Civilinė byla Nr. 2-229-816/2011

Proceso Nr. 2-04-3-01871-2010-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 77.1; 77.4.3; 78.2.1;

116.1; 125.1; 128.16.1

VILNIAUS MIESTO 4 APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

Lietuvos Respublikos vardu

2011 m. kovo 21 d.

Vilnius

              Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėja Jovita Einikienė,

sekretoriaujant Marijai Zubrickienei,

dalyvaujant ieškovei J. J. ir jos atstovei advokatei V. N.,

atsakovui I. B. ir jo atstovui advokatui R. J.,

valstybinės institucijos, teikiančios išvadą byloje - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovei V. S.,

vertėjai V. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui I. B. dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygų (bendravimo su vaiku tvarkos, išlaikymo vaikui) pakeitimo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisų apsaugos skyriui (toliau kai kur – VTAS),

n u s t a t ė:

ieškovė, vadovaudamasi CK 3.53 str. 3 d., kreipėsi i teismą, prašydama pakeisti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-01-12 sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį:

1) jos 2.1 punktą „Iki kol dukrai Anastasijai sukaks 4 (ketveri) metai, I. B. pasiims dukrą ir ja rūpinsis nuo penktadienio 16.30 val. iki pirmadienio 8.30 val., taip pat pravoslavų religinių švenčių dienomis nuo 10 val. iki 20 val.“ išdėstant taip: „Iki kol dukrai Anastasijai sukaks 4 (ketveri) metai, I. B. pasiims dukrą ir ja rūpinsis nuo penktadienio 16.30 val. iki pirmadienio 8.30 val. kas antrą savaitę, taip pat pravoslavų religinių švenčių dienomis nuo 10 val. iki 20 val.“;

2) jos 2.2 punktą „Kai A. B. sukaks 4 (ketveri) metai, I. B. pasiims dukrą ir ja rūpinsis kas antrą savaitę nuo sekmadienio 10 val. iki kito sekmadienio 10 val. Šalys sutaria, kad tomis dienomis, kada I. B. prižiūrės ir rūpinsis dukra Anastasija, proporcingai dienų skaičiui bus mažinama nepilnametei dukrai skirtino išlaikymo periodinėmis išmokomis suma, kuria J. B. disponuos uzufrukto teise“ panaikinant.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas, pasiimdamas dukrą pas save, ja nesirūpina, dukrą muša. Be to, ieškovė teigia, kad 2010-01-12 sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 3 punkte nurodyta nepilnametės dukros išlaikymo periodinėmis išmokomis suma – po 300 Lt kas mėnesį, nėra tokia didelė, kad, remiantis sutarties 2.2 punktu, iš šios sumos būtų daromos išskaitos, taip mažinant tėvo teikiamo išlaikymo sumą. Ieškovė savo reikalavimus grindžia Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto 2010-06-09 išvada (b.l. 4-5), kurioje nurodyta, kad A. B., gim. 2007-06-06, laikotarpiu nuo 2010-06-04 iki 2010-06-06 buvo padarytos kraujosruvos kairiame dilbyje ir kojose. Taip pat ieškovė pateikia išrašą iš A. B. medicininių dokumentų (b.l. 10), kuriame nurodyta, kad  gydytojos 2010-06-14 atliktos apžiūros metu ant mergaitės blauzdų ir kelių buvo pastebėti nubrozdinimai, o 2010-07-20 apžiūros metu pastebėtos mėlynės (kraujosruvos) ant mergaitės sėdmenų.

Atsiliepime į ieškinį (b.l. 14-16) atsakovas nurodė su juo nesutinkąs. Paaiškino, kad, dukros pasakojimu, ją muša ieškovė ir seneliai (ieškovės tėvai). Ieškovės motina dažnai būna neblaivi. Nurodė negalintis teikti didesnio išlaikymo, nei priteistas 2010-01-12 sprendimu, kadangi yra bedarbis, be to, jis dukrai perka drabužius, žaislus, kitus būtinus daiktus.

Išvadą teikianti institucija nurodė (b.l. 21), kad šalių dukra A. V. teisių apsaugos skyriaus darbuotojos apsilankymo mergaitės namuose metu teigė norinti susitikti ir bendrauti su tėčiu.

2010-12-09 ieškovė patikslino savo reikalavimus (b.l. 29-36), prašydama pakeisti 2010-01-12 sprendimu nustatytą tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką sekančiu būdu:

1. I. B. pasiima dukrą ir ja rūpinasi:

1.1. Rudens - pavasario laikotarpiu (nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 31 d.) nuo penktadienio 16.30 val. (paimant iš darželio ar namų) iki pirmadienio 8.30 val. (pristatant į darželį, mokyklą).

1.2. Vasaros laikotarpiu (nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d.) nuo penktadienio 16.30 val. (pasiimant iš sodybos adresu Kurapkų g. 20, Vilniuje, arba buto adresu Šeškinės g. 45-51, Vilniuje) iki pirmadienio 8.30 val. (pristatant dukrą į abiejų šalių sutartą vietą ir ją paliekant motinai J. J. arba seneliams M. J., Č. J.).

1.3. Pravoslavų religinių švenčių dienomis nuo 10 val. iki 20 val. Jei dubliuojasi pravoslavų ir katalikų Velykos, šventes A. B. praleidžia su motina.

2. I. B. ir J. J. rūpinasi dukra pagal sekantį grafiką:

2.1. Naujųjų metų šventes paskirstyti, porinių metų gruodžio 31 dieną mergaitei pasiliekant ir švenčiant su motina, o neporinių metų gruodžio 31 dieną - su tėvu.

2.2. Jei gruodžio 31 diena yra darbo diena, tėvas pasiima dukrą iš darželio 16.30 val. ir sausio 1 d. iki 17.00 val. ją grąžina mamai;

2.3. Jei gruodžio 31 diena yra nedarbo diena, tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir iki sausio 1 d. 17.00 val. grąžina motinai.

2.4. A. B. savo gimtadienio šventes (birželio 6 d.) neporiniais gimtadieniais praleidžia su motina, o poriniais gimtadieniais – su tėvu.

2.5. Tėvo I. B. gimtadienio dieną, t. y. sausio 3 d., A. B. praleidžia kartu su juo laikotarpiu nuo 16.30 val. iki 20.00 val., o motinos J. J. gimimo dieną, t. y. balandžio 11 d., A. B. praleidžia kartu su motina.

2.6. Motinos atostogų laikotarpiu, nepriklausomai nuo sezono, A. B. praleidžia kartu su motina.

2.7. A. B. ligos atveju tėvo bendravimas perkeliamas į kitą bendravimo laiką, t.y. kada turi būti kitas pasimatymas su vaiku. Sirgimo laikotarpį dukra praleidžia su motina.

