Civilinė byla Nr.2-225-882/2013

                    Teisminio proceso Nr.2-08-3-06831-2012-6

                     Procesinio sprendimo kategorija. 29.1;29.2;29.3.;41.;42.1;113.1.; 116.1 (S)

                     99.5.; 99.7.; 113.2.; 116.1

PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S  P  R  E  N  D  I  M  A  S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 29 d.

Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Sadauskas,

sekretoriaujant Dainorai Sruogienei,

dalyvaujant ieškovei E. P.,

ieškovės atstovei advokatei Danutei Činčiuvienei,

atsakovui E. Č.,

atsakovo atstovui advokatui Rolandui Vaitekūnui,

tretiesiems asmenims T. S., A. P.,

tretiesiems asmenims S. N., R. L. nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui E. Č., tretiesiems asmenims S. N., T. S., A. P., R. L. dėl automobilio pirkimo – pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu,

n u s t a t ė :

Ieškovė kreipėsi į teismą ir prašo pripažinti negaliojančia nuo sandorio sudarymo momento 2009-08-02 pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ji 2009-08-02 nusipirko, o E. Č. pardavė automobilį Audi A6 Caravan, 1994 m. laidos, kėbulo Nr. WAUZZZ4AZSN048803, pastarąją transporto priemonę grąžinti E. Č., jai priteisti iš E. Č. 8500 Lt už automobilį, 650 Lt turtinės žalos, 5000 Lt neturtinės žalos bei visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2009-08-02 ji nupirko iš atsakovo E. Č. automobilį Audi A6 Caravan, 1994 m. laidos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už 1800 eurų. Šiuo automobiliu naudojosi iki 2011-05-31, savo vardu jo nebuvo įregistravusi. Automobilį suremontavo ir 2011-06-05 jį pardavė. Automobilį iš jos įsigijo S. N., ji automobilį norėjo užregistruoti savo vardu VĮ „Regitra“, tuomet paaiškėjo, kad šio automobilio kėbulo numeris galimai suklastotas. 2011-07-02 Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 86-1-00389-11 pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 3061 str. Tyrimas buvo pradėtas pagal VĮ „Regitra“ Telšių filialo pranešimą apie tai, kad automobilio Audi A6 Caravan, kėbulo identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), yra su klastojimo požymiais. 2011-08-29 buvo gauta automobilio Audi A6 Caravan kėbulo identifikavimo numerių ekspertizių išvada, kurioje nurodoma, kad šio automobilio identifikavimo numeris yra įvirintas, automobilio variklis pakeistas. Registravimui pateikti automobilio dokumentai yra tikri. Duomenų apie automobilio su įvirintu kėbulo identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini) ir su nustatytu originaliu kėbulo identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini) paieškų nėra. 2012-05-15 Telšių rajono apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 86-1-00389-11, buvo nutrauktas, nes nebuvo surinkta jokių duomenų, kad ieškovė E. P., klastojo kėbulo identifikavimo numerį ar padarė kitą su jo įsigijimu susijusią nusikalstamą veiką. Nutarime nurodoma, kad tyrimo metu nenustatyta, kad šios transporto priemonės identifikavimo numeris buvo suklastotas Lietuvoje. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjus šioms aplinkybėms, ji atlygino S. N. jos patirtą turtinę žalą. Kadangi ji automobilį S. N. pardavė už 8500 Lt, tai vietoje automobilio Audi A6 Caravan, su suklastotu identifikavimo numeriu, nupirko kitą automobilį už tą pačią kainą ir taip atlygino S. N. patirtą turtinę žalą. S. N. tai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu. 2012-03-30 Telšių rajono apylinkės prokuratūros nutarimu automobilį Audi A6 Caravan, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) su Švedijos transporto registracijos numeriais grąžino ieškovei E. P.. A. E. Č., apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad ieškovei E. P. pardavė minėtą automobilį. Tokiu būdu ji nupirko iš atsakovo E. Č. automobilį su suklastotou kėbulo numeriu ir šio automobilio negali parduoti, nors jau pirkdama jį ketino tai padaryti ateityje. Dėl šio automobilio pirkimo – pardavimo ji patyrė turtinę ir neturitinę žalą.

