

11.7.                      Šalių santuokos nutraukimo byla pradėta 2019 gegužės 28 d. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nebuvo suformulavęs prašymo, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Be to, jis tokios teisės prašyti neturėjo, nes teismo sprendimu jis pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo. Atitinkamai teismas turėjo nustatyti faktą, kad sutuoktinių turtinėms teisėms teisinės pasekmės atsiranda nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, t. y. 2019 gegužės 28 d. Tuo tarpu prievolės kreditoriui buvo tenkinamos iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto, t. y. atsakovo pajamų, gautų santuokos metu. Todėl teismas neturėjo teisės priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 2 909,03 Eur kompensacijos už kredito įmokas.

11.8.                      Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad atsakovas yra susijęs verslo ir draugystės santykiais su UAB „Norinta“, byloje nėra, be to, šis faktas nustatytas ir bylą nagrinėjusių teismų bei remiantis atsakovo pripažintomis aplinkybėmis. Todėl atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimus teismas turėjo vertinti kritiškai, įvertindamas visumą pateiktų teismui įrodymų. Tačiau, kadangi bylą nagrinėjusi teisėja nebuvo objektyvi ir nešališka, todėl ji rašytiniais įrodymais pagrįstų aplinkybių nevertino, o didesnę įrodomąją reikšmę suteikė iš esmės atsakovo paaiškinimams, kurie nepagrįsti jokiais tinkamais ir leistinais įrodymais.

11.9.                      Name, esančiame (duomenys neskelbtini), statybos darbai pradėti 2018 m. spalio mėnesį. 2015 metais atsakovas į šį turtą investavo 9 000,00 Eur, tokią pat sumą investavo ir 2016 metais. UAB „Norinta“ statybos darbus name atliko 2018 m. vasaros ir rudens sezonais. Šiuos darbus rangovė atliko, kai sklypas su statiniais dar tebepriklausė ŽŪB „Uno“. 2018 m. spalio 16 d. atsakovas nusipirko 17 proc. baigtumo pastatą. Rangovė pinigus už darbus gavo anksčiau, nei buvo atlikti statybos rangos darbai.

11.10.                      Sutuoktiniai jau 2015 m. siekė įgyti namą, esantį (duomenys neskelbtini), mokėjimai buvo atliekami 2015 m., 2016 m., o pats sandoris sudarytas 2018 m. spalio mėn. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir pateikti 2016 m. kovo 16 d. ir 2016 m. gegužės 23 d. mokėjimai. Tuo tarpu rezervavimo sutartis buvo „sudaryta“ 2017 m. gruodžio 12 d., t. y. kai sutuoktiniai gyveno santuokoje, vedė bendrą ūkį ir turėjo tikslą pasistatyti namą (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 12 d. ieškovė neplanavo ir neketino su atsakovu įsigyti buto, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų, kad ieškovė derėjosi dėl turto sudarymo, derino sutarties sąlygas ar kad buvo informuota apie sutarties sudarymą 2017 m. gruodžio 12 d. Teismas net nevertino fakto, kad 2016 m. kovo 16 d. ir 2016 m. gegužės 23 d. 11 325 Eur sumos mokėjimai atlikti nesant jokios tarp šalių sudarytos sutarties, t. y. atlikti daugiau nei vieneri metai iki 2017 m. gruodžio 12 d. statomo buto rezervavimo sutarties Nr. 17- 12-12 sudarymo. Todėl akivaizdu, kad minėtų mokėjimų paskirtis buvo kita.

11.11.                      Ieškovei apie minėtą sutartį tapo žinoma 2019 m., kai atsakovas paprašė ieškovės išduoti jam įgaliojimą, suteikiantį teisę disponuoti visu santuokoje įgytu turtu.

11.12.                      2019 m. gegužės 7 d. atsakovas atsiuntė ieškovei „Viber“ programėle įgaliojimo fotonuotrauką su notarės „Agnės“ telefono numeriu, kad ieškovė nuvyktų ir pasirašytų įgaliojimą. 2019 m. gegužės 9 d. atsakovas ieškovei pateikė susipažinti 2017 m. gruodžio 12 d. sudarytą statomo buto rezervavimo sutartį Nr. 17-12-12. 2019 m. gegužės mėn. tarp šalių vyko derybos dėl santuokos nutraukimo, todėl ieškovė iš esmės neprieštaravo dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, t. y. sutiko dalyvauti sudarant pardavimo sandorį, siekdama apsaugoti savo teisėtus interesus. 2019 m. gegužės 9 d. susipažinusi su 2017 m. gruodžio 12 d. sutartimi informavo atsakovą: „Namo pardavimo sutartį galiu pasirašyti suderintu laiku.“ Tačiau atsakovas, būdamas nesąžiningas, siekdamas nuslėpti realias pardavimo sandorio sąlygas, pranešė ieškovei: „Tu nepasirašinėsi namo pardavimo. Laukiu įgaliojimo.“ Ieškovei nesutikus išduoti įgaliojimo atsakovas informavo, kad nutraukė namo pardavimo sutartį ir buto pirkimo sutartį. Šios aplinkybės buvo nurodytos teismui, tačiau teismo jos nebuvo vertintos. Atsakovas asmeniškai nusprendė nutraukti šį sandorį, nes ieškovė nesutiko išduoti jam įgaliojimo disponuoti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovė sutikimo nutraukti sandorį nedavė. Todėl akivaizdu, kad būtent atsakovo veiksmais buvo sumažinta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė 25 325 Eur suma.

11.13.                      Sutartyje nustatyta, kad bauda yra 11 325 Eur. Tačiau teismui nebuvo pateikti jokie duomenys apie sutarties pasibaigimą, civilinės atsakomybės taikymą, piniginių lėšų įskaitymą. Priešingai, pateikti teismui duomenys leidžia daryti išvadą, kad minėtomis piniginėmis lėšomis buvo finansuotas trečiojo asmens Z. V. būsto įsigijimas.

11.14.                      Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta ir atsakovas pripažino, kad pinigines lėšas – 88 783,81 Eur kreditą – atsakovas panaudojo savo investicinėje veikloje ir jos 2008–2010 metais buvo prarastos, t. y. jo veikla buvo nuostolinga. Tuo tarpu šiuo metu prievolė pagal minėtas kredito sutartis yra neįvykdyta, sutuoktiniai turi solidariąją prievolę. Atsakovui pripažinus, kad minėtas lėšas jis investavo, jas prarado, teismas atsakovo dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje turėjo sumažinti 88 783,81 Eur suma.

11.15.                      Ieškovė taip pat nesutinka su teismo išvada dėl finansinių įsipareigojimų Z. V.. Teismas nustatė tik vieną jos pajamų šaltinį, t. y. 2018 m. kovo 21 d. sudariusi buto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį Z. V. pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą už 54 000 Eur. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad Z. V. turėjo tokias išlaidas: 15 000 Eur seseriai (paskolos sutartis ar kiti įrodymai teismui nebuvo pateikti, todėl ši aplinkybė byloje nėra įrodyta); pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-10903-980/2016 ji turėjo prievolę sumokėti A. V. 26 950 Eur piniginę kompensaciją 2017 m. sausio 10 d.; turėjo sumokėti UAB „Norinta“ mažiausiai 31 180 Eur 2017 m. kovo 15 d. už buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimą. Kaip matyti, tik nurodytoms išlaidoms apmokėti dar iki buto pardavimo trečiasis asmuo turėjo turėti ne mažiau kaip 73 130 Eur. Tuo tarpu pardavus butą buvo gauta tik 54 000 Eur, t. y. 19 130 Eur mažiau nei nurodytos išlaidos. Be to, įsigytą būstą buvo būtina įrengti, nes jis buvo tik su daline apdaila. Todėl yra pagrindo manyti, kad būtent atsakovo 2016 m. kovo 16 d., 2016 m. gegužės 23 d., 2017 m. gruodžio 12 d. buvo atlikti mokėjimai UAB „Norinta“ finansuojant Z. V. buto įsigijimą, tuo labiau kad ir mokėjimo paskirtys sutampa būtent su Z. V. turto įsigijimu. Todėl logiškai paaiškinama, kad trečiasis asmuo, pardavęs butą, po to, kai persikėlė į naują butą, gautas pinigines lėšas kaip skolą grąžino atsakovui, pavedimų paskirtyje nurodydamas „skolos grąžinimas“.

11.16.                      Ieškovė nesutinka su teismo parinktu turto padalijimo būdu. Ieškovė teismui paaiškino, kad jai tokio dydžio gyvenamasis plotas nereikalingas, nes vyresnioji dukra jau šią vasarą išvyks studijuoti, o jai su kita paaugle dukra reikalingas daug mažesnio ploto ir ekonomiškesnis būstas, kurį ji ketinanti įsigyti pardavusi nebaigtos statyti namą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas sprendime nepaaiškino, kodėl minėto turto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris yra likvidus už ne mažesnę nei 210 000 Eur sumą, prioritetą teikia atsakovui. Priešingai, hipoteka suvaržyto turto priteisimas ieškovei, su kuria nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, pažeidžia ne tik ieškovės, tačiau ir nepilnametės dukters teisėtus interesus, nes ieškovė neturi ir neturės galimybės vykdyti kreditinių įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, hipotekos kreditorius nutrauks sutartį, turtas bus parduotas varžytinėse. Tuo tarpu, pardavus turtą, ieškovė neturės galimybės išsiieškoti įvykdytos solidariosios prievolės kreditoriui dalies iš atsakovo, nes jis neturės jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.

11.17.                      Ieškovės prašomas turto padalijimo būdas būtų teisingas ir dėl to, kad tarp šalių yra ginčas dėl nebaigtos statybos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), turto vertės, t. y. ieškovė mano, kad šio turto vertė yra 210 000 Eur, o, atsakovo manymu, – tik 146 000 Eur. Todėl, ieškovei priteisus minėtą turtą, didesne verte atsakovo turtiniai interesai nebūtų pažeisti.

11.18.                      Teismas nustatė, kad nebaigtos statybos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 146 000 Eur. Tačiau tokią išvadą teismas padarė išimtinai tik pagal UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas ataskaitą, nevertindamas kitų pateiktų duomenų, t. y. pateiktos konsultacijos, ieškovės paaiškinimo, taip pat atsakovo pateiktų paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu, pateiktų rašytinių įrodymų, susijusių su turto pardavimu, pateiktų ginčo turto pardavimo skelbimų. Kadangi atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu pripažino, kad reali ginčo turto vertė 2019 m. buvo ne mažesnė nei 180 000 Eur, pardavimo skelbimuose nurodyta vertė buvo 200 000 Eur, o UAB „Archkubas“ pateiktoje konsultacijoje nurodyta vertė 210 000 Eur, ieškovės nuomone, šio ginčo turto vertė yra 210 000 Eur.

11.19.                      Ginčo tarp šalių dėl turto – UAB „Gavera“ akcijų –  dalių bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nėra ir tai yra nustatyta teismo sprendimais, t. y. kiekvienam iš buvusių sutuoktinių akcijos priklauso lygiomis dalimis. Tačiau atsakovas, elgdamasis nesąžiningai bei siekdamas sumažinti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, jos vertę, neinformavęs ieškovės kaip bendraturtės, piktnaudžiaudamas jam suteiktomis akcininko teisėmis, priėmė sprendimus, kuriais buvo sumažinta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jos vertė.

11.20.                      Atsakovo 2020 m. sausio 9 d. sprendimu, kuris priimtas neturint ieškovės sutikimo, buvo padidintas UAB „Gavera“ įstatinis kapitalas 26 208,80 Eur ir buvo išleisti nauji 905 akcijų vienetai, kurie buvo perleisti UAB „Norstatus“. Todėl vienos akcijos vertė sumažėjo nuo 1 613,65 Eur iki 169,75 Eur. Iš esmės 2020 m. sausio 9 d. dėl atsakovo sprendimo ir veiksmų 2020 m. rugsėjo 11 d. buvo padidintas UAB „Gavera“ įstatinis kapitalas 28 815,20 Eur ir išleistos 995 paprastosios akcijos, kurias įgijo UAB „Norstatus“. Todėl reali vienos akcijos vertė sumažėjo nuo 1 613,65 Eur iki 103,04 Eur.

11.21.                      Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal L. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2036-1067/2021 ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-342-459/2022, kurie iš esmės yra dėl UAB „Gavera“ įstatinio kapitalo padidinimo (ne)teisėtumo ir kt. Jei kasacinis teismas atmestų ieškovės kasacinį skundą, ieškovės nuomone, apeliacinės instancijos teismas turėtų išspręsti kompensacijos priteisimo klausimą dėl bendrosios jungtinės sumažėjimo ir priteisti papildomai 75 530,50 Eur iš atsakovo.

11.22.                      Ieškovė, be kitų ieškinio reikalavimų, prašė: pripažinti negaliojančiu 2020 m. sausio 9 d. vienintelio akcininko sprendimą dėl UAB „Gavera“ įstatinio kapitalo didinimo, naujos įstatų registracijos patvirtinimo ir įgalioto asmens paskyrimo ir kt.; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. sausio 9 d. UAB „Gavera“ ir UAB „Norstatus“ akcijų pasirašymo sutartį ir taikyti restituciją; pripažinti negaliojančiu 2020 m. rugsėjo 11 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 20A/09-11; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. rugsėjo 16 d. UAB „Gavera“ ir UAB „Norstatus“ akcijų pasirašymo sutartį ir taikyti restituciją. Ieškovės pareikštų turinių reikalavimų suma – 55 024 Eur. Nagrinėjamu atveju visas ginčas turėjo būti perduotas pagal rūšinio teismingumo taisykles nagrinėti pagal kompetenciją Klaipėdos apygardos teismui. Todėl šiuo atveju yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas ir dėl šios priežasties skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas.

12.       Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas M. G. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

12.1.                      Teismas, spręsdamas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, pagrįstai rėmėsi atsakovo paaiškinimais byloje, kurie buvo išsakyti davus priesaiką, nes šalies paaiškinimai yra vienas iš įrodymų. Tuo tarpu atsakovė nepateikė net atsiliepimo į atsakovo priešieškinį, į teismo posėdį neatvyko nė karto, net kai teismas pripažino jos dalyvavimą būtinu. Ieškovės atstovas atsikirtimus išdėstė teismo posėdžio metu, tačiau jokių faktinių aplinkybių apie šalių bendravimo iki santuokos sudarymo laiką, asmeninius santykius ir susitarimus jis nežinojo ir dėl jų paaiškinimo nedavė, vertino įrodymus tik analizuodamas buto įgijimo dokumentų laiką ir pasirašytus sandorius.