Patikslintame ieškinyje ieškovė taip pat nurodė, kad palikimas galioti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.2 punkto, kuriuo nustatyta tokia tėvo bendravimo su dukra tvarka, kad jis gali dukrą pasiimti pas save kas antrą savaitę visai savaitei, turėtų neigiamos įtakos mažametės dukros vystymuisi, psichikos sveikatai; be to, tokiu būdu tėvui būtų sudaromos galimybės bendrauti su nepilnamete dukra netgi daugiau laiko, nei motinai, su kuria yra nustatyta dukros gyvenamoji vieta. Taip pat ieškovė patikslintame ieškinyje pažymėjo, kad I. B. yra agresyvus, ieškovės tėvas ne kartą sulaukė iš atsakovo grasinimų, atsakovas netgi buvo pakėlęs ranką prieš M. J. mažametės dukros akivaizdoje. Taip pat ieškovė nurodo mananti, kad dukrai nesaugu bendrauti su tėvu jo gyvenamojoje vietoje, kadangi kartu su I. B. gyvena jo neveiksnus brolis, pasižymintis agresyviu elgesiu. Ieškovė nurodo, kad dukros išlaikymui būtiniausioms išlaidoms per mėnesį išleidžia apie 600 Lt, todėl pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.2 punktą atsakovo taikoma praktika, kuomet priteistos periodinės išmokos po 300 Lt yra mažinamos proporcingai su dukra praleistų dienų skaičiui, nėra tinkama, atsakovo teikiamo sumažinto išlaikymo nepakanka dukrai išlaikyti.

Atsiliepime į patikslintą ieškinį (b.l. 76-79) atsakovas nurodė su juo nesutinkąs. Paaiškino, kad nesutinka, jog dukra būtų paliekama seneliams (ieškovės tėvams), nes jie stengiasi nuteikti dukrą prieš tėvą, teigia jai, kad I. B. nėra mergaitės tėvas, jos nemyli. Nurodė, kad jam būtų priimtina sekanti bendravimo su dukra tvarka (b.l. 140):

1. Tėvas pasiima dukrą ir ja rūpinasi nuo penktadienio 15 val. iki pirmadienio 19 val.

2. I. B. gimimo dieną, taip pat pravoslavų švenčių dienomis jis pasiima dukrą ir ja rūpinasi nuo 8 val. iki kitos dienos 9 val. ryto.

3. A. B. gimtadienio ir Naujųjų metų šventes neporiniais metais praleidžia su tėvu, kuris pasiima dukrą ir ja rūpinasi nuo 8 val. iki kitos dienos 9 val.

4. I. B. atostogų metu A. B. praleidžia su tėvu.

5. Tėvas pasiima dukrą tik iš J. J., taip pat tik jai dukrą gražina.

6. J. J. įsipareigoja I. B. kas mėnesį (iki kito mėnesio 5 dienos) pateikti patirtų išlaidų dukros Anastasijos poreikių tenkinimui ataskaitą.

2011-03-07 ieškovė dar kartą patikslino savo reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo (b.l. 144-145), prašydama nustatyti tokią tvarką:

1. I. B. pasiima dukrą ir ja rūpinasi:

1.1. Rudens - pavasario laikotarpiu (nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 31 d.) kas antrą penktadienį 16.30 val. (paimant iš darželio ar namų) iki pirmadienio 8.30 val. (pristatant į darželį, mokyklą).

1.2. Vasaros laikotarpiu (nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d.) kas antrą penktadienį 16.30 val. (pasiimant iš sodybos adresu Kurapkų g. 20, Vilniuje, arba buto adresu Šeškinės g. 45-51, Vilniuje) iki pirmadienio 8.30 val. (pristatant dukrą į abiejų šalių sutartą vietą).

1.3. Pravoslavų religinių švenčių dienomis nuo 10 val. iki 20 val. Jei dubliuojasi pravoslavų ir katalikų Velykos, šventes A. B. praleidžia su motina.

2. I. B. ir J. J. rūpinasi dukra pagal sekantį grafiką:

2.1. Naujųjų metų šventes paskirstyti, porinių metų gruodžio 31 dieną mergaitei pasiliekant ir švenčiant su motina, o neporinių metų gruodžio 31 dieną - su tėvu.

2.2. Jei gruodžio 31 diena yra darbo diena, tėvas pasiima dukrą iš darželio 16.30 val. ir sausio 1 d. iki 17.00 val. ją grąžina mamai į sutartą vietą;

2.3. Jei gruodžio 31 diena yra nedarbo diena, tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir iki sausio 1 d. 17.00 val. grąžina motinai į sutartą vietą.

2.4. A. B. savo gimtadienio šventes (birželio 6 d.) neporiniais gimtadieniais praleidžia su motina, o poriniais gimtadieniais – su tėvu.

2.5. Tėvo I. B. gimtadienio dieną, t. y. sausio 3 d., A. B. praleidžia kartu su juo laikotarpiu nuo 16.30 val. iki 20.00 val., o motinos J. J. gimimo dieną, t. y. balandžio 11 d., A. B. praleidžia kartu su motina.

2.6. Motinos atostogų laikotarpiu, nepriklausomai nuo sezono, A. B. praleidžia kartu su motina, o tėvo bendravimas su dukra sustabdomas.

2.7. A. B. 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų per metus iš anksto suderintu laiku atostogauja su tėvu.

2.8. A. B. ligos atveju tėvo bendravimas perkeliamas į kitą bendravimo laiką, t.y. kada turi būti kitas pasimatymas su vaiku. Sirgimo laikotarpį dukra praleidžia su motina.

Posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad prašo pakeisti vaiko bendravimo su tėvu tvarką, nes ji norinti daugiau bendrauti su vaiku. Nurodė, jog jos darbo grafikas yra slenkantis, derinamas prie bendravimo su vaiku tvarkos. Darbo laikas yra nuo 6.00 val. iki 14.00-15.00 val. Vaiką į darželį nuveda močiutė, jos motina, pasiima iš darželio vaiką ji pati, bendrauja likusį laiką. Vasarą dukra būna su seneliais sode, ji atvažiuoja per išeigines, būna, kad seneliai grįžta keletui dienų iš sodo. Vaiko išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 400 Lt, moka apie 200 Lt už darželį, moka gyvybės draudimo įmokas (apie 110 Lt/mėn.), išleidžia taip pat maistui, rūbams, avalynei, vaistams ir kt.

Posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad esminis prieštaravimas tarp ieškovės ir atsakovo pasiūlytų bendravimo tvarkų yra tas, kad ieškovė nori, kad tėvas matytųsi su dukra kas antrą savaitgalį, o atsakovas nori matytis su vaiku kiekvieną savaitgalį. Jei mergaitė matytų mamą tik darbo dienomis, tik vakarais ir nematytų jos savaitgaliais, tai suformuotų visiškai skirtingą vaiko požiūrį į mamą ir tėtį:  tėvas būtų tik savaitgalinis, su juo tik pramogos ir laisvas laikas, o su motina tik vakarai po darbo, kada tiek mergaitė, tiek mama būna pavargusios. Tokia bendravimo tvarka labai pakenktų mergaitės vystymuisi, formavimuisi ir jos supratimui apie tėvą ir motiną bei šeimą. Ieškovei būtų patogiau, jei mergaitė būtų grąžinta sekmadienio vakarais, kaip prašo VTAS atstovė, bet kadangi atsakovas prašo leisti grąžinti vaiką pirmadienį ryte, ieškovė tam esminių kliūčių nemato, tik atsakovas turėtų mergaitę grąžinti iki 8.30 val., kada darželyje būna pusryčiai. Dėl išlaikymo mergaitei priteisimo ieškovės atstovė pasisakė, kad atsakovas uždirba nuo 1 500 Lt iki 2 000 Lt per mėnesį ir 300 Lt išlaikymo sumą jis tikrai gali skirti vaikui, o atskaitymas tų dienų, kurias buvo tėvas su dukra, iš išlaikymo sumos turi dvi blogybes: viena ta, kad tėvas manipuliuoja laiku, stengiasi vaiko negrąžinti nustatytu laiku, kadangi nedirba ir nori mažiau mokėti išlaikymo; antra blogybė yra ta, kad ieškovė vis tiek moka pačias pagrindines išlaidas už darželį ir vaiko sveikatos draudimą ir šios išlaidos nuo to, kiek tėvas būna su mergaite, nesumažėja.

