Civilinė byla Nr. 2-180-934/2023

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-01452-2010-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.4. ; 3.1.7.13.; 3.3.2.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo D. Z. (D. Z.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo D. Z. (D. Z.) prašymą dėl atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2817-265/2010 galutiniu sprendimu nusprendė Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 12 d. preliminarų sprendimą pakeisti, priteisti solidariai iš atsakovų J. Z. (J. Z.) ir D. Z. (D. Z.) 3 776 842,48 Lt įsiskolinimą, 14,35 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovei akcinei bendrovei (toliau – AB) bankui „Snoras“, priteisti AB bankui „Snoras“ iš J. Z. ir D. Z. po 9 907,50 Lt žyminio mokesčio, priimti ieškovės AB banko „Snoras“ atsisakymą nuo reikalavimo bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) Prekybos namams „SPRUT“ ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

2.       Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-482/2012 Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. galutinio sprendimo dalį dėl palūkanų priteisimo pakeisti ir Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. galutiniu sprendimu solidariai iš atsakovų J. Z. ir D. Z. ieškovei AB bankui „Snoras“ priteistas metines 14,35 proc. palūkanas sumažinti iki 8 proc. metinių palūkanų. Kitas Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. galutinio teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas bei nustatyti, kad BUAB Prekybos namai „SPRUT“, Jurijus ir D. Z. vykdymo proceso metu atsako pagal Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartį dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bei pagal pakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. galutinį teismo sprendimą kaip solidarią prievolę turintys bendraskoliai priteistos sumos ribose, priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų J. Z. ir D. Z. 13 210 Lt žyminį mokestį, iš kiekvieno atsakovo po 6 605 Lt (1 912,94 Eur).

3.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-571-450/2022 pripažino 2007 m. rugsėjo 26 d. laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)-02 prie 2007 m. rugsėjo 26 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp BUAB banko „Snoras“ ir D. Z. pasibaigusia nuo 2012 m. birželio 29 d.

4.       2022 m. spalio 12 d. atsakovas D. Z. pateikė prašymą „Dėl atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (C. B. Nr. 2-2817-265/2010; Nr. 2A-482/2012)“ (toliau – ir 2022 m. spalio 12 d. prašymas). Nurodė, kad išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių, tai yra dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 6 d. konstatuotų faktų, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 96 straipsnio 7 dalimi ir 3 straipsnio 7 dalimi, atsakovas prašė teismą atleisti jį nuo bylinėjimosi išlaidų – 1 912,94 Eur – atlyginimo valstybei.

5.       Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2817-265/2010 atsakovo D. Z. 2022 m. spalio 12 d. prašymas buvo atmestas. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1249-516/2022 Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartis palikta nepakeista.

6.       2022 m. gruodžio 19 d. atsakovas D. Z. pateikė prašymą „Dėl atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (C. b. Nr. 2-2817-265/2010; Nr. 2A-482/2012)“ (toliau – ir 2022 m. gruodžio 19 d. prašymas).

7.       Prašyme nurodyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-482/2012 klaidingai nusprendė priteisti valstybei iš Deniso 6 605 Lt (1 912,94 Eur) žyminį mokestį. CPK 425 straipsnio 3 dalis numato, kad už ieškinį, paduodamą dokumentinio proceso tvarka yra mokamas žyminis mokestis, lygus pusei tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme bendrąja ginčo teisena. Atsakovo D. Z. vertinimu, Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi padaręs išvadą dėl turtinių reikalavimų, esančių civilinėse bylose Nr. 2-1656-360/2009 (Nr. 2-2808265/2010) ir Nr. 2-1656-265/2009 (Nr. 2-2808-265/2010) (bankroto byla Nr. B2-1813-265/2009 / Nr. B2-586-265/2010) išskyrimo į atskirą civilinę bylą Nr. 2-2817-265/2010 būtinybės, turėjo vienu metu išspręsti ir klausimą dėl ieškovės AB banko „Snoras“ žyminio mokesčio apmokėjimo. Tai, kad Klaipėdos apygardos teismas turėjo spręsti žyminio mokesčio apmokėjimo klausimą patvirtina ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi ieškovei AB bankui „Snoras“ buvo grąžintas žyminis mokestis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Atsakovas D. Z. neturi jokių duomenų, kad civilinėje byloje Nr. 2-2817-265/2010 ieškovė sumokėjo žyminį mokestį. Taigi, Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-2817-265/2010, pažeisdamas asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą (CPK 6 straipsnis), pažeisdamas šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis), pažeisdamas CPK 80 straipsnį ir 83 straipsnį, pažeisdamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai ir neteisėtai atleido ieškovę nuo žyminio mokesčio už ieškinį. Taigi, atsakovo D. Z. nuomone, jis neprivalo atlyginti valstybei 1 912,94 Eur žyminį mokestį. Dėl šių priežasčių išieškoti bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą dėl objektyvių priežasčių yra neįmanoma. Taigi, prašo atleisti nuo 1 912,94 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo D. Z. 2022 m. gruodžio 19 d. prašymą.