12.2.                      Ieškovės manymu, jos valią įsigyti butą asmeninėn nuosavybėn įrodo faktas, kad ji pati asmeniškai sudarė sandorius ir įregistravo viešajame registre, sudarant kredito sutartį atsakovas nedalyvavo, jo pajamos nebuvo vertinamos, be to, ieškovės valią įsigyti butą vienam asmeniui parodo ir vieno kambario buto įsigijimas. Tai visiškai nelogiški motyvai, nes jeigu sandorius būtų pasirašę, sudarę abu, tai ir ginčo dėl nuosavybės teisės nebūtų, todėl vieno iš bendrai gyvenančių asmenų sandorio sudarymas dar nereiškia, kad toks sandoris nebuvo sudaromas abiejų interesais. Butas buvo 62 kv. m su požemine automobilių stovėjimo vieta ir buvo įsigytas šalims jau planuojant vestuves. Kadangi sandoris buvo sudarytas prieš 20 m., natūralu, kad nėra išlikę konkrečių rašytinių įrodymų, juolab kad šalys gyvendamos kartu pinigus taupė ne banke.

12.3.                      Ieškovė iškraipė atsakovo žodžius dėl buto pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe, ištraukdama iš konteksto, jokio aiškaus ir nedviprasmiško šio fakto pripažinimo atsakovas nėra išreiškęs.

12.4.                      Ieškovė nebuvo pareiškusi ieškinio reikalavimo priteisti jai kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą, todėl negalima laikyti, kad šiuo klausimu jau buvo priimtas sprendimas, ir iš naujo šis klausimas negali būti nagrinėjimas. Apygardos teismo nuomonė kažkokiu klausimu, jeigu byla grąžinama nagrinėti iš naujo, negali būti privaloma teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, nes teismas savarankiškai vertina visus byloje esančius įrodymus ir priima iš to išplaukiančias išvadas bei sprendimus. Juolab, kad byloje buvo pateiktas priešieškinis, nurodytos faktinės buto įsigijimo aplinkybės, pateikti įrodymai, kurių prieš tai nagrinėję teismai negalėjo įvertinti.

12.5.                      Ieškovė nurodo, kad atsakovas nuo pat buto įsigijimo 2002 m. žinojo apie jo įsigijimą ir įregistravimą ieškovės vardu, todėl turėjo suprasti apie savo teisių pažeidimą. Tačiau tuo metu tarp šalių nebuvo jokių nesutarimų, ieškovė atsakovo teisių į šį butą neginčijo ir, pagaliau, 2006 m. vasario 15 d. butas buvo parduotas, nesutarimų dėl po pardavimo gautų lėšų panaudojimo tarp šalių taip pat nebuvo. Atsakovo teisės buvo pažeistos tada, kai ieškovė santuokos nutraukimo byloje pradėjo reikšti pretenzijas dėl būtinybės jai kompensuoti turėtas ir bendram turtui įsigyti panaudotas asmenines lėšas. Todėl teismas teisingai nustatė datą, kada atsakovas sužinojo apie savo teisės pažeidimą.

12.6.                      Ieškovė neginčijo, kad šalys nuo 2018 m. gruodžio 25 d. nevedė bendro ūkio ir negyveno viename būste, tą ji pripažino dar teismo 2020 m. liepos 12 d. posėdžio metu. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. sausio 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-12-642/2021 jau buvo nustatęs šį faktą, pasisakydamas dėl prievolės UAB „Margedas“ prigimties, t. y. iš esmės nustatė momentą, turintį įtakos šalių teisėms ir pareigoms. Ieškovei pripažįstant, kad šalys nevedė bendro ūkio nuo 2018 m. gruodžio 25 d., nepateikus jokių įrodymų, kad ji savo pajamas naudojo ir atsakovo interesais iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, būtų nesąžininga laikyti atsakovo pajamas bendromis, tai neatitiktų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų bei Klaipėdos apygardos teismo sprendime nustatytų faktų.

12.7.                      Pagal statomo buto rezervavimo sutartį buvo įnešta ne 25 325 Eur, o 11 325 Eur ir 5 470 Eur (iš viso 16 795 Eur). 2017 m. gruodžio 19 d. buvo padarytas 14 000 Eur mokėjimo pavedimas UAB „Norinta“, tačiau iš šio pavedimo 8 530 Eur buvo įskaityta mokėjimams už Z. V. statomą butą. Tai matyti iš UAB „Norinta“ klientų (Z. V.) mokėjimų apyvartos. Z. V. užskaita buvo atlikta iš dalies grąžinant jos pinigus, nes iki tos dienos ji atsakovui buvo pervedusi: 2015 m. lapkričio 24 d. 10 000 Eur, 2016 m. gegužės 23 d. 16 600 Eur ir 2017 m. balandžio 27 d. 3 000 Eur. Todėl ieškovės reikalavimas teoriškai galėjo būti reiškiamas tik dėl 1/2 dalies 16 795 Eur sumos. Tačiau teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jai 1/2 dalį lėšų, sumokėtų pagal rezervavimo sutartį, nes dėl šių sumų praradimo yra kalta pati ieškovė. Byloje ne kartą buvo minėta, kad klausimas dėl santuokos nutraukimo tarp šalių buvo sprendžiamas keletą kartų, pradedant nuo 2016 m. Ketinant santuoką nutraukti bendru susitarimu, ieškovė pageidavo, kad jai būtų nupirktas atskiras butas. Tuo tikslu ir buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), rezervavimo sutartis ir įneštas avansas. Ieškovė pati išsirinko butą, jį apžiūrėjo, derino visus klausimus. Tačiau paskui ieškovė persigalvojo, buto atsisakė, o atsakovas neturėjo lėšų jam iki galo įsigyti, nes su ieškove nesutarė dėl nebaigto namo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Apie tai, kad ieškovė pati rinkosi butą, derino visus su statyba ir pirkimu susijusius klausimus, patvirtino teisme ir UAB „Norinta“ atstovė. Tai patvirtina ir pačios ieškovės teismui pateikta buto rezervavimo sutartis ir nėra jokių įrodymų, kad ji apie sutartį sužinojo tik 2019 m. gegužės mėnesį.

12.8.                      Nors ieškovė teigia, kad 2016 m. kovo 16 d. ir 2016 m. gegužės 23 d. mokėjimais 11 325 Eur buvo įnešti už statomą namą, esantį (duomenys neskelbtini), o ne pagal 2017 m. gruodžio 12 d. rezervavimo sutartį, tačiau tuomet nesuprantama, kodėl keliamas klausimas dėl jų kompensavimo, jeigu jie buvo sumokėti už bendro turto, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimą.

12.9.                      Dėl suteikto kredito panaudojimo ne pagal paskirtį ieškovė per savo atstovą savaip interpretavo atsakovo žodžius ir juos stengėsi iškraipyti, kad pagrįstų savo neįrodytus reikalavimus. Byloje nustatyta, kad buvo investuojama į finansines priemones ir ieškovė apie tai žinojo, pretenzijų nereiškė, yra tai nevienareikšmiškai pripažinusi byloje, todėl ir rizika buvo abiejų sutuoktinių. Atsakovas būtų negalėjęs pirkti ir parduoti vertybinių popierių be jos sutikimo ir suteikto jam įgaliojimo. Todėl, net jei ir būtų buvę prarastos kažkokios sumos dėl objektyvios investavimo rizikos, ieškovė neturėtų teisės į nuosavybės sumažėjimo kompensavimą. Kita vertus, iš investicinės veiklos atsakovas ir uždirbo. Ieškovė, keldama klausimą dėl bendrosios nuosavybės sumažinimo ir kompensacijos už tai priteisimo, turėtų pirmiausia įrodyti, kokia suma buvo sumažinta bendroji jungtinė nuosavybė, t. y. pateikti įrodymus, kiek buvo investuota, kokia buvo piniginė grąža ar nuostolis, o ne nurodyti niekuo nepagrįstą kažkokią, jos įsivaizdavimu, prarastą sumą.

12.10.                      Ieškovė nepagrįstai ginčija solidariąja pripažintą piniginę prievolę Z. V., teigdama, kad pinigai atsakovui nebuvo perduoti. Tačiau pinigai į atsakovo sąskaitą buvo pervesti mokėjimo pavedimais: 2018 m. kovo 23 d. 7 000 Eur ir 2018 m. balandžio 3 d.  30 000 Eur. Pinigų, priešingai, nei teigiama ieškinyje, Z. V. turėjo, nes 2018 m. kovo 21 d. buvo ką tik pardavusi už 54 000 Eur butą Klaipėdoje. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad Z. V. turėjo daugiau išlaidų nei pajamų, todėl negalėjo suteikti paskolos, jie neturi reikšmės ir neanalizuotini, nes pinigai realiai buvo pervesti į atsakovo sąskaitą iš karto po buto pardavimo. Kaip, iš kokių lėšų buvo vykdomi kiti Z. V. įsipareigojimai, nėra šios bylos dalykas.

12.11.                      Pagal byloje esančius atsakovo banko sąskaitos išrašus matyti, kad Z. V. atsakovui nuo 2015 m. lapkričio 24 d. yra pervedusi iš viso 67 600 Eur. Atsakovas Z. V. yra pervedęs tik 5 000 Eur 2016 m. gruodžio 8 d. ir iš 2017 m. gruodžio 19 d. pervestų UAB „Norinta“ Z. V. interesais pinigų buvo panaudota 8 530 Eur. Iš šių dokumentų matyti, kad Z. V. niekaip atsakovui negalėjo būti skolinga.

12.12.                      Ieškovė nurodo, kad jai namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nereikalingas, per didelis, suvaržytas hipoteka ir pan. Tačiau norai dėl turto reikalingumo ar nereikalingumo nėra privalomi, turtas gali būti nė vienam nereikalingas, tačiau jis turi būti padalytas. Jeigu nereikia natūra, galima parduoti, gauti pinigus ir nusipirkti, kas patinka. Šiuo atveju prioritetas buvo atiduotas vaikų interesams – tai jų įprasta gyvenamoji vieta, kitos gyvenamosios vietos nei vaikai, nei ieškovė neturi ir pagal ieškovės dėstomus apeliaciniame skunde planus nežinia, kada galės turėti, jeigu jiems teks išsikelti iš šito būsto.

12.13.                      Prievolė bankui AB „Swedbank“ yra solidari ir ją turi mokėti abu, ne viena ieškovė. Atsakovui priteistas namas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo teigti, kad ji negalėtų išsiieškoti sumokėtos solidariosios prievolės dalies iš atsakovo, jeigu jis nemokėtų, nors to tikrai neketina daryti.

12.14.                      Teismas negali modifikuoti šalių solidariosios prievolės bankui ir nustatyti vienam atsakovui pareigą mokėti kreditus, kaip to norėtų ieškovė.

12.15.                      Teismas teisingai įvertino nebaigtą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), 146 000 Eur pagal UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas ataskaitą, o ne pagal ieškovės pateiktą konsultaciją. Suteikta konsultacija negali būti laikoma objektyviu turto rinkos vertės įrodymu, nes neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų. Ieškovė nesinaudojo galimybe pateikti turto vertinimo ataskaitą, atitinkančią įstatymą, turto vertės nustatymo ekspertizės neprašė. Jos aiškinimai, kad 44 procentų baigtumo namas kainuoja daugiau (210 000 Eur) nei įrengtas namas, esantis (duomenys neskelbtini), neatitinka nei protingumo, nei sąžiningumo principų.

12.16.                      UAB „Gavera“ akcijų vertė nustatyta ir jos padalytos skundžiamu sprendimu. Po Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimo grąžinus bylą iš naujo nagrinėti ieškovė per savo atsakovą atsisakė galimybės įrodinėti kitokią akcijų vertę ir sutiko su nominalia akcijų verte. Ieškinio reikalavimo dėl akcijų vertės sumažėjimo byloje nebuvo pareikšta, nebuvo teikiami jokie įrodymai, teismas to nenagrinėjo, todėl nėra pagrindo teikti apeliacinį skundą dėl to, ko byloje nebuvo.

12.17.                      Ieškovė teigia, kad, jai ginčijant dvi akcijų pasirašymo sutartis, bendra ieškinio reikalavimų suma buvo 55 024 Eur, dėl šios priežasties byla yra teisminga apygardos, o ne apylinkės teismui, todėl yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Tačiau dėl akcijų pasirašymo sutarčių ir kt. su tuo susiję reikalavimai buvo išnagrinėti priimant dalinį sprendimą ir ši sprendimo dalis yra įsiteisėjusi, be kita ko, atmetus ieškovės apeliacinio skundo motyvus dėl pažeisto bylos nagrinėjimo teismingumo. Skundžiamu sprendimu buvo išnagrinėta bylos dalis dėl sutuoktinių turto padalijimo, todėl ji buvo išnagrinėta tame teisme, kuriam ir priklauso.

13.       Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Norstatus“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      13 724,30 Eur ieškovės skola M. G., kurią jis, skolindamasis lėšas iš kreditorės UAB „Norstatus“, sumokėjo už ieškovę jos asmeninei kreditorei UAB „Neringos valda“, šioje byloje buvo nustatyta įsiteisėjusiu daliniu sprendimu. Teismas, sprendime nepasisakydamas dėl 13 724,30 Eur asmeninės atsakovo prievolės UAB „Norstatus“, neaptardamas jos ginčo šalių balanse, sudarė pagrindą ieškovei savo individualius poreikius nesąžiningai tenkinti atsakovo sąskaita, nes ieškovės apeliaciniame skunde apie šią prievolę nieko nepasisakyta.

13.2.                      Ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl UAB „Gavera“ įstatinio kapitalo didinimo yra teisiškai ydingi, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 301 straipsniu, apeliaciniu skundu gali būti skundžiami tik neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai. Dėl šios ginčo dalies teismas priėmė 2021 m. gruodžio 14 d. dalinį sprendimą, o Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-342-459/2022 pirmosios instancijos sprendimą paliko nepakeistą ir nurodė, kad UAB „Gavera“ akcininkui M. G. nereikėjo jo sutuoktinės ieškovės L. K. sutikimo spręsti akcinės bendrovės valdymo klausimams (priimti sprendimus), nes tokią teisę turi tik akcininkas, o ne akcijų bendraturtis. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai pripažinti UAB „Gavera“ 2020 m. sausio 9 d. vienintelio akcininko sprendimą Nr. 20A/01-09 ir 2020 m. rugsėjo 11 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 20A/09-11 kaip sandorius, sudarytus neteisėtai, be jos sutikimo ir išduoto įgaliojimo, apylinkės teismo buvo pagrįstai atmesti kaip nepagrįsti. Be to, teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, kad nors ieškovė ginčija ir 2020 m. sausio 9 d. akcijų pasirašymo sutartį Nr. GA/2020/01-09-NORST bei 2020 m. rugsėjo 16 d. akcijų pasirašymo sutartį Nr. GA/2020/09-16-NORST, sudarytas tarp UAB „Gavera“ ir UAB „Norstatus“, kurios yra sandoriai, tačiau nei patikslintame ieškinyje, nei teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas nenurodė, kokiu pagrindu ginčija šiuos sandorius, kurių šalys nėra nei ieškovė, nei M. G.. Toks pagrindas nėra nurodytas ir apeliaciniame skunde.

