Administracinė byla Nr. I-748-968/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02812-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 53.1; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės ir Halinos Zaikauskaitės,

sekretoriaujant Astai Statkevičienei,

dalyvaujant pareiškėjui Z. S., atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atstovui Donatui Kilikevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Č. S. ir Z. S. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjai Č. S. ir Z. S. su skundu (1 t., b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) Vilniaus miesto skyriaus 2016-03-29 sprendimą Nr. 49SF-619-(14.49.104.) (toliau – Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016-03-29 sprendimas), Tarnybos 2016-06-08 sprendimą Nr. 1SS-1815-(7.5.) (toliau – Tarnybos 2016-06-08 sprendimas) ir įpareigoti Tarnybos Vilniaus miesto skyrių suformuoti žemės sklypus grąžinimui pretendentams buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, kuri nėra miškas, priskirtoje Vilniaus miestui po 1995-06-01.

2. Skunde nurodoma, kad pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra į A. S. valdytą žemę iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime (dabar Vilniaus miestas). Jie nesutinka su Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016-03-29 sprendime ir Tarnybos 2016-06-08 sprendime išdėstyta atsakovų pozicija, kad visa buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo Vilniaus miestui po 1995-06-01 priskirta teritorija, kurioje jie pageidauja, kad jiems būtų suformuoti grąžintini natūra žemės sklypai, patenka į valstybinės reikšmės miškų teritoriją. Atsakovai nepagrįstai remiasi Konstitucinio Teismo 2007-09-06 nutarime išdėstyta Aplinkos ministerijos nuomone, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) sprendimais Nr. A492-276/2013 ir Nr. A525-1607/2013. Pareiškėjų nuomone, ne visa buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorija, priskirta Vilniaus miestui po 1995-06-01 patenka miškų ir miškingų teritorijų ribas, jų Tarnybos Vilniaus miesto skyriui nurodyta teritorija neatitinka miško sąvokos požymių, todėl negali būti priskiriama miško teritorijai. Mano, kad atitinkama teritorija, kuri Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 (Vyriausybės 2015-04-08 nutarimo Nr. 362 redakcija) 60 priede (sektorius 495) nepriskiriama valstybinės reikšmės miškams, turi būti nedelsiant grąžinta pretendentams.

Teismo posėdyje pareiškėjas Z. S. iš esmės skunde išdėstytais argumentais, prašė skundą tenkinti.

3. Atsakovai Tarnyba ir Tarnybos Vilniaus miesto skyrius (2 t., b. l. 116–124) su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius pareiškėjų skunde minima teritorija patenka į miškų ir miškingų teritorijų ribas, todėl buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos žemė, kuri Vilniaus miestui priskirta po 1995-06-01, yra laikoma valstybės išperkama, šioje teritorijoje negalima suformuoti žemės sklypų ir juos grąžinti pretendentams nuosavybės teisių atkūrimui. Tai, kad Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Miškų tarnyba) duomenimis pareiškėjų nurodyta teritorija nėra registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, dar nereiškia, kad minėta teritorija negali būti prilyginama valstybinės reikšmės miškų teritorijai. Pareiškėjų nurodoma (sektorius 495) teritorija patenka į žemo rekreacinio potencialo miškų ir miškingų teritorijų ribas, todėl joje esanti žemė yra išperkama valstybės. Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016-04-19 raštais pareiškėjai informuoti, kad, atsižvelgiant į tai, jog nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių jų 2003-03-31 prašyme nurodytu būdu, už likusią A. S. iki nacionalizacijos turėtą žemę bus atlyginta pinigais. Duomenų, kad šie raštai būtų apskųsti nėra. Tarnybos 2016-05-17 sprendimais atkurtos nuosavybės teisės į tenkančias nekilnojamojo turto dalis, patenkančias į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos, kuri Vilniaus miestui priskirta po 1995-06-01, ribas atitinkamai Č. S. (0,0328 ha žemės) ir S. S. (jo įpėdinis Z. S.) (0,0655 ha žemės) atlyginant pinigais; apie šiuos sprendimus pareiškėjai informuoti Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016-06-07 raštais, tačiau Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus žiniomis pareiškėjai šių sprendimų nėra atsiėmę. Taip pat pareiškėjai yra įtraukti į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę, patvirtintą Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-09-14 įsakymu Nr. 49VĮ-1237-(14.49.2.), t. y. Č. S. – 791 numeriu, S. S. (jo įpėdinis Z. S.) įtrauktas į Piliečių eilę 253 numeriu.

Teismo posėdyje Tarnybos ir Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus atstovas iš esmės atsiliepime išdėstytais argumentais, prašė pareiškėjų skundą atmesti.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – Administracija) atsiliepime (2 t., b. l. 129–132) dėl pareiškėjų skundo pozicijos neišreiškė. Nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo dalyje, patenkančioje į po 1995-06-01 Vilniaus miestui priskirtą teritoriją, nuosavybės teisės į žemę atkuriamos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių rengimą organizuoja ir juos tvirtina Tarnyba. Vilniaus miesto savivaldybė grąžintinus sklypus formuoja ir teikia Tarnybai tik toje buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo dalyje, kuri Vilniaus miestui buvo priskirta iki 1995-06-01.

Administracijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Bylos dalis nutrauktina. Kita skundo dalis netenkintina.

5. Šioje byloje pareiškėjai ginčija Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016-03-29 sprendimą, Tarnybos 2016-06-08 sprendimą ir prašo įpareigoti Tarnybos Vilniaus miesto skyrių suformuoti žemės sklypus grąžinimui pretendentams buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, kuri nėra miškas, priskirtoje Vilniaus miestui po 1995-06-01.

6. Remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

6.1. Pareiškėjai Tarnybos Vilniaus skyriui 2016-03-01 pateikė prašymą „Dėl žemės sklypų suformavimo grąžinimui pretendentams Vilniaus miestui po 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje“ (reg. Nr. 49) (toliau – Prašymas), kuriame nurodė, kad, remiantis Miškų tarnybos duomenimis 1,5 ha žemės, esančios buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, Vilniaus miestui priskirtoje po 1995-06-01, nėra apaugusi mišku ir šiuo metu nėra priskirta valstybinės reikšmės miškui, pateikė kartografinę medžiagą ir paprašė spręsti dėl galimybės šioje teritorijoje formuoti žemės sklypus, kurie būtų grąžinami pretendentams (1 t., b. l. 41–42). Išnagrinėjęs Prašymą, Tarnybos Vilniaus skyrius priėmė skundžiamą 2016-03-29 sprendimą, kuriuo atsisakė Prašymą tenkinti (1 t., b. l. 39). Prašymo pateikimo ir Tarnybos Vilniaus skyriaus 2016-03-29 sprendimo priėmimo metu pareiškėjui Č. S. nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0328 ha žemės, o pareiškėjui Z. S. – į 0,0655 ha žemės, esančios buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, Vilniaus miestui priskirtoje po 1995-06-01 (žr., pvz., 1 t., b. l. 34–38, 54, 55).

6.2. Nesutikdami su Tarnybos Vilniaus skyriaus 2016-03-29 sprendimu, pareiškėjai
2016-04-28 pateikė skundą Tarnybai (toliau – Skundas), kuriame nurodė, kad: Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas numato galimą, o ne imperatyvią Vilniaus miesto teritorijų plėtrą iki 2015 metų, o jame numatyti sprendiniai turi būti teisėti ir negali prieštarauti galiojantiems įstatymams; ne visa (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorija, priskirta Vilniaus miestui po
1995-06-01, patenka į miškų ir miškingų teritorijų ribas; neaišku dėl ko Tarnybos Vilniaus skyriaus 2016-03-29 sprendime yra minimas Ąžuolijos miško parkas, kuris nepatenka į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos ribas; tik Vyriausybė pagal įstatymus turi įgaliojimus tvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotus, tokie įgaliojimai nėra suteikti nei Vilniaus miesto savivaldybei, nei Tarnybos Vilniaus miesto skyriui (1 t., b. l. 24). Išnagrinėjusi Skundą, Tarnyba priėmė skundžiamą 2016-06-08 sprendimą, kuriuo atsisakė Skundą tenkinti, konstatavusi, kad Skunde nurodytoje buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, kuri priskirta Vilniaus miestui po 1995-06-01, buvusių savininkų turėta žemė priskirtina valstybės išperkamai žemei, nes patenka į Vilniaus miesto mišką ir žemės sklypų formavimas gražinimui natūra šioje teritorijoje negalimas, o Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016-03-29 sprendimas yra pagrįstas ir nenaikintinas. Tarnyba 2016-06-08 sprendime ne tik išnagrinėjo pareiškėjų Skundą, bet ir pateikė informaciją apie tai, kad Tarnybos 2016-05-17 sprendimais Nr. 49S-326-(14.49.3) ir Nr. 49S-325-(14.49.3) atkurtos nuosavybės teisės į tenkančias nekilnojamojo turto dalis atitinkamai Č. S. (0,0328 ha žemės) ir S. S. (jo įpėdinis Z. S.) (0,0655 ha žemės) atlyginant pinigais, su šių sprendimų priėmimu susijusią informaciją ir išaiškino, kad pareiškėjai turi teisę nurodytus sprendimus skųsti teismui (1 t. b. l. 7–9).

6.3. Skundo nagrinėjimo metu, iki Tarnybos 2016-06-08 sprendimo priėmimo, 2016-05-17 Tarnyba priėmė sprendimus Nr. 49S-326-(14.49.3) ir Nr. 49S-325-(14.49.3), kuriais atkūrė nuosavybės teises į žemės, esančios buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, Vilniaus miestui priskirtoje po 1995-06-01, dalis, atitinkamai Č. S. – 0,0327 ha žemės, S. S. (jo įpėdiniui Z. S.) – 0,0655 ha žemės (1 t., b. l. 26, 27).

