Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-856-865/2017
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00142-2017-8
Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.
(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2017 m. vasario 15 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,
sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui,
išnagrinėjusi L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,-
n u s t a t ė:
L. P. 2016-12-26, apie 2.15 val., Vilniuje, Oslo g., ties Oslo g.-Laisvės pr. sankryža vairuodamas automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, trenkėsi į gretą važiuojantį automobilį „BMV 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 126 ir 220 punktų reikalavimus.
Teismo posėdyje L. P. parodė, kad kaltę pripažįsta ir labai gailisi. Su drauge grįžo iš sodybos. Buvo gavęs laišką iš probacijos tarnybos, tačiau draugė jį buvo pamiršusi namuose. Pasėdėjo, tačiau jis pradėjau nervintis. Jai pasakė, kad važiuoja pasiimti to laiško. Jam bevažiuojant automobilis staigiai metėsi į dešinę pusę. Jis išsigando ir išvažiavo iš įvykio vietos. Vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbe. Važiavo blaivus. Vairuoja nuo 1988 metų. Prašo neatimti vairuotojo pažymėjimo.
L. P. paaiškino, kad 2016-12-26 vairavo automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo link Gariūnų, važiavo vienas, staiga automobilį metė į dešinę pusę, dėl to padarė avariją. Išsigandęs pasišalino iš įvykio vietos pėsčiomis (b. l. 15).
Teismo posėdyje D. K. parodė, kad apie 02.00 val. nakties su draugu važiavo link Gariūnų. Važiavo pirma eismo juosta. Pastebėjo, kad sprogo veidrodėlis ir į priekį nulėkė mašina. Jis (D. K.) sustojo ir su draugu išlipo iš mašinos. Pamatė, kad jo mašina apgadinta. Draudimas paskaičiavo jam padarytą žalą 900,32 Eur. Buvo apgadintas galinis bamperis, bamperio moldingas, ratlankis, padanga, galinis sparnas, keleivio durelės, priekinės durelės, veidrodėlis. Jo mašina nesutvarkyta.
D. K. savo paaiškinime nurodė, kad 2016-12-26, apie 2.15 val. vairavo automobilį „BMV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos. Važiavo Tūkstantmečio g. link Oslo g., dešine pirmąja eismo juosta. Buvo tamsus paros metas, važiuojamoji dalis buvo šlapia, važiuojamosios dalies danga buvo asfaltuota. Važiavo 60-65 km/h greičiu su įjungtais artimųjų šviesų žibintais. Važiuodamas Oslo g. akimirksniu pajautė susidūrimą iš kairės automobilio pusės ir, kad ji pradėjo stumti dešinėn, tada iš karto sustojo, ir pamatė kaip prasineša tamsios spalvos automobilis „Ford Focus“, universalo tipo, iš to automobilio ratų dešinės pusės pradėjo sviesti žiežirbos ir automobilis nuvažiavo. Kaip vėliau paaiškėjo automobilio „Ford“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis įsijungė avarinę šviesos signalizaciją ir paskambino bendrosios pagalbos telefonu. Įvykio liudytoju nurodė T. V. (b. l. 8).
L. T. V savo paaiškinime nurodė, kad apie 2-3 val. nakties važiavo automobiliu „BMV 530“ kartu su D. K., sėdėjo priekyje, keleivio pusės vietoje, važiavo apie 60 km/h greičiu, netoli Hyundai centro važiuojant link Gariūnų į kairę pusę su dideliu greičiu įvažiavo automobilis „Ford Focus“ tamsiai mėlynos spalvos, automobilis nesustojo, kiek jame buvo žmonių nežino (b. l. 9).
Teismo posėdyje H. K. parodė, kad jos automobilį vairavo jos anūkas. Padarytos žalos dydį patvirtina.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-12-26, apie 3.00 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, jog Laisvės pr. 3A automobilis „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį ir pasišalino, patrulis šaukiniu ARGO 41 pastebėjo minėtą automobilį stovintį šalikelėje. Atvykus į įvykio vietą, Oslo g. rado apgadintą automobilį „BMV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. K.. D. K. paaiškino, kad jam važiuojant Oslo g. link Lazdynų ligoninės pajuto smūgį į automobilio kairįjį šoną, pastebėjo jog į jį atsitrenkė mėlynos spalvos automobilis „Ford“ ir nesustojęs nuvažiavo, o jis liko stovėti eismo įvykio vietoje. Automobilis „Ford“ buvo surastas šalikelėje Oslo g. pravažiavus viaduką, neprivažiavus Lazdynų ligoninės, Kauno kryptimi, automobilis buvo be vairuotojo (b. l. 3).