Atsakovas posėdyje teigė norintis su mergaite bendrauti kiekvieną savaitgalį ir penktadieniais pasiimti nuo 15.00 val., o ne nuo 16.30 val., nes kai vaikas skundžiasi, jog jį skriaudžia seneliai, ar būna su mėlynėmis, ar purvinas, atsakovas negali niekur kreiptis, nes VTAS ir kitos atitinkamos institucijos dirba iki 16.00 val. Vaiką į darželį reikia atvežti nuo 8.30 val. iki 9.00 val., bet mieste būna transporto kamščiai, todėl kartais atsakovas 15 minučių pavėluoja. Be to, kas trukdo ieškovei visą savaitę nuo 14.00 valandos užsiimti vaiku, o atsakovui palikti savaitgalius. P. N. metus atsakovas irgi nori su vaiku nuvažiuoti prie eglutės, į renginius. I. B. teigė galintis dukrą vasaros laikotarpiu paimti iš darželio ir nuvežti ją tiesiai į darželį, o ne atiduoti girtiems uošviams, kurie atsakovą kiekvieną kartą puola. Nurodė, kad gaunamas pajamas per mėnesį sudaro apie 1500-2000 Lt, atskaičius pragyvenimo išlaidas, lieka apie 500-600 Lt. Nurodo, kad sutiktų mokėti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą vaikui, tačiau pageidauja žinoti, kaip yra išleidžiamas jo skiriamas išlaikymas vaikui.

Atsakovo atstovas posėdyje nurodė, kad atsakovas pageidautų, jog ieškovė kiekvieną mėnesį pateiktų trumpą jo (atsakovo) vaiko išlaikymui skiriamų pinigų panaudojimo ataskaitą. Dar atsakovo atstovas prašė, kad jeigu teismas nuspręs, jog atsakovas bendraus su vaiku kas antrą savaitgalį, teismo sprendime būtų nustatyta pareiga ieškovei informuoti atsakovą, kad jei ji tą savaitgalį dirba ir jei atsakovas pageidauja, gali pasiimti vaiką pas save. Tai turi būti pareiga, nes ieškovė jai priklausančiu bendravimo su dukra savaitgaliu atsakovo gali ir neinformuoti apie tai, kad ji turi dirbti. Tuo atveju ir dukrai bus geriau, jei ji galės būti su tėvu, o ne su seneliais, kai mama dirbs. Dažnai mama neturi laiko, nori, kad dukra būtų su ja, bet faktiškai ji su ja nebūna, o būna su seneliais. Pas senelius turėtų būti labiau pasisvečiavimas, o ne gyvenimas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė posėdyje pasiūlė tokią tėvo bendravimo su dukra tvarką: I. B. pasiima dukrą rudens-pavasario laikotarpiu (nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 31 d.) kas antrą penktadienį, nenurodant konkretaus laiko, nebūtinai 16.30 val., gali paimti ir anksčiau (paimant iš darželio ar namų) ir grąžina mamai sekmadienį iki 20.00 val., nes vaikui reikia išsiprausti, išsimiegoti. Buvo siūlymas pirmadienį ryte atvežti vaiką į darželį, bet atstumas nuo Naujos Vilnios iki darželio yra didelis, o vaikas turi būti pailsėjęs. Vasaros laikotarpiu (nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d.) tėvas turėtų bendrauti su dukra kas antrą penktadienį; dėl to, kad vaikas būtų pasiimamas iš Naujosios Vilnios, VTAS neprieštarautų, bet Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomone, vaikas turėtų būti paimamas iš mamos rankų, o ne iš trečiųjų asmenų, ir grąžintas vėlgi sekmadienį iki 21.00 val. taip pat mamai. Dėl bendravimo pravoslavų religinių švenčių metu, tiktų toks variantas, kad nuo 10 val. iki 20 val. vaikas būtų pasiimamas iš mamos ir atiduodamas mamai. Kadangi pravoslavų ir ieškovės šventės skiriasi, tai kitomis religinių švenčių dienomis vaikas praleistų su mama. Kas liečia Naujųjų metų šventes, tai vienais metais vaikas galėtų praleisti su mama, kitais – su tėčiu. Dėl vaiko gimtadienio, tai vaikas turi jausti, kad turi abu tėvus ir jie turi pasidalinti, jei nesutaria gražiuoju, po pusdienį pabūti su vaiku. Dėl mamos atostogų, tai abu tėvai turi vienodas pareigas ir prievoles, todėl atostogų laikas turėtų būti skeliamas per pusę, jei jos nesidubliuoja, tai po dvi savaites pas vieną ir pas kitą. Vasarą vaikas po vieną mėnesį galėtų pagyventi ir pas tėvus. Ligos atveju būtina informuoti vaiko tėtį apie tai. Taip pat, jei kils klausimas dėl ugdymo įstaigos, mokyklos pasirinkimo, pakeitimo, tai reikia derinti su tėvu, kuris  privalo dalyvauti vaiko gyvenime, negalima savavališkai apriboti vaiko bendravimą su tėvu. Dėl išlaikymo, tai 300 Lt yra nedidelė suma, reikalinga vaiko išlaikymui ir VTAS atstovė nurodė mananti, jog tokia suma turėtų ir likti, o tos dienos, kuriomis vaikas būna pas tėtį, ar pas mamą, išlieka, nes maitina ir vienas, ir kitas, tai ir minusuoti nėra ką. Dėl atsakovo pateikto bendravimo su dukra varianto VTAS atstovė nurodė, kad būtų geriau, jei vaikas būtų atiduodamas vakare, o ne ryte, kai vaiko pusryčiai darželyje yra 8.30 val. Šiaip prieštaravimų atsakovo variantui lyg ir nėra, bet vaiką jis turėtų pasiimti kas antrą penktadienį, o ne kiekvieną, kadangi mama irgi dirba ir tada jai nelieka laiko pabūti su dukra. Nebent tą savaitgalį, kai mama dirba, tėtis galėtų pasiimti dukrą pas save.

