Civilinė byla Nr. eB2-129-425/2024.

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00030-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.4.3.1; 3.4.3.6; 3.4.3.9.1

 (S)

 

 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 20 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,

teismo posėdžio sekretorė Rimutė Markelevičienė,

bylos šalims nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje per zoom platformą, likviduojamos dėl bankroto viešosios įstaigos „Teisės ir psichologijos institutas“ (toliau – ir, Įstaiga, VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“) nemokumo byloje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nemokumo administratorės Rasos Židonytės (toliau – ir Nemokumo administratorė, Pareiškėja) pareiškimą dėl likviduojamos dėl bankroto viešosios įstaigos „Teisės ir psichologijos institutas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys I. S. ir J. T..

 

Teismas,

 

n u s t a t ė :

 

1.       Panevėžio apygardos teismas 2023-04-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-214-425/2023 pagal direktorės I. S. pareiškimą, pripažino viešąją įstaigą (toliau ir VšĮ) „Teisės ir psichologijos institutas“ nemokia ir iškėlė bankroto bylą. Nemokumo administratore paskirta Rasa Židonytė. Teismas 2023-05-26 nutartimi patvirtino įmonės kreditorių sąrašą, kuris tikslintas ir vėlesnėmis teismo nutartimis, 2023-10-18 nutartimi patvirtinti 65 456,79 Eur dydžio kreditorių finansiniai reikalavimai. Teismas 2023-07-07 nutartimi leido viešosios įstaigos bankroto procesą vykdyti supaprastinta tvarka, todėl įsiteisėjus teismo nutarčiai 2023-07-15, buvo pradėta įstaigos likvidavimo procedūra (Juridinių asmenų įstatymo 68 straipsnio 1 dalis).

 

2.       Likviduojamos dėl bankroto viešosios įstaigos nemokumo administratorė pareiškimu prašo teismą pripažinti: 1) VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ bankrotą tyčiniu; 2) kad tyčinis bankrotas sukeltas J. T. ir I. S. veikimu; bei 3) apriboti šiems asmenims penkis metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

3.       Pareiškimo reikalavimus nemokumo administratorė grindžia tokiais motyvais, t. y. netinkamas įstaigos valdymas sudarė prielaidas jos nemokumui, kas pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir JANĮ) 70 straipsnio 1 dalies nuostatas yra pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu. Įstaigos vadovai sudarė sandorius, kurių sudaryti neprivalėjo, lėšas naudojo su įstaigos veikla nesusijusioms reikmėms, o įstaigai esant nemokiai, prisiėmė įsipareigojimus, kurių neketino vykdyti. Įstaigos veiklą jie organizavo taip, jog neliktų lėšų atsiskaitymui su kreditoriais, o itin didelės sumos būtų išmokėtos kai kuriems įmonės darbuotojams iš valstybės skirtų pinigų, dėl ko yra pagrindas pripažinti įstaigos bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 3 punktą.

 

4.        Įstaigos buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir nusikalstamai, vadovai klastojo finansinius dokumentus, juos teikė Užimtumo tarnybai tikslu gauti subsidijas. Nemokumo administratorei buvo perduota tik dalis įmonės buhalterinių apskaitos dokumentų ir iki šiol nėra perduotas joks įmonės turtas. Tai, Pareiškėjos nuomone, leidžia pripažinti įstaigos bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 4 punktą.

 

5.       Argumentuodama dėl įmonės netinkamo valdymo, pareiškėja atkreipia dėmesį, kad vienintelis įstaigos dalininkas J. T. vadovo pareigas ėjo nuo jos įsteigimo 2019-08-21 iki 2022-02-22, o I. S. - nuo 2022-02-22 iki pat nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t. y. 2023-04-19. Iš nemokumo administratorei perduotų dokumentų, banko sąskaitos išrašo, finansinės ataskaitos matyti, kad 2020 m. įstaiga komercinės ūkinės veiklos beveik nevykdė.

 

6.       Nurodo, kad AB „Swedbank“ įstaigos sąskaitos išrašas patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ gavo įplaukų už parduotas teisines ir mokymo paslaugas bendrai 2 904,41 Eur sumai. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad įmonė išrašė sąskaitų 1 750 Eur sumai už suteiktas teisines ir mokymo paslaugos, tačiau pelno (nuostolio) ataskaitoje už tą patį laikotarpį nurodoma, kad įmonė turėjo 11 906 Eur pajamų, nors tai patvirtinančių dokumentų nemokumo administratorei neperduota.

 

7.       Per 2020 m. iš Užimtumo tarnybos VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ gavo 13 381,53 Eur, skirtų prastovų ir darbo užmokesčio subsidijavimui. J. T. šiai tarnybai teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nurodant ženkliai didesnius atlyginimus nei faktiškai priskaičiuoti, kad gautų išmokas, kurias naudojo ne darbo užmokesčiui dengti, o kitoms reikmėms. Nurodo, kad 2020 m. spalį J. T. kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl darbuotojų darbo užmokesčio kompensavimo, kaip mokesčių mokėtojui, nukentėjusiam dėl COVID-1, tačiau nesant poreikio, 2020 metų lapkritį įdarbino dar dvi darbuotojas, iš kurių viena yra jo sesuo J. T.. 2020 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais įstaiga išrašė sąskaitų faktūrų už suteiktas mokymo ir teisines paslaugas tik už 410 Eur, iš šios sumos 300 Eur dydžio sąskaita buvo išrašyta kitai J. T. įsteigtai ir šiuo metu bankrutuojančiai įmonei VŠĮ „Centrinis vertimo biuras“.

 

8.       Pažymi, kad 2020 m. vien darbo užmokesčiams išmokėti įstaiga patyrė 27 183,46 Eur dydžio sąnaudas, t. y. daugiau nei 9 kartus daugiau nei gavo pajamų. VĮ „Registrų centras“ pateiktame aiškinamajame rašte už 2020 m. nurodytas darbuotojams priskaičiuoto užmokesčio dydis - 24 391 Eur ir 430 Eur socialinio draudimo nesutampa nei su darbo užmokesčio žiniaraščiais, nei su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau ir VSDFV) pateiktais duomenimis, nei su Pelno (nuostolio) ataskaitos duomenimis. Deklaracijos dėl priskaičiuotų darbo užmokesčių buvo tikslinamos Užimtumo tarnybai jau išmokėjus lėšas. Be to, įstaiga patyrė ir 5 939,90 Eur kitų išlaidų.

 

9.       Nors įstaigos Pelno (nuostolio) ataskaitoje už 2020 m. nurodyta 21 412 Eur sąnaudų, tačiau ši suma neatitinka turimų buhalterinės apskaitos dokumentų, iš kurių matyti, kad įmonė patyrė ne mažiau nei 33 123,36 Eur sąnaudų. 2020 metų Pelno (nuostolio) ataskaitoje nurodyta, kad įmonės nuostolis per 2020 m. sudarė 9 506 Eur, tačiau turimi pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai rodo, kad įmonė patyrė ne mažiau nei 30 221,95 Eur nuostolį. Iš balanso matyti, kad 2020 m. VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ įsipareigojimai viršijo turimą turtą daugiau nei penkis kartus.

 

10.       Nurodo, kad jau 2020-12-31 VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ turėjo 2 773,51 Eur dydžio pradelstą įsipareigojimą VSDFV. Skola VMI pradėjo kauptis nuo 2020-03-16. Įmonės pradelsti įsipareigojimai 2020-12-31 sudarė 4 878,97 Eur, o turtas - 2 045 Eur, iš kurių atsiskaitymams su kreditoriais galėjo panaudoti tik 149 Eur. Nuo 2020-02-26 įstaigos banko sąskaitai jau buvo taikomi apribojimai ir VSDFV nuskaitomos lėšos per PLAIS sistemą. Pareiškėjos teigimu, 2020-12-31 įmonė nebeturėjo apyvartinių lėšų vykdyti veiklą.

 

11.       Nesutinka su I. S. pozicija, kad VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ tapo nemokia dėl su pandemija susijusių suvaržymų, nes jau 2020-12-31 įstaiga buvo nemoki, negalėjo vykdyti savo prievolių, jos turimas trumpalaikis turtas sudarė 2 045 Eur ir buvo beveik šešis kartus mažesnis už turimus trumpalaikius įsipareigojimus, kurie sudarė 11 464 Eur. Įmonės pajamos buvo net 9 kartus mažesnės nei sąnaudos darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti, kas rodo, kad darbuotojai buvo įdarbinti tikslu gauti subsidijas iš Užimtumo tarnybos, o ne realių darbinių funkcijų vykdymui.

 

12.       Banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ už 2021 m. už parduotas paslaugas gavo 12 934,86 Eur (1 000 per mėnesį). Nors nemokumo administratorei yra perduotos įmonės išrašytos sąskaitos faktūros už suteiktas paslaugos bendrai 17 422,36 Eur sumai, tačiau Pelno (nuostolio) deklaracijoje už 2021 m., kaip pajamos, nurodyta 16 205 Eur suma, o korespondentinėje buhalterinėje sąskaitoje - 13 220 Eur. Tokie nesutapimai patvirtina, kad buhalterinė apskaita įstaigoje buvo tvarkoma aplaidžiai.

 

13.       Per 2021 m. VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ iš  Užimtumo tarnybos gavo 22 083,61 Eur subsidiją už prastovas ir įdarbinimą, pagal J. T. pateiktus dokumentus. 2021 m. rugsėjį įdarbinti trys nauji darbuotojai Užimtumo tarnybos teikimu. Nemokumo administratorė atkreipia dėmesį į J. T. ir J. V. darbo užmokesčio pokyčius. Subsidijų apskaičiavimo laikotarpiu atlyginimai būdavo padidinami, o subsidijas nutraukus – ženkliai sumažinami, o dalis darbuotojų (E. V., A. M.) atleidžiami tą pačią dieną. Be to, yra duomenų, kad J. T. klastojo bankinių pavedimų kopijas, jas teikė Užimtumo tarnybai, taip siekė gauti didesnę paramą ir ją gavo.

 

14.       Nurodo, kad vien darbo užmokesčiams išmokėti per 2021 m. VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ patyrė 33 667,03 Eur sąnaudų, t.y. 2,5 kartų daugiau nei gavo pajamų. Ir už 2021 m. vadovo pateikti duomenys VĮ „Registrų centras“ apie priskaičiuotą darbo užmokestį (35 693 Eur) ir socialinio draudimo išmokas (632 Eur), nesutampa nei su darbo užmokesčio žiniaraščiais, nei su pateiktais duomenimis VSDFV. Įstaiga turėjo ir tokių sąnaudų, kaip transporto priemonių nusidėvėjimas, kompiuterių taisymo išlaidos, dovanų kortelės, išlaidos statybinėms ir namų apyvokos prekėms ir kt., kas sudaro ne mažiau nei 7 829,29 Eur.

 

15.       Įstaigos pelno (nuostolio) ataskaitoje už 2021 m. nurodyta 30 321 Eur sąnaudų suma neatitinka turimų buhalterinės apskaitos dokumentų, iš kurių matyti, kad patirta ne mažiau kaip 41 496,32 Eur sąnaudų. Aiškinamajame rašte už 2021 m. nurodyta, kad 35 693 Eur darbo užmokesčio sąnaudos ir 632 Eur socialinio draudimo sąnaudos yra apskaitytos paslaugų teikimo savikainoje ir veiklos sąnaudose, tačiau veiklos sąnaudų suma (30 321 Eur) nesutampa su priskaičiuotu darbo užmokesčiu. Pelno (nuostolio) ataskaitoje nurodytas įmonės nuostolis - 14 116 Eur sumoje, nors pagal buhalterinės apskaitos dokumentus įmonė patyrė ne mažiau nei 28 561,46 Eur nuostolį. Iš 2021 m. balanso matyti, kad įmonės įsipareigojimai viršijo įmonės turimą turtą beveik 6 kartus. Bankroto bylos duomenys rodo, kad VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ skolos kreditoriams sparčiai augo, 2021-12-31 įsiskolinimas VSDFV sudarė 6 660,85 Eur, pradelstas įsiskolinimas VMI siekė 3 448,25 Eur, nuo 2021-10-15 nebuvo mokamas darbo užmokestis darbuotojai E. V..

 

16.       Nurodo, kad už 2022 m. VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ gavo 31 237,68 Eur įplaukų. Nemokumo administratorei perduotos sąskaitos faktūros 15 813,71 Eur sumai, tačiau pagal įstaigos Pelno (nuostolio) deklaraciją už šį laikotarpį pajamos sudaro - 31 548 Eur, nors korespondentinėje buhalterinėje sąskaitoje nurodyta, kad pajamos sudaro 15 795,71 Eur. Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog išrašytose sąskaitose faktūrose nurodoma, kad suteikiamos vertimo, tekstų rengimo, teisinės paslaugos, psichologo konsultacijos ir mokymo paslaugos. Tačiau įstaiga neturėjo įdarbinusi nei psichologo, nei tokias paslaugas buvo pirkusi. Kai kurios įplaukos, pavyzdžiui gautos iš A. T. (galimai J. T. motinos), įstaigos darbuotojų A. C., E. V., kelia abejonių. Pareiškėjos nuomone, pastarieji asmenys galimai grąžindavo subsidijos dalį arba įstaigos vykdoma veikla buvo tik imituojama.

