Administracinio nusižengimo byla Nr. A20.-1564-759/2022
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00202-2022-6
Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
2022 m. rugsėjo 14 d.
Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė,
sekretoriaujant Jūratei Gritienei,
dalyvaujant skundą padavusiam užsieniečiui H. N. B., jo atstovui advokatui Kaziui Rakauskui,
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Migracijos departamento) atstovei Janinai Brovko,
Vertėjai Nomedai Gritėnaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal užsieniečio Kamerūno Respublikos piliečio H. N. B., gimusio (duomenys neskelbtini), prašymą taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Užsienietis prašyme nurodo, kad jis yra apgyvendintas Pabradės URC. Toks jo apgyvendinimas yra reglamentuotas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 5 str. 6 d., t.y. ši norma sako, kad „prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjas dėl savo alternatyvios seksualinės orientacijos negali grįžti į kilmės šalį, nes ten gresia žiauri, EŽTK 3 straipsnį pažeidžianti mirties bausmė - užmėtymas akmenimis. Taip pat autoritetingi Vakarų politologijos institutai sutaria, kad musulmonų šalyse LGBT asmenys yra persekiojami ir valstybė nesuteikia jiems gynybos. Nurodo, kad sąlygos jo apgyvendinimo vietoje yra nežmoniškos, jis negali gauti jam tinkamo maisto, pablogėjus oro sąlygoms užsienietis šąla, turi gyventi labai blogomis sąlygomis su dideliu kiekiu kitų užsieniečių, neturi sąlygų išsiskalbti drabužių, trūksta šiltų rūbų bei avalynės. Be to, užsieniečio apgyvendinimo sąlygos prilygsta sulaikymui - jis negali niekur išeiti iš migrantų miestelio, pasivaikščioti ar išeiti apsipirkti, negali normaliai naudotis ryšio priemonėmis, kas labai apsunkina jo bendravimą su artimaisiais ir galimybę geriau apsirūpinti maistu, pakeisti aplinką, pasivaikščioti ir už stovyklos ribų. Todėl dabartinis užsieniečio statusas ir jo vadinamasis „laikinas apgyvendinimas“ iš esmės prieštarauja LR Konstitucijos 20 str., įtvirtinančiam garantijas, jog nė vienas asmuo nebūtų sulaikytas ar suimtas savavališkai, o sulaikytas ar suimtas asmuo per 48 valandas turi būti pristatytas teismui, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendžiamas sulaikymo pagrįstumas. Nors į Lietuvą atvyko dar liepos mėnesį, iki šiol jis yru sutaikytas be teismo sankcijos. Taip pat toks Lietuvos Respublikos institucijų elgesys iš esmės prieštarauja 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 3 1 str., kuris nustato, jog: „Susitariančiosios valstybės neskiria nuobaudų už neteisėta įvažiavimų ar neteisėtų buvimų jų teritorijoje pabėgėliams, kurie, atvykę iš teritorijos, kur jų gyvybei ar laisvei grėsė 1 straipsnyje numatytas pavojus, įvažiuoja į šių valstybių teritorija arba yra joje be leidimo, jeigu jie patys nedelsdami prisistato valdžios institucijoms ir išsamiai paaiškina savo neteisėtų įvažiavimų ar buvimų“ Pagal to paties 31 str. 2 d., ,,Susitariančiosios valstybės netaiko tokiems pabėgėliams laisvai kilnotis trukdančių apribojimų, išskyrus būtinų ir tie apribojimai taikomi tik tol, kol nenustatytas šių pabėgėlių statusas toje valstybėje arba kol jie negauna teisės įvažiuoti į kitą šalį. Susitariančios valstybės duoda tokiems pabėgėliams pakankamai laiko ir sudaro visas sąlygas gauti leidimų įvažiuoti į kitą šalį". Pareiškėjas turi galimybę apsigyventi savo pasirinktoje ir geriau pritaikytoje oriai gyventi vietoje. Pareiškėjas laiko, kad yra pagrindo pakeisti jo apgyvendinimą, leidžiant Pareiškėjui apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje nustatant, jog Pareiškėjas elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą. Visais atvejais kompetentinga institucija žinotų Pareiškėjo