Posėdžio metu apklausta liudytoja Č. J. parodė, kad atsakovas yra juos visus (t.y. ieškovę, ją, Č. J., ir jos vyrą M. J.) mušęs. Jis mušdavo ir Jolantą, ir Č. J. su vyru bei visą laiką grasindavo, jei kas jam nepatikdavo, kad „duos į snukį“ ir, aišku, duodavo. Jis nemoka normaliai kalbėti, tik rėkia visą laiką. Anastasija liudytojai sako, kad tėtis ją muša su diržu per užpakalį, o dabar sako, kad muša per rankas. Ji nenori važiuoti pas tėtį, nes jis negeras, smirda, rūko, geria alų. Liudytoja teigė mergaitės neprimokinanti ir jos psichikos nelaužanti. 2010 metais birželio 7-9 dienomis mergaitė buvo su liudytoja. Atsakovas pirmadienį vaiką atvežė su mėlynėmis. Č. J. teigė, kad nei ji, nei jos dukra ar sutuoktinis Anastasijos nemuša, o iš atsakovo mergaitė grįžta visa purvina, neprausta, su nevalytais dantimis, tokia ji yra nuvedama ir į darželį.               Vasarą vaikas 3 mėnesius nelanko darželio, būna pas senelius sode. Mama atvažiuoja į sodą aplankyti mergaitės po darbo, vakarais, išeiginėmis. Mergaitė pasiilgsta savo mamos, klausinėja, kada atvažiuos, o apie tėtį ji nekalba.

Posėdyje apklaustas liudytojas V. K. parodė, kad yra atsakovo draugas jau 30 metų. Liudytojo žmona sakė, kad tavo dukra nenori grįžti pas savo motiną, nes ją ten mama su močiute virtuvėje muša. Igor labai rūpinasi savo dukra. Liudytojas turiu mažą sūnų, tai Igor dažnai su dukra ateina pas juos. Atsakovo dukra visada aprengta, pamaitinta, juokiasi. Igor su dukra užsiima, važiuoja į įvairias ekskursijas, pramogauja, mergaitė nenori išvažiuoti iš tėčio namo.

Liudytojas A. K. parodė, kad atsakovas yra jo draugas. 2010 metais vasario-kovo mėnesį, kai ieškovė sakydavo atsakovui, jog jų dukra serga, liudytojas kelis kartus matė Jolantą, vaikščiojančią kieme su vaiku.

L. S. Balašov parodė, kad atsakovas yra jo pusbrolis. Nebuvo, kad atsakovas blogai elgtųsi su savo dukra ar būtų ją mušęs per jos gimtadienį. Atsakovas labai gerai elgiasi su savo dukra, jis myli ją, jos gimtadienio proga užsakė kavinę, kur jokių skandalų nebuvo.

L. V. Černousovas parodė, kad atsakovas yra jo draugas. Kiekvieną kartą važiuoja kartu su I. B. pasiimti jo dukrelės. Vasarą ji būna sode Naujojoje Vilnioje pas senelius, o kitu laiku - Šeškinėje, kur ji gyvena pas motiną, kuri išveda mergaitę iš laiptinės, o Igoris pasiima į automobilį. Liudytoja teigė atsimenantis konfliktą tarp atsakovo ir ieškovės tėvų, kuomet, pasiimant vaiką iš Igorio uošvių, mergaitė buvo atiduodama su per maža kepure. K. I. paprašė atiduoti mergaitei jo pirktą normalaus dydžio kepurę, uošvis pradėjo rėkti ant Igorio, o kai įsikišo liudytojas, kliuvo ir jam. Liudytojui atrodo, kad abu uošviai tą kartą buvo neblaivūs, nes normalūs žmonės nepradėtų iš karto rėkti, įžeidinėti. Buvo ir daugiau konfliktų pasiimant vaiką, bet liudytojas sėdėdavo automobilyje ir negirdėdavo, ką kiti šaukdavo. Kelis kartus mergaitė sakė, kad paims lazdą ir muš senelį, nes jis ją įžeidinėja.

L. V. Gordon parodė, kad atsakovas yra jos draugas, jų vaikai draugauja. Liudytoja teigė nemačiusi jokios agresijos iš atsakovo pusės vaiko atžvilgiu, atsakovas labai myli dukrą, su ja užsiima, viską perka. Liudytojai mergaitė yra sakiusi, kad močiutė su seneliu jai per užpakalį pliaukštelėjo.

2011-02-02 posėdžio metu apklausta liudytoja M. R. Laurinavičienė parodė, kad yra atsakovo kaimynė. Atsakovo dukrytė Nastenka draugauja su liudytojos anūke Saulute. 7-tą dieną, kai šventė gimtadienį, tikrai mergaitė nebuvo sumušta, ji žaidė pas liudytoją, voliojosi ir M. R. Laurinavičienė tikrai būtų pamačiusi, jeigu ji būtų buvusi sumušta. Atsakovas savo dukrytę labai gerai prižiūri, visur eina su ja, žaidžia ir pas liudytoją ji kiekvieną penktadienį, šeštadienį, sekmadienį atbėga. Su atsakovu gyvena senyvo amžiaus mama ir brolis. Jie nėra agresyvūs. Liudytoja ateina kartais pas juos, tai brolis tik serga epilepsija.

L. V. Korovaj parodė, kad atsakovas yra jos draugas. Liudytojos vyras taip pat draugauja su atsakovu. Kiekvieną savaitgalį jie susitinka su vaikais. Atsakovas su vaiku elgiasi gerai, prie liudytojos niekada nebuvo, kad jis šauktų ant vaiko. Liudytojai bendraujant su mergaite, ji yra sakiusi, kad mama vedasi ją į virtuvę ir ten ją muša, o su kuo, nesakė. Taip pat mergaitė yra sakiusi, kad senelis su močiute barasi, o paskui mama ją bara. Liudytojos akivaizdoje atsakovo brolis nėra sukėlęs skandalo.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys turi mažametę dukrą A. B., gim. 2007-06-06 (b.l. 8). Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-01-12 sprendimu (b.l. 6-7) nutraukiant tarp šalių sudarytą santuoką, buvo patvirtinta jų sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria sutuoktiniai, be kita ko, susitarė dėl mažametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina J. J., dėl to, kad tėvas I. B. dukrai išlaikyti teiks periodines išmokas po 300 Lt kas mėnesį, taip pat sprendimu (jo rezoliucinės dalies 2.1 ir 2.2 punktais) buvo patvirtinta tėvo bendravimo su dukra tvarka:

„2.1. Iki kol dukrai Anastasijai sukaks 4 (ketveri) metai, I. B. pasiims dukrą ir ja rūpinsis nuo penktadienio 16.30 val. iki pirmadienio 8.30 val., taip pat pravoslavų religinių švenčių dienomis nuo 10 val. iki 20 val.“;

2.2. Kai A. B. sukaks 4 (ketveri) metai, I. B. pasiims dukrą ir ja rūpinsis kas antrą savaitę nuo sekmadienio 10 val. iki kito sekmadienio 10 val. Šalys sutaria, kad tomis dienomis, kada I. B. prižiūrės ir rūpinsis dukra Anastasija, proporcingai dienų skaičiui bus mažinama nepilnametei dukrai skirtino išlaikymo periodinėmis išmokomis suma, kuria J. B. disponuos uzufrukto teise“.