 

17.       Per 2022 m. viešoji įstaiga iš Užimtumo tarnybos gavo 15 755,66 Eur subsidiją už prastovas ir įdarbinimą pagal J. T. ir I. S. pateiktus dokumentus. Tarnybai pateikti tikrovės neatitinkantys dokumentai dėl J. V. išmokėtų darbo užmokesčio sumų. 2022-11-09 ir 2022-11-21 Užimtumo tarnybai pateiktos suklastotos mokėjimo pavedimo kopijos A. T. bendrai 2 440,98 Eur sumai. Pažymi, kad 2022 m. įstaigoje vidutiniškai dirbo 6,2 darbuotojai. 2022-08-03 Užimtumo tarnybos teikimu įstaigoje įdarbinta A. T. ir 2022-08-03 - 2022-11-30 laikotarpiu buvo subsidijuota 50% jos darbo užmokesčio. Tokiu pat būdu nuo 2022-01-28 įdarbinta ir J. V..

 

18.       Perduotų darbo užmokesčio žiniaraščių duomenys neatitinka VSDFV pateiktų duomenų, pagal kuriuos įstaiga per 2022 m. darbo užmokesčiui bendrai priskaičiavo 72 793,26 Eur. Išmokėtina suma darbuotojams atskaičius mokesčius sudarė 43 741,97 Eur. Darbo vietų sąnaudų suma - 74 081,68 Eur. Tokios sąnaudos daugiau nei 2 kartus viršija įstaigos pajamas. Pelno (nuostolių) ataskaita negali būti laikoma teisinga, nes joje nurodyta, kad įmonė patyrė 72 006 Eur sąnaudų, kai vien sąnaudos darbo užmokesčiui viršija šią sumą, o įstaiga turėjo patirti ir kitų veiklos sąnaudų, kurios pagal pirkimo dokumentus sudarė ne mažiau nei 1 476,91 Eur.

 

19.       Nuo 2022-02-22 VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ vadove tapusi I. S. metų pabaigoje darbuotojams ėmė didinti darbo užmokesčius, nors įstatymu numatyti mokesčiai nebuvo mokami. Tai rodo, kad ji planavo kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, žinodama apie darbuotojų reikalavimų tenkinimą iš Garantinio fondo lėšų.

 

20.       Įstaigos Pelno (nuostolio) ataskaitoje už 2022 m. nurodyta 72 006 Eur sąnaudų suma neatitinka turimų buhalterinės apskaitos dokumentų, iš kurių matyti, kad įmonė patyrė ne mažiau nei 75 558,59 Eur sąnaudų. Iš Pelno (nuostolio) ataskaitos matyti, kad VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ nuostolis per 2022 m. sudarė 40 458 Eur, tačiau turimi pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai rodo, kad patirta ne mažiau nei 44 320,91 Eur nuostolių. Pagal 2022 m. balansą įmonės įsipareigojimai sudarė 65 975 Eur, trumpalaikis turtas – 1 981 Eur, kai piniginės lėšos tesudarė 2 Eur. Skolos kreditoriams per 2022 m. ženkliai didėjo. Bendra kreditorių pareikšta kreditorinių reikalavimų suma sudaro net 63 766,29 Eur.

 

21.       Pareiškėjos teigimu, J. T. Įstaigos veiklą organizavo netinkamai ir ekonomiškai nenaudingu būdu, kas lėmė nemokios įmonės finansinės padėties blogėjimą. Administracijos vadovė I. S., toliau netinkamai organizuodama įstaigos veiklą, vedė ją prie bankroto tyčia, klastojo įmonės dokumentus su tikslu gauti paramą.

 

22.       Atkreipia dėmesį, kad J. T. tuo pačiu yra ir VšĮ „Centrinis vertimo biuras“, kuriai yra iškelta bankroto byla, dalininkas ir vadovas. 2023-06-12 Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-207-425/2023 pripažino įmonės bankrotą tyčiniu, sukeltu kaltais J. T. ir įmonės buhalterės veiksmais. Pareiškėjos nuomone, vadovo veikimo būdas yra identiškas ir šioje byloje.

 

23.       Papildomai nurodo, kad Įstaiga, 2023-01-16 atstovaujama I. S., su dalininku J. T. pasirašė Susitarimą dėl nepagrįsto 12 792,35 Eur dydžio priedo išmokėjimo, nutraukiant su juo darbo sutartį šalių susitarimu (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir DK) 54 straipsnio 1 dalis). Žinodamas apie itin sudėtingą įmonės finansinę padėtį J. T. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl Susitarime numatytų sumų priteisimo. Darbo ginčų komisija, laikotarpiu kai nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo teisme jau buvo priimta, tačiau dar nebuvo įsiteisėjusi ir nemokumo administratorius dar neturėjo teisės veikti ir ginčyti J. T. reikalavimą, priėmė sprendimą tenkinti šį reikalavimą. Panevėžio apygardos teismas 2023-07-31 civilinėje byloje Nr. eB2-269-425/2023 pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ direktorės 2022-12-30 Įsakymą dėl priedo skyrimo bei 2023-01-16 Susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu dalyje dėl 12 792,35 Eur dydžio priedo išmokėjimo J. T.. LAT nutartį paliko nepakeistą.

 

24.       Atkreipia dėmesį ir į darbuotojo A. C. įdarbinimo aplinkybes. Šis asmuo per visus 2022 m. nedirbo, jam net nebuvo priskaičiuojamas darbo užmokestis, tačiau 2023-01-16, t.y. tą pačią pirmiau aptarto Susitarimo sudarymo dieną, ir tarp A. C. ir įstaigą atstovavusios vadovės, pasirašytas Susitarimas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu išmokant 2 562 Eur darbo užmokestį, 12 810 Eur dydžio išeitinę kompensaciją bei 2 360,52 Eur dydžio kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Nemokumo administratorė nesutiko su tokiu finansiniu reikalavimu ir jį ginčijo bankroto byloje. Panevėžio apygardos teismas (civilinė byla Nr. eB2-283-425/2023) 2023-11-28 nutartimi nutarė 2023-01-16 Susitarimą tarp VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ ir A. C. dėl darbo santykių pabaigos, piniginių sumų bei kompensacijų išmokėjimo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos, atsisakė tvirtinti VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ nemokumo byloje pareiškėjo A. C. 16 368,05 Eur finansinį reikalavimą. Nutartis apskųsta apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui. Pareiškėjos nuomone tokiam susitarimui nebuvo jokio teisinio pagrindo, nes įstaiga ruošėsi inicijuoti nemokumo procesą, o pats A. C. realiai įstaigoje nedirbo. Tokiu būdu siekiama pasipelnyti iš Garantinio fondo lėšų. Susitarimas ženkliai pablogina ir taip nemokia tapusia įmonės finansinę situaciją.

 

25.       Be to, administracijos vadovė I. S. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinėje byloje Nr. eA2-5872-965/2023 pasiūlė bylos šalims sudaryti taikos sutartį, įstaigai prisiimant visus šalių įsipareigojimus. Įstaiga įsipareigojo sumokėti R. Š. bylinėjimosi išlaidas net didesne dalimi, nei yra pateikti byloje dokumentai. Šiuo metu bylos nagrinėjimas yra atnaujintas.

 

26.       Pažymi, kad įstaigos lėšomis buvo perkamas turtas, kuris nebuvo reikalingas jos veikloje. Taip pat įsigyjamos kelionės, lėktuvo bilietai, nors darbuotojai į komandiruotes nebuvo siunčiami. Nurodo, kad VMI kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš viešosios įstaigos išmokėtas subsidijas, palūkanas, delspinigius. Įstaiga neatitiko reikalavimų subsidijai gauti, o grąžinti šių sumų neturėjo finansinių galimybių. Administracinis teismas nutraukė administracinę bylą Nr. eI3-3441-1066/2023, o VMI finansinis reikalavimas buvo patvirtintas bankroto byloje.

 

27.       Klaipėdos

apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjamoje byloje Nr. eA2-5872- 965/2023 ieškovė VšĮ „Lietuvos verslo kolegija“ pateikė į bylą 2021-11-08 Trišalę studijų sutartį, pagal kurią įstaiga įsipareigojo apmokėti už G. P. 2021/2024 metų studijas. Pareiškėjos nuomone, įstaiga tokio sandorio neprivalėjo sudaryti, nes G. P. į darbą buvo priima personalo vadovės pareigose, o apmokamos teisės ir teisėsaugos studijos, be to, darbo santykiai su ja nutrūko 2022-10-20.

 

28.       Pareiškėja nurodo, kad iš jai perduotų su apskaita susijusių dokumentų nustatė, kad Įstaigoje nebuvo vedamos avanso apyskaitos. Įstaigos debetine banko kortele savo asmeninėms reikmėms naudojosi įstaigos vadovas. J. T. nurodė, kad įstaiga visas finansines operacijas atlikdavo tik per banko sąskaitą. Užimtumo tarnybai, siekiant gauti subsidiją, pateikti bent keturi kasos išlaidų orderiai (nors įstaiga kasos neturėjo), kuriais grindžiamas darbo užmokesčio mokėjimas darbuotojams. Patikrinus sąskaitų išrašus nustatyta, kad dalis lėšų buvo grąžinta pačiam J. T., taip bloginama jau nemokios įmonės finansinė padėtis, pelnomasi valstybės lėšų sąskaita. Vadovai klastojo įmonės bankinių pavedimų kopijas, Užimtumo tarnybai pateikė dešimt suklastotų dokumentų, kuriuose nurodyta išmokėta suma siekia 12 491,77 Eur .

 

29.       Pareiškėja akcentuoja, kad I. S. netinkamai vykdė Finansinės apskaitos įstatymo nustatytą vadovo pareigą užtikrinti, kad turto ir įsipareigojimų sąskaitų likučiai būtų pagrindžiami inventorizacijos duomenimis nedelsiant, kai inicijuojamas nemokumo procesas. Paprašius perduoti arba įmonės turto nurašymo aktus, arba patį turtą, arba atlyginti turto vertę pinigais, I. S. nurodė, kad jokių aktų neruošė, o kur yra turtas - nežino. Tačiau po nemokumo administratorės kreipimosi į teismą dėl baudos jai skyrimo, pateikė turto nurašymo aktus, J. T. įsakymą dėl ilgalaikio turto įtraukimo į apskaitą. Atkreipia dėmesį, kad dalis įsigytų prekių nesusiję su įstaigos veikla. Turtas nurašytas kaip neveikiantis, tačiau garantiniu laikotarpiu nebuvo kreiptasi dėl pinigų grąžinimo už tokias prekes, o dalies turto likimas apskritai neaiškus. 2020-01-02 įsakyme ir aiškinamajame rašte prie finansinės ataskaitos už 2020 m., nurodytos ilgalaikio turto įsigijimo kainos nesutampa.

 

30.       Pareiškėjos nuomone, įstaigos vadovų pareigas ėję asmenys neatsakingai valdė ir naudojo įstaigos turtą. Jie fiktyviai nurašydavo turtą kaip sugedusį, nesinaudojo garantiniu aptarnavimu ar galimybe už nekokybišką prekę susigražinti pinigus, buhalterinėje apskaitoje toliau buvo skaičiuojamas jau neva nurašytos prekės nusidėvėjimas. Teigia, kad bylos duomenys patvirtina, kad įstaigas vadovų veiksmai buvo nukeipti į tyčinį bankrotą - piniginės lėšos iššvaistytos; klastojami mokėjimo dokumentai subsidijoms gauti, kurios panaudotos J. T. asmeniniams poreikiams arba kitoms įmonės išlaidoms; darbuotojai (įskaitant ir giminaičius) įdarbinami tik subsidijuojam laikotarpiui; iš buhalterinės apskaitos dokumentų negalima nustatyti nei įsipareigojimų dydžio, nei turimo įmonės turto, atskaitingo asmens panaudotų lėšų.

 

31.       Suinteresuotas asmuo J. T. teismui pateiktu atsiliepimu prašo nemokumo administratorės pareiškimą dėl VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Nurodo, kad nėra duomenų, jog eidamas įstaigos vadovo pareigas laikotarpiu nuo 2019-08-21 iki 2022-02-15, savo veikimu ar neveikimu jis iššvaistė įstaigos turtą, sudarinėjo ekonomiškai nenaudingus įstaigai sandorius, kuriais įmonė prie bankroto būtų vedama tyčia.

