Civilinė byla Nr. e2-1765-1159/2024  Teisminio proceso Nr. 2-45-3-01143-2023-0  Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4;  2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1     (S)

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. liepos 19 d.

                                                             Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Stankovskajai,

dalyvaujant ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei M. V., atsakovui M. S. ir jo atstovams advokatui Linui Songailai, advokato padėjėjai Kamilei Tamošaitytei, trečiojo asmens „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvoje veikiančio per „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą atstovui T. V., UAB (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei Linai Sakalauskienei, advokatui Dariui Butvilavičiui, 

viešuose teismo posėdžiuose 2024 m. kovo 21 d. d. ir 2024 m. gegužės 10 d., 2024 m. birželio 20 d. žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui M. S., tretiesiems asmenims „Swedbank P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančiam per „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą, UAB (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo.       

Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2024 m. liepos 19 d. 12:50 val.

I. Teismas n u s t a t ė:

1. Ieškovas 2023 m. spalio 16 d. kreipėsi į teismą ieškiniu registracijos Nr. DOK-62142 (po to kai buvo panaikintas teismo įsakymas pagal pareiškimą CBP-9603), reikalaudamas priteisti iš atsakovo (ieškinio dalykas):

1) 1248,82 Eur žalos atlyginimo;

2) 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

3) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad (ieškinio pagrindas):

1.1. 2023 m. balandžio 15 d. daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), įvyko apliejimas, kurio metu buvo apgadintos negyvenamosios patalpos. Apliejimo priežastis – skysčiai, išsilieję iš atsakovui priklausančio buto (duomenys neskelbtini) ribose įrengto nuotekų vamzdyno. 

1.2. Ieškovas vadovaudamasis draudimo polisu Nr. 280 0016664, įvertinęs visus įrodymus bei aplinkybes, įvykį pripažino draudiminiu. Dėl šių priežasčių ieškovas priėmė sprendimą dėl 1248,82 Eur draudimo išmokos išmokėjimo  ir ją išmokėjo.  

1.3. Daugiabutį namą administruojantis juridinis asmuo UAB „Pastatų ūkio valdymas“ atliko žalos šaltinio paiešką. Atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad atsakovui priklausančio buto atsakomybės ribose esantis nuotekų vamzdynas buvo skylėtas ir dėl nurodyto skysčiai prasiskverbė į žemiau esančias patalpas. Dėl kokios priežasties vamzdyne atsirado skylės, nebuvo nustatyta, tačiau, vadovaujantis CK 6.266 straipsniu atsakovui kaip (duomenys neskelbtini) buto valdytojui kyla atsakomybė be kaltės, todėl ginčo atveju ieškovui pakanka įrodyti, jog žala apdraustam turtui atsirado dėl vamzdyno, esančio atsakovo atsakomybės ribose, trūkumų. 

1.4. Ieškinį grindė CK 6.263, 6.266 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008, 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014.

2. Pasirengimo nagrinėti bylą ir bylos nagrinėjimo proceso metu:

2.1. Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu (DOK-180837) nesutiko, prašė ieškovo ieškinį atmesti, priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad:  

1)  neginčija fakto, kad 2023 m. balandžio 15 d. daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) įvyko patalpų apliejimas, tačiau nesutinka su tuo, kad dėl įvykusio apliejimo jis yra kaltas. Patalpos buvo aplietos dėl UAB (duomenys neskelbtini) veiksmų, kurių metu buvo pažeistas nuotekų vamzdynas;

2) vamzdynas, iš kurio ilgą laiką vyko skysčių nutekėjimas, buvo pragręžtas iš apačios, t. y. numontavus M. S. bute vonios baldus ir vonią, išardžius plyteles grindyse bei sienoje, norint prieiti prie vamzdynų, surasta užliejimo priežastis – nuotekų vamzdžio mova, kuri jungiasi su pagrindiniu vamzdžiu, buvo pragręžta iš apatinių patalpų, kurių savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini). Vamzdyno iš atsakovo buto pragręžti buvo neįmanoma; 

3) UAB (duomenys neskelbtini) tikėtina vykdė nesankcionuotus remonto darbus, kurių metu buvo išgriauta laikančios sienos dalis, ko pasėkoje galimai buvo pragręžta skylė atsakovo buto vamzdyne. Pažymėtina, kad pažeistas nuotekų vamzdynas kaip tik yra virš tos sienos, kurios griovimo darbus galimai nesankcionuotai vykdė UAB (duomenys neskelbtini); 

4) ieškovas siekdamas, kad teismas patenkintų jo ieškinį CK 6.266 straipsnio pagrindu, privalo įrodyti šias aplinkybes: a) butas yra valdomas atsakovo; b) žalos faktą; c) priežastinį ryšį tarp buto trūkumų ir atsiradusios žalos. Šios buto savininkui taikytinos civilinės atsakomybės sąlygos yra komuliatyvinės, t. y. nesant bent vienos iš šių sąlygų buto savininkui civilinė atsakomybė negali atsirasti. Buto trūkumas – pragręžtas nuotekų vamzdynas, atsirado dėl UAB (duomenys neskelbtini) veiksmų, o ne dėl to, kad atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas. Ieškinys turi būti atmestas CK 6.253 straipsnio 1 d. pagrindu dėl UAB (duomenys neskelbtini) veiksmų.

