Civilinė byla Nr. 2A-1477-553/2012
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-22985-2009-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.2, 75.4.3, 75.8, 116.4, 121.21, 125.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. vasario 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,
kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Zitos Smirnovienės,
sekretoriaujant Virginijai Kostenko,
dalyvaujant atsakovui (apeliantui) V. K., atsakovo atstovams advokatams T. J., V. Ž., advokatų padėjėjui R. Ž., ieškovei L. K., ieškovės atstovei advokatei I. B., liudytojai J. S.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-27 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui V. K., o taip pat atsakovo V. K. priešieškinį ieškovei L. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, reikalavimų.
Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
- Ginčo esmė
Šalių santuoka įregistruota 1985-12-31 Vilniaus miesto CM skyriuje (duomenys neskelbtini). Santuokoje (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra A. K., o (duomenys neskelbtini) sūnus A. K. (t.1, b. l. 9-11). Šalių abu vaikai jau yra sulaukę pilnametystės.
Ieškovė L. K. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir nurodė, kad bendras gyvenimas nebuvęs darnus, nes vyras namuose elgėsi despotiškai, nepaisė jos nuomonės, smurtavo prieš nepilnametę dukrą, apstumdydavo pačią ieškovę, kai ši imdavusi ginti vaiką. Sulaukusi pilnametystės dukra paliko tėvų namus, tačiau sutuoktinis nesiliovė priekabiavęs. Jis nepagrįstai apkaltino ieškovę neištikimybe, pradėjo ją sekti, terorizuoti, stengėsi pakenkti darbe, o, pareiškus ketinimą santuoką nutraukti, pasisavino jos dokumentus, papuošalus, be ieškovės žinios ir sutikimo perleido dalį bendro turto. Nuo 2009 metų rugsėjo mėnesio santuoka faktiškai iširo. Patikslinusi savo reikalavimus, ieškovė prašė teismo jos santuoką su atsakovu nutraukti; pripažinti kaltu dėl santuokos iširimo atsakovą V. K.; priteisti iš atsakovo 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę K.; pripažinti 2009-09-21 transporto priemonių dovanojimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją; padalinti santuokoje įgytą turtą jos siūlomu būdu (t. 2, b. l. 6-7). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; atsisakė reikalavimo priteisti jai 50 000 Lt neturtinę žalą; prašė už perleistas transporto priemones priteisti iš atsakovo 27 950 Lt kompensaciją (t. 2, b. l. 64-66).
Atsakovas V. K. pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad santuokiniai ryšiai nutrūko, nes ieškovė susirado ir pradėjo artimai bendrauti su kitu vyriškiu. Kadangi jie dirba tame pačiame policijos komisariate, atsakovas apie žmonos tarnybinį romaną pranešė komisariato vadovui, prašė sutuoktinės keisti darbovietę, bet ji atsisakiusi tai daryti, ėmusi grasinti, kad iškels atsakovui baudžiamąją bylą ir tokiu būdu su juo susidoros. Atsakovas prašė santuoką nutraukti; pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės; priteisti iš ieškovės 40 000 Lt už padarytą jam neturtinę žalą; padalinti santuokoje įgytą turtą jo nurodytu būdu (t. 1 b. l. 1-9). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas prašė priteisti jam natūra santuokoje įgytą turtą, nurodydamas, kad suras galimybių sumokėti kompensaciją už ieškovei tenkančią turto dalį (t. 2, b. l. 67).
- Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-01-27 priėmė sprendimą: 1) ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies, 2) santuoką tarp V. K. ir L. K. nutraukti, 3) pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, 4) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę K., 5) padalinti santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis, pripažįstant V. K. ir L. K. nuosavybės teisę į 1/2 bendro turto dalį, 6) priteisti natūra L. K. šį turtą, kurio bendra vertė 4 510 Lt: televizorių „Sony FD Trinitron“, kambario baldų komplektą (2+1), žurnalinį staliuką, sekciją, 7) priteisti natūra V. K. šį turtą, kurio bendra vertė 231 853 Lt: butą/patalpą-butą (duomenys neskelbtini), 2/187 dalis negyvenamosios patalpos-automobilių stovėjimo aikštelės Salomėjos Nėries g. 71 Vilniaus m. sav., keleivinį automobilį MERCEDES BENZ, 250 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), virtuvės baldų komplektą „Gita“, orkaitę „Fra 409“, kaitlentę, televizorių „Samsung“, DVD stereofoninę sistemą „TECHNICS“, šaldytuvą „Sharp W Deodorizer“, baro kėdes 6 vnt., indaplovę „Ardo LS 9117 BX“, skalbyklę „WHIRLPOOL AWM 248“, vonios spinteles 2 vnt., vonios spintelę su veidrodžiu, garinę dušo kabiną, 8) priteisti iš V. K. piniginę 141 621,50 Lt (146 131,50 Lt – 4 510 Lt) kompensaciją L. K., 9) priteisti iš V. K. turėtas 3 115,29 Lt bylinėjimosi išlaidas L. K., 10) priteisti iš L. K. turėtas 2 721 Lt bylinėjimosi išlaidas V. K., 11) priteisti iš V. K. į valstybės biudžetą 13 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, 12) priteisti iš L. K. į valstybės biudžetą 13 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Nustatęs atsakovo žiaurų elgesį su ieškove ir šeimos nariais, teismas pripažino, kad V. K. yra kaltas dėl santuokos iširimo. Išnagrinėjęs atsakovo pateiktus įrodymus teismas nustatė, kad ieškovė buvusi sutuoktiniui neištikima. Jeigu santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nė vienas sutuoktinis neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.70 straipsnio 2 dalis). Abu sutuoktiniai nagrinėjant bylą vertino dalinamą turtą ir susitarė dėl dalijamų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų kainos. Tarp sutuoktinių dalijamo bendrai įgyto turto, t. y. butas/patalpa-butas (duomenys neskelbtini) (vertė 185 000 Lt, 2/187 dalys negyvenamosios patalpos-automobilių stovėjimo aikštelės Salomėjos Nėries g. 71 Vilniaus (vertė 15 000 Lt), keleivinis automobilis MERCEDES BENZ, 250 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 5 300 Lt), perleistų dviejų keleivinių automobilių vertė 55 900 Lt, kilnojamasis turtas – baldai ir buitinė technika (16 obj.), kurių vertė 31 063 Lt, bendra vertė yra 292 263 Lt. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), tokiu būdu kiekvienam iš sutuoktinių turėtų atitekti turto už 146 131,50 Lt (292 263 Lt : 2).Teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti bendro sutuoktinių turto dalį asmenine kurio tai vieno iš sutuoktinių nuosavybe ar padidinti kurio nors sutuoktinio dalį bendrame turte.
- Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas V. K. apeliaciniu skundu prašo:
- iš dalies panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti.
- santuoką nutraukti,
- pripažinti, kad santuoka iširo dėl L. K. kaltės,
- po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę K.,
- priteisti iš ieškovės atsakovui 40 000 Lt neturtinę žalą,
- priteisti natūra ieškovei šį turtą, kurio bendra vertė 4 510 Lt: televizorių „Sony FD Trinitron“, kambario baldų komplektą (2+1), žurnalinį staliuką, sekciją,
- priteisti natūra atsakovui šį turtą, kurio bendra vertė 227 853 Lt: butą/patalpą-butą (duomenys neskelbtini), 2/187 dalis negyvenamosios patalpos-automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), keleivinį automobilį MERCEDES BENZ, 250 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), virtuvės baldų komplektą „Gita“, orkaitę „Fra 409“, kaitlentę, televizorių „Samsung“, DVD stereofoninę sistemą „TECHNICS“, šaldytuvą „Sharp W Deodorizer“, baro kėdes 6 vnt., indaplovę „Ardo LS 9117 BX“, skalbyklę „WHIRLPOOL AWM 248“, vonios spinteles 2 vnt., vonios spintelę su veidrodžiu, virtuvės baldų komplektą „Gita“,
- priteisti iš atsakovo ieškovei piniginę 111 671,50 Lt kompensaciją.
