Civilinė byla Nr. 2A-368-803/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32571-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andriaus Veriko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autobanga“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl nuostolių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Autobanga“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ 10 429,86 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2017 m. balandžio 23 d. ieškovės klientai su ieškovei nuosavybės teise priklausančiu išnuomotu automobiliu Mazda 5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustoję leistinoje vietoje šalia prekybos centro „Maxima“, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu ant automobilio užvirto nulūžęs medis, augęs (duomenys neskelbtini), ir nepataisomai sugadino automobilį. Ieškovės teigimu, medis nulūžo dėl to, kad mediena kamieno viduje vietomis yra ištrupėjusi ir sutręšusi. Medis augo valstybei priklausančiame žemės sklype, kuris nuomos sutarties pagrindu valdomas atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“. Nurodė, kad už žalą, padarytą dėl nulūžusio medžio, yra atsakinga atsakovė, nes neprižiūrėjo medžio. Ieškovė prašo priteisti šiuos nuostolius – 7 780,00 Eur žalos, patirtos praradus automobilį, 150,00 Eur žalos, patirtos dėl automobilio vertės nustatymo, 150,00 Eur nuostolių dėl atlyginimo antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, 1 950,54 Eur negautų pajamų, atšaukus sugadinto automobilio nuomą, 302,50 Eur išlaidų, patirtų už advokato teisinės pagalbos apmokėjimą, bandant išieškoti nuostolius ne teismo tvarka, 92,82 Eur palūkanų už laiku neatlygintą žalą.

3.       Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė neturi pareigos prižiūrėti medį, nes ji yra už atsakovės nuomojamo sklypo ribų. Teigė, kad ieškovės veiksmai turi būti traktuojami kaip didelis neatsargumas, nes automobilis buvo pastatytas neleistinu būdu – dviem ratais užvažiavus ant šaligatvio; ieškovė nepateikė įrodymų, kad automobilis buvo pastatytas leistinoje vietoje. Medžio nulūžimas įvyko dėl force majeure (nenugalimos jėgos), nes įvykio dieną (2017 m. balandžio 23 d.) pūtė stiprus vėjas, kurio gūsiai siekę 18 m/s bei atitiko pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklį. Teigia, kad pagal išorinius požymius medis nebuvo nepatenkinamos būklės, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė neatliko medžių saugos veiksmų. Nurodo, jog savivaldybė privalo inventorizuoti želdynus ir želdinius, nepaisant žemės nuosavybės formos, vykdyti jų būklės stebėseną, kurią turi atlikti kas dešimt metų (Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas, 18 straipsnis, 21 straipsnis), tačiau savivaldybė nebuvo informavusi atsakovės, kad medį būtina skubiai kirsti kaip keliantį pavojų. Ieškovė dėl automobilio praradimo išlaidų (7 780,00 Eur) turėjo kreiptis į draudiką. Ieškovė neįrodė, jog ji neturėjo galimybė klientams suteikti (išnuomoti) kito automobilio vietoje sugadinto.

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, pateikė atsiliepimą į ieškinį prašydama jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad nulūžęs medis auga AB „Energijos skirstymo operatorius“ nuomojamame žemės sklype. Trečiojo asmens teigimu, ieškovė nepateikė įrodymų, jog automobilis stovėjo leistinoje vietoje, jog automobilis buvo sugadintas dėl nulūžusio medžio, taip pat nepateikė vairuotojo paaiškinimų bei įrodymų, kad į įvykio vietą buvo kviesta avarinė tarnyba ir policijos pareigūnai, dėl ko nėra galimybės įvertinti, ar vairuotojas turėjo teisę vairuoti transporto priemonę, ar vairuotojas buvo blaivus.