buvimo vietą, adresą, kas užtikrintų, jog Pareiškėjas būtų pasiekiamas tais atvejais, kai reikėtų atlikti kokius nors veiksmus dėl jo teisinio statuso Lietuvos Respublikoje nustatymo. Taikius prašomą švelnesnę priemonę, bus efektyviau įgyvendinamas asmens laisvės nevaržymo, kai tai nėra būtina, principas, Pareiškėjas galės pasirinkti sau būstą. Pareiškėjo nuomone, ši priemonė esamuoju metu atitinka Pareiškėjo bei jo teisinio statuso klausimus nagrinėjančių institucijų interesų pusiausvyrą, tad gali būti taikoma. Pažymi, jog Pabėgėlių konvencijos 16 str. reglamentuoja pabėgėlių teisę kreiptis į teismą, t.y. nustatoma jog „kiekvienas pabėgėlis turi teisę laisvai kreiptis į teismus visų Susitariančiųjų valstybių teritorijose, taip pat jog „kiekvienas pabėgėlis Susitariančiojoje valstybėje, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, turi tokią pat teisę kaip ir jos piliečiai kreiptis į teismą, įskaitant teisinę pagalbą ir atleidimą nuo teismo išlaidų (cautio judicatum solvi)“. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos 6 straipsnis ir 7 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos valstybės narės teisės normos, pagal kurias tais atvejais, kai yra įvesta karo padėtis ar nepaprastoji padėtis arba paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, neteisėtai šalyje esantys trečiųjų šalių piliečiai faktiškai netenka galimybės naudotis tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra šios valstybės narės teritorijoje. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 8 straipsnio 2 ir 3 dalys turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas draudžiamos valstybės narės teisės normos, pagal kurias tais atvejais, kai yra įvesta karo padėtis ar nepaprastoji padėtis arba paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas vien todėl, kad jis šios valstybės narės teritorijoje yra neteisėtai, todėl mano, kad Pareiškėjo prašymą reikėtų tenkinti visiškai ir priimti sprendimą, kuriuo leidžiama būtų jam judėti ne tik po URC teritorija, bet ir už jos ribų. Prašo skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę - nustatyti, jog užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; bei leisti užsieniečiui apsigyventi jo pasirinktoje vietoje - Viešbutyje (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini), kuriame yra ir pigių patalpų bei galimybė gyventi keliese viename kambaryje.
2. Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodoma, kad užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės 2021 m. liepos mėnesį be asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančių dokumentų. 2021 m. liepos 27 d., Kamerūno Respublikos piliečiu D. S. B., gim. (duomenys neskelbtini), prisistatęs asmuo pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Užsieniečių teisinės padėties" 6 str. buvo apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje. 2021 m. spalio 17 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą nesuteikti asmeniui prieglobsčio ir išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į Įrako Respubliką, Migracijos departamento skundų dėl prieglobsčio nagrinėjimo komisija 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimu skundą tenkino ir panaikino Migracijos departamento 2021 m. spalio 17 d. sprendimą. 2021 m. gruodžio 17 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą nesuteikti asmeniui prieglobsčio ir išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką. Užsienietis buvo supažindintas su sprendimu, tačiau nesutiko pasirašyti sprendime, atsisakė sprendimo kopijos. Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje tapo neteisėtu. Įsiteisėjus Migracijos departamento priimtam sprendimui, užsienietis tapo nelegaliu migrantu. Atsižvelgus į tai, pradėta minėto užsieniečio išsiuntimo procedūra. