Civilinė byla Nr. e2-1041-921/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02386-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.2; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.1.9

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė,

sekretoriaujant Editai Vazgienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui G. D.,

atsakovės atstovams pagal įgaliojimą V. K. ir D. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „N. A. statyba“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Lietuvos sveikatos mokslų universitetui dėl rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir pagal atsakovės viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „N. A. statyba“ dėl netesybų priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teismas

n u s t a t ė:

I.       Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1.                      Ieškovė UAB „N. A. statyba“ (toliau – ieškovė arba rangovė) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti atsakovės VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (toliau – atsakovė arba užsakovė) vienašališką 2019 m. gruodžio 9 d. rangos darbų sutarties Nr. P19-659 nutraukimą neteisėtu (toliau – sutartis); 2) priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2.                      Nurodo, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. gruodžio 9 d. sudarė rangos darbų Nr. P19-659 sutartį, dėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslo paskirties pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dalies fasadų ir teritorijos tvarkybos, remonto ir restauravimo rangos darbų. Sutartimi šalys susitarė, kad darbų pradžia yra 2020 m. sausio 15 d., o pabaiga – 16 mėnesių nuo darbų pradžios (šiuo konkrečiu atveju – 2021 m. gegužės 17 d.) Atsakovė 2021 m. gruodžio mėn. išsiuntė ieškovei raštą dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Atsakovė minėtame rašte nurodė, kad ieškovė atliko du sutarties pažeidimus, t. y. nesilaikė sutartyje nustatytų darbo atlikimo terminų, taip pat atliko kitokio pobūdžio veikimą, neveikimą, aplaidumą, turintį neigiamos įtakos sutarties vykdymui. Atsakovė nurodė ir tai, kad, esant rangovės padarytiems sutarties esminiams pažeidimams, po 14 dienų nuo rašto pateikimo vienašališkai nutraukia sutartį. Ieškovė neginčija, kad praleido sutartyje numatytą darbų atlikimo terminą. Nepaisydama to, ieškovė mano, kad atsakovė vienašališkai sutartį nutraukė neteisėtai ir nepagrįstai, todėl kreipiasi į teismą. Ieškovė tvirtina, kad ji neturėjo galimybės laiku atlikti sutartyje numatytų darbų dėl akivaizdaus atsakovės nebendradarbiavimo, neveikimo, konkrečių sprendimų priėmimo vilkinimo ir kitų aplinkybių, kurios susiję su pačia atsakove. Pažymėjo ir tai, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl darbų pabaigos termino pratęsimo, tačiau bendras sprendimas nebuvo priimtas. Ieškovės nuomone, atsakovė veikė nesąžiningai, neprotingai, piktnaudžiaudama savo teise, sutarties nuostatas aiškino formaliai bei pažeidė principą, kuris įpareigoja šalis siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik įmanoma. Mano, kad vien tik sutarties nuostatos, kuri šiuo atveju buvo taikoma visiškai formaliai, netinkamas vykdymas nesudaro pagrindo taikyti išimtinius ir kraštutinius sutarties šalių gynybos būdus – nutraukti sutartį. Juolab, įvertinant ir tai, kad darbų neįvykdymą sutartyje numatytu terminu sąlygojo ir pačios atsakovės veiksmai.

3.                      Ieškovė su atsakovės priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

4.                      Nurodo, kad ieškovė laikosi nuomonės, jog sutartyje numatytų darbų ji negalėjo pabaigti dėl atsakovės veiksmų, neveikimo, nebendradarbiavimo, konkrečių sprendimų priėmimo vilkinimo. Atsakovė savo veiksmais sudarė nepalankias sąlygas sutarties įvykdymui, todėl priešieškinis turi būti atmestas. Be to, ieškovės nuomone, atsakovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą, kurį prašo taikyti.

II.       Atsakovės reikalavimai ir argumentai

5.                      Atsakovė su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

6.                      Nurodo, kad šalys sutartyje sulygo, jog ieškovė darbus atliks per 16 mėnesių nuo darbų pradžios, t. y. iki 2021 m. gegužės 17 d. Pažymėjo, kad ieškovė netinkamai vykdė sutartį, t. y. nesilaikė sutartyje numatytų terminų ir neatliko visų prisiimtų pagal sutartį įsipareigojimų. Ieškovė atliko tik 80 proc. visų darbų. Kadangi ieškovė netinkamai vykdė sutartį, atsakovė 2021 m. gruodžio 16 d. raštu informavo ieškovę, jog po 14 dienų nuo rašto pateikimo vienašališkai nutraukia sutartį. Atsakovė teigia, kad ji savo pareigą bendradarbiauti vykdė tinkamai, siūlė ieškovei kaip išspręsti statybos eigoje iškilusius klausimus. Sutartis buvo neįvykdyta dėl pačios ieškovės, o ne atsakovės, veiksmų. Pažymėjo ir tai, kad atsakovė iš karto nenutraukė sutarties su rangove, o taikė sankcijas, rašė pretenzijas, siekė sudaryti taikos sutartį. Taikos sutarties pagrindu buvo pratęstas darbų atlikimo terminas tam, kad ieškovė galėtų atlikti visus prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovės nuomone, ieškovė nuo darbų termino pabaigos, t. y. nuo 2021 m. gegužės 17 d., nedėjo visų pastangų tam, kad būtų įvykdyta sutartis, nes iš naujo tinkamai nepasirašė taikos sutarties, toliau neatlikinėjo darbų, nemokėjo delspinigių, neužsakinėjo granito ir kt. Atsakovė dėl šių priežasčių nesitikėjo, kad sutartis bus įvykdyta, todėl mano, kad ji turėjo pagrįstą pagrindą nutraukti sutartį su ieškove. Atsakovė teigia, jog vienašališkas sutarties nutraukimas yra pagrįstas, teisėtas ir atitinkantis sutarties nuostatas.

7.                      Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 17 537,42 Eur netesybas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

8.                      Nurodo, kad atsakovė sutartyje numatytu terminu neatliko darbų, todėl atsakovei nuo 2021 m. gegužės 18 d. buvo pradėti skaičiuoti delspinigiai. Ieškovė delspinigių iki šiol atsakovei nėra sumokėjusi. Atsakovė ieškovei prašomus priteisti delspinigius paskaičiavo už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 18 d. iki 2021 m. gruodžio 30 d. pagal sutarties bendrųjų sąlygų 17.3 papunktį. Ieškovės skaičiavimais bendra atsakovės nesumokėtų delspinigių suma sudaro 17 537,41 Eur. Atsakovė teigia, kad ji nėra praleidusi ieškinio senaties termino pareikšti reikalavimą dėl delspinigių priteisimo.

III.       Kitų proceso dalyvių procesinių dokumentų esmė

9.                      Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir tarnyba) pateikė išvadą byloje, kurioje nurodo, kad, susipažinus su šalių argumentais ir ginčo esme, darytina išvada, kad tiek ieškinyje, tiek priešieškinyje keliami reikalavimai yra susiję su sutarties šalių veiksmais ir jų įtaka darbų vykdymo įvertinimu. Tarnybos nuomone, nustatymas, ar sutartis buvo vykdoma tinkamai, o tuo pačiu ir sutarties šalių veiksmų ir jų įtakos darbų pagal sutartį atlikimui nustatytu terminu įvertinimas, yra fakto klausimas, kuris turėtų būti sprendžiamas bylos nagrinėjimo metu, tiriant šalių pateiktus įrodymus. Atsižvelgdama į tai, tarnyba, teikdama teisinę išvadą šioje byloje, neteikia vertinimo dėl sutarties vykdymo (ne)tinkamumo.

