Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-03-30][nuasmeninta nutartis byloje][2-513-241-2017].docx
Bylos nr.: 2-513-241/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Bankrutuojanti bankas SNORAS 112025973 atsakovas
Indėlių ir investicijų draudimas 110069451 trečiasis asmuo
Advokatiai:G.Mekonis,I.Dargužas,V.Brizga,A.Pilipavičius trečiojo asmens atstovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bendrosios nuostatos.
Apeliacinis procesas
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Bylinėjimosi išlaidos
Bylos dėl banko indėlio
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

 

(S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

 

2017 m. kovo 30 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2828-614/2016 pagal ieškovės B. R. ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

  1. Ieškovė B. R. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia su atsakove AB banku SNORAS sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, taikyti restituciją ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta iki Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-7-559/2013.
  3. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas, byla skirta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-2828-614/2016 paliko nenagrinėtą, priteisė ieškovei B. R. iš atsakovės BAB banko SNORAS ir iš trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ po 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, grąžino ieškovei 41,71 Eur žyminio mokesčio. 
  2. Teismas nurodė, kad ieškovė turi teisę atsiimti ieškinį, nes atsakovė davė sutikimą, todėl pagal CPK 139 straipsnį įformino ieškinio atsiėmimą ir ieškinį paliko nenagrinėtą. 
  3. Teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas ieškovė patyrė dėl atsakovės ir trečiojo asmens bendrų veiksmų, atsisakant pripažinti pretenzijas dėl indėlio sertifikatui taikytinos draudimo apsaugos, todėl bylinėjimosi išlaidas iš jų priteisė lygiomis dalimis.

 

III. Atskirojo skundo argumentai

 

  1. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarties dalį, kuria iš trečiojo asmens priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Apeliantė, išmokėdamas draudimo išmokas ieškovei, nepripažino ir neįvykdė ieškinio reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, o vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, kad indėlių sertifikatams taikoma indėlių garantijų sistema.
    2. Indėlio draudimo išmokas apeliantė išmokėjo iš karto po to, kai gavo iš atsakovės duomenis apie indėlininkus bei jiems priklausančias sumas, t. y. veikė pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatytą mokėjimo tvarką. Apeliantė nėra ir negali būti atsakinga už atsakovės veiksmus ar neveikimą, neperduodant duomenų apie indėlių sertifikatų turėtojus ir jiems priklausančias draudimo išmokas.
    3. Pati ieškovė ieškinyje prašė bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės. Teismas, bylinėjimosi išlaidas priteisdamas ir iš trečiojo asmens, neatsižvelgė į ieškovės valią ir peržengė ieškinio reikalavimų ribas.
    4. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl nepakankamai aiškaus 2011 m. buvusio indėlių bei investicijų draudimo sistemos ir finansinių priemonių rinkų teisinio reglamentavimo, nulėmusio sudėtingų teisinių klausimų sprendimą teismo keliu bei užsitęsusį teismo procesą. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantės procesinis elgesys buvo netinkamas, todėl nėra ir pagrindo priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas.
    5. Teismas nukrypo nuo analogiškose bylose suformuotos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, kurioje išaiškinta, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ negalėjo išmokėti draudimo išmokų ieškovams, kol negavo atitinkamų dokumentų iš banko, todėl neprivalo atlyginti ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria iš trečiojo asmens priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
  2. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas tiek iš atsakovės BAB banko SNORAS, tiek ir iš trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, nurodė, kad nagrinėjamai bylai analogiškoje civilinėje byloje Nr. 2-1159-178/2016 priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartyje pripažinta, jog ieškovės bylinėjimosi išlaidos patirtos tiek dėl atsakovės, tiek dėl trečiojo asmens veiksmų, todėl iš jų abiejų išlaidos priteistinos lygiomis dalimis.
  3. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
  4. Kasacinio teismo išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Lietuvos apeliacinio teismo plėtojamoje praktikoje išaiškinta, kad nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija (angl. the cause theory), pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017 15 punktas).
  5. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus išaiškinimus bei įvertinus aplinkybę, kad ieškovė B. R. atsiėmė ieškinį tik po to, kai gavo draudimo išmoką, o draudimo išmokos indėlio sertifikatų turėtojams buvo išmokėtos tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 priėmimo, konstatuotina, kad ieškovė materialiuoju teisiniu požiūriu laimėjo bylą, o, kaip ne kartą buvo pažymėta savo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės analogiškose Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtose bylose, tai, jog pažeistų teisių gynybos būdas buvo realizuotas kitu teisiniu pagrindu, savaime nepaneigia patirtų bylinėjimosi išlaidų atlygintinumo (pvz. žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-137-464/2017 12 punktą ir jame nurodytą praktiką).
  6. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