CK 3.53 str. 3 d. numato, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

Abi šalys, o taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovai pripažįsta, kad 2010-01-12 sprendimu nustatyta (patvirtinta) I. B. bendravimo su mažamete dukra Anastasija tvarka nėra optimali, ji programuoja konfliktus tarp šalių, tarp atsakovo ir mergaitę kartais prižiūrinčių ieškovės tėvų, kas kenkia nuolat konfliktus matančios mergaitės vystymuisi, traumuoja ją. Kadangi vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka, visų pirma, turi atitikti vaiko interesus į saugią aplinką ir harmoningą vystimąsi (CK 3.175 str. 2 d.), tuo tarpu iš byloje dalyvaujančių asmenų ir jų atstovų paaiškinimų akivaizdžiai matyti, 2010-01-12 sprendimo rezoliucinės dalies 2.1 ir 2.2 punktais patvirtinta I. B. bendravimo su dukra Anastasija tvarka sudaro prielaidas tokius interesus pažeisti, siekiant užtikrinti prioritetinę vaiko interesų apsaugą, minėtu sprendimu patvirtinta tėvo bendravimo su dukra tvarka keistina. Keičiant 2010-01-12 sprendimu patvirtintą I. B. bendravimo su dukra Anastasija tvarką, pažymėtina ir tai, kad tokia vaiko tėvų bendravimo su dukra tvarka, kuomet tėvai bendrauja su dukra pakaitomis po vieną savaitę, gali išbalansuoti mergaitės gyvenimo ritmą, pakenkti jos vystymuisi (tokios nuomonės laikėsi ir VTAS atstovai), todėl ji laikytina neatitinkančia mergaitės interesų.

Keičiant I. B. bendravimo su dukra Anastasija tvarką, atsižvelgtina į CK 3.175 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą skyrium nuo vaiko gyvenančio tėvo maksimalaus bendravimo su juo (vaiku), maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principą, bei, žinoma, į mažametės Anastasijos interesus, teismo teisę viršyti ieškinio reikalavimus (CPK 376 str. 3 d.). Kadangi atsakovo bendravimo su dukra laiko ribojimas ieškovės ir jos atstovės byloje buvo motyvuojamas (argumentuojamas) I. B. ir kartu su juo gyvenančio neveiksnaus brolio V. B. agresyvumu, netinkamu gyvenimo būdu, tuo, kad atsakovas muša dukrą, teismas pasisako ir dėl šių ieškovės argumentų.

Nors ieškovės pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto 2010-06-09 išvada (b.l. 4-5) patvirtina, kad A. B., gim. 2007-06-06, laikotarpiu nuo 2010-06-04 iki 2010-06-06, t. y. mergaitės buvimo kartu su tėvu laikotarpiu, buvo padarytos kraujosruvos kairiame dilbyje ir kojose, nurodytoje išvadoje nėra aprašomas sužalojimų susidarymo mechanizmas, galimos jų priežastys. Be to, 2010 m. birželio 4 dienos pirmą pusę mergaitė dar buvo prižiūrima motinos (jos tėvų), todėl, turint omenyje prieštaringus byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus (abi ginčo šalys ir jų pasikviesti liudytojai teigia, kad būtent priešinga ginčo šalis naudoja fizinį smurtą prieš mergaitę, ją muša), vien Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto 2010-06-09 išvada nelaikytina pakankamu pagrindu pagrįsti aplinkybei, kad atsakovas mušė dukrą. Ieškovės pateiktas išrašas iš A. B. medicininių dokumentų (b.l. 10) tokių aplinkybių taip pat neįrodo, nes iš jo vėlgi nėra aiškus nei sužalojimų (nubrozdinimų ant mergaitės blauzdų ir kelių, kraujosruvų ant sėdmenų) susidarymo mechanizmas ir atsiradimo priežastys, nei sužalojimų padarymo (atsiradimo) laikas. Byloje esantys Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimai (b.l. 43-49) patvirtina, kad I. B. ir M. J. vienas kito atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, vienas kitam grasino, tačiau, spendžiant iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų ir liudytojų parodymų, negalima kategoriškai teigti, jog būtent atsakovas visuomet būdavo konfliktų iniciatoriumi, kad jis pasižymi agresyviu elgesiu, nevaldomu būdu. Nė vienas iš apklaustų liudytojų taip pat nepatvirtino V. B. agresijos ar kitokio netinkamo elgesio A. B. atžvilgiu faktų.

Nesant neginčijamų atsakovo ar jo brolio agresijos ar netinkamo elgesio dukros atžvilgiu įrodymų, priešingai – didžiajai daugumai liudytojų patvirtinus tai, kad atsakovas rūpinasi savo dukra, ją prižiūri, jos nemuša, nėra faktinio ir teisinio pagrindo ženkliai riboti I. B. bendravimą su dukra Anastasija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neigiamą įtaką mergaitės vystymuisi darė atsakovo ir ieškovės tėvų konfliktai pasiimant arba grąžinant dukrą, todėl naujai nustatomoje tėvo bendravimo su dukra tvarkoje siekiama maksimaliai apriboti atsakovo ir ieškovės tėvų susitikimų, susijusių su mergaitės pasiėmimu ar grąžinimu, galimybes.

Siekiant užtikrinti mergaitės interesą pabūti su mama ne tik po jos darbo (darbo dienomis), bet ir savaitgaliais, leisti su motina laisvalaikį, atsižvelgiant į VTAS rekomendacijas, nustatytina, kad rudens-pavasario laikotarpiu (t. y. nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 31 d.) I. B. su dukra Anastasija bendrauja kiekvieną savaitgalį su išlyga. Tuo atveju, jei pagal ieškovės darbo grafiką šeštadienis ir sekmadienis būtų jai nedarbo diena, tai ji turi pranešti atsakovui iki einamosios savaitės trečiadienio, jog pageidauja praleisti savaitgalį su dukra. Bet kuriuo atveju atsakovas su dukra turi bendrauti ne mažiau kaip 2 savaitgalius per mėnesį. Ieškovei laiku nepranešus tėvui apie ketinimą praleisti savaitgalį su dukra, vykdoma nustatyta bendravimo tvarka, t. y. vaikas savaitgalį praleidžia su tėvu. Tokia tvarka, nepaisant to, jog ieškovė paskutiniu patikslintu ieškinio reikalavimu prašė kas antrą savatgalį jai leisti bendrauti su vaiku, nustatytina todėl, kad, kaip matyti iš jos pateiktų pirminių procesinių dokumentų, reikalavimų, pateiktų paaiškinimų, ji dirba pagal slenkantį darbo grafiką ir savaitgaliais praktiškai negali skirti laiko bendravimui su dukra, su Anastasija bendrauja seneliai, ieškovės tėvai, nors vaiko tėvas rodo ypatingą norą ir turi galimybes bendrauti su mergaite. Dėl to nustatytinas kompromisinis bendravimo su vaiku variantas, kuomet motinai susitarus dėl laisvo savaitgalio, būtų sudarytos pagal VTAS rekomendaciją galimybės motinai bendrauti su dukra ir savaitgalį. Tačiau apie tokį sprendimą ieškovė turi laiku informuoti atsakovą. Tokia išlyga iš bendros tėvų bendravimo su dukra tvarkos nustatytina siekiant užtikrinti nenutrūkstamą Anastasijos priežiūrą, garantuoti, kad vienam iš tėvų neturint galimybių prižiūrėti dukrą, šią pareigą perimtų kitas iš tėvų. Atsakovui pageidaujant ir VTAS neprieštaraujant, I. B. sudarytinos galimybės dukrą pasiimti penktadienį iš jos namų arba darželio nuo 15.00 val. VTAS atstovė ir nurodė, jog būtų geriau, jei atsakovas dukrą grąžintų motinai iki sekmadienio vakaro (20.00 val.); tokiu atveju mergaitė galėtų geriau pailsėti, nusiprausti, išsimiegoti, atsakovui pirmadienio rytais nereikėtų skubėti jos vežti į kitoje miesto pusėje esantį darželį, mergaitė nevėluotų į darželyje rengiamus pusryčius. Kadangi ieškovė sutiko, kad mergaitė būtų pas atsakovą iki pirmadienio ryto, be to, kaip matyti iš jos paaiškinimų, ji dukros į darželį pati pristatyti negali, atsižvelgdamas į Anastasijos interesus ir tai, jog turi būti siekiama maksimaliai apriboti atsakovo ir ieškovės tėvų bendravimą, šioje dalyje teismas tenkina patikslintame ieškinyje pareikštus reikalavimus, nustatydamas jog vaikas į ugdymo įstaigą turi būti pristatomas laikotarpyje tarp 7.45-8.45 val. Tokia tvarka nustatytina atsižvelgiant į tai, jog po kelerių metų vaikas pradės lankyti mokyklą, kur paprastai pamokos pradedamos 8.00 val. Teismas neturi pagrindo netikėti, jo tėvas dukros nepristatys į ugdymo įstaigą pusryčiams.