Ieškovė teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino, kad automobilio neregistravo, nes numeriai buvo Švediški. Važinėjo beveik du metus, ridos nežiūrėjo. Matė, kad daug automobilių važinėja su Švediškais numeriais. Su juo du kartus per mėnesį grįždavo į namus. Automobilį remontavo M. G.. Automobilis buvo remontuotas du kartus. Eismo įvykių su tuo automobiliu neturėjo. Ji apie automobilio techninę būklę mažai išmano, tik žino, kad automobilio tempėjas buvo sugedęs. Automobilį tvarkė kaip savo. Baigusi studijas grįžo į Raseinius ir jai automobilis tapo nebereikalingas, tada nusprendė jį parduoti. Policijos pareigūnai iki to laiko jos nebuvo sustabdę. Nurodė, kad R. L. nepažįsta. Prašo atlyginti 5000 Lt neturtinės žalos, kadangi vykstant ikiteisminiam tyrimui 2011-2012 metais dažnai atsiprašinėdavo iš darbo ir vykdavo į apklausas. Tada ji buvo nėščia. Atsiėmė automobilį po gimdymo, kai buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Ji pasirašė sutartyje už pardavėją. Sutartyje yra viskas teisingai surašyta, išskyrus tai, kad ji įrašė R. L. pavardę.

Ieškovės atstovė palaiko ieškovės ieškinį visiškai, prašo pripažinti automobilio Audi A6 Caravan, 1994 m. laidos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo sandorį negaliojančiu, transporto priemonę grąžinti E. Č., ieškovei priteisti iš E. Č. 8500 Lt už automobilį, 650 Lt turtinės žalos, 5000 Lt neturtinės žalos bei visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nesutinka su ieškiniu, prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovės teiginys, kad jai pardavė automobilį su įvirintu kėbulo identifikavimo numeriu bei pakeistu varikliu yra nepagrįstas. Įvirinti kėbulo identifikacinį numerį bei pakeisti variklį galėjo pati ieškovė, kuri naudojosi, valdė bei disponavo ginčo automobiliu daugiau nei du metus bei tuo metu automobilį remontavo, arba tai galėjo padaryti S. N., kuri 2011-06-15 Rietavo turguje įgijo automobilį iš ieškovės ir kurį laiką taip pat naudojosi, valdė bei disponavo ginčo automobiliu. Jam automobilį Audi A6 Caravan, 1994 m. laidos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė ir perdavė bei už jį pinigus gavo A. P.. Jis pardavimo, kaip ir prieš tai automobilio pirkimo iš A. P. metu, jokių sutarčių ar kitokių dokumentų nerašė, savo pirkėjo asmenybės netikrino. Nusipirktą automobilį prie namų tvarkė mėnesį laiko. Pirko draudimo polisą mėnesiui ir įdėjo automobilį į internetą pardavimui. Kėbulo numerių netikrino, nes variklis atitiko tų metų automobiliuose naudojamus variklius, neįtarė pakeitimo. Kai automobilį draudė, parodė iš A. P. gautus dokumentus ir jokių problemų nebuvo. Jokios pirkimo – pardavimo sutarties nerašė. Jis jokių blankų neturėjo. Pardavė automobilį su tais dokumentais, kuriuos jam davė A. P.. R. L. nepažįsta, nes pirko automobilį iš A. P.. 2011-05-31 naudotos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad S. N. ginčo automobilį pirko iš R. L., o ne iš ieškovės, todėl ir pretenzijas S. N. galėjo reikšti tik R.LAvickui, o ne ieškovei ir ieškovė neturėjo prievolės atlyginti jos nepadarytos tariamos žalos S. N., to pasėkoje neįgijo teisės į atgręžtinio reikalavimo teisę jo atžvilgiu. Todėl ir dėl šios aplinkybės ieškinys yra nepagrįstas. Kaip matyti iš 2012-05-15 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, tai ginčo automobilio paieškoje nėra, joks asmuo nereiškia į jį jokių savo turtinių teisių ar kitokių pretenzijų, todėl ieškovės šio ginčo turto nuosavybės teisės nėra ribojamos ir ji gali savo nuožiūra šiuo automobiliu naudotis, jį valdyti bei disponuoti juo. Ieškovės teiginys, jog ginčo automobilį ji pirko ketindama ateityje parduoti, yra nepagrįstas dar ir dėl to, kad ji daugiau nei du metus po jo įsigijimo juo naudojosi, jį valdė, remontavo ir neatliko jokių veiksmų, kurie sudarytų pagrindą vertinti apie jos tariamą tikslą šį automobilį parduoti. Prie ieškinio pateikta 2009-08-24 įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, pagal kurią ginčo automobilio valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta vienerių metų terminui, tačiau tokios sutarties jis nepasirašė ir mano, kad ji yra suklastota. Pati ieškovė nurodo, kad ji iš atsakovo pirko ginčo automobilį 2009-08-02, todėl praėjus po to 22 dienoms jis tikrai negalėjo sudaryti pastarosios draudimo sutarties. Tenkinant ieškinį būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, nes tokiu būdu būtų sudaryta situacija, kai asmuo, įsigijęs sutartą prekę ir jos eksploatavimo metu pats pakeitęs dėl remonto ar kitokių priežasčių tam tikras prekės dalis, reikalautų grąžinti prekės kainą, sugadintą ar natūraliai nusidėvėjusį daiktą grąžinti pardavėjui.

Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškinys yra nepagrįstas taip pat todėl, kad pateikta automobilio pirkimo – pardavimo sutartis vokiečių kalba. Ši sutartis negaliojanti. Ieškovė nepaiso įstatymų ir dokumentų klastojimą pripažino. Ji sako, kad iš pažįstamų žmonių paėmė blanką ir užpildė R. L. vardu. Atsakovas neigia ją matęs, sandorio data 2009-08-02 apsprendžiama pagal ant kvito nurodytą datą. Kad kvitą atsakovas atvežė, tai nėra įrodyta. Per du metus automobilis buvo remontuojamas įvairiuose garažuose, servisuose. Ieškovės pareiga buvo perduoti automobilį patikimiems asmenims remontuoti. Ieškovė automobilio nepriregistravo dėl didelio neatsargumo. Automobilio vertė, po dviejų metų jo naudojimo, padidėjo. Ieškovė turėjo pateikti vertintojo išvadą. Senstant automobilio vertė mažėja, todėl akivaizdu, kad priteisti 8500 Lt nėra pagrindo. Ieškovė neįrodo neturtinės žalos dydžio, kaip ji prie tos situacijos prisidėjo. Be to Įstatymai numato, kad svetimoje valstybėje negalima naudotis automobiliu su kitos šalies numeriais. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta aplinkybė, kad automobilio kėbulo numeris padarytas ne Lietuvoje, nereiškia, kad užsienyje. Tai galėjo padaryti ir garažuose.

Trečiasis asmuo A. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilį Audi A6 Caravan, 1994 m. laidos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kurį iš T. S. jis pirko sau. Kai grįžo namo į Kupiškį, pajuto, kad automobiliui greit suges variklis. Varikliui sugedus jį nutempė iki garažo. Dėdė jam pasiūlė meistrą, kuris tvarko automobilius. Su E. Č. sutarė tą automobilį parduoti. Jis tą automobilį turėjo dvi dienas. E. Č. atidavė dokumentus – geltoną ir mėlyną lapus (b.l. 11). Jokių kitų dokumentų prie automobilio nebuvo. Už automobilį jis gavo 1200 eurų. Automobilis buvo iš Švedijos, kur jis dirba. Neatsimena už kiek pirko tą automobilį ir nusprendė parduoti, kadangi vėl turėjo išvykti dirbti. Neprisimena ar buvo automobilio draudimas. Pats automobilio nedraudė. E. Č. jam skambino ir sakė, kad kažkas blogai automobiliui. Jis jam atsakė, kad nieko nežino ir suvedė E. Č. su T. S.. R. L. jis pažįsta. Jam yra tekę su juo susitikti. Apie dokumentus jo nieko neklausė, nes ten visi dokumentai eina paštu. Jo baudžiamojoje byloje neapklausinėjo. Žinojo, kad su tuo automobiliu kažkas negerai. Pardavė E. Č. už 1200 eurų. Su T. S. kalbėjo ir jis jam pasakė, kad turi tą automobilį. Pretenzijų jam nereiškė. Jis skambino T. S., kad susiskambintų su E. Č.. Davė telefono numerį.

