Civilinė byla Nr. e2A-1556-253/2016

              Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02088-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.26; 2.5.10.2.3; 2.5.10.2.4.1; 3.2.6.1; 3.1.7.5; 3.3.1.21

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 16 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „TNT“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-06-27 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Gargždų geležinkelis“ ieškinį atsakovei UAB „TNT“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Lietuvos draudimas“.

              Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė :

1. Ieškovė UAB „Gargždų geležinkelis“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „TNT“ 9 508,16 Eur žalos atlyginimą ir visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad šalys 2014-08-12 susitarė dėl krovinio (atsarginės šilumvežio detalės), kuris svėrė 156,5 kg bei buvo 9 508,16 Eur vertės, pargabenimo iš Rusijos. 2014-09-26 ieškovė buvo informuota, jog krovinys prarastas. Ieškovei pareiškus pretenzijas atsakovė sutiko iš dalies kompensuoti prarastą krovinį, tai yra sumokėti 1 577,81 Eur. Ieškovė teigia, jog atsakovė negali vadovautis Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau – CMR konvencija) nuostatomis, kurios ją, kaip vežėją, atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, nes krovinys buvo prarastas dėl vežėjos didelio neatsargumo, o tai prilyginama tyčiniams veiksmams, todėl atsakovė privalo atlyginti visą krovinio vertės žalą.
2. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-06-27 sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei UAB „Gargždų geležinkelis“ iš atsakovės UAB „TNT“ 9 508,16 Eur nuostolių atlyginimo bei 514 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ginčo šalių santykius reglamentuoja CMR konvencija. Ieškovės krovinys turėjo būti pristatytas į Lietuvą, tačiau 2014‑09-10 krovinys nuskenuotas Maskvoje, o 2014-09-26 Vilniuje krovinys negautas. Nors liudytojas nurodė, kad transporto priemonei atvykus į Turku (Suomija), ieškovės krovinys nebuvo iškrautas, tačiau duomenų apie tai, jog būtų surašytas krovinio neatitikimo aktas, kuriame būtų nurodyta, kad atvykusioje transporto priemonėje būtų pastebėtas krovinio trūkumas, nėra, todėl galima prielaida, kad ieškovės krovinys net nebuvo pakrautas į transporto priemonę Rusijoje arba atgabentas į Suomiją terminale buvo prarastas dėl atsakovės darbuotojų neatsakingų veiksmų. Vertindamas, kad krovinių terminale didesnis krovinio saugumas preziumuojamas, krovinio praradimą specialios paskirties objekte – terminale teismas vertino kaip visišką atidumo ir rūpestingumo reikalavimų nepaisymą. Teismo vertinimu, vežėja (atsakovė), parinkusi krovinio gabenimo maršrutą, būdama atidi ir rūpestinga, galėjo ir turėjo panaudoti visus elementarius krovinio ir dokumentų sutikrinimo veiksmus ar kitas kontrolės priemones, tačiau akivaizdu, jog tokių priemonių nebuvo imtasi. Byloje nenustatyta ir ypatingų krovinio neteisėto užvaldymo aplinkybių, kai vežėjos priimtos priemonės kroviniui išsaugoti būtų neveiksmingos ir negalėtų užkirsti kelio krovinio praradimui. Atsakovė nesugebėjo paaiškinti krovinio dingimo aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad dėl šių aplinkybių nustatymo ji būtų kreipusis į kompetentingas institucijas. Teismas akcentavo, kad atsakovės pateiktoje TNT express gabenimo sąlygų trumpojoje versijoje nenumatyta pareiga užsakovui privalomai drausti krovinį. Teismas darė išvadą, kad vežėjai transportuojant ginčo krovinį, nebuvo kontroliuojama, ar krovinys pasieks tikslą, tai galima traktuoti visišku atidumo ir rūpestingumo reikalavimų nepaisymu. Teismas konstatavo, kad vežėja nesilaikė elementarių atidaus, protingo ir pareigingo veikimo reikalavimų, nedėjo reikiamų pastangų, nesiėmė reikiamų priemonių tam, kad išsaugotų krovinį, nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, atsižvelgiant į jos kaip vežėjos (atsakingos už krovinio išsaugojimą) prievoles, taigi yra kalta dėl krovinio praradimo ir jos kaltė dėl krovinio, buvusio jos žinioje, dingimo pasireiškė būtent dideliu neatsargumu (visiško atidumo ir rūpestingumo reikalavimų nepaisymu), kuris tarptautinėje teismų praktikoje prilyginamas tyčiai, todėl atsakovės atsakomybė už krovinio praradimą šiuo atveju negali būti ribojama CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkte nustatytu maksimaliu dydžiu. Konstatuota, kad atsakovė privalo atlyginti ieškovei visus dėl krovinio praradimo patirtus nuostolius – 9 508,16 Eur, kurių dydžio bylos šalys neginčijo.
3. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „TNT“ prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016‑06-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliantės nuomone, pirmos instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CMR konvencijos nuostatas, kurios numato ribotą vežėjo atsakomybę už krovinio praradimą ir sugadinimą, nukrypo nuo teismų praktikos ir padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovės atsakomybė už krovinio praradimą šiuo atveju negali būti ribojama CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkte nustatytu maksimaliu dydžiu. Pažymi, kad ieškovė, žinodama CMR konvencijoje įtvirtintą ribotą vežėjo atsakomybę, nusprendė krovinio nedrausti, todėl prisiėmė riziką, kad krovinio praradimo ar sugadinimo atveju bus atlyginti nuostoliai neviršijant CMR konvencijoje įtvirtinto vežėjo atsakomybės ribojimo. Užsakyme ieškovė ir atsakovė aiškiai susitarė, kad krovinio vežimo sutarčiai yra taikoma CMR konvencija, kuri nustato ribotą vežėjo atsakomybę. Remdamasi CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalimi, nurodo, kad vežėjo atsakomybė už 156,50 kg krovinio ribojama 1 493,01 Eur suma ir ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės atlyginti nuostolius, kurie viršija nurodytas vežėjos atsakomybės ribas. Pažymi, kad krovinys buvo gabenamas sudėtingu maršrutu, buvo gabenamas nedidelis krovinio kiekis. Vežėja neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip tyčia ar didelis neatsargumas. Atsakovės įsitikinimu, vien ta aplinkybė, kad atsakovė negali nustatyti krovinio dingimo priežasties, negali būti laikoma atsakovės tyčia ar dideliu neatsargumu. Ieškovės krovinys buvo vežamas bei perkraunamas kartu su kitomis siuntomis pagal „TNT“ taikomus reikalavimus ir šios siuntos pasimetimas nesietinas su jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios patvirtintų vežėjos kaltę, numatytą pagal CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį. Nenustačius vežėjos kaltės, atitinkančios CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies sąlygas, vežėjai taikytinos šios konvencijos nuostatos, ribojančios vežėjos civilinę atsakomybę. Teismas sąmoningą netinkamą atsakovės elgesį siejo su papildomais veiksmais ar neveikimu siekiant nustatyti krovinio buvimo vietą, o ne su vežėjos atsakomybe pagal CMR konvencijos nuostatas.
4. Atsiliepimu ieškovė su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Pažymėdama atsakovės turimą veiklos patirtį, ieškovė nesutinka su teiginiais, jog krovinys buvo pasirinktas vežti sudėtingu maršrutu. Krovinio pervežimo sutartyje nenurodyta duomenų apie krovinio gabenimo maršruto sudėtingumą. Krovinio gabenimo maršrutą ir būdą pasirinko pati atsakovė ir, būdama atidi bei rūpestinga, galėjo ir turėjo panaudoti visus elementarius krovinio ir dokumentų sutikrinimo veiksmus ar kitas kontrolės priemones, tačiau tokių priemonių nebuvo imtasi. Atsakovė į teisėsaugos institucijas nesikreipė. Ieškovė iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir mano, kad teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas bei teismų praktiką.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
6. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
7. Bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovė UAB „Gargždų geležinkelis“ pateikė atsakovei UAB „TNT“ užsakymą pervežti krovinį – variklių detales (7 vnt., iš viso 156,5 kg svorio), iš Iževsko (Rusija) į Gargždus (Lietuva). Atsakovė UAB „TNT“ įsipareigojo užsakyme nurodytą ieškovės krovinį pervežti. Taigi tarp šalių sudaryta krovinio vežimo sutartis. Nustatyta, kad 2014-08-21 oro transporto važtaraštyje Nr. 8456-3452 pateikti duomenys, jog krovinys – 8 vnt., 160 kg, gabentas iš Iževsko į Maskvą. Atsakovė nurodė, jog toliau krovinys buvo gabenamas iš Maskvos (Rusija) į Turku (Suomija) ir tai grindė 2014-09-10 tarptautiniu transporto važtaraščiu CMR. Šiame dokumente nurodyta, jog pagal krovinio deklaraciją (manifestą) Nr. 27955 krovinį sudaro 100 vnt., bendras svoris – 3 829,18 kg, krovinys pakrautas Maskvoje gabenti į Turku (Suomiją), jame yra ir 2014-09-10 muitinės spaudas – išvežti leidžiama. Ieškovei buvo nurodytas jos siuntos numeris – 313779896. 2014-09-26 ieškovė informuota, kad jos siunta pamesta. Iš byloje esančios siuntos paieškos informacijos nustatyta, kad paskutinį kartą krovinys nuskenuotas Maskvoje – 2014-09-10, o vėliau nebuvo nuskenuotas. AB „Lietuvos draudimas“ 2015-01-21 pranešime ieškovei nurodė, kad draudimo išmoka dėl krovinio praradimo pagal draudiko su UAB „Gargždų geležinkelis“ sudarytą krovinių draudimo sutartį negali būti mokama, kadangi pagal draudimo sutartį draudimo laikotarpis buvo nuo 2014-08-21 iki 2014-09-20, o krovinį vežėja pradėjo gabenti 2014-08-20.
8. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nekilo ginčo, kad susiklosčiusiems šalių santykiams taikytinos CMR konvencijos nuostatos. Taip pat nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad atsakovei gabenant ieškovės krovinį jis buvo prarastas, atsakovė negalėjo nustatyti krovinio buvimo vietos. Šią aplinkybę dėl atsakovei, kaip vežėjai, kilusios atsakomybės fakto patvirtino ir atsakovė, tačiau laikėsi pozicijos, kad jos atsakomybė, vadovaujantis CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkto nuostatomis dėl kompensacijos sumos dydžio, ribojama 1 493,01 Eur suma ir ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės atlyginti nuostolius, kurie viršija vežėjos atsakomybės ribas. Ieškovė nagrinėjamoje byloje prašė taikyti CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį ir netaikyti atsakovės nurodytos nuostatos, ribojančios vežėjos atsakomybę. Skundžiamu sprendimu ieškovės UAB „Gargždų geležinkelis“ ieškinio reikalavimai tenkinti visiškai.
9. Teisėjų kolegija vertina atsakovės UAB „TNT“ apeliacinio skundo argumentus dėl ginčijamų pirmosios instancijos teismo išvadų. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl CMR konvencijos 23 bei 29 straipsnių nuostatų, reglamentuojančių vežėjo atsakomybės ribojimo už krovinio praradimą ar sugadinimą taikymo sąlygas, aiškinimo ir taikymo atsakovei reiškiamam ieškovės reikalavimui. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, remdamasis CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies nuostata, padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovės, kaip vežėjos, veiksmams negali būti taikomos atsakomybę ribojančios ar nuo jos atleidžiančios nuostatos. Atsakovės nuomone, jai galėjo būti taikoma tik ribota atsakomybė pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalį. Ištyrusi bylos medžiagą ir išanalizavusi faktines aplinkybes byloje, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada yra pagrįsta, o atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitokiam susiklosčiusios faktinės situacijos vertinimui.
10. CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kai, remiantis šios Konvencijos nuostatomis, vežėjas, praradus dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Vadovaujantis CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalimi, kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. Tačiau CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies nuostata nustato, jog vežėjas negali vadovautis šios Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams.
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, jog taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį, vežėjo didelis neatsargumas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visišką atsakomybę už krovinio praradimą. Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009). Šioje byloje aktualūs bendrųjų vežėjo pareigų kontekste kasacinio teismo praktikoje suformuoti atitikties minimaliems rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimams kriterijai. Lietuvos teisminėje praktikoje dėl minėtos nuostatos taikymo tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas, t. y. neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007; 2015-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015 ir kt.).
12. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog skundžiamame sprendime atsakovės sąmoningas netinkamas elgesys sietas ne su vežėjos atsakomybe pagal CMR konvencijos nuostatas, o su papildomais veiksmais ar neveikimu, siekiant nustatyti krovinio buvimo vietą. CRM konvencijos 17 straipsnio 1 dalis numato, jog vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąmoningo tyčinio vežėjo elgesio standartas taip pat gali būti taikomas tik atvejams, patenkantiems į CMR konvencijos reguliavimo sritį, t. y. vežėjo veiksmams ar neveikimui jau priėmus krovinį vežti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑593‑687/2015). Šiuo atveju nėra ginčo, kad krovinys buvo priimtas vežti, buvo perėjęs atsakovės, kaip vežėjos, žinion (kontrolėn) bei dingo iki perdavimo gavėjui momento.