- Priteisti iš ieškovės atsakovui 60 000 Lt dydžio kompensaciją už bendrai jungtinei nuosavybei įsigyti panaudotas asmenines atsakovo lėšas,
- pakartotinai apklausti liudytojus A. K. ir J. S.,
- priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių, o ne dėl ieškovės neištikimybės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovo elgesys savo dukros Augustės atžvilgiu sąlygojo santuokos iširimą, kadangi jis laiko atžvilgiu yra daug senesnis už faktinį santuokos iširimą, kuris įvyko atsakovui sužinojus apie ieškovės neištikimybę. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, kad atsakovo elgesys dukros atžvilgiu buvo sąlygotas rūpinimusi ja ir sukeltas nepateisinamai blogo dukros elgesio. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas naudojo fizinį smurtą prieš ieškovę. Liudytojos J. S. parodymai yra prieštaringi, todėl apeliantas prašo pakartotinai apklausti šią liudytoją. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas vienasmeniškai disponavo savo uždirbtomis pinginėmis lėšomis, jų neteikė šeimos poreikiams tenkinti. Pažymėjo, kad atsakovas bandė išsaugoti santuoką, nors jau įtarė, kad ieškovė jam yra neištikima. Pripažinus santuoką nutrauktą dėl ieškovės kaltės, atsakovas prašo tenkinti jo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padalijo santuokoje įgytą turtą. Dviejų automobilių dovanojimas buvo žodžiu suderintas su ieškove, be to, ieškovė dovanojimo sutartį prašė pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šio reikalavimo nepasisakė, tačiau aprašomojoje dalyje dovanotų automobilių vertę įtraukė į bendro dalintino turto balansą, nors tokio reikalavimo nebuvo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 3.98 straipsnio 2 dalies, numatančios sutuoktinio teisę į kompensaciją, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos, ir nekompensavo atsakovui asmenine nuosavybės teise priklausiusių 60 000 Lt, panaudotų butui įsigyti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino į butą integruotą dušo kabiną (vertė 4 000 Lt), kuri yra buto priklausinys ir kurios vertė yra įskaičiuotą į buto vertę 2010-07-09 turto vertinimo ataskaitoje. Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje ieškovei natūra priteista turto už 4 510 Lt, atsakovui – už 231 853 Lt, taip pat įpareigojant atsakovą ieškovei sumokėti 141 621,50 Lt kompensaciją, tačiau tokiu atveju, bendra turto vertė yra 236 363 Lt, todėl ieškovei priteistina 113 671,50 Lt kompensacija.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinės instancijos teismo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-27 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad šalys duodamos paaiškinimus teismui, nurodė, kad epizodinis santykių pagerėjimas buvo 2009 m. kelionės metu, tačiau faktiškai santuoka iširo 2004 m., atsakovo teigimu – 2002 m. Proceso pirmosios instancijos teisme metu vienareikšmiškai nustatyta, kad atsakovas šeimoje naudojo fizinį smurtą tiek prieš ieškovę, tiek prieš jų dukrą Augustę. Žiaurus elgesys su šeimos nariais sąlygoja pagrindą preziumuoti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo ir šios prezumpcijos atsakovas nepaneigė. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė atsakovo psichologinio smurto naudojimo faktus. Atsižvelgiant į tai, kad šeimos santykių bylos priklauso nedispozityvių bylų kategorijai, kuriose teismui skirtas aktyvus vaidmuo, ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, matydamas atsakovo piktnaudžiavimą subjektinėmis teisėmis (turto perleidimo sandorių sudarymą siekiant sumažinti bendro turto balansą), sistemiškai ir objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus bei sutuoktinių įnašus į bendrą šeimos gerbūvį bei priėmė teisingą sprendimą dėl sutuoktinių turto padalijimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sutuoktinių lygiateisiškumo principas buvo pažeistas. Byloje nustatyta, kad nei atsakovas, nei A. K. bendro sutuoktinių turto perleidimui nei žodinio, nei rašytinio sutikimo neturėjo. Apeliaciniame skunde iškraipomos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su abiems šalims dovanotomis lėšomis. Atsakovas nepateikė jokių neginčytinų įrodymų, kad butą jis ar tretieji asmenys įsigijo asmenine, o ne bendrąja nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas), todėl ir nebuvo pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsakovas tinkamai neįsigilino į ginčijamo sprendimo motyvuojamąją dalį, todėl nepagrįstai kvestionuoja teismo atliktus skaičiavimus, kurie yra teisingi.
