Civilinė byla Nr. 2-8192-920/2013;
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04738-2013-8;
Procesinio dokumento kategorija:
119.12; 119.13; 117.1 (N).

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. gruodžio 19 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Linas Baublys, rašytinio proceso tvarka, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Būsto paskolų draudimas“ ieškinį pareikštą atsakovei J. B., dėl įsiskolinimo, delspinigių, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės J. B. 5881,06 EUR įsiskolinimą, 14,40 EUR delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2008-02-14 atsakovė ir kreditorė AB „Citadele“ bankas Kauno filialas, sudarė būsto kreditavimo sutartį, pagal kurią kreditorė atsakovei suteikė 75301,20 EUR būsto kreditą, butui esančiam (duomenys neskelbtini) įsigijimui ir remontui. Kredito grąžinimo terminas 2048-01-28. 2008-02-25 šalys sudarė draudimo sutartį, kuria atsakovė apdraudė nurodyto kredito grąžinimą, draudimo sutarties terminui 2024-03-28. 2011-04-06 šalys sudarė Mokėjimų draudimo susitarimą Nr. BPD 040530-1/2468 (toliau – Susitarimas) prie draudimo sutarties, pagal kurį ieškovė įsipareigojo išmokėti draudimo išmoką bankui, grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka, taip pat padengė Susitarimo sudarymo dienai susidariusį atsakovės įsiskolinimą kreditorei. Susitarimu atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovei visas ieškovės per 12 mėnesių laikotarpį kreditorei išmokėtas sumas, taip pat ieškovei mokėtiną 2,5 proc. dydžio draudimo įmoką. 2011-04-06 ieškovė sudarė Grąžinimo grafiką Nr. 1 prie Susitarimo, dėl išmokėtų draudimo išmokų grąžinimo, pagal kurį atsakovė ieškovei turėjo kas mėnesį grąžinti po 57,93 EUR dydžio įmokas. Vadovaudamasi atsakovės prašymu ieškovė 2011-09-14 sudarė Grąžinimo grafiką Nr. 2 prie Susitarimo, tačiau atsakovė pagal grąžinimo grafiką laikotarpiu nuo 2011-05-28 iki 2012-03-28 ieškovei grąžino 800 Lt. 2012-04-04 atsakovė informavo ieškovę apie jos pasikeitusį adresą, ir 2012-04-17 ieškovė vadovaudamasi Susitarimo 14 p. sudarė Grąžinimo grafiką Nr. 3, bei registruotu paštu išsiuntė jį atsakovei nurodytu jos gyvenamosios vietos adresu Jungtinėje Karalystėje. Tačiau atsakovė nuo 2012-04-30 nevykdė Susitarimu prisiimtų įsipareigojimų, todėl 2013-03-19 ieškovė nutraukė Susitarimą apie tai informuodama atsakovę. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra Jungtinė Karalystė, ieškovė teismo prašė atsakovei paskirti kuratorių (b.l. 5-9).
Teismo procesinius dokumentus (ieškinio su priedais ir teismo pranešimo pateikti atsiliepimą kopijos) atsakovei išsiuntus registruota pašto siunta jos gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje adresu ((duomenys neskelbtini)), gautas Jungtinės Karalystės Nemokumo tarnybos pareigūno A. C. raštas dėl bankroto įsakymo išdavimo atsakovei J. B. kartu su atsakomybės atsisakymu (b.l. 77-79).
Teismo pranešimu ieškovė informuota apie gautą raštą dėl bankroto įsakymo J. B. išdavimo. Ieškovė pateiktu atsiliepimu informavo teismą, kad identišką raštą buvo gavusi iš Jungtinės Karalystės Nemokumo tarnybos. Ieškovė pateikė Jungtinės Karalystės Nemokumo tarnybai savo kreditorinius reikalavimus, nurodydama, kad Kauno apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl įsiskolinimo iš atsakovės J. B. priteisimo. Teismo prašė atsakovei paskirti kuratorių bei nagrinėti bylą pagal ieškovės ieškinį dėl 5881,06 EUR įsiskolinimo ir 14,40 EUR delspinigių priteisimo (b.l. 84).