7. Pareiškėjų skunde išdėstytus reikalavimus įvertinus skundžiamų Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016-03-29 sprendimo, Tarnybos 2016-06-08 sprendimo ir kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, matyti, kad, teikdami skundą teismui, pareiškėjai siekia, kad jiems būtų atkurtos nuosavybės teisės į tenkančias nekilnojamojo turto – žemės, esančios buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, Vilniaus miestui priskirtoje po 1995-06-01, dalis, atitinkamai Č. S. (0,0327 ha žemės) ir S. S. (jo įpėdinis Z. S.) (0,0655 ha žemės). Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, dar iki skundžiamo 2016-06-08 sprendimo priėmimo, Tarnyba 2016-05-17 sprendimais Nr. 49S-326-(14.49.3) ir Nr. 49S-325-(14.49.3) nuosavybės teises į žemę, esančią buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, Vilniaus miestui priskirtoje po 1995-06-01, pareiškėjams atkūrė. Tarnybos 2016-05-17 sprendimų Nr. 49S-326-(14.49.3) ir Nr. 49S-325-(14.49.3) pareiškėjai neskundžia, nors akivaizdu, kad skundo teismui pateikimo metu apie tai, kad tokie sprendimai yra priimti, pareiškėjams buvo žinoma (tai, be kita ko, išsamiai nurodyta ir skundžiamame Tarnybos 2016-06-08 sprendime). Tarnybos 2016-05-17 priimti sprendimai, kuriais pareiškėjams atkurtos nuosavybės teisės į visas pareiškėjams tenkančias nekilnojamojo turto – žemės, esančios buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, Vilniaus miestui priskirtoje po 1995-06-01, dalis, nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Vadinasi, šioje byloje pirmiausiai reikia išsiaiškinti, ar, esant tokiai teisinei situacijai, kokia susiklostė nagrinėjamu atveju, skundžiami Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus
2016-03-29 sprendimas, Tarnybos 2016-06-08 sprendimas pareiškėjams sukelia teisines pasekmes ir ar šie sprendimai gali būti savarankišku skundo administraciniam teismui dalyku.

8. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje pažymima, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr. LVAT 2011-06-20 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje
Nr. A261-69/2011, LVAT biuletenis Nr. 21, 2011 m.). Administracinių teismų praktikoje taip pat pažymima, jog argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr. LVAT
2010-12-06 nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010, 2014-10-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1927/2014). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

9. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese yra priimama daug tarpinių, procedūrinių aktų, kurie gali būti pagrindas priimti galutinius sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kurie suinteresuotiems asmenims sukelia materialines teisines pasekmes. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese galutinis procedūros dokumentas yra sprendimas atkurti nuosavybės teises (žr. Atkūrimo įstatymo 18, 19 straipsnius). Nagrinėjamu atveju galutiniais sprendimais pareiškėjams atkurti nuosavybės teises į visą jiems priklausančią žemę, esančią buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, Vilniaus miestui priskirtoje po 1995-06-01, laikytini Tarnybos 2016-05-17 sprendimai Nr. 49S-326-(14.49.3) ir Nr. 49S-325-(14.49.3). Atsižvelgiant į tai, nepriklausomai nuo to, kokį sprendimą teismas priimtų dėl Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus
2016-03-29 sprendimo, Tarnybos 2016-06-08 sprendimo, šis teismo sprendimas teisinių pasekmių pareiškėjams nesukeltų. Todėl nagrinėjamu atveju Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016-03-29 sprendimas, Tarnybos 2016-06-08 sprendimas negali būti savarankišku skundo administraciniam teismui dalyku.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad administracinėje byloje nėra argumentų, pagrindžiančių Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016-03-29 sprendimo, Tarnybos 2016-06-08 sprendimo vertinimą kaip individualių administracinių aktų, galinčių būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, administracinės bylos dalis dėl Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016-03-29 sprendimo, Tarnybos 2016-06-08 sprendimo nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktas). Tai konstatavus, pareiškėjų reiškiamas tiesiogiai su skundžiamais Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus ir Tarnybos sprendimais susijęs reikalavimas įpareigoti Tarnybos Vilniaus miesto skyrių suformuoti žemės sklypus grąžinimui pretendentams buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, kuri nėra miškas, priskirtoje Vilniaus miestui po 1995-06-01, netenkintinas. Kartu teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsniu, pareiškėjams išaiškina, kad jie turi teisę nustatyta tvarka nesutikdami su Tarnybos 2016-05-17 sprendimais
Nr. 49S-326-(14.49.3) ir Nr. 49S-325-(14.49.3) teikti teismui atskirą skundą, kurį, be kita ko, gali grįsti argumentais dėl tarpinių Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016-03-29 sprendimo, Tarnybos 2016-06-08 sprendimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 dalimi, 132, 133 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Bylos dalį dėl prašymo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016-03-29 sprendimą Nr. 49SF-619-(14.49.104.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016-06-08 sprendimą Nr. 1SS-1815-(7.5.) nutraukti.

Likusią pareiškėjų Č. S. ir Z. S. skundo dalį atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                      Rytis Krasauskas

                                                                      Jolita Rasiukevičienė

                                                                      Halina Zaikauskaitė