Bylos Nr. 2A-1136-803/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35940-2016-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.3.4.; 1.3.7.2.4.; 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. birželio 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo J. Ž. ieškinį dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo, apmokėjimo už prastovas, delspinigių, neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė
- Ginčo esmė
1. Apeliacinėje byloje kyla ginčas dėl prastovos darbdavio iniciatyva bei apmokėjimo už prastovą teisėtumo ir pagrįstumo.
2. Ieškovas J. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė: 1) pripažinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-08-30 sprendimą Nr. DGKS-3933 darbo byloje Nr. APS-3-13569 neteisėtu ir jį panaikinti; 2) priteisti jam iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) ,,Lietuvos geležinkeliai“ 1 077,42 Eur už prastovas nuo 2015-07-01 iki 2016-06-30, delspinigius, 500 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
3. Nurodė, kad pas atsakovę Radviliškio prekinių vagonų depe jis dirba refrižeratorinių vagonų atsakingu mechaniku. Pažymėjo, kad sumažėjus darbo krūviui dėl darbdavio kaltės darbe prasidėjo prastovos, dėl kurių darbdavys jam pasiūlė darbą ne pagal jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją; pasiūlyto darbo pobūdis buvo specifinis, keliantis grėsmę jo sveikatai. Kadangi darbdavio pasiūlymo atsisakė, darbdavys jam ėmė mokėti už nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. trukusias prastovas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 195 straipsnio 4 dalies nuostatas. Su tokiu prastovos mokėjimo norminiu pagrindu nesutinka, nurodydamas, jog už prastovas jam turėjo būti mokama pagal DK 195 straipsnio 1 dalies nuostatas. Ieškovo teigimu, darbdaviui buvo žinoma aplinkybė apie jo anksčiau patirtą nelaimingą įvykį darbe, dėl kurio jis prarado dalinį darbingumą. Pažymėjo, kad dėl atsakovo veiksmų patyrė daug psichologinių ir dvasinių išgyvenimų, todėl siekia neturtinės žalos prisiteisimo (T. 1., b. l. 59-65).
4. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nuo 2013 m. pradėjus mažėti darbų apimčiai, ženkliai sumažėjo ir refrižeratorinių vagonų sekcijų ir junginių pakrovų skaičius, o prastova numatyta ne tik ieškovui, bet ir kitiems darbuotojams. Pažymėjo, kad darbuotojams nuolat siūlomos laisvos darbo vietos ne tik depe, bet ir kituose bendrovės struktūriniuose padaliniuose; ieškovui per 2016 metus taip pat buvo pasiūlytas jo kvalifikaciją atitinkantis darbas (ieškovo kaip techniko mechaniko kvalifikacija leidžia dirbti darbus tokius kaip: technikas, I k. operatorius, autokrautuvo vairuotojas, meistras, vyresnysis vagonų tikrintojas ir kt., kuriems nereikalingas atskiras išsilavinimas, praktiniai įgūdžiai, išankstinis pasirengimas ir kt.), tačiau ieškovui raštu nesutikus nei su vienu pateiktu pasiūlymu užimti esančią laisvą vietą, taikoma DK 195 straipsnio 4 dalis apmokant už ieškovo prastovas. Atsakovės teigimu, pagal atliktą tarnybinių vagonų darbo vietose rizikos veiksnių poveikio įvertinimą krovinio masė yra 20–25 kg, tačiau ieškovui 2016 m. kovo 15 d. nustačius 55 proc. darbingumo lygį jis galėjo dirbti be krovinių kėlimo virš 15 kg, todėl nesant galimybės ieškovui šiuo metu suteikti darbą pagal jo darbo sutartį, jam yra siūlomos visos laisvos darbo vietos esančios depe ir kituose bendrovės struktūriniuose padaliniuose, kurių pobūdis yra mažiau pavojingas arba nepavojingas lyginant su šiuo metu atliekamomis jo darbo funkcijomis. Atsakovės teigimu, ji neprivalo kiekvienam prastovoje esančiam darbuotojui individualiai parinkti ir personaliai pasiūlyti tinkamą darbą, darbuotojas pats privalo būti aktyvus ir reikalauti, kad darbdavys pateiktų pareigybių aprašymus bei supažindintų su darbo sąlygomis, tačiau ieškovas nei karto nesikreipė prašydamas papildomos informacijos apie darbo sąlygas ir pobūdį, nerodė susidomėjimo nei viena siūloma darbo vieta. Pažymėjo, kad ieškovas nuo 2015-06-15 iki 2015-06-27 ir nuo 2015-10-10 iki 2016-03-15 turėjo nedarbingumo pažymėjimą; delspinigiai negali būti skaičiuojami, kadangi darbdavys neturi jokio įsiskolinimo ieškovui, be to nėra nei vienos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti neturtinei žalai atlyginti (T. 1., b. l. 101-108).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 14 d. priimdamas sprendimą ieškovo ieškinį atmetė.
