Civilinė byla Nr. 2-307-180/2015             

Procesinio sprendimo kategorijos:

126.8.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 26d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartiesatmesti prašymąįpareigoti administratorių priimti turtą civilinėje byloje Nr. B2-1680-560/2014 dėl uždarosios akcinės bendrovės „FF lizingas“ bankroto ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi UAB „FF lizingas“ iškėlė bankroto bylą, UAB „FF lizingas“ administratoriumi paskyrė UAB „Admivita“.

Administratorius UAB „Admivita“ pateikė teismui prašymą apriboti buvusio UAB „FF lizingas“ vadovo Z. V. teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, nes iki šio prašymo Z. V. perdavė administratoriui tik dalį įmonės finansinių dokumentų, o kitų dokumentų, nors buvo administratoriaus ir antstolio raginamas, neperdavė. Z. V. už teismo įpareigojimo nevykdymą buvo ne kartą baustas bauda, tačiau visas įmonės turtas ir dokumentai administratoriui nėra perduoti iki šiol, otai trukdo sklandžiai vykdyti įmonės bankroto procedūras ir pažeidžia kreditorių bei pačios bankrutuojančios įmonės interesus.

Suinteresuotas asmuo Z. V. pateikė teismui prašymą įpareigoti administratorių UAB „Admivita“ perimti iš jo (buvusio UAB „FF lizingas“ direktoriaus) visą UAB „FF lizingas“ turtą ir dokumentus, o ne pasirinktinai, pasirašant 2014m. sausio 10d., 2014 m. rugsėjo 18d. ir 2014 m. rugsėjo 27d. turto perdavimo-priėmimo aktus;skirti UAB „Admivita“ 20 000 Lt baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, 50 procentų jos skiriant ja, (Z. V.). Taip pat prašė dėl dokumento suklastojimo priimti atskirąją nutartį ir apie tai pranešti prokurorui; pakeisti administratorių UAB „Admivita“ į UAB „Viresita“. Kartu prašė teisėją D. Rinkevičių nusišalinti nuo šio prašymo nagrinėjimo; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklaustojo nurodytus liudytojus.Suinteresuotas asmuo teigė, kad jis siekia perduoti administratoriui visą įmonės turtą ir dokumentus, tačiau administratorius nepagrįstai vengia juos priimti, priėmė tik dalį. Pažymėjo, kad įvykdyti visus administratoriaus reikalavimus, sunumeruoti perduodamų dokumentų lapus ir perduoti visus įmonės dokumentus jis (Z. V.) neturėjo fizinių galimybių, nes ilgą laiką sirgo. Administratorius nepagrįstai atsisako pasirašyti aštuonis priėmimo-perdavimo aktus, taip pat atvykti į turto perdavimo objektus. Jis (administratorius) siekia perimti tik turtą, esantį Vilniuje, o turtą, esantį kituose miestuose, atsisako priimti. Be to, administratorius vengia jam (Z. V.) teikti informaciją apie bankroto procesą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 29 d. nutartimi atmetė administratoriaus UAB „Admivita“ prašymą apriboti BUAB „FF lizingas“ vadovo teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu ir Z. V. prašymą dėl administratoriaus UAB „Admivita“ įpareigojimo priimti turtą.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2013m. rugsėjo 10d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2013m. lapkričio 13d., įmonės valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti įmonės bankroto administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus, tačiau per beveik vienerius metus nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, buvęs įmonės vadovas Z. V. neperdavė BUAB „FF lizingas“ bankroto administratoriui UAB „Admivita“ visų įmonės finansinių dokumentų ir turto. Dėl to buvusiam UAB „FF lizingas“ vadovui Z. V. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 3d., 2014 m. balandžio 16d. ir 2014 m. rugsėjo 3d. nutartimis buvo paskirtos baudos.Nepaisant to, jog visas įmonės turtas ir finansiniai dokumentai administratoriui nėra perduoti, iš bylos duomenų matyti, kad Z. V. BUAB „FF lizingas“ bankroto procese nebuvo visiškai pasyvus, nes 2013m. gruodžio 2d., 2013m. gruodžio 10d., 2014 m. sausio 16d., 2014 m. kovo 6d., 2014 m. liepos 9d., 2014 m. liepos 10d. ir 2014 m. liepos 31d. perdavimo aktais jis yra perdavęs įmonės administratoriui dalį įmonės finansinių dokumentų ir turto. Tarp įmonės administratoriaus ir buvusio įmonės vadovo Z. V. dėl turto ir dokumentų perdavimo, nors ir lėtai, nuolat vyksta derybos. Teismas atkreipė dėmesį, kad šioje byloje pateiktos visiškai priešingos bankroto administratoriaus ir buvusio įmonės vadovo pozicijos dėl to, kuris iš jų atsakingas už tinkamą turto neperdavimą/neperėmimą. Iš bylojeesančių abiejų šalių įrodymų matyti, kad abi šalys kaltina viena kitą. Teismo vertinimu, negalima daryti vienareikšmės išvados, jog buvęs įmonės vadovas Z. V. yra visiškai pasyvus ir tokiu būdu sąmoningai vengia perduoti visą įmonės turtą ir finansinius dokumentus bankroto administratoriui. Teismas taip pat pažymėjo, kad į bylą nėra pateikti įrodymai, jog buvęs įmonės vadovas tinkamai nevykdė savo pareigų, kurias privalėjo vykdyti pagal įstatymų reikalavimus – organizuoti buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės tvarkymą, vykdyti buhalterinių dokumentų apskaitą ir archyvavimą, teikti metines finansines ataskaitas Juridinių asmenų registrui, sudaryti kreditorių bei debitorių sąrašus ir t. t. Dėl šių faktinių aplinkybių teismas sprendė, kad nėra pagrindo apriboti Z. V. teises nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Dėl Z. V. priešpriešinio prašymoteismas sprendė, kad iš byloje esantys duomenys įrodo, jog administratoriaus atstovai vyko į turto perdavimo vietas, tačiau jo (turto) neperėmė ne dėl administratoriaus kaltės, o dėl tam tikro turto bei dokumentų trūkumo ar neesant galimybės turtą identifikuoti. Teismas pažymėjo, kad Z. V. administratoriaus veiksmus skundė įvairioms institucijoms, tačiau Įmonių bankroto valdymo departamentas 2014 m. kovo 6d. išvadoje buvo konstatuota, kad administratorius nepažeidė bankrotą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes priėjo prie išvados,jog pripažinti administratoriaus neveikimą (vengimą vykdyti savo prievolę priimti buvusio įmonės vadovo perduodamus dokumentus ir turtą) nėra pagrindo – Z. V. prašymą atmetė.