 

32.       Atkreipia dėmesį, kad nemokumo administratorė nėra kreipusis į teismą dėl jo vadovavimo laikotarpiu sudarytų sandorių nuginčijimo. Ji nenurodo požymių, patvirtinančių, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, kad tyčiniais veiksmais buvo siekiama išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, o ne kad tokią situaciją nulėmė verslo nesėkmė, ekonominės aplinkybės nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. Mano, kad, nemokumo administratorės pozicija dėl įstaigos nemokumo pradžios nėra nuosekli. Viena vertus, ji sutinka su teismo vertinimu, jog įmonė buvo nemoki nuo 2021-12-31, kita vertus nurodo, kad įmonė nemoki buvo dar 2020-12-31.

 

33.       Priešingai nei nurodo pareiškėja, darbuotojų skaičius didintas pagrįstai, nes tai buvo būtina įmonės veiklai vykdyti – atsakovas buvo išvykęs studijuoti į V., tad A. biurui reikėjo darbuotojo. Teigia, kad įstaigos mokumo klausimas už 2020 m. neturi būti vertinamas, nes šalyje 2 kartus buvo paskelbtas karantinas, o įstaiga šiuo laikotarpiu esant poreikiui priėmė į darbą 2 naujus darbuotojus. Toks sprendimas buvo priimtas ir dėl to, kad pati valstybė (Užimtumo tarnyba) finansavo naujų darbuotojų įdarbinimą subsidijuojant jų darbo užmokestį. Būtent nukentėjusioms įmonėms nuo COVID-19 ir buvo siūloma/skatinama įdarbinti naujus darbuotojus, o tokių darbuotojų darbo užmokestį iš dalies subsidijuoti.

 

34.       Dėl paskelbto karantino buvo skelbiamos prastovos, kurias tik iš dalies kompensavo Užimtumo tarnyba, išmokėdama subsidijas. Dėl įvestų ribojimų įmonė negalėjo vykdyti savo veiklų, įgyvendinti planų dėl plėtros. Pareiškėjos nurodytos įstaigos veiklos pajamos 2020 m. yra tik už kelis veiklos vykdymo mėnesius. Jei nebūtų apribojimų, įstaiga būtų sėkmingai veikusi, išlaikiusi savo mokumą. Įstaiga tuo laikotarpiu negalėjo atleisti darbuotojų, privalėjo jiems mokėti darbo užmokestį už paskelbtas prastovas.

 

35.       Suinteresuoto asmens J. T. nuomone, svarbu atkreipti dėmesį į faktinius pradelstus mokėjimus, trumpalaikius įsipareigojimus. 2020 m. nebuvo skolų, finansinių įsipareigojimų, kurių terminas būtų suėjęs 2020-12-31, skolos VMI ir VSDFV buvo atidėtos pagal sudarytas mokestines sutartis. Darbuotojos J. V. įdarbinimas nuo 2019-12-05, Užimtumo tarnybai subsidijuojant 50 % darbo užmokesčio, niekaip nesusijęs su įrodinėjamu tyčiniu įmonės bankrotu. Ši darbuotoja nėra ir nebuvo įstaigos kreditorė.

 

36.       Pažymi, kad 2020 m. gruodžio mėn. jam išmokėtas, lyginant su kitais mėnesiais, didelis darbo užmokestis, kompensuojant už darbą dideliu darbo krūviu, ir už 2020 m. rugpjūčio - lapkričio mėnesių laikotarpius, kuomet iš esmės buvo dirbama be užmokesčio, nes įstaiga neturėjo lėšų dėl susiklosčiusios situacijos. Ir išdalinus šią sumą, mėnesinis vidutinis darbo užmokestis neto sudarytų tik 570,62 Eur. Atkreipia dėmesį, jog pagal teisinį reguliavimą dėl koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio JANĮ taikymui, vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka netaikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo. Pažymi, kad ir antrojo karantino laikotarpiu dėl nustatytų ribojimų įstaiga negalėjo gauti pakankamai pajamų iš vykdomos veiklos. 2021 m. finansiniuose dokumentuose atsispindi pajamos ir veiklos rezultatai tik už kelis 2021 m. mėnesius, t.y. už tiek, kiek įstaiga galėjo teisėtai vykdyti savo veiklą.

 

37. Suinteresuotas asmuo I. S. 2023-12-22 teismui pateiktame Atsiliepime (DOK 7560) nesutiko, prašė atmesti nemokumo administratorės prašymą pripažinti tyčiniu VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ bankrotą. Teigė, kad nemokumo administratorės nurodytos aplinkybės, kad VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo, nes vadovai, J. T. ir I. S. įstaigos veiklą organizavo netinkamai ir ekonomiškai nenaudingu būdu ir tai nulėmė įstaigos nemokumą nėra grindžiamos jokiais rašytiniais įrodymais. Nemokumo administratorės teiginiai, kad vadovai sudarė sandorius, kurių sudaryti neprivalėjo, įstaigos lėšas naudojo su jos veikla nesusijusioms reikmėms, įmonei esant nemokiai prisiėmė įsipareigojimus, kurių net neketino vykdyti, kad įstaigos veikla buvo organizuojama taip, jog neliktų jokių lėšų atsiskaitymui su kreditoriais, o itin didelės sumos būtų išmokėtos kai kuriems įmonės darbuotojams, tokie teiginiai taip pat nėra pagrįsti, nes įstaigos lėšos buvo naudojamos tik su įmonės veikla susijusioms reikmėms.

 

38. Nors nemokumo administratorė dalinasi savo nuomone, spėjimais ar vertinimais, tačiau tokie teiginiai nėra įrodyti, tokios aplinkybės turėtų būti nustatomos ikiteisminio tyrimo metu, o ne šioje civilinėje byloje. Nustatant tyčinio bankroto pagrindus, reikia išsamiai įvertinti įstaigos iki bankroto proceso pradžios vykdytą komercinę veiklą, finansinės atskaitomybės prievolių vykdymą, sandorių teisėtumą. I. S. eidama įstaigos vadovės pareigas laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 15 d. iki 2023 m. balandžio 19d. savo galimu veikimu ar neveikimu neiššvaistė įstaigos turto, sąmoningai ir sistemingai nebuvo sudaromi itin didelio masto ir vertės ekonomiškai nenaudingi likviduojamai dėl bankroto įstaigai sandoriai ar priimami kiti itin nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi įstaigos sprendimai, kuriais įmonė prie bankroto būtų vedama tyčia. Pareiškėjas nėra pateikęs įrodymų, kuriais grindžia, jog bankrotas yra tyčinis, įrodymų, leidžiančių bankrotą pripažinti tyčiniu. Susipažinus su pareiškėjo pateiktu pareiškimu, vertinant nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, I. S. nuomone, nėra galima pripažinti VšĮ Teisės ir psichologijos instituto bankroto tyčiniu, nes nėra įvardijama jokių konkrečių požymių, patvirtinančių, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, ekonominės aplinkybės ir situacija nacionaliniu ir tarptautiniu mąstu, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

 

39. Darbuotojų kiekis nebuvo didinamas sistemingai, siekiant bloginti įmonės finansinę padėtį, darbuotojų įdarbinimas buvo būtinas tiek įmonės veiklai vykdyti, tiek administruojant įmonę, tvarkant apskaitą, raštvedybą ir kt. Nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. šalyje buvo įvestas visuotinis karantinas, įmonės veiklos buvo draudžiamos, įmonė nevykdė veiklos, darbuotojai nedirbo ir jiems buvo skelbiamos prastovos, kurias iš dalies kompensavo Užimtumo tarnyba, išmokėdama subsidijas. Net ir pasibaigus karantinui, šalyje buvo palikta galioti paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, buvo ribojamas atvykimas / išvykimas iš Lietuvos, dėl to įmonė negalėjo vykdyti savo veiklų, žymiai sumažėjo gaunamų užklausų, įmonė planavo veiklos ir įmonės plėtrą, tačiau dėl pandemijos ir šalyje įvesto karantino to padaryti negalėjo. Vyriausybės nutarimu buvo įvedamas antrasis visuotinis 2020 m. lapkričio 07 d. ir buvo atšauktas tik 2021 m. liepos m., dėl to įstaiga ir nevykdė veiklos, darbuotojai buvo prastovose, kadangi už darbuotojų prastovas buvo mokamos subsidijos iš Užimtumo tarnybos, buvo nustatytas reikalavimas darbuotojus išlaikyti ir jų neatleisti atšaukus prastovas, net ir atšaukus šalyje įvestą karantiną, vis tiek buvo Įstaigos veiklos ribojimai, nebuvo įstaigos teikiamų paslaugų poreikio, nes negalėjo atvykti trečiųjų šalių piliečiai į šalį ir kt., todėl įmonė ir negalėjo gauti pakankamai pajamų iš įmonės vykdomos veiklos.

40. 2021 metų finansiniuose dokumentuose nurodytos įmonės pajamos ir veiklos rezultatai tik už kelis 2021 metų mėnesius, t.y. už tiek kiek įstaiga veikla vykdė ir galėjo ją teisėtai vykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka netaikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo. Nesutiktina su pareiškėjo nuomone, kad įvertinus įstaigos finansinės būklės ataskaitą už 2021 finansinius metus, matyti, kad jau 2021 finansinių metų pabaigoje įstaiga buvo nemoki, negalėjo vykdyti savo prievolių. Nemokumo administratorės manymu, tokią situaciją nulėmė netinkami, neekonomiški ir įstaigos bei jos kreditoriams nuostolingi įstaigos vadovo veiksmai. I. S. teigia, kad 2021 m. nebuvo skolų/ finansinių įsipareigojimų, kurių terminas būtų suėjęs 2021 m. gruodžio 31 dienai, skolų darbuotojams nebuvo, skolos kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybai buvo atidėti pagal sudarytas mokestines sutartis ir įmokų mokėjimas buvo atidėtas. Analizuojant įmonės finansinius duomenis, svarbiausi jų yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Nustačius įmonės nemokumo momentą, vertinami konkretūs įmonės sandoriai bei vadovų veiksmai, kuriais sumažinta bendra įmonės turto masė tuo laikotarpiu, kai įmonė jau buvo nemoki ar konkretūs veiksmai ir sandoriai, lėmę įmonės nemokumą. Dėl išdėstyto, darytina išvada, kad 2021 m. gruodžio 31 dienai įmonė nebuvo nemoki.

 

41. Dėl sudarytų sandorių, kuriuos nurodo nemokumo administratorė Pareiškimo 8.1 punkte, kad 2023-01-16 VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ esant akivaizdžiai nemokiai, neturint jokių apyvartinių lėšų ir neturint turto, Bendrovė, atstovaujama I. S., su įmonės dalininku J. T. pasirašė Susitarimą dėl nepagrįsto 12 792,35 Eur dydžio priedo dalininkui išmokėjimo, kuriame numatyta, kad: „Sumažėjus darbų apimčiai, įstaigos administracija nusprendė atlikti struktūrinius pertvarkymus ir sumažinti darbuotojų skaičių. Dėl nurodytų aplinkybių, susitariame nutraukti darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2022 m. rugsėjo mėn. 30 dieną, pagal LR DK 54 str. Darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu tokiomis sąlygomis: 1. 2023-01-31 užbaigiant ir perduodant savo darbus administracijai; 2. Darbo sutartis pagal LR DK 54 st. 1 d. nutraukiama 2023-01-31; 3. J. T. ne vėliau atleidimo dieną išmokama 2023 m. sausio mėn. darbo užmokestis – 2940,00 Eur., 12 792,35 Eur dydžio priedas bei 1113,54 Eur dydžio kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas“.

 

42. 2023-07-31 Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 1eB2-269-425/2023 Ex officio pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ direktorės I. S. 2022-12-30 Įsakymą dėl priedo skyrimo, kuriuo J. T. paskirtas 12792,35 Eur dydžio darbo užmokesčio priedas prie 2023 m. sausio mėnesio darbo užmokesčio bei VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ direktorės I. S. ir J. T. 2023-01-16 Susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu dalyje dėl 12 792,35 Eur dydžio priedo išmokėjimo. Kaip ir nurodo nemokumo administratorė, sandoris buvo sudarytas įmonei esant nemokiai, įstaigai buvo reikalinga kaip įmanoma skubiau sumažinti darbuotojų skaičių, nurodyto darbuotojo poreikis nebuvo reikalingas, darbuotojui nesutikus išeiti iš darbo be išeitinių ir kt., toks sprendimas ir buvo priimtas. Atkreiptinas dėmesys, kad toks sprendimas buvo itin reikalingas, nes darbuotojui nebuvo nei priskaičiuotos, nei išmokėtos išeitinės/ sulygtas priedas, o darbuotojo tolimesnis darbas įstaigoje jam skaičiuojant jo mėnesinį darbo užmokestį būtų buvęs itin nuostolingas, tad nurodytas susitarimas apsaugojo kitų kreditorių interesus, o šio kreditoriaus reikalavimas minimoje dalyje tenkintas net nebuvo. Darbuotoją buvo būtina atleisti, kitu atveju darbuotojui toliau būtų skaičiuojamas darbo užmokestis už vasario – gegužės mėn., kas sudaro 11 968,15 Eur (nemokumo administratorė darbuotojus atleido gegužės mėnesį), darbuotojas būtų papildomai įgijęs atostoginius už papildomai 4 darbo mėnesius, kas sudaro beveik 7 d.d., Vadinasi toks sandoris buvo įstaigai būtinas, jog įstaigoje nebūtų didinami finansiniai reikalavimai, apginami kitų įstaigos kreditorių teisėti reikalavimai bei interesai, o minimas darbuotojas atleistas be jokių išeitinių, tokio susitarimo sudarymas sudarė galimybę atleisti darbuotoją dar 2023 m. sausio mėn. ir nepatiriant papildomų išlaidų priskaičiuojant darbo užmokesčio už 4 mėn bei papildomų atostoginius, kuriuos būtų įgijęs.