Prašymas atmestinas, ieškinys paliktinas nenagrinėtu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 14 d. priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2013 (pagal pareiškėjo A.B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R. V., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, išieškotojas „Swedbank“ AB) „Dėl bankroto bylos, iškeltos užsienio valstybėje, teisinių padarinių nacionaliniam priverstinio vykdymo procesui“ yra pasisakęs, kad ES valstybėse narėse bankroto byloms su tarptautiniu elementu yra taikomas 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų, kuris įtvirtina bankroto bylų universalumą, t. y. kad bankroto bylos iškėlimas skolininkui vienoje valstybėje narėje apima ir kitose valstybėse narėse esantį skolininko turtą ir kreditorius, išskyrus tam tikras Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų numatytas išimtis dėl šalutinės bankroto bylos. Bankroto procedūrų universalumą įtvirtina Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 16 straipsnis, kuriame nustatytas automatinio sprendimų pripažinimo kitose valstybėse narėse principas, 18 straipsnyje, kuriame aptariami pagrindinėje bankroto byloje paskirto likvidatoriaus įgaliojimai, galimi įgyvendintini ne tik valstybėje, kurioje jis paskirtas, bet ir kitose valstybėse narėse. Pagal Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 3 straipsnio 1 dalį jurisdikciją iškelti bankroto bylą turi tos valstybės narės teismai, kurios teritorijoje yra skolininko pagrindinių interesų vieta, o 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paprastai bankroto byloms ir jų padariniams yra taikomas valstybės narės, kurioje iškelta bankroto byla, teisė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo sprendimo iškelti bankroto bylą automatinis pripažinimas yra preziumuojamas, tuo tarpu kiti teismo, priėmusios sprendimą iškelti bankroto bylą, sprendimai, susiję su bankroto bylos eiga ir užbaigimu, bei šio teismo patvirtinti kompromisiniai kreditorių ir skolininkių susitarimai vykdomi pagal Briuselio konvenciją dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo (Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 25 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad bankroto byla buvo iškelta ES valstybėje narėje, o dalis skolininko turto ir kreditorių yra Lietuvoje, teismas konstatavo, kad šiuo atveju taikytinas Reglamentas Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų. Kolegija pažymėjo, kad pagal Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 16 straipsnio 1 dalį Kroidono apylinkės teismo sprendimas yra automatiškai pripažįstamas Lietuvoje, o pagal to paties reglamento 4 straipsnio 1 dalį bankroto bylai ir jos padariniams taikoma Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, t. y. valstybės narės, kurioje iškelta bankroto byla, teisė.
Teismas pažymėjo, kad vienas pagrindinių Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų tikslų yra kreditorių lygiateisiškumo užtikrinimas, nesvarbu, ar jų kilmės valstybė yra ta pati, kurioje iškelta bankroto byla, ar kita ES valstybė narė. Kreditorių lygiateisiškumo principas įtvirtintas Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų preambulės 21 punkte, taip pat reglamento 20 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kreditorius, kuris, iškėlus 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą bylą, bet kokiomis priemonėmis, ypač priverstinio vykdymo būdu pasiekia, kad būtų visiškai ar iš dalies patenkintas jo reikalavimas, nukreiptas į kitos valstybės narės teritorijoje esantį skolininko turtą, grąžina likvidatoriui tai, ką yra gavęs, kaip numatyta 5 ir 7 straipsniuose, t. y. po pagrindinės bankroto bylos iškėlimo atliktos individualaus išieškojimo priemonės yra neteisėtos, o gautas turtas turi būti grąžintas likvidatoriui, kad jį būtų galima panaudoti visų kreditorių reikalavimams tenkinti. Reglamento 32 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno kreditoriaus teisė pateikti reikalavimą pagrindinėje byloje ir bet kurioje šalutinėje byloje. Šie bankroto bylos iškėlimo teisiniai padariniai taikomi automatiškai, nereikalaujant papildomo teismo sprendimo pripažinimo. Todėl skolininkui iškėlus bankroto bylą Didžiojoje Britanijoje, negali būti atliekamos jokios individualaus išieškojimo procedūros jokioje kitoje valstybėje narėje, taip pat ir Lietuvoje.