10.                      Tarnyba atkreipia dėmesį, jog rangovė, teikdama pasiūlymą pirkime, be kita ko, turėjo įsivertinti sutarties vykdymo metu galimas atsirasti aplinkybes, kurios galėtų daryti įtaką darbų atlikimo terminui. Rangovė, kaip šios srities profesionalė, turėjo žinoti ir įvertinti, kad darbus vykdant pagal kito ūkio subjekto parengtą techninį projektą labai dažnai iškyla klausimų dėl techninio projekto ir jame nurodytų sprendinių, kas gali turėti įtakos darbų atlikimui. Be to, pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu turėtų būti nustatomas priežastinis ryšys tarp šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir realios galimybės vykdyti darbus toms aplinkybėms egzistuojant. Kitaip tariant, bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog užsakovė iš tiesų vilkino tam tikrų sprendimų priėmimą ir pan., turėtų būti nustatoma ir tai, kad dėl tokių veiksmų rangovė neturėjo realios galimybės vykdyti darbus ir būtent tie veiksmai tiesiogiai lėmė, kad darbai per sutartyje nustatytą terminą objektyviai negalėjo būti atlikti.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV.       Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.                      Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 9 d. ieškovė (rangovė) ir atsakovė (užsakovė) sudarė rangos darbų sutartį Nr. P19-659. Sutarties dalykas – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslo paskirties pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dalies fasadų ir teritorijos tvarkybos, remonto ir restauravimo rangos darbai. Rangovė įsipareigojo pagal šioje sutartyje nustatytas sąlygas atlikti darbus, o užsakovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti nustatyta tvarka ir terminais sutartyje nustatytą kainą (sutarties specialiųjų sąlygų 1.1 ir 1.2 papunkčiai). Sutartyje šalys numatė, kad darbų pradžia – statybvietės perdavimo–priėmimo akto pasirašymo diena (ši diena įskaitytina į darbų termino skaičiavimą), o darbų pabaiga – 16 mėnesių nuo darbų pradžios (sutarties specialiųjų sąlygų 3.1 ir 3.2 papunkčiai). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad statybvietės perdavimo–priėmimo aktas buvo pasirašytas 2020 m. sausio 15 d. Taigi, darbų pradžia buvo 2020 m. sausio 15 d., o pabaiga atitinkamai 2021 m. gegužės 17 d., nes 2021 m. gegužės 15 d. buvo šeštadienis. Ieškovė sutartyje nustatytu terminu darbų neatliko. Dėl šios aplinkybės tarp šalių ginčo nekilo. Ieškovė atsakovei išsiuntė 2021 m. gruodžio 16 d. raštą dėl 2019 m. gruodžio 9 d. rangos darbų sutarties Nr. P19-659 nutraukimo. Minėtame rašte atsakovė, be kita ko, ieškovei nurodė, kad ji pradelsė sutartyje nustatytus darbų atlikimo terminus, todėl, atsakovė savo pažeistus interesus gins bei patirtą žalą sieks kompensuotis sutartyje ir teisės aktuose numatytomis priemonėmis, t. y. taikys delspinigius ir naudosis sutartyje numatytu sutarties įvykdymo užtikrinimu. Be to, minėtu raštu atsakovė ieškovė informavo, kad ji po 14 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos nutraukia sutartį. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp šalių sudaryta sutartis buvo nutraukta 2021 m. gruodžio 30 d. Ieškovė atsakovei statybvietę perdavė 2022 m. sausio 15 d. Atsakovė ieškovei yra išrašiusi dvi sąskaitas dėl delspinigių: 1) 2021 m. rugpjūčio 31 d. delspinigių sąskaita 8 294,92 Eur sumai; 2) 2021 m. gruodžio 30 d. delspinigių sąskaita 9242,49 Eur sumai.

12.                      Bylos nagrinėjimo metu tarp šalių kilo ginčas dėl: 1) vienašališko sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo; 2) ieškovės pareigos sumokėti atsakovės paskaičiuotus delspinigius (ne)turėjimo.

Dėl ieškovės ieškinio reikalavimo pagrįstumo (sutarties vienašališko nutraukimo (ne)teisėtumo)

13.                      Sutarties nutraukimą reglamentuojančiame Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnyje nustatyti keli vienašališko sutarties nutraukimo atvejai – tai gali būti padaryta, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis), taip pat vienašališkai sutartis gali būti nutraukiama joje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis).

14.                      CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų.

15.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sutarties bendrųjų sąlygų 19.2 papunktyje buvo numatyta, jog užsakovas turi teisę vienašališkai prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų raštu įspėjęs apie tai rangovą, nutraukti sutartį, jeigu rangovas iš esmės pažeidė sutartį. Sutartyje yra numatyta, kokie rangovo padaryti sutarties pažeidimai laikomi esminiais. Pavyzdžiui, sutartyje numatyta, kad esminiu pažeidimu yra laikoma, jeigu rangovas nesilaikė sutartyje nustatytų darbų atlikimo terminų (sutarties bendrųjų sąlygų 19.2.6 papunktis). Be to, atvejai, kai buvo atliktas kitokio pobūdžio rangovo veikimas, neveikimas, aplaidumas turintis neigiamos įtakos sutarties vykdymui (sutarties bendrųjų sąlygų 19.2.10 papunktis) ir kt. Sprendimo 11 punkte minėta, jog atsakovė 2021 m. gruodžio 16 d. raštu vienašališkai nutraukė tarp šalių sudarytą sutartį nuo 2021 m. gruodžio 30 d. Atsakovė minėtu raštu įspėjo ieškovę prieš 14 dienų apie vienašališką sutarties nutraukimą dėl padarytų esminių sutarties pažeidimų. Ginčo dėl informavimo apie vienašališką sutarties nutraukimą (ne)tinkamo įvykdymo tarp šalių nekilo.

16.                      Ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovės vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų (ne)buvimo. Ieškovė prašo atsakovės sprendimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinti neteisėtu. Sprendimo 11 punkte minėta, kad ieškovė neginčija aplinkybės, jog neatliko sutartyje numatytu terminu visų darbų. Ieškovė teigia, kad ji darbų negalėjo atlikti dėl pačios atsakovės veiksmų, tinkamo veikimo, neveikimo ir netinkamo bendradarbiavimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės vertinimu, atsakovės sprendimas dėl vienašališko sutarties nutraukimo turi būti pripažintas neteisėtu. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad ji teisėtai ir pagrįstai nutraukė tarp šalių sudarytą sutartį dėl esminių sutarties pažeidimų, t. y. dėl to, kad ieškovė nesilaikė sutartyje nustatytų darbų atlikimo terminų, be to, dėl to, kad buvo nustatytas kitokio pobūdžio rangovės veikimas, neveikimas, aplaidumas, turintis neigiamos įtakos sutarties vykdymui. Atsakovės nuomone, sutartis buvo netinkamai įvykdyti dėl ieškovės netinkamo veikimo ir (ar) neveikimo.