13. Dėl apeliacinio skundo teiginių, jog krovinys buvo gabenamas sudėtingu maršrutu pastebėtina, kad pačiai atsakovei vertinant, jog jos pasirinktas nedidelio krovinio kiekio gabenimo maršrutas yra sudėtingas, tai suponuotų ir suvoktą didesnį atsakovės rūpestingumo standartą. Kita vertus, apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad ieškovės krovinys nebuvo išskirtinis nei savo apimtimi, nei verte, jį gabenant atsakovė taikė tuos pačius standartus ir rūpinosi kaip ir kitais kroviniais. Apeliantė teigia, kad krovinys buvo vežamas bei pakraunamas kartu su kitomis siuntomis pagal atsakovės taikomus reikalavimus ir šios siuntos pasimetimas nesietinas su jokiomis aplinkybėmis, kurios patvirtintų vežėjos kaltę, numatytą CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje. Tačiau atsakovės akcentuojama aplinkybė, jog kiti tuo pačiu vilkiku gabenti kroviniai buvo pristatyti gavėjams nepaneigia atsakovei, kaip vežėjai, tenkančios atsakomybės už konkretaus krovinio gabenimą ir praradimą. Įsipareigojimai gavėjui įteikti vežėjui patikėtą gabenti turtą vežėją verčia būti ypač pareigingą, t. y. labai atsargų ir atidų.
14. Iš bylos medžiagos nustatytos faktinės aplinkybės, kad krovinys buvo nugabentas į Maskvą. Paskutinį kartą krovinys nuskenuotas 2014-09-10 Maskvoje, vėliau nuskenuotas nebuvo. Liudytojas B. S. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškino, kad pagal 2014-09-10 tarptautinio transporto važtaraštį CMR vežtas krovinys buvo konsoliduotas, buvo 100 vnt. siuntų (krovinių). 2014-09-10 tarptautinio transporto važtaraštyje CMR nurodytame ir byloje esančiame 2014-09-10 krovinio manifeste Nr. 27955 pozicijoje Nr. 008 nurodytas numeris 313779896, pakuočių skaičius – 7 dėžės, 156,500 svoris, taip pat gavėjas „Gargždų geležinkelis“. Liudytojas B. S. byloje nurodė, kad ieškovės krovinys buvo pakrautas Maskvoje (Rusija), automobilis atvyko iškrauti į Turku, Suomijoje. Šio liudytojo paaiškinimais, minėtame taške (t. y. Turku, Suomijoje) iškrovimo metu krovinių neliko, darbuotojai krovinio nematė ir nebuvo skenavimo; pagrindinis informacijos šaltinis paremtas automatiniu skenavimu, yra lipdukas su kodu ir iškrovimo metu visos siuntos yra skenuojamos (2016‑04-01 teismo posėdžio garso įrašas: 48 min. 30 sek.; 55 min. 38 sek.). Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nurodo, jog vilkikas atvyko į „TNT“ terminalą Turku (Suomija) 2014‑09‑12 su nepažeistomis plombos, buvę vilkike kroviniai iškrauti, tačiau ieškovės krovinys nebuvo nuskenuotas, todėl jo tiksli vieta tapo nežinoma.
15. Šiuo atveju bylos duomenys nesudaro pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti kaip nustatytas aplinkybes dėl krovinio dingimo būdo, vietos bei laiko. Pastebėtina, kad šioje byloje nenustatyta ypatingų krovinio neteisėto užvaldymo aplinkybių. Apeliaciniame skunde atsakovė, neigdama savo, kaip vežėjos, kaltę, pažymi, jog nebuvo nustatyta ir krovinio vagystės.
16. Iš bylos duomenų matyti, kad į terminalą Turku (Suomijoje) atvykus automobiliui, į kurį Maskvoje (Rusija) galimai buvo pakrauta visa ieškovės siunta, nebuvo sudarytas patikrinimo aktas dėl ginčo krovinio neradimo. Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad terminalas yra didelis, jame daug krovinių ir kroviniai paprastai priimami juos skenuojant, sutikrinimas su važtaraščiais rankiniu būdu nėra vykdomas.