13.3.                      Ieškovė teigia, kad ši byla buvo teisminga apygardos teismui CPK 27 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes ieškinio suma yra didesnė kaip 40 000 Eur (55 024 Eur), tačiau ši aplinkybė negali būti pripažįstama absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindu, be to, minėti ieškovės reikalavimai buvo pareikšti ir nagrinėjami byloje dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto padalijimo (taigi, šeimos byloje), o CPK 27 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad apygardos teismai kaip pirmosios instancijos teismai nagrinėja bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 40 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tai reiškia, kad, nepaisant to, jog ieškinio suma yra didesnė nei 40 000 Eur, minėti reikalavimai pirmąja instancija buvo pagrįstai nagrinėjami apylinkės teisme, o teismingumo taisyklės nebuvo pažeistos.

14.       Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Gavera“ prašo ieškovės apeliacinio skundo dalį dėl UAB „Gavera“ akcijų, dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimą nepakeistą, kitą ieškovės apeliacinio skundo dalį nagrinėti teismo nuožiūra, taip pat priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      UAB „Gavera“, kurios 100 paprastųjų vardinių akcijų bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovui kartu su ieškove, pagal savo teisinę formą yra uždaroji akcinė bendrovė. Akcininkų nuosavybės teisės objektas išskirtinai yra tik akcijos (vertybiniai popieriai), tuo tarpu už akcijas įneštą turtą nuosavybės teise valdo, naudoja ir juo disponuoja pati bendrovė. Todėl yra negalima tokia teisinė situacija, kai akcininkas, įsigijęs akcinės bendrovės akcijų, kartu išlaikytų ir nuosavybės teisę į turtą, perduotą bendrovei už šios bendrovės akcijas, kas lemia išvadą, jog ir ieškovei bei jos sutuoktiniui atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ne UAB „Gavera“ ir (ar) jos turtas, o 100  paprastųjų vardinių UAB „Gavera“ akcijų. Be to, ir pati ieškovė, dėstydama argumentus apie jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias UAB „Gavera“ akcijas ir jų vertės sumažinimą, paneigia savo argumentus apie UAB „Gavera“ kaip įmonės ar įmonės turto ir turtinių teisių priklausymą sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise bei jų dalijimą. Jau vien tas faktas, kad savo reikalavimus atsakovui dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ieškovė buvo pareiškusi ne dėl UAB „Gavera“ kaip įmonės ar jos turto ir turtinių teisių, bet būtent dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių UAB „Gavera“ akcijų padalijimo, aiškiai rodo, kad ieškovės argumentai dėl UAB „Gavera“ kaip turtinio vieneto ar UAB „Gavera“ turto ir turtinių teisių buvimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra ne tik visiškai nepagrįsti, bet ir nesusiję su ginčo dalyku ir prieštarauja pačios ieškovės pozicijai nagrinėjamoje byloje.

14.2.                      Nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčo dėl to, kad, pagal Juridinių asmenų registro duomenis, UAB „Gavera“ akcininku buvo ir tebėra nurodytas tik atsakovas M. G.. Atsakovas UAB „Gavera“ akcininku tapo santuokos metu ir jo įgytos akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovė nagrinėjamoje byloje tik pretenduoja tapti UAB „Gavera“ akcininke, kai galutiniu įsiteisėjusiu teismo sprendimu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos UAB „Gavera“ akcijos bus padalytos tarp šalių. Tačiau iki to UAB „Gavera“ akcininkas yra ir akcininko teises ir pareigas turi tik atsakovas. Vadinasi, tol, kol UAB „Gavera“ akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ieškovė yra dalies UAB „Gavera“ akcijų bendraturtė, ji turi tik turtinę teisę į šias UAB „Gavera“ akcijas, tačiau neturi jokių akcininko teisių ir pareigų. Tai lemia išvadą, kad atsakovas neprivalėjo gauti jokių ieškovės sutikimų ir (ar) įgaliojimų dėl UAB „Gavera“ 2020 m. sausio 9 d. vienintelio akcininko sprendimo Nr. 20A/01-09 priėmimo, neprivalėjo informuoti ieškovės nei apie 2020 m. sausio 9 d. vykusį UAB „Gavera“ akcininkų susirinkimą, nei apie šiame susirinkime priimtus sprendimus.

14.3.                      CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas ne bet koks teismingumo taisyklių pažeidimas, o būtent rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimas, kai bendrosios kompetencijos teismas išnagrinėja administraciniam teismui teismingą bylą arba atvirkščiai. Nėra jokių abejonių, kad nagrinėjama byla buvo ir yra teisminga bendrosios kompetencijos teismams, todėl jokių absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nėra ir negali būti. Tuo tarpu situacija, kai apygardos teismas išnagrinėja apylinkės teismui teismingą bylą arba atvirkščiai, nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta kaip absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 

16.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis). 

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

17.       Pagal CPK 323 straipsnio nuostatas keisti (pildyti) apeliacinį skundą, pasibaigus atitinkamo skundo padavimo terminui, draudžiama. Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos A. T. 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).

18.       Ieškovė L. K. 2023 m. sausio 12 d. kartu su prašymu dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo pateikė naują įrodymą AB „Swedbank“ atstovo elektroninio laiško kopiją ir nurodė naujas aplinkybes dėl atsakovo nevykdomų einamųjų mokėjimų šalių bendram kreditoriui.

19.       Atsakovas M. G. 2023 m. vasario 6 d. pateikė prašymą priimti naujus įrodymus – atsakovo banko sąskaitos išrašus, kurie, pasak atsakovo, patvirtina priešingas aplinkybes, nei nurodė ieškovė, t. y. kad tik atsakovas moka kreditoriui įmokas už šalių solidarųjį įsipareigojimą pagal kredito sutartį, o ieškovė paskutinį mokėjimą yra atlikusi tik 2021 m. birželio mėn.

20.       Ieškovė L. K. 2023 m. vasario 21 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, juose išdėstė savo atsikirtimus į atsakovo 2023 m. vasario 6 d. prašymą ir nurodė palaikanti savo apeliacinio skundo reikalavimus.

21.       Atsižvelgdama į tai, kad šalys pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ir prašymuose dėsto naujas aplinkybes dėl solidariųjų įsipareigojimų kreditoriui vykdymo, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme ir kurias šalys nurodė tik apeliacinės instancijos teisme (jau po apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį pateikimo ir priėmimo), teisėjų kolegija atsisako priimti šalių teikiamus rašytinius paaiškinimus kartu su naujais įrodymais ir jų nevertina.

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

22.       Ieškovė, be kitų apeliacinio skundo argumentų, kelią klausimą dėl absoliutaus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindo. Ieškovės įsitikinimu, ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų suma sudarė 55 024 Eur, todėl visas ginčas turėjo būti perduotas pagal rūšinio teismingumo taisykles nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir dėl šios priežasties skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas. Teisėjų kolegija atmeta tokį ieškovės argumentą kaip nepagrįstą.

23.       CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės.

24.       Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas, yra nurodęs, kad ši norma reiškia, jog kai bendrosios kompetencijos teismas, pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles, išnagrinėja bylą, teismingą administraciniam teismui, ir priešingai – kai bylą, teismingą bendrosios kompetencijos teismui, išnagrinėja administracinis teismas, teismo sprendimas visais atvejais yra neteisėtas, negaliojantis ir naikintinas (Lietuvos A. T. 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-219/2015).

25.       Tuo tarpu bendrosios kompetencijos teismų teismingumo taisyklių, nurodančių, ar byla teisminga apylinkės, ar apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, pažeidimas nesudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, todėl netgi tokio pažeidimo konstatavimo atveju, nesant kitokių proceso normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, jis nesudarytų pagrindo pripažinti sprendimą negaliojančiu (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-219/2015; 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-346-684/2016 12 punktą).

26.       Todėl, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkto formuluotę ir aptartą kasacinio teismo praktiką, absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas tik toks atvejis, kai buvo pažeistos bylų tarp bendrosios kompetencijos ir specializuotų (administracinių) teismų, o ne rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos teismų sistemos viduje taisyklės. Tuo tarpu jeigu apylinkės teismas kaip pirmosios instancijos teismas išnagrinėtų bylą, teismingą apygardos teismui, toks proceso teisės normų pažeidimas nebūtų laikomas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu ir, nesant kitokių proceso normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nesudarytų pagrindo pripažinti sprendimą negaliojančiu.

27.       Nagrinėjamu atveju ši byla pagal savo turinį nagrinėtina ne administraciniame teisme, o būtent bendrosios kompetencijos teisme, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

28.       Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į ieškovės argumentus dėl bylos teismingumo apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui. Dėl šių ieškovės argumentų jau pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas ieškovės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. patikslinto ieškinio reikalavimus atsakovams M. G., UAB „Norstatus“, UAB „Gavera“ dėl vienintelio akcininko sprendimo, akcijų perleidimo sandorių, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiais. Kasacinis teismas 2023 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-969/2023 pritarė apeliacinės instancijos teismo argumentams dėl ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų priskirtinumo šeimos santykių kategorijai ir atmetė ieškovės kasacinio skundo argumentus dėl bylos teismingumo apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui (žr. Lietuvos A. T. 2023 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-969/2023 44–58 punktus).

Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja daline nuosavybe

29.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo atsakovo ir ieškovės bendrąja daline nuosavybe lygiomis dalimis. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimais, kad jis gaudavo geras pajamas ir turėjo visas galimybes finansiškai prisidėti prie pradinio įnašo taupymo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje esantys duomenys ir šalių paaiškinimai teikia pagrindą išvadai, kad būstas buvo įgytas šalių bendriems poreikiams. Byloje nėra ginčo dėl to, jog šalys vedė bendrą ūkį, paskola būstui pirkti ieškovės paimta jau būnant bažnytinėje santuokoje su atsakovu. Dar daugiau, būsto kreditas nuo pirmų įmokų buvo mokamos santuokos metu, pats būstas įrengtas santuokos metu, jame šalys ir gyveno. Teismas taip pat pažymėjo, jog įsigyjant butą buvo įneštas 5 500 Lt avansas, t. y. tokią sumą turėjo būti sukaupusi ieškovė ar ieškovė su atsakovu kartu, o likusi 109 500 Lt suma buvo padengta paimtu kreditu, kurio įmokas iki buto pardavimo mokėjo šalys gyvendamos kartu santuokoje, pažymėtina ir tai, jog parduodant butą likusi nepadengta kredito suma sudarė 93 878 Lt.

30.       Ieškovė nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentuodama, kad jos valia buvo įgyti butą asmeninės nuosavybės teise, nes būtent ji asmeniškai sudarė sandorius, susijusius su turto įsigijimu / pardavimu. Atsakovas nė viename iš šių sandorių nedalyvavo. Ieškovei kreipiantis į kredito įstaigą dėl kredito sutarties sudarymo apie atsakovą nebuvo teikiami jokie duomenys, jo turtinė padėtis nebuvo vertinama ir t. t. Tuo tarpu kredito įstaigai suteikiant ieškovei kreditą buvo įvertintos ieškovės asmeninės pajamos kaip pakankamos, kad būtų sudaryta kredito sutartis. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-205-793/2020 atsakovas M. G. teismo posėdžio metu teikdamas paaiškinimus pripažino faktinę aplinkybę, kad šis butas asmeninės nuosavybės teise priklausė ieškovei. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria tokiems ieškovės argumentams. Tačiau teisėjų kolegija nepritaria ieškovės argumentams, kuriais ji nesutinka su ieškinio senaties termino pradžios momentu atsakovo reikalavimui dėl buto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad šalių nesutarimas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), statuso kilo tik pradėjus nagrinėti santuokos nutraukimo bylą, todėl nėra jokio pagrindo ieškinio senaties terminą nagrinėjamam atsakovo reikalavimui skaičiuoti nuo buto įregistravimo ieškovės vardu. Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.

31.       Remiantis bylos duomenimis, ieškovė (užsakovė) ir UAB „Viremidos investicijos“ (rangovė) 2002 m. gegužės 10 d. sudarė statybos sutartį Nr. K1MS-4187, kurios pagrindu rangovė įsipareigojo pateikti užsakovei butą eksploatuoti iki 2002 m. birželio 15 d., o užsakovė sumokėjo 5 500 Lt avansą ir įsipareigojo sumokėti likusią 109 500 Lt sumą iki 2002 m. birželio 17 d. 2002 m. birželio 13 d. priėmimo–perdavimo aktu butas perduotas naudotis ieškovei. Ieškovė ir AB Lietuvos žemės ūkio bankas 2002 m. liepos 8 d. butui, esančiam (duomenys neskelbtini) 4-5, pirkti sudarė kredito sutartį Nr. 1/817, o 2002 m. liepos 11 d. – hipotekos sandorį, kuriuo buvo įkeistas minėtas butas. NTR 2020 m. sausio 20 d. išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) 4-5, buvo įregistruotas 2002 m. liepos 2 d. kaip asmeninė ieškovės nuosavybė. Ieškovė ir atsakovas santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini)

32.       CK trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius, bet ne sugyventinių turtinius santykius. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Tai atitinka jungtinės veiklos sutartį, pagal kurios nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (Lietuvos A. T. 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

33.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos A. T. 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).

34.       Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos A. T. 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).

35.       Vis dėlto sprendžiant dėl nesusituokusių asmenų įgyto turto pripažinimo bendrąja nuosavybe, nepakanka nustatyti vien nesusituokusių asmenų bendro gyvenimo drauge ar ūkio tvarkymo kartu faktą, turi būti nustatytas bendro turto sukūrimas asmeninėmis lėšomis ar bendru jų pačių darbu, be to, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą. Ši aplinkybė gali būti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad tokios kategorijos bylose, atsižvelgiant į sugyventinių tarpusavio santykių pobūdį, įrodinėjimo standartas neturi būti pernelyg aukštas. Tačiau kartu teismas pažymėjo, kad šalių gyvenimo drauge, bendro ūkio vedimo faktas, nors ir yra reikšmingas sprendžiant dėl sugyventinių susitarimo dėl jungtinės veiklos (partnerystės), savaime nėra pakankamas spręsti buvus šalių susitarimą dėl konkretaus turto objekto bendrosios jungtinės nuosavybės, kitiems byloje surinktiems įrodymams liudijant priešingai. Iš kasacinio teismo pateiktų išaiškinimų matyti, kad, spręsdamas tokį klausimą, teismas turi sistemiškai vertinti visus byloje surinktus įrodymus (Lietuvos A. T. 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

36.       Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, kokie konkrečiai įrodymai galėtų patvirtinti buvus susitarimą dėl jungtinės veiklos, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad yra svarbu atsižvelgti į turto, kuris yra ginčo objektas, t. y. dėl kurio įrodinėjama buvus susitarimą jį įgyti bendrai, specifiką. Tokio objekto specifiškumas lemia ir įrodymų ypatumus, jų apimtį. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (Lietuvos A. T. 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).

37.       Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso, būdingo ir nacionaliniam civiliniam procesui, esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos A. T. 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020 59 punktas).