6. Teismas, įvertinęs ieškovo nustatytą 55 proc. darbingumo lygį bei darbo apribojimus (kelti ne daugiau kaip 15 kg, tai, jog negali dirbti darbo, susijusio su rankų judesiais, viršvalandinio darbo, darbų, kai naudojama rankinė pastūma), sprendė, jog atsakovė pagrįstai taikė DK 122 straipsnio nuostatas, nustatydamas prastovas ir teikdamas darbuotojui pasiūlymus dėl darbo, pasiūlymuose nurodydamas, kad per tris dienas neatsakius į pateiktą pasiūlymą bus laikoma, kad jo atsisakoma.
7. Pažymėjo, jog savo nuožiūra darbdavys negali nuspręsti, kuris darbas darbuotojui prastovos atveju yra tinkamas, kadangi teisė pasirinkti darbą suteikiama darbuotojui, todėl atsakovės nagrinėjamu laikotarpiu teiktus ieškovui įvairius pasiūlymus dėl darbo, kuriuos turėjo vertinti pats ieškovas ir informuoti darbdavį apie tai, ar jį domina kuris nors pasiūlymas, laikė pagrįstais ir neprieštaraujančiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai. Teismas atmetė ieškovo argumentus, jog darbo pasiūlymai ieškovui buvo teikiami tik formaliai, pažymėdamas, jog darbdavys elgėsi tinkamai, teikdamas darbuotojui tiek darbo pasiūlymus pagal darbuotojo kvalifikaciją, tiek ir nesusijusius su jo kvalifikacija, suteikdamas galimybę persikvalifikuoti, dirbti kitokio pobūdžio darbą. Pritarė Darbo ginčų komisijos argumentui, jog naują laikinąjį darbą arba profesiją darbuotojas turi pasirinkti pats iš pasiūlytų pozicijų ir reikalauti, kad darbdavys pateiktų pareigybių aprašymus bei supažindintų su darbo sąlygomis.
8. Įvertinęs ieškovui teiktus darbo pasiūlymus, pareiginius nuostatus, teismas sprendė, kad pagal ieškovo turimą techniko mechaniko kvalifikaciją jam buvo siūlomos jo kvalifikaciją atitinkančios darbo vietos (techniko, meistro, vagonų tikrintojo), todėl ieškovo argumentus, kad siūlomos darbo vietos neatitiko ieškovo kvalifikacijos atmetė kaip nepagrįstus ir paneigtus paties ieškovo teiginiais teismo posėdžio metu. Tokią išvadą teismas padarė taip pat remdamasis ir liudytojos - atsakovės darbų saugos vyresniosios inžinierės S. M. parodymais, kuriuos duodama liudytoja parodė, jog ieškovui siūlytos darbo vietos yra mažiau sveikatai pavojingos nei ieškovo darbo vieta sulygta darbo sutartimi, kad ieškovui nebuvo siūlomi darbai, kuriuose būtų viršijamas 15 kg svoris ar viršvalandiniai darbai.