 

43. Lygiai tokia pati ir analogiška situacija su darbuotoju A. C., kuris taip pat nesutiko išeiti iš darbo be išeitinių, tad minimam darbuotojui išeitinės buvo paskirtos, jog darbuotojas būtų kuo greičiau atleistas ir nebūtų skaičiuojamas darbo užmokestis bei atostoginiai už dar 4 mėn. jau tada, kai įmonė yra nemoki ir ruošiasi bankroto procesui. Buvo tikimasi, kad teismas A. C. patvirtins tik 2023 m. sausio mėn darbo užmokestį bei kompensaciją už nepanaudotus atostoginius, tačiau teismas pažvelgė itin kūrybiškai ir, įstaigos naudai, nepatvirtino kreditorinio reikalavimo ne vienoje reikalavimo dalyje, tad, kaip matyti, toks vadovės sprendimas buvo itin tikslingas, darbuotoją pavyko atleisti visiškai nepatiriant jokių išlaidų, darbuotojui taip nė kiek ir nebuvo išmokėta, kreditoriaus reikalavimas atmestas pilna apimtimi.

 

44. I. S. bankroto akivaizdoje sudarė tokį sandorį siekdama ne ženkliai pabloginti įstaigos finansinę situacija, o apginti įstaigą ir nebedidinti darbuotojų finansinių reikalavimų, kas iš esmės ir pavyko, darbuotojas atleistas nepriskaičiuojant jokių papildomų išmokų darbuotojui, nepriskaičiuoti net atostoginiai ir darbo užmokestis už darbą 2023 m. sausio mėn. Niekuo nepagrįstas nemokumo administratorės teiginys, kad buvo siekiama pasipelnyti iš Garantinio fondo lėšų, nes įstaiga jau ruošėsi inicijuoti įmonei nemokumo procesą, tačiau nėra suprantama, kaip I. S. tokiu būdu būtų galėjusi pasipelnyti iš Garantinio fondo, jeigu fondas lėšas išmoka darbuotojams, o ne jų vadovei. I. S. gyvena A., o minimas darbuotojas K., kuris nėra giminė, artimas draugas ar kažkaip kitaip susijęs asmuo. Nurodyta visų faktinių visuma, leidžia daryti išvadą, jog įstaiga prie bankroto nebuvo privesta tyčia, t. y. bendrovės bankrotą nulėmė ne tyčiniai bendrovės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, bet kitos objektyvios priežastys: COVID19 pandemija ir su tuo susijusios pasekmės, veiklų draudimai bei ribojimai, sumažėjusios pajamos, verslo nesėkmė, užsitęsę ginčai ir pan.

Prašymas pripažinti tyčiniu viešosios įstaigos „Teisės ir psichologijos institutas“ bankrotą tenkintinas.

 

45. VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ nemokumo administratorė prašo pripažinti įstaigos bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 70 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų pagrindais. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

46. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Taip bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-102-219/2019).

47.Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, įstatymas nereikalauja, kad būtų įrodyta įmonės vadovo tyčia kaip kaltės forma. Įmonės tyčiniam bankrotui konstatuoti pakanka nustatyti, jog įmonės vadovas sąmoningai nevykdė įstatymo nustatytų vadovo pareigų, pažeidė kitus įstatymų reikalavimus, dėl to įmonė galėjo tapti nemokia, nors tyčia tokių padarinių – įmonės nemokumo – ir nesiekė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016). Nurodyta visų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog įstaiga prie bankroto nebuvo privesta tyčia, t. y. įstaigos bankrotą nulėmė ne tyčiniai įstaigas valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, bet kitos objektyvios priežastys: COVID-19 pandemija ir su tuo susijusios pasekmės, veiklų draudimai bei ribojimai, sumažėjusios pajamos, verslo nesėkmė, užsitęsę ginčai ir pan.

48. J. T. VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ administracijos vadovu buvo paskirtas 2019-08-20, įgaliojimų pabaigos data 2022-02-14. I. S. VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ administracijos vadovė buvo paskirta 2022-02-15, įgaliojimų pabaigos data 2023-04-19

Įstaigos finansinė situacija 2020 metais

49. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, t.y. VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ buhalterinės apskaitos dokumentus, banko sąskaitos išrašą, finansinę ataskaitą, pateiktą VĮ „Registrų centras“, darytina išvada kad 2020 metais Įstaiga komercinės ūkinės veiklos beveik nevykdė ir šį faktą patvirtina žemiau nurodytos aplinkybės:

Veiklos pajamos:

1.       „Swedbank“ AB esančios sąskaitos išrašu (Ieškinio Pareiškimo priedas Nr. 3) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 Bendrija gavo įplaukų už parduotas teisines ir mokymo paslaugas bendrai 2 904,41 Eur sumai;

2.       Iš M. Ž. buvo gauta 800 Eur pajamų, tačiau jam buvo grąžinta 654 Eur, tokiu būdu realiai buvo gauta 146 Eur (800-654=146);

3.       iš E. P. buvo gauta 980 Eur, tačiau jai buvo grąžinta 680 Eur, tokiu būdu buvo gauta 300 Eur (980-680=300);

4.       Iš LR Ekonomikos ir inovacijos ministerijos buvo gauta 500 Eur subsidija mikroįmonėms pagal 2020-05-20 LR EIM įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini);

5.        Iš nevalstybinio vaikų darželio „N.“ gauta 810 Eur;

6.        VŠĮ „Centrinis vertimo biuras“ sumokėjo 1850 Eur, tačiau jam buvo grąžinta 1005 Eur, tokiu būdu realiai buvo gauta 845 Eur (1850-1005=845);

7.       IĮ „Inforena“ sumokėjo 110 Eur;

8.       Į banko sąskaitą įskaityta 193,41 Eur per terminalą gautų lėšų.

9.       A. C. sumokėjo VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ atstovavusiai advokatei 2000 Eur iš savo lėšų.

50. Iš įstaigas pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų nustatyta, kad Įstaiga išrašė sąskaitų 1 750 Eur sumai (Pareiškimo priedas Nr. 4) už suteiktos teisines ir mokymo paslaugas, tačiau pelno (nuostolio) ataskaitoje už 2020 metus (Pareiškimo priedas Nr. 5) nurodyta, kad įmonė turėjo 11 906 Eur pajamų. Kokiems verslo ar privatiems subjektams galėjo būti suteiktos daugiau nei 10 000 Eur vertės paslaugos nėra žinoma, nes tokią sumą pagrindžiančių sąskaitų faktūrų nemokumo administratorei perduota nebuvo, o buvę vadovai procesiniuose dokumentuose tokių aplinkybių nepaaiškino. Iš turimų dokumentų ir iš banko sąskaitos išrašo nustatytina, kad įmonė per 2020 metus gavo ne daugiau nei 2 904,41 Eur pajamų.

Išvados: 2020 metais fizinių asmenų be jokio aiškaus pagrindo sumokėjimas piniginių lėšų VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“, kurių didesnė dalis po to jiems gražinama, teikimas neteisingų apskaitos duomenų apie įmonės veiklos pajamas, leidžia teismui daryti išvadą, kad tokiais veiksmais VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ administracija siekė be jokio realaus pagrindo parodyti VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ vykdomą veiklą, teigiamus ekonominius veiklos rezultatus, nors tokių nebuvo.

Užimtumo tarnybos skirta parama.

51. Per 2020 metus VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ iš Užimtumo tarnybos gavo 13 381,53 Eur paramos (prastovų darbo užmokesčio subsidijavimui ir darbo užmokesčio subsidijavimui) (Pareiškimo priedas Nr. 6). Prašymus ir kitus dokumentus Užimtumo tarnybai teikė J. T.. 2023-09-21 iš Užimtumo tarnybos gautos informacijos ir duomenų (Pareiškimo priedas Nr. 7), nustatyta, kad J. T. už 2020 m. rugsėjo mėnesį buvo išmokėta 151,75 Eur, nors darbo užmokestis J. T. buvo priskaičiuota tik 12,84 Eur neatskaičius mokesčių (Pareiškimo priedas Nr. 15). Už 2020 m. spalio mėnesį J. T. buvo išmokėta 106,23 Eur, nors priskaičiuotas darbo užmokestis buvo tik 17,12 Eur neatskaičius mokesčių. J. V. už 2019 metų gruodį buvo priskaičiuota 490,74 Eur (duomenys SoDrai pateikti 2020-01-15) (Pareiškimo priedas Nr. 18), nors iš Užimtumo tarnybos buvo išmokėta 666,77 Eur. 2020-04-15 duomenimis SoDrai buvo pakeisti į 1314,47 Eur priskaičiuotą darbo užmokestį neatskaičius mokesčių. Už 2020 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius J. V. buvo priskaičiuotas 700 Eur neatskaičius mokesčių, nors iš Užimtumo tarnybos išmokėta po 910 Eur. Kad pagrįstų darbuotojams išmokėtus didesnius darbo užmokesčius, Užimtumo tarnybai buvo pateikti Įstaigas kasos išlaidų orderiai (Priedai Nr. 62, 62.1, 62.2, 62.3), nors Įstaiga grynųjų pinigų neturėjo ir kasos dokumentų nepildė. Galimai grynaisiais pinigais išmokėtos lėšos bankiniais pavedimais buvo grąžinamos J. T. (Priedai Nr. 3, 20).

52. J. T. galimai pelnėsi Užimtumo tarnybos skiriamomis subsidijomis. Nors J. T. sesuo J. T. VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ dirbo iki 2023-01-01, tačiau Užimtumo tarnybai nebeskyrus subsidijos šios darbuotojos darbo užmokesčiui, jai darbo užmokestis buvo priskaitomas tik 16,51 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių (Pareiškimo priedas Nr. 8 ir 9). Tokia pati situacija buvo ir su G. P.. Šioms darbuotojoms darbo užmokestis buvo ženkliai didesnis tik tuo laikotarpiu, kol Užimtumo tarnyba mokėjo subsidijas, o vėliau asmenys nebeatliko įmonėje jokių pareigų. Šį faktą patvirtina ir aplinkybės, kad G. P. darbo sutartimis buvo nustatytas ne mažesnis nei 1,05 MMA darbo užmokestis (Pareiškimo priedas Nr. 10), J. T. darbo sutartimi buvo nustatytas 0,1 MMA 4 dydžio atlyginimas už pirmus du darbo mėnesius, o kuomet darbo užmokestis buvo subsidijuojamas, J. T. buvo priskaičiuotas 1041 Eur už 2020 m. lapkričio mėnesį ir 1735 Eur už 2020 m. gruodžio mėnesį (Pareiškimo priedas Nr. 9 ir 10). J. T. darbo užmokestis buvo padidintas tik prieš bankroto bylos iškėlimą nuo 2022-10-01 mokant po 1,5 MMA, o nuo 2022-11-01 mokant po 2 MMA.

Išvada: pateikta informacija rodo, kad Užimtumo tarnybos subsidijos buvo pagrindinės VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ pajamos 2020 metais. J. T. teikdavo Užimtumo tarnybai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad gautų išmokas, o gautų išmokų dalį naudojo ne darbo užmokesčiui sumokėti, tačiau kitoms Įstaigos reikmėms. Darbuotojams darbo užmokestis buvo mokamas ne pagal jų atliekamą darbą, o pagal Užimtumo tarnybos skirtas subsidijas, kurias nutraukus, darbo už mokestis mažinamas arba darbo santykiai nutraukiami.

Darbuotojai

53. 2020 metais įstaigoje vidutiniškai dirbo 2,25 darbuotojų (Pareiškimo priedas Nr. 11). J. V. priimta į darbą Užimtumo tarnybos teikimu nuo 2019-12-05 (Pareiškimo priedas Nr. 12), antras darbuotojas 2020 metais buvo J. T.. 2020 metų spalio mėnesį J. T. pateikė Užimtumo tarnybai prašymą dėl darbuotojų darbo užmokesčio kompensavimo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paskelbtam mokesčių mokėtojui, nukentėjusiam dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos) (Pareiškimo priedas Nr. 13).

