Baudžiamoji byla Nr. 1A-586-497/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26670-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1; 1.2.14.10.1; 1.2.26.2; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.4.2.1; 2.4.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio ir Jurgitos Mačionytės,

sekretoriaujant Editai Bekerytei,

dalyvaujant prokurorei Olgai Šleiterienei,

nuteistojo I. Š. gynėjui advokatui Mykolui Girdiušui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. Š. (I. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo I. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, 187 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nusikalstamas veikas subendrinus dalinio sudėjimo būdu, I. Š. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, įpareigojant jį pirmus tris bausmės vykdymo mėnesius būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose, tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje (šį įpareigojimą pradėti vykdyti ne vėliau kaip per 4 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo).

Iš I. Š. priteista V. G. 200 Eur neturtinei ir 24,27 Eur turtinei žalai atlyginti, J. Z. 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, AB „L“ 2 640,51 Eur turtinei žalai atlyginti ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai 37,60 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1.                      I. Š. pagal BK 284 straipsnį nuteistas už tai, kad 2020 m. liepos 6 d., apie 18.20 val., prie degalinės „Cirkle K“, adresu A. P. Kavoliuko g. 32A, Vilniuje, po žodinio konflikto su nukentėjusiais V. G. ir J. Z., J. Z. akivaizdoje papurškė ašarinių dujų į veidą V. G. ir šalia V. G. stovėjusiai J. Z., tuo padarydamas V. G. ragenos ir junginės maišelio nudegimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei J. Z. ragenos ir junginės maišelio nudegimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

2.                      Taip pat jis nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d., apie 16.40 val., prie pastato, adresu Laisvės pr. 36, Vilniuje, nepilnamečio liudytojo K. O. akivaizdoje, koja sudavė 1 smūgį į sustojusio UAB „L“ automobilį „Mazda CX-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas nukentėjusysis Ž. Č., ir kurį vairavo liudytoja L. Č.. Tokiais veiksmais sugadino šio automobilio buferį už 864,24 Eur, ir priekinį kairį automobilio žibintą už 1 082,40 Eur, t. y. sugadino UAB „L“ turtą, valdomą nukentėjusiojo Ž. Č., iš viso už 1 946,64 Eur.

II.       Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.                      Apeliaciniu skundu nuteistasis I. Š. prašo dar kartą išnarinėti bylą, kadangi jo teigimu jam paskirta labai griežta ir neteisinga bausmė, be to jis šiuo metu turi tam tikrų finansinių sunkumų.

4.                      Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5.                      Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas papildomai nurodė, kad pirmos nusikalstamos veikos padarymo atveju apeliantas veikė būtinosios ginties sąlygomis, kas šalina jo atsakomybę, o antru atveju nuteistojo veiksmai nebuvo pavojingi ir turėtų būti vertinami kaip mažareikšmiai ar būtinojo reikalingumo sąlygomis ir nors padaryta didelė turtinė žala, tačiau žalos atlyginimo klausimą buvo galima spręsti civilinio proceso tvarka, todėl nuosprendis turėtų būti panaikintas ir byla nutraukta. 

6.                      Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą atmesti.

III.       Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

7.                      Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos plečiamos nustačius, kad buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kurie nebuvo nurodyti apeliaciniame skunde ir kurie turėjo neigiamos įtakos kaltinamajam.

8.                      Iš bylos medžiagos matyti, kad I. Š. pateikė skundą, kuriuo nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu, kadangi jo vertinimu ji labai griežta, ir kuriuo prašo sumažinti civilinį ieškinį, kadangi šiuo metu jis turi tam tikrų finansinių sunkumų, taigi I. Š. pateiktame apeliaciniame skunde jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių neginčijo. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apelianto gynėjas iš esmės pakeitė apeliacinio skundo argumentus – posėdžio metu jis pradėjo ginčyti I. Š. kaltę, t .y inkriminuotos veikos faktines aplinkybes.

9.                      Pagal BPK apeliantai neturi teisės pakeisti ar papildyti paduotų apeliacinių skundų, o gali juos tik atšaukti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-494/2011, 2K-422/2014, 2K-176-511/2021). Kadangi nagrinėjamu atveju nuteistojo gynėjas posėdžio metu I. Š. apeliacinį skundą iš esmės papildė naujais reikalavimais ir argumentais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jų nagrinėti, todėl apeliacinis skundas nagrinėjamas pateikto apeliacinio skundo ribose.

10.                      Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, I. Š. paskirta bausmė nėra per griežta, civilinių ieškinių dydžiai nustatyti tinkamai.

Dėl paskirtos bausmės

11.                      Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje įtvirtinamos aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę, t. y. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai, nusikalstamos veikos stadija, kaltininko asmenybė, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką forma ir rūšis, atsakomybę sunkinančios ar lengvinančios aplinkybės, nusikalstama veika padaryta žala.

12.                      Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

13.                      Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas I. Š. bausmę, laikėsi visų BK 54 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Nors tiek BK 284 straipsnio, tiek 187 straipsnio 1 dalies sankcijose yra numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys, apeliacinės instancijos teismo kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu I. Š. už kiekvieną nusikalstamą veiką skirti ne švelniausią, bet ir ne pačią griežčiausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą. I. Š. nuteistas už dviejų tyčinių nusikaltimų, kurie priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), padarymą, vienas iš nusikaltimų yra turtinio pobūdžio, kitas susijęs su viešosios tvarkos pažeidimu. I. Š. veiksmai nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nukreipti prieš atsitiktinius asmenius, dėl jam nepatikusių kitų asmenų veiksmų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje nėra I. Š. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, kadangi apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų nepripažino ir dėl savo veiksmų nesigailėjo, o duodamas parodymus savo veiksmus ir atsakomybę už juos bandė sumenkinti. I. Š. neteistas, tačiau 2018 m. gegužės 11 d. nutarimu BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindais buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, per paskutinius 5 metus ne kartą baustas administracine tvarka ir nors visi jo pažeidimai nėra šiukštūs, daugiausiai už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, tačiau šio aplinkybės jį charakterizuoja neigiamai ir rodo, kad jis nėra linkęs laikytis įstatymų ir negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių.

