Civilinė byla Nr. 2A-1262-173/2008
Pirmosios instancijos teismo teisėja A.Levinskienė
Procesinio sprendimo kategorija (S) 121.21; 75.6.1;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gruodžio 3d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Arūno Rudzinsko,
sekretoriaujant Deimantei Milevičiūtei Anakurdovienei,
dalyvaujant ieškovei V. J., jos atstovui advokatui Jonui Jasiulevičiui,
atsakovui P. J.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, P. J., tretiesiems asmenims Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriui, valstybės įmonei „Registrų centras“ Kauno filialui dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo, bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo bei suformuotų žemės sklypų ir jų teisinės registracijos panaikinimo,
n u s t a t ė :
ieškovė V. J. patikslinusi ieškinį prašė: 1) pripažinti, kad 2,98 ha žemės sklypas, esantis Paparčių kaime, Kaišiadorių rajone, yra ieškovės ir atsakovo P.Juodžio bendroji jungtinė nuosavybė; 2) panaikinti suformuotus žemės sklypus, kurių unikalūs numeriai 4400-0840-7983 ir 4400-0840-8060, esančius Paparčių kaime, Kaišiadorių rajone, ir jų teisinę registraciją; 3) patvirtinti, kad Kauno apskrities viršininko administracija ir V. J., P. J. 1995 m. birželio 29 d. sudarė 2,98 ha dydžio žemės sklypo, t.y. 1,0 ha žemės ploto, 1,58 ha žemės ploto ir 0,4 ha žemės ploto, esančio Paparčių kaime, Kaišiadorių rajone, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį.
Ieškovė nurodė, kad Kaišiadorių rajono Paparčių apylinkės Tarybos 1991 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr.2, Paparčių kaime, P.Juodžio vardu per 3 vietas buvo išskirtas 2,98 ha dydžio žemės plotas, t.y. sklypai Nr.21-1 (1,0 ha); Nr.21-2 (1,58 ha) ir Nr.21-3 (0,4 ha). Buvę sutuoktiniai V. J. ir P. J. už žemę pervedė į valstybės biudžetą 104,70 rublių, todėl liko tik sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Kauno apskrities viršininko administracija tokią sutartį sutinka sudaryti tik su atsakovu P. J., motyvuodama tuo, kad vienkartines įmokas už žemę sumokėjo tik P. J.. Tačiau už minimą žemės plotą buvo sumokėta ieškovės ir atsakovo P.Juodžio santuokoje, kuri nutraukta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 6 d. sprendimu (b.l. 7, CK 3.88 str., SŠK 21 str.). 2006 m. balandžio 19 d. sprendimu, be ieškovės, kaip bendrasavininkės sutikimo, buvo suformuoti nauji skirtingų dydžių, skirtingose vietose, sklypai lyginant su tais, kurie buvo suformuoti pagal Kaišiadorių rajono Paparčių apylinkės Tarybos 1991 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr.2.
Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad Kauno rajono apylinkės teismas 2002 m. gegužės 20 d. sprendimu padalino ieškovės ir atsakovo P.Juodžio santuokoje įgytą turtą, nors atsakovui P. J. paskirtos asmeninio ūkio žemės padalinimo klausimo nesprendė (b.l. 17). Kaišiadorių rajono Paparčių apylinkės Tarybos 1991 m. balandžio 12 d. sprendimu P. J. buvo suteikta 3 ha žemės ūkio naudmenų (b.1.15), kuris už jam paskirtą žemę sumokėjo investiciniais čekiais, tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė. Reikalavimą dėl 2,98 ha žemės sklypo, esančio Paparčių kaime, Kaišiadorių rajone, pripažinimo ieškovės ir atsakovo P.Juodžio bendrąja jungtine nuosavybe, teismas atmetė, nes tarybos sprendimo paskirta žemė nuosavybės teise priklauso valstybei (b.l. 71-74). Teismas pažymėjo, kad vykdant žemės reformą, valstybinė žemė parduodama įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Įvertinus tai, bei faktą, kad ieškovės santuoka su atsakovu P. J. yra nutraukta, teismas laikė, kad ieškovė negali būti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, todėl atmetė reikalavimą dėl 1995 m. birželio 29 d. sudarė 2,98 ha dydžio žemės sklypo, esančio Paparčių kaime, Kaišiadorių rajone, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo (2003 m. vasario 18 d. Vyriausybės nutarimas Nr.236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“). Ieškinio reikalavimą dėl suformuotų žemės sklypų ir jų teisinės registracijos panaikinimo, teismas atmetė dėl to, kad ieškiniu nebuvo ginčijamas Kauno apskrities viršininko 2006 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr.02-04-3746, kurio pagrindu buvo suformuoti 1,59 ha žemės sklypas (unikalus Nr.4400-0840-7983) ir 1,36 ha žemės sklypas (unikalus Nr.4400-0840-8060).