17.                      Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnis).

18.                      Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius dėl atsakovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, juolab, dėl netinkamo atsakovės bendradarbiavimo, vykdant sutartį. Kaip ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sutarties vykdymo metu atsakovės atlikti veiksmai, sprendimų (ne)priėmimas sąlygojo aplinkybes, kad ieškovė negalėjo atlikti visų darbų sutartyje numatytu terminu. Todėl teismas ieškovės argumentus, kad ji sutartinių įsipareigojimų negalėjo įvykdyti laiku dėl atsakovės veiksmų ir (ar) neveikimo, ir (ar) netinkamo bendradarbiavimo atmeta kaip neįrodytus ir nepagrįstus dėl žemiau nurodytų bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių ir (ar) priežasčių.

19.                      CK 6.200 straipsnyje yra įtvirtinti sutarties vykdymo principai: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (1 dalis); vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (2 dalis); sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (3 dalis); jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo (4 dalis). Statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareiga yra įtvirtinta ir CK 6.691 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jei kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis (užsakovas, rangovas ar subrangovas) privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti.

20.                      Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodyta ieškovės ieškinyje, vykdant tarp šalių sudarytą sutartį, statybos techninės priežiūros vadovas R. M. surašė raštą (rašte data nenurodyta, tačiau ranka padaryta įrašas, kad raštas gautas 2020 m. rugpjūčio 20 d.), kuriame išdėstė sutarties vykdymo metu iškilusias problemas. Teismas nustatė, kad minėtas raštas yra adresuotas tiek ieškovei, kaip rangovei, tiek atsakovei, kaip užsakovei. Be to, jame yra nurodyta, kad iškilusios problemos turi būti išspręstos visų statybos proceso dalyvių, t. y. užsakovės, projekto vadovo, rangovės, techninio prižiūrėtojo ir kt. suinteresuotų valstybinių institucijų. Taigi, minėtas raštas nepatvirtina, kaip teigia ieškovė, kad jame nurodytos sutarties vykdymo metu iškilusios problemos buvo susijusios tik su atsakovės veiksmais ir (ar) neveikimu. Be to, minėtame rašte nurodyta, kad, pavyzdžiui, nebuvo išspręstas fasadų apšvietimo ir su tuo susijusių šviestuvų parinkimo ir išdėstymo projektas. Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad rašto surašymo metu fasadų apšvietimo ir su tuo susijusių šviestuvų parinkimo ir išdėstymo projekto nebuvimas, turėjo įtaką ieškovės sutartyje numatytų darbų atlikimui, o jeigu turėjo, – tai kokią. Kaip ir nepateikė įrodymų, kokią įtaką sutarties vykdymui turėjo kiti minėtame rašte nurodyti projektinių sprendimų (ne)priėmimai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėtame statybos techninės priežiūros vadovo rašte nėra nurodyta, kad jame nurodytų klausimų neišsprendimas rašto surašymo dieną, turėjo įtakos tam, kad sutartyje numatyti darbai nebuvo atlikti numatytu terminu. Priešingai, minėtame rašte nurodyta, kad negavus suderintų ir patvirtintų projektinių sprendinių pakeitimų ir patikslinimų, rangovė negalės pagal sutartinius įsipareigojimus numatytais terminais užbaigti restauravimo ir remonto darbų. Taigi, minėtame rašte nurodyta, kad ieškovė „negalės“ atlikti darbų sutartyje numatytu terminu, tačiau nėra nurodyta, kad ieškovė ir „negalėjo“ atlikti darbų sutartyje numatytu terminu dėl nurodytų priežasčių. Pažymėtina ir tai, kad teismas 2022 m. liepos 25 d. teismo posėdžio metu siūlė abiem šalims spręsti klausimą dėl statybos techninės priežiūros vadovo kvietimo į teismo posėdį (apklausti kaip liudytoją) tam, kad būtų išsiaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Tačiau abiejų šalių atstovai tą daryti atsisakė. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismo vertinimu, ieškovė teigti, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. gautame statybos techninės priežiūros vadovo R. M. rašte nurodytos priežastys (projektinio sprendimų (ne)priėmimai) įtakojo sutartyje numatytą galutinį darbų atlikimo terminą, juolab, teigti ir tai, kad rašte nurodytos priežastys patvirtina atsakovės netinkamus veiksmus ir (ar) neveikimą vykdant sutartį, neturi jokio pagrindo.

21.                      Bylos nagrinėjimo metu tarp šalių kilo ginčas ir dėl granito pavyzdžių teikimo ir sprendimų, susijusių su granito pavyzdžių teikimu, priėmimo. Ieškovė teigia, kad nuo 2020 m. gegužės mėn. ji nuolat atsakovei teikė granito pavyzdžius, bet atsakovė dėl jų sprendimo nepriiminėjo, nurodydavo teikti vis kitus pavyzdžiui. Pažymėjo ir tai, kad ieškovė atsakovei jokios pareigos teikti granito pavyzdžius neturėjo. Su šiais ieškovės argumentais teismas neturi jokio pagrindo sutikti.

22.                      Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad granito pavyzdžių derinimo darbai vyko nuo pat sutarties vykdymo pradžios. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė teikė granito plokščių pavyzdžius, tačiau jie nebuvo tinkami, t. y. neatitiko keliamų reikalavimų. Byloje esančiame statybos techninės priežiūros vadovo R. M. rašte yra nurodyta, kad nuo 2020 m. gegužės mėn. sprendžiamas klausimas dėl granito plokščių, tačiau ieškovės pateikti pavyzdžiai neatitinka keliamų reikalavimų. Minėtame rašte pažymėta, kad rangovė 2020 m. gruodžio 23 d. buvo pasižadėjusi pateikti pavyzdžiui derinimui, tačiau to nepadarė. Pažymėta ir tai, kad dar vyko keli pasitarimai, bet galutinis sprendimas, kada bus pateikti pavyzdžiui suderinimui, nebuvo pateiktas. Be to, 2021 m. balandžio 7 d. rangovė informavo, kad už pirkimo metu pateiktą kainą granito plokščių negauna ir nepateiks. Teismas atkreipia dėmesį, kad viena iš statybos techninio prižiūrėtojo pareigų yra tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų, taip pat, jeigu nepateikti statybos produktų pateikimo į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekimo jai reikalavimus nustatančiuose teisės aktuose nurodyti dokumentai (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taigi, ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė be jokio pagrindo reikalavo iš jos pateikti granito pavyzdžius. Nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė tinkamus granito pavyzdžius atsakovei pateikė ir suderino tik 2021 m. birželio 16 d. gamybinio pasitarimo metu, t. y. iš esmės jau pasibaigus sutartyje numatytam įvykdymo terminui. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis 2021 m. birželio 16 d. gamybinio pasitarimo protokolas.