2.2. Trečiasis asmuo „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvoje veikiantis per „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą pateikė rašytinius paaiškinimus DOK-182107, kuriuose nurodė, kad:

1) trečiasis asmuo ir atsakovas sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, kurios pagrindu, be kita ko, buvo apdrausta ir buto, kurio adresas (duomenys neskelbtini), savininko civilinė atsakomybė (toliau taip pat vadinama Draudimo sutartimi). Civilinės atsakomybės draudimo suma – 9000 Eur, draudimo laikotarpis – nuo 2022-06-06 iki 2023-06-05. Taigi tuo atveju, jei būtų konstatuota, kad užliejimo židinys buvo atsakovui priklausančiame bute, šis įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju ir žalos sumą atlygintų trečiasis asmuo;  

2) ginčo įvykio metu, t. y. aiškinantis apliejimo priežastis, buvo padaryta žala ir atsakovui priklausančiam butui, todėl, remiantis Draudimo sutarties sąlygomis trečiasis asmuo atlygino atsakovo patirtą žalą. Atlyginęs žalą trečiasis asmuo kreipėsi į asmenį, atsakingą už padarytą žalą – UAB (duomenys neskelbtini). Ši bendrovė nurodė, kad su ieškovu yra sudariusi draudimo sutartį, todėl reikalavimas atlyginti atsakovo patirtą žalą buvo išsiųstas ieškovui. Pastarasis atsakė, jog UAB (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės nėra apdraudusi, todėl prašymo atlyginti žalą netenkino;

3) atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008, 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014);

4) ieškovas neįvykdė Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau taip pat vadinama Draudimo įstatymu) 98 straipsnyje įtvirtintos pareigos dėti reikiamas pastangas tiriant aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Ieškovas nesurinko visos prieinamos informacijos, rėmėsi tik niekuo nepagrįstu ir tikrovės neatitinkančiu UAB „Pastatų ūkio valdymas“ elektroniniu laišku ir padarė nepagrįstas išvadas apie įvykio kaltininką;

5) atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog plytelių danga atsakovui priklausančiame bute buvo demontuota 2023-06-13. Atlikus šiuos darbus dar kartą patvirtinta, jog vamzdis buvo pragręžtas iš apačios, t. y. ne iš atsakovui priklausančių patalpų. Nesandarumas vamzdyne atsirado dėl to, kad šis vamzdynas buvo pažeistas iš apačios, t. y. iš UAB (duomenys neskelbtini) valdomų patalpų, todėl atsakovui negali kilti civilinė atsakomybė;

2.3. Ieškovas pateikė teismui dubliką (DOK-191243), kuriuo savo reikalavimus, išdėstytus ieškinyje, palaikė, pažymėjo, kad:

1) Ieškovas jau teikdamas ieškinį nurodė, jog reikalavimą grindžia CK 6.266 straipsniu. Šioje teisės normoje įstatymų leidėjas įtvirtino griežtąją statinio savininko atsakomybę. Ši atsakomybės doktrina – tradicinės kalte paremtos atsakomybės išimtis, kurios esminis elementas – atsakomybės atsiradimas asmenims nepriklausomai nuo jų kaltės. Statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015; 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 12 punktas);

2) ieškovas turi įrodyti: I) jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (kasacinėje jurisprudencijoje, veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto savininko (valdytojo) veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto); II) įrodyti žalos dydį; III) bei priežastinį ryšį tarp aplinkybės, jog atsakovas valdė statinį, turintį trūkumų, ir atsiradusios žalos; 

3) atsakovui teigiant, kad vamzdynas buvo pragręžtas iš apačioje esančių UAB (duomenys neskelbtini) patalpų, ieškovas atkreipia dėmesį į vieną iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų (I tomas, 102 bylos lapas). Šioje nuotraukoje matyti nesandarus nuotekų vamzdynas. Tačiau vamzdyne esantys nesandarumai matomi ne vamzdyno apačioje, o šone. Nurodyta paties atsakovo pateikiama aplinkybė leidžia spręsti, kad vamzdyne skylės buvo padarytos ne iš apačioje įrengtų patalpų. Įvykio metu UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo atliekami jokie remonto darbai, įskaitant varžtų gręžimą į lubas; 

2.4.  Atsakovas pateikė tripliką (DOK-199841), prašė ieškovo ieškinį atmesti, priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad:

1)  UAB „Finance Property“ el. laiškuose taip pat užfiksuotos svarbios šios bylos išnagrinėjimui aplinkybės: (i) apžiūroje dalyvavusių atstovų - specialistų vienbalsiai konstatuota, kad iš atsakovo buto pragręžti vamzdžio taip ir tokiu kampu, kaip yra nagrinėjamu atveju, neįmanoma; (ii) yra duomenų, kad UAB (duomenys neskelbtini) galimai vykdė statybos (kapitalinio remonto ar pan.) darbus, griovė laikančiąją sieną, dėl ko galimai ir buvo pragręžta skylė atsakovo buto vamzdyne;

2) daugiabučio namo administratoriaus atstovas M. V. nurodė, neva skylė vamzdyne galėjo būti pragręžta atsakovui savo buto vonioje montuojant plintusus. Atsakovas šiuo teikia vaizdinę medžiagą – nuotrauką, darytą dar 2019-12-19, iš kurios matyti, jog toje vietoje (atsakovo buto vonios kambaryje, po vonia) plintusai niekuomet nebuvo sumontuoti;

3) UAB „Erastata“ ir UAB „Finance Property“ konstatuotą aplinkybę, kad tokiu kampu ir tokioje vietoje skylę pragręžti fiziškai įmanoma tik iš apačioje esančių UAB (duomenys neskelbtini) patalpų, patvirtina ir UAB „Sausa“ atlikta diagnostika;

4) nuo pat buto įrengimo 2018 m. iki 2023 m. birželio mėn., bute nebuvo vykdomi jokie remonto darbai, įskaitant varžtų gręžimą „į grindis“.