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti.
Skunde nurodoma, kad ieškovės nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis nepagrįstai buvo laikyta nesvarbia, todėl iš jos buvo atimta galimybės įgyvendinti teises, numatytas CPK 5 straipsnyje bei pateikti prijungimui prie bylos medžiagos asmeninės investicinių čekių sąskaitos išrašų. Neatsižvelgta, jog į teismo posėdį ieškovė neatvyko dėl ligos, nors į kelis parengiamuosius teismo posėdžius atsakovas P. J. taip pat neatvykdavo. Kadangi nebuvo prašoma priimti sprendimo už akių, ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu (CPK 246 str. 1 d.).
Teismo išvada, kad ginčo žemės plotas negalėjo būti pripažintas bendrąja jungtines sutuoktinių nuosavybe, nes jis priklauso valstybei, nepagrįsta. Minimas plotas apeliantei ir buvusiam jos sutuoktiniui atsakovui P. J. buvo išskirtas, už jį apmokėta, tačiau tik pirkimo-pardavimo sutartis liko neįforminta. Šis žemės plotas, kuriuo apeliantė ir jos buvęs sutuoktinis naudojasi ir jį valdo iki šiol, buvo išimtas ir iš laisvos žemės fondo. Už žemę apmokėta apeliantės investiciniais čekiais, tačiau tik P.Juodžio vardu. Iš Kaišiadorių rajono Žemėtvarkos skyriaus pranešimo, Taupomojo banko pranešimo bei kvito šaknelės matyti, kad 104,70 rublių į valstybės biudžetą pervesti 1995 m. birželio 29 d., t.y. kai minimą sumą investiciniais čekiais apeliantė pervedė į buvusio sutuoktinio sąskaitą, iš kurios biudžetui ir buvo apmokėta už žemę. Dėl to, pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, kad minimas įnašas (investiciniais čekiais) buvo bendroji jungtinė nuosavybė.
Nepagrįstai neįvertinta, kad asmeninio naudojimo žemė buvo išskirta trijuose sklypuose, o dabar paruošta privatizuoti dviejuose sklypuose. Toks žemės sklypų suformavimas pažeidžia apeliantės teises.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija prašo sprendimo nekeisti. P. J. suteikta asmeninio naudojimo žemė yra dviejuose sklypuose: sklype Nr.21-2 (1,59 ha) ir sklype Nr. 21-1 (1,36 ha). Vadovaujantis Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr.236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, buvo parengti žemės sklypų planai, parengtas Kauno apskrities viršininko įsakymas dėl asmeninio ūkio žemės sklypų pardavimo P. J. bei valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau sutartis su P. J. nebuvo sudaryta.
Kauno rajono apylinkės teismo 2002 m. gegužės 20 d. sprendimu buvo padalintas V. J. ir P.Juodžio turtas, tačiau už asmeninio naudojimo žemės sklypą P.Juodžio įmokėtos valstybės vienkartinės išmokos padalintos nebuvo. Ieškiniu taip pat nebuvo prašoma pripažinti P.Juodžio įmokėtų valstybės vienkartinių išmokų bendrąja nuosavybe.