Nustatydamas tėvo bendravimo su dukra tvarką vasaros laikotarpiu (t. y. nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d.), teismas vadovaujasi tais pačiais motyvais (kaip ir nustatydamas bendravimo tvarką rudens-pavasario laikotarpiu), sudarančiais pagrindą nustatyti, jog tėvas su dukra bendrauja kiekvieną savaitgalį. Kadangi ieškovė nurodė, kad vasarą dukra nelanko darželio, tad aukščiau įvardintais motyvais trumpinti atsakovo bendravimo su dukra laiką iki sekmadienio vakaro nėra pagrindo; vis dėlto, siekiant nustatyti pastovų, neleidžiantį mergaitės savaitės ritmo destabilizuoti tėvo bendravimo su dukra grafiką, turint omenyje tai, kad mergaitės motina pirmadienio rytais paprastai dirba, todėl dukros grąžinimas tiesiogiai motinai būtų apsunkintas, mergaitę tektų grąžinti ieškovės tėvams, kas sudarytų prielaidas naujiems konfliktams tarp atsakovo ir buvusių uošvių kilti, o tai neigiamai veiktų ginčo šalių dukros psichiką, darytų neigiamą įtaką jos vystymuisi, todėl vasaros laikotarpiu nustatytinas toks tėvo bendravimo su dukra grafikas, nustatant, kad I. B. dukrą pasiima iš motinos nuo penktadienio 15.00 val. ir grąžina ją motinai iki sekmadienio 20.00 val.

Tiek rudens-pavasario laikotarpiu, tiek vasaros laikotarpiu iš bendros tėvo bendravimo su dukra tvarkos darytina išlyga, susijusi su tais atvejais, kuomet mergaitė serga. Tokiais atvejais, jei tėvo bendravimui su dukra priskirtą savaitgalį šalių mažametė dukra Anastasija serga (šis faktas turi būti patvirtintas sveikatos priežiūros įstaigos specialisto pažyma arba abiejų tėvų bendrai nustatytu ir raštiškai patvirtintu dukros susirgimo faktu, tarp kita ko, abiems tėvams kartu nustačius ne mažesnę kaip 37,3 °C mergaitės kūno temperatūrą), tokį savaitgalį Anastasija praleidžia su motina. Toks tėvo bendravimo su dukra apribojimas nustatytinas siekiant apsaugoti mergaitės sveikatą, kuriai gali pakenkti (tais atvejais, kuomet mergaitė jau serga) keliavimas iš vienos gyvenamosios vietos į kitą (ypač žiemą, šaltu oru), priverstinis vykimas iš namų. Kartu nustatytina, kad ieškovė, susirgus jos dukrai ir paaiškėjus, kad atsakovas dėl dukros ligos negalės savaitgalį bendrauti su Anastasija, privalo nedelsdama apie tai informuoti I. B.. Taip pat nustatytina, kad tais atvejais, kai dukrai sergant ieškovė negali slaugyti dukros, dukra rūpinasi tėvų susitarimu, tėvui pageidaujant – I. B.. Teismo manymu, tėvai bendro vaiko ugdymo, priežiūros ir kitus klausimus turi derinti bendrai. Vienam tėvui negalint atlikti pareigos vaikui, kitas tėvas turi ne tik prioritetinę teisę, bet ir pareigą rūpintis savo vaiku. Motina ar tėvas neturi teisės nušalinti kito vaiko tėvo nuo reikalų, susijusių su bendro vaiko priežiūra, ugdymu, rūpinimosi juo. Teismas neturi pagrindo manyti, kad atsakovas – tėvas dukra nepasirūpintų ar ją prižiūrėtų prasčiau nei kad motina.

Įsiteisėjus teismo sprendimui dėl I. B. bendravimo su dukra Anastasija tvarkos nustatymo, būtina panaikinti 2010-12-14 nutartimi (b.l. 69-70) nustatytą laikiną tėvo bendravimo su dukra tvarką Anastasijos ligos laikotarpiais (CPK 150 str. 1 d.).

Abi ginčo šalys iš esmės sutaria (neprieštarauja) dėl to, kad vaikas būtų pasiimamas tiesiogiai iš motinos ir grąžinamas motinai (tiek rudens-pavasario laikotarpiu, tiek vasaros laikotarpiu), o ne iš senelių (seneliams). Tokią dukros pasiėmimo ir grąžinimo tvarką rekomenduoja ir VTAS darbuotojai. Tad teismo sprendimu nustatomoje tėvo bendravimo su dukra tvarkoje nenumatytina galimybė šalių dukrą pasiimti arba ją atiduoti ieškovės tėvams M. J. ir Č. J., nustatytina, kad dukra pasiimama ir atiduodama (grąžinama) tiesiogiai mergaitės motinai (ieškovei).

Pravoslavų religinių švenčių dienomis atsakovui sudarytina galimybė bendrauti su dukra nuo 10.00 val. ryto iki kitos dienos 7.45-9.00 val. ryto. Nors atsakovas prašė leisti bendrauti su dukra nuo 8.00 val. ryto, pripažintina, jog mergaitės paėmimas iš motinos namų 8.00 val. ryto būtų pernelyg ankstyvas, mergaitė nespėtų gerai išsimiegoti, nusiprausti, pavalgyti, pasirengti susitikimui su tėvu. Dukros grąžinimas kitos dienos 7.45-9.00 val. nustatytinas dėl aukščiau įvardintų motyvų. Taip pat, turint omenyje tai, kad mergaitės gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su ieškove, kuriai, siekiant mergaitės gyvenimo sąlygų pastovumo, gyvenimo ritmo stabilumo, turėtų būti garantuojama teisė bendrauti su dukra didesnę laiko dalį, tais atvejais, kuomet pravoslavų ir katalikų religinės šventės – šv. Velykų – data sutaptų, A. B. turėtų likti šios šventės švęsti su motina.