38.       Nagrinėjamu atveju atsakovas savo priešieškinio reikalavimą dėl buto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe grindė iš esmės vieninteliu argumentu, kad šalys, gyvendamos kartu ir planuodamos vestuves, buvo susitarusios įgyti šį butą šeimai, t. y. tarp šalių buvo susitarimas įsigyti šį butą kaip bendrąją nuosavybę. Tačiau apie tokio susitarimo egzistavimą, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų ir atsakovas tokių nepateikė. Vien tik pats ieškovės ir atsakovo gyvenimo kartu faktas, kaip jau minėta, tokio susitarimo egzistavimo neįrodo. Kaip ir neįrodo aplinkybė, kad šalys sudarė santuoką kitą dieną po sutarties su banku dėl kredito suteikimo ieškovei sudarymo.

39.       Nors atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą teigia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas jo priešieškinio reikalavimą, pagrįstai vadovavosi atsakovo paaiškinimais apie šio buto įgijimo aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti tokios pačios išvados dėl to, kad atsakovo pozicija dėl šio buto nuosavybės teisių ir jo įgijimo aplinkybių buvo nenuosekli viso bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme pirmą kartą (civilinės bylos Nr. e2-205-793/2020), atsakovas savo 2020 m. balandžio 19 d. atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį teigė, kad ieškovės asmeninis, iki pardavimo turėtas turtas buvo esmingai pagerintas atsakovo lėšomis šalims gyvenant kartu ne santuokoje, tačiau vedant bendrą šeimos ūkį (82 punktas). Taigi atsakovas, teikdamas atsiliepimą į patikslintą ieškinį, net neužsiminė apie tariamą šalių susitarimą įsigyti aptariamą butą bendrosios nuosavybės teise. Pirmosios instancijos teismo 2020 m. liepos 14 d. posėdžio metu, atsakydamas į ieškovės atstovo klausimą dėl iš ieškovės buto pardavimo gautų lėšų panaudojimo, atsakovas taip pat neginčijo ieškovės asmeninės nuosavybės teisių į minėtą butą, apie susitarimą dėl jo įsigijimo bendrosios nuosavybės teise neužsiminė.

40.       Atsakovas 2020 m. rugsėjo 25 d. apeliaciniame skunde dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, nurodydamas nesutikimo argumentus dėl ieškovės investuotų lėšų į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), akcentavo, kad ieškovės asmeninės nuosavybės faktas savaime nereiškia, kad gautas lėšas ieškovė investavo į turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimą (3.2 punktas). Atsakovas neteigė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas pagal šalių jungtinės veiklos susitarimą įgyti bendrąją dalinę nuosavybę. Atsakovas tik dalį šios bylos grąžinus nagrinėti pakartotinai pirmosios instancijos teisme iškėlė versiją apie tarp šalių buvusį susitarimą dėl turto (buto (duomenys neskelbtini)) įsigijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise.

41.       Todėl esant tokiai nenuosekliai atsakovo pozicijai viso bylos nagrinėjimo metu ir nesant byloje jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų tokio susitarimo dėl turto įsigijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise egzistavimą arba atsakovo prisidėjimą kokiu nors realiu asmeniniu turtiniu įnašu prie šio buto įsigijimo, teisėjų kolegija atmeta atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja daline nuosavybe kaip neįrodytą.

42.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atmetusi atsakovo reikalavimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, teisėjų kolegija nesprendžia dėl galimų alternatyvių atsakovo reikalavimų, kuriuos atsakovas galėjo teikti šioje situacijoje. Atsakovas, atstovaujamas advokato, alternatyvių reikalavimų per ne vienerius metus vykusį teismo procesą šioje byloje nepareiškė, o teismas, šiuo atveju nagrinėdamas tik šalių turto padalijimo klausimą, neįžvelgia iš viešojo intereso kylančios pareigos naudotis CPK 376 straipsnyje nustatytomis teisėmis (žr. Lietuvos A. T. 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Juolab kad bylos medžiaga neleidžia daryti patikimų išvadų dėl galimų alternatyvių atsakovo reikalavimų pobūdžio ir galimo tenkinimo apimties.   

Dėl lėšų už butą, esantį (duomenys neskelbtini), panaudojimo

43.       Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė jai priteistino turto vertę sumažinti 65 454,12 Eur suma, nes ši suma buvo gauta pardavus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir panaudota turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti ir įrengti. Atsakovas byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių minėtą aplinkybę. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu šias aplinkybes pripažino. Pirmą kartą bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog, turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo metu investavus 65 454,12 Eur asmeninių ieškovės lėšų, ieškovei priteisto turto vertė mažintina minėta suma. Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu nesutiko atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį nurodydamas, kad į nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), nebuvo investuotos lėšos, gautos už parduotą butą, esantį (duomenys neskelbtini) namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas už kreditines lėšas, gautas iš AB „Swedbank“, ką pripažino ir pati ieškovė savo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose, todėl nėra jokio pagrindo ieškovei kompensuoti jos turėtas ir investuotas asmenines lėšas, nes nei ji turėjo asmeninių lėšų, nei pajamos, gautos pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini) buvo panaudotos kitam turtui įsigyti.

44.       Remiantis bylos duomenimis, ieškovė butą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė 2006 m. vasario 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi E. Č. už 320 000 Lt. Sutarties 2.1 punktu ieškovė (pardavėja) patvirtino, kad 32 000 Lt ji gavo iš E. Č. (pirkėjo) prieš šios sutarties sudarymą. Sutarties 2.2 punktu pirkėjas, gavęs kreditą iš AB banko „Hansabankas“, įsipareigojo per 30 kalendorinių dienų likusius 288 000 Lt pervesti: pardavėjo prašymu ir šalių susitarimu 93 878 Lt į AB banko „Nord/LB Lietuva“ sąskaitą pardavėjo skolai dengti, o likusią sumą pervesti į pardavėjo sąskaitą. Šalys 2006 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. LP-5145 įsigijo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismo 2020 m. liepos 14 d. posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad pardavus ieškovės butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo nupirktas kotedžas, esantis (duomenys neskelbtini), ir tam buvo panaudota dalis pinigų, gautų už butą, tačiau negalėjo įvardyti, kokia dalis.

45.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus rašytinius įrodymus bei atsakovo paaiškinimus, duotus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, daro labiau tikėtiną išvadą, kad dalis už butą, esantį (duomenys neskelbtini), gautų lėšų iš tiesų buvo panaudota gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti. Tokia buto pardavimo ir už jį gautų lėšų panaudojimo kitam turtui įsigyti seka atrodo chronologiškai logiška. Šalims tuo metu buvo reikalingi pinigai gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti ir įsirengti. Kad buvo kitų finansinių šaltinių, išskyrus atsakovo sudarytas kredito sutartis, įrodymų byloje nėra ir atsakovas to byloje neįrodinėjo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad namui įsigyti ir įrengti užteko gauto kredito lėšų, kad ieškovė už buto pardavimą gautus pinigus būtų panaudojusi ne šeimos reikmėms. Todėl teisėjų kolegija pritaria Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-12-642/2021 išvadai, kad nors atsakovo sudarytose kredito sutartyse su AB „Swedbank“ nurodyta kredito suteikimo paskirtis – gyvenamajam namui su žemės sklypo dalimi, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti, apdailai, remontui ir aplinkai sutvarkyti, o aplinkybių, kad šalys gautą kreditą panaudojo ne pagal paskirtį, byloje nenustatyta, tai nepaneigia aplinkybių, jog, pardavus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), gautos turto pardavimo lėšos taip pat buvo panaudotos turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti ir įrengti. Atsakovas byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių minėtą aplinkybę.

46.       Nors atsakovas byloje kėlė abejonę dėl ieškovės visų iš buto pardavimo gautų pinigų panaudojimo turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti realumo, dėl to, kad ieškovė turėjo grąžinti kreditą pagal 2002 m. liepos 8 d. kredito sutartį Nr. 1/817, tačiau ieškovė šioje byloje ir reikalauja jai priteistino turto vertę sumažinti ne visa, bet iš esmės tik likutine suma, t. y. skirtumu tarp gautos sumos už buto pardavimą ir grąžinto kredito (320 000 Lt (buto pardavimo kaina) – 93 878 Lt (grąžintas kreditas) = 226 122 Lt arba 65 489,46 Eur).

Dėl kompensacijos dėl už kitą sutuoktinį sumokėtų kredito įmokų

47.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 25 d. iki 2019 m. spalio 15 d. pagal kredito sutartį Nr. 04-059081-FA sumokėjo 1 915,11 Eur, pagal kredito sutartį Nr. 06-012441-FA sumokėjo 68,36 Eur, pagal kredito sutartį Nr. 07-007231-FA sumokėjo 1 387,45 Eur, pagal kredito sutartį Nr. 08-063728-FA sumokėjo 1 699,67 Eur paskolos dalies įmokų, sukauptos paskolos palūkanų ir delspinigių už pradelstą skolą (iš viso 5 070,59 Eur). Atsakovas taip pat 2021 m. gruodžio 22 d. kreditoriui AB „Swedbank“ atliko 747,46 Eur pavedimą pagal 2021 m. gruodžio 22 d. susitarimą dengiant palūkanas, delspinigius. Todėl teismas priteisė atsakovui iš ieškovės regreso tvarka 2 909,03 Eur už įvykdytą solidarią prievolę. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdama, kad šalių santuokos nutraukimo byla pradėta 2019 m. gegužės 28 d., o atsakovas procesiniuose dokumentuose nebuvo suformulavęs prašymo, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, todėl pirmosios instancijos teismas, pasak ieškovės, turėjo nustatyti faktą, kad sutuoktinių turtinėms teisėms teisinės pasekmės atsiranda nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, t. y. nuo 2019 m. gegužės 28 d., ir neturėjo teisės priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 2 909,03 Eur kompensacijos už kredito įmokas. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria tokiai ieškovės pozicijai.

48.       CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

49.       Nagrinėjamu atveju civilinė byla pagal ieškovės L. K. ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir dėl kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų buvo iškelta 2019 m. gegužės 30 d., priėmus ieškovės ieškinį. Taigi, civilinė byla buvo iškelta ne ieškinio gavimo teisme dieną, kaip nurodo ieškovė (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Nei ieškovė pareikštu ieškiniu, kurį vėliau patikslino, nei atsakovas priešieškiniu nepareiškė reikalavimo, kad būtų nustatyta ankstesnė buvusių sutuoktinių teisių ir pareigų pasibaigimo data, kuomet šalys faktiškai nustojo gyventi kartu. Kadangi šalių santuoka buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, kaip minėta, atsakovas pareikšti tokį reikalavimą ir neturėjo teisės. Įvertinusi šias aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad santuokos nutraukimas šalių sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė būtent 2019 m. gegužės 30 d., kuomet buvo iškelta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo.

50.       Remiantis kartu su priešieškiniu pateiktais atsakovo banko sąskaitos išrašais, atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 30 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. pagal kredito sutartį Nr. 04‑059081-FA sumokėjo 957,29 Eur, pagal kredito sutartį Nr. 06-012441-FA sumokėjo 31,43 Eur, pagal kredito sutartį Nr. 07-007231-FA sumokėjo 650,03 Eur, pagal kredito sutartį Nr. 08-063728-FA sumokėjo 805,96 Eur paskolos dalies įmokų, sukauptos paskolos palūkanų ir delspinigių už pradelstą skolą. Atsakovas taip pat 2021 m. gruodžio 22 d. kreditoriui AB „Swedbank“ atliko 747,46 Eur pavedimą pagal 2021 m. gruodžio 22 d. susitarimą dengiant palūkanas, delspinigius. Vadinasi, atsakovas pagal pateiktus byloje duomenis laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 30 d. (bylos iškėlimo) iki 2021 m. gruodžio 22 d. iš viso yra sumokėjęs 3 192,17 Eur (957,29 Eur + 31,43 Eur + 650,03 Eur + 805,96 Eur + 747,46 Eur) už įvykdytas solidarias su ieškove prievoles. Todėl pusė šios sumos – 1 596,09 Eur (3 192,17 Eur / 2) – regreso tvarka priteistina iš ieškovės.

Dėl 37 000 Eur finansinių įsipareigojimų trečiajam asmeniui

51.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino ieškovės reikalavimo dėl paskolos sutarties tarp M. G. ir Z. V. laikymo nesudaryta ir 37 000 Eur skolą Z. V. teismas pripažino bendra sutuoktinių prievole. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad visuma rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimai patvirtina, jog paskolos sutartis buvo reali, priešingai, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių teiginius, jog tai M. G. buvo paskolinęs mamai pinigus ir atliktais pinigų pavedimais skola buvo grąžinta, nors paskolos sutartis su Z. V. buvo sudaryta atsakovo vardu, tačiau sutarties sudarymo metu šalys dar gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, paskolos pinigai panaudoti šeimos interesams tenkinti. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija tokį pirmosios instancijos teismo vertinimą, argumentuodama, jog pirmosios instancijos teismas nustatė tik vieną trečiojo asmens pajamų šaltinį, t. y. 2018 m. kovo 21 d. sudarius buto (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį Z. V. pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą už 54 000 Eur, tačiau Z. V. dar iki buto pardavimo turėjo turėti nemažiau kaip 73 130 Eur išlaidų. Be to, įsigytą būstą buvo būtina įrengti, nes jis buvo tik su daline apdaila. Todėl yra pagrindo manyti, kad būtent atsakovo atlikti mokėjimai 2016 m. kovo 16 d., 2016 m. gegužės 23 d., 2017 m. gruodžio 12 d. buvo atlikti UAB „Norinta“ finansuojant Z. V. buto įsigijimą, tuo labiau, kad ir mokėjimo paskirtys sutampa būtent su Z. V. turto įsigijimu. Todėl logiškai paaiškinama, kad trečiasis asmuo pardavęs butą, po to kai persikėlė į naują butą, gautas pinigines lėšas, kaip skolą grąžino atsakovui, pavedimų paskirtyje nurodydamas „skolos grąžinimas“. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad byloje nėra įrodytas paskolos sutarties sudarymas.

52.       Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Šios įstatyme įtvirtintos nuostatos sudaro pagrindą teigti, kad tokio pobūdžio sutartys yra realinės, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita šalis – sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas. Taigi paskolos sutarties esminėmis sąlygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Pareiga įrodyti aplinkybes dėl paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą šiuo atveju tenka atsakovui ir Z. V. (CPK 12, 178 straipsniai).

53.       Kaip matyti iš byloje pateiktų atsakovo banko sąskaitos išrašų ir trečiojo asmens Z. V. atliktų mokėjimų išrašų, Z. V. atliktų pavedimų atsakovui paskirtys būdavo skirtingos (pvz., 2015 m. lapkričio 24 d. 10 000 Eur pervesta pavedimo paskirtyje nurodant „dovana“, 2016 m. gegužės 20 d. 16 600 Eur pervesta pavedimo paskirtyje nurodant „paskolinimas“, 2017 m. balandžio 28 d. 3 000 Eur pervesta pavedimo paskirtyje nurodant „pavedimas“, 2018 m. gegužės 15 d. 1 000 Eur pervesta pavedimo paskirtyje nurodant „dovana“). Tai reiškia, kad trečiasis asmuo, priešingai nei atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį teigė atsakovas, visada kreipė dėmesį į atliekamų banko pavedimų paskirtis.