Trečiasis asmuo T. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilį Audi A6 Caravan, 1994 m. laidos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo Švedijoje 2009 metų vasarą. Negalėjo jo įforminti, todėl susitarė su R. L., kad jis įregistruotų automobilį savo adresu. Per 3 dienas gavo automobilio dokumentus. Grįžo į Lietuvą ir A. P. nupirko minėtą automobilį. Apie suklastotus kėbulo numerius jis nieko nežino. Automobilį pirko iš švedų tinklalapio. Jis tą automobilį turėjo 3-4 dienas. Policija automobilio netikrino. Kelte gal dokumentus ir tikrino, jau neprisimena. Pamena, kad Rygoje tikrai tikrino dokumentus, jokių problemų nekilo. Jis automobilio nedraudė. Gavo dokumentus – geltoną ir mėlyną lapus. Švedai rašo pirkimo-pardavimo kvitą. Ten tokie techniniai pasai. Tokia pirkimo-pardavimo sutartis surašoma Švedijoje ne automobiliams. Su E. Č. nebendravo. Jis su minėtu automobiliu pravažiavo apie 200 km. Lavicko duomenis įrašė su juo suderinus. Mokėjo už automobilį 15000-16000 kronų.

L. M. Globys teismo posėdžio metu paaiškino, kad E. P. jo prašė nupirkti automobilį Audi A6 Caravan, 1994 m. laidos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį nupirko 2009-08-02. Nors automobilis nebuvo geros būklės, nupirko jį už 1800 eurų. Vėliau E. P. nusprendė automobilį parduoti, maždaug po 2 metų. Jį pardavė Rietave S. N., kuri bandė automobilį priregistruoti, tada prasidėjo ikiteisminis tyrimas. E. P. buvo pagrindinė įtariamoji. Ji patyrė didžiulį stresą, išgyvenimus. Jie dabar gyvena kartu, o tuo metu ji buvo nėščia. Ji labai nervinosi. Kai baigėsi ikiteisminis tyrimas nenustačius nusikalstamos veikos požymių, automobilis buvo grąžintas E. P.. Gal ir galima automobilį buvo parduoti detalėmis, tačiau nebūtų įmanoma surinkti tokios sumos, kuri buvo sumokėta. Sutarties tarp pirkėjos ir pardavėjo nebuvo sudaryta, buvo tik švediškas kvitas. Sutartį surašė E. Č., kurią pats ir atvežė. Pardavėjas R. L., o pirkėja E. P.. Švediškų automobilių jis nėra pirkęs. Švediškame pase buvo įrašytas R. L., o pinigus sumokėjo E. Č.. Visi automobiliai taip perkami ir parduodami. Jie skaitė tą dokumentą, nes sakė, kad su juo galima priregistruoti automobilį. Teisinių peripetijų nežino. Nupirko automobilį 2009-08-02, draudimo polisas buvo automobilyje. Automobilio numeriai buvo švediški. Automobiliu naudojosi E. P.. Autoįvykių jokių nebuvo. Tą automobilį jis remontavo pradžioje ir vėliau prieš parduodant padažė. Nieko nevirino. Su švediškais numeriais taip ir važinėjo. Jiems patarė, kad su importiniais numeriais lengviau automobilį parduoti. E. P. automobilio reikėjo tik du metus. Kad būtų suklastoti kėbulo numeriai įtarimų jokių nebuvo. Ekspertai automobilį tikrino metus laiko. Jie patys buvo iškviesti, ardė. Jis nekeitė kėbulo numerių. Pardavė automobilį S. N. turguje, kur ji automobilį ir apžiūrėjo. Tuomet E. P. surašė sutartį. Blankas užsienietiškas, nes automobilis užsienietiškas. Pardavė už 1500 eurų 2011-05-31. Blankų turi tokių automobilių pardavėjai. Tai galiojantis blankas. Dokumente automobilio savininku įrašytas R. L. todėl, kad jis automobilio savininkas. Bandė