23.                      Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pati ieškovė ilgą laiką nepristatė atsakovei granito pavyzdžių, atitinkančių statybos techninius dokumentus. Tinkamus granito pavyzdžius pateikė tik pasibaigus sutarties įvykdymo terminui, t. y. 2021 m. birželio 16 d. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji atsakovei būtų pateikusi tinkamus granito pavyzdžius anksčiau, nei 2021 m. birželio 16 d. Be to, nepateikė ir įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė jos anksčiau pateiktus granito pavyzdžius būtų nepagrįstai atsisakiusi patvirtinti. Atsižvelgiant į tai, teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad sutarties vykdymo metu susidariusi situacija dėl granito tinkamų pavyzdžių (ne)pateikimo buvo sąlygota pačios atsakovės, kaip rangovės, nepakankamo veikimo, o ne atsakovės, kaip užsakovės veiksmų.

24.                      Ieškovė teigia, kad pagal sutartį ji darbus privalėjo atlikti pagal atsakovės pateiktą Techninį darbo projektą. Pažymi, kad ieškovė, pradėjus vykdyti rangos darbus, pastebėjo elektros instaliacijos darbų projekto klaidas. Ieškovė apie tai iš karto informavo atsakovę. Atsakovė statybos techninės priežiūros vadovui tikrinimui minėto projekto laidą pateikė tik 2021 m. birželio 16 d. Tai, ieškovės nuomone, reiškia, kad techninio darbo projekto sprendiniai buvo ruošiami ir derinami atsakovės daugiau nei metus laiko. Toks terminas akivaizdžiai nepagrįstas ir turi būti vertinamas kaip atsakovės netinkamas veikimas, sudaręs sąlygas tam, kad rangos darbai nebuvo atlikti per numatytą terminą.

25.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad patikslinti fasadų ir teritorijos tvarkybos darbų projekto dokumentacija (Elektrotechnikos dalis (A laida) ir sklypo plano dalis (A laida)) rangovei buvo perduoti 2020 m. lapkričio 18 d. Be to, nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad pati rangovė buvo laikinai vienašališkai sustabdžiusi rangos darbus nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki 2021 m. kovo 1 d. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis 2020 m. gruodžio 9 d. gamybinio pasitarimo protokolas. Praėjus sustabdymo terminui, užsakovė nepradėjo darbų. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis 2021 m. kovo 31 d. gamybinio pasitarimo protokolas. Minėtas protokolas patvirtina, kad atsakovė kreipėsi į rangovę, ragindama tęsti darbus. Ieškovės direktorius nurodė, kad darbai bus pradėti nuo 2021 m. balandžio 6 d.

26.                      Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė 2021 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 2021-DVT2-00750 kreipėsi į rangovę. Minėtame rašte nurodyta, kad projekto Elektrotechnikos dalies A laida yra parengta ir rangovei perduota 2020 m. lapkričio mėn., todėl siekiant įgyvendinti šį projektą yra siunčiamos preliminarios lokalinės sąmatos dėl papildomų ir atsisakomų darbų. Minėtame rašte buvo prašoma rangovės per 3 darbo dienas patvirtinti pateiktas sąmatas. Rangovė, nesutikdama su užsakovės pateiktomis sąmatomis, atsakymą atsiuntė 2021 m. balandžio 23 d. Kartu su raštu pridėjo savo lokalines sąmatas. Atsakovė 2021 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 2021-DVT2-00832 informavo ieškovę, kad ji, kaip perkančioji organizacija, vykdydama viešuosius pirkimus, privalo vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. Pažymėjo, kad užsakovė teikė sąmatas tam, kad rangovė galėtų išreikšti sutikima arba atsisakyti vykdyti keičiamus darbus, sąmatose nurodytomis sąlygomis. Be to, pažymėjo ir tai, kad rangovei nesutinkant su keičiamų darbų atlikimo sąlygomis, keičiamų pagal projekto Elektrotechnikos dalies A laidą darbų reikės atsisakyti, atitinkamai mažinant sutarties kainą. Prašė per 3 darbo dienas atsakyti apie sutikimą ar atsisakymą vykdyti keičiamus pagal projekto Elektrotechnikos dalies A laidą darbus užsakovės siūlomomis sąlygomis. Ieškovė tik 2021 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 21/14 (pasibaigus sutarties įvykdymo terminui) nurodė, kad sutinka vykdyti keičiamus darbus. Atsakovė teigia, kad būtent tuo pagrindu buvo parengtas susitarimas Nr. 2021-P-0022 prie 2019 m. gruodžio 9 d. rangos darbų sutarties Nr. P19-656. Tačiau minėto susitarimo rangovė taip ir nepasirašė. Be to, byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė buvo parengusi ir susitarimą Nr. 2021-P-00223 prie 2019 m. gruodžio 9 d. rangos darbų sutarties Nr. P19-656. Minėtame susitarime buvo pratęsta darbų pabaiga nuo 2021 m. gegužės 17 d. iki 2021 m. liepos 17 d. Tačiau minėtos susitarimo ieškovė taip pat nepasirašė.

27.                      Šiuo aspektu sutiktina ir su tarnybos išvada, kurioje nurodyta, jog rangovė, kaip šios srities profesionalė, turėjo žinoti ir įsivertinti, kad darbus vykdant pagal kito ūkio subjekto parengtą techninį projektą dažnai iškyla klausimų dėl techninio projekto ir jame nurodytų sprendinių, kas gali turėti įtakos darbų atlikimui. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pati ieškovė, kaip rangovė ir šios srities profesionalė, tinkamai neįsivertino visų aplinkybių, kurios galėjo turėti įtakos darbų atlikimo terminui.

28.                      Teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta ir nustatyta sprendimo 24–27 punktuose, sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog aplinkybės, susijusios su elektros instaliacijos klausimais, iškilusiais vykdant sutartį, ir (ar) aplinkybės, susijusios su projekto Elektrotechnikos dalies A laida rengimu, jo ruošimu turėjo įtakos tam, kad sutartis nebuvo tinkamai įvykdyta joje numatytu terminu.  Priešingai, byloje esantys duomenys, kurie paminėti anksčiau (žr., šio sprendimo 25–26 punktus), patvirtina, kad pati rangovė sutarties vykdymo metu nedėjo visų pastangų tam, kad darbai būtų atlikti sutartyje numatytu terminu. 

29.                      Ieškovė teigia, kad atsakovei 2020 m. lapkričio 24 d. siuntė atsakovei raštą, kuriame nurodė, jog yra eilė neišspręstų klausimų, kurie trukdo rangovei atlikti sutartyje numatytus darbus, sutartyje sulygtomis sąlygomis. Nustatyta, kad atsakovė 2020 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. 2020-DVT2-2291 išdėstė galimus būdus, kaip išspręsti statybos eigoje kilusius klausimus. Tačiau, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, rangovė nesiėmė jokių pastangų minėtas problemas išspręsti. Taigi, teismo vertinimu, ieškovė teigti, kad 2020 m. lapkričio 24 d. rašte nurodyti neišspręsti klausimai, patvirtina, jog sutarties negalėjo įvykdyti dėl atsakovės kaltės, taip pat neturi jokio pagrindo.