54.       Teisėjų kolegija kaip nepatikimą vertina Z. V. paaiškinimą, kad pavedimo paskirtis „skolos grąžinimas“ 2018 m. kovo 23 d. ir 2018 m. kovo 30 d. pervedant lėšas atsakovui liko iš ankstesnio jos pavedimo sesei. Iš Z. V. banko sąskaitos išrašo (žr. elektroninės bylos 7 t., p. 63) matyti, kad pinigus sesei ji pervedė 2018 m. kovo 30 d. ir pagal išraše nurodytą pavedimų eiliškumą jos pavedimas sesei buvo atliktas jau po to, kai ji atsakovui 2 pavedimais pervedė 37 000 Eur (pirmas 7 000 Eur pavedimas atsakovui padarytas 2018 m. kovo 23 d.).

55.       Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ir atsakovas yra skolinęs Z. V. pinigų (2016 m. gruodžio 8 d. jis pervedė jai 5 000 Eur pavedimo paskirtyje nurodydamas „paskola“). Be to, kaip nurodo pats atsakovas, 2017 m. gruodžio 19 d. jis atliko dalinį (8 530 Eur) mokėjimą UAB „Norinta“ už Z. V.. Vadinasi, Z. V. galėjo būti skolinga atsakovui. Šiuo aspektu teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad atlikdamas 2017 m. gruodžio 19 d. pavedimą UAB „Norinta“ atsakovas panaudojo anksčiau jam Z. V. pervestas lėšas, nes, pirma, ankstesni jos pavedimai atsakovui buvo atlikti prieš 8 mėnesius ir daugiau kaip 1,5 metų, antra, ankstesnių jos pavedimų paskirtis neturi jokio ryšio su atsakovo nurodoma 2017 m. gruodžio 19 d. pavedimo paskirtimi. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad atsakovė teismo posėdžio metu neprisiminė apie 2018 m. kovo 23 d. rašytinę paskolos sutartį, jos sudarymo aplinkybes. Teisėjų kolegijai taip pat neatrodo tikėtina, kad 2018 m. kovo 23 d. pasirašiusi paskolos sutartį ir tą pačią dieną darydama dalies paskolos pervedimą, kaip teigia atsakovas ir Z. V., mokėjimo pavedimo paskirtyje ji būtų nurodžiusi visiškai priešingą pavedimo paskirtį (ne paskola, bet skolos grąžinimas).

56.       Atsižvelgdama į tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovo ir Z. V. paaiškinimus dėl 37 000 Eur paskolos suteikimo atsakovui ir daro labiau tikėtiną išvadą, kad trečiajam asmeniui 2018 m. kovo 23 d. ir 2018 m. kovo 30 d. pervedant atsakovui atitinkamai 7 000 Eur ir 30 000 Eur sumas pavedimų paskirtis „Skolos grąžinimas“ buvo įrašyta neatsitiktinai, bet tikslingai. Aplinkybė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad Z. V. buvo skolinga ieškovui tokią pinigų sumą, šios išvados nekeičia, nes ieškovė, nebūdama atsakovo ir Z. V. santykių šalimi, tokių įrodymų objektyviai pateikti negalėjo. Padariusi tokią išvadą teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nebuvo įrodytas pinigų perdavimo faktas pagal atsakovo su trečiuoju asmeniu 2018 m. kovo 23 d. sudarytą paskolos sutartį. Atsitiktinis sumos dydžio sutapimas sudedant atskirų pavedimų sumas, turint omenyje, kad Z. V. nuosekliai kreipdavo dėmesį į atliekamų pavedimų paskirtis ir atliekant pavedimus jas keisdavo, nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Todėl teisėjų kolegija tenkina ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą dėl paskolos sutarties tarp M. G. ir Z. V. laikymo nesudaryta.

Dėl šeimos lėšų panaudojimo pagal statomo buto rezervacijos sutartį su UAB „Norinta“

57.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas pagal 2017 m. gruodžio 12 d. Statomo buto rezervavimo sutartį Nr. 17-12-12 UAB „Norinta“ 2016 m. kovo 16 d. pervedė 3 325 Eur su įmokos paskirtimi „rezervacijos mokestis“, 2016 m. gegužės 23 d. pervedė 8 000 Eur su įmokos paskirtimi „rezervacijos mokestis“, 2017 m. gruodžio 19 d. pervedė 14 000 Eur su įmokos pavadinimu „pagal sutartį“, iš šios sumos 8 530 Eur užskaitant įmoką už Z. V. butą Tauralaukio 26B (duomenys neskelbtini). Todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad už statomą butą, adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), iš viso UAB „Norinta“ buvo pervesta 16 795 Eur. Šios bendros sutuoktinių lėšos buvo panaudotos tikslams, susijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, atsakovui sudarius sandorį šeimos (ieškovės) interesais, ieškovei apie sandorį žinant, todėl dėl sutarties nevykdymo kilusios pasekmės, patirtas lėšų praradimas, buvo bendra sutuoktinių prisiimta rizika. Nors ieškovės atstovas tvirtino, jog ieškovė apie sandorį nieko nežinojo, mano, jog atsakovas tokiu sandoriu su jo draugu UAB „Norinta“ direktoriumi siekia dirbtinai sumažinti bendrąją sutuoktinių nuosavybę, tačiau ieškovės atstovo teiginius patvirtinančių duomenų nėra pateikta, priešingai, pačios ieškovės į bylą pateikta statomo buto rezervavimo sutarties kopija su priedas, UAB „Norinta“ atstovės paaiškinimai apie aktyvų ieškovės dalyvavimą buto parinkimo, rezervavimo procese paneigia ieškovės nurodomas aplinkybes.

58.       Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentuodama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo kritiškai vertinti atsakovo ir su juo susijusios UAB „Norinta“ atstovės parodymus. Ieškovė 2017 m. gruodžio 12 d. neplanavo ir neketino su atsakovu įsigyti buto (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Ieškovė apie tokią sutartį sužinojo tik 2019 m. Atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų, kad ieškovė derėjosi dėl turto sudarymo, derino sutarties sąlygas, ar kad buvo informuota apie sutarties sudarymą 2017 m. gruodžio 12 d. Teismas net nevertino fakto, kad mokėjimai 2016 m. kovo 16 d. ir 2016 m. gegužės 23 d. 11 325 Eur sumai atlikti nesant jokios tarp šalių sudarytos sutarties, t. y. atlikti daugiau nei vieneri metai iki 2017 m. gruodžio 12 d. Statomo buto rezervavimo sutarties Nr. 17-12-12 sudarymo. Todėl akivaizdu, kad minėtų mokėjimų paskirtis buvo kita. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais ieškovės argumentais.

59.       Kaip jau minėta šio sprendimo 36, 37 punktuose, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, bet ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos A. T. 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011 ir joje nurodyta praktika). Taigi, šiuo atveju ieškovei neigiant žinojus apie 2017 m. gruodžio 12 d. Statomo buto rezervavimo sutarties Nr. 17-12-12 su UAB „Norinta“ sudarymą ir ketinimą jos pagrindu įsigyti butą, adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), būtent atsakovas turėjo pareigą įrodyti, kad ginčijama 25 325 Eur suma buvo išleista šalių šeimos interesais ir pateikti šiuos teiginius pagrindžiančius įrodymus.

60.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad vien tik atsakovo ir su juo susijusio asmens UAB „Norinta“ atstovės paaiškinimų nepakanka išvadai, kad atsakovas ginčijamą pinigų sumą panaudojo šeimos (ieškovės) interesais.

61.       Pirma, atsakovas 2016 m. kovo 16 d. pervedė 3 325 Eur, o 2016 m. gegužės 23 d. pervedė 8 000 Eur UAB „Norinta“ likus net pusantrų metų iki 2017 m. gruodžio 12 d. Statomo buto rezervavimo sutarties Nr. 17-12-12 sudarymo. Iš bylos duomenų nėra aišku, dėl kokios priežasties atsakovas, turintis ilgametės verslo ir investavimo patirties, atliko mokėjimus be sutarties ir net pusantrų metų iki jos sudarymo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, paprastai verslininkai nerizikuotų pervedinėti tokių pinigų sumų be jokios sutarties, todėl tokie atsakovo pavedimai teisėjų kolegijai kelia abejonių dėl tokio atsakovo nurodomo sandorio realumo.

62.       Antra, civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo ir su nutraukimu susijusių pasekmių pirmosios instancijos teisme nagrinėjant pirmą kartą (civilinės bylos Nr. e2-205-793/2020) teismo posėdžio metu atsakovas M. G. paaiškino, kad jis į namą (duomenys neskelbtini) 2015 metais investavo 9 000 Eur, taip pat tokią pačią 9 000 Eur sumą jis investavo ir 2016 metais. Tuo pačiu atsakovas teigia, kad 2016 metais nusprendė skirtis su žmona (ieškove) ir sutarė rezervuoti jai butą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijai tokios atsakovo nurodomos aplinkybės neatrodo tarpusavyje suderinamos, kuomet viena vertus atsakovas investuoja ir siekia įsigyti turtą kaip bendrąją jungtinę nuosavybę su ieškove, kita vertus – atsakovas tuo pačiu metu skiriasi su ieškove ir perka jai kitą turtinį objektą. 

63.       Trečia, kaip matyti iš 2017 m. gruodžio 12 d. Statomo buto rezervavimo sutarties Nr. 17-12-12 2 punkto, atsakovas (pirkėjas) su UAB „Norinta“ (pardavėjas) sutarė dėl tokio rezervavimo mokesčio ir jo sumokėjimo tvarkos: pirkėjas iki sutarties pasirašymo dienos yra įnešęs 11 325 Eur į pardavėjo sąskaitą (2.1 punktas); pirkėjas per tris dienas nuo šios sutarties pasirašymo dienos pardavėjui moka 14 000 Eur dydžio buto dalinio mokėjimo įmoką (2.2 punktas); šalių susitarimu buto dalinio mokėjimo įmoka, šalims sudarius notarinę buto pirkimo–pardavimo sutartį, įskaitoma į buto kainą (2.3 punktas); tuo atveju, jei notarinė buto pirkimo–pardavimo sutartis yra nesudaroma ar ji yra nutraukiama ar nesudaroma pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis, šios sutarties 2.1 punkte nurodyti buto daliniai mokėjimai pirkėjui nėra grąžinami, išskyrus jei šios aplinkybės įvyksta dėl pardavėjo kaltės. Rezervacijos mokestis yra įskaitomas kaip bauda už sutarties sąlygų nevykdymą (2.4 punktas).

64.       Remiantis atsakovo M. G. banko sąskaitos išrašu, atsakovas tik 2017 gruodžio 19 d., t. y. jau pažeidus minėtos sutarties 2.2 punkte nustatytą 3 dienų terminą, pervedė UAB „Norinta“ 14 000 Eur, pavedimo paskirtyje nurodydamas „Pagal sutartį“. Negana to, pagal byloje pateiktus UAB „Norinta“ mokėjimų apyvartos duomenis ir atsakovo paaiškinimus, tą pačią 2017 m. gruodžio 19 d. iš atsakovo pervestos 14 000 Eur sumos buvo atliktas sudengimas ir užskaityta 8 530 Eur įmoka už trečiojo asmens Z. V. butą (duomenys neskelbtini), nors pats trečiasis asmuo pagal su UAB „Norinta“ sudarytą sutartį už šį butą turėjo atsiskaityti dar 2017 m. gegužės mėn. Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas jau sudarydamas 2017 m. gruodžio 12 d. statomo buto rezervavimo sutartį ir įsipareigodamas per tris dienas sumokėti 14 000 Eur, neketino jos laikytis, nes nei tuos pinigus pervedė per sutartas 3 dienas, nei pervedė sutartą 14 000 Eur sumą, nes 8 530 Eur įskaityti už trečiąjį asmenį. 

65.       Ketvirta, byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų bandęs atgauti UAB „Norinta“ sumokėtas buto rezervacijos įmokas, nors jį su UAB „Norinta“ vadovu sieja draugiški santykiai. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad atsakovas, priėmus sprendimą buto nebepirkti, būtų bandęs perleisti teises į rezervuotą butą kitiems asmenims, pageidaujantiems jį įsigyti, ir taip atgauti sumokėtą avansą. Vadinasi, atsakovas nagrinėjamoje situacijoje veikė neįprastai nerūpestingai.

66.       Penkta, duodamas paaiškinimus 2020 m. liepos 14 d. teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. e2‑205-793/2020 atsakovas nurodė, kad šalys galutinai sukonfliktavo 2018 m. gegužės mėnesį ir tada pradėjo eiti link skyrybų, kad 2016 metais jis buvo grįžęs gyventi į šeimą, kad buvo sutarta, jog butas ieškovei bus perkamas po to, kai bus parduotas namas (duomenys neskelbtini) (dėl namo pardavimo šalys tarėsi 2019 metais), kad butas ieškovei buvo rezervuotas 2018 m. vasarą, kad šio buto rezervacijos mokesčio jis nemokėjo, kad 2016 metais (2016 m. kovo 16 d. ir 2016 m. gegužės 23 d.) jis sumokėjo UAB „Norinta“ rezervacijos mokestį už mamos butą, paklaustas dėl 2017 m. gruodžio 19 d. 14 000 Eur pavedimo UAB „Norinta“, atsakovas net neužsiminė, kad dalis šių pinigų buvo už buto rezervaciją ieškovės interesais, manė, kad tai galėjo būti dalis rezervacijos mokesčio už mamos butą, taip pat mokėjimas už jos buto remontą. Dėl šių priežasčių atsakovo teiginiai ir išlaidos dėl buto rezervacijos ieškovės interesais 2016–2017 metais yra nepatikimi.

67.       Visos šios nustatytos aplinkybės teisėjų kolegijai kelia abejonių dėl atsakovo duotų paaiškinimų išsamumo, pilnumo, tikrumo ir patikimumo. Todėl, atsižvelgdama į tai, kad atsakovo parodymai nagrinėjamu aspektu nėra patikimi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog jo 2016 m. kovo 16 d., 2016 m. gegužės 23 d. ir 2017 m. gruodžio 19 d. pervesti UAB „Norinta“ 16 795 Eur (3 325 Eur + 8 000 Eur + 14 000 Eur – 8 530 Eur) iš tiesų buvo skirti jo ir ieškovės šeimos interesams tenkinti. Kadangi ši 16 795 Eur suma yra likusi UAB „Norinta“ ir nėra aišku, kokiu tikslu ji buvo išleista, laikytina, kad atsakovas nepagrįstai prarado 16 795 Eur bendrosios jungtinės nuosavybės lėšų.