5.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, pateikė atsiliepimą į ieškinį, nenurodydama konkrečios pozicijos dėl ieškinio pagrįstumo. Atsiliepime nurodoma, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, kurio 3 401 kv. m ploto dalis išnuomota AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2003 m. rugsėjo 29 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. 849 NO 1/2003-27909. Pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro centro išrašo 11 punkte nurodyta pastaba „Saugoti medžius Žemės sklype“, o žemės sklypo nuomos sutarties 7 papunktyje nurodyta nuomininko pareiga – specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga: saugoti medžius. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškovės UAB „Autobanga“ ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei UAB „Autobanga“ iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 8 382,50 Eur nuostolių, 5,51 Eur palūkanų ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą (8 388,01 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugpjūčio 28 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės 2 021,02 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas bei iš ieškovės priteisė 6,09 Eur, o  iš atsakovės 24,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė kaip žemės sklypo nuomininkė turėjo pareigą vykdyti išsinuomotame valstybinės žemės sklype augančių medžių priežiūrą, įskaitant ir jų genėjimą / kirtimą tuo atveju, jei jie kelia grėsmę aplinkiniams. Konstatuota, kad atsakovė neįrodė, jog ėmėsi visų būtinų protingo dydžio išlaidų reikalaujančių pastangų, siekdama tinkamai įgyvendinti jai įstatymo bei nuomos sutarties pagrindu priskirtą bendro pobūdžio pareigą tinkamai prižiūrėti išsinuomotame valstybinės žemės sklype augančius medžius, todėl jai kyla civilinė (deliktinė) atsakomybė atlyginti ieškovei turtinę žalą, kilusią dėl nuvirtusio medžio, augusio atsakovės išsinuomotame valstybinės žemės sklype.

8.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pagal turto vertintojo paskaičiavimus dėl užvirtusio medžio nepataisomai sugadinto automobilio vidutinė rinkos vertė buvo 8 500,00 Eur, o automobilis buvo realizuotas už likutinę 720,00 Eur vertę, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 7 780,00 Eur dydžio (8 500,00 – 720,00) Eur turtinę žalą, lygią prarastai automobilio vertei, kurios nepadengia likutinė automobilio vertė.

9.       Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip neįrodytą ieškovės reikalavimą priteisti 1 950,54 Eur negautų pajamų, nes ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų apie tokios rūšies žalos atsiradimą, nepateikė įrodymų kiek automobilių ji turi apskaitoje, ar jie visi buvo išnuomoti kitiems klientams, dėl ko nebuvo galimybės klientams (rezervavusiems sugadintą automobilį) išnuomoti kitų automobilių ar / ir klientai atsisakė nuomos sutarčių, nes sugadintas automobilis atitiko jų ypatingus poreikius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10.       Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimo, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodė šiuos esminius argumentus:

1.1.                      sutarties 7.2 punktu tarp sutarties šalių buvo sutarta, kad atsakovė sklype esančius medžius įsipareigoja saugoti. Sutarties šalys nedviprasmiškai ir aiškiai susitarė tik dėl saugojimo –atsakovė medžių saugojimą supranta taip kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme. Sklypo nuomininkas sudaryta sutartimi sutarė su sklypo nuomotoju dėl medžių saugojimo, tačiau ne dėl medžių priežiūros ar tvarkymo darbų. Pirmosios instancijos teismas teikė pirmenybę ne teisės aktui, tačiau bendriniam „saugoti“ veiksmažodžio išaiškinimui. Atsakovei kaip nuomininkei savavališkai priskirtos želdynų tvarkymo, priežiūros ir želdynų apsaugos pareigos, dėl kurių sutarties šalys nebuvo susitariusios, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė atsakovės sutartinę atsakomybę;

1.2.                      sutartimi buvo aptarta tik medžių saugojimo funkcija. Pažymėtina, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nėra atsakovės informavusi, kad atsakovė netinkamai įgyvendina sutartinius santykius, nevykdo ar netinkamai vykdo medžių saugojimo funkcijos. Vilniaus miesto savivaldybė nėra atsakovės informavusi, jog Vilniaus miesto savivaldybė nustatė, kad sklype esančių medžių fiziologinė būklė yra kritinė bei kelianti pavojų aplinkai;

1.3.                      apeliantės veikla nėra susijusi su želdinių fiziologinės būklės nustatymu, ji nėra specialistė, kurios darbuotojai, specializuotųsi želdinių fiziologinės būklės nustatyme. Atsakovė neturi nei žinių, nei įrankių želdinių fiziologinei būklei nustatyti, todėl jai negali būti taikomi reikalavimai / pareiga nustatyti medžių vidinę būklę ar kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu ištirti medžių fiziologinę būklę, kai pagal išorinius požymius medžio fiziologinio gyvybingumas nekelia abejonių;