Teismas nenustatė pagrindo dėl kurio teisėjas D. Rinkevičius turėtų nusišalinti, taip pat būtinybės nagrinėti prašymus žodinio proceso tvarka bei Z. V. prašyme nurodytus liudytojus. Kitus Z. V. prašymų, išsprendus Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartimi, t. y. jų netenkinus, bylą nagrinėjantis teismas dėl jų atskirai nepasisakė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skundepareiškėjas Z. V. prašo apeliacinės instancijos teismą:

1.Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. nutarties dalį dėl jo prašymo ir jo papildymųir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo dėl perduodamo turto nepriėmimo ir perdavimo-priėmimo aktų nepasirašymo, taip pat dėl proceso atnaujinimo dalyje dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 2 d. nutartimi Z. V. skirtos 3000 Lt baudos išieškojimo, nurodant išspręsti prašymus dėl liudytojų apklausos, įrodymų išsireikalavimo iš UAB „Admivita“.

2. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo pagal šį atskirąjį skundą įsiteisėjimo dėl proceso atnaujinimo dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 2 d. nutarties Z. V. skirti 3000 Lt baudos išieškojimo sustabdyti vykdymą pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą.

3. Dėl UAB „Admivita“ piktnaudžiavimo administratoriaus pareigomis ir šių pareigų neatlikimo, dokumento suklastojimo ir žinomai melagingų paaiškinimų teikimo teismui dėl to, kad tariamai Z. V. neperduoda administratoriui UAB „FF Lizingas“ turto ir dokumentų priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui.

4. Dėl UAB „Admivita“ piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis teikiant prašymą nubausti jį (Z. V.), pačiam nepriimant UAB „FF Lizingas“ turto ir dokumentų, 8 mėnesius jam (Z. V.) nepaaiškinant šio turto nepriiminėjimo priežasčių, dėl siekio perimti selektyviai tik dalį BUAB „FF Lizingas“ turto ir dokumentų, tokiu būdu vilkinant bankroto procedūras ir tuo siekiant kitų tikslų ir bylos vilkinimo, CPK 95 straipsniopagrindu nubausti UAB „Admivita“ 20 000 Lt bauda, 50 procentų jos skiriant jam – Z. V..

5. Siekiant užtikrinti tinkamą bankroto bylos eigą, pakeisti bankroto administratoriųUAB „Admivita“ į UAB „Lexforis“ arba į UAB „Viresita“.