68.       Kaip matyti iš bylos medžiagos ir atsakovo paaiškinimų, 8 530 Eur iš 14 000 Eur, kuriuos atsakovas 2017 m. gruodžio 19 d. pervedė UAB „Norinta“, buvo užskaityti už trečiojo asmens Z. V. butą (duomenys neskelbtini). Vadinasi, minėtos pinigų sumos nėra pagrindo priskirti prie nepagrįstai prarastų lėšų dėl buto (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rezervacijos. Savo ruožtu trečiasis asmuo Z. V., kaip nustatyta, 2018 m. kovo mėnesį grąžino atsakovui 37 000 Eur. Vadinasi, nėra pagrindo minėtą 8 530 Eur sumą vertinti kaip prarastas bendrosios jungtinės nuosavybės lėšas.  

69.       Apibendrinant nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas neįrodė panaudojęs 16 795 Eur šeimos interesais ir laikytinas nepagrįstai praradusiu šią sumą, todėl 8 397,50 Eur (16 795 Eur / 2) turi būti priteista ieškovei kaip kompensacija (CK 3.98 straipsnio 3 dalis).

Dėl 88 783,81 Eur kredito iššvaistymo

70.       Ieškovė nurodo, kad tiek bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, tiek ir atsakovas pripažino, kad 88 783,81 Eur pinigines lėšas (kreditą) atsakovas panaudojo savo investicinėje veikloje ir jos 2008–2010 metais buvo prarastos, t. y. jo veikla buvo nuostolinga. Šiuo metu prievolė pagal minėtas kredito sutartis yra neįvykdyta, sutuoktiniai turi solidarią prievolę. Atsakovui pripažinus, kad minėtas lėšas jis investavo, jas prarado, teismas atsakovo dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje turėjo sumažinti 88 783,81 Eur suma. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovės teiginius kaip nepagrįstus.

71.       Akcijų, vertybinių popierių ir (ar) kitų finansinių priemonių investicinis verslas visuomet yra rizikingas, ši veikla pasižymi nuolatine rizika, kuri tenka šias finansines priemones įsigyjančiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir šalys to neginčija, jog tarp šalių buvo sudarytas susitarimas, kad atsakovas vykdo verslą ir rūpinasi šeimos finansais, o ieškovė – rūpinasi namais ir vaikais. Vadinasi, ieškovė turėjo suvokti galimas investavimo rizikas ir jai toks šeimos pareigų pasiskirstymo modelis tiko. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas, vykdydamas investicinę veiklą, tenkino tik savo asmeninius, su šeimos interesais nesuderinamus poreikius. Ieškovė atsakovui nereiškė pretenzijų dėl kredito ėmimo ir gautų pinigų investavimo į finansines priemones, šias pretenzijas ieškovė atsakovui pradėjo reikšti tik santuokos nutraukimo laikotarpiu. Be to, turtas, kurio įsigijimui buvo suteiktas kreditas, šalių buvo įsigytas.

72.       Remiantis išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl atsakovo dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sumažinimo 88 783,81 Eur suma.

Dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto priteisimo

73.       Pirmosios instancijos teismas po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini); 295/1880 dalis žemės sklypo, 1/6 dalį vandentiekio tinklų – vandentiekio įvado, 1/6 dalį nuotekų šalinimo tinklų – buitinių nuotekų išvado, esančių adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), su 0,0972 ha valstybinio žemės sklypo nuomos teise. Pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė iš ieškovės 28 014,48 Eur piniginę kompensaciją atsakovui už ieškovei tekusį natūra didesnės vertės turtą. Ieškovė nesutinka su tokiu šalių santuokoje įgyto turto padalijimu, teigdama, kad jai tokio dydžio gyvenamasis plotas nereikalingas, nes vyresnioji dukra jau šią vasarą išvyks studijuoti, o jai su kita paaugle dukra reikalingas ženkliai mažesnio ploto ir ekonomiškesnis būstas, kurį ji ketinanti įsigyti pardavus nebaigtą statyti namą, (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas sprendime nepaaiškino, kodėl minėto turto, esančio (duomenys neskelbtini), prioritetą teikia atsakovui. Priešingai, hipoteka suvaržyto turto priteisimas ieškovei, su kuria nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, pažeidžia ne tik ieškovės, tačiau ir nepilnametės dukters teisėtus interesus, nes ieškovė neturi ir neturės galimybės vykdyti kreditorinių įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, hipotekos kreditorius nutrauks sutartį ir turtas bus parduotas varžytynėse. Teisėjų kolegija pritaria ieškovės nuomonei, kad toks turto padalijimas tarp šalių nėra tinkamas.

74.       Remiantis CK 3.116 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

75.       Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos A. T. 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016, 23 punktas).

76.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu, be kita ko, panaikino ieškovės L. K. ir atsakovo M. G. santuokos įrašą Nr. 455, nustatant, kad santuoka iširo dėl atsakovo M. G. kaltės, taip pat nustatė nepilnamečių vaikų U. G., gimusios (duomenys neskelbtini), ir Ū. G., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su vaikų motina. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. sausio 15 d. sprendimu šią Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Pažymėtina, kad šalių dukra U. G. šios bylos nagrinėjimo metu jau yra pilnametė.

77.       Šalys turi šį dalintiną nekilnojamąjį turtą: 1) pastatą-gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini); 295/1880 dalis žemės sklypo, 1/6 dalį vandentiekio tinklų – vandentiekio įvado, 1/6 dalį nuotekų šalinimo tinklų – buitinių nuotekų išvado, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (bendra šio turto vertė, dėl kurios nekyla ginčas, 202 000 Eur); 2) nebaigtos statybos gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) (pirmosios instancijos teismo nustatyta šio turto vertė – 146 000 Eur).

78.       Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 146 000 Eur rinkos verte, argumentuodama, kad teismas nevertino UAB „Archkubas“ konsultacijos, ieškovės paaiškinimo, taip pat atsakovo pateiktų paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu, pateiktų rašytinių įrodymų, susijusių su turto pardavimu, pateiktų ginčo turto pardavimo skelbimų. Ieškovės nuomone, šio ginčo turto vertė yra 210 000 Eur. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos A. T. 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; Lietuvos A. T. plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 ir kt.). Tai reškia, kad šalims nesutariant dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vertės, teismas dėl šio turto vertės sprendžia ne pagal vienos iš šalių pageidavimus, o pagal byloje esančius įrodymus. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje pateikta kvalifikuota ir išsamia UAB „Ober-Haus“ turto vertinimo ataskaita ir nustatė, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 146 000 Eur. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti įrodymai (konsultacija, šalių paaiškinimai), kuriuos aptarė ir pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo abejoti minėta turto vertinimo ataskaita, kuri parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu.

79.       Remiantis atsakovo ir AB „Swedbank“ 2009 m. gegužės 11 d. Susitarimu Nr. 04-059081-FA/06-012441-FA/07-007231-FA/08-063728-FA-6 Dėl 2004 m. gruodžio 24 d. kredito sutarties pakeitimo, atsakovas su AB „Swedbank“ susitarė dėl ankstesnių kredito sutarčių Nr. 04-059081‑FA, Nr. 06-012441-FA, Nr. 07-007231-FA ir Nr. 08-063728-FA sąlygų pakeitimo ir nustatė, kad bendra kredito suma sudaro 159 457,13 Eur, galutinis kredito grąžinimo terminas – 2043 m. vasario 15 d., kredito gavėjų prievolių pagal sutartį įvykdymas užtikrintas gyvenamojo namo ir 295/1880 dalies žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), hipoteka ir ieškovės laidavimu. Pagal atsakovo ir AB „Swedbank“ 2021 m. gruodžio 22 d. susitarimą dėl kredito sutarties pakeitimo negrąžintas kredito sutarties Nr. 04-059081-FA kredito likutis buvo sujungtas su negrąžintu kredito likučiu pagal kredito sutartį Nr.06-012441-FA, o negrąžintas kredito likutis pagal kredito sutartį Nr. 07-007231-FA buvo sujungtas su negrąžinto kredito likučiu pagal kredito sutartį Nr. 08-063728-FA, bendra kredito suma susitarimo dienai – 112 168,52 Eur, kredito gavėjų prievolių pagal sutartį įvykdymas užtikrintas gyvenamojo namo ir 295/1880 dalies žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), hipoteka ir ieškovės laidavimu. 2022 m. rugsėjo 26 d. duomenimis, šalys buvo solidariai atsakingos AB „Swedbank“ pagal kredito sutartis Nr. 04-059081-FA ir Nr.07-007231-FA bendrai 111 010,13 Eur sumai.

80.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes daro išvadą, kad šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą teisingiau užtikrintų sprendimas paskirti atsakovui asmeninės nuosavybės teise pastatą–gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini); 295/1880 dalis žemės sklypo, 1/6 dalį vandentiekio tinklų – vandentiekio įvado, 1/6 dalį nuotekų šalinimo tinklų – buitinių nuotekų išvado, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (bendra šio turto vertė – 202 000 Eur), o ieškovei – nebaigtos statybos gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) (turto vertė – 146 000 Eur). Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad, pirma, ieškovė byloje pagrindė, kad jai tokio didelio namo (duomenys neskelbtini) nereikia, nes ji lieka gyventi iš esmės su vienu nepilnamečiu vaiku. Be to, būtent atsakovas yra kredito gavėjas pagal kredito sutartis Nr. 04-059081-FA ir Nr.07-007231-FA, o ieškovė tik laiduotoja, todėl atsakovui yra paprasčiau suderinti šių kredito sutarčių pakeitimo, modifikavimo, vykdymo sąlygas. Vadinasi, tokio turto (gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)) palikimas ieškovei būtų papildoma našta ir tai nebūtų teisinga, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad šalių santuoka buvo nutraukta būtent dėl atsakovo kaltės, o šalių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove. Antra, teisėjų kolegija mano, kad priteisus ieškovei įkeitimu nesuvaržytą turtą, ieškovei bus lengviau užtikrinti su ja gyvenančios nepilnametės dukters interesus ir poreikius, nes ieškovei neatiteks rizika prarasti įkeistą gyvenamąjį būstą, jei šalys susidurtų su sunkumais ar nesutarimais dėl solidarių prievolių bankui vykdymo. Turint omenyje, kad ieškovei priteisiamas vertingas turtas, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo abejoti, kad ieškovė bus pajėgi pasirūpinti nepilnametės dukters gyvenamąja vieta išsikrausčius iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).

Dėl UAB „Gavera“ akcijų 

81.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas priimtais sprendimais sumažino UAB „Gavera“ akcijų vertę nuo 1 613,65 Eur iki 103,04 Eur už vieną akciją. Ieškovė pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal L. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2036-1067/2021 ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-342-459/2022, kurie iš esmės yra dėl UAB „Gavera“ įstatinio kapitalo padidinimo (ne)teisėtumo ir kt. Jei kasacinis teismas atmestų ieškovės kasacinį skundą, ieškovės nuomone, apeliacinės instancijos teismas turėtų išspręsti kompensacijos priteisimo klausimą dėl bendrosios jungtinės sumažėjimo ir priteisti papildomai 75 530,50 Eur iš atsakovo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu ieškovės reikalavimu.

82.       Remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-969/2023 panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. dalinio sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės reikalavimai pripažinti negaliojančiais 2020 m. sausio 9 d. UAB „Gavera“ vienintelio akcininko sprendimą bei UAB „Gavera“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2020 m. rugsėjo 11 d. protokolą, ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarties dalį, kuria ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikta nepakeista, ir bylos dalį dėl 2020 m. sausio 9 d. UAB „Gavera“ vienintelio akcininko sprendimo ir UAB „Gavera“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2020 m. rugsėjo 11 d. protokolo pripažinimo negaliojančiais nutraukė. Kasacinis teismas kitą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Taigi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš esmės netenkino ieškovės kasacinio skundo reikalavimų.

83.       Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo iš atsakovo už sumažintą UAB „Gavera“ akcijų vertę buvo pareiškusi 2022 m. birželio 1 d. pateikdama pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo, tačiau pirmosios instancijos teismas 2022 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakė pareiškimą priimti. Ieškovė apeliaciniame skunde nekvestionuoja šios nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, nenurodo nei vieno argumento, kodėl ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartimi, nors tai galėjo daryti vadovaujantis CPK 334 straipsnio 3 dalimi. Kadangi ieškovė šios pirmosios instancijos teismo nutarties neginčija, teisėjų kolegija minėtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nevertina. Tai lemia, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti dėl ieškovės reikalavimo, kuris buvo teisėtai nepriimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

84.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde ieškovė nesuformulavo reikalavimo (kaip pagrindinio ar alternatyvaus) dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, dalijant šalių turtą, dėl atsakovo sprendimų, susijusių su UAB „Gavera“ akcijų vertės galimu sumažėjimu. Be to, kaip minėta, ieškovė bandė, tačiau nesėkmingai, reikšti reikalavimus dėl sprendimų (sandorių), susijusių su UAB „Gavera“ įstatinio kapitalo didinimu, pripažinimo negaliojančiais, dėl kompensacijos už sumažėjusią akcijų vertę priteisimo. Dėl anksčiau išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija nepasisako dėl galimybės nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, dalijant šalių turtą, dėl atsakovo sprendimų, susijusių su UAB „Gavera“ akcijų vertės galimu sumažėjimu, nes tai išeitų už ieškovės ieškinio, kurį nagrinėjo pirmosios instancijos teismas, ir apeliacinio skundo ribų. Kitų aplinkybių, dėl kurių pirmosios instancijos teismas turėjo nukrypti nuo lygių dalių principo, pirmosios instancijos teismas nenustatė ir apeliaciniame skunde jų nėra nurodyta.

Apibendrinimas dėl šalių turto padalijimo

85.       Priteisus atsakovui pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), 295/1880 dalis žemės sklypo, 1/6 dalį vandentiekio tinklų – vandentiekio įvado, 1/6 dalį nuotekų šalinimo tinklų – buitinių nuotekų išvado, esančių adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovei priteisus nebaigtos statybos gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui tenkančio turto vertė yra 149 738,65 Eur (202 000 Eur – 55 505,07 Eur (atsakovui tenkanti paskolos dalis) + 1 448,10 Eur (UAB „Gaveros“ akcijos) + 1 448,10 Eur (UAB „Margedas“ akcijos) + 347,52 Eur (UAB „Skaitvedys“ akcijos), o ieškovei – 93 767,61 Eur (146 000 Eur – 55 505,07 Eur (ieškovei tenkanti paskolos dalis) + 1 448,10 Eur (UAB „Gaveros“ akcijos) + 1 448,10 Eur (UAB „Margedas“ akcijos) + 376,48 Eur (UAB „Skaitvedys“ akcijos). Vadinasi, ieškovei iš atsakovo priteistina 27 985,52 Eur kompensacija (149 738,65 Eur – 93 767,61 Eur) / 2) už atsakovui tenkantį didesnės vertės turtą. Ieškovei taip pat priteistina 8 397,50 Eur kompensacija už ne šeimos interesais panaudotas bendrosios jungtinės nuosavybės lėšas ir 32 727,06 Eur kompensacija (65 454,12 Eur / 2) už ieškovės lėšas, panaudotas bendrosios jungtinės nuosavybės turtui įgyti, iš viso – 69 110,08 Eur kompensacija.  