1.4.                      Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte numatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena. Savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją) bei nurodyti reikalingas tvarkymo priemones. Vilniaus miesto savivaldybė neinformavo atsakovės apie tokius medžius ir kad juos reikia kirsti. Vilniaus miesto savivaldybė nepateikė įrodymų, jog sutarties galiojimo laikotarpiu (nuo 2003 metų) būtų atlikusi atitinkamas organizacines priemones, jog sklype būtų vykdoma tinkama augančių želdinių priežiūra, stebima ir nustatoma fiziologinė būklė. Atitinkamų pareigų numatymas želdynų ir želdinių valdytojams, neeliminuoja savivaldybės, atsakingos už želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą, atsakomybės už jai savarankiškai priskirtų funkcijų netinkamą įgyvendinimą. Taigi, gavusi iš Vilniaus miesto savivaldybės informaciją Bendrovė būtų svarsčiusi apie galimus tolimesnius veikimo būdus - t. y. Sklypo savininko informavimą apie jo Sklype esančius netinkamos būklės medžius. Bendrovė neturi teisės prisiimti atsakomybės spręsti dėl ne jai priklausančio turto tvarkymo būdų – medžių nukirtimo;

1.5.                      automobilio valdytojas nesivadovavo Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, 17 skyriaus 150.5 papunkčio reikalavimų – transporto priemonė užfiksuota stovinti ant šaligatvio užvažiavusi dviem ratais ant jo, kai nėra tokio stovėjimo būdą leidžiančio kelio ženklo. Įvykio vietoje yra kelio ženklų leidžiančių stovėjimo stovinti ant šaligatvio užvažiavusi dviem ratais ant jo. Automobilio valdytojas, kai įvyko įvykis, stovėjo neleistinoje vietoje (arčiau kaip 5 metrų atstumu nuo sankryžos), neleistinu būdu (ant šaligatvio užvažiavusi dviem ratais ant jo), todėl automobilio valdytojos veiksmai turi būti traktuojami kaip didelis neatsargumas, o tai yra priežastis sumažinti reikalavimą atlyginti žalą arba visiškai atmesti šį reikalavimą. Automobilio valdytojos veiksmų visetas patvirtina, kad ieškovės patirta žala didele dalimi kilusi dėl ieškovės neatsargių tyčinių veiksmų;

1.6.                      pirmosios instancijos teismas, rėmęsis tik Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuris aiškiai iliustruoja, jog nulūžęs medis buvo visiškai sutrūnijęs iš vidaus, tačiau neatsižvelgė į Vilniaus miesto savivaldybės pateiktus įrodymus (fotonuotraukas), kuriose užfiksuota sklype žaliuojančių vienos rūšies medžių eilė. Tai tik įrodo, kad medžiai (ir nulūžęs medis) buvo iš išorės visiškai tvarkingi, nekeliantys jokių abejonių dėl jų fiziologinės būklės;

1.7.                      faktinių aplinkybių konstatavimas vyko sekančią dieną, t. y. 2017-04-24, nei įvykis. Minėtame Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra užfiksuotas automobilis ir automobilį užgriuvusio medžio faktas.

11.       Ieškovė UAB „Autobanga“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimo, kuriuo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos esminius argumentus:

1.8.                      nuomos sutartyje numatyta sąvoka „saugoti medžius“ apima ir pareigą kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti želdinius. Nuomojamame žemės sklype esantys medžiai yra pripažinti saugotinais, todėl juos reikia saugoti, tačiau tai neeliminuoja fakto, jog už jų saugojimą, priežiūrą ir tvarkymą yra atsakingas būtent žemės sklypo valdytojas;

1.9.                      Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numtatyta, jog želdynų ir želdinių valdytojai bei savininkai privalo išsaugoti želdynus, tinkamai juos tvarkyti, atkurti bei taikyti kovos su kenkėjais ir ligomis priemonėmis. Ši įstatymo norma yra imperatyvi, kurios įpareigojamasis pobūdis negali būti paneigtas šalių susitarimu;

1.10.                      byloje nėra įrodyta, jog žala atsirado dėl Vilniaus miesto savivaldybės kaltės. Želdyno ir želdinių valdytojas (atsakovė) turėjo pareigą prižiūrėti sklype augančius medžius ir juos tvarkyti taip, jog jie nekeltų pavojaus;