tartis su E. Č., tačiau jis atsisakė grąžinti pinigus. Tada kreipėsi pagalbos. E. P. mokėjo E. Č. 1800 eurų. Tada jie buvo dviese, o E. Č. vienas. Susitiko prie prekybos centro „Babilonas“. E. Č. neigia, kad jis atvežė tą sutartį. Dokumentų buvo penki lapai. Tą dokumentą atvežė atskirai, prašė palaukti ir tada padavė pirkimo – pardavimo sutartį. Blanką gavo iš automobilių  pardavėjų, kad sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. VĮ „Regitra“ darbuotojai nesigilino kokios šalies tas blankas. Gavo tuščią blanką, tada kai pirko automobilį S. N.. Pirma paprašė blanko, o tik po to surašė sutartį 2011-05-31, o pardavė automobilį 2011-06-05. Skirtumas gal tik dėl to, kad buvo sekmadienis. Datą užrašė ieškovė. Dėl automobilio remonto, tai jis važiuoklėje keitė amortizatorių spyruokles, šarnyrus, celenblokus, generatoriaus įtempėją, tepalus, filtrus. Ne viską pats darė. Kai ką tvarkė autoservisai. Tvarkė automobilį apie 3 savaites. Meistrai garažuose ruošė kėbulą perdažymui vieną kartą. Tai truko vieną mėnesį, kai buvo automobilį palikę garaže. Automobiliu buvo nedaug pravažiuota. Sutarties blankas gal vokiškas buvo. Švediškų gal neturėjo. Paprašė tokio blanko, kad būtų galima automobilį priregistruoti. Už jį pinigų nemokėjo. Automobilis buvo apdraustas vienam mėnesiui. Po to jį apdraudė E. P. ir jis nesigilino.

Ieškinys atmestinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2009-08-02 ieškovė nupirko iš atsakovo E. Č. automobilį Audi A6 Caravan, 1994 m. laidos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė atsakovui sumokėjo 1800 eurų. Minėtu automobiliu ieškovė naudojosi iki 2011-05-31, tačiau savo vardu jo įregistravusi nebuvo. 2011-06-05 ieškovė automobilį pardavė S. N., kuriai bandant užregistruoti automobilį savo vardu VĮ „Regitra“ paaiškėjo, kad šio automobilio kėbulo numeris galimai suklastotas. Dėl šio įvykio 2011-07-02 Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 86-1-00389-11, pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 3061 str. 2012-05-15 Telšių rajono apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 86-1-00389-11, buvo nutrauktas nesant padarytos veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 3061 str. požymių. 2012-03-30 Telšių rajono apylinkės prokuratūros nutarimu automobilis Audi A6 Caravan, 1994 m. laidos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas ieškovei.

Ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad ieškovė nusipirko iš atsakovo automobilį, kurio kėbulo numeris, kaip paaiškėjo vėliau, atlikus ikiteisminį tyrimą, yra suklastotas, dėl ko ieškovė negali parduoti minėto automobilio, todėl prašo pripažinti negaliojančia nuo sandorio sudarymo momento 2009-08-02 pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ji 2009-08-02 nusipirko, o atsakovas pardavė automobilį Audi A6 Caravan, 1994 m. laidos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pastarąją transporto priemonę grąžinti atsakovui, o jai priteisti iš atsakovo 8500 Lt už automobilį, 650 Lt turtinės žalos, 5000 Lt neturtinės žalos bei visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu nesutinka.