9. Vertindamas ieškovo paaiškinimus teismas pažymėjo, jog darbdavys nesuvaržė darbuotojo teisės pasirinkti darbą tiek pagal jo kvalifikaciją, o ieškovas pats nepasidomėjo jam siūlomų pareigybių aprašymais ir tokiu būdu neįvertino savo galimybių užimti konkrečias siūlomas pareigas pagal savo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, sveikatos būklę, todėl negali teigti, kad darbo pagal jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją ir sveikatos būklę bendrovėje nebuvo ir už prastovą jam turėjo būti mokama pagal DK 195 straipsnio 1 dalies nuostatas. Sprendė, jog ieškovas visiškai nepagrįsdamas savo teiginio nurodė, kad visos jam siūlytos darbo vietos yra pavojingos jo sveikatai, todėl atsakovas visiškai pagrįstai ir teisėtai nagrinėjamu atveju taikė DK 195 straipsnio 4 dalies nuostatas.
10. Kadangi pripažino, jog darbdavys už darbuotojo prastovas apmokėjimo tinkamai, sprendė, jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų darbdavio veiksmų dėl neturtinės žalos, todėl atmetė ir ieškovo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą (T. 2., b. l. 107-111).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovės 1077,42 Eur už prastovas nuo 2015-07-01 iki 2016-06-30, delspinigius, 500 Eur neturtinės žalos bei 5 proc. procesinių palūkanų; taip pat priteisti atstovui Jungtinei profesinei sąjungai iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodyti tokie esminiai argumentai:
11.1. prastovos laikotarpis truko nuo 2015-07-01 iki 2016-06-30, kai tuo tarpu pirmasis darbo pasiūlymas pateiktas tik 2016-02-08, todėl laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2016-02-08 ieškovui turėjo būti mokama pagal DK 195 straipsnio 1 dalį. Be to, pasiūlyme nėra nei vienos pareigybės, kuri atitiktų ieškovo profesiją, specialybę, kvalifikaciją ir sveikatos būklę, o siūlomo darbo vieta yra Radviliškio miestas, kai tuo tarpu ieškovo gyvenamoji vieta yra Klaipėdoje, kas vertintina kaip siūlymas pakeisti vieną iš būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Taip pat pažymi, jog ieškovas su atsakovės pritarimu atvykdavo į darbą tada, kai atvyksta traukinys – apie 11.30 val., kai tuo tarpu atsakovės siūlomi darbai prasideda 7 val. ryto ir tai neįmanoma suderinti su traukinių grafiku bei kasdieniu išvykimu iš darbo nepažeidžiant darbų saugos bei įstatymo reikalavimų paros poilsiui (DK 160 straipsnio 1 dalis);
11.2. nei viename ieškovui pateiktame darbo pasiūlyme nebuvo pateiktas DK 195 straipsnio 4 dalies visumą atitinkantis darbo pasiūlymas, o kadangi prastova susiklostė ne dėl ieškovo kaltės ir atsakovė negalėjo pasiūlyti darbo sutartyje numatytas pareigas atitinkančio darbo, laikytina, jog prastova turėjo būti apmokama pagal DK 195 straipsnio 1 dalį;
11.3. pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė, kokios konkrečiai darbdavio pasiūlytos pozicijos būti tinkamos ieškovui. Be to, ieškovui už prastovą pagal DK 195 straipsnio 4 dalį būtų mokama tik nuo pasiūlymo pateikimo, kai tuo tarpu prastova truko nuo 2015-07-01 iki 2016-06-30;
11.4. pasiūlymai buvo teikiami ir skirti daugeliui darbuotojų vienu metu, neidentifikuojant, kam konkrečiai kokios pareigybės tinkamos ar siūlomos, raštas pasirašytas su darbo sutartimi nesusijusio asmens, taigi pasiūlymai neatitinka DK 195 straipsnio 4 dalies ir yra formalaus pobūdžio;
11.5. pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl situacijos, kuri susiklostytų ieškovui priėmus atsakovės darbo pasiūlymą, kadangi tokiu atveju nutruktų galiojanti darbo sutartis, o kartu ir ilgai trukęs darbo stažas, dėl ko darbuotojas negautų jam priklausančios išmokos, be to, kai kurie atsakovės siūlomi darbai buvo terminuoti. Mano, jog atsakovė neturi pagrindo ir negali nutraukti su ieškovu sudarytos darbo sutarties prastovos pagrindu, kadangi ją nutraukus nutruktų ir pati prastova;
11.6. darbdavys privalo informuoti darbuotoją apie prastovos trukmės laikotarpį (bent apytikslį), kadangi tai turi reikšmės darbuotojo apsisprendimui tęsti darbo santykius ar juos nutraukti, teikti darbo pasiūlymą, nurodant, jog su darbuotoju nebus nutraukta galiojanti darbo sutartis, tai truks tiks prastovos laikotarpiu, už darbą bus mokamas ne mažesnis nei iki prastovos atlyginimas;
11.7. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo neturtinęs žalos reikalavimą, kadangi ieškovas dėl neteisėtų atsakovės veiksmų bei kilusių pasekmių patyrė daug psichologinių ir dvasinių išgyvenimų, dėl prastovos turėjo parduoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą – garažą, o gautas lėšas skirti elementariam pragyvenimui (T. 2., b. l. 116-128).
12. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo reikalavimus atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog siūlydama ieškovui jo kvalifikaciją atitinkantį darbą dėjo visas pastangas tam, kad sutrumpintų prastovos laikotarpį, tačiau ieškovas nebendradarbiavo ir siūlomų darbų atsisakė. Pažymėjo, kad įvertinusi ieškovo darbo funkcijas bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinio skyriaus išvadą ieškovui buvo siūlomas gerokai lengvesnis ir nereikalaujantis fizinių pastangų darbas lyginant su ieškovo atliekamomis darbo funkcijomis. Nurodo, jog negali nuspręsti vien savo nuožiūra ar siūlomas darbas tinka darbuotojui ir suvaržyti darbuotojo laisvę pačiam pasirinkti darbo vietos pasiūlymą; darbuotojas pats turi būti aktyvus ir reikalauti pateikti pareigybių aprašymus bei supažindinti su darbo sąlygomis. Atsakovės teigimu, ieškovui sutikus su siūlomu tinkamu darbo pasiūlymu ieškovas būtų perkeliamas į kitą darbo vietą ir su juo sudaryta darbo sutartis nebūtų nutraukiama, dėl ko ieškovas neprarastų nei darbo stažo, nei kitų socialinių garantijų. Pažymi, jog ieškovas nepagrindė reikalavimo atlyginti neturtinę žalą. Mano, jog nėra pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidų ieškovui, kadangi jas pagrindžiantys įrodymai pateikti tik Vilniaus apygardos teisme (T. 2., b. l. 133-141).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Byloje nustatyta, kad ieškovas dirba bendrovės Radviliškio prekinių vagonų depo II-os pakopos refrižeratorinių vagonų sekcijos atsakingu mechaniku (T. 2, b. l. 67–68). Byloje nekyla ginčo dėl to, jog laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. truko prastova nesant darbuotojo kaltės (DK 122 straipsnio 1 dalis). Ieškovas įrodinėja, jog tokiu atveju jam turėjo būti mokamas už prastovos laiką atlygis pagal DK 195 straipsnio 1 dalį, o darbdavys, skaičiuodamas atlygį, nepagrįstai jam taikė DK 195 straipsnio 4 dalį. Darbo ginčų komisija 2016-08-30 sprendimu Nr. DGKS-3933 darbo byloje Nr. APS-3-13569 atmetė ieškovo prašymą dėl darbo užmokesčio už prastovas išieškojimo, pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė Darbo ginčų komisijos argumentams (T. 1, b. l. 66–71; t.2., b. l. 107111).
14. Prastova ne dėl darbuotojo kaltės yra tokia padėtis darbovietėje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (gamybinių ar kt.) (DK 122 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nustato prastovos atveju darbdaviui galimybę dėl prastovos nedirbantį darbuotoją laikinai perkelti į kitą tinkamą darbą, o šiam atsisakius pasiūlyto kito darbo ar iš viso nepasiūlius kito tinkamo darbo, atitinkamais atvejais darbuotojui mokėti mažesnį nei sulygtas darbo užmokestį.