54. 2020 metų lapkričio mėnesį Įstaigoje buvo įdarbintos dar dvi darbuotojos (Pareiškimo priedas Nr. 8 ir 14), viena iš jų J. T. sesuo – J. T. (tokios išvados procesiniame dokumente J. T. nepaneigė). Teismas, įvertinęs, kad 2020 metų antroje pusėje įmonės veikla buvo realiai nevykdoma, įmonė pripažinta nukentėjusi nuo COVID-19, todėl nebuvo jokio ekonomiškai pagrįsto poreikio naujų darbuotojų priėmimui, tačiau įstaigos vadovas J. T. veikė priešingai, papildomai priėmė į darbą dar dvi darbuotojas, pasikėlė sau darbo užmokestį nuo 17,12 Eur (toks darbo užmokestis J. T. buvo priskaičiuotas 2020 m. spalio mėnesį) iki 4 637 Eur (duomenys pateikti SoDrai už 2020 m. gruodžio mėnesį), pakėlė darbo užmokestį J. V. nuo 700 Eur (toks buvo priskaičiuotas 2020 m. rugpjūtį) iki 2 428 Eur (toks buvo priskaičiuotas 2020 m. lapkritį) (Pareiškimo priedas Nr. 15) ir kreipėsi į Užimtumą tarnybą dėl subsidijos skyrimo. Pažymėtina, kad per 2020 metų lapkričio ir gruodžio mėnesius įmonė išrašė sąskaitų faktūrų už suteiktas mokymo ir teisines paslaugas tik už 410 Eur, iš šios sumos 300 Eur dydžio sąskaita buvo išrašyta kitai J. T. valdomai ir atstovaujamai įmonei VŠĮ „Centrinis vertimo biuras“ (Pareiškimo priedas Nr. 4).

55. Nurodyti faktai leidžia teismui daryti išvadą, kad darbo užmokestis darbuotojams buvo sąlygojamas ne nuo jų atliekamo darbo rezultatų ir gautų pajamų, tačiau nuo Užimtumo tarnybos skiriamų dotacijų dydžio bei laikotarpių, kas leidžia daryti kitą išvadą, kad VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ realiai veiklos nevykdė, o tik „įsisavindavo“ Užimtumo tarnybos skirtas lėšas.

Veiklos Sąnaudos

56. Pagal byloje esančiais VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ parengtais darbo užmokesčio žiniaraščiais nustatyta, kad per 2020 metus darbuotojams darbo užmokesčiui bendrai priskaičiavo 26 710,66 Eur sumą, o išmokėtina suma darbuotojams atskaičius mokesčius sudarė 16 079,85 Eur, kas leidžia daryti išvadą, kad darbo vietų sąnaudų suma per 2020 metus sudarė 27 183,46 Eur (prie priskaičiuotinų darbo užmokesčių pridedamas 1,77 proc. mokestis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kurį moka darbdavys už darbuotojus pagal neterminuotas darbo sutartis) (Pareiškimo priedas Nr. 16). 2020 metais darbo užmokesčiui išmokėti Įstaiga patyrė 27 183,46 Eur dydžio sąnaudas, o tai yra daugiau nei 9 kartus didesnę sumą nei remiantis banko išraše nurodytais duomenimis Įstaiga 2020 metais gavo pajamų (2 904,41 Eur) iš savo veiklos. Nurodyti faktai leidžia teismui daryti išvadą, kad įmonės veiklos organizavimas ir vykdymas buvo nukreiptas „įsisavinti“ lėšas iš Užimtumo tarnybos, kitų institucijų skiriamų piniginių lėšų, tačiau ne iš įmonės veikloje gaunamų pajamų.

57. VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ Pelno (nuostolio) ataskaitoje (Pareiškimo priedas Nr. 5) už 2020 metus nurodyta, kad įmonė patyrė 21 412 Eur sąnaudų, tačiau ši suma neatitinka turimų buhalterinės apskaitos dokumentų, iš kurių matyti, kad įmonė patyrė ne mažiau nei 33 123,36 Eur sąnaudų (27183,46+5939,90). Aiškinamajame rašte už 2020 metus (Pareiškimo priedas Nr. 17) nurodyta, kad 24 391 Eur darbo užmokesčio sąnaudos ir 430 Eur socialinio draudimo sąnaudos yra apskaitytos paslaugų teikimo savikainoje ir veiklos sąnaudose, tačiau veiklos sąnaudų suma nesutampa su priskaičiuotu darbo užmokesčiu. Pelno (nuostolio) ataskaitoje nurodyta, kad įmonės nuostolis per 2020 metus sudarė 9 506 Eur, tačiau turimi pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai rodo, kad įmonė patyrė ne mažiau nei 30 221,95 Eur nuostolį (33126,36-2904,41). 2020 metų balanso duomenimis įmonė turėjo trumpalaikio turto už 2 045 Eur, iš šios sumos tik 149 Eur sudarė piniginės lėšos bei turėjo 11 464 Eur dydžio finansinių įsipareigojimų,

58. Nuo 2020-02-26 VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ banko sąskaitai jau buvo taikomi apribojimai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos naudai buvo nuskaitomos lėšos per PLAIS sistemą. Pagal esamą situaciją 2020-12-31 įmonė nebeturėjo jokių apyvartinių lėšų vykdyti veiklą toliau. Įvertinus Įstaigos finansinės būklės ataskaitą už 2020-01-01 – 2020-12-31 finansinius metus, nustatyta, kad jau 2020 finansinių metų pabaigoje, t.y. 2020-12-31 Įstaiga buvo nemoki, negalėjo vykdyti savo prievolių, nes jos turimas trumpalaikis turtas sudarė 2 045 Eur ir buvo beveik šešis kartus mažesnis už Įstaigos turimus trumpalaikius įsipareigojimus, kurie sudarė 11 464 Eur, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad jau 2020 metais įmonės įsipareigojimai viršijo įmonės turimą turtą daugiau nei penkis kartus (Pareiškimo priedas Nr. 5), kas pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžimą atitiko realaus nemokumo situaciją (juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę) ir buvo pakankamas pagrindas inicijuoti nemokumo bylos iškėlimą.

59. Vertinant VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ veiklą 2020 metais darytina išvada, kad administracijos vadovas J. T., netinkamai organizavo veiklą, Įstaigai esant nukentėjusiai nuo COVID, priėmė į darbą papildomai darbuotojus, kurių vienas iš jų yra jo paties sesuo, nustatė neproporcingą didelį atlygį už iš tikro nežinoma kokius atliktus darbus, nepagrįstai padidino darbo užmokesčius darbuotojams, prieš kreipiantis į Užimtumo tarnybą dėl paramos suteikimo, gautą subsidijų dalį mokėjo ne darbuotojų darbo užmokesčiui, tačiau kitoms, tame tarpe ir savo reikmėms. Įmonės pajamos buvo net 9 kartus mažesnės nei įmonė turėjo sąnaudų darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti, kas rodo, kad darbuotojai Įstaigoje buvo įdarbinti tikslu gauti išmokas – subsidijas iš Užimtumo tarnybos. Įmonei esant nemokiai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau prisiėmė riziką ir įmonė toliau tęsė veiklą.

Įstaigos finansinė situacija 2021 metais

Pajamos

60. „Swedbank“ AB esančios sąskaitos išrašu (Pareiškimo priedas Nr. 3) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2021-12-31 VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ gavo įplaukų už parduotas paslaugas bendrai 12 934,86 Eur sumai. (Pareiškimo priedas Nr. 20), t. y. per 2021 metus įstaiga gavo lėšų maždaug po vieną tūkstantį eurų per mėnesį. Nemokumo administratorė Pareiškime nurodė, kad jai yra perduotos įmonės išrašytos sąskaitos faktūros už suteiktas vertimo, tekstų rengimo, teisines ir mokymo paslaugos bendrai 17 422,36 Eur sumai (Pareiškimo priedas Nr. 21). Įmonės Pelno (nuostolio) deklaracijoje už 2021 metus nurodyta, kad pajamos sudaro 16 205 Eur (Pareiškimo priedas Nr. 22). Korespondentinėje buhalterinėje sąskaitoje nurodyta, kad pajamos sudaro 13 220 Eur (Pareiškimo priedas Nr. 21). Sumos nesutampa, kas leidžia daryti išvadą, kad VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai ir aplaidžiai.

Užimtumo tarnybos skirta parama.

 61. Per 2021 metus VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ iš Užimtumo tarnybos gavo 22 083,61 Eur paramos (subsidija už prastovas ir įdarbinimą) (Pareiškimo priedas Nr. 6). Prašymus ir kitus dokumentus Užimtumo tarnybai teikė J. T.. 2023-09-21 Užimtumo tarnybos pateikta informacija (Pareiškimo priedas Nr. 7) nustatyta, kad J. V. darbo užmokesčiui subsidijuoti lėšos buvo skiriamos iki 2021-06-30. Nuo 2021-07-01 J. V. jau buvo priskaitoma tik po 16,51 Eur dydžio darbo užmokestis neatskaičius mokesčių, tai yra nuo 2 428 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio už 2020 m. gruodį, darbo užmokestis buvo sumažintas iki 16,51 Eur už 2021 metų rugpjūtį (Pareiškimo priedas Nr. 9). J. T. savo darbo užmokestį nuo 1 733,40 Eur (priskaičiuotą už 2021 m. gegužės mėn.) susimažino iki 16,51 Eur, o priskaičiuota 2021 m. rugpjūčio mėnesį. J. R. darbo užmokestis nuo 1 926 Eur priskaičiuota už 2021 m. lapkritį ir kompensuojamas iš Užimtumo tarnybos buvo sumažintas iki 730 Eur (priskaičiuota už 2022 m. sausio mėn. (Pareiškimo priedas Nr. 9). Užimtumo tarnybai nebeteikus subsidijos darbo užmokesčiams, E. V. ir A. M. buvo atleisti iš darbo (Pareiškimo priedai Nr. 33, 34), kas leidžia teismui daryti išvadą, kad nurodyti darbuotojai realiai darbo funkcijų neatliko, o darbo sutartys su jais buvo sudarytos siekiant pasinaudoti galimybe gauti pajamų iš Užimtumo tarnybos skiriamų lėšų.

 Darbuotojai.

62. 2021 metais Įstaigoje vidutiniškai dirbo 4,3 darbuotojai (Pareiškimo priedas Nr. 24). 2021 metų rugsėjį buvo įdarbinti trys nauji darbuotojai Užimtumo tarnybos teikimu (Priedai Nr. 25, 26, 27). Nuo 2021-01-04 Įstaigoje buvo paskelbtos prastovos J. V. ir J. T. (Pareiškimo priedas Nr. 28). Darbuotojams buvo nustatyta apmokėti proporcingai už prastovos valandas taikant 963 Eur dydžio prastovos mėnesinį dydį. J. T. buvo paskelbta dalinė prastova nuo 2021-01-19 dirbant vieną valandą per savaitę. Už 2021 metų sausio ir vasario mėnesius J. T. buvo priskaičiuotas 1 926 Eur darbo užmokestis (Pareiškimo priedas Nr. 29), kas neatitinka Įstaigoje priimto paties J. T. įsakymo. 2021-04-27 J. T. priėmė dar vieną įsakymą (Pareiškimo priedas Nr. 30), kuriame pakeitė savo dalinės prastovos tvarką. Įsakyme nurodyta, kad buhalterijai pavedama apskaičiuoti J. T. atlygį už prastovą, taikant 963 Eur dydžio prastovos mėnesinį dydį, taip pat nustatyta, kad nuo 2021-05-03 J. T. dirbs 2 val. per dieną ir vieną dieną per savaitę. Tokiu būdu už 8 valandas per 2021 m. gegužės ir birželio mėnesius J. T. buvo priskaičiuota 1 733,40 Eur, neatskaičius mokesčių. Subsidija J. T. darbo užmokesčiui kompensuoti buvo mokama iki 2021-06-30, o nuo 2021 m. liepos mėnesio J. T. buvo nustatytas 67,41 Eur atlygis, kuris kitais mėnesiais buvo dar labiau sumažintas. Analogiška situacija buvo ir su J. V., subsidija buvo mokama iki 2021-06-30 (Pareiškimo priedas Nr. 7), o už 2021 m. liepos mėnesį jai buvo priskaičiuotas tik 4,04 Eur darbo užmokestis. J. R. taip pat nuo 2021 m. gruodžio buvo daugiau nei tris kartus sumažintas darbo užmokestis, kai Užimtumo tarnyba nebeskyrė subsidijos. Nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ darbuotojų darbo užmokesčio dydį lėmė ne jų atliekamo darbo poreikis ir kiekis, o Nemokumo tarnybos skiriamos lėšos.

