Baudžiamoji byla Nr. 1-467-598/2021

   Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31949-2020-3

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

1.1.3.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.11;

1.1.8.12;1.1.7.2.4;1.1.9.2; 1.1.9.8;                                   

1.1.10.1;1.2.25.4.2.6;2.1.10.1;

 2.3.6.4.1.;2.3.6.4.4.2;

                                  KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

     2021 m. birželio 17 d.

    Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Banga Bartkienė,

          sekretoriaujant Evaldui Liaučiui,

         dalyvaujant prokurorui Artūrui Bužavui,

         kaltinamajam V. N., j gynėjai advokatei D. J., 

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi, teistas:

1) 2019 m. kovo 29 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį - 1 m. laisvės apribojimo bausme;

2) 2019 m. gruodžio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, - 68 MGL (3400 Eur) dydžio bauda (bauda nesumokėta)

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje. 

Teismas

n u s t a t ė :

V. N. kaltinamas tuo, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. apie 18.20 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, ties pastatu Žeimių g. Nr. 19, Jonavoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - A. M. nuosavybės teise priklausantį automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas (2020-08-10 18.20 val. nustatytas 1,62 promilės neblaivumas, 2020-08-10 18.38 val. - 1,64 promilės neblaivumas).

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. N. kaltu prisipažino pilnai. Parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. buvo su darbuotojais ir viena iš jų susilaužė koją. Nors buvo vartojęs alkoholį, kolegą vežė į priimamąjį. Vairavo automobilį Opel Zafira, kuris formaliai priklauso A. M., tačiau jis automobiliu realiai naudojosi, nes ketino jį pirkti. Automobilis ir šiuo metu yra pas jo tėvą Upninkuose. Būtinybės vairuoti automobilį nebuvo, nes galėjo iškviesti taksi ar GMP. Elgėsi neatsakingai, dėl to gailisi. Prašo teismo neatimti teisės vairuoti transporto priemonės, o leisti savo lėšomis įrengti antialkoholinį variklio užraktą.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta teisiamojo posėdžio sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų įrodymų visetu:

Liudytojo A. M. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. N. yra jo pažįstamas. Jis (A. M.) turi automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtu automobiliu naudojosi, tačiau nepastoviai, nes turi ir kitą automobilį, kuriuo naudodavosi nuolatos. Automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dažniausiai stovėdavo aikštelėje prie daugiabučio namo. Kadangi automobilis buvo mažai naudojamas, jis apie tai pasakė V. N., kuris planavo jį nupirkti ir sakė, kad automobilį gali laikyti kažkokiose patalpose ar kur, jis net nesidomėjo tuo, nes jam svarbiausia, kad automobilis neužimtų vietos automobilių stovėjimo aikštelėje prie daugiabučio, kuriame gyvena. Jam tas automobilis mažai buvo reikalingas, jis pasitikėjo V. N.. Nežino ar V. N. naudodavosi minėtu automobiliu. Nežinojo, kad V. N. gali neblaivus vairuoti jam priklausantį automobilį, jei būtų žinojęs, nebūtų patikėjęs automobilio (b. l. 28-30).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d.  apžiūrėta įvykio vieta - Jonavoje, Žeimių g. 19. Įvykio vietoje užfiksuotas stovintis automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-24).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. J. tarnybiniu pranešimu nustatoma, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. 18.19 val. patruliuojant kartu su Kauno AVPK Jonavos r. PK vyriausiuoju patruliu G. P., dokumentų patikrinimui Jonavoje, Žeimių g. 19 automobilių stovėjimo aikštelėje, buvo sustabdytas automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo V. N., gim. (duomenys neskelbtini). Patikrinus girtumą, pirmu pūtimu V. N. buvo nustatytas 1,62 promilės girtumas, antru pūtimu - 1,64 promilės girtumas. Automobilis priklauso A. M. (b. l. 25). 

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo įrašais, asmens blaivumo testu nustatoma, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. 18.20 val. alkotesteriu "Alcotest 7510 Nr. ARKB-0341" V. N. nustatytas 1,62 promilės girtumas, 18.38 val. nustatytas 1,64 promilės girtumas (b. l. 32-36). 

