Civilinė byla Nr. 2A-1693-460/2016

                        Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03717-2016-8

                        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.5.2.1

(S)

   3.3.1.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. B. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei L. B. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio sumažinimo ir atsakovės L. B. priešieškinį ieškovui D. B. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, juo prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-22 sprendimo dėl santuokos nutraukimo bendru pareiškimu dalį, kuria jis įsipareigojo nepilnametės dukros G. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti po 500 Lt (145 Eur) kas mėnesį, ir išlaikymo sumą sumažinti iki 75 Eur per mėnesį. Nurodė, kad nuo to laiko pablogėjo jo materialinė padėtis, dėl sveikatos problemų nebegali dirbti geriau mokamo darbo, sumažėjo jo pajamos, buvo bedarbis, baigėsi santaupos.

2. Atsakovė pateikė priešieškinį, juo prašė iš ieškovo priteisti po 175 Eur kas mėnesį dukros išlaikymui bei išlaikymo įsiskolinimą – 362,28 Eur. Nurodė, kad ieškovo teikiamo išlaikymo dydžio nepakanka minimaliems dukros poreikiams tenkinti.

3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Nurodė, jog šalys nepateikė įrodymų, kad nuo 2013 m., kada iš D. B. buvo priteistas 145 Eur dydžio išlaikymas nepilnametei dukrai G. B., iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis ar vaiko poreikiai. Pažymėjo, kad nors ieškovui nuosavybės teise ir priklauso butas (duomenys neskelbtini), tačiau nutraukiant santuoką šiam butui buvo nustatytas uzufruktas nepilnametės G. B. naudai iki jos pilnametystės – (duomenys neskelbtini). Taip ieškovui apribota teisė gauti papildomą naudą iš šio turto (parduoti, nuomoti). Pabrėžė, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su MMA, kurios dydis laikytinas tik orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L.V v. V. S., bylos Nr. 3K-3-209-916/2016).

4. Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis, ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti. Nurodo, jog nors atsakovės pajamos yra didesnės nei ieškovo, negalima vien tik šiuo pagrindu vaiko išlaikymo naštą perkelti atsakovei, kuri prie vaiko išlaikymo kasdien prisideda ir nematerialiai. Atsakovė akcentuoja tai, kad po santuokos nutraukimo ne kartą keitėsi minimaliosios mėnesinės algos dydis, didėjo prekių ir paslaugų kainos, be to, išaugo dukros poreikiai. Mano, kad iš darbo veiklos ieškovo ir jo sutuoktinės gaunamos pajamos yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, todėl faktiškai ieškovo mėnesinės pajamos yra ne 340 Eur, o 395 Eur. Apeliantės teigimu, byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad ieškovui būtų nustatytas nedarbingumo lygis ar nustatyti kokie nors apribojimai dirbti. Atsakovės nuomone, nereikia papildomai įrodinėti, jog per šį laikotarpį vaikas išaugo, – santuokos nutraukimo metu vaikui buvo 10, o dabar jau 13 metų, tai leidžia daryti išvadą, kad mergaitės poreikiai padidėjo. Visiems žinomas faktas, kad bręstančiai paauglei mergaitei padidėja apsirengimo, higienos, laisvalaikio poreikiai, be to, kaip paaiškino atsakovė teismo posėdžio metu, dukrai kasmet reikia pirkti papildomas mokymosi priemones, kurių mokykla nefinansuoja. Byloje taip pat buvo pateikti įrodymai, kad nuo 2015 metų mergaitei taikomas ortodontinis gydymas, – vien tik breketų uždėjimas kainavo 900 Eur, nuėmimas kainuos 170 Eur, o kiekvienas apsilankymas dėl korekcijos kainuoja po 50 Eur.

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

7. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Nustatytos faktinės aplinkybės

8. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-22 sprendimu tarp šalių buvo nutraukta santuoka, nepilnametės dukros G. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina L. B., iš D. B. priteistas 500 Lt (145 Eur) išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Šiuo metu ieškovo gaunamos pajamos yra apie 340 Eur per mėnesį, atsakovės – apie 650 Eur per mėnesį. Tiek ieškovas, tiek atsakovė moka kreditus už įgytus gyvenamuosius būstus. Ieškovas asmeninės nuosavybės teise turi dar vieną butą (duomenys neskelbtini). Nutraukiant santuoką šiam butui buvo nustatytas uzufruktas nepilnametės G. B. naudai iki jos pilnametystės – 2020-12-14.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

9. Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas sumažinti dukrai išlaikymą nėra pagrįstas. Teismas nenustatė pagrindo tenkinti ir atsakovės reikalavimą padidinti išlaikymą. Apeliacinį skundą pateikė atsakovė, dėl to teisėjų kolegija šioje nutartyje pateikia analizę ir pasisako dėl išlaikymo padidinimo (ne)pagrįstumo.