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu taikė H. N. B. alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. kovo 9 d. 2022 m. sausio 17 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, bei apgyvendinti asmenį UTPĮ I408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. 2022 m. gruodžio 20 d. VSAT kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Briuselyje su prašymu tarpininkauti Kamerūno Respublikos ambasadai Briuselyje gaunant H. N. B. kelionės dokumentą. VSAT 2022 m. kovo 24 d. sprendimu minėtas užsienietis apgyvendintas VSAT Užsieniečių apgyvendinimo centre, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2022 m. liepos 21 d. 2022 m. kovo 3 d. minėtas asmuo atsisakė bendradarbiauti su į VSAT Medininkų URC atvykusiais Kamerūno Respublikos ambasados darbuotojais nustatant užsieniečių asmens tapatybes. 2022 m. birželio 8 d. Kamerūno Respublikos ambasada Briuselyje išdavė D. S. B. (taip pat žinomam kaip H. N. B.) grįžimo į kilmės šalį pažymėjimą, galiojantį iki 2022 m. rugsėjo 7 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2021 m. liepos 19 d. sprendimu taikė H. N. B. alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą VSAT , nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. sausio 21 d. Užsienietis apskundė minėtą sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
3. Taip pat atsiliepime nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 5 straipsnį nuostatas prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo tvarką ir sąlygas nustato vidaus reikalų ministras, kurios yra patvirtintos L,R vidaus reikalų ministro 2007-10-04 įsakymu Nr. 1V-340 (šiuo metu galioja 2021-09-30 įsakymo Nr. 1V-748 redakcija). Pagal minėtą aprašą skirtingą statusą turintiems migrantams taikomas skirtingos apgyvendinimo sąlygos bei režimas. Pažymi, jog vertinant užsieniečio apgyvendinimo sąlygas aukščiau nurodytų normų kontekste, pabrėžia, jog užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė asmens teisių suvaržymo pobūdžiu neprilygsta teisiniam režimui, kuris pagal minėtą prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo tvarką taikomas sulaikytiems užsieniečiams. Pareiškėjas skundžiasi, jog jis šąla, jam trūksta šiltų rūbų, avalynės, jis negali normaliai naudotis ryšio priemonėmis, negali išeiti apsipirkti ir t.t. Atkreiptinas dėmesys, jog Pareiškėjo pateiktos pretenzijos neatitinka tikrovėje egzistuojančių apgyvendinimo sąlygų. Pažymi, jog jis turi teisę kreiptis į VSAT administraciją su prašymais ar nusiskundimais dėl apgyvendinimo sąlygų ar kitais klausimais, tačiau tokių prašymų/nusiskundimų iš jo nebuvo gauta. Pareiškėjas teigia, kad jam nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje yra pažeidžiama jo teisė į laisvę - jam nepagrįstai ribojama jo teisė į buitinį aprūpinimą, neturėdamas judėjimo laisvės, neturi galimybės įsigyti reikiamų buities prekių, norėtų pasivaikščioti už centro ribų, skirtas laisvės ribojimas varžo jo esmines žmogaus teises. Nesutinka su Pareiškėjo nuomone, kadangi Centras teikdamas paslaugas, susijusias socialinėmis, medicininėmis, sveikatos bei kitomis paslaugomis, vadovaujasi teisės aktais. Tiek sulaikytiems, tiek nesulaikytiems užsieniečiams yra teikiamos vienodos apgyvendinimo paslaugos. Pažymi, kad nepriklausomai nuo apribotos galimybės laisvai judėti, Pareiškėjui Pabradės užsieniečių registracijos centre užtikrinamos ir teikiamos visos socialinės paslaugos - apgyvendinimas šiltose patalpose, visavertis maitinimas, medicininė priežiūra, galimybė sportuoti, bendrauti su kitais Centre gyvenančiais užsieniečiais, naudotis savo telefonu, kompiuteriu bei kt. IT technologijomis, jam organizuojami laisvalaikio renginiai, todėl Užsieniečio teiginiai neatitinka tikrovės.