2.5. Trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepimu DOK-11955 palaikė ieškinį, pažymėjo, kad: 

1) įvykis niekaip nesusijęs su jo nuosavybės teise valdomo buto trūkumais (netinkama ir (ar) nepakankama priežiūra, eksploatavimu ir pan.). 2023 m. birželio 13 d. buto apžiūros aktas ir prie jo pridedamos foto nuotraukos nepatvirtina to, kad vamzdynas, per kurį tekėjo į apatines patalpas vanduo, buvo pažeistas pragręžiant jį iš apatinių patalpų. Įvykio aplinkybėms nustatyti nebuvo atlikta ekspertizė, neginčitinai patvirtinanti, jog vamzdis buvo pragręžtas iš klinikos patalpų – nenustatyta, ar apskritai patalpas jungianti konstrukcija/perdanga (pagal storį, tankį ir pan.) techniškai galėjo būti pragręžta iš apatinių patalpų, kokio pločio yra nuotraukoje matoma skylė ir ar ši skylė galėjo būti padaryta su tokio diametro grąžtu, kuris pragręžtų konstrukciją/perdangą, skiriančią patalpas ir butą;

2) buto apžiūra, numontavus atsakovo bute vonios baldus ir vonią, išdaužius plyteles grindyse bei sienoje, siekiant prieiti prie vamzdynų patalpų užliejimo priežasčiai nustatyti, atlikta paviršutiniškai, net nevertinant, ar yra namo konstrukcijose žymė, patvirtinanti iš apačioje esančių patalpų skylės pragręžimą ir pan. Klinikos teigimu, norint nustatyti tikrąją įvykio priežastį, būtina buvo kvalifikuotai įvertinti, kaip minėta, patalpas ir neva pragręžtų konstrukcijų storį, tankį, skylės plotį ir grąžto diametrą, patvirtinančius, jog su tokio diametro grąžtu techniškai buvo įmanoma pragręžti konstrukciją ir padaryti vamzdyje (nuotekų vamzdžio movoje) esamo dydžio skylę;

3) jog draudiminio įvykio metu nebuvo atliekami jokie statybos ar remonto darbai, tame tarpe ir darbai, susiję su neva lubose gręžiamomis skylėmis (Klinikos įrengimo darbus yra baigusi iki 2017 m.);

4) savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado. Į civilinę bylą teikiamas elektroninis susirašinėjimas galimai parodo atsakovo priešingus rūpestingumui veiksmus, įskaitant ir savalaikiai priemonių nesiėmimą, siekiant išvengti didesnės, negu kilo, vilkinant remonto darbus, žalos).

2.6. Atsakovas papildomai DOK-38060 paaiškino, kad:

1)  iš pateikiamos projektinės dokumentacijos matyti, kad perdangos storis („gylis“) sudaro 220 mm. Tad akivaizdu, jog tokia perdanga gali būti lengvai pragręžta ir su ne profesionalaus meistro („buitinio vartotojo“) naudojamomis priemonėmis – grąžtais, kuriuos galima įsigyti buities (remonto) prekių parduotuvių tinkluose, kaip kad Kesko Senukai, Ermitažas, DEPO ir pan.;

2) apžiūros protokolas yra dokumentas, skirtas aprašyti: 1) visus apžiūros metu atliktus veiksmus; 2) apžiūros metu gautus rezultatus – prieitas išvadas ir (ar) priimtus sprendimus. Tad apžiūros protokolo – akto pasirašymas (kaip ir bet kokio kito dokumento, pavyzdžiui, sutarties, eismo įvykio deklaracijos ar pan.) reiškia ne tik savo dalyvavimo patvirtinimą, tačiau ir sutikimą su visomis dokumente nurodomomis aplinkybėmis. Jeigu yra kokių nors nesutikimų ar pastabų, šalys visuomet yra laisvos atlikti „korekcijas“ ir (ar) įrašyti atskiras pastabas. Būtent UAB (duomenys neskelbtini) veiksmai lėmė žalos atsiradimą, todėl civilinė atsakomybė atsakovui negali būti taikoma, o ieškinys šioje byloje turi būti atmestas, kaip nepagrįstas; 

2.7. Ieškovas papildomai DOK-49024 pateikė draudimo taisykles ir papildomai pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023 išaiškino, kad aplinkybė, ar įvykis yra draudžiamasis, yra reikšminga tik kai sprendžiamas draudėjo ir draudiko ginčas. Teismas, spręsdamas dėl draudiko subrogacijos pagrindu perimto reikalavimo, neturėjo pagrindo vertinti, ar byloje įvykęs įvykis pagal draudiko ir draudėjo sudarytas draudimo sutarties sąlygas (draudimo taisykles) gali būti pripažįstamas draudžiamuoju (nedraudžiamuoju).

2.8. Atsakovas papildomai DOK-50225 pažymėjo, kad nėra atlikęs buto santechninės dalies vamzdžių pakeitimų.

2.9. Trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) papildomai DOK-71668 paaiškino, kad remonto darbus jos patalpose vykdė UAB „Imstada“ 2017-2018 m., tačiau nurodytu laikotarpiu jokių darbų defektų nepastebėta. D. B. teikė UAB (duomenys neskelbtini) konsultavimo paslaugas, tačiau jam nebuvo suteikti jokie įgaliojimai atstovauti UAB (duomenys neskelbtini), dėl patirtų UAB (duomenys neskelbtini) patalpų apgadinimų buvo atliekamas UAB (duomenys neskelbtini) patalpų remontas, kurį atliko UAB „Erastata“, tačiau buvo palikta prieiga prie lubų konstrukcijų. 