15. Perkėlimą į kitą darbą prastovos atveju reglamentuoja DK 122 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad prastovos laikui darbuotojai, atsižvelgiant į jų profesiją, specialybę, kvalifikaciją ir sveikatos būklę, jų raštišku sutikimu perkeliami į kitą darbą; jeigu darbuotojai sutinka, jie gali būti perkeliami į kitą darbą neatsižvelgiant į profesiją, specialybę, kvalifikaciją. Pagal Kasacinio teismo praktiką šioje teisės normoje nustatyta darbuotojo, esančio prastovoje, perkėlimo į kitą darbą galimybė, kuri gali būti ir nesiejama su darbuotojo profesija, specialybe ir kvalifikacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2006). Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad pagal DK 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą darbuotojas prastovos laikui į kitą darbą gali būti perkeliamas tik gavus jo rašytinį sutikimą; kitas darbas, į kurį darbuotojas gali būti laikinai perkeliamas, gali būti bet koks kitas darbas, kurį darbuotojas galėtų dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, tiek atitinkantis jo (darbuotojo) profesiją, specialybę, kvalifikaciją, tiek ir neatitinkantis jo profesijos, specialybės bei kvalifikacijos; svarbu, kad darbuotojas būtų raštu išreiškęs savo valią būti laikinai perkeltas į tą darbą.
16. Darbdavio mokėjimą darbuotojui už prastovos laiką reglamentuoja DK 195 straipsnis. Tuo atveju, jeigu darbuotojas raštiškai atsisako pasiūlyto darbo pagal savo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, jam mokama ne mažiau kaip trisdešimt procentų Vyriausybės nustatyto minimaliojo valandinio atlygio už kiekvieną prastovos valandą (DK 195 straipsnio 4 dalis). Pagal Kasacinio teismo praktiką DK 195 straipsnio 4 dalies taikymui turi egzistuoti šių aplinkybių visetas: 1) darbuotojo buvimas prastovoje ne dėl jo kaltės; 2) darbovietėje egzistavimas kito darbo (laisvos darbo vietos), atitinkančio prastovoje esančio darbuotojo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, kurį jis (darbuotojas) galėtų dirbti nepakenkdamas savo sveikatai; 3) tokio egzistuojančio kito darbo pasiūlymas prastovoje esančiam darbuotojui; 4) darbuotojo rašytinis atsisakymas nuo tokio pasiūlyto darbo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011). Tuo atveju, jeigu darbuotojas atsisako (neduoda rašytinio sutikimo) būti perkeltas į darbdavio pasiūlytą kitą darbą, kuris neatitinka jo (darbuotojo) profesijos, specialybės, kvalifikacijos, prastovos laikas apmokamas pagal DK 195 straipsnio 1 dalį.
17. Nagrinėjamu atveju byloje ginčo nekyla jog ieškovui buvo teikiami pasiūlymai dėl darbo, o ieškovas nė vieno iš darbų nepasirinko (CPK 178 straipsnis; T. 1., b. l. 111-114, 149-152; T. 2., b. l. 28-36, 39-42). Minėtą aplinkybę teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau atmesdamas ieškovo ieškinį apylinkės teismas rėmėsi tik pasiūlymų teikimo faktu bei vertino tai, jog atsakovės siūlomos darbo vietos atitiko ieškovo kvalifikaciją. Pažymėtina, jog pagal aukščiau nurodytą Kasacinio teismo praktiką darbuotojas gali būti perkeliamas į kitą darbą net ir tuo atveju, jeigu siūlomas darbas neatitinka darbuotojo profesijos, specialybės bei kvalifikacijos, tačiau su sąlyga, jog darbuotojas sutiko būti perkeltas į tokį darbą ir turi galimybę dirbti nepakenkdamas savo sveikatai. Taigi, kaip matyti iš Kasacinio teismo praktikos, aplinkybė dėl kvalifikacijos nėra laikytina svarbiu kriterijumi nagrinėjamoje situacijoje.