Dėl automobilio pirkimo pardavimo sandorio.

LR CK 6.305 str. 1 d. nustato, kad pirkimo – pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą (susitartą) kainą. Taigi, pardavėjas privalo parduodamą daiktą perduoti pirkėjui, kad pastarasis šį daiktą galėtų valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, tuo pačiu patvirtindamas savo turtą nuosavybės teisę į parduodamą daiktą. Pirkimo – pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo taisyklės (LR CK 6.311 str.). Nors šalys įstatymų reikalaujamos rašytinės pirkimo – pardavimo sutarties nebuvo sudariusios (LR CK 1.73 str. 1 d. 1 p.), tačiau vien ši aplinkybė negali būti pagrindu sandorį pripažinti negaliojančiu, nes toks negaliojimas įsakmiai įstatymuose nenurodytas (LR CK 1.93 str. 1 d.), be to, paties sandorio sudarymo (buvimo) fakto šalys neginčija. Todėl teismas pripažįsta, kad šalys 2009-08-02 buvo sudariusios žodinę automobilio pirkimo – pardavimo sutartį.

Remiantis LR CK 4.37 str. 1 d., nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesu, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tai reiškia, kad tik savininkas pats arba per įgaliotą asmenį turi teisę parduoti arba kitokiu būdu perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą ir nuosavybės teisę (LR CK 4.37 str. 2 d., 6.317 str.). Taigi, tik esant paminėtoms sąlygoms pirkėjas tampa teisėtu įgyto daikto savininku. Nuosavybės teisę į tokį daiktą patvirtina automobilio įsigijimo dokumentai ir registravimo įstaigos duomenys.

Šiuo atveju automobilį Audi A6 Caravan, 1994 m. laidos, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suklastotas, žodinės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu atsakovas pardavė ieškovei, nors apie tai, kad automobilio kėbulo numeris suklastotas, kaip teigia abi sutarties šalys, nežinojo nei atsakovas, nei ieškovė. Iš byloje esančio Švediško automobilio registracijos liudijimo matyti, kad automobilis registruotas R. L. vardu, kuris 2013-04-04 paaiškinime nurodė, kad su automobiliais parvarytais iš Švedijos neturi nieko bendro, o perkant transporto priemones buvo pasinaudota jo švedišku asmeniniu numeriu ir adresu Švedijoje, kad automobilį būtų galima įsigyti. Taip yra padėjęs T. S. nusipirkti keletą transporto priemonių. Taigi, automobilio savininkas žinojo apie veiksmus, atliekamus su minėta transporto priemone ir jokių pretenzijų į ją nereiškia. Tokias aplinkybes patvirtino ir trečiasis asmuo T. S. bei nurodė, kad automobilį Audi A6 Caravan, 1994 m. laidos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo Švedijoje 2009 metų vasarą, grįžęs į Lietuvą automobilį pardavė A. P., šis po dviejų dienų automobilį pardavė atsakovui. Tretieji asmenys nurodė, kad apie suklastotus kėbulo numerius nieko nežinojo. Taip pat, kaip matyti iš byloje esančio Telšių rajono apylinkės prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, automobilio Audi A6 Caravan, 1994 m. laidos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) ir su nustatytu originaliu kėbulo identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini), paieškoje nėra, joks asmuo nereiškia į jį jokių savo turtinių teisių, ar kitokių pretenzijų. Išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu LR CK 1.80 str. pagrindu. Atsižvelgiant į LR CK 4.37 str. nuostatas, teismas konstatuoja, kad sudarant sandorį tarp ieškovės ir atsakovo pardavėjo prievolė faktiškai užtikrinti, kad jam priklauso nuosavybės teisė į automobilį Audi A6 Caravan, 1994 m. laidos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įvykdyta. Taigi nuosavybės teisė į minėtą automobilį nuo 2009-08-02 perėjo ieškovei. Ieškovės argumentai, kad automobilį Audi A6 Caravan, 1994 m. laidos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), ji nupirko iš atsakovo E. Č. jau su suklastotu kėbulo numeriu vertintini kritiškai, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų, iki minėto sandorio sudarymo, t.y. iki 2009-08-02, nei ankstesniems automobilio savininkams ir faktiniams valdytojams, nei atsakovui, minėtu automobiliu naudojantis, juo disponuojant, jį draudžiant, jokių problemų nekilo. Be to, tiriant kiekvieno ginčijamo sandorio teisėtumo klausimą, viena esminių nustatinėtinų aplinkybių yra civilinio teisinio santykio dalyvių valia, buvusi sandorio sudarymo metu. Vėliau, po sandorio sudarymo atsiradusios ginčijamo teisinio santykio dalyviui nepalankios aplinkybės negali būti pagrindas sudaryto sandorio neteisėtumo faktui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-359/2006). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovė nuo 2009-08-02 buvo pripažinta automobilio Audi A6 Caravan, 1994 m. laidos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), faktinė valdytoja, ji automobiliu naudojosi beveik du metus (iki 2011-06-05), jį prižiūrėjo, remontavo, tačiau Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka jo neįregistravo, todėl, ieškovės argumentai, kad ji automobilio neįregistravo, nes pirko su tikslu parduoti, pripažintini kaip nepagrįsti. Automobilis yra kilnojamasis turrtas, kuriam privaloma teisinė registracija, todėl teismas pripažįsta, kad ieškovė 2009-08-02 sudarydama automobilio Audi A6 Caravan, 1994 m. laidos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo sandorį elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, kadangi nupirkusi automobilį šio fakto nedeklaravo viešame registre, taip pažeisdama bendruosius civilinius teisinių santykių reikalavimus bei teisės aktais nustatytą transporto priemonės perdavimo tvarką, dėl ko netapo teisėta daikto savininke.