Dėl pagrindo pakeisti (padidinti) nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą

10. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013). CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013). Visų pirma teismas turi įsitikinti pirmiau nurodytų sąlygų ar vienos iš jų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

11. Apeliantė nurodo, kad teismas, vertindamas ieškovo turtinę padėtį, nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus ir netinkamai vertino faktines aplinkybes. Apeliantės nuomone, iš darbo veiklos ieškovo ir jo sutuoktinės gaunamos pajamos yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, tai reiškia, kad faktiškai ieškovo mėnesinės pajamos yra ne 340 Eur, o 395 Eur. Atsakant į apeliantės argumentus pažymėtina, jog ieškovo turtinė padėtis nėra visiškai tokia, kaip nurodo atsakovė. Bylos duomenys patvirtina, kad 2015 metais per mėnesį ieškovo pajamos sudarė apie 185 Eur, ieškovas nuo 2015-04-07 buvo įrašytas į darbo biržą. Akcentuotina, kad ieškovas darbo sutartį sudarė 2016-03-18, darbo santykių pradžia laikoma 2016-04-11 (b. l. 29–30). Taigi, ieškovas apie vienerius metus neturėjo su darbo santykiais susijusių pajamų, išskyrus nedarbo draudimo išmoką. Nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad vertinant periodą po santuokos nutraukimo iki procesinio sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teisme, ieškovo turtinė padėtis iš esmės nepagerėjo (CPK 185 straipsnis). Tai, kad, sudėjus ieškovo ir jo sutuoktinės pajamas, ieškovo pajamos yra ne 340 Eur, o 395 Eur, vėlgi nepagrindžia aplinkybės, kad ieškovo turtinė padėtis yra stabili ir garantuoja jo gebėjimą dukros išlaikymui skirti ne 144,81 Eur kaip šiuo metu, o 175 Eur, kaip siekia apeliantė. Apylinkės teismas teisingai sprendė, kad nors ieškovas nuosavybės teise ir valdo butą (duomenys neskelbtini), tačiau nutraukiant santuoką šiam butui buvo nustatytas uzufruktas nepilnametės G. B. naudai iki jos pilnametystės – 2020-12-14. Suprantama, kad ieškovui yra apribota teisė gauti papildomą naudą iš šio turto (parduoti, nuomoti). Kolegijos vertinimu, ieškovas šiuo metu finansiškai nepajėgus teikti 175 Eur išlaikymą, nes, kaip minėta, vienerius metus nedirbo, tik nuo 2016-04-11 susirado darbą, dirba tik trumpą laikotarpį. Pabrėžtina, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad ieškovas nededa pastangų ir nesiima visų priemonių, kad gautų savo amžių, sveikatą bei profesines galimybes atitinkančias pajamas.

12. Analizuojant vaiko poreikius paminėtina, kad santuokos nutraukimo metu šalių dukrai buvo 10 metų, priimant sprendimą pirmosios instancijos teisme dukrai buvo suėję 13 metų. Sutiktina su apeliante, kad padidėjo vaiko aprangos, higienos, laisvalaikio poreikiai (CPK 12, 178 straipsnis). Be to, apeliantė pateikė įrodymus, kad nuo 2015 metų mergaitei taikomas ortodontinis gydymas, – vien tik breketų uždėjimas kainavo 900 Eur, nuėmimas kainuos 170 Eur, o kiekvienas apsilankymas dėl korekcijos kainuoja po 50 Eur. Teisėjų kolegija mano, kad, viena vertus, šios išlaidos neturėtų būti vertinamos kaip nuolatinės ir nurodyto dydžio išlaidos iki vaiko pilnametystės. Kita vertus, apeliantės materialinė padėtis yra daug geresnė, dėl to jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta užtikrinant dukrai gyvenamąjį būstą ir kasdieninius bei kitus poreikius. Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad asmuo, teikdamas prašymą dėl išlaikymo priteisimo (pakeitimo, padidinimo), privalo pateikti nors preliminarius skaičiavimus, susijusius su vaiko poreikių pasikeitimu (padidėjimu) (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju jokių išskirtinių aplinkybių (naujų būrelių lankymas, sporto varžybos, kt.), susijusių su didesnių lėšų poreikiu, apeliantė nepateikė, nors tokią pareigą turi. Kolegijos nuomone, vien apeliantės pateiktas faktas, kad vaiko poreikiai išaugo dėl amžiaus, yra nepakankamas pagrindas vertinti, kad vaiko poreikiai padidėjo iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė nepagrindė 175 Eur dydžio išlaidų, reikalingų kas mėnesį nepilnametės dukters išlaikymui. Į bylą, be įrodymų dėl dantų gydymo, nėra pateikta jokių įrodymų apie turėtas realias papildomas išlaidas. Tokią teisingą išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas.

13. Atsižvelgdamas į nepilnametės dukters poreikius pateiktų įrodymų kontekste, į tai, kad ieškovas ilgą laiką neturėjo stabilių su darbo santykiais susijusių pajamų, vertindamas tai, kad šiuo metu jo pajamos sudaro apie 340 Eur (atskaičius mokesčius), apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nenustatyta pagrindų dėl išlaikymo padidinimo, be to, atsakovės prašomas 175 Eur išlaikymas šiuo metu būtų per daug didelė finansinė našta ieškovui, todėl yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                                           Aušra Maškevičienė

Kolegijos teisėjai                                                                                          Raimonda Andrulienė

                        Alvydas Žerlauskas