2.10. Atsakovas papildomai DOK-88412 paaiškino, kad:  

1) atlikus pakartotinę UAB (duomenys neskelbtini) patalpų apžiūrą prieita išvados, kad pragręžimas galėjo būti atliktas tik iš apačios, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) patalpų ribų, kadangi atsakovo butas iš apačios ribojasi tik su UAB (duomenys neskelbtini) (o ne kokiomis nors kitomis, kitam subjektui priklausančiomis) patalpomis. Nors apžiūros metu buvo siekiama nustatyti konkretų pradinį gręžimo „tašką“ apačioje esančiose UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, jokių gręžimo požymių, deja, bet nepavyko užfiksuoti. Apžiūra buvo atliekama „pasiekiant“ UAB (duomenys neskelbtini) patalpų lubų konstrukcijas per lubose įrengtą revizinį liuką. Nustatyta, jog lubos - sienos tinkuotos, tarpai tarp lubų ir šachtos sienų, vėlgi, užtepti tinku, vietomis užpurkšta montavimo putomis, dėl ko nebuvo jokios realios galimybės aptikti pradinę gręžimo vietą. Skylė vamzdyne neabejotinai atsirado nešančiosios sienos UAB (duomenys neskelbtini) patalpose griovimo darbų atlikimo metu. Atlikus patalpų išmatavimus, nustatyta ir tai, jog UAB (duomenys neskelbtini), įsirenginėdama patalpas, išgriovė 240 mm dalį nešančiosios sienos, ties kuria eina vamzdynas. Kaip matyti iš pridedamo brėžinio sprendinių, nešančiosios sienos išmatavimai turėtų būti 1030 mm (510 mm + 140 mm + 380 mm). Išmatavus šią sieną „gyvai“, jos ilgis sudaro tik 790 mm. Šios aplinkybės patvirtina, jog ties vamzdynu – nešančiąja siena buvo atlikinėjami statybos darbai, kurių metu, tikėtina, ir buvo pragręžtas ginčo vamzdis;  

2) atsakovas neturi jokių objektyvių galimybių neginčijamai įrodyti aukščiau nurodytų aplinkybių – jis nedalyvavo UAB (duomenys neskelbtini) atliekant rangos – patalpų įrengimo darbus (prieš daugiau nei 6 metus), jo galimybės įrodinėti šias aplinkybes yra iš esmės suvaržytos, kadangi, kaip minėta, tiksli žalos atsiradimo vieta yra užtinkuota ir „paslėpta“ po statybinėmis medžiagomis. Vis tik, dėl aplinkybės, kad pragręžimas buvo ir jis atsirado ne dėl atsakovo veiksmų / neveikimo, o dėl trečiojo asmens veiksmų, pragręžiant skylę vamzdyne, nėra jokių abejonių – tą liudija byloje esantys ir papildomai pridedami rašytiniai įrodymai. Žalos atsiradimo „šaltinis“ yra apačioje esančios patalpos ir jose atlikti gręžimo veiksmai;

3) taikytinas principas ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė nekyla) – žalą draudėjui patyrus dėl savo (savo samdytų rangovų) neteisėtų veiksmų, teisė draudikui reikalauti atlyginti patirtą žalą iš kito asmens CK 6.266 straipsnio pagrindu negali kilti.

2.11. Trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) papildomai DOK-92511 informavo, kad atsakovui atliekant papildomą apžiūrą dalyvavo teismo ekspertas E. L., kuris pateikė Ekspertinio tyrimo aktą Nr. 2024/06/12. Minėtame akte prieita išvados, kad įvertinus pateiktą informaciją ir apžiūros metu buvusią informaciją galima konstatuoti, kad jokių išorinių požymių, kurie galėtų būti vamzdyno pragręžimo priežastis, nebuvo užfiksuota. 

3. Teismo posėdžio metu:

3.1. Ieškovo atstovė iš esmės palaikė ieškinį ir procesiniuose dokumentuose pažymėtas aplinkybes. Pažymėjo, kad atlygino žalą UAB (duomenys neskelbtini), todėl subrogacijos instituto pagrindu kreipiasi dėl žalos atlyginimo ir atsakovas turi pareigą ją atlyginti. Remiasi griežtąja statinių savininko atsakomybe, kai nereikia įrodinėti atsakovo kaltės. Atsakovas neįrodė, kad dėl žalos kalta UAB (duomenys neskelbtini). Svarbu, kad vamzdyno trūkumas yra atsakovui priklausančiame vamzdyne. Taikant aptartąją statinio savininko atsakomybę ieškovas neturėjo pareigos išsamiai aiškintis ieškovo vamzdyno trūkumo priežasčių. Nusidėvėjimo remonto išlaidoms neskaičiavo, nes UAB (duomenys neskelbtini) patalpų būklė nebuvo realiai nusidėvėjusi.  

3.2. Atsakovas paaiškinimų metu palaikė visuose procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus, pažymėjo, kad 2023 m. kovo 29 d. iš UAB (duomenys neskelbtini) vadovės sužinojo, kad UAB (duomenys neskelbtini) patalpose šlampa siena. Buvo padaryti zondavimai, atliktas jo vamzdynų atidengimas ir nustatyta, kad jam priklausančiame nuotekų vamzdyne yra skylė. Atidengus paaiškėjo, kad jam priklausančiame nuotekų vamzdyne skylė atsirado dėl gręžimo darbų iš apačios. UAB (duomenys neskelbtini) yra nugriovusi dalį sienos, galėjo minėtos sienos griovimo metu pragręžti. Savo butą pirko 2016 m. ir jį įrengė 2017 m. 

Atsakovo atstovai palaikė visuose procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus, pažymėjo, kad ieškovas elgiasi neteisingai, nes nenustatė įvykio kaltininko, neatliko žalos vertinimo. Bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovui priklausančiame nuotekų vamzdyne skylė atsirado dėl gręžimo darbų iš apačios, t. y. iš UAB (duomenys neskelbtini) patalpų, todėl dėl žalos atsakinga UAB (duomenys neskelbtini), o ne atsakovas. 