Dėl tėvo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo per mergaitės ir I. B. gimtadienius, per Naujuosius metus, per atsakovo atostogas tarp šalių ginčo iš esmės nėra. Taip pat, remiantis VTAS rekomendacijomis, dėl tų atvejų, kuomet ieškovės ir atsakovo kasmetinių atostogų laikas sutaptų, sprendime nustatytina, jog susiklosčius tokioms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų bendrauja su dukra po pusę savo atostogų laiko, t. y. po dvi savaites.

Kaip ir pravoslavų religinių švenčių dienomis, taip ir A. B. bei I. B. gimtadienių datomis atsakovui sudarytina galimybė dukrą pasiimti nuo 10.00 val., išskyrus tuos atvejus, kuomet nurodytos šventės yra švenčiamos darbo dienomis ir Anastasijai privalu būti ugdymo ar mokymo įstaigoje. Tokiais atvejais, siekiant užtikrinti netrukdomą mergaitės ugdymą, mokymąsi, tėvui sudarytina galimybė dukrą pasiimti po darželyje vykstančių užsiėmimų arba po pamokų.

Be to, siekiant išvengti konfliktų ir teisminių ginčų tarp šalių ateityje, užtikrinti atsakovo teisės dalyvauti dukros auklėjime įgyvendinimą, remiantis VTAS rekomendacijomis, sprendimu nustatytina, kad ieškovei nutarus pakeisti Anastasijos ugdymo įstaigą (darželį), parenkant ar keičiant dukros mokymo įstaigą (mokyklą), tokie sprendimai derintini su dukros tėvu I. B.; ugdymo ar mokymo įstaiga parenkama (keičiama) abiejų tėvų bendru sutarimu.

Neprieštaraujant nei ieškovei, nei atsakovui, nei VTAS atstovams, 2010-01-12 sprendimu (jo rezoliucinės dalies 3 punktu) nustatyta A. B. išlaikymo, priteisto iš I. B., norma – po 300 Lt kas mėnesį – paliktina nepakeista.

Byloje yra surinkti tokie duomenys apie šalių turtinę padėtį ir jų dukros poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydį: 1) I. B. nedirba (b.l. 86), nedarbo socialinio draudimo išmokų negauna (b.l. 120), paaiškinimuose nurodė per mėnesį į rankas gaunantis apie 1500-2000 Lt pajamų; 2) J. J. darbo užmokestis sudaro apie 1 100 Lt (b.l. 88). Be to, ieškovei nuosavybės teise priklauso 1935/25648 dalys 3 036 285 Lt vertės žemės sklypo, esančio Rytų gatvėje, Vilniuje (b.l. 89-90); 4709/7709 dalys 948 859 Lt vertės žemės sklypo, esančio Rytų gatvėje, Vilniuje (b.l. 91-92); žemės sklypas ir gyvenamasis namas su ūkiniais statiniais adresu Kurapkų g. 20, Vilniuje (b.l. 93-95); žemės sklypas D. K. k., Vilniuje (b.l. 96-97); 3) ieškovė nurodo, kad būtiniausios dukros išlaikymo išlaidos per mėnesį sudaro apie 600 Lt. Iš jų ieškovė kas mėnesį sumoka po ~200 Lt už darželį ir po ~110 Lt už dukros gyvybės draudimą (b.l. 102-108, 117, 118), po 50 Lt – už vaistus ir vitaminus (b.l. 109-114).

Įvertinus aukščiau nurodytus duomenis ir įrodymus, nesant duomenų apie tai, kad atsakovas būtų nedarbingas ar būtų kokių nors kitų ypatingų aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų dukrai išlaikymo periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį, kurios yra netgi mažesnės už Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, bylų kategorija: 72.2 ir kt.) rekomenduojamą priteisti periodinių išmokų dydį, pagrindo mažinti 2010-01-12 sprendimu nustatytą išlaikymo normą nėra. Tai, kad atsakovas niekur nedirba, savaime nesudaro pagrindo mažinti išlaikymo jo nepilnametei dukrai normą, kadangi I. B. nepateikė įrodymų, galinčių pateisinti nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimą.

Pagrindo mažinti 2010-01-12 sprendimo rezoliucinės dalies 3 punkte nustatytą A. B. išlaikymo, priteisto iš I. B., normą dėl to, kad kas antrą savaitgalį, švenčių ar atostogų metu dukrą prižiūri ir išlaiko tėvas, taip pat nėra. Didžioji dalis ieškovės pateiktame išlaikymo dydžio paskaičiavime (b.l. 33) nurodytų išlaidų nėra susijusios su tuo, pas kurį iš tėvų gyvena Anastasija (pavyzdžiui, dukros gyvybės draudimo išlaidos, mokestis už darželį, išlaidos ugdymo priemonėms). Kitų ieškovės nurodytų dukros išlaikymo išlaidų (maistui, drabužiams, vaistams ir vitaminams, žaislams) dydžiai yra minimalūs (maistui – po 150 Lt per mėnesį, drabužiams – po 50 Lt per mėnesį, vaistams ir vitaminams – po 50 Lt per mėnesį, žaislams ir ugdymo priemonėms – po 50 Lt per mėnesį), todėl vien ta aplinkybė, kad kelias dienas per mėnesį mergaitė gyvena pas tėvą, nesudaro pagrindo šių minimalių išlaikymo išlaidų dar didesniam sumažinimui. Be to, nors I. B. ir teigė, kad dukrai būnant pas jį, atsakovas mergaitei pirkdavo drabužius, žaislus, kitus daiktus, šių savo teiginių jis jokiais įrodymais nepagrindė.

Atsakovo (jo atstovo) prašymas, kad kiekvieną mėnesį ieškovė pateiktų jam periodinėmis išmokomis mokamų dukros išlaikymui skirtų lėšų panaudojimo ataskaitą, yra pagrįstas, todėl tenkintinas, nes I. B. turi teisę žinoti, ar jo skiriamos dukros išlaikymui lėšos yra naudojamos pagal paskirtį, tikslingai ir racionaliai; tokia dukros išlaikymui skiriamų lėšų panaudojimo kontrolės forma prevenciškai apsaugotų ir Anastasijos interesus, užtikrintų, kad mergaitės motina dukros išlaikymui tėvo skiriamas lėšas naudotų išimtinai mergaitės interesais.