Sąnaudos.

63. Remiantis Įstaigos parengtais darbo užmokesčio žiniaraščiais, VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ per 2021 metus darbuotojams darbo užmokesčiams bendrai priskaičiavo 33 081,53 Eur, o išmokėtina suma darbuotojams atskaičius mokesčius sudarė 19 503,19 Eur, darbo vietų sąnaudų suma per 2021 metus sudarė 33 667,03 Eur (prie priskaičiuotinų darbo užmokesčių pridedamas 1,77 proc. mokestis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kurį moka darbdavys už darbuotojus pagal neterminuotas darbo sutartis) (Pareiškimo priedas Nr. 31).Tokiu būdu vien darbo užmokesčiams išmokėti Įstaiga patyrė 33 667,03 Eur dydžio sąnaudas, o tai yra daugiau nei 2,5 karto didesnė suma nei remiantis banko išraše nurodytais duomenimis Įstaiga 2021 metais gavo pajamų (12 434,86 Eur) iš savo veiklos.

64. Iš virš nurodytų faktinių duomenų darytina išvada, kad kaip ir 2020 metais, 2021 metais VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ darbuotojams darbo užmokestis buvo pakeliamas tik tuo laikotarpiu, kuomet Užimtumo tarnyba skirdavo lėšų darbo užmokesčiui subsidijuoti, o vėliau darbuotojai arba buvo atleidžiami iš darbo, arba darbo užmokestis ženkliai sumažinamas. Pvz. J. R. į darbą buvo priimta Užimtumo tarnybos teikimu nuo 2021-09-06. Pagal sudarytą sutartį, Užimtumo tarnyba nuo 2021-09-06 iki 2021-11-30 įsipareigojo mokėti subsidiją. Po subsidijos mokėjimo šiai darbuotojai darbo užmokestis buvo sumažintas nuo 1 926 Eur iki 730 Eur. E. V., A. M. iš pareigų buvo atleisti tą pačią dieną, kai Užimtumo tarnyba nebeteikė subsidijos (Pareiškimo priedai Nr. 33, 34). Nemokumo administratorė pagrįstai padarė išvadą, kad J. T. klastojo bankinių pavedimų kopijas ir suklastotus dokumentus teikė Užimtumo tarnybai kaip įrodymą, kad darbuotojams yra mokamas darbo užmokestis. Pavyzdžiui Užimtumo tarnybai buvo pateiktas 2021-09-29 dienos suklastotas bankinis išrašas dėl 1 157,46 Eur išmokėjimo E. V. (Pareiškimo priedas 35), 2021-10-31 dienos suklastotas bankinis išrašas dėl 2 000,00 Eur išmokėjimo E. V. (Pareiškimo priedas Nr. 36), 2021-09-29 dienos suklastotas bankinis išrašas dėl 1 100,07 Eur išmokėjimo A. M. (Pareiškimo priedas Nr. 37), 2021-11-07 dienos suklastotas bankinis išrašas dėl 1 100,07 Eur išmokėjimo A. M. (Pareiškimo priedas Nr. 38), 2021-10-26 dienos suklastotas bankinis išrašas dėl 2 000 Eur išmokėjimo J. R. (Pareiškimo priedas Nr. 39). Jeigu administracijos vadovas J. T. būtų pateikęs tikrą informaciją Užimtumo tarnybai, kad darbo užmokestis darbuotojams nemokamas tinkamai ir laiku, Užimtumo tarnyba nebūtų skyrusi subsidijų, o jau paskirtas subsidijas būtų nutraukusi. Tokiais savo galimais nusikalstamais veiksmais – dokumentų klastojimu – J. T. siekė gauti kaip galima didesnę paramą ir ją gavo.

65. VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ pelno (nuostolio) ataskaitoje už 2021 metus (Pareiškimo priedas Nr. 22) nurodyta, kad įmonė patyrė 30 321 Eur sąnaudų, tačiau ši suma neatitinka turimų buhalterinės apskaitos dokumentų, iš kurių matyti, kad įmonė patyrė ne mažiau nei 41 496,32 Eur sąnaudų (33 667,03+7 829,29). Aiškinamajame rašte už 2021 metus (Pareiškimo priedas Nr. 32) nurodyta, kad 35 693 Eur darbo užmokesčio sąnaudos ir 632 Eur socialinio draudimo sąnaudos yra apskaitytos paslaugų teikimo savikainoje ir veiklos sąnaudose, tačiau veiklos sąnaudų suma (30 321 Eur) nesutampa su priskaičiuotu darbo užmokesčiu. Pelno (nuostolio) ataskaitoje nurodyta, kad įmonės nuostolis per 2021 metus sudarė 14 116 Eur, tačiau turimi pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai rodo, kad įmonė patyrė ne mažiau nei 28 561,46 Eur nuostolį (41 496,32-12 934,86).

 Finansinis rezultatas.

66. VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ 2021 metų balanso duomenimis turėjo trumpalaikio turto už 5 253 Eur, iš šios sumos 3 095 Eur sudarė ilgalaikis turtas, o 2 158 Eur trumpalaikis turtas, iš jo piniginės lėšos sudarė 181 Eur (Pareiškimo priedas Nr. 22), o finansinių įsipareigojimų kreditoriams turėjo už 28 788 Eur sumą, kas leidžia konstatuoti, kad įmonės įsipareigojimai viršijo įmonės turimą turtą beveik 6 kartus, o skolos kreditoriams ne mažėjo, tačiau didėjo. 2021-12-31 duomenimis, įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sudarė 6 660,85 Eur ir jau buvo pradėti skaičiuoti delspinigiai už įsipareigojimų nevykdymą, kas 2021-12-31 sudarė 8,32 Eur (Pareiškimo priedas Nr. 42.1). Pradelstas įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai siekė 3 448,25 Eur (Pareiškimo priedas Nr. 43). Nuo 2021-10-15 nebuvo mokamas darbo užmokestis darbuotojai E. V.. Įmonės finansinė situacija per 2021 metus ne tik kad nepagerėjo, tačiau ženkliai prastėjo.

67. 2021 metais VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ pajamos nedengė net pusės darbuotojų darbo užmokesčių ir su jais susijusių mokėtinų mokesčių, tačiau nepaisant to, darbo užmokesčiai buvo keliami, priimami nauji darbuotojai, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad administracijos vadovas J. T. toliau netinkamai organizavo įmonės veiklą ir vedė įmonę prie bankroto, o darbuotojai Įstaigoje buvo ir toliau įdarbinami tikslu gauti išmokas – subsidijas iš Užimtumo tarnybos. Visuma šių aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, kad Įstaigos vadovas Įstaigas veiklą organizavo netinkamai ir ekonomiškai nenaudingu būdu. Netinkami ir neteisėti Įstaigas vadovo veiksmai nulėmė tolesnį nemokios įmonės finansinės padėties blogėjimą.

Įstaigos finansinė situacija 2022 metais. J. T. įstaigos vadovu buvo 2022-02-15, o po to iki bankroto bylos iškėlimo 2023-04-07 įstaigos vadove buvo I. S..

 Pajamos.

 

68. Swedbank“ AB esančios sąskaitos išrašu (Pareiškimo priedas Nr. 44) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31 VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ gavo įplaukų už parduotas paslaugas bendrai 31 237,68 Eur. Nemokumo administratorei yra perduotos įmonės išrašytos sąskaitos faktūros už 15 813,71 Eur (Pareiškimo priedas Nr. 45), tačiau įmonė Pelno (nuostolio) deklaracijoje už 2022 metus (Pareiškimo priedas Nr. 46) nurodė, kad pajamos sudaro 31 548 Eur, t.y. nurodyta suma beveik sutampa su gautomis įplaukomis į banko sąskaitą. Korespondentinėje 10 buhalterinėje sąskaitoje nurodyta, kad pajamos sudaro 15 795,71 Eur, o išrašytose sąskaitose faktūrose nurodoma, kad suteikiamos vertimo, tekstų rengimo, teisinės paslaugos, psichologo konsultacijos ir mokymo paslaugos. Nustatyta, kad įmonė neturėjo įdarbinusi psichologo ir nepirko psichologinių paslaugų, kurias galėjo parduoti. Kai kurios pajamos kelia abejonių, kad buvo apmokamos už kokias nors suteiktas paslaugas, pavyzdžiui A. T. (J. T. motina) per 2022 metus sumokėjo VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ 3 800 Eur, tačiau kokios paslaugos jai buvo suteiktos, nėra žinoma, o teismui pateiktame procesiniame dokumente suinteresuoti asmenys J. T. ir I. S. jų nepaaiškino. A. C., atskaičius jam grąžintas sumas, pervedė įmonei 654,03 Eur, kodėl šis asmuo mokėjo įmonei, kurioje buvo įdarbintas ir kuri jam nepriskaičiavo, tačiau nemokėjo darbo užmokesčio už 2022 metus, nėra žinoma. Iš E. V., dirbusios VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ nuo 2021-09-01 iki 2021-11-30, taip pat buvo gauta 697 Eur suma. Iš nurodytų duomenų darytina išvada, kad VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ darbuotojai galimai grąžindavo sutartą darbo užmokesčio – subsidijos dalį.

Užimtumo tarnybos skirta parama

69. Per 2022 metus VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ iš Užimtumo tarnybos gavo 15 755,66 Eur paramos (subsidija už prastovas ir įdarbinimą) (Pareiškimo priedas Nr. 6). Prašymus ir kitus dokumentus Užimtumo tarnybai 2021 metais teikė administracijos vadovai J. T. ir I. S.. Nustatyta, kad VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ administracijos vadovė I. S., kaip ir buvęs vadovas J. T., teikė Užimtumo tarnybai galimai suklastotas bankinių pavedimų kopijas. Per 2022 metus Užimtumo tarnybai buvo pateikti trys tikrovės neatitinkantys dokumentai, kuriuose nurodyta, kad 2022-08-10 įstaiga iš banko sąskaitos išmokėjo J. V. 996,73 Eur (Pareiškimo priedas Nr. 47), 2022-10-10 ir 2022-10-25 J. V. išmokėjo po 996,73 Eur (Pareiškimo priedas Nr. 48) bei 2022-10-25 J. V. išmokėjo 996,73 Eur (Pareiškimo priedas Nr. 51). 2022-11-09 ir 2022-11-21 Užimtumo tarnybai pateiktos suklastotos mokėjimo pavedimo kopijos A. T. bendrai 2 440,98 Eur sumai (Pareiškimo priedas Nr. 49). Nemokumo administratorei patikrinus nurodytą banko sąskaitos išrašus, tokių mokėjimų nei J. V., nei A. T. nebuvo rasta. Nurodyti mokėjimai Užimtumo tarnybai buvo reikalingi siekiant gauti subsidijas už įdarbinimą ir prastovas, nes VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ turėjo mokėti darbuotojui tam tikro dydžio darbo užmokesčio dalį.

Darbuotojai

70. 2022 metais Įstaigoje vidutiniškai dirbo 6,2 darbuotojai (Pareiškimo priedas Nr. 50). 2022-08- 03 Užimtumo tarnybos teikimu VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ buvo įdarbinta J. T. motina A. T. (Pareiškimo priedas Nr. 51). Užimtumo tarnyba 2022-08-03 iki 2022-11-30 subsidijavo 50% A. T. darbo užmokesčio dalį. J. V. buvo įdarbinta Užimtumo tarnybos teikimu nuo 2022-01-28 (Pareiškimo priedas Nr. 52).

Sąnaudos

71. Nemokumo administratorei perduotuose darbo užmokesčio žiniaraščiuose (Pareiškimo priedas Nr. 53) nurodyti duomenys neatitinka duomenų, pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, todėl nemokumo administratorė vadovaujasi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos turimais duomenimis (Pareiškimo priedas Nr. 15). Įstaiga per 2022 metus darbuotojams darbo užmokesčiui bendrai priskaičiavo 72 793,26 Eur, o išmokėtina suma darbuotojams, atskaičius mokesčius, sudarė 43 741,97Eur, t.y. darbo vietų sąnaudų suma per 2022 metus sudarė 74 081,68 Eur (prie priskaičiuotinų darbo užmokesčių pridedamas 1,77 proc. mokestis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kurį moka darbdavys už darbuotojus pagal neterminuotas darbo sutartis) (Pareiškimo priedas Nr. 54). Taigi, vien darbo užmokesčiams išmokėti Įstaiga per 2022 metus patyrė 74 081,68 Eur dydžio sąnaudas, o tai yra daugiau nei 2 kartus didesnė suma nei remiantis banko išraše nurodytais duomenimis Įstaiga 2022 metais gavo pajamų iš savo veiklos.

72. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad 2022 metais VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ patyrė 7 2006 Eur sąnaudų (Pareiškimo priedas Nr. 46), tačiau vien darbo užmokesčio sąnaudos viršija nurodytą sumą, o įmonė turėjo ir kitų veiklos sąnaudų, todėl Pelno (nuostolio) ataskaitoje nurodyta sąnaudų suma negali būti laikoma teisinga. 2022 metų pabaigoje darbo užmokestis darbuotojams buvo ženkliai keliamas (Pareiškimo priedas Nr. 15 ir 54). Nuo 2022-02-22 įmonės administracijos vadovės pareigas ėjo I. S., tuo pat metu pati, būdama įstaigos finansininkė, turėjo suprasti ir suprato labai sudėtingą įstaigos finansinę padėtį, todėl planavo kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. I. S. tuo pačiu žinojo, kad įmonės bankroto atveju darbuotojų reikalavimai bus patenkinami iš Garantinio fondo lėšų, todėl darbuotojams be jokio realaus pagrindo buvo didinamas darbo užmokestis, o nuo priskaičiuotų pakeltų darbo užmokesčio sumų nebuvo mokami jokie mokesčiai, nes įmonė juos mokėti neturėjo jokių finansinių galimybių.

73. VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ pelno (nuostolio) ataskaitoje už 2022 metus nurodyta, kad įmonė patyrė 72 006 Eur veiklos sąnaudų (Pareiškimo priedas Nr. 46), tačiau ši suma neatitinka turimų buhalterinės apskaitos dokumentų, iš kurių matyti, kad įmonė patyrė ne mažiau nei 75 558,59 Eur sąnaudų (74 081,68+1 476,91). Pelno (nuostolio) ataskaitoje nurodyta, kad VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ nuostolis per 2022 metus sudarė 40 458 Eur, tačiau turimi pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai rodo, kad įmonė patyrė ne mažiau nei 44 320,91 Eur nuostolį (75 558,59-31 237,68).

Finansinis rezultatas

74. 2022 metų balanso duomenimis įmonė turėjo trumpalaikio turto už 1 981 Eur, iš šios sumos piniginės lėšos sudarė 2 Eur. 2022 metais įmonė turėjo 65 975 Eur dydžio finansinių įsipareigojimų. 2022 metais įmonės įsipareigojimai viršijo įmonės turimą turtą daugiau nei 33 kartus. Iš bankroto byloje esančių duomenų nustatyta, kad skolos kreditoriams ne mažėjo, tačiau per 2022 metus itin ženkliai didėjo. Apibendrinant 2022 metų VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ veiklą, darytina išvada, kad tiek administracijos vadovė I. S., tiek J. T., elgėsi priešingai įprastai verslo praktikai ir logikai, abu netinkamai organizavo įmonės veiklą ir akivaizdžiai vedė įmonę prie bankroto, abu tyčia klastojo įmonės dokumentus su tikslu gauti paramą iš Garantinio fondo lėšų, nuo dirbtinai pakeltų darbo užmokesčio sumų nebuvo mokami mokesčiai, darbuotojai be jokios ekonominės logikos buvo ir toliau įdarbinami ne darbo funkcijų atlikimui, o tikslu gauti išmokas – subsidijas iš Užimtumo tarnybos.

75. VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ vadovas J. T., įvertinęs gaunamas pajamas iš įmonės veiklos ir darbuotojams tenkančias sąnaudas, jau 2020 – 2021, o I. S. 2022 metais metais turėjo inicijuoti darbuotojų skaičiaus mažinimą (darbuotojų atleidimus) ir ieškoti būtų didinti įstaigas žinomumą, teikiamų paslaugų pardavimus, o darbuotojų optimalų skaičių vertinti pagal turimų darbų apimtis, tačiau nurodytų veiksmų neatliko, dėl ko VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ ir jos kreditoriai patyrė nuostolius. Bendra kreditorių pareikšta kreditorinių reikalavimų suma sudaro 63 766,29 Eur. Virš aptartos faktinės aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ nemokumas buvo sąlygotas jos vadovų priimtų sprendimų, ekonomiškai nenaudingų ir nuostolingų, įstaigai realiai nevykdant komercinės veiklos arba ją vykdant tik simboliškai, pernelyg dideliu darbuotojų darbo užmokesčiu, suklastotais mokėjimo dokumentais Užimtumo tarnybai siekiant gauti paramą.

Sudaryti nuostolingi sandoriai

75. 2023-01-16 VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“, įstaigai esant akivaizdžiai nemokiai, neturint jokių apyvartinių lėšų ir neturint turto, administracijos vadovė I. S. su įstaigos dalininku J. T. pasirašė Susitarimą dėl 12 792,35 Eur dydžio priedo dalininkui išmokėjimo, kuriame numatyta, kad „Sumažėjus darbų apimčiai, įstaigos administracija nusprendė atlikti struktūrinius pertvarkymus ir sumažinti darbuotojų skaičių. Dėl nurodytų aplinkybių, susitariame nutraukti darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2022 m. rugsėjo mėn. 30 dieną, pagal LR DK 54 str. Darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu tokiomis sąlygomis: 1. 2023-01-31 užbaigiant ir perduodant savo darbus administracijai; 2. Darbo sutartis pagal LR DK 54 st. 1 d. nutraukiama 2023-01-31; 3. J. T. ne vėliau atleidimo dieną išmokama 2023 m. sausio mėn. darbo užmokestis – 2 940,00 Eur., 12 792,35 Eur dydžio priedas bei 1 113,54 Eur dydžio kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas“ (Priedas Nr. 56). 60. J. T., žinodamas, kad įstaigos vadovė I. S. pateikė pareiškimą teismui dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo ir niekas neatstovaus bendrovės interesų (I. S. aptariamu laikotarpiu buvo nedarbinga (Priedas Nr. 57), J. T. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl Susitarime numatytų sumų priteisimo. 2023-04-12 LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) J. T. reikalavimas buvo patenkintas (pažymėtina, kad sprendimas buvo priimtas laikotarpiu, kai nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo priimta, tačiau dar nebuvo įsiteisėjusi). J. T. pateikė finansinį reikalavimą nemokumo administratorei aukščiau minimo Sprendimo pagrindu. Nemokumo administratorė nesutiko su pareikštu reikalavimu ir jį ginčijo teisme, taip pat buvo prašoma teismo panaikinti sudarytą Susitarimą tarp šalių. Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-269-425/2023 2023-07-31 nutartimi ex officio pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ direktorės I. S. 2022-12-30 Įsakymą dėl priedo skyrimo, kuriuo J. T. paskirtas 12 792,35 Eur dydžio darbo užmokesčio priedas prie 2023 m. sausio mėnesį darbo užmokesčio bei VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ direktorės I. S. ir J. T. 2023-01-16 Susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu dalyje dėl 12 792,35 Eur dydžio priedo išmokėjimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2023-10-10 nutartimi (civilinė byla Nr. e2-961-567/2023) Panevėžio apygardos teismo 2023-07-31 nutartį paliko nepakeistą.

76. VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“, atstovaujamas administracijos vadovės I. S., su A. C. 2023-01-16 sudarė Susitarimą: 1) 2023-01-31 užbaigti darbo santykius ir A. C. turi perduoti savo darbus administracijai; 2) Darbo sutartis pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 54 straipsnio 1 dalį nutraukiama 2023-01-31; 3) A. C. ne vėliau atleidimo dieną išmokama 2023 m. sausio mėn. darbo užmokestis – 2 562,00 Eur., 5 (penkių) VDU dydžio išeitinė kompensacija - 12 810 Eur dydžio išeitinė kompensacija bei 2 360,52 Eur dydžio kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Panevėžio apygardos teismas (civilinė byla Nr. eB2-283-425/2023) 2023-11-28 nutartimi 2023-01-16 Susitarimą tarp VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ ir A. C. dėl darbo santykių pabaigos, piniginių sumų bei kompensacijų išmokėjimo pripažino niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos. Atsisakė tvirtinti VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ nemokumo byloje pareiškėjo A. C. 16 368,05 Eur finansinį reikalavimą. Teismas nutartyje padarė išvadą, kad 2023-01-26 Susitarimas buvo be jokio pagrindo finansiškai naudingas išimtinai A. C., nes nurodytu susitarimu be jokio loginio, teisinio ir ekonominio pagrindo nepagrįstai buvo sukurtas pareiškėjo A. C. 16 368,05 Eur kreditorinis reikalavimas, kuris būtų galimai patenkinamas tiktai iš Garantinio fondo išmokų, nes pati VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ tokios galimybės neturėjo, o įmonės vadovė I. S. puikiai suvokė blogą įmonės finansinę situaciją, nes 2023-01-31 Pranešimais dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo siekė neteisminio bankroto pradėjimo. Nutartis yra apskųsta apeliacine tvarka.

77. VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ administracijos vadovė I. S., pati būdama pateikusi pareiškimą Panevėžio apygardos teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eA2-5872-965/2023 būdama byloje trečiuoju asmeniu, pasiūlė bylos šalims sudaryti taikos sutartį, VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ prisiimant visus šalių įsipareigojimus (Pareiškimo priedas Nr. 59). Kitos šalys, nežinodamos apie pateiktą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismui, sutiko sudaryti taikos sutartį. Taikos sutartimi VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ prisiėmė įsipareigojimus sumokėti R. Š. jo turėtas 1 200 Eur sumai bylinėjimosi išlaidas, o taip pat įsipareigojo sumokėti VŠĮ „Verslo kolegijai“ 1 263,63 Eur sumą, 14 Eur bylinėjimosi išlaidas, 500 Eur advokato paslaugas. Teismas byloje patvirtino taikos sutartį ir nutartis įsiteisėjo. Tik vėliau nemokumo administratorei ėmus tikrinti sandorius, buvo pastebėta tokia civilinė byla ir joje pateikti dokumentai. Šiuo metu bylos nagrinėjimas yra atnaujintas, tačiau byla nėra išnagrinėta.

Dėl turto neperdavimo

78. Panevėžio apygardos teismas 2023-11-24 nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-74-425/2024) paskyrė buvusiai bankrutuojančios viešosios įstaigos „Teisės ir psichologijos institutas” vadovei I. S. 1 000 Eur baudą (bauda teismo 2023-12-20 nutartimi sumažinta iki 700 Eur) už neįvykdymą Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi nustatytos pareigos perduoti visus Įstaigos dokumentus ir turtą nemokumo administratorei. Teismas 2024-01-31 nutartimi panaikino teismo 2023-12-20 nutartį, tenkino I. S. prašymą, sumažino paskirtą baudą iki 100 Eur, kurią I. S. sumokėjo.

 

79. Iš nemokumo administratorės pateiktų pirkimo dokumentų nustatyta, kad administracijos vadovė I. S. nemokumo administratorei turėjo perduoti ir šį turtą: 1. S. T. A8 64 4G Grey X205 10.5", įsigijimo kaina 268,80 Eur (2022-10-26) 2. Ausinės JBL (duomenys neskelbtini) BT BL, įsigijimo kaina 39,00 Eur (2022-10-26) 3. Ausinės JBL (duomenys neskelbtini) BT BL, įsigijimo kaina 49,00 Eur (2022-10-26) 4. S. T. A8 64 4G Grey X205 10.5", įsigijimo kaina 268,80 Eur (2022-10-26) 5. Samsung A13 4+128 4G+WH A137 ES/EEEmod (duomenys neskelbtini) Eur (2022-07-31) 6. Samsung S22+ 8+128 5G GN S906 ES 721,90 Eur (2022-12) 7. Baldai 2 vnt, įsigijimo kaina 271,90 Eur + 329,75 Eur (2021-06-21) 8. Nešiojamas kompiuteris HP 15-dw1083wm P. G. 6 405U/4/128 GB SSD/Win10, įsigijimo kaina 399,00 Eur (2021-03-30) (2021 metų nusidėvėjimas 60,76 Eur); 9. Sofa lova ZM4 (spalva: Lawa 05), įsigijimo vertė 190,00 Eur (2021-11-16) 10. Stalas, kėdė, įsigijimo kaina 165,00 Eur(2021-09-21) 11. Benzininė vejapjovė NGP M510L-1-T6, 50 cm, įsigijimo kaina 139,00 Eur (2021-07-05) 12. Kamado bono picnic kerami, įsigijimo kaina 119,00 Eur (2021-04-13) 13. Aeratorius elektrinis N1B-5JY-30A 1400W, 32 cm, įsigijimo kaina 76,70 Eur (2021-04-24) 14. Siurblys dulk rob X. M., įsigijimo kaina 139,00 Eur (2021-04-13) 15. Gerona sodo baldų komplektas su staliuku, 142,83 (2020-11-01) 16. Televizorius LG 32LK510BPLD, 164,00 Eur (2020-10-20) 17. Spinta MBAE1 (spalva: antracitas), spintelė MBAE9 (spalva: antracitas), 516,67 Eur (2022-04- 25). 2023-11-24. Tačiau tiek iš nemokumo administratorės, tiek iš pačios I. S. nurodytų aplinkybių matyti, kad nemokumo administratorei buvo perduotos tik 2 vnt. ausinių komplektų, kas taip pat leidžia daryti išvadą, kad I. S. nuo pat savo darbo pradžios 2022-02-15 iki bankroto bylos iškėlimo netinkamai rūpinosi įstaigai priklausančio turto apskaitą bei turto išsaugojimu.

80. Nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“, būdamas nemokus ir turėdamas vykdytinų finansinių įsipareigojimų darbuotojams, mokestinių prievolių VSDFV ir VMI, lėšas ir turtą naudojo ne įstaigos veikloje reikalingoms reikmėms (mokesčių, atlyginimų darbuotojams mokėjimas), o buvo naudojami perkant įvairų turtą: daigai, gėlės, žemių substratai, vazonai, kepsninės, sodo baldai, vejapjovės ir kitoks turtas, kuris niekaip nebuvo reikalingas įstaigos veikloje (Pareiškimo priedai Nr. 19, 40 ir 55). VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ lėšomis taip pat buvo įsigyjami kelionės, lėktuvo bilietai, nors joks darbuotojas į komandiruotes nebuvo siunčiamas.

Dėl VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ vadovo J. T. vykdytos analogiškos veiklos VŠĮ „Centrinis vertimo biuras”

81. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad J. T. yra dalininkas ir VŠĮ „Centrinis vertimo biuras” (juridinio asmens kodas 304353659), kurios vadovu nuo 2020-09-214 ir buvo J. T.. Panevėžio apygardos teismas 2022-01-10 nutartimi iškėlė VšĮ „Centrinis vertimo biuras“  nemokumo bylą. VŠĮ „Centrinis vertimo biuras” bankroto byloje nemokumo administratorius kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu kaltais J. T. ir įmonės buhalterės veiksmais. Panevėžio apygardos teismas (civilinė byla Nr. eB2-207-425/2023) 2023-06-12 nutartimi pripažino tyčiniu VšĮ „Centrinis vertimo biuras“  (juridinio asmens kodas 304353659) bankrotą, nustatė, kad dėl tyčinio VšĮ „Centrinis vertimo biuras“  (juridinio asmens kodas 304353659) bankroto yra atsakingi buvę vadovai G. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) Teismas nutartyje padarė išvadą, kad Įstaigos vadovų G. R. ir J. T. veiksmai buvo siekis 2019 – 2021 metais gauti paramos subsidijas ne tik iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Užimtumo tarnybos, tačiau Įstaigai realiai bankrutavus, bankroto proceso metu gauti iš Garantinio fondo lėšas, iš kurių mokamos išmokos darbuotojams, kurių nesumokėjo bankrutuojantis darbdavys, t.y. VšĮ „Centrinis vertimo biuras“. Į teismą dėl nemokumo bylos VšĮ „Centrinis vertimo biuras“ iškėlimo J. T. su pareiškimu kreipėsi 2021-12-15, t. y. po dviejų metų nuo realaus Įstaigos bankroto 2019 - 2020 metais, nors tokia pareiga dėl bankroto bylos iškėlimo nuo 2020 metų pradžios buvo tiek G. R., tiek J. T., tačiau jų pasirinkta veiklos organizavimo taktika buvo nukreipta ne į veiklos optimizavimą, realaus darbuotojų poreikio įvertinimą, atsižvelgiant į atliktinų darbų apimtis, o buvo kryptingas siekis pasinaudoti subsidijomis iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Užimtumo tarnybos bei iš Garantinio fondo skiriamų lėšų bankroto proceso metu. Nemokumo byloje patvirtinti 156 109,83 Eur pirmos eilės kreditorių reikalavimai, tarp kurių: VSDFV Panevėžio skyriaus 52 695,40 Eur, VMI prie LR FM -49 239,19 Eur ir 9 darbuotojų bendras 54 175,03 Eur kreditorinis reikalavimas, tarp kurių J. T. – 10 078,90 Eur, A. C. – 5 866,04 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas (civilinė byla Nr. e2-750-881/20230) 2023-07-27 nutartimi paliko nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2023-06-12 nutartį pripažinti tyčiniu VšĮ „Centrinis vertimo biuras“ bankrotą.

82. VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ nemokumo bylą nagrinėjantis teismas nustatė, kad J. T. beveik tuo pačiu metu vykdė veiklą dviejose viešosiose įstaigoje, t.y. VšĮ „Centrinis vertimo biuras“ (2014-2023 metų laikotarpis) bei VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ (2019 – 2023 metų laikotarpis), kurios buvo valdomos identiškai, abejose įmonėse darbuotojams mokėtiną didžiausią darbo užmokesčio dalį sudarydavo Užimtumo tarnybos skirtos subsidijos, nes abiejų įstaigų veiklos pajamos buvo ženkliai mažesnės nei darbuotojams priskaičiuojamo darbo užmokesčio dalis, kad abejose įmonėse buvo įdarbinta dalis tų pačių patys darbuotojų, pvz. J. T., A. T., I. S., A. C., kad realiai abiejose įmonėse buvo bendras akivaizdžiai kryptingas siekis pasinaudoti tiek subsidijomis iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Užimtumo tarnybos, o neišvengiamo bankroto atveju - iš Garantinio fondo skiriamų lėšų bankroto proceso metu.

83. Tiek VšĮ „Centrinis vertimo biuras“, tiek ir VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ veiklos organizavimas prieštaravo atsakingo verslo sprendimams, abiejose įstaigose nebuvo priimti būtini sprendimai dėl optimalaus darbuotojų skaičiaus pagal turimas darbo apimtis ir darbuotojų poreikį, siekiant sukurti pridėtinę vertę generuojančius verslo subjektus, o ne išmokas iš valstybės struktūrinių fondų „įsisavinančius“ subjektus.

84. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, nulėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.).

 

85. Nagrinėjamoje VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ nemokumo byloje įvertinus nurodytus įstaigos vadovų J. T. ir I. S. veiksmus, atitinkamais jų darbo laikotarpiais, darytina išvada, kad bankroto situacija buvo pasiekta ne dėl verslo nesekmių ar su Covid taikytais apribojimais verslui, o įstaigos vadovams nesiėmus priimti būtinų sprendimų dėl optimalaus darbuotojų skaičiaus pagal turimas darbo apimtis ir darbuotojų poreikį, siekiant sukurti pridėtinę vertę generuojančią įstaigą, o ne vykdyti veiklą gaunant išmokas iš valstybės fondų, o neišvengiamo bankroto atveju tenkinti išdidintus darbuotojų reikalavimus iš Garantinio fondo skiriamų lėšų bankrutavusios įmonės darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais. Be to nustatyta, kad VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“  buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, nes tiek J. T., tiek I. S. galimai klastojo VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ finansinius dokumentus, juos teikė Užimtumo tarnybai tikslu gauti subsidijas. 2022 metais esant aiškiai situacijai dėl neišvengiamo VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ bankroto, vadovė I. S. VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ veiklą organizavo taip, jog neliktų lėšų atsiskaitymui su kreditoriais, o didelės sumos darbo užmokesčio būtų išmokėtos įmonės darbuotojams iš valstybės skirtų pinigų, dėl ko yra pagrindas pripažinti įstaigos bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 3 punktą. 

 

86. JANĮ 13 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu , jeigu:

1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti;
2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą. Sprendimą apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu teismas priima savo iniciatyva, nemokumo administratoriaus, kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus motyvuotu prašymu.

 Tenkintinas nemokumo administratorės prašymas apriboti suinteresuotiems asmenims eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, kadangi tiek J. T., tiek I. S. savo veiksmais sukėlė tyčinį VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ bankrotą. Teismas įvertinęs, kad I. S. VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ dirbo daugiau kaip metus, kad šios įstaigos steigėjas ir veiklos modelio organizatorius buvo J. T., apribojama I. S. 1 metus, o J. T. 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

 

 

 

86. I. S. 2024-02-09 pateikė teismui Prašymą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo, kuriame prašė atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, teismo posėdį organizuoti mišriu būdu, sudarant galimybę jungtis nuotoliniu būdu. I. S. prašymą motyvavo, kad teismo posėdyje nedalyvavo dėl sunkių sveikatos problemų, nustatyto neįgalumo, kad jai nedalyvavus teismo posėdyje ir netekus galimybės pasisakyti, teismas neturės galimybės įvertinti kitų proceso šalių argumentus, įrodymus ir poziciją dėl prašymo pripažinti VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ bankrotą tyčiniu. Be to, nemokumo administratorės nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamos aplinkybės dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nėra patvirtintos atitinkamais procesiniais sprendimais tiek teismų, tieki ikiteisminio tyrimo įstaigų ir t.t.

 

87. J. T. 2024-02-20  pateikė teismui Prašymą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo, kuriame nurodė, kad paskirtą teismo posėdžio dieną jis buvo užsienyje, ne ES teritorijoje, iš kur nebuvo techninių galimybių prisijungti pagal pateiktas prisijungimo nuorodas. Galvojo, kad teismo posėdis nevyksta, nes buvo gautas I. S. prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą. Argumentavo, kad teismas turi pareigą išklausyti suinteresuotus asmenis, išsiaiškinti šalių nurodytas aplinkybes, o tos aplinkybės būtent ir gali turėti lemiamą reikšmę priimant teismo nutartį šioje byloje. I. S. laikinasis nedarbingumas yra pateisinanti priežastis dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, todėl būtina atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Tik šiuo būdu bus užtikrinamas materialiosios teisės nustatymas procese ir pasiekiama kuo greitesnio ir visapusiško bylos išnagrinėjimo pusiausvyra. Papildomai atkreipė dėmesį, kad nemokumo administratorės pareiškimuose yra nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamos aplinkybės dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, jau iš dalies yra ir pasikeitusios, kurios yra itin svarbios, todėl bylos nagrinėjimas iš esmės yra būtinas, yra priimti nauji/ baigti nagrinėti/ pakeisti teismo sprendimai, nutartys dėl nemokumo administratorės minimų aplinkybių, tačiau dalies vis dar nėra priimtų atitinkamų procesinių sprendimų: civilinėse bylose – teismo nutartys, ikiteisminio tyrimo įstaigų sprendimai ir kt., dar nebaigta nagrinėti dalis finansinių reikalavimų ir kt., kas yra svarbu ir turi įtakos pareiškėjos pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (ne)pagrįstumui.

 

88. Suinteresuotų asmenų I. S. ir J. T. prašymai atnaujinti bylos nagrinmėjimą netenkintini. Galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato būtinybės prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau numato teismo pareiga informuoti suinteresuotus asmenis, t.y. buvusius įmonės vadovus, apie tokį prašymą ir pasiūlyti pateikti atsiliepimus į tokį prašymą. Nagrinėjamoje byloje dėl VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ bankroto pripažinimo tyčiniu teismas paskyrė bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka ir byla laikoma išnagrinėta žodinio proceso tvarka. Suinteresuoti asmenys I. S. 2023-12-22, o  J. T. 2023-11-21 pateikė teismui Atsilepimus į pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriame gana plačiai išdėstė savo nesutikimus dėl nemokumo administratorės prašymo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, t.y. teismui buvo pateikta ir žinoma suinteresuotų asmenų pozicija. Bylą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad byloje nėra nustatyta jokių naujų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai arba reiktų  naujai ištirti įrodymus, kas būtų pakankamas pagrindas teismui atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ((duomenys neskelbtini) straipsnis), todėl nenustačius tokių aplinkybių, teismui nėra jokio pagrindo tenkinti suinteresuotų asmenų prašymus atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

 

JANĮ 71 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

 

        Teismas, vadovaudamasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70, 71 straipsniais, (duomenys neskelbtini) 291 straipsniais,

 

n u t a r ė :

 

1. Netenkinti suinteresuotų asmenų I. S. ir J. T. prašymų atnaujinti bylos nagrinėjimą.

 

2. Nemokumo administratorės prašymą tenkinti. Pripažinti tyčiniu viešosios įstaigos „Teisės ir psichologijos institutas“ (JAK 305232297) bankrotą.

 

2. Nustatyti, kad dėl tyčinio viešosios įstaigos „Teisės ir psichologijos institutas“ (JAK 305232297) bankroto yra atsakingi buvę vadovai J. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)

 

3. Apriboti teisę J. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) penkis metus, o I. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) vienerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

 

4. Įsiteisėjusios nutarties nuorašą nusiųsti Utenos apylinkės vyriausiajam prokurorui ikiteisminio tyrimo pradėjimui.

 

5. Šios nutartis nuorašą nusiųsti nemokumo administratorės R. Ž., suinteresuotiems asmenims I. S. ir J. T..

 

        Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

 

Teisėjas                                                Laimantas Misiūnas