4. Taip pat atsiliepime nurodo, kad teismo diskrecinė teisė yra taikyti arba netaikyti alternatyvias sulaikymui priemones užsieniečių atžvilgiu. Pareiškėjo atžvilgiu pirmos instancijos teismas tais pačiais motyvais nematė galimybės taikyti švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės. Atkreipia dėmesį į tai, kad neigiamas Migracijos departamento sprendimas, leidžia daryti išvadą, kad ateityje užsienietis negalės likti Lietuvos Respublikoje ir yra tikimybė, kad užsienietis nebūdamas sulaikytas, dar kartą bandys išvykti iš Lietuvos, tokiu būdu užkirsdamas kelią galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo bei sprendimo dėl jo išsiuntimo arba grąžinimo priėmimui, taip pažeisdamas tiek Lietuvos, tiek ir kitų valstybių migracijos įstatymus. Atsakovas, išnagrinėjęs byloje esančias faktines aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog Pareiškėjas, nesutikdamas savanoriškai sugrįžti į kilmės šalį, slėpdamas savo tapatybę bei prašydamas Teismo laisvo judėjimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, puoselėja viltį išvengti išsiuntimo procedūros, pasislėpti nuo kompetentingos institucijos, atsakingos už sprendimo dėl išsiuntimo vykdymo, todėl šiuo metu egzistuoja Pareiškėjo sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 str. 4 d. 2 p., 5 d. 7, 10, 11 p. Mano, kad norint užtikrinti Užsieniečio atžvilgiu priimtų sprendimų vykdymą - būtina nors dalinai apriboti jo judėjimo laisvę. Pažymi tai, jog 2022 m. birželio 8 d. Kamerūno Respublikos ambasada Briuselyje išdavė Pareiškėjui grįžimo į kilmės šalį pažymėjimą, galiojantį iki 2022 m. rugsėjo 7 d. ir šiuo metu su minėta ambasada derinamas vizų išdavimas pareigūnams, kurie lydės grupę Kamerūno Respublikos piliečių iki kilmės šalies. Pareiškėjas prašo leisti jam apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, įpareigojant jį nustatytu laiku pranešti VSAT apie savo buvimo vietą, bei mano, jog tokia priemonė esamuoju metu atitinka jo paties bei jo teisinio statuso klausimus nagrinėjančių institucijų interesų pusiausvyrą, todėl gali būti taikoma. Nesutinka su tuo, kadangi Pareiškėjas šiuo metu turi neteisėto migranto statusą, kuris nesutinka ir nepageidauja savanoriškai grįžti į kilmės šalį, teigia jog jis neketina sugrįžti į Kamerūno Respubliką, todėl yra didelė tikimybė, jog jo siekis gauti laisvą judėjimą sietinas su noru bet kokiais būdais išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūros, juolab Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymu, jog turi pakankamai lėšų save išlaikyti laikotarpyje, kol sprendžiamas išsiuntimo klausimas, jog jis tikrai galės gyventi pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, t.y. viešbutis Imperial Hotel&Restaurant, tam tikram laikotarpiui rezervavo sau kambarį. Taip pat Pareiškėjas nepagrindė, kokiu būdu jo prašoma priemonė užtikrins jo buvimą Lietuvos Respublikoje ir eliminuos galimybę pasislėpti nuo išsiuntimo sprendimą vykdančios institucijos, t. y. VSAT. Kaip parodė praktika, tokią priemonę gavę užsieniečiai išvyksta iš VSAT ir net neatvyksta į minėtą viešbutį. Remdamiesi išdėstytais motyvais, mano, kad Teismas tinkamai įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 str., formuojama LVAT praktika, prašo Užsieniečio prašymo netenkinti.
5. Užsienietis teismo posėdyje paaiškino, kad jis turi galimybę pats save išlaikyti, Migracijos departamentas jam išdavė kortelę dirbti, neturi problemų integruotis į Lietuvą, moka rusų ir anglų kalbą, gali susimokėti už viešbutį už mėnesį, prisiekia, kad nėra pavojingas, turi grynų pinigų, gali išsinuomoti butą. Paaiškino, kad yra sumoteriškėjęs, nesutinka grįžti į kilmės šalį, nes ten laukia mirtis, yra pažeidžiamas asmuo.
6. Užsieniečio atstovas advokatas Kazys Rakauskas teismo posėdyje prašė skundą tenkinti, nurodė, kad viešbutis skelbia mažesnes apgyvendinimo kainas, be to, užsieniečiai galėtų keliese pasigyventi viešbučio kambaryje ir dalintis mokesčiais, užsienietis turi lėšų, darbui išduotas leidimas , dirbti gyvenant nelaisvėje, negalima, prašo suteikti teisę laisvai judėti. Nurodė, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas turi paskelbti sprendimą Užsieniečio byloje dėl leidimo laisvai judėti.