1.11.                      teismų praktikoje suformuota taisyklė, jog tuo atveju, jei atsakovas kokiu nors pagrindu valdo ir naudoja valstybinės žemės sklypą, jam yra priskiriama ir pareiga prižiūrėti tame sklype esančius želdinius, o jų netinkamos priežiūros atveju, žemės valdytojas taip pat atsako ir už tokiu savo veikimu / neveikimu padarytą žalą tretiesiems asmenims;

1.12.                      apeliaciniame skunde nurodoma nauja aplinkybė, jog automobilis stovėjo sankryžoje. Naujų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti ir dėl jų pasisakyti. Aplinkybė, ar automobilis važiavo per sankryžą, ar stovėjo joje žalos padarymo metu, negali atleisti atsakovės nuo civilinės atsakomybės.

12.       Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimo, kuriuo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodė šiuos esminius argumentus:

1.13.                       teismas vadovavosi ne tik Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, įtvirtinančia žemės sklypų savininkų bei valdytojų pareigą saugoti, prižiūrėti bei tvarkyti sklype esančius želdinius, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.556 straipsnyje įtvirtinta nuomininko pareigą išsinuomotame žemės sklype tvarkingai išlaikyti želdinius;

1.14.                      esant faktiniam žemės sklypo valdytojui už miesto teritorijoje atitinkame sklype esančių medžių ir krūmų tvarkymą bei priežiūrą atsako valdytojas arba jo turimas subrangovas;

1.15.                      sklypų savininkams ir valdytojams Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme įtvirtinta želdinių apsaugos, priežiūros bei tvarkymo pareiga nėra tapati savivaldybei Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme įtvirtintai želdinių inventorizacijos pareigai. Šių pareigų skirtumą atsakovė sąmoningai ignoruoja, siekdama savo, kaip žemės sklypo valdytojos, įstatyme įtvirtintą pareigą tvarkyti ir tinkamai prižiūrėti jos sklype augančius medžius, perkelti Vilniaus miesto savivaldybei;

1.16.                      nėra nurodyta, kuriose miesto dalyse esančių želdynų ir želdinių inventorizacija turėtų būti atliekama pirmiausiai, taip pat nėra detalizuota, kiek ir kokių konkrečiai želdinių turėtų būti inventorizuota per metus, mėnesį ar kitą laikotarpį, koks skaičius savivaldybės specialistų turėtų atlikti šiuos darbus. Aplinkybė, kad įvykio metu 2017-04-23 Vilniaus miesto savivaldybė dar nebuvo atlikusi būtent apeliantės valdomame sklype (duomenys neskelbtini) esančio medžio inventorizacijos, jokiu būdu negali būti laikoma patvirtinančia, jog Vilniaus miesto savivaldybė nevykdo jai numatytos inventorizacijos pareigos ar vykdo ją netinkamai;

1.17.                      iš atsakovės ž yra reikalaujama tik saugoti, prižiūrėti bei tinkamai tvarkyti jos sklype augančius medžius. Nei žemės nuomos sutartyje, nei Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme pareiga saugoti ir tinkamai prižiūrėti bei tvarkyti medžius nėra siejama su žemės sklypo valdytojo vykdoma ūkine veikla, atitinkamų priemonių ar specialiųjų žinių turėjimu, darbuotojų kvalifikacija ar kitomis aplinkybėmis. Už nuomojame sklype augančių medžių priežiūrą bei tvarkymą atsakovė yra atsakinga nepriklausomai nuo jos vykdomos veiklos pobūdžio, darbuotojų specializacijos, savivaldybės atliktos inventorizacijos ar kitų aplinkybių. Nėra jokių duomenų, jog apeliantė būtų ėmusis kokių nors šios savo pareigos vykdymą patvirtinančių veiksmų nei rangos pagrindais, nei savarankiškai.