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kilusį ginčą, turėjo neapsiriboti vien tik aplinkybe, jog ieškovui, kaip ir kitiems darbuotojams, buvo teikiami darbo vietų pasiūlymai, o vertinti aplinkybę, ar ieškovui teikti darbo pasiūlymai nebuvo formalaus pobūdžio ir ieškovas galėjo tokius darbo pasiūlymus realiai priimti. Pažymėtina, jog darbuotojo teisės turėtų būti užtikrintos realiai, todėl ieškovui turėtų būti teikiami realumą atitinkantys darbo pasiūlymai.
19. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog byloje yra rašytiniai įrodymai apie teiktus siūlymus iki 2016 m. rugsėjo 21 d. (T. 2., b. l. 47-48). Pažymėtina, jog ieškovas reiškia reikalavimą dėl neteisingai apskaičiuoto darbo užmokesčio iki 2016-06-30, todėl nagrinėjamu atveju reikšmingi ir vertintini ieškovui teikti pasiūlymai iki jo kreipimosi į Darbo ginčų komisiją dienos už ginčo laikotarpį. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (atsakovo teiktos informacijos apie laisvas darbo vietas) matyti, jog ieškovui iki kreipimosi į Darbo ginčų komisiją buvo teikti pasiūlymai dėl laisvų darbo vietų visiškai kituose miestuose nei ieškovo gyvenamoji vieta, pvz. pasiūlymai teikti dėl darbo vietų Kazlų Rūdoje, Jonavoje, Rokiškyje, Kaune, Vilniuje ir pan. Tačiau skundžiamame sprendime ieškovo galimybė nuvykti į darbą apskritai nebuvo vertinta, taip pat nebuvo vertinta, ar ieškovas darbo pasiūlymo neatsisakė dėl nepatogaus susisiekimo (CPK 178 straipsnis) ir ar tai nereikštų būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimo (DK 95 straipsnio1 dalis). Iš ieškovo apeliacinio skundo argumentų matyti, jog ieškovui buvo suteikta galimybė atvykti į darbą pagal iškvietimą, jis į darbą vykdavo traukiniu ir darbe būdavo 11.30 val. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl ieškovui siūlytinų darbo vietų formalumo nebuvo vertintos atsakovo sudarytos sąlygos ieškovo atvykimui į darbą kitoje nei jo gyvenamoji vietoje. Taigi byloje turėjo būti įvertinta kelionės laiko trukmė sutartam darbo laikui.
20. Kita vertus, skundžiamame sprendime apylinkės teismas nevertino ir tai, ar ieškovui siūlytas darbas Klaipėdoje (pvz. II kat. kelio darbininkas) bei jo pobūdis nebuvo kenksmingas sveikatai, apsiribojant tik liudytojos S. M. parodymais, jog siūlytos darbo vietos mažiau pavojingos sveikatai nei ieškovo darbo sutartimi sulygtas darbas. Pažymėtina, jog ieškovo sveikata buvo sužalota ir darbingumo ieškovas neteko būtent dėl nelaimingo atsitikimo darbe (T. 2., b. l. 5-7), taigi apylinkės teismas, spręsdamas dėl darbdavio teiktų pasiūlymų ieškovui formalumo, turėjo atsižvelgti ir į minėtą aplinkybę bei spręsti, ar būtent darbdavys tokiu atveju neturėjo pareigos atsižvelgti į ieškovo ribotas galimybes dirbti ir siūlyti tokį darbą, kuris nebūtų kenksmingas ieškovo sveikatai.
21. Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas negali bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pašalinti sprendimo trūkumų, nes neatskleista bylos esmė, kaip tai nurodyta ankstesniuose punktuose, neįvertintos teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, dėl ko civilinės bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Neatskleista bylos esmė neįvertinus reikšmingų aplinkybių yra pagrindas naikinti apskųstą sprendimą ir byla perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos bylą išnagrinėjus iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
n u t a r ė :
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apylinkės teismui.
Teisėjai Rūta Burdulienė
Virginijus Kairevičius
Rūta Petkuvienė