Teismo posėdžio metu atsakovas ir ieškovė palaikė savo apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas. Apklausta liudytoja J. S. papasakojo apie 2009 metais įvykusi įvyki, kai atsakovas ieškovei bakstelėjo su batu į veidą.
- Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą.
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes šeimoje elgėsi despotiškai, buvo žiaurus, naudojo fizinį ir psichinį smurtą. Atsakovo nuomone, byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių, o ne dėl ieškovės neištikimybės.
Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinių pareigų esmė tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos. Kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejama santuokos iširimo kaltės prezumpcija), bet dėl kitų priežasčių. Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį išsaugojimui tarpusavio santykiams jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Nagrinėjant bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santykiai pašlijo seniau nei 2009 metais, kai šalys su ieškiniais kreipėsi į teismą dėl santuokos sutraukimo. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nesutardavo dėl dukros auklėjimo iki to laiko, kai ji sulaukusi pilnametystės išėjo iš namų (t. y. 2004 metais) (T. 2, b. l. 64-66). Atsakovas reiškė nepasitenkinimą dėl ieškovės netinkamo vaikų auklėjimo (T. 2, b. l. 78). Atsakovas sutiko, kad prieš dukrą naudojo fizinį smurtą (mušė, nukirpo plaukus) siekdamas tokiu būdu ją auklėti (T. 2, b. l. 66; T. 2. b. l. 145). Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui liudytoja J. S. paliudijo, kad 2009 m. dar iki ieškovei kreipiantis į teimą su ieškiniu nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, atsakovas panaudojo fizinį smurtą prieš ieškovę (T. 1, b. l. 188, T. 2, b. l. 144). Atsakovo teigimu, minėti liudytojos parodymai neatitinka tikrovės ir yra prieštaringi, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė pastabų dėl protokolų, kuriuose buvo užfiksuoti šie liudytojos parodymai. CK 3.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinės sutuoktinių pareigos vienas kitam. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). Sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės reiškia jų nevykdymą. Byloje nėra duomenų, kad tiek atsakovas, žiauriai elgdamasis tiek su ieškove, tiek su dukra, tiek ieškovė, būdama neištikima atsakovui, stengėsi išsaugoti santuoką. Apeliacinės instancijos teismas, atskirai neanalizuodamas kiekvieno byloje surinkto įrodymo, tačiau vadovaudamasis įrodymų visuma (šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnis)), sprendžia, kad apeliaciniame skunde atsakovo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių katės, t. y. dėl atsakovo žiauraus elgesio su ieškove ir šeimos nariu (dukra), bei dėl ieškovės neištikimybės.
Pripažinus, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, apelianto prašymas atlyginti patirtą neturtinę žalą atmestinas (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).
Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padalijo santuokoje įgytą turtą. Dviejų automobilių dovanojimas buvo žodžiu suderintas su ieškove, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo dovanotų automobilių vertę įtraukė į bendro dalintino turto balansą, nors tolio reikalavimo nebuvo, nes ieškovė dovanojimo sutartį prašė pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė aiškiai nurodė, jog nedavė sutikimo, kad atsakovas perleistų (padovanotų) automobilius jų sūnui (T. 2, b. l. 65). Automobiliai buvo įsigyti po ieškovės ir atsakovo santuokos sudarymo, todėl jie yra ieškovės ir atsakovo bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 6.471 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, galima dovanoti tik visų bendraturčių rašytiniu sutikimu. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų paneigiančių pačios ieškovės išsakytą poziciją, kad jokio sutikimo ji nedavė. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įtraukdamas dovanotų automobilių vertę į bendro dalintino turto balansą, priėmė ekonomiškumo ir protingumo principus atitinkantį sprendimą, kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė, o nagrinėjant bylą apeliacine tvarka apeliantas nenuginčijo to fakto, kad jis vienasmeniškai, be sutuoktinės (ieškovės) žinios sumažino bendra jungtine nuosavybe atsakovui drauge su ieškove priklausančio turto vertę dovanodamas sūnui du automobilius. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo dėl bylos nagrinėjimo metu nustatytos minėtų kilnojamųjų daiktų vertės nebuvo.
Pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 3.98 straipsnio 2 dalies, numatančios sutuoktinio teisę į kompensaciją, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos, ir nekompensavo atsakovui asmenine nuosavybės teise priklausiusių 60 000 Lt, panaudotų butui įsigyti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, nors ieškovė pripažino, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti buvo panaudoti atsakovui jo tėvų padovanoti 60 000 Lt (T. 2, b. l. 65), tačiau teismas taip pat nustatė, kad ieškovei tėvai padovanojo 96 000 Lt, kuriuos, pasak ieškovės, ji atidavė atsakovui. Teisėjų kolegija pažymi, nors atsakovas teigia nieko nežinantis apie ieškovei tėvų dovanotus pinigus (T. 2, b. l. 66), tačiau tarp ieškovės ir jos tėvų sudarytų dovanojimų sutarčių (T. 1, b. l. 38-43), kurioms nėra būtina notarinė forma (CK 6.469 straipsnis), faktas nėra nuginčytas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas ieškovės vardu, nuorodos, kad butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė registro įraše nėra (T. 1, b. l. 90-93). CK 3.88 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (1 dalies 1 punktas); preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (2 dalis); turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti bendro sutuoktinių turto dalį asmenine kurio tai vieno iš sutuoktinių nuosavybe ar padidinti kurio nors sutuoktinio dalį bendrame turte.
Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino į butą integruotą dušo kabiną (vertė 4 000 Lt), kuri yra buto priklausinys ir kurios vertė yra įskaičiuotą į buto vertę 2010-07-09 turto vertinimo ataskaitoje. Pažymėtina, kad atsakovas teismui nepateikė vienareikšmių ir abejonių nekeliančių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginį, kad dušo kabinos vertė buvo įskaičiuota į buto vertę 2010-07-09 turto vertinimo ataskaitoje. Minėtos ataskaitos 3.2 punkte tėra nurodyta, kad „san. prietaisai sumontuoti“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dušo kabina buvo atskirai įvertinta Kilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje Nr. KT2010/10/14-01, su kuria atsakovas turėjo galimybe susipažinti (pareiškiant pastabas) iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtose ataskaitose pateiktas nuotraukas, vertina, kad garinė dušo kabina yra atskiras buitinės technikos prietaisas ir atsižvelgiant į šio prietaiso integravimo laipsnį ir atskyrimo galimybę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė jį įvertinti atskirai nuo buto vertės.
Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, atsakovo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo dalyje dėl atliktų skaičiavimų, nustatant bendro turto vertę ir ieškovei bei atsakovui tenkančias jo dalis, nebeturi reikšmės.
Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu atsakovo apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.
Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė pateikė 2011-09-19 atliktą mokėjimo nurodymą 1 500 Lt sumai už teisines paslaugas pagal 2009-11-11 sutartį dėl teisinių paslaugų (T. 2, b. l. 130). CPK 98 straipsnis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbą ir laiko sąnaudas, yra priteisiamo ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas, į suteiktos pagalbos pobūdį (atsiliepimas į apeliacinį skundą, suapvalintos 2 val. atstovavimo teisme), bylos sudėtingumą daro išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti advokato pagalbos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma (1 500 Lt) yra mažintina iki 1 440 Lt ir ši suma iš apelianto priteistina ieškovės naudai (CPK 93 ir 98 straipsniai).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r ė :
Atsakovo V. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-27 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei L. K. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. K. (duomenys neskelbtini) 1 440 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Kolegijos pirmininkė Aldona Tilindienė
Teisėjos Neringa Švedienė
Zita Smirnovienė