86.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad išsprendus turto padalijimo klausimą anksčiau minėtu būdu, susiklosto situacija, kad atsakovui pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priteisiamą turtą (duomenys neskelbtini) (atsakovas nurodė, kad neturi intereso naudotis šiuo turtu), atsakovas turėtų galimybę tiek ieškovei sumokėti kompensaciją, tiek atsiskaityti su šalių bendru kreditoriumi pagal kredito sutartis Nr. 04-059081-FA ir Nr.07-007231-FA, tiek galimybę (visiškai ar iš dalies) atsiskaityti su kitais savo asmeniniais kreditoriais.

87.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme nebuvo pareiškęs (suformulavęs) reikalavimo priteisti iš ieškovės 13 724,30 Eur, kuriuos atsakovas sumokėjo ieškovės kreditoriui UAB „Neringos valda“, taip pat neskundė pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimo ir 2022 m. lapkričio 10 d. papildomo sprendimo, kuriuo buvo atmestas atsakovo prašymas priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš ieškovės minėtą sumą, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu iš esmės nepasisako, nes tai išeitų už bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų.

88.       Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nustatyti, kad atsakovas turėtų vykdyti solidarią šalių prievolę bankui pagal kredito sutartis Nr. 04-059081-FA ir Nr.07-007231-FA. Šalys dėl tokios tarpusavio santykiams taikytinos solidarios prievolės vykdymo tvarkos nesutarė. Savo ruožtu tais atvejais, kai bendros solidariosios prievolės įvykdymo suma nėra tiksliai apibrėžta, nes ji priklauso ne tik nuo skolos, bet ir mokamų kintamųjų palūkanų dydžio, kaip yra nagrinėjamu atveju, bendraskolių solidariosios prievolės dalys, jei skolininkai nesusitaria kitaip, gali būti tiksliai įvertintos tik visiškai įvykdžius prievolę ir apskaičiavus kiekvieno iš bendraskolių atliktus mokėjimus, gautą naudą ir abiem šalims atitekusio turto (aktyvo ir pasyvo) vertę (Lietuvos A. T. 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019). Vadinasi, nustatymas, kad atsakovas vienas turėtų vykdyti solidarias šalių prievoles bankui pagal kredito sutartis Nr. 04-059081-FA ir Nr.07-007231-FA, galėtų pažeisti atsakovo teises, nes teismas negalėtų tiksliai įvertinti, kiek palūkanų jam dar teks sumokėti pagal minėtas kredito sutartis ir, atitinkamai, įvertinti tai sprendžiant dėl šalių turto padalijimo. Šalys, jei nesusitars kitaip, ir toliau turėtų lygiomis dalimis vykdyti solidarias prievoles bankui. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

89.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

90.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ši taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme.

91.       Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad ieškovė apeliaciniame skunde, o atsakovas atsiliepime į jį neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų šalių bylinėjimosi išlaidų sumų, jų pagrįstumo, protingumo, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi pirmosios instancijos teismo atliktais skaičiavimais ir nustatytais dydžiais.

92.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog nuo bylos iškėlimo pradžios patenkintas ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, patenkintas reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iš dalies patenkintas reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo (priteista 270 Eur, ieškovė reikalavo 350 Eur), iš esmės patenkintas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, patenkintas reikalavimas dėl sumos už įvykdytus solidarius kreditorinius įsipareigojimus priteisimo, iš esmės patenkintas reikalavimas dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo būdo, patenkintas reikalavimas dėl 65 454,12 Eur asmeninių lėšų panaudojimo bendrosios jungtinės nuosavybės turtui įgyti, iš dalies patenkintas reikalavimas dėl kompensacijos už ne šeimos interesais išleistų 25 325 Eur (nepagrįstai išleistais pripažinti 16 795 Eur), patenkintas reikalavimas dėl paskolos sutarties tarp atsakovo ir Z. V. pripažinimo nesudaryta, ieškovė taip pat apsigynė nuo didžiosios dalies atsakovo priešieškinio reikalavimų, tačiau teismo 2021 m. gruodžio 14 d. daliniu sprendimu atmesti 4 ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai dėl vienintelio akcininko sprendimo, akcijų perleidimo sandorių, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiais (dėl 2 šių neturtinių reikalavimų civilinė byla nutraukta Lietuvos A. T. 2023 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-969/2023), taip pat atmestas patikslinto ieškinio reikalavimas nustatyti, kad solidarias prievoles bankui turi vykdyti atsakovas, atmestas patikslinto ieškinio reikalavimas dėl 88 783,81 Eur iššvaistymo, sprendžia, jog ieškovė laimėjo iš viso 60 proc., o atsakovas 40 proc. bylos. 

93.       Įvertinus tai, jog ieškovė iš 4 668 Eur (4 818 Eur (pirmosios instancijos teismo nustatyta žyminio mokesčio bendra suma) – 150 Eur (už du neturtinius reikalavimus, dėl kurių byla buvo nutraukta, grąžintina žyminio mokesčio suma) mokėtino žyminio yra sumokėjusi 1 078 Eur, o 3 590 Eur dalis yra likusi nesumokėta, iš atsakovo valstybei priteistina 2 800,80 Eur žyminio mokesčio, o iš ieškovės valstybei priteistina 789,20 Eur žyminio mokesčio. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovas iš 911 Eur mokėtino žyminio yra sumokėjęs 435 Eur, o 476 Eur dalis atidėta, iš ieškovės valstybei papildomai priteisia 364,40 Eur žyminio mokesčio, o iš atsakovo valstybei priteisia 111,60 Eur. Iš viso valstybei iš ieškovės priteistina 1 153,60 Eur (789,20 +  364,40) žyminio mokesčio, o iš atsakovo valstybei 3 058,20 Eur (2 800,80 + 111,60 + 145,80 (už patenkintą reikalavimą dėl vaikų išlaikymo; nuo žyminio mokesčio už jį ieškovė buvo atleista pagal įstatymą). 

94.       Ieškovei iš atsakovo priteistina 2 046 Eur (3 410 Eur x 60 proc.) bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Atsakovui iš ieškovės priteistina 2 512,16 Eur (6 280,40 Eur x 40 proc.) bylinėjimosi (atstovavimo ir kt.) išlaidų.  

Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų UAB „Norinta“ bylinėjimosi išlaidų

95.       Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš ieškovės 85 proc. UAB „Norinta“ pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – ir Rekomendacijos), neįvertino, kad dalis suteiktų paslaugų dubliavosi, dokumentai buvo identiški, nes UAB „Gavera“, UAB „Norinta“, UAB „Norstatus“ buvo atstovaujami tos pačios kontoros advokatų, o UAB „Norinta“ ir UAB „Norstatus“ atstovavo tas pats asmuo.

96.       Iš bylos medžiagos ir UAB „Norinta“ apibendrinto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų matyti, kad UAB „Norinta“ prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už tai, kad:

96.1.                      UAB „Norinta“ atstovė 2022 m. sausio 20 d. pateikė teismui poziciją dėl ieškovės atstovo prašymo dėl įrodymų, be kita ko, ir iš UAB „Norinta“, išreikalavimo. Pastebėtina, kad ieškovės prašymas, kiek jis buvo susijęs su UAB „Norinta“, pirmosios instancijos teismo iš esmės buvo tenkintas. 2022 m. vasario 4 d. UAB „Norinta“ pateikė teismui reikalautus dokumentus. 

96.2.                      2021 m. kovo 2 d. UAB „Norinta“ atstovė pateikė teismui nuomonę dėl ieškovės atstovo prašymo dėl įrodymų, be kita ko, ir iš UAB „Norinta“, išreikalavimo. Šis ieškovės prašymas teismo buvo atmestas. UAB „Norinta“ atstovė 2021 m. kovo 23 d. pateikė teismui nuomonę dėl ieškovės atstovo prašymo dėl įrodymų, be kita ko, ir iš UAB „Norinta“, išreikalavimo. Šis ieškovės prašymas teismo buvo atmestas. 

96.3.                      UAB „Norinta“ atstovė 2022 m. sausio 24 d. 4 val. rengėsi teismo posėdžiui (2022 m. sausio 25 d. teismo posėdis neįvyko dėl teisėjos teisėto nebuvimo darbe), taip pat 9 val. ruošėsi ir dalyvavo 2022 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje (teismo posėdis truko 3 val.).  

97.       Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Norinta“ dalyvavimas teismo procese iš esmės buvo nulemtas šalių ginčo, taigi, šalys yra bendrai atsakingos už šio trečiojo asmens bylinėjimosi (dalyvavimo procese) išlaidas. Teisėjų kolegija nenustatė, kad UAB „Norinta“ piktnaudžiavo ar kitaip aiškiai netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis. Minėta, kad ieškovė laimėjo 60 proc., o atsakovas 40 proc. bylos.

98.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, pobūdį ir kompleksiškumą, nenustatė, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, taip pat nenustatė kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas ieškovę laikyti labiau atsakinga už UAB „Norinta“ patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nukrypti nuo anksčiau paminėtos (60 / 40) proporcijos. Vien tik tai, kad ieškovė aktyviai, nors ne visada sėkmingai, naudojosi procesinėmis teisėmis, nesudaro pagrindo ieškovę laikyti labiau atsakinga už UAB „Norinta“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Juolab kad po Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-12-642/2021 UAB „Norinta“ neturėjo tiesioginio materialinio teisinio suinteresuotumo byloje, su ja (kaip kreditore) buvo atsiskaityta 2021 m. rugsėjo 3 d., galutinis teismo sprendimas jos materialiosioms teisėms ar pareigoms įtakos neturi.

99.       UAB „Norinta“ prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos, susijusios su šio sprendimo 96.1 ir 96.2 punktuose nurodytomis paslaugomis, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Tačiau, teisėjų kolegijos manymu, pasiruošimo 2022 m. sausio 24 d. posėdžiui sąnaudos yra per didelės ir neproporcingos. Kaip minėta, UAB „Norinta“ neturėjo tiesioginio materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Teisėjų kolegija protinga ir pagrįsta pripažįsta 40 proc. už pasiruošimą 2022 m. sausio 24 d. teismo posėdžiui prašytos priteisti sumos, t. y. 193,60 Eur (484 Eur x 40 proc.).

100.       Teisėjų kolegijos manymu, pasiruošimo 2022 m. rugsėjo 6 d. posėdžiui sąnaudos yra per didelės ir neproporcingos. Kaip minėta, UAB „Norinta“ neturėjo tiesioginio materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, be to, ta pati atstovė minėtam posėdžiui ruošėsi ir kaip UAB „Norstatus“ atstovė (žr. šio sprendimo 107.10 punktą). Teisėjų kolegija protinga ir pagrįsta pripažįsta 30 proc. už pasiruošimą ir dalyvavimą 2022 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje prašytos priteisti sumos (žr. 2022 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaitą faktūrą ir ataskaitą), t. y. 326,7 Eur (1 089 Eur x 30 proc.).

101.       Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija nutaria, kad ieškovė turėtų atlyginti 40 proc., t. y. 667,92 Eur (484 + 665,5 + 193,60 + 326,70) x 40 proc.), UAB „Norinta“ išlaidų, o atsakovas 60 proc., t. y. 1 001,88 Eur (484 + 665,5 + 193,60 + 326,70) x 60 proc.), UAB „Norinta“ protingomis ir pagrįstomis pripažintų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai pakeičiamas.   

Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų UAB „Gavera“ bylinėjimosi išlaidų

102.       Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš ieškovės 85 proc. UAB „Gavera“ pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Rekomendacijų, neįvertino, kad dalis suteiktų paslaugų dubliavosi, dokumentai buvo identiški, nes UAB „Gavera“, UAB „Norinta“, UAB „Norstatus“ buvo atstovaujami tos pačios kontoros advokatų, o UAB „Norinta“ ir UAB „Norstatus“ atstovavo tas pats asmuo.

103.       Iš bylos medžiagos ir UAB „Gavera“ apibendrinto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų matyti, kad UAB „Gavera“ prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už tai, kad:

103.1.                      2021 m. birželio 7 d. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškovės ieškinį (dėl 1–4 jo reikalavimų, susijusių su UAB „Gavera“ įstatinio kapitalo didinimu ir naujų akcijų išleidimu). Šie ieškovės reikalavimai buvo atmesti 2021 m. gruodžio 14 d. daliniu sprendimu, todėl ieškovė turėtų padengti visas su jo parengimu susijusias 2 026,75 Eur (žr. 2021 m. birželio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą) išlaidas, kurios neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. 

103.2.                      2021 m. rugsėjo 30 d. pateikė nuomonę dėl UAB „Rasa“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu. Patirta 726 Eur bylinėjimosi išlaidų (žr. 2021 m. spalio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą), kurios viršija pagal Rekomendacijas (žr. Rekomendacijų 8.16 punktas) apskaičiuotiną maksimalų dydį, todėl mažinamos iki 626,56 Eur.     

104.       Teisėjų kolegijos manymu, šio sprendimo 103.2 punkte nurodytas išlaidas iš esmės lėmė tarp bylos šalių kilęs ginčas, taigi, šalys yra bendrai atsakingos už šias trečiojo asmens bylinėjimosi (dalyvavimo procese) išlaidas. Teisėjų kolegija nenustatė, kad UAB „Gavera“ piktnaudžiavo ar kitaip aiškiai netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis. Minėta, kad ieškovė laimėjo 60 proc., o atsakovas 40 proc. bylos.

105.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, pobūdį ir kompleksiškumą, nenustatė, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, taip pat nenustatė kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas ieškovę laikyti labiau atsakinga už UAB „Gavera“ patirtas (šio sprendimo 103.2 punkte nurodytas) bylinėjimosi išlaidas ir nukrypti nuo anksčiau paminėtos (60 / 40) proporcijos. Vien tik tai, kad ieškovė aktyviai, nors ne visada sėkmingai, naudojosi procesinėmis teisėmis, nesudaro pagrindo ieškovę laikyti labiau atsakinga už UAB „Gavera“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Juolab kad po 2021 m. gruodžio 14 d. dalinio sprendimo priėmimo UAB „Gavera“ byloje nebeturėjo tiesioginio materialinio teisinio suinteresuotumo. Vadinasi, ieškovė turėtų atlyginti 40 proc. (250,62 Eur (626,56 x 40 proc.), o atsakovas 60 proc. (375,94 Eur (626,56 x 60 proc.) šio sprendimo 103.2 punkte punktuose pagrįstomis pripažintų išlaidų. Iš viso ieškovė turėtų atlyginti 2 277,37 Eur UAB „Gavera“ išlaidų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai pakeičiamas.  

Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų UAB „Norstatus“ bylinėjimosi išlaidų

106.       Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš ieškovės 85 proc. UAB „Norstatus“ pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Rekomendacijų, neįvertino, kad dalis suteiktų paslaugų dubliavosi, dokumentai buvo identiški, nes UAB „Gavera“, UAB „Norinta“, UAB „Norstatus“ buvo atstovaujami tos pačios kontoros advokatų, o UAB „Norinta“ ir UAB „Norstatus“ atstovavo tas pats asmuo.