Kartu su apeliaciniu skundu ieškovės pateiktuose išrašuose iš taupomosios knygelės nėra nurodyta tokios sumos, kuri buvo apskaičiuota mokėti už asmeninio ūkio naudojamą žemę. Mokėjimo pranešime 1995 m. vasario 13 d. P. J. buvo nurodyta žemės kaina valstybės vienkartinėmis išmokomis - 104,70 Lt, o ant šio pranešimo yra užrašyta, kad nurodyta suma pervesta į žemės reformos fondą. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas Taupomojo banko 1995 m. birželio 29 d. pranešimas apie 104,70 Lt už valstybės vienkartinių išmokų nurašymą iš P.Juodžio nebalansinės sąskaitos, patvirtintas banko darbuotojo parašu ir antspaudu. Dėl to, vadovaujantis Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, asmeninio ūkio žemės sklypai gali būti parduoti tik P. J.. Kilus ginčui, asmeninio ūkio žemės sklypų privatizavimas ir buvo sustabdytas, o žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Pastaroji sutartis negali būti patvirtinta ir dėl to, nes valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, o už asmeninio ūkio žemę buvo tik įmokėtos valstybės vienkartinės išmokos, kurios, kaip minėta, buvo nurašytos nuo P.Juodžio nebalansinės sąskaitos. Šiuo metu apeliantė V. J. nėra atsakovo P.Juodžio sutuoktinė ir nėra duomenų, kad ji būtų sumokėjusi už žemės sklypą, todėl su ja valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Kauno apskrities viršininko administracija sudaryti negali.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad asmeninio naudojimo žemė buvo trijuose sklypuose, o dabar paruošta privatizuoti dviejuose sklypuose. Laikinuose žemės sklypų planuose buvo nurodyta, kad žemės sklypo planas galioja iki asmeninio ūkio žemės privatizavimo. Be to, 1994 m. birželio 21 d. P.Juodžio pasirašytame prašyme nurodoma, kad sklypo vieta, plotas ir kaina gali keistis. Rengiant žemės sklypų privatizavimo projektą, sklype Nr.21-1 buvo nustatytas 0,50 ha didesnis plotas, negu buvo nurodyta laikinajame šio žemės sklypo plane, todėl asmeninio ūkio naudojimo žemė privatizavimui buvo parengta dviejuose sklypuose.
Apeliacinis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
2008 m. balandžio 22 d. šioje byloje įvyko trečiasis parengiamasis teismo posėdis(CPK 228 straipsnis). Į teismo posėdį neatvyko ieškovė V. J. ir jos atstovas advokatas J. Jasiulevičius Buvo gautas jos prašymas teismo posėdį atidėti, kadangi serga ieškovė. Prie prašymo pridėtas nedarbingumo pažymėjimo nuorašas. Į teismo posėdį atvykę atsakovas P. J., atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos atstovas, trečiojo asmens Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus atstovas neprašė priimti sprendimą už akių. Teismas priėmė nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje(CPK 230 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK normų, reglamentuojančių pasirengimą civilinių bylų nagrinėjimui teisme.
Teismo nutartimi byla buvo paskirta nagrinėti tesimo posėdyje 2008 m. gegužės 21 d. 15 val. Į teismo posėdį neatvyko ieškovė V. J. ir jos atstovas advokatas J. Jasiulevičius. Ieškovei buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Buvo gautas ieškovės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi ji serga. Atsakovas P. J. ir atsakovų Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriaus atstovai prašė bylą nagrinėti. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantės V. J. apeliacinio skundo motyvas, kad ieškinys galėjo būti paliktas nenagrinėtas, yra nepagrįstas(CPK 246 straipsnis).
Bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu(CK 3. 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kaišiadorių rajono Paparčių apylinkės Tarybos 1991 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. 2, šalims gyvenant santuokoje, atsakovui P. J. buvo suteiktas 2, 81 ha asmeninio naudojimo žemės sklypas. Šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis liko nesudaryta, kadangi tarp šalių kilo ginčas dėl asmeninio ūkio žemės sklypų įforminimo. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad šalių santuoka nutraukta 2000m. spalio 16d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu, 2002m. gegužės 2 d. sprendimu padalintas šalių turtas. Naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka nenustatyta.
Kauno apskrities viršininko administracija neprieštarauja, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis būtų sudaryta, bet šiuo metu ji negalima, kadangi ieškovas P. J. ir V. J. nenusistatė žemės klypo naudojimosi tvarkos. Iš šių aplinkybių matyti, kad ginčo žemės sklypas nuosavybės teise šalims dar nepriklauso. Tai yra valstybės žemė. Apeliantė nepagrįstai vadovaujasi CK 6. 309 straipsnio 3 dalimi, kuria nustatyta, kad kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kitašalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą. Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija neprieštarauja, kad žemės pirkimo-pardavimo sutartis būtų sudaryta, bet ieškovė V. J. ir atsakovas P. J. nenusistatė ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
apeliacinį skundą atmesti. Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Leonas Jachimavičius
Kolegijos teisėjai Birutė Bobrel
Arūnas Rudzinskas