Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1S-1452-383-2014].docx
Bylos nr.: 1S-1452-383/2014
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Sukčiavimas (BK 182 str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Procesiniai dokumentai
Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)

Byla Nr. 1S-1452-383/2014

Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00146-2009-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19.

(S)

 


HERBAS

 

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. rugpjūčio 27 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojoje valdyboje (toliau – Komisija) 2014 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. P3-457 netaikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir

 

n u s t a t ė :

 

R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nusprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskirtas laisvės apribojimas dvejiems metams įpareigojant jį be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. K. padarytą 523610,53 Lt turtinę žalą. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 7 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendis panaikintas ir R. S. išteisintas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 7 d. nuosprendis panaikintas ir paliktas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. apkaltinamasis nuosprendis su pakeitimais: panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam R. S. taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas R. S. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskyrė dvejus metus laisvės atėmimo.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. vasario 19 d., pabaiga – 2016 m. vasario 19 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 2014 m. birželio 26 d. – 1 metai 7 mėnesiai ir 23 dienos.

Komisija 2014 m. birželio 30 d. nutarime Nr. P3-457 nutarė netaikyti R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija tokį sprendimą priėmė atsižvelgusi į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu ir tai, kad nors bausmės atlikimo metu nustatytų elgesio taisyklių nepažeidė, tačiau ir nebuvo skatintas, taip pat egzistuoja pakankamai kriminogeninių veiksnių, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui – lėšų tvarkymas, mąstymo ir elgesio problema. Be to, pataisos namuose nedirbo, nesimokė. Nuteistasis savo kaltės teismo metu nepripažino. Įvertinusi visas šias aplinkybes, Komisija padarė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų, nenusikals ir, kad nuteistąjį paleidus lygtinai nebus įgyvendintas teisingumo principas.

Nuteistajam apskundus šį nutarimą, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 29 d. nutartimi nutarė atmesti R. S. skundą. Pirmosios instancijos teismas sutiko su Komisijos nutarimo motyvais ir laikė, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį R. S. iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, nebūtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.

R. S. skunde Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Nurodo, kad Komisijos pateikti argumentai dėl lygtinio paleidimo netaikymo realiai neatitinka esamos situacijos, kadangi jo bausmės laikas yra trumpas, todėl niekaip jis negalėjo pradėti mokytis, nes į pataisos namus atvyko viduryje mokslo metų, o dėl įdarbinimo kreipėsi į Valstybės įmonę „Mūsų amatai“. Tačiau, dėl mažinamos gamybos apimties, nuteistojo į darbą nepriėmė. Pažymi, kad jis nuteistas pirmą kartą, bausmės atlikimo metu nepažeidinėjo vidaus tvarkos taisyklių ir vykdė visus pareigūnų nurodymus. Be to, šiuo metu yra padengęs dalį priteistos žalos, kurią ir toliau dengia pagal turimas galimybes. Teigia, nuo 1991 metų dirbo vadovaujantį darbą uždarose akcinėse bendrovėse, suteikdamas darbą dideliam skaičiui darbuotojų, mokėjo visus mokesčius valstybei ir visos jo vadovaujamos bendrovės niekada nebuvo baustos už finansinius pažeidimus. Skunde nuteistasis akcentuoja santykius su artimaisiais ir jį supančiais asmenimis, siekia rūpintis nepilnamete dukra, kurios mama šiuo metu taip pat atlieka bausmę pataisos namuose. Mano, kad tiek Komisija, tiek Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, netaikydami jam lygtinio paleidimo, jį nuteisė pakartotinai.

 

Nuteistojo R. S. skundas atmetamas

 

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir vėl nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. S. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, nebaustas drausmine tvarka, neskatintas, yra faktiškai atlikęs minimalią paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri yra privaloma taikant intensyvią priežiūrą. Tačiau šios aplinkybės savaime nėra pagrindas taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, pritaria pirmos instancijos teismo išvadoms, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį R. S. iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, nebūtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, negalima neatsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką, o šiuo atveju sunkų tyčinį nusikaltimą (sukčiavimą), padaręs asmuo būtų tinkamai nubaustas, kad jis atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Nuteistasis yra atlikęs vos ¼ dalį bausmės, likusi bausmės dalis (2014 m. birželio 26 d. – 1 metai 7 mėnesiai ir 23 dienos), palyginus, yra labai didelė. Likusios bei neatliktos bausmės dydžiai yra vertinamosios kategorijos apie kurias teismas sprendžia įvertinęs kitų aplinkybių visumą, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, taip pat ir teisingumo užtikrinimo, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-576/2006). Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, be to, ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes taip pat privalu atsižvelgti.

Nagrinėjamu atveju net ir įvertinus R. S. elgesį bausmės atlikimo metu, teigiamą nuostatą į darbą, šiltus socialinius ryšius su artimaisiais, tai, kad nuteistas pirmą kartą, yra padengęs dalį priteistos žalos, manytina, jog pritaikius lygtinį paleidimą nuteistajam atlikus šiek tiek daugiau nei ¼ skirtos laisvės atėmimo bausmės (6 mėnesius iš paskirtų 2 metų laisvės atėmimo), būtų pažeistas teisingumo bei proporcingumo principas. Be to, per trumpas paskirtos bausmės atlikimas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, kas gali būti viena iš prielaidų rizikuoti nusikalsti ateityje.

Kritiškai vertintinas nuteistojo argumentas, kad netaikius jam lygtinio paleidimo, jis buvo nuteistas pakartotinai. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą. Aukštesniojo teismo nuomone, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą atmesti nuteistojo R. S. skundą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nors ir labai svarbus R. S. skundo argumentas, kad jis turi nepilnametę dukrą, kuriai šiuo metu reikalinga ypatinga priežiūra ir bendravimas, kadangi mokosi gimnazijoje ir auga be niekieno priežiūros, nes jos mama šiuo metu taip pat atlieka bausmę pataisos namuose, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistąjį jau šiuo metu galima paleisti lygtinai, atlikus vos ¼ paskirtosios bausmės dalį už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą. Be to, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartimi patvirtintas Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajai R. V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Taigi, tikėtina, kad nepilnamete dukra galės pasirūpinti jos mama.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, joje motyvuotai nurodytos nuteistojo skundo dėl Komisijos 2014 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. P3-457 netenkinimo priežastys, todėl nėra objektyvaus pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo argumentais.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,  

 

n u t a r i a :

 

Nuteistojo R. S. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

 

 

Teisėjas                                                                                                     Valdas Vitunskas

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 54 str. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai
  • BK 182 str. Sukčiavimas
  • BVK
  • 2K-7-576/2006