9.       Teismas sprendė, kad: 1) tiek 2022 m. spalio 12 d. prašyme, tiek 2022 m. gruodžio 19 d. prašyme ieškovė ir atsakovas nurodomi tie patys asmenys, t. y. D. Z. ir likviduojama AB bankas „Snoras“; 2) tiek 2022 m. spalio 12 d. prašyme, tiek 2022 m. gruodžio 19 d. prašyme sutampa prašymų dalykas, t. y. prašymuose teigiama, kad išieškoti bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą yra neįmanoma (neteisėta) dėl objektyvių priežasčių, todėl atsakovas prašo teismą atleisti jį nuo bylinėjimosi išlaidų – 1 912,94 Eur sumos atlyginimo; 3) tiek 2022 m. spalio 12 d. prašymas, tiek 2022 m. gruodžio 19 d. prašymas iš esmės grindžiami tais pačiais juridiniais faktais.

10.       Teismas nustatė, kad 2022 m. gruodžio 19 d. prašymas buvo papildytas, tačiau, teismo vertinimu, papildytas ar (ir) patikslintas faktas taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

11.       Atsakovas D. Z. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iškraipė faktus, t. y. teismas nepagrįstai vertino, kad tiek 2022 m. spalio 12 d. prašymas, tiek 2022 m. gruodžio 19 d. grindžiami tais pačiais juridiniais faktais. Apelianto vertinimu, 2022 m. gruodžio 19 d. prašymo pagrindas nebuvo papildytas (patikslintas), prašymas buvo reiškiamas visiškai kitu pagrindu nei, kad 2022 m. spalio 12 d.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

12.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

13.       Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

14.       Atskirasis skundas paduotas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo kaip pareikštą dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir esant ginčui tarp tų pačių šalių. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo tapatumo klausimą šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo

15.       Atsakovas D. Z. pirmosios instancijos teismui pateikė 2022 m. gruodžio 19 d. prašymą atleisti jį nuo 1 912,94 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Atsakovo D. Z. vertinimu, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 ir 7 dalimis, jis neprivalo (neturi teisinės prievolės) atlyginti valstybei priteistą 1 912,94 Eur dydžio žyminį mokestį.

16.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi apelianto 2022 m. gruodžio 19 d. prašymą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, motyvuodamas tuo, kad tiek 2022 m. spalio 12 d. prašymas, tiek 2022 m. gruodžio 19 d. prašymas yra tapatūs.

17.       Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad 2022 m. spalio 12 d. prašymas ir 2022 m. gruodžio 19 d. prašymas yra grindžiami iš esmės tais pačiais juridiniais faktais. Apelianto vertinimu, 2022 m. spalio 12 d. prašymas buvo pareikštas dėl to, kad išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma (t. y. yra neteisėta) dėl objektyvių priežasčių, tai yra Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 6 d. sprendime nustatytų faktų. Tuo tarpu 2022 m. gruodžio 19 d. prašyme ginčijamas Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-482/2012 priimtas sprendimas priteisti valstybei iš apelianto 1 912,94 Eur žyminį mokestį. Apeliantas teigia, kad Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi išskirdamas civilinę bylą Nr. 2-2817-265/2010 turėjo vienu metu išspręsti ir klausimą dėl ieškovės AB banko „Snoras“ žyminio mokesčio mokėjimo. Apeliantas neturi jokių duomenų, kad civilinėje byloje Nr. 2-2817-265/2010 ieškovė AB bankas „Snoras“ sumokėjo nurodytą žyminį mokestį. Taigi Klaipėdos apygardos teismas nepagrįstai atleido ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareikštą ieškinį.