17. Byloje nėra duomenų, kad ginčo krovinys buvo nuskenuotas ir identifikuotas Turku (Suomijoje) esančiame terminale. Iš byloje esančių elektroninių laiškų duomenų apie krovinio paiešką matyti, kad nustatyti tikslių konkretaus ginčo krovinio praradimo aplinkybių atsakovei nepavyko. Apeliantė nurodo, kad tikėtina, jog perkraunant krovinį, jis galėjo būti nenuskenuotas dėl atsitiktinumo, o vėliau patekti į kitus terminalus, tačiau be tinkamo krovinio identifikavimo jo rasti atsakovės krovinių sraute iš esmės nebuvo galimybių. Viena iš atsakovės atstovo prielaidų byloje buvo, jog nuo pakuotės galėjo nukristi žymėjimo lipdukas ir krovinio galimai nebuvo galima identifikuoti. Iš atsakovės byloje nurodytų aplinkybių ir byloje esančių elektroninio susirašinėjimo dėl krovinio paieškos duomenų matyti, kad galėjo būti neužfiksuotas krovinio negavimas Turku (Suomija) terminale, krovinys galėjo būti neidentifikuotas (nenuskenuotas) ar pakrautas ne į tą transporto priemonę ir nugabentas į kitą valstybę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės keliamos prielaidos dėl krovinio praradimo aplinkybių iš esmės siejamos su atsakovės padalinio veiklos krovinių terminale atliktinais su krovinio gabenimu susijusiais veiksmais. Be to, atsakovė turėjo pervežimo dokumentus (konsoliduoto krovinio 2014-09-10 CMR važtaraštį bei 2014-09-10 krovinio manifestą Nr. 27955), kuriuose buvo identifikuotas ieškovės krovinys, leidžiančius atlikti krovinio ir dokumentų sutikrinimo veiksmus ar imtis kitų kontrolės priemonių.
18. Apeliantė teigia, kad atsakovės negalėjimas tiksliai įvardyti krovinio dingimo aplinkybių negali būti vertinamas kaip sąmoningas netinkamas vežėjos elgesys. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino ne tik apeliantės akcentuojamus atsakovės veiksmus nesurašant neatitikimo iškraunant akto, nesikreipiant į teisėsaugos institucijas bei negalint nustatyti tikslių krovinio dingimo aplinkybių. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino krovinio vežimo aplinkybių, vežimo metu atsakovės atliktų operacijų, veiksmų bei elgesio visumą. Atsakovė UAB „TNT“ yra verslo subjektas, kuriam siuntų gabenimas yra komercinės veiklos sritis, todėl jai taikomas aukštesnis veiklos standartas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovė turėjo pareigą suderinti vykdomas veiklos procedūras, organizuoti veiklą užtikrinant su kroviniu atliekamų operacijų (pakrovimo, perkrovimo, iškrovimo, žymėjimo, skenavimo ir kt.) tinkamą fiksavimą, ypač krovinių paskirstymo taške (terminale), ir vykdyti krovinio sekimo kontrolę, tačiau nesiėmė reikiamų priemonių kroviniui išsaugoti ir nesilaikė standartinių rūpestingumo, apdairumo bei atidumo reikalavimų, kurių galima tikėtis iš profesionalią veiklą vykdančio už krovinio išsaugojimą atsakingo vežėjo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieškovės nepasinaudojimas papildoma atsakovės siūloma draudimo paslauga, nepaneigia minėtų kriterijų taikymo atsakovės veiksmams.
19. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės veikloje konkrečiomis aplinkybėmis pasireiškusį paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymą vykdant krovinio gabenimo įsipareigojimą kvalifikavo kaip didelį neatsargumą, kuris prilyginamas tyčiai. Nustačius šias aplinkybes ir vadovaujantis CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota, jog nagrinėjamu atveju atsakovės UAB „TNT“ atsakomybė negali būti ribojama CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatytu maksimaliu kompensacijos dydžiu. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ribotą CMR konvencijoje numatytą vežėjos atsakomybę.
20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti, dėl to jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Atsakovės UAB „TNT“ apeliacinį skundą atmetus, apeliantės bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ir į bylą pateikė 500 Eur turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti patvirtinančius rašytinius įrodymus. Ieškovės prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose nauja redakcija išdėstytose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio už tokias paslaugas numatyto dydžio, šios išlaidos nelaikytinos per didelėmis, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i  a :

              Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-06-27 sprendimą palikti nepakeistą.

              Priteisti ieškovei UAB „Gargždų geležinkelis“, juridinio asmens kodas 163143475, iš atsakovės UAB „TNT“, juridinio asmens kodas 111680890, 500 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos              Kristina Domarkienė             

              Albina Pupeikienė

              Alona Romanovienė