Iškėlus skolininkui bankroto bylą, vienintelis būdas kreditoriams, esantiems kitoje valstybėje narėje, patenkinti savo reikalavimą – dalyvauti nagrinėjant bylą lygiomis galimybėmis su kitų valstybių narių kreditoriais. Tam, kad užsienio valstybių narių kreditoriai galėtų įgyvendinti savo teisę pareikšti reikalavimus pagrindinėje bankroto byloje, jie turi būti informuoti apie bankroto bylos iškėlimą ir su juo susijusius padarinius (Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 40 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 str. 5 d. 2 p. įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teismas privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti, kartu pateikdamas šios nutarties nuorašą: kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiam fiziniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie bankroto bylos iškėlimą ir proceso įstatymo nustatytais atvejais perimti šių bylų nagrinėjimą. Pagal to paties straipsnio 5 d. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą:1) draudžiama fiziniam asmeniui vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas šio fizinio asmens iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių mokėjimą, išieškoti skolas iš šio fizinio asmens teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas fizinio asmens prievoles, tarp jų už su darbo santykiais susijusių išmokų pavėluotą mokėjimą skaičiavimas.
Pagal byloje pateiktą Jungtinės Karalystės Nemokumo tarnybos raštą atsakovei J. B. Ekseterio apygardos teisme 2013-03-08 įsakymu iškelta bankroto byla (b.l. 77-79). Ieškovė savo atsiliepimu patvirtino, kad apie bankroto procesą atsakovės J. B. atžvilgiu yra informuota Jungtinės Karalystės Nemokumo tarnybos raštu, bei Nemokumo tarnybai yra pateikusi kreditorinius reikalavimus (b.l. 84).
Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, dėl bankroto įsakymo išdavimo atsakovei J. B. kartu su atsakomybės atsisakymu (b.l. 77-79), remiantis Reglamento Nr. 1346/2000 nuostatomis, pagal kurį skolininkui iškėlus bankroto bylą Didžiojoje Britanijoje, negali būti atliekamos jokios individualaus išieškojimo procedūros jokioje kitoje valstybėje narėje, taip pat ir Lietuvoje bei pagal CPK 163 str. 5 p., kai iki nutarties skirti nagrinėti bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, teismo posėdyje priėmimo paaiškėja, kad jam iškelta bankroto byla, teismas privalo civilinę bylą sustabdyti, teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į aplinkybę, jog bankroto byla atsakovei iškelta Jungtinėje Karalystėje, ieškovės ieškinys paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 12 p.).
CPK 87 str. 1 d. 3 p., 5 d. nustato, jog sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą arba kai šie grąžinami be sprendimo. Šis klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra paliekamas nenagrinėtu, ieškovei grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 str. 1 d. 3 p., 3 d.).
Vadovaudamasis LR CPK 296 str. 1 d. 12 p., 290-292 str., teismas,
n u t a r i a :
ieškovės UAB „Būsto paskolų draudimas“ į.k. 110076079 ieškinį pareikštą atsakovei J. B. a.k. (duomenys neskelbtini) dėl įsiskolinimo, delspinigių, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtu.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM grąžinti kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“ į.k. 110076079 buveinė Ulonų g. 5, 08240 Vilnius, a/s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ – 611 Lt (šešių šimtų vienuolikos litų) žyminį mokestį, sumokėtą 2013-03-22 mokėjimo nurodymu Nr. 776 AB „Swedbank“.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėjas Linas Baublys