18.       Pagal CPK 96 straipsnio 7 dalį, kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šio asmens prašymu, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, motyvuota nutartimi rašytinio proceso tvarka turi teisę iš dalies atleisti tokį asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Prašymas iš dalies atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Šis prašymas gali būti pateiktas iki teismo procesinio sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei įvykdymo. Pagal CPK 96 straipsnio 4 dalį, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

19.       Viena vertus, apelianto prašymas atleisti jį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu ir neturi prejudicinės reikšmės, todėl aplinkybė, kad teismas nutartimi jau yra pasisakęs dėl tokio turinio prašymo ir ši nutartis yra įsiteisėjusi, nesudaro kliūties iš naujo tokį prašymą pateikti.

20.       Kita vertus, net ir esant minėtoms aplinkybėms, apeliacinis teismas, įvertinęs pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktų 2022 m. gruodžio 12 d. ir 2022 m. gruodžio 19 d. prašymų turinius, sprendžia, kad apelianto 2022 m. spalio 12 d. ir 2022 m. gruodžio 19 d. prašymai yra iš esmės tapatūs. Apeliantas tiek teikdamas 2022 m. spalio 12 d. prašymą, tiek 2022 m. gruodžio 19 d. prašymą, iš esmės siekė to paties teisinio rezultato – atleisti D. Z. nuo 1 912,94 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Nors atskirajame skunde apeliantas teigė, kad, teikdamas 2022 m. gruodžio 19 d. prašymą, nurodė visai kitą prašymo pagrindą, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo 2022 m. gruodžio 19 d. prašymą laikyti netapačiu 2022 m. spalio 12 d. prašymui.

21.       Net ir tuo atveju, jeigu apelianto 2022 m. gruodžio 19 d. prašymą vertinti iš esmės, nebūtų pagrindo apelianto nurodytų aplinkybių vertinti kitaip nei, kad jas vertino Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartyje, nagrinėdamas apelianto 2022 m. spalio 12 d. prašymo pagrįstumą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog teismas galėtų taikyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo lengvatą, numatytą CPK 96 straipsnio 7 dalyje, to prašantis fizinis asmuo turi pagrįsti vieną iš alternatyvių aplinkybių: 1) objektyvų negalėjimą sumokėti bylinėjimosi išlaidų arba 2) tiesioginį priežastinį ryšį tarp bylinėjimosi išlaidų išieškojimo ir esminio fizinio asmens ar jo šeimos turtinės padėties pablogėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-275-464/2017, 57 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-145-302/2020, 15 punktas). Tačiau apelianto 2022 m. gruodžio 19 d. prašymas iš esmės grindžiamas, jo vertinimu, nepagrįstais civilinę bylą nagrinėjusio tiek pirmosios (civilinės bylos Nr. 2-2817-265/2010), tiek apeliacinės instancijos teismo (civilinės bylos Nr. 2A-482/2012) sprendimais. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1249-516/2022 yra išaiškinęs apeliantui, kad jo prašyme nurodomos aplinkybės neatitinka CPK 96 straipsnio 7 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant įrodytiems, teismas galėtų spręsti dėl jo atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, nes prašymą apeliantas grindė ne šioje teisės normoje nurodytomis aplinkybėmis, o įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo neteisėtumu, kurį konstatuoti šį prašymą nagrinėjantis teismas neturi teisės. Taigi, prašyme išdėstyti argumentai yra iš esmės susiję su civilinėse bylose Nr. 2-2817-265/2010 ir Nr. 2A-482/2012 priimtų teismo procesinių sprendimų peržiūra, todėl tai negali būti vertinama kaip CPK 96 straipsnyje numatytų pagrindų, kuriems esant įrodytiems, teismas galėtų spręsti dėl atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

Dėl procesinės bylos baigties

22.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pakartotinį prašymą, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23.       Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                        Žilvinas Terebeiza