Vilniaus apskrities VPK rinktinės „Vytis“ vyr. patrulio J. Cedrovskio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-12-26 patruliuodamas kartu su vyr. patruliu A. Damaševičiumi, apie 2.15 val. važiuojant Oslo g. link Savanorių žiedo išgirdo garsų trenksmą ir pamatė sustojusį automobilį. Privažiavus prie sustojusio automobilio jo vairuotojas paaiškino, kad į jo automobilį atsitrenkė automobilis „Ford“, mėlynos spalvos, ir pasišalino link Erfurto g. Oslo g. rado automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo įjungęs avarinę šviesos signalizaciją, priekinis dešinysis automobilio ratas buvo sudaužytas, vairuotojo vietoje nebuvo. Važiuojant iš tolo matė, kaip prie automobilio buvo sustojęs „Taksi“ automobilis, pilkos spalvos, galimai juo pasišalino „Ford Focus“ vairuotojas (b. l. 4).
Iš registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2016-12-26, apie 2.24 val. buvo pranešta apie įvykusį eismo įvykį, kurio metu automobilis „Ford“ kliudė automobilį „BMV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5).
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad buvo apgadintas automobilio „BMV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės užpakalinis vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, užpakalinis kairės pusės ratas, užpakalinis bamperis (b. l. 7).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje (atitinkamai ANK 426 straipsnio 1 dalyje) numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013 ir kt.). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, be kita ko būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-63-639/2016 ir kt.).
Atsakomybėn traukiamas L. P. neneigė kliudęs kitą automobilį ir pasišalinęs iš įvykio vietos. Tiek pareigūnų tarnybiniai pranešimai, tiek ir liudytojų parodymai patvirtina, kad kliudžius automobilį garsas buvo stiprus, tai reiškia, kad atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo nesuprasti, jog sukėlė eismo įvykį, ir tai suprasdamas jis tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Kliudęs automobilį L. P. ne tik nesustojo, bet ir nuvažiavęs toliau paliko savo automobilį ir pasišalino siekdamas išvengti atsakomybės. Tokiais savo veiksmais L. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 ir 220 punktų reikalavimus.
Įvertinęs surinkus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad L. P. padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, kurie administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį. L. P. padarytus pažeidimus ir kaltę įrodo jo paties paaiškinimas (b. l. 15), pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 3, 4), registruojamų įvykių registro duomenys (b. l. 5), eismo įvykio vietos planas (b. l. 6), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 7), nukentėjusiojo ir liudytojo paaiškinimai (b. l. 8, 9), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktai (b. l. 11-12).
Lietuvos Respublikos 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1869 patvirtinto ir 2017-01-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ANK) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį turi grįžtamąją galią. Skirtingai nei Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį švelninančiame Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 8 dalyje, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nėra numatytas, nustatyta mažesnė bauda. Atsižvelgiant į tai, teismas perkvalifikuoja L. P. veiką iš Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 8 dalį. Taip pat skirtingai nei anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį švelninančiame Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 2 dalyje (kai nukentėjusiajam padaryta 900,32 Eur žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydį) specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, teismas perkvalifikuoja L. P. veiką iš Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 2 dalį.
L. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimus. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių teismas nenustato.
Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į nusižengimų pobūdį ir pavojingumą, nusižengimų padarymo aplinkybes, į tai, kad nėra nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Atsižvelgiama į L. P. asmenybę: 46 metų amžiaus, galiojančių nuobaudų neturi, dirbantis, išsiskyręs, turi du pilnamečius vaikus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta L. P. už pažeidimus tikslinga skirti nuobaudas, atitinkančias Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 8 dalies ir 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytų baudų minimumą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 2 dalies atveju Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytam minimaliam laikotarpiui.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 3 straipsnio 2 dalimi, 627-637 straipsniais, teismas, -
n u t a r i a :
skirti L. P. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 10 Eur baudą.
skirti L. P. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 2 dalyje, 850 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtąsias nuobaudas subendrinti, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą, ir paskirti L. P. galutinę subendrintą nuobaudą 850 Eur baudą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos turi būti sumokėta bet kuriame banke į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (teismo baudos įmokos kodas: 1001, banko kodas: 73000).
Mokant baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje ir bylos administracinio teisės pažeidimo protokolo ROIK numerį 16064347004.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos ANK 676 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ANK 644 – 654 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Irma Randakevičienė