6. Pasiūlytiteisėjui D. Rinkevičiui nusišalinti nuo procesinių veiksmų dėl šio atskirojo skundo.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apelianto pateiktus įrodymus pirmosios instancijos teismas prijungė ir skundžiama nutartimi pasisakė tik dėl liudytojų apklausos bei abstrakčiai, t.y. be motyvų, atmetė apelianto prašymus dėl nurodytų turto perdavimo-priėmimo aktų, apelianto perduotų administratoriui pasirašymo. Teismas nepagrįstai nenusišalino nuo šių prašymų nagrinėjimo ir nepagrįstai nepasisakė dėl bylos žodinio nagrinėjimo bei dėl UAB „Admivita“ piktnaudžiavimo administratoriaus pareigomis ir šių pareigų neatlikimo bei dokumento suklastojimo priimti atskirąją nutartį, taip pat dėl apelianto prašymo atnaujinti procesą šioje byloje dėl Vilniaus apygardos teismo 2014m. vasario 2d. nutarties, kuria teismas tenkino iš dalies šį administratoriaus prašymą ir skyrė Z. V. 3000 Lt baudą.?
2. Teismo nutarties dalis dėl apelianto prašymų įpareigoti administratorių UAB „Admivita“ priimti Z. V. administratoriui perduodamą UAB „FF Lizingas“ turtą ir dokumentus, pasirašyti konkrečius šio turto ir dokumentų perdavimo-priėmimo aktus priimta be motyvų ir konkrečių apelianto teismui pateiktų įrodymų vertinimo. Tuo buvo pažeisti CPK 14 straipsnio 1 dalies ir 235 straipsnio 1 dalies reikalavimai ištirti byloje surinktus įrodymus, bet to, nutartis naikintina absoliučiais negaliojimo pagrindais, nes priimta be motyvų.
3. Teismas nepasisakė dėl administratoriaus teismui pateiktų žinomai melagingų paaiškinimų ir dokumentų suklastojimo, bylos dalyje atnaujinimo.
4. Teismas nepasisakė dėl proceso atnaujinimo dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 2 d. nutarties dėl 3000 Lt baudos skyrimo Z. V..
5. Atsižvelgiant į tai, kad prasidėjo vykdymo procesas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 2 d. nutartimi Z. V. skirtos 3000 Lt baudos išieškojimo, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės – iki teismo sprendimo pagal šį atskirąjį skundą įsiteisėjimo sustabdytinas vykdymą pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 2 d. nutarties vykdymo.

Pateiktu atskirojo skundo papildymu Z. V. prašo papildomai taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo pagal atskirąjį skundą įsiteisėjimo dalyje dėl proceso atnaujinimo dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutarties jam (Z. V.) skirti 1 000 Lt baudą išieškojimo sustabdyti vykdymą pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „FF lizingas“ administratorius prašo apeliacinės instancijos teismą apelianto Z. V. atskirąjį skundą ir visus jame nurodytus prašymus atmesti kaip nepagrįstus; apelianto Z. V. atskirojo skundo papildymą atmesti kaip nepagrįstą;Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.Su atskirojo skundo argumentais nesutink, nes apeliantas neįrodė CPK 330 straipsnyje numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Z. V. teigia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dėl jo pareiškimo yra be motyvų, ir teismas išsprendė ne visus prašyme pareikštus reikalavimus. Su tokiais teiginiais nėra pagrindo sutikti.

Pirmosios instancijos teismasnepažeidė CPK270 straipsnio 4 dalies nuostatų, nutartį motyvavo, išvada pagrindė byloje esančiais įrodymais bei materialinėmis teisės normomis. Tai, kad skundžiamos nutarties motyvai netenkina apelianto, yra glausti, tai nereiškia, kad jų nėra ar jų nepakanka spręsti apie bylos proceso eigą ir prašymo nagrinėjimo visapusiškumą. Teismas ištyrė ir įvertino visus apelianto Z. V. bei administratoriaus pateiktus įrodymus (CPK 177 str.), susijusius su nagrinėjamu ginču dėl įmonės turto perdavimo, nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimąreglamentuojančias CPK 183, 185 straipsnių nuostatas. Įrodymų vertinimas – teismo išimtinė teisė. Bylos šalies pozicija dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privaloma. Apeliantas nepateikė naujų įrodymų, kurie leistų apeliacinės instancijos teismui nuspręsti dėl nagrinėjamo ginčo kitaip nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, todėl naikinti ar keisti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.

Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nenusišalino nuo jo prašymo nagrinėjimo, tačiau nenurodė konkrečių pagrindų, faktinių aplinkybių dėlkurių teisėjas privalėjo nusišalinti (CPK 65, 66 str.). Apeliacinės instancijos teismas tokių pagrindų nenustatė. 

Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl bylos žodinio nagrinėjimo. Su tokiu argumentu nėra pagrindo sutikti. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartiesmatyti, kad teismas nenustatė būtinybės nagrinėti prašymą žodinio proceso tvarka, atsisakęs apklausiant apelianto Z. V. nurodytus liudytojus. Nagrinėjamasginčas kilęs pareiškimo, pareikštabankroto byloje. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, visi klausimai iš esmės sprendžiami rašytinio proceso tvarka. Išimčių nenustato ir Civilinio proceso kodeksas. Pareiškėjai turi teisę prašyti nagrinėti vieną ar kitą klausimą žodinio proceso tvarka, tačiau teismui tokie prašymai nėra privalomi. Taigi pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs apelianto bei administratoriaus prašymą rašytinio proceso tvarka procesinių teisės normų, dėl kurių skundžiama nutartis turėtų būti pripažint neteisėta, nepažeidė.

Dėl kitų apelianto prašymų

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apelianto Z. V. prašymai dėl Vilniaus miesto apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarties paskirti 5000 Lt baudą panaikinimo, dėl 20 000 Lt baudos paskyrimo UAB „Admivita“, 50 procentų jos skiriant pačiam Z. V., dėl bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ atstatydinimo, dėl atskirosios nutarties apie žinomai melagingų UAB ,,Admivita“ paaiškinimų pateikimo teismui ir dingusių dokumentų priėmimo buvo išspręsti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartimi, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto ir administratoriaus prašymus, neturėjo pagrindo spręsti dėl jau išnagrinėtų reikalavimų ir dėl to pasisakyti skundžiamoje nutartyje. Apeliantui, nesutinkant su paminėta Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartimi, neužkirsta galimybė šią nutartį apskųsti apeliacinės instancijos teismui įstatymų nustatyta tvarka.

Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kiti – nėra reikšmingi. Naikinti ar keisti iš esmės teisėtą ir pagrįstą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. teismo nutartį nėra pagrindo.

Apeliantas Z. V. atskirajame skunde prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo pagal šį atskirąjį skundą įsiteisėjimo sustabdyti 2014 m. vasario 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties (skirta 3 000 Lt bauda) ir 2014 m. balandžio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties dėl 1 000 Lt baudos paskyrimo vykdymą. Apeliacinės instancijos teismui 2015 m. sausio 14 d. pateiktu prašymu pakartotas reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atskirajame skunde, atskirojo skundo papildyme bei atskiruose apeliacinės instancijos teismui pateiktuose prašymuose pareikšti reikalavimai taikyti laikinąsias apsaugos priemones susiję su teismo paskirtųbaudų išieškojimu vykdymo procese ir nesusiję su apelianto Z. V. prašymo dėl administratoriaus UAB „Admivita“ įpareigojimo perimti iš jo (buvusio UAB „FF lizingas“ direktoriaus Z. V.) visą UAB „FF lizingas“ turtą ir dokumentus, todėl tenkintipaminėtus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymonagrinėjamoje byloje nėra pagrindo.

Apeliantas Z. V. prašė apeliacinės instancijos teismą išreikalauti iš Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-1680-560/2014 XII bei XIII tomus ir bylos nagrinėjimą atidėti. Toks prašymas netenkintinas, paminėti bylos tomai gauti iš pirmosios instancijos teismo 2014 m. gruodžio 12 d.. Tai įrodo bylojeesantys dokumentai, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo pakankami laiko susipažinti su paminėtuose tomuose esančiais dokumentais.

Apeliantas 2015 m. sausio 14 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą prijungti naujus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius administratoriaus piktnaudžiavimą teisėmis, tačiau pateikti dokumentai: Z. V. prašymai UAB ,,Admivita“ administratoriui, atsakymai, kiti dokumentai nagrinėjant apelianto bei administratorius prašymus pirmosios instancijos teisme bei priimant skundžiamą teismo nutartį neegzistavo, nes priimti bei surašyti jau po skundžiamos teismo nutarties priėmimo – nuo 2014 m. lapkričio 17 d. iki 2014 m. gruodžio 4 d., todėl yra pagrindas teigti, kad prašomi priimti įrodymai su nagrinėtu ginču nesusiję ir nepaneigia nei patvirtina turinčias  reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.), todėl nepriimtini (CPK 181, 314 str.).

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. teismo palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                             Nijolė Piškinaitė