30.                      Be to, ieškovė nurodo, kad sutartyje numatytus darbus atlikti numatytu terminu trukdė ir tai, kad nebuvo laiku gautas leidimas dėl medžių kirtimo. Nustatyta, kad leidimas dėl šešių medžių kirtimo buvo gautas 2020 m. birželio 22 d. Šiuo aspektu sutiktina su atsakovės argumentais, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad medžių neiškirtimas trukdė ieškovei atlikti darbus, o jeigu taip, – tai kokius.

31.                      Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta ir nustatyta sprendimo 18–30 punktuose, darytina išvada, kad ieškovės išreikšta pozicija dėl atsakovės netinkamų veiksmų, netinkamo veikimo, vykdant sutartį nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, o paremta tik subjektyvaus pobūdžio teiginiais.

32.                      Ieškovė teigia, kad ji ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl darbų termino pratęsimo, tačiau nebuvo priimtas bendras abi šalis tenkinantis sprendimas. Ieškovės nuomone, atsakovė tokiu būdu taip pat pažeidė bendradarbiavimo pareigą, kas sudarė nepalankias sąlygas sutarties įvykdymui. Teismas su šiais ieškovės argumentais taip pat neturi pagrindo sutikti.

33.                      Sutarties bendrųjų sąlygų 7.2 papunktyje numatyta, kad jei rangovas nusprendžia turįs teisę į darbų baigimo laiko pratęsimą, jis turi apie tai raštu informuoti užsakovą. Sutarties bendrųjų sąlygų 7.2.1 papunktyje numatyta, kad užsakovas, gavęs tokį raštą, ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų privalo išnagrinėti raštą bei priimti motyvuotą sprendimą, kurį raštu pateikia rangovui. Šalims nesutarus dėl sutarties sąlygų keitimo, ginčas sprendžiamas sutarties 20 punkte numatyta tvarka. Šalims susitarus, turi būti sudarymas rašytinis šalių susitarimas dėl sutarties sąlygų keitimo, kuris įsigalios nuo jame nurodytos datos ir (ar) aplinkybės ir taps neatsiejama šios sutarties dalimi. Be to, sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 papunktyje yra nurodytos aplinkybės, kurioms esant galimas darbų baigimo laiko termino pratęsimas, pavyzdžiui, oro sąlygos tiesiogiai įtakojančios darbų vykdymą, užsakovui finansinė parama neskiriama ar finansinės paramos teikimas sustabdomas ar nutraukiamas ir kt. Sutarties specialiųjų sąlygų 3.2.1 papunktis numato, kad darbų pabaigos pratęsimas galimas iki 8 mėnesių. Minėtame papunktyje taip pat numatyta, kad darbų baigimo laiko pratęsimas gali būti daromas vieną kartą ar kelis kartus, atsižvelgiant į darbų baigimo laiko pratęsimą pagrindžiančias aplinkybes, nurodytas sutarties bendrosiose sąlygose.

34.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė siuntė atsakovei 2021 m. kovo 3 d. raštą Nr. 21/07 dėl darbų pabaigos pratęsimo. Minėtame rašte nurodyta, kad rangovė įžvelgia, jog visų sutartyje numatytų darbų laiku nespės, dėl sutarties vykdymo metu iškilusių trukdžių. Minėtame rašte nurodytos ir priežastys dėl kokių, rangovės nuomone, ji nesuspėjo atlikti darbų. Pavyzdžiui, minėtame rašte pažymėta, kad projektas buvo netinkamas leidimui gauti kirsti medžius, rangovei teko ilgai laukti pakoreguoto ir suderinto Elektrotechnikos dalies projekto, rangovė buvo priversta stabdyti darbus dėl meteorologinių sąlygų, Covid-19 pandemija taip pat turi didelę įtaką gaminių tiekimo terminui ir kainai ir kt. Rangovė prašė užsakovės atkreipti dėmesį į išvardytas aplinkybes, kurios atsirado sutarties vykdymo termino metu, ir darbų baigimo laikotarpį pratęsti 8 mėnesiams, kiek ir numatyta sutarties specialiųjų sąlygų 3.2.1 papunktyje. Be to, ieškovė teikė prašymus pratęsti darbų atlikimo terminus ir 2021 m. balandžio 26 d. pretenzijoje, taip pat 2021 m. rugsėjo 13 d. siūlyme. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad atsakovė teikė ieškovei atsakymus į minėtus prašymus. Nustatyta, kad atsakovė pateikė 2021 m. kovo 25 d. raštą Nr. 2021-DVT2-00548 ir 2021 m. gegužės 12 d. raštą Nr. 2021-DVT2-00915. Atsakovė minėtuose raštuose aiškiai ir konkrečiai nurodė dėl kokių priežasčių nesutinka su darbų pabaigos termino pratęsimu. Atsakovė 2021 m. kovo 25 d. rašte, be kita ko, nurodė, kad ieškovės prašymas pratęsti darbų atlikimo terminą yra nepagrįstas, todėl netinkinamas. Tuo tarpu 2021 m. gegužės 12 d. rašte nurodė, kad užsakovė prašo rangovės pateikti aplinkybes pagrindžiančius dokumentus, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kokios trukmės darbų baigimo laiko pratęsimui šios aplinkybės duoda pagrindą. Šiuo atveju, kaip minėta sprendimo 33 punkte, sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 papunktyje yra nurodytos aplinkybės, kurioms esant galimas darbų baigimo laiko termino pratęsimas. Tai, kad aplinkybės, sudarančios pagrindą pratęsti darbų baigimo terminą, turi būti pagrįstos nurodyta ir sutarties specialiųjų sąlygų 3.2.1 papunktyje. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai, nepateikus ieškovei atitinkamų duomenų, sudarančių pagrindą pratęsti darbų atlikimo terminą, nepriėmė sprendimo dėl darbų termino atlikimo pratęsimo.

35.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad pasibaigus sutartyje numatytam darbų įvykdymo terminui, atsakovė nenutraukė su ieškove sutarties. Tarp šalių toliau vyko derybos dėl sutartyje numatyto darbų atlikimo termino pratęsimo. Tokiu būdu atsakovė ieškovei sudarė visas sąlygas įvykdyti sutartį.

36.                      Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys, kurių pagrindu teismas nustatė, kad atsakovė, reaguodama į ieškovės 2021 m. rugsėjo 13 d. pasiūlymą, siūlė sudaryti taikos sutartį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp šalių buvo pasirašyta taikos sutartis. Taikos sutartyje nurodyta, kad sutartyje numatytų darbų pabaiga buvo 2021 m. gegužės 17 d. (taikos sutarties 4 punktas). Pažymėta, kad šalys iki 2021 m. gegužės 17 d. nesusitarė dėl darbų atlikimo termino pratęsimo, užsakovė rangovei teikė delspinigių sąskaitą už vėluojamus atlikti darbus (taikos sutarties 6 punktas). Taikos sutarties 7 punkte nurodyta, kad rangovė pateikė naujos ir išsamios informacijos (su pagrindžiančiais dokumentais) apie priežastis, reikšmingai įtakojusias sutarties vykdymą iš rangovės pusės, t. y. Covid-19 ligos įtaką rangovės veiklai (dienų, kurias rangovės darbuotojai negalėjo dirbti skaičių), taip pat reikšmingai pasikeitusią statybinių medžiagų kainą. Taikos sutarties 8 punkte nurodyta, kad siekdamos kompromiso, įvertindamos pandemijos įtakos mastą, negalėjimo ši veiksnį valdyti ir numatyti, šalys šiuo susitarimu išsprendžia ginčą žemiau nurodytomis sąlygomis, be kita ko, numatant, kad: darbai turi būti baigti iki 2022 m. sausio 17 d., nekeičiant sutartyje nustatytos kainos ir kitų sutarties sąlygų. Sutartis bus laikoma nutraukta 2022 m. balandžio 30 d., jei iki tol nebus pasibaigusi šalims pilnai įvykdžius savo prievoles.