Dėl restitucijos taikymo.

Restitucija yra civilinės teisės gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavė kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ji perdavusi kitai šaliai. Taigi, restitucija yra šalių grąžinimas į status quo (LR CK 1.138 str. 2 p., 6.145 str. 1 d.). Tai reiškia, kad pripažinus sandorį negaliojančiu, kiekviena iš sandorio šalių privalo grąžinti antrajai šaliai viską, ką yra gavusi pagal sandorį. Taip yra sugrįžtama į ankstesnę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tuo atveju, kai pardavėjas parduoda jam nuosavybės teise nepriklausantį daiktą, pripažinus sandorį negaliojančiu, pirkėjui grąžinama jo sumokėta kaina (LR CK 6.323 str. 1 d.), o pripažinto neteisėtu sandorio dalykas turi būti grąžinamas daikto sąvininkui arba teisėtam valdytojui – LR CK 6.307 str. 3 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008). Atsižvelgiant į tai, kad 2009-08-02 sudarytas automobilio pirkimo sandoris, pagal kurį ieškovė nusipirko, o atsakovas pardavė automobilį Audi A6 Caravan, 1994 m. laidos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pripažintas negaliojančiu, teismas nutaria netaikyti restitucijos, kadangi ją pritaikius nesąžiningai pablogėtų atsakovo padėtis (LR CK 6.145 str. 2 d.).

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 8500 Lt už automobilį, 650 Lt turtinės žalos bei 5000 Lt neturtinės žalos. Šie ieškovės reikalavimai taip pat atmestini, kadangi ieškovė neįrodė atsakovo kaltės dėl jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos (pagal LR CPK 178 str. nuostatas neteisėtus veiksmus ir žalos padarymo faktą bei priežastinį ryšį privalo įrodyti ieškovas).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, yra pagrindas ieškinį atmesti. Iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str., 92 str., 93 str.).  

Vadovaudamasis CPK 259 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui E. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą – 2000 Lt (du tūkstančiai litų).

Priteisti iš E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 69,40 Lt (šešiasdešimt devyni litai 40 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėjas                                                                                    Audrius Sadauskas