3.3. Trečiojo asmens „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvoje veikiančio per „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą atstovas pažymėjo, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovo nuotekų vamzdynas neturėjo trūkumų, o buvo sugadintas trečiųjų asmenų, todėl taikyti CK 6.266 straipsnio nuostatas nėra pagrindo. Konkrečiu atveju atsakovo nuotekų vamzdynas buvo pragręžtas iš UAB (duomenys neskelbtini) patalpų. Pragręžti nebuvo sudėtinga, kad nuotekų vamzdis yra perdangoje, kuri yra 22 mm., o dėl įbetonuoto vamzdžio perdanga dar suplonėjo iki 12/10 cm. Nustatant žalą neįvertintas nusidėvėjimas, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) patalpos įrengtos 2018 m., todėl turėjo būti taikomas 17,5 procento (5*3,5) nusidėvėjimas. 

3.4. Trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovė palaikė atsiliepimą, pažymėjo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovo nuotekų vamzdynas buvo sugadintas dėl UAB (duomenys neskelbtini) veiksmų. Trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) direktorė pažymėjo, kad ji pasirašė apžiūros aktą, tačiau jos parašas nereikė, kad ji sutinka su tuo, kad atsakovo nuotekų vamzdį pragręžė UAB (duomenys neskelbtini) ar jos samdyti asmenys, o tik tai, kad sutiko dėl gręžimo krypties, ne dėl gręžimo priežasties. Visi remonto darbai UAB (duomenys neskelbtini) patalpose buvo baigti 2018 m.   

3.5. Liudytoju apklaustas R. V. paaiškino, kad yra UAB „Erastata“ direktorius ir atliko atsakovo bute esančio nuotekų vamzdyno atidengimo ir vėliau remonto darbus. Atidengus atsakovo bute esantį nuotekų vamzdyną buvo matoma, kad jis pragręžtas iš apačios, tačiau apžiūrint apačioje esančias UAB (duomenys neskelbtini) patalpas, jų lubose ties ta viena nesimatė jokių gręžimo skylių. Pateikė nuomonę, kad galėjo būti pragręžta statybų metu, vėliau skyles užklijuojant, todėl tik po kurio laiko pradėjo bėgti. Apžiūros akte pasirašė visi, kad apžiūrėjo atidengtą nuotekų vamzdyną. Prie atidengto nuotekų vamzdyno buvo dvi gręžtinės skylės, tačiau netikrino ar jos idealiai sutampa, ir kur jos pasibaigia.  

3.6. Liudytoju apklaustas V. K. paaiškino, kad jis vykdo žalų apžiūras „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvoje veikiančiam per „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą. Dalyvavo atidengiant atsakovo nuotekų vamzdyną, atidengus visi sutiko, kad nuotekų vamzdis buvo pažeistas. Jis surašė apžiūros aktą ir jame pasirašė, akte buvo nustatyta, kad atsakovo nuotekų vamzdis pragręžtas iš apačios. Kas padarė minėtas skyles niekas nenustatinėjo, nes tikslas buvo nustatyti iš kur atsirado žala UAB (duomenys neskelbtini) patalpoms. Negalėjo pasakyti kuri UAB (duomenys neskelbtini) patalpų lubų vieta sutampa su atsakovo patalpų grindų vieta, kurioje buvo sugadintas nuotekų vamzdis.  

3.7. Baigiamųjų kalbų metu:

1) ieškovo atstovė palaikė ieškinį, pažymėjo, kad turi teisę subrogacijos būdu gauti patirtų nuostolių atlyginimą iš atsakovo, nes jis yra statinio dėl kurio trūkumų kilo žala savininku. Taikytina griežtoji atsakomybė. Šiuo atveju atsakovo nuotekų vamzdynas buvo su trūkumais, todėl jam kilo pareiga atlyginti ieškovo nuostolius. Byloje nėra įrodyta, kad dėl atsakovo nuotekų vamzdyno trūkumų atsakinga UAB (duomenys neskelbtini). Atsakovas nenuginčijo ir žalos dydžio, o nusidėvėjimo nebuvo pagrindo taikyti (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-418-936/2022), nes nebuvo duomenų, kad patalpos buvo nusidėvėję. Byloje nenustatyta kada ir dėl kieno veiksmų atsirado atsakovo nuotekų vamzdyno trūkumai, todėl jis atsakingas už dėl minėtų trūkumų atsiradusią žalą. Be to atsakovas neįrodė ir laiko, kada jo nuotekų vamzdynas buvo pragręžtas, todėl nėra ir galimybės spręsti, kas kitas, jei ne atsakovas yra atsakingas. 

2) atsakovas ir atsakovo atstovai ieškinį prašė atmesti, priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, pažymėjo, kad atsakovas nėra atsakingas už nuotekų vamzdyno sugadinimą, už jo sugadinimą atsakinga UAB (duomenys neskelbtini) ir tą minėtas asmuo patvirtino pasirašydamas apžiūros akte. Parašas apžiūros akte reiškia, kad UAB (duomenys neskelbtini) sutiko, kad dėl atsakovo nuotekų vamzdyno apgadinimo atsakinga ji, todėl atsakovas nerinko daugiau jokių įrodymų. Dabar neturi galimybės surinkti daugiau įrodymų. UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė atsakovo nuotekų vamzdį, kai atliko savo pagrindinės sienos griovimo darbus; 

3) trečiojo asmens „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvoje veikiančio per „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą atstovas nesitiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, pažymėjo, kad tikrai pragręžta iš apačios. Nėra pagrindo taikyti griežtąją atsakomybę atsakovui, nes jo turtas neturėjo jokių trūkumų, o buvo apgadintas trečiųjų asmenų. Iš atsakovo pusės nebuvo netinkamo rūpinimosi savo turtu. Atsakovas neturėjo jokių galimybių nustatyti nuotekų vamzdžio apgadinimo. 

4) trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovas prašė ieškinį atmesti, atlyginti jos patirtas išlaidas, pažymėjo, kad negali būti šiuo atveju pagal analogiją taikoma teismų praktika kalbanti apie dėl gaisro padarytą žalą, kai gaisras kylą ne dėl pastato savininko, o dėl trečiųjų asmenų veiksmų. Šiuo atveju taikytina griežtoji atsakomybė atsakovo atžvilgiu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016), t. y. dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Šiuo atveju atsakovo nuotekų vamzdynas turėjo trūkumą, vadinasi atsakingas už žalą yra atsakovas, o pašalinus minėtą trūkumą, UAB (duomenys neskelbtini) patalpų užliejimas baigėsi. Atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir nuotekų vamzdžio atidengimo metu, nes tuo metu galėjo nustatyti iš kur tiksliai pragręžtas jo nuotekų vamzdis, tačiau to nesiaiškino. UAB (duomenys neskelbtini) vadovės parašas apžiūros akte negali reikšti, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovė pripažino, kad UAB (duomenys neskelbtini) apgadino atsakovo nuotekų vamzdį. UAB (duomenys neskelbtini) pakviestas teismo ekspertas patvirto, kad nėra jokių išorinių žymių, kad būtų buvę pragręžta iš UAB (duomenys neskelbtini) patalpų. Todėl atsakovo teiginiai, kad už jo vamzdyno sugadinimą atsakinga UAB (duomenys neskelbtini) yra tik prielaidos. 

 

II. Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

4. Teismas iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatė, kad:

4.1. Ieškovas 2022 m. turto draudimu apdraudė UAB (duomenys neskelbtini) patalpas esančias (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 27-30) (toliau UAB (duomenys neskelbtini) patalpos), draudimo vertė – nauja atkuriamoji vertė, draudimas galiojo nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. iki 2023 m. rugpjūčio 29 d.     

4.1. Ieškovas 2023 m. balandžio 18 d. atliko UAB (duomenys neskelbtini) patalpų (e. t. 1, b. l. 120-121) apžiūrą ir nustatė, kad minėtos patalpos 2023 m. balandžio 15 d. užlietos iš atsakovui priklausančio buto esančio (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 31-54) (toliau – atsakovo butas). Ieškovas nustatytos žalos pagrindu 2023 m. birželio 16 d. sudarė lokalinę sąmatą (e. t. 1, b. l. 55) ir apskaičiavo, kad žalos dydis UAB (duomenys neskelbtini) patalpoms yra 1248,82 Eur be PVM. Atitinkamai 2023 m. birželio 20 d. pervedė UAB (duomenys neskelbtini) 1248,82 Eur (e. t. 1, b. l. 61).   

 4.2. 2023 m. birželio 23 d. nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) patalpų apliejimo priežastis – apgadintas nuotekų vamzdis bute, (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 90-108).  

 

5. Teismas byloje kilusį ginčą nagrinėja iš esmės ir atsakydamas į šiuos tarp šalių kilusius ginčo esminius klausimus: ar taikytinos CK 6.266 straipsnio nuostatos ir ar laikytina, kad atsakovo butas buvo su trūkumais, jei taip, ar už žalą atsakingas atsakovas ar UAB (duomenys neskelbtini), atitinkamai teismas darydamas išvadas ir jas motyvuodamas, spręs ar ieškinys tenkintinas ar atmestinas. 

Aktualu tai, kad:

1) paprastai civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo (CPK 12 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui, kadangi teismas negali tapti vienos šalies advokatu ir rinkti jai naudingus įrodymus, nepaisydamas to, kad šalis pati tuos įrodymus gali pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis). Be to, kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012);

2) nagrinėjant civilines bylas taikomas „pagrįsto įsitikimo standartas“, o ne „didesnės tikimybės standartas“ ar „tikimybių pusiausvyros principas“, nes teismo priedermė teisingai išspręsti bylą ir nustatyti objektyvią tiesą. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Įrodinėjimo standarto samprata suponuoja tai, kad įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr. pvz. žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2010; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

Teismo išvados ir motyvai.

6. Ieškovo ieškinio pirmasis reikalavimas – priteisti iš atsakovo 1248,82 Eur žalos atlyginimą dėl išmokėtų draudimo išmokų, tenkintinas visiškai:

6.1. Taikytinos teisės normos ir aktuali teismų praktika:

1) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės;

2) CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo;

2) civilinė atsakomybė atsiranda tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties nustatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė kyla be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kalte paremtos atsakomybės išimtis – griežtoji atsakomybė, t. y. atvejai, kai atsakomybė kyla nesant žalą padariusio asmens kaltės. Griežtosios atsakomybės tikslas – užtikrinti socialinį teisingumą ir sulaikyti potencialius pažeidėjus nuo beatodairiško elgesio bei galimų nuostolių, priverčiant juos būti kur kas apdairesnius negu kalte pagrįstos atsakomybės atveju ir imtis visų įmanomų atsargumo priemonių. Dėl šios priežasties griežtajai deliktinei atsakomybei pirmenybė teikiama, kai dėl tam tikros veiklos patiriami nuostoliai negali būti pašalinti arba sumažinti laikantis reikiamo atsargumo (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2022, 21 p.);

3) vienas iš CK nustatytos griežtosios deliktinės atsakomybės atvejų – statinių savininko (valdytojo) atsakomybė. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatytini neteisėti statinio savininko (valdytojo) veiksmai ir jo kaltė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016 24 punktą);

4) sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad žala atsirado dėl statinio trūkumo. Įstatymų leidėjas nepateikia statinių trūkumų ar jų sugriuvimo sąvokų reikšmės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tokio statinio trūkumų, yra pažymėjęs, jog griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017, 35 punktas). Kasacinio teismo praktikoje statinio trūkumais pripažįstama, pavyzdžiui, netinkamos kokybės stogo danga (nesandarus stogas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015); atidengtas priešgaisrinio vandens rezervuaro šulinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2010); kt. Kai žala padaroma ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių (dėl daugiabučiame name užsikimšusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir sugadinus ten buvusį kilnojamąjį turtą), griežtoji deliktinė atsakomybės netaikoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 35–36 punktus);

5) CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Kai statinys, dėl kurio trūkumų atsirado žala, nuosavybės teise priklauso vienam savininkui, jis pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas atsako vienasmeniškai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009);

6) jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 12 p.).

6.2. Nagrinėjamu atveju:

6.2.1. Žala UAB (duomenys neskelbtini) patalpoms atsirado dėl atsakovo statinio kitokio trūkumo:  

1) kaip nustatyta šio sprendimo 4 punkte, UAB (duomenys neskelbtini) patalpoms žala atsirado dėl skylės esančios atsakovo nuotekų vamzdyje.  t. y. atsakovo statinio nuotekų vamzdyje esančios skylės. Atsakovas ir jį palaikantis trečiasis asmuo teigė, kad minėta skylė nuotekų vamzdyje nelaikytina trūkumu CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, ieškovas ir jį palaikantis trečiasis asmuo teigė, kad minėta skylė nuotekų vamzdyje laikytina trūkumu CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme. Kaip minėta, įstatymų leidėjas nepateikia statinių trūkumų ar jų sugriuvimo sąvokų reikšmės, o kasacinio teismo praktikoje statinio trūkumais pripažįstami įvairūs statinio trūkumai, tarp jų ir įvairių sistemų gedimai, kaip kad nutrūkęs vandens vamzdis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016);

2) bylos šalys skyrė daug pastangų nustatyti, kaip galėjo atsirasti skylė atsakovo nuotekų vamzdyje (DOK-88412; DOK-92511), tačiau tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens atstovams nepavyko nustatyti kaip galėjo atsirasti skylė atsakovo nuotekų vamzdyje (pvz., atsakovo pateiktame paaiškinimo (e. t. 3, b. l. 43) 5 punkte teigiama, kad „nors apžiūros metu buvo siekiama nustatyti konkretų pradinį gręžimo „tašką“ apačioje esančiose UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, jokių gręžimo požymių, deja, bet nepavyko užfiksuoti; UAB (duomenys neskelbtini) atstovo pateiktame ekspertinio tyrimo akte (e. t. 3, b. l. 68) taip pat teigiama, kad jokių išorinių požymių, kurie galėtų būti vamzdyno pragręžimo priežastis, nebuvo užfiksuota;   

3) nors atsakovas teigia, kad 2023 m. birželio 13 d. atidengus atsakovo nuotekų vamzdį ir surašius turto apžiūros aktą (e. t. 1, b. l. 16) buvo sutarta, jog dėl atsakovo nuotekų vamzdyje esančios skylės yra atsakinga UAB (duomenys neskelbtini), tačiau šios aplinkybės nepatvirtino, nei UAB (duomenys neskelbtini) vadovė, nei liudytoju apklaustas V. K., kuris ir surašė minėtą aktą. Taip pat liudytojai V. K. ir R. V. patvirtino, kad nors buvo padarytos atsakovo nuotekų vamzdžio ir šalia esačių gręžimo skylių fotonuotraukos, tačiau nebuvo vertinama iš kur ateina gręžimo skylės, kada jos buvo padarytos, ar gręžimo skylių padarymo metu buvo padaryta skylė atsakovo nuotekų vamzdyje, taip pat nėra galimybės visiškai įsitikinti tuo, kas ir kada sumontavo pažeistą atsakovo nuotekų vamzdį, t. y. ar jis pats (jo rangovai) ar namo statytojas; 

4) atsakovas teigia, kad skylę atsakovo nuotekų vamzdyje padarė UAB (duomenys neskelbtini) 2017-2018 m. atlikdama remontą ir nuardydama dalį savo sienos (e. t. 3, b. l. 55, 56), tačiau ir byloje pateiktų įrodymų (e. t. 1, b. l. 100-108; e. t. 3, 55,56; 66, 67) pagrįstu įsitikinimu paremtos teismo išvados daryti nėra jokio pagrindo. Nors byloje ir nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 25 cm sumažino savo sieną ir taip padidino praėjimo angą (e. t. 1, b. l. 33, 40), kuri yra uždaroma stiklinėmis durimis, tačiau iš aptartų įrodymų akivaizdu, kad minėta siena nebuvo griaunama iki lubų, be to nugriautos sienos dalis yra priešingoje pusėje nei buvo rasta skylė atsakovo nuotekų vamzdyje, todėl jeigu būtų buvę gręžiama į lubas toje vietoje, kur buvo griaunama siena, tai atsakovo nuotekų vamzdis (naudojant labai ilgą grąžtą) galėjo būti pažeistas tik vamzdžio dalyje ties 35-40 minutėmis, o ne ties 20-25 minutėmis. 

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, vertinant tai, kad byloje nenustatyta atsakovo nuotekų vamzdžio pažeidimo priežastis, nėra pagrindo jokiai kitai išvadai, o tik išvadai, kad skylė atsakovo nuotekų vamzdyje laikytina kitu trūkumu CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, suteikiančiu pagrindą taikyti CK 6.266 straipsnio 1 dalyje aptartą giežtąją atsakomybę atsakovui ir konstatuoti, kad atsakovas neįrodė, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis).

