Civilinė byla Nr. e2S-345-425/2021.
Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00835-2020-7.
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 2 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. kovo 31 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė bylos Nr. e2-YT-1412-724/2021 pagal pareiškėjo J. V. patikslintą skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolio L. J. kontora, E. A..
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. V. patikslintu skundu pateiktu pirmosios instancijos teismas prašė pripažinti neteisėtu antstolio atsisakymą išduoti jam laišką, kuriuo 2020-06-26 registruota pašto siunta pareiškėjui, jo nuomone, be teisingo lydraščio popierine forma siuntos voke buvo sugrąžinti atgal vykdomieji dokumentai. Taip pat prašė, kad antstolis L. J. išduotų teisingą lydraštį, kuriame būtų surašyti 1-uoju 2020-06-25 voku jam atgal grąžinti visi vykdomieji dokumentai, bei pripažinti, kad antstolio L. J. pareiškėjui 2020-09-29 el. paštu atsiųsta 2020-06-23 data datuotas lydraštis yra su klaida datoje, kad užrašyta jau sena, neteisinga data, praėjęs 90 dienų skundimo terminas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2021 m. kovo 31 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. skundą dėl antstolio L. J. veiksmų nutraukė.
3. Teismas sprendė, kad kilęs ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Pabrėžė, jog tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas turi atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta.
4. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas siekia, kad antstolis išduotų popierine forma 2020-06-25 grąžintų jam atgal vykdomųjų dokumentų lydraštį, o taip pat skundžia antstolio pareiškėjui 2020-09-29 elektroniniu paštu atsiųstą 2020-06-23 lydraštį ir jame nurodytą datą. Taigi skundžia ne antstolio procesinius veiksmus, kurie gali būti skundžiami CPK 512 straipsnio nustatyta tvarka, o antstolio organizacinio - tvarkomojo pobūdžio neprocesinius veiksmus, kurie nesukūrė pareiškėjui teisių ir pareigų, t. y. nesukėlė jam teisinių pasekmių ir gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 13-15, 27 straipsniuose nustatyta tvarka teikiant skundą pagal kompetenciją Lietuvos antstolių rūmams arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir įpareigoti antstolį L. J. grąžinti pareiškėjui vykdomuosius dokumentus, kurie nebuvo įdėti siunčiamame voke, tačiau yra nurodyti 2020-06-23 lydraštyje.
5.1. Nurodo, kad apeliantas nesutinka su skundžiama nutartimi, kadangi joje visiškai nebuvo nagrinėta pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog skundą pareiškėjas J. V. pakartotinai teismui pateikė jau gavęs antstolio L. J. 2020-06-23 lydraštį, kuris yra suklastotas – daug vykdomųjų dokumentų apeliantui atsiųstame voke nebuvo įdėta.
5.2. Pabrėžia, jog antstolio pateikiama informacija yra klaidinga ir neatitinka tikrovės. Mano, siųstų dokumentų apimties faktą galima nustatyti ir pagal registruotos pašto siuntos svorį, nes apeliantas iki šiol saugo voke antstolio L. J. grąžintus jam atgal visus vykdomuosius dokumentus. Šiuo atveju apeliantui nėra aišku, kodėl tiek daug vykdomųjų dokumentų apeliantui atsiųstame voke nebuvo sugrąžinta ir būtent dėl negrąžintų vykdomųjų dokumentų pareiškėjas teikė skundą pirmosios instancijos teismui.
6. Atsiliepimu į pareikštą atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis L. J. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
6.1. Pabrėžia, jog lydraštis nėra procesinis dokumentas, kuris gali būti skundžiamas CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Šiuo atveju pareiškėjas konkrečiai nesuformulavo reikalavimo dėl procesinių antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
8. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi vertino, jog pareiškėjo J. V. prašymas nėra nagrinėtinas teisme, dėl ko yra pagrindas bylą nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu visiškai sutinka.
9. Pirmiausia pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad antstolio pateikiama informacija yra klaidinga ir jis prašo įpareigoti antstolį išduoti laiško,“ kuriuo 2020-06-26 registruota pašto siunta jam atgal buvo grąžinti, tame terpe ir skolininko E. A. vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo bei ir vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) su jo ir 3-čiuoju puslapiu – „Antstolio žymos“, kuriame yra nežinomo asmens ranka padarytas įrašas ir jo parašas, o taip pat ir L. J. kontoros spaudas, grąžintų dokumentų. popierine forma lydraštį ir datą jame nurodyti tos dienos, kada bus išduotas teisingas lydraštis“. Taip pareiškėjas prašė lydraštyje įrašyti datą tos dienos, kada bus teisingai surašytas visų pirmuoju 2020-06-23 vokų išsiųstų dokumentų skaičius.
10. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstyto pareiškėjo reikalavimo turinį, vertino, kad tokiu skundu yra skundžiami organizacinio – tvarkomojo pobūdžio neprocesiniai antstolio veiksmai, kurie nėra nagrinėjami teisme. Su tokiu vertinimu, kaip jau minėta pirmiau, nėra pagrindo nesutikti.
11. CPK 510 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Šiuo atveju iš pareiškėjo skundo turinio nėra pagrindo spręsti, jog antstolis atsisakė ar atliko procesinius veiksmus, o pareiškėjo reiškiamas reikalavimas – popierinės formos lydraščio išdavimas, yra kreipimasis dėl procesinių veiksmų atlikimo. Taigi, pareiškėjas, siekdamas apskųsti neprocesinius antstolio veiksmus, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, turi galimybę kreiptis Antstolių įstatymo nuostatų pagrindu atitinkamai į Lietuvos antstolių rūmus arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją.
12. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Be to, teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
13. Vertinant pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, t.y. kad pirmosios instancijos teismas neva nepagrįstai nenagrinėjo susiklosčiusios situacijos ir dėl to buvo šališkas, pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismui nustačius, kad civilinė byla pagal pareiškėjo pateiktą skundą nėra teisminio nagrinėjimo dalykas bei egzistuojant pagrindui nutraukti pradėtą civilinę bylą, teismas neturi pagrindo analizuoti bei vertinti pareiškėjo nurodomų aplinkybių bei tirti įrodymų. Toks įstatymo nuostatų taikymas, priešingai nei tvirtina apeliantas, nerodo pirmosios instancijos teismo šališkumo, juo labiau kad pateiktame atskirajame skunde nėra išdėstytų jokių duomenų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo šališkumą, o be to nepalankaus teismo procesinio sprendimo priėmimas nėra teismo šališkumo įrodymas.
14. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnis), naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
15. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Laimantas Misiūnas