Ieškovė byloje patyrė 132 Lt dydžio išlaidas, susijusias su žyminio mokesčio sumokėjimu, ir 600 Lt atstovavimo išlaidas (b.l. 3, 143). Atsakovas byloje patyrė 350 Lt dydžio faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidas (b.l. 18) ir 1 600 Lt dydžio advokato teisinės pagalbos bei atstovavimo išlaidas (b.l. 17, 80, 142). Nors sprendimu nustatytiną I. B. bendravimo su dukra tvarką iš esmės galima laikyti kompromisiniu bendravimo tvarkos variantu, tačiau jis (bendravimo tvarkos variantas) vis dėlto daugiausiai yra paremtas ieškovės siūlymais dėl tokios tvarkos nustatymo; taip pat turint omenyje tai, kad ne visos ieškovės pasiūlytos bendravimo su dukra tvarkos sąlygos buvo teismo besąlygiškai patvirtintos, laikytina, kad buvo patenkinta ~85 proc. ieškovės reikalavimų. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 622 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.). Proporcingai atmestų reikalavimų daliai, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 293 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 88 str. 1 d. 3, 8 p., 98 str. 1 d.). Subendrinus iš abiejų šalių priteistinas sumas, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 329 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 186-188, 197, 250, 259, 263, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

              ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-01-12 sprendimu patvirtintos I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. J. (ankstesnė pavardė – Balašova), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo pasekmių sutarties punktus, kurie nurodyto sprendimo rezoliucinėje dalyje yra nurodyti kaip 2.1 ir 2.2 punktai, nustatant tokią I. B. bendravimo su nepilnamete dukra A. B., gim. 2007-06-06, asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. I. B. pasiima dukrą A. B. ir ja rūpinasi:

1.1. Rudens - pavasario laikotarpiu (nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 31 d.) kiekvieną savaitę, nuo penktadienio 15.00 val. (paimant dukrą iš ugdymo įstaigos ar namų) iki pirmadienio 7.45-8.45 val. (grąžinant dukrą į ugdymo įstaigą).

1.2. Tais atvejais, kai J. J. savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) nedirbs ir pageidaus praleisti savaitgalį su dukra, ji turi pranešti atsakovui iki einamosios savaitės trečiadienio apie savo ketinimą praleisti savaitgalį su dukra. Bet kokiu atveju, per mėnesį atsakovas I. B. turi teisę bendrauti su dukra Anastasija ne mažiau kaip du savaitgalius, o ieškovė turi pareigą šią tėvo teisę užtikrinti.

1.3. Vasaros laikotarpiu (nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d.) kiekvieną savaitę, nuo penktadienio 15.00 val. (pasiimant dukrą iš sodybos adresu Kurapkų g. 20, Vilniuje, arba buto adresu Šeškinės g. 45-51, Vilniuje) iki sekmadienio 20.00 val. (pristatant dukrą į abiejų šalių sutartą vietą).

1.4. Pravoslavų religinių švenčių dienomis I. B. bendrauja su dukra Anastasija nuo 10 val. iki kitos dienos 7.45-8.45 val., išskyrus atvejus, jei šventės sutampa su tėvui skirtu bendrauti su dukra savaitgaliu. Jei sutampa pravoslavų ir katalikų Velykų data, šią šventę A. B. praleidžia kartu su motina J. J..

1.5. Neporinių metų gruodžio 31 dieną I. B. pasiima dukrą Anastasiją iš jos namų arba darželio nuo 15.00 val. ir grąžina į namus ar kitą tėvų sutartą vietą kitą dieną, t. y. sausio 1 d., iki 17.00 val., išskyrus atvejus, jei šventės sutampa su tėvui skirtu bendrauti su dukra savaitgaliu.

1.6. Neporinių A. B. gimtadienių dienomis (t. y. birželio 6 d.) I. B. pasiima dukrą nuo 10.00 val. ir grąžina į namus ar kitą tėvų sutartą vietą iki kitos dienos 7.45-8.45 val., išskyrus atvejus, jei šventės sutampa su tėvui skirtu bendrauti su dukra savaitgaliu.

1.7. I. B. gimimo dieną (t. y. sausio 3 d.) tėvas A. B. pasiima nuo 10.00 val. ir grąžina į namus ar kitą tėvų sutartą vietą iki kitos dienos 7.45-8.45 val., išskyrus atvejus, jei tėvo gimimo diena sutampa su tėvui skirtu bendrauti su dukra savaitgaliu.

1.8. Visą J. J. gimimo dieną, t. y. balandžio 11 d., A. B. praleidžia kartu su motina.

1.9. Jei pravoslavų religinės šventės, A. B. ar I. B. gimtadieniai yra švenčiami darbo dienomis ir Anastasijai tokiomis dienomis reikia būti ugdymo ar mokymo įstaigoje, I. B. dukrą pasiima po darželyje vykstančių užsiėmimų arba po pamokų ir kitą dieną pristato į ugdymo įstaigą.

2. I. B. dukrą Anastasiją pasiima ir ją grąžina tik tiesiogiai J. J..

3. A. B. 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų per metus vasaros laikotarpiu iš anksto tėvų suderintu laiku atostogauja su tėvu I. B..

4. J. J. kasmetinių atostogų laikotarpį, ne ilgesnį kaip 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, A. B. praleidžia su motina.

5. Sutampant I. B. ir J. J. atostogų laikotarpiams, kiekvienas iš tėvų praleidžia su dukra Anastasija po 2 (dvi) savaites.

6. A. B. ligos, patvirtintos sveikatos priežiūros įstaigos specialisto pažyma arba abiejų tėvų bendrai nustatytu ir raštiškai patvirtintu dukros susirgimo faktu, atveju Anastasija būna kartu su motina J. J.. Šiame punkte vartojamas terminas „liga“ apima ir tokią A. B. sveikatos būklę, kuomet sveikatos priežiūros įstaigos specialistas ar abu mergaitės tėvai (I. B. ir J. J.) kartu nustato didesnę nei 37,3 °C dukros Anastasijos kūno temperatūrą.

7. J. J., susirgus jos dukrai Anastasijai ir paaiškėjus, kad I. B. dėl dukros ligos negalės bendrauti su Anastasija aukščiau nurodyta tvarka, privalo nedelsdama apie tai informuoti I. B..

8. A. B. ligos laikotarpiu I. B. turi teisę lankyti dukrą ir bendrauti su ja sveikatos priežiūros įstaigose, domėtis jos sveikata. J. J. dukros ligos laikotarpiu negalint ja pasirūpinti, I. B. turi prioritetinę teisę rūpintis dukra ir ją slaugyti.

9. A. B. ugdymo ar mokymo įstaiga parenkama (keičiama), kiti vaiko ugdymo, priežiūros klausimai sprendžiami abiejų tėvų - I. B. ir J. J. - bendru sutarimu.

10. J. J. privalo iki kiekvieno mėnesio 5 (penktosios) dienos pateikti I. B. detalią, įrodymais pagrįstą rašytinę ataskaitą apie atsakovo skirtų dukros Anastasijos išlaikymo lėšų panaudojimą per praėjusį mėnesį.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-12-14 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikiną I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra A. B., gim. 2007-06-06, asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, kuria nustatyta, jog A. B., gim. 2007-06-06, karščiuojant, t. y. sveikatos priežiūros įstaigos specialistui ar abiems tėvams kartu nustačius ne mažesnę kaip 37 °C mergaitės kūno temperatūrą, A. B. būna Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-01-12 sprendimu nustatytoje savo gyvenamojoje vietoje, atitinkančioje jos motinos J. J. gyvenamąją vietą.

Iš atsakovo I. B. ieškovės J. J. naudai priteisti 329 Lt (tris šimtus dvidešimt devynis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                                   Jovita Einikienė