6.2.2. Ieškovas įrodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) patalpų užpylimo židinys buvo viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai, žalą darantis vanduo ištekėjo iš atsakovo patalpų nuotekų vamzdžio (e. t. 1, b. l. 16).  

6.2.3. Žala UAB (duomenys neskelbtini) padaryta ir jos priežastis atsakovo buto trūkumas, tačiau kaip minėta, nereikia nustatyti neteisėtų atsakovo (valdytojo) veiksmų ir jo kaltės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016 24 punktą). Kaip nustatyta šio sprendimo 4 punkte, ieškovas nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) patirti nuostoliai yra 1248,82 Eur, kad minėtą sumą ieškovas pervedė UAB (duomenys neskelbtini), byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) patirtus apgadinimus (e. t. 1, b. l. 33-44) suremontavo (e. t. 56, 57, 66, UAB (duomenys neskelbtini)vadovės paaiškinimai);    

6.2.4. Apskaičiuojant UAB (duomenys neskelbtini) patirtus nuostolius nebuvo privaloma taikyti nusidėvėjimą. Atsakovas ir jį palaikantis trečiasis asmuo teigė, kad ieškovas nepagrįstai neskaičiavo 17,5 procento nusidėvėjimo, ieškovas paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) realiai nebuvo nusidėvėję, todėl ir netaikė nusidėvėjimo, sutikti su atsakovo pozicija nėra pagrindo, nes: 

1) CK 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018; 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-1075/2019 ir kt.). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Ieškovas būtent ir pareiškė ieškinį atsakovui dėl civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.266 straipsnio 1 dalis);

2) žala (nuostoliai), kaip civilinės atsakomybės sąlyga, asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi būti įvertinama, išreiškiama pinigais (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019);

3) žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum principo (CK 6.251 straipsnis). Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018). Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis);

4) žalos dydis gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009);

5) civilinėse bylose turtinės žalos dydis paprastai įrodinėjamas žalai likviduoti reikalingų remonto darbų apskaičiavimu – sąmata (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-418-936/2022, 31 p.).

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas, grįsdamas prašomos priteisti žalos dydį, rėmėsi turto apžiūros aktu, lokaline sąmata, ginčo patalpų sugadinimų nuotraukomis, mokėjimo pavedimu. Tuo tarpu atsakovas ir jį palaikantis trečiasis asmuo, nesutikdami su prašomu priteisti žalos dydžiu, jokių įrodymų tam paneigti neteikė. Kaip nustatyta iš draudimo liudijimo (e. t. 1, b. l. 27), apgadintos ginčo patalpos buvo apdraustos nauja atkuriamąja verte, ieškovas, išmokėdamas draudimo išmoką, nusidėvėjimo neskaičiavo. Byloje nepateikta duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog patalpos iki ginčo įvykio buvo paveiktos vandens, nusidėvėjusios ar prastos būklės, todėl nesant įrodymų, kad UAB (duomenys neskelbtini) patalpos buvo nusidėvėjusios, nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas privalėjo taikyti nusidėvėjimą. Remonto darbų sąmatoje nurodytas reikalingų atlikti darbų kiekis, apimtis nėra nuginčyti, kitų įrodymų, kurie paneigtų ieškovo pateiktus žalos dydį patvirtinančius įrodymus, ar kitokio žalos dydžio skaičiavimo atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, kad UAB (duomenys neskelbtini) patalpos 2022 m. rugpjūčio 4 d. buvo apdraustos nauja atkuriamąja verte, taip pat patalpose vykdomos veiklos pobūdis suponuoja gerą patalpų būklę ir žalos dieną (2023 m. balandžio 15-18 d.). Taigi žalos dydis laikytinas įrodytu ir tinkamai apskaičiuotu.

7. Antrasis ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo tenkintinas, nes patenkintas pagrindinis ieškovo reikalavimas, t. y. yra teisinis ir faktinis pagrindas ieškovo naudai taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnių nuostatas:

7.1. Ši civilinė byla iškelta 2023 m. rugsėjo 4 d. priėmus teismo įsakymą atsakovo atžvilgiu (CPK 431 straipsnis), atitinkamai ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos 1248,82 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-313/2021):

8.1. Ieškovas prašė priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas: 39 Eur žyminio mokesčio (ZM20231, ZM34432). Prašymas tenkintinas, nes patenkinti pagrindiniai ieškinio reikalavimai (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

8.2. Atsakovas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (DOK-73028, DOK-45026), tačiau patenkinus visiškai ieškovo reikalavimus, atsakovo prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atmestini. 

8.3. Trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) prašė DOK-95702 jo naudai iš atsakovo priteisti 1331 Eur atstovavimo išlaidoms. Prašymas tenkintinas, nes UAB (duomenys neskelbtini) buvo ieškovo pusėje, ieškovui laimėjus bylą, trečiasis asmuo buvęs ieškovo pusėje turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

9. Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šioje byloje teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 6,64 Eur (teismo 2024 m. liepos 19 d. pažyma), kadangi šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-386/1K-411 redakcija) nustatytos minimalios (8 Eur) Lietuvos valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis), tai jos iš atsakovo nepriteistinos.

III. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259–260 straipsniais, 265–267 straipsniais, 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

 

Ieškinį tenkinti visiškai ir ieškovui ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (j. a. k. 304080146) iš atsakovo M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti:

 1) 1248,82 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 82 centus) žalos atlyginimo dėl išmokėtų draudimo išmokų;

2) 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 1248,82 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

3) 39 Eur (trisdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1331 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėjas                                                Romualdas Gylys