VĮ "Regitra" duomenų bazės pažyma nustatoma, kad automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. M. (b. l. 37).

  VšĮ "Emprekis" pažyma nustatoma, kad automobilio Opel Zafira vertė 2020 m. rugpjūčio mėn. - 1124 Eur (be PVM), 1360 eurų (su PVM) (b. l. 38).

Įrodymų vertinimas

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis V. N. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas ir kt. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis V. N. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 4 punktas nustato, kad kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Šiuo atveju 2020 m. rugpjūčio 10 d. 18.20 val. alkotesteriu "Alcotest 7510 Nr. ARKB-0341" V. N. nustatytas 1,62 promilės girtumas, 18.38 val. nustatytas 1,64 promilės girtumas (b. l. 32-36).  todėl remiantis aukščiau minėto teisės akto nuostatomis, laikoma, kad V. N. buvo nustatytas 1,62 prom. neblaivumas.  Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad V. N. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimo motyvai

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

 BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju, teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad padaryta nesunki baigta nusikalstama veika. Kaltinamojo V. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. V. N. teistas ir šią nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui (b. l. 69-70), baustas administracine tvarka (b. l. 66-68), dirbantis (b. l. 64). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam V. N. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas, nustatant jos dydį artima minimaliam (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam pripažįstant savo kaltę visiškai, taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė mažintina 1/3 dalimi.

BK 75 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Taigi, baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija. Šiuo atveju V. N. padaryto nusikaltimo pobūdis ir jo veiką kvalifikuojančios aplinkybės, tai, kad kaltinamasis teistas ir šią nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui, dirba, atsižvelgus į tai, jog bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, teismo nuomone, atsižvelgiant į skiriamą galutinės arešto bausmės trukmę, gali būti pasiekti V. N. taikant didesnį nei vidurkis – 9 mėnesių arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą, kurio metu kaltinamojo atžvilgiu taikytina intensyvi priežiūra. Kaltinamajam taip pat skirtinas įpareigojimas, kuris padės įgyvendinti bausmės paskirtį, o būtent – įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Įvertinus tai, kad padarytas tyčinis nusikaltimas, kuris susijęs su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones panaudojimu, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, darytina išvada, jog yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis (ir įgyti) specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones vienerių metų ir šešių mėnesių terminui (BK 68 straipsnio 2 dalis). Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d., tai yra nuo to momento, kai buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 114-115). Kaltinamasis pateikė prašymą neuždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones arba išreiškė sutikimą, kad būtų paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Dėl pastarojo kaltinamo prašymo teismas mano, kad jis yra netenkintinas, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamasis nesumokėjęs jam paskirtos kriminalinės baudos, turi du išlaikytinius, jo pajamos minimalios, o tokios papildomos išlaidos apsunkintų kaltinamojo ir šeimos turtinę padėtį.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, taigi akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas. Transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, privalo būti konfiskuota. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) pagal VĮ "Regitra" duomenų bazės pažymą, savininkas yra A. M. (b. l. 37). Tačiau realiai automobiliu naudojasi kaltinamasis, todėl automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotinas.

V. N. paskirtos kardomosios priemonės –rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas  - paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Vaidotės Žižienės 2020 rugpjūčio 13 nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą transporto priemonei – Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant valdyti, naudotis ir disponuoti minėtu automobiliu, paliktinas galioti iki turto konfiskavimo vykdymo pradžios, po to – panaikintinas.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso  kodekso 94 straipsniu, 297 – 308 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

V. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. N. 20 (dvidešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1,2 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2019 m. gruodžio 30 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 20 (dvidešimt) parų arešto ir 3 400,00 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų Eurų 00 ct) baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos arešto bausmės vykdymą V. N. atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, paskiriant V. N. intensyvią priežiūrą, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose bei V. N. nustatyti šią pareigą:

1) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, V. N. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d.

Paskirti V. N. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti transporto priemonę Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybėn.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro 2020 rugpjūčio 13 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki bus išspręstas automobilio konfiskavimo klausimas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus V. N. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. 00697804 perduoti VĮ „Regitra“.

Kardomąsias priemones –rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą, dokumento paėmimą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

         Teisėja                                                                                            Banga Bartkienė