7. Teismo posėdyje Migracijos departamento atstovė prašė skundo netenkinti, palaikė pateiktą atsiliepimą. Nurodė, kad Užsienietis davė nedviprasmišką atsakymą, kad akivaizdžiai atsisako grįžti į kilmės šalį, jis nepakankamai bendradarbiauja su institucija, sprendžiamas jo išsiuntimo klausimas.
9. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Užsienietis gali būti sulaikytas, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, <...>, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo); 4 dalies 2 p., kai yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
10. Byloje nustatyta, kad užsienietis H. N. B. atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės 2021 m. liepos mėnesį be asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančių dokumentų. 2021 m. liepos 27 d., Kamerūno Respublikos piliečiu D. S. B., gim. (duomenys neskelbtini), prisistatęs asmuo pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Užsieniečių teisinės padėties" 6 str. buvo apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje. 2021 m. spalio 17 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą nesuteikti asmeniui prieglobsčio ir išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į Įrako Respubliką, Migracijos departamento skundų dėl prieglobsčio nagrinėjimo komisija 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimu skundą tenkino ir panaikino Migracijos departamento 2021 m. spalio 17 d. sprendimą. 2021 m. gruodžio 17 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą nesuteikti asmeniui prieglobsčio ir išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką. Užsienietis buvo supažindintas su sprendimu, tačiau nesutiko pasirašyti sprendime, atsisakė sprendimo kopijos. Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje tapo neteisėtu. Įsiteisėjus Migracijos departamento priimtam sprendimui, užsienietis tapo nelegaliu migrantu. Atsižvelgus į tai, pradėta minėto užsieniečio išsiuntimo procedūra. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu taikė H. N. B. alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. kovo 9 d. 2022 m. sausio 17 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, bei apgyvendinti asmenį UTPĮ I408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. VSAT 2022 m. kovo 24 d. sprendimu minėtas užsienietis apgyvendintas VSAT Užsieniečių apgyvendinimo centre, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2022 m. liepos 21 d. 2022 m. kovo 3 d. minėtas asmuo atsisakė bendradarbiauti su į VSAT Medininkų URC atvykusiais Kamerūno Respublikos ambasados darbuotojais nustatant užsieniečių asmens tapatybes. 2022 m. birželio 8 d. Kamerūno Respublikos ambasada Briuselyje išdavė D. S. B. (taip pat žinomam kaip H. N. B.) grįžimo į kilmės šalį pažymėjimą, galiojantį iki 2022 m. rugsėjo 7 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2021 m. liepos 19 d. sprendimu taikė H. N. B. alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą VSAT , nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. sausio 21 d. Užsienietis apskundė minėtą sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
11. Teismų sistemos Liteko duomenimis Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 7 d. priėmė neskundžiamą nutartį, kuria H. N. B. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. liepos 19 d. sprendimą pakeitė: skyrė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie LR VRM ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 21 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.
12. Taigi, LVAT priėmus minėtą sprendimą užsienietis turės galimybę išeiti už Centro ribų ir patenkinti savo poreikius dėl tinkamo jam maisto, drabužių bei kt. įsigijimo. Užsienietis teismo posėdžio metu neįrodė, netgi atvirkščiai, nurodė, kad neturi tiek santaupų, kad galėtų apsigyventi jo nurodytame viešbutyje, net jei ir kambaryje apsigyventų keliese. Taip pat, užsienietis nedviprasmiškai paaiškino, kad neketina išvykti į savo kilmės šalį.
13. Teismas, išnagrinėjęs užsieniečio skundą, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus sprendžia, kad Migracijos departamentas, ginčijamo sprendimo priėmimo metu, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką užsieniečio situacijos vertinimą ginčijamo sprendimo kontekste, užsieniečio nesutikimas su priimtu sprendimu (jo dalimi) nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu, todėl skundas atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 str. 4 d. 2 p., 5 d. 7, 10, 11 p.,
n u s p r e n d ė :
Atmesti Kamerūno Respublikos piliečio H. N. B., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėja Snieguolė Bielskienė