37.                      Teismo vertinimu, anksčiau minėta taikos sutartis svarbi dėl kelių priežasčių: visų pirma, dėl to, kad joje šalys susitarė, kuriuos veiksnius pripažįsta, kaip turėjusius įtakos sutarties įvykdymui. Kaip minėta sprendimo 36 punkte, šalys taikos sutartyje susitarė, jog priežastys, reikšmingai turėjusios įtakos sutarties vykdymui, yra tik dvi, t. y.: 1) rangovės darbuotojų Covid-19 ligos atvejai; 2) reikšmingai pasikeitusi statybinių medžiagų kaina. Jokie kiti veiksniai, kurie, kaip teigia ieškovė bylos nagrinėjimo metu, įtakojo sutarties vykdymą, taikos sutartyje nėra nurodyti; antra, taikos sutartis, priešingai nei teigia ieškovė, patvirtina, kad atsakovė su ieškove bendradarbiavo, ieškojo kompromisų ir buvo priimtas bendras sprendimas dėl darbų termino pratęsimo.

38.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-27163-1160/2021 šalių pateikto prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo nepriėmė ir grąžino jį pareiškėjams. Nutartyje nurodė, kad, patikrinus elektroninių parašų galiojimą per Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybą, nustatyta, jog pareiškėjų pateikta taikos sutartis nėra nepasirašyta saugiais kvalifikuotais elektroniniais parašais. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad po minėtos Kauno apylinkės teismo nutarties priėmimo rangovė nesiėmė jokių veiksmų ir tinkamai taikos sutarties nepasirašė. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad užsakovė su rangove benudarbiavo, tą darė tinkamai, sudarė visas sąlygas pagal sutartį numatytiems darbams atlikti, tačiau rangovė iš savo pusės nedėjo pakankamai pastangų tam, kad sutartis būtų tinkamai sutartis.

39.                      Pažymėtina, kad atsakovė, pasibaigus sutartyje numatytam darbų atlikimo terminui, skaičiavo ieškovei delspinigius, rašė pretenzijas, kaip minėta anksčiau, siekė sudaryti su ieškove taikos sutartį, kurioje buvo numatytas ir darbų pratęsimo terminas. Taigi, atsakovė tokiais veiksmais taip pat sudarė visas sąlygas ieškovei įvykdyti sutartį. Tuo tarpu rangovė nepateikė byloje jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nuo sutartyje numatyto darbų pabaigos termino (2021 m. gegužės 17 d.) iki sutarties nutraukimo termino (2021 m. gruodžio 30 d.) būtų dėjusi pakankamas pastangas atlikti sutartyje numatytus darbus. Be to, nepateikė ir duomenų, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 17 d. iki 2021 m. gruodžio 30 d. negalėjo atlikti darbų dėl atsakovės veiksmų ir (ar) neveikimo ir (ar) netinkamo bendradarbiavimo.

40.                      Kaip minėta sprendimo 13 punkte, sutarties nutraukimą reglamentuojančiame CK 6.217 straipsnyje nustatyti keli vienašališko sutarties nutraukimo atvejai – tai gali būti padaryta, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis), taip pat vienašališkai sutartis gali būti nutraukiama joje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Taigi, pagal CK 6.217 straipsnį, sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą (CK 6.217 straipsnio 1 dalis); antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis).

41.                      Aiškindamas CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tuo atveju, jeigu šalys susitarė, jog tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, jog jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį, t. y. sutartį vienašališkai nutraukiant joje numatytais atvejais, teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2014; 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-690/2015; kt.). Susitardamos dėl atvejų, kada sutartis gali būti nutraukiama vienašališkai, šalys įgyvendina sutarties laisvės principą (CK 6.156 straipsnio 1 dalis); teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią.

42.                      Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog tam tikrais atvejais galimos faktinės situacijos, kai sutartis gali būti nutraukta skirtingais pagrindais, t. y. tiek vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais esminio sutarties pažeidimo vertinamaisiais kriterijais, tiek sutartyje šalių aptartais konkrečiais sutarties pažeidimo (paprastai, bet nebūtinai, esminio) atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Praktikoje neretai galimos situacijos, kai šalių aptarti konkretūs pažeidimo atvejai atitinka ir įstatyme įtvirtintus esminio sutarties pažeidimo vertinamuosius kriterijus. Kadangi abiem atvejais naudodama šį savigynos būdą nukentėjusi šalis siekia to paties tikslo – nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, šie nutraukimo pagrindai vienas kitam neprieštarauja. Todėl, esant įstatyme ir sutartyje įtvirtinto vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų sutapčiai, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę grįsti savo reikalavimą (ir pranešimą ne teismo tvarka) nutraukti sutartį tiek vienu iš šių pagrindų, tiek jais abiem. Kai sutartis ne teismine tvarka nutraukta remiantis abiem pagrindais, o sutartį pažeidusi šalis ginčija nutraukimo teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar sutarties nutraukimo metu egzistavo bent vienas iš šių sutarties nutraukimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021, 81 punktas).

43.                      Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog atsakovė sutartį nutraukė dėl esminių sutarties pažeidimų, remdamasi: 1) sutarties bendrųjų sąlygų 19.2.6 papunkčio pagrindu, numatančiu, kad rangovo padarytas sutarties pažeidimas laikomas esminiu, jeigu rangovas nesilaikė sutartyje nustatytų darbų atlikimo terminų; 2) sutarties bendrųjų sąlygų 19.2.10 papunkčio pagrindu, numatančiu, kad rangovo padarytas sutarties pažeidimas laikomas esminiu, jeigu buvo padarytas kitokio pobūdžio rangovo veikimas, neveikimas, aplaidumas, turintis neigiamos įtakos sutarties vykdymu.  

44.                      Bylos nagrinėjimo metu tarp šalių nekilo ginčo, kad ieškovė vėlavo atlikti darbus sutartyje numatytais terminais. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė atliko tik 80 proc. sutartyje numatytų darbų. Šios atsakovės nurodytos aplinkybės ieškovė neginčijo. Be to, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymą (jų vėlavimą) sąlygojo (ar galėjo sąlygoti) atsakovės veiksmai ir (ar) netinkamas veikimas ir (ar) netinkamas bendradarbiavimas  (žr. sprendimo 18–39 punktai).

45.                      Byloje nustatyta, jog atsakovė buvo suinteresuota pratęsti sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą, tačiau, kaip minėta, taikos sutarties, kurioje buvo numatytas darbų termino pratęsimas, nepasirašė pati ieškovė. Byloje taip pat nėra duomenų, jog ieškovė ateityje būtų pajėgi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus bei būtų siekusi sutarties išsaugojimo. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2022 m. birželio 27 d. yra priimtas kreditorių susirinkimo sprendimas ieškovei iškelti bankroto bylą.  