13.       Trečiasis asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimo, kuriuo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodė šiuos esminius argumentus:

1.1.                      apeliantė nuomojasi žemės sklypo dalį valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu, todėl yra šiame žemės sklype esančių želdinių valdytojas. Lietuvos Respublikos želdinių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta želdynų ir želdinių valdytojų ir savininkų pareiga išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti. Žemės sklypas yra peduotas valdyti ir naudotis apeliantei, todėl žemės sklypo nuomininkė turėjo užtikrinti želdynų apsaugą;

1.2.                      asmenims, išsinuomojusiems valstybinę žemę su joje esančiais apribojimais – saugotinais medžių ir krūmų želdiniais, valstybinės žemės nuomos sutartyse esant specialioms sąlygoms, numatančioms nuomininkų pareigą saugoti želdinius, nuomininkui turėtų būti žinoma apie būtinybę imtis valdomame žemės sklype augančių medžių tvarkymo darbus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Nustyta, jog 2003 m. rugsėjo 29 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 849 N01/2003-27939  atsakovė išsinuomojo iš valstybės 3 372 kv.m. žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties 7.2 punkte buvo įtvirtinta nuomininko (atsakovės) pareiga žemės sklypą naudoti pagal specialiąsias žemės ir miško sąlygas saugant medžius (t. 1 b.l. 24 – 25). 2017 m. balandžio 23 d. ant ieškovei priklausančio automobilio Mazda 5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užvirto nulūžęs medis, augęs 2003 m. rugsėjo 29 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi išnuomotame žemės sklype, ir nepataisomai apgadino automobilį. Ieškovė prašo padarytą žalą priteisti iš atsakovės, kuri yra minėto valstybinės žemės sklypo nuomininkė.

15.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl civilinės deliktinės atsakomybės taikymo valstybinės žemės sklypo, kuriame augo medis, nuomininkei (atsakovei) ir pareigos atlyginti nukentėjusiam asmeniui (ieškovei) turtinę žalą, padarytą nuvirtus medžiui.

16.       Apeliantė teigia, jog 2003 m. rugsėjo 29 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 849 N01/2003-27939 sklypo nuomininkas sutarė su sklypo nuomotoju dėl medžių saugojimo, tačiau ne dėl medžių priežiūros ar tvarkymo darbų, todėl atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl netinkamai vykdytos pareigos prižiūrėti žemės sklype medžius, kyla valstybinės žemės sklypo nuomotojui, šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.

17.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatyta valdžios institucijų atsakomybė už jų neteisėtais veiksmais padarytą žalą yra viena iš deliktinės civilinės atsakomybės rūšių, kurios pagrindinė funkcija – kompensavimas nukentėjusiojo nuostolių, siekiant grąžinti jį į ankstesnę, iki žalos atsiradimo buvusią padėtį. CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio standartų, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, taikoma ir viešajai civilinei atsakomybei, kurios subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė ar savivaldybė. Šis atsakomybės subjekto išskirtinumas lemia jos taikymo griežtumą, t. y. viešajai atsakomybei nustatyti reikalingos tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimas (neteisėtas veikimas), 2) asmens patirta žala ir 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-717/2009; 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010; kt.).

18.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad medis, kuris nulūžo ir taip padarė žalą, augo valstybei priskirtoje teritorijoje. Vilniaus miesto savivaldybė, kaip įgaliotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu, sudarydama tipinę valstybinės žemės nuomos sutartį, nenumatė sąlygų dėl valstybinės žemės teritorijoje augančių medžių priežiūros, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo kasacinio teismo praktikos, jog civilinė deliktinė atsakomybė už netinkamai vykdytos pareigos prižiūrėti valstybinės žemės sklype augančius medžius kyla savivaldybei. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad vietos savivaldos institucijos tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus. Savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas yra savarankiška savivaldybių funkcija (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktas). Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnyje konkrečiai išvardytos savivaldybėms priskirtos pareigos želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo srityje. Pagal šio straipsnio 1 dalį savivaldybės, vykdydamos želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą, be kita ko, vykdo savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių būklės stebėseną (1 punktas), želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę (8 punktas), sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus (12 punktas), išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams (13 punktas). Vykdydamos medžių ir krūmų priežiūros darbus, savivaldybės privalo vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintomis Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis (Taisyklių 3 punktas). Taisyklių 1 punkte nurodyta, kad medžių ir krūmų priežiūra, be kitų darbų, apima medžių ir krūmų genėjimą, o 44 punkte įtvirtinta pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti. Taigi savivaldybės teritorijoje augančių medžių priežiūra yra savarankiška savivaldybių funkcija, kurios įgyvendinimas detaliai reglamentuotas teisės aktų. Tokia pareiga yra aiškiai reglamentuota ir už jos nevykdymą bei dėl to atsiradusią žalą, esant kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, kyla civilinė atsakomybė.