107.       Iš bylos medžiagos ir UAB „Norstatus“ apibendrinto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų matyti, kad UAB „Norstatus“ prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už tai, kad:

107.1.                      2021 m. vasario 24 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. nutarties, susijusios su ieškovės ieškiniu dėl UAB „Gavera“ įstatinio kapitalo didinimo ir naujų akcijų išleidimo. Patirta 968 Eur išlaidų (žr. 2021 m. kovo 24 d. PVM sąskaitą faktūrą). Aptariama ieškovės ieškinio reikalavimų dalis buvo atmesta 2021 m. gruodžio 14 d. daliniu sprendimu, todėl ieškovė turėtų padengti 581,92 Eur (maksimali suma pagal Rekomendacijas už atskirąjį skundą pagal taikytinus įkainius). 

107.2.                      2021 m. kovo 8 d. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį dėl ieškovės reikalavimų, susijusių su UAB „Gavera“ įstatinio kapitalo didinimu ir naujų akcijų išleidimu, 2021 m. gegužės 14 d. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį dėl akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Aptariami ieškovės reikalavimai buvo atmesti 2021 m. gruodžio 14 d. daliniu sprendimu, todėl ieškovė turėtų padengti visas su minėtų procesinių dokumentų parengimu susijusias 4 235 Eur (žr. 2021 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2021 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą) išlaidas, kurios neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių.

107.3.                      UAB „Norstatus“ atstovė 25,5 val. ruošėsi (įskaitant dokumentų analizę, aptarimą, plano rengimą, derinimą, konsultacijas) ir dalyvavo 2021 m. lapkričio 24 d. teismo posėdyje (posėdis truko 4 val. 11 min.), kurio metu buvo išnagrinėti ieškovės reikalavimai, susiję su UAB „Gavera“ įstatinio kapitalo didinimu ir naujų akcijų išleidimu. Šie ieškovės reikalavimai 2021 m. gruodžio 14 d. daliniu sprendimu buvo atmesti. Teisėjų kolegijos manymu, pasiruošimo minėtam teismo posėdžiui sąnaudos yra per didelės ir neproporcingos, todėl teisėjų kolegija protinga ir pagrįsta pripažįsta pusę (1 542,75 Eur) už pasiruošimą ir dalyvavimą prašytos (žr. 2021 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą) priteisti sumos. 

107.4.                      UAB „Norstatus“ pateikė 2022 m. vasario 15 d. paaiškinimus civilinėje byloje Nr. e2A-342-459/2022. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su minėta apeliacinės instancijos teismo byla, buvo skirstomos 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi toje byloje, todėl šioje byloje neskirstytinos.

107.5.                      2021 m. rugsėjo 27 d. pateikė nuomonę dėl UAB „Rasa“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu. Patirta 484 Eur išlaidų (žr. 2021 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą), kurios neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių.  

107.6.                      UAB „Norstatus“ atstovė derino poziciją su klientu ir 2021 m. gruodžio 1 d. pateikė paskolos sutartį su atsakovu ir mokėjimo pavedimą, kuria UAB „Norstatus“ apmokėjo atsakovo skolą UAB „Neringos valda“. Patirta 242 Eur išlaidų (žr. 2021 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą), kurios neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių.

107.7.                      UAB „Norstatus“ atstovė 8 val. ruošėsi ir dalyvavo bylos nagrinėjime 2022 m. birželio 2 d. teismo posėdyje (posėdis truko 29 min.). Patirta 968 Eur išlaidų (žr. 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą ir ataskaitą). Teisėjų kolegijos manymu, pasiruošimo minėtam teismui posėdžiui sąnaudos yra per didelės ir neproporcingos. Pažymėtina, kad po 2021 m. gruodžio 14 d. dalinio sprendimo priėmimo UAB „Norstatus“ neturėjo tiesioginio materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Teisėjų kolegija protinga ir pagrįsta pripažįsta 40 proc. už pasiruošimą ir dalyvavimą teismo posėdyje prašytos priteisti sumos, t. y. 387,2 Eur (968 Eur x 40 proc.).

107.8.                      UAB „Norstatus“ atstovė 8 val. ruošėsi ir dalyvavo bylos nagrinėjime 2022 m. balandžio 7 d. teismo posėdyje (posėdis truko 20 min.). Patirta 968 Eur išlaidų (žr. 2022 m. balandžio 29 d. sąskaitą ir ataskaitą). Teismo posėdis iš esmės nevyko, nes buvo pateiktas nušalinimas bylą nagrinėjančiai teisėjai. Teisėjų kolegijos manymu, pasiruošimo minėtam teismui posėdžiui sąnaudos yra per didelės ir neproporcingos. Pažymėtina, kad po 2021 m. gruodžio 14 d. dalinio sprendimo priėmimo UAB „Norstatus“ neturėjo tiesioginio materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Teisėjų kolegija protinga ir pagrįsta pripažįsta 40 proc. už pasiruošimą ir dalyvavimą teismo posėdyje prašytos priteisti sumos, t. y. 387,2 Eur (968 Eur x 40 proc.).

107.9.                      2022 m. balandžio 11 d. pateikė prašymą dėl dalinio sprendimo priėmimo dalyje dėl UAB „Neringos valda“ reikalavimo. Patirta 847 Eur išlaidų (žr. 2022 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą ir ataskaitą). Šios išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų užmokesčio dydį (Rekomendacijų 8.16 punktas), todėl teismas jas mažina iki 651,72 Eur (maksimali suma pagal Rekomendacijas pagal taikytinus įkainius).

107.10.                      UAB „Norstatus“ atstovė 9 val. ruošėsi ir dalyvavo 2022 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje (šis teismo posėdis truko 3 val.). Patirta 1 089 Eur išlaidų (žr. 2022 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaitą faktūrą). Teisėjų kolegijos manymu, pasiruošimo minėtam teismui posėdžiui sąnaudos yra per didelės ir neproporcingos. Pažymėtina, kad po 2021 m. gruodžio 14 d. dalinio sprendimo priėmimo UAB „Norstatus“ neturėjo tiesioginio materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, be to, ta pati atstovė minėtam posėdžiui ruošėsi ir kaip UAB „Norinta“ atstovė (žr. šio sprendimo 96.3 punktą). Teisėjų kolegija protingomis ir būtinomis pripažįsta 30 proc. (326,70 Eur (1 089 Eur x 30 proc.) už pasiruošimą ir dalyvavimą 2022 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje prašytos priteisti sumos.

108.        Teisėjų kolegijos manymu, šio sprendimo 107.5–107.10 punktuose nurodytas išlaidas iš esmės lėmė tarp bylos šalių kilęs ginčas, taigi, šalys yra bendrai atsakingos už šias trečiojo asmens bylinėjimosi (dalyvavimo procese) išlaidas. Teisėjų kolegija nenustatė, kad UAB „Norstatus“ piktnaudžiavo ar kitaip aiškiai netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis. Minėta, kad ieškovė laimėjo 60 proc., o atsakovas 40 proc. bylos.

109.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, pobūdį ir kompleksiškumą, nenustatė, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, taip pat nenustatė kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas ieškovę laikyti labiau atsakinga už UAB „Norstatus“ patirtas (šio sprendimo 107.5–107.10 punktuose) nurodytas bylinėjimosi išlaidas ir nukrypti nuo anksčiau paminėtos (60 / 40) proporcijos. Vien tik tai, kad ieškovė aktyviai, nors ne visada sėkmingai, naudojosi procesinėmis teisėmis, nesudaro pagrindo ieškovę laikyti labiau atsakinga už UAB „Norstatus“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Juolab kad po 2021 m. gruodžio 14 d. dalinio sprendimo priėmimo UAB „Norstatus“ neturėjo tiesioginio materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Vadinasi, ieškovė turėtų atlyginti 40 proc. (991,53 Eur (2 478,82 x 40 proc.), o atsakovas 60 proc. (1 487,29 Eur (2 478,82 x 60 proc.) šio sprendimo  107.5–107.10 punktuose pagrįstomis pripažintų išlaidų. Ieškovė taip pat turėtų atlyginti šio sprendimo 107.1–107.3 punktuose pagrįstomis pripažintas išlaidas (6 359,67 Eur), t. y. iš viso turėtų atlyginti 7 351,20 Eur UAB „Norstatus“ išlaidų.   

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

110.       Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas 1 512 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas iki teismo sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo dienos.

111.       Ieškovė nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas. UAB „Norstatus“ už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 452 Eur atstovavimo išlaidų, kurios neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. UAB „Gavera“ už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą patyrė 1 270,50 Eur atstovavimo išlaidų, kurios neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Atsakovas už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 500 Eur atstovavimo išlaidų, kurios neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių.

112.       Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad iš esmės pagrįstais pripažinti ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl turto padalijimo būdo, pagrįstais pripažinti argumentai dėl 65 454,12 Eur asmeninių lėšų panaudojimo bendrosios jungtinės nuosavybės turtui įgyti, iš dalies pagrįstais pripažinti argumentai dėl kompensacijos už ne šeimos interesais išleistus 25 325 Eur (nepagrįstai išleistais pripažinti 16 795 Eur), iš dalies pagrįstais pripažinti argumentai dėl atsakovui priteistos sumos už įvykdytus solidarius kreditorinius įsipareigojimus (priteista suma sumažinta nuo 2 909,03 Eur iki 1 596,09 Eur), pagrįstais pripažinti argumentai dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), nepripažinimo bendrąja daline šalių nuosavybe, dėl paskolos sutarties su Z. V. pripažinimo nesudaryta, tačiau nepagrįstais pripažinti ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl 88 783,81 Eur iššvaistymo ir papildomos 75 530,50 Eur kompensacijos dėl UAB „Gavera“ akcijų vertės sumažinimo priteisimo, sprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintas 65 proc. Vadinasi, valstybei iš ieškovės priteistina 529,20 Eur žyminio mokesčio (1 512 x 35 proc.), o iš atsakovo 982,80 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Iš ieškovės atsakovui taip pat priteistina 525 Eur (1 500 x 35 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

113.       Teisėjų kolegijos manymu, UAB „Gavera“ ir UAB „Norstatus“ atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme iš esmės lėmė toliau vykstantis šalių ginčas. Kitaip tariant, šalys yra bendrai atsakingos už šias trečiųjų asmenų bylinėjimosi (dalyvavimo procese) išlaidas. Nenustatyta, kad minėti tretieji asmenys piktnaudžiavo ar kitaip aiškiai netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas tenkintas 65 proc., ieškovė turi atlyginti 508,20 Eur (1 452 Eur x 35 proc.) UAB „Norstatus“ ir 444,68 Eur (1 270,50 Eur x 35 proc.) UAB „Gavera“ bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas turi atlyginti 943,80 Eur (1 452 Eur x 65 proc.) UAB „Norstatus“ ir 825,83 Eur (1 270,50 Eur x 65 proc.) UAB „Gavera“ bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia :

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimą iš dalies panaikinti, šia apimtimi priimti naują sprendimą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti:

-       gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), su 0,0972 ha valstybinio žemės sklypo nuomos teise;

-       50 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „Margedas“, juridinio asmens kodas 303431140, akcijų;

-       50 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „Gavera“, juridinio asmens kodas 300916551, akcijų;

-       13 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „Skaitvedys“, juridinio asmens kodas 301793219, akcijų;

Po santuokos nutraukimo atsakovui M. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti:

-       pastatą - gyvenamąjį namą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 295/1880 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 1/6 vandentiekio tinklų – vandentiekio įvado, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 1/6 nuotekų šalinimo tinklų-buitinių nuotekų išvado, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini);

-       50 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „Margedas“, juridinio asmens kodas 303431140 akcijų;

-       50 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „Gavera“, juridinio asmens kodas 300916551 akcijų;

-       12 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „Skaitvedys“, juridinio asmens kodas 301793219 akcijų.

Priteisti iš atsakovo M. G. 69 110,08 Eur piniginę kompensaciją ieškovei L. K..

Priteisti ieškovei L. K. 3 765,70 Eur skolą iš atsakovo M. G. už įvykdytus solidarius kreditorinius įsipareigojimus AB „Swedbank“.

Priteisti atsakovui M. G. 1 596,09  Eur skolą iš ieškovės L. K. už įvykdytus solidarius kreditorinius įsipareigojimus AB „Swedbank“.

Netenkinti ieškovės reikalavimo dėl ieškinio senaties taikymo atsakovo priešieškinio reikalavimui dėl buto (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pripažinimo ieškovės ir atsakovo bendrąja daline nuosavybe lygiomis dalimis.

Atmesti kaip nepagrįstą atsakovo M. G. priešieškinio dalį, kuria buvo prašoma pripažinti, kad butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr., L. K. vardu įgytas pagal 2002 m. gegužės 10 d. statybos rangos sutartį Nr. K1MS-2042 ir 2002 m. birželio 13 d. priėmimo-perdavimo aktą bei parduotas pagal 2006 m. vasario 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K1MS-2042, buvo atsakovo M. G. ir ieškovės L. K. bendroji dalinė nuosavybė lygiomis dalimis.

Pripažinti nesudaryta 2018 m. kovo 23 d. beprocentinę paskolos sutartį tarp trečiojo asmens Z. V. ir atsakovo M. G..

Kitą ieškovės patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Kitą atsakovo priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės L. K. 1 153,60 Eur žyminio mokesčio, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas – 188659752) surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. G. 3 058,20 Eur žyminio mokesčio, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas – 188659752) surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Priteisti iš atsakovo M. G. 2 046 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. K..

Priteisti iš ieškovės L. K. 2 512,16 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui M. G..

Priteisti iš ieškovės L. K. uždarajai akcinei bendrovei „Gavera“ 2 277,37 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės L. K. uždarajai akcinei bendrovei „Norinta“ 667,92 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės L. K. uždarajai akcinei bendrovei „Norstatus“ 7 351,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. G. uždarajai akcinei bendrovei „Gavera“ 375,94 Eur  bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. G. uždarajai akcinei bendrovei „Norinta“ 1 001,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. G. uždarajai akcinei bendrovei „Norstatus“ 1 487,29 Eur bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti valstybei iš ieškovės L. K. 529,20 Eur žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas – 188659752) surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662

Priteisti valstybei iš atsakovo M. G. 982,80 Eur žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas – 188659752) surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Priteisti iš ieškovės L. K. 525 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovui M. G..

Priteisti iš ieškovės L. K. uždarajai akcinei bendrovei „Gavera“ 444,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės L. K. uždarajai akcinei bendrovei „Norstatus“ 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo M. G. uždarajai akcinei bendrovei „Gavera“ 825,83 Eur  bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo M. G. uždarajai akcinei bendrovei „Norstatus“ 943,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Atsisakyti priimti ieškovės L. K. 2023 m. sausio 12 d. ir 2023 m. vasario 21 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus.

Atsisakyti priimti atsakovo M. G. 2023 m. vasario 6 d. pateiktus naujus rašytinius įrodymus.

Šio sprendimo kopiją išiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojai valstybės įmonei Registrų centras.