46.                      Atsižvelgiant į tai, tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, jog atsakovė, remdamasi sutarties bendrųjų sąlygų 19.2 papunkčiu, turėjo pakankamą pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, todėl toks atsakovės sprendimas laikytinas proporcingu, pagrįstu ir teisėtu. Be to, įvertinus neįvykdytų darbų apimtį bei terminą, atsakovė taip pat turėjo pagrindą manyti, jog ji negaus to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį, o tai taip pat atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punkte esminio pažeidimo kriterijų. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, ieškovė nepateikė, o vien subjektyvus situacijos vertinimas, savaime nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

47.                      Kiti šalių nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimu, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Dėl priešieškinio reikalavimų pagrįstumo (atsakovės reikalavimo priteisti delspinigius)

48.                      Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 17 532,41 Eur delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 18 d. iki 2021 m. gruodžio 30 d. Ieškovė atsakovės priešieškinį prašo atmesti iš esmės dviem pagrindais: 1) ieškovė laikosi pozicijos, kad negalėjo pabaigti darbų dėl atsakovės veiksmų ir (ar) neveikimo, taip pat dėl atsakovės netinkamo bendradarbiavimo. Ieškovės nuomone, šios aplinkybės, yra pagrindas atmesti atsakovės priešieškinį; 2) ieškovė prašo taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 5 dalyje;

49.                      CK 6.221 straipsnio 2 dalis numato, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas.

50.                      Nagrinėjamu atveju, kaip minėta sprendimo 11 punkte, nustatyta, kad pagal sutartį darbų pradžia buvo 2020 m. sausio 15 d., o pabaiga atitinkamai 2021 m. gegužės 17 d. Tarp šalių sudaryta sutartis buvo nutraukta 2021 m. gruodžio 30 d.

51.                      Sutarties bendrųjų sąlygų 17.3 papunktyje numatyta, kad tuo atveju, jei rangovas neatlieka bet kokių savo įsipareigojimų terminu, nustatytu šioje sutartyje, tai užsakovas turi teisę be oficialaus įspėjimo ir nesumažindamas kitų savo teisių gynimo būdų, pradėti skaičiuoti 0,08 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo neatliktų darbų vertės su PVM, nurodytos sutarties specialiose sąlygose, iki įsipareigojimų įvykdymo dienos, tai yra iki atitinkamo įsipareigojimo įvykdymo dienos (darbų atlikimo akto ar darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos (ši diena įskaitoma).

52.                      Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės delspinigius pagal dvi išrašytas sąskaitas dėl delspinigių: 1) 2021 m. rugpjūčio 31 d. delspinigių sąskaita 8 294,92 Eur sumai. Minėtoje sąskaitoje nurodyta, kad 3 635,49 Eur delspinigiai y ra paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 18 d. iki 2021 m. birželio 30 d.; suma nuo kurios paskaičiuoti delspinigiai – 103 280,88 Eur; delspinigių norma – 0,08 proc.; pradelsta 44 dienos. Tuo tarpu 4 659,44 Eur delspinigiai yra paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.; suma nuo kurios skaičiuojami delspinigiai – 95 480,26 Eur; delspinigių norma – 0,08 proc.; pradelsta 61 diena; 2) 2021 m. gruodžio 30 d. delspinigių sąskaita 9 242,49 Eur sumai; delspinigiai paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 30 d.; delspinigių norma 0,08 proc.; pradelsta 121 diena.

53.                      Pažymėtina, kad teismas dėl atsakovės veiksmų, neveikimo ir bendradarbiavimo, vykdant tarp šalių sudarytą sutartį, taip pat dėl atsakovės veiksmų, nutraukiant tarp šalių sudarytą sutartį, (ne)teisėtumo pasisakė sprendimo 18–46 punktuose. Teismas ieškovės argumentus, kad sutartis nebuvo laiku įvykdyta dėl atsakovės veiksmų, neveikimo ir dėl atsakovės netinkamo bendradarbiavimo, atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Be to, teismas padarė išvadą, kad atsakovė turėjo teisę ir pagrindą vienašališkai nutraukti tarp šalių sudarytą sutartį. Atsižvelgdamas į tai, teismas, spręsdamas klausimą dėl delspinigių priteisimo, dėl ieškovės argumentų, išdėstytų atsiliepime į priešieškinį, triplike, taip pat ieškovės atstovo argumentų, nurodytų teismo posėdžio metu, kurie yra susiję su atsakovės veiksmais, neveikimu, bendradarbiavimu tiek vykdant sutartį, tiek ją nutraukiant, pakartotinai nepasisako. Tik pažymi, kad ieškovei neįrodžius, jog sutartyje sulygtų darbų numatytu terminu ji negalėjo įvykdyti dėl atsakovės veiksmų ir (ar) neveikimo ir (ar) netinkamo bendradarbiavimo, taip pat neįrodžius, kad atsakovės veiksmai, nutraukiant vienašališkai tarp šalių sudarytą sutartį, buvo neteisėti, nėra jokio pagrindo, remiantis šiais ieškovės argumentais, atmesti atsakovės priešieškinį dėl delspinigių priteisimo.

54.                      Kaip minėta sprendimo 48 punkte, ieškovė atsakovės reikalavimą priteisti delspinigius prašo atmesti ir dėl tos priežasties, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutartis turėjo būti įvykdyta 2021 m. gegužės 17 d. Tą dieną atsakovė ir sužinojo, kad sutarties terminas yra praleistas. Todėl nuo to momento turėjo teisę reikalauti priteisti delspinigius, tačiau to nepadarė. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė ir tai, kad pastabų dėl atsakovės priešieškinyje pateikto delspinigių paskaičiavimo nereiškia. Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinio senaties termino reikalavimui dėl delspinigių priteisimo nepraleido, nes, jų vertinimu, sutarties pažeidimas yra tęstinio pobūdžio. 

55.                      Ieškinio senatis – materialiosios civilinės teisės institutas, tai – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

56.                      Pagal ieškinio senaties teisinį reglamentavimą, ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas. Be to, pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Taigi, jeigu ginčo šalis reikalavimo taikyti ieškinio senatį nepareiškė, ieškinio senatis negali būti taikoma. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta anksčiau, ieškinio senaties terminą prašė taikyti ieškovė.

57.                      Ieškinio senaties terminų trukmė skirtingų rūšių reikalavimams nustatyta įstatyme, šis reguliavimas yra imperatyvus – šalims savo susitarimu ieškinio senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką pakeisti draudžiama (CK 1.125 straipsnio 12 dalis). Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį bendras ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Reikalavimams dėl netesybų (baudų ir delspinigių) yra taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės nevykdo arba įvykdo netinkamai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Sutarties nevykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą.

58.                      CK 1.127 straipsnyje, reglamentuojančiame ieškinio senaties termino pradžią, nustatyta, be kita ko, kad: ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (1 dalis); jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (2 dalis); jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (5 dalis).

59.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-994/2001; 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013; kt.).