19.       Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta dėl savivaldybių kompetencijos želdynų priežiūros srityje ir konstatuota, jog tai yra savarankiška savivaldybių funkcija, reiškianti, kad vietos savivaldos institucijos atsakingos už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių priežiūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2013).

20.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad savivaldybės teritorijoje augančių medžių priežiūra yra savivaldybių funkcija. Minėtuose teisės aktuose yra detaliai nustatyta, kokius veiksmus, siekdama užtikrinti želdynų ir želdinių apsaugą bei tvarkymą, turi atlikti savivaldybės administracija. Tokia pareiga yra aiškiai reglamentuota ir už jos nevykdymą bei dėl to atsiradusią žalą, esant kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, kyla civilinė atsakomybė. Tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2013, kurioje nurodė, kad net ir tais atvejais, kai dėl konkretaus želdinio, nagrinėjamoje byloje – medžio, grėsmės aplinkiniams pašalinimo į savivaldybę nesikreipia joks asmuo, savivaldybės pareiga išlieka užtikrinti tinkamą želdinių priežiūros kontrolę. Tai gali būti sutartinis dalykas tarp savivaldybės ir konkretaus privataus fizinio ar juridinio asmens, kuris įsipareigoja tam tikru laiku atlikti visų jo teritorijoje esančių želdinių patikrą ir apie želdinių būklę informuoti savivaldybę. Jeigu tokia sutartinė prievolė nėra nustatyta, tai nesuponuoja mažesnės savivaldybės atsakomybės už jos teritorijoje esančių želdinių priežiūrą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1207-450/2017).

21.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2003 m. rugsėjo 29 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 849 N01/2003-27939 sklypo nuomininkas (apeliantė) susitarė su sklypo nuomotoju (Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl medžių saugojimo (Sutarties 7.2 punktas „nuomininkas įsipareigoja saugoti medžius“), tačiau ne dėl medžių priežiūros ar tvarkymo darbų ar sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nuomotoja sudaryta nuomos sutartimi neperleido nuomininkei pareigos atlikti visų valstybinės žemės sklypo teritorijoje esančių želdinių patikrą ir apie želdinių būklę informuoti savivaldybę, todėl pirmosios instancijos teismas netyrė visų reikšmingų aplinkybių sprendžiant dėl tinkamo subjekto, kuriam taikytina civilinė deliktinė atsakomybė, nesivadovavo aukščiau minėtais teisės aktais ir nepagrįstai sutarties sąlygą „saugoti medžius“ aiškino plečiamai.

22.       Kaip minėta, savivaldybei teisės aktai nustato atsakomybę už miesto želdinių priežiūros organizavimą ir vykdymą, pareigą užtikrinti, kad jos valdomoje teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Šiuo atveju skundžiame teismo sprendime civilinė deliktinė atsakomybė taikyta atsakovei (nuomininkei) nepagrįstai, nenustačius teisinio pagrindo jai taikyti.

23.       Taigi, nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti apeliantės civilinės deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas ir galimybes pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas ir ginčo teisiniam santykiui taikytinus teisės aktus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnis), taip pat vertinti, ar ieškinys pareikštas tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį  atsakyti (CPK 45 straipsnis).

24.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismas netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykiams taikytinos teisės nustatymą sprendžiant dėl deliktinės atsakomybės taikymo tinkamam subjektui. Nustatyti pažeidimai yra esminiai, galėję turėti įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą, todėl sudarantys pagrindą jį naikinti (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

25.       Panaikinusi pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, įvertinusi tai, kad ginčo santykiams taikytinos teisės, jos turinio nustatymas yra susijęs su naujų nustatytinų faktinių aplinkybių ir teiktinų įrodymų apimtimi, o nustačius ginčo santykiams taikytinos teisės turinį pagal jį ginčas turėtų būti visa apimtimi arba didžiąja dalimi sprendžiamas iš naujo, suteikiant galimybę šalims pasinaudoti teise į apeliaciją, teisėjų kolegija sprendžia, kad byla turi būti perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnis).

26.       Apeliacinės instancijos teismui nutarus perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija

n u t a r ė :

panaikinti  Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Ramunė Mikonienė              

                                        Rūta Petkuvienė

                                        Andrius Verikas