14.                      Kolegijos įsitikinimu, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę bei nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti nuteistajam už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Teisėjų kolegijos manymu šiuo atveju švelnesnės BK 284 straipsnyje ar 187 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos bausmės – viešieji darbai arba bauda – nepaveiks nuteistojo taip, kad jis vėl pakartotinai nenusikalstų.

15.                      Kolegija taip pat neturi pagrindo spręsti, kad I. Š. paskirta laisvės apribojimo bausmės – po 8 mėnesius laisvės apribojimo, kurias subendrinus nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu, paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį pirmus tris bausmės vykdymo mėnesius būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose, tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje (šį įpareigojimą pradėti vykdyti ne vėliau kaip per 4 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo), yra aiškiai per griežta. BK 48 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Šiuo atveju I. Š. už abi nusikalstamas veikas paskirta po 8 mėnesius laisvės apribojimo, t. y. kiek didesnės nei šios bausmės minimumas, tačiau nesiekiančios vidurkio (13,5 mėnesio) bausmės, be to, kaip minėta, jos yra subendrintos apeliantui palankesniu būdu ir galutinė bausmė paskirta taip pat mažesnė nei šios bausmės vidurkis. Įpareigojimai I. Š. paskirti vadovaujantis BK 48 straipsniu, kurie susiję su apelianto asmenybe ir jo padarytomis nusikalstamomis veikomis. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų kiekį, pobūdį ir pavojingumą, tai, kad nebuvo nustatyta apelianto atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, taip pat aukščiau aptartas I. Š. charakterizuojančias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad paskirta galutinė bausmė su paskirtais įpareigojimais yra per griežta ir turi būti mažinama.

Dėl civilinių ieškinių

16.                      Apeliantas nurodo, kad šiuo metu jis turi tam tikrų finansinių sunkumų, dėl ko būtų pagrindas mažinti civilinius ieškinius.

17.                      Apylinkės teismas, spręsdamas dėl Vilniaus teritorinei ligonių kasai, AB „L“ bei V. G. priteistinų turtinės žalos dydžių, įvertino civilinių ieškovų pateiktus turtinę žalą pagrindžiančius dokumentus: Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė dėl nukentėjusiųjų gydymo patirtų išlaidų duomenis (1 t., b. l. 63-64); AB „L“ pateikė dėl apgadinto automobilio tvarkymo patirtų išlaidų duomenis (3 t., b. l. 4‑5), V. G. pateikė duomenis apie pirktus vaistus gydymui (1 t., b. l. 87). Pirmos instancijos teismas, įvertinęs minėtus duomenis, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir AB „L“ ieškinius tenkino visiškai ir atitinkamai iš I. Š. priteisė 37,60 Eur ir 2 640,51 Eur turtinei žalai atlyginti, o V. G. ieškinį tenkino iš dalies ir jo prašomą 200 Eur turtinę žalą sumažino iki 24,27 Eur. Visos nurodytos išlaidos susidarė dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų, kaip minėta, ieškiniai yra pagrįsti objektyviais duomenimis, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su nustatytais turtinių žalų dydžiais.

18.                      Vilniaus teritorinei ligonių kasai pirmos instancijos teismas taip pat priteisė 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (37,60 Eur), skaičiuojant terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Pagal teismų praktiką teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus teritorinei ligonių kasai būtų nepagrįstai priteistos 5 procentų metinės palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

19.                      Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo V. G. ir J. Z. dydžio, Pirmos instancijos teismas įvertino nukentėjusiųjų patirtus nepatogumus ir sužalojimus, dvasinius išgyvenimus, tai, kad buvo sutrikdytas įprastas jų gyvenimo ritmas, jiems buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nesukėlęs liekamųjų reiškinių, sveikata buvo sutrikdyta trumpam laikui ir V. G. bei J. Z. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino atitinkamai nuo 8 00 Eur ir 500 Eur iki 200 Eur. Teisėjų kolegijos nuomone priteisti neturtinės žalos dydžiai yra adekvatūs, atitinkantys teismų praktiką ir pagrindo juos mažinti taip pat nėra.

20.                      I. Š. apeliaciniame skunde nurodė, kad šiuo metu jo finansinė padėtis sunki, tačiau nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių šiuos jo argumentus, jis yra jauno amžiaus, dirbantis ir gaunantis darbo užmokestį, nėra duomenų, kad jo galimybės dirbti būtų apribotos, kaip nustatyta, I. Š. priteistų civilinių ieškinių dydžiai nėra nepagrįsti ar itin dideli, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo mažinti civiliniais ieškiniais priteistų žalų dydžių.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

21.                      Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. spalio 26 d. pažyma (3 t., b. l. 168) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina 93,06 Eur suma už I. Š. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

22.                      BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Teismas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių, su prašymu parinkti gynėją. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorius parinko gynėją advokatą Mykolą Girdiušą, kuris Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. nutartimi paskirtas I. Š. gynėju (3 t., b. l. 165).

23.                      BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

24.                      Nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimą apeliaciniame procese BPK numato imperatyviai, taigi asmuo neturi teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba. Teismas, siekdamas nepažeisti teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su jo teise į gynybą ir prašomos išlaidos nepriteisiamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

nuteistojo I. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo I. Š. netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai        Audrius Cininas

        Gintaras Dzedulionis

        Jurgita Mačionytė