60.                      Nagrinėjamoje byloje, kaip ne kartą minėtą, nustatyta, kad ieškovė rangos darbus turėjo atlikti iki 2021 m. gegužės 17 d., tačiau to tinkamai nepadarė. Sutartis tarp šalių buvo nutraukta 2021 m. gruodžio 30 d. Atsakovė pradėjo ieškovei skaičiuoti delspinigius nuo 2021 m. gegužės 18 d. Taigi, atsakovė žinojo ir suvokė, kad ieškovė savo pagrindinę prievolę, t. y. pabaigti sutartyje numatytus darbus, turėjo įvykdyti iki 2021 m. gegužės 17 d., tačiau to tinkamai nepadarė. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad rangos darbai turėjo būti atlikti 2021 m. gegužės 17 d., atsakovės reikalavimui priteisti delspinigius sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti būtent nuo 2021 m. gegužės 18 d. (nuo to momento, kai turėjo būti įvykdyta sutartinė prievolė). Tačiau pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju vėlavimas atlikti darbus pagal sutartį buvo tęstinio pobūdžio, todėl nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo dienos kiekvienai praleistai dienai atskirai, t.  y. už kiekvieną uždelstą dieną atlikti darbus paskaičiuotai delspinigių sumai ieškinio senaties terminas prasidėjo tą kiekvieną dieną (žr. šio sprendimo 59 punktą ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

61.                      Atsakovė priešieškinį dėl delspinigių priteisimo byloje yra pareiškusi 2022 m. balandžio 1 d. Taigi, sutiktina su ieškovės atstovo argumentais, kad atsakovė priešieškinį dėl delspinigių priteisimo yra pareiškusi praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo. Tačiau ši nustatyta aplinkybė (priešieškinio pareiškimo momentas) nėra pagrindas atsakovės priešieškinį dėl delspinigių priteisimo atmesti kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą. Kadangi, kaip minėta sprendimo 59 punkte, pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką atsakovei gali būti priteisiami delspinigiai už paskutinius šešis mėnesius iki priešieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo, nors priešieškinis ir buvo pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo.

62.                      Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta anksčiau, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsakovės reikalavimui dėl delspinigių priteisimo taikyti ieškinio senatį. Teismo vertinimu, atsakovė, 2022 m. balandžio 1 d. pateikdama teismui priešieškinį dėl delspinigių priteisimo, jį pateikė praleidusi šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl delspinigių priteisimo pagal 2021 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą. Tuo tarpu pagal 2021 m. gruodžio 30 d. sąskaitą praleido ieškinio senaties terminą dėl dalies delspinigių priteisimo, t. y. už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 29 d.

63.                      Nagrinėjamu atveju, taikant ieškinio senaties terminą, yra pagrindas spręsti klausimą dėl delspinigių atsakovei iš ieškovės priteisimo už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 31 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad sutartis tarp šalių buvo nutraukta 2021 m. gruodžio 30 d., taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ieškovei delspinigius skaičiavo tik iki 2021 m. gruodžio 30 d., ieškovei prašant taikyti ieškinio senaties terminą, teismo vertinimu, delspinigiai gali būti priteisti tik už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 30 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., t. y. už 91 dieną. Kaip minėta sprendimo 54 punkte, ieškovės atstovas advokatas bylos nagrinėjimo metu pastabų dėl delspinigių paskaičiavimų nereiškė. Pažymėtina, kad atsakovės išrašytoje 2021 m. gruodžio 30 d. sąskaitoje nurodyta, kad nebaigtų darbų vertė yra 95 480,26 Eur.  Be to, kaip minėta sprendimo 51 punkte, sutarties bendrųjų sąlygų 17.3 papunktis numato 0,08 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta anksčiau, teismo vertinimu, yra pagrindas atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies ir už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki 2021 m. gruodžio 30 d. priteisti 6 950,96 Eur delspinigius (95 480,26 Eur x 0,08 proc. x 91 diena). Kitą dalį priešieškinio reikalavimų atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino.

64.                      Teismas pažymi, kad daugiau kaip už šešis mėnesius delspinigius galima priteisti, jeigu ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra atnaujinamas. Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu tvirtino, jog atsakovė ieškinio senaties termino nėra praleidusi. Tuo tarpu teismas ex officio nenustatė svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą, nėra.

65.                      CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovei iš ieškovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (šiuo atveju nuo priešieškinio priėmimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

66.                      Kiti šalių nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimu, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

67.                      Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidų atlyginimas; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).

68.                      Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys atmestas, o atsakovės priešieškinis patenkintas iš dalies, t. y. patenkinta priešieškinio 40 proc. reikalavimų (6 950,96 Eur x 100 proc./17 537,41 Eur).

69.                      Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė duomenis, kad turėjo 997 bylinėjimosi išlaidų (150 Eur sumokėtas už ieškinį žyminis mokestis ir 847 Eur išlaidų, advokato pagalbai apmokėti). Atsakovė pateikė duomenis, kad byloje patyrė 395 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėtas žyminis mokestis už priešieškinį).

70.                      Ieškovė nėra išskyrusi, kiek tiksliai patyrė bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai dėl ieškinio, o kiek – dėl priešieškinio. Teismas, vadovaudamasis ieškovės pateikta PVM sąskaita faktūra, daro išvadą, kad išimtinai su priešieškiniu yra susiję joje nurodytos išlaidos už tripliko parengimą (300 Eur plius PVM, iš viso 363 Eur). Tuo tarpu kitos ieškovės nurodytos bylinėjimosi išlaidos (400 Eur plius PVM, iš viso 484 Eur), kurios įvardinamos kaip pasirengimas bylai ir bylos vedimas, vertinamos kaip susijusius su ieškiniu ir priešieškiniu. Darytina išvada, kad 50 proc. minėtų išlaidų yra susiję su ieškiniu, o 50 proc. su priešieškiniu. Taigi, atitinkamai su priešieškiniu yra susiję 605 Eur bylinėjimosi išlaidų (363 Eur už tripliko parengimą + 242 Eur (484 Eur /2) už pasirengimą bylai ir atstovavimą teisme), o su ieškiniu – 242 Eur (484 Eur / 2) už pasirengimą bylai ir atstovavimą teisme)

35.       Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinys buvo atmestas, ieškovei bylinėjosi išlaidos, susijusios su ieškiniu, nepriteistinos. Minėta, kad atsakovė nepateikė teismui duomenų, jog būtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų, susijusių išimtinai su ieškiniu. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės priešieškinis buvo patenkintas iš dalies (40 proc. reikalavimų), atsakovei iš ieškovės priteistina 158 Eur (395 Eur x 40 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma. Tuo tarpu ieškovei iš atsakovės – 363 Eur (605 Eur x 60 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma.

36.       Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu susijusių išlaidų nesusidarė.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Lietuvos sveikatos mokslų universitetui, juridinio asmens kodas 302536989, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „N. A. statyba“, juridinio asmens kodas 301386547, 6 950,96 Eur (šešis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt eurų ir 96 ct) delspinigius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. balandžio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 158 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „N. A. statyba“, juridinio asmens kodas 302536989 iš atsakovės viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, juridinio asmens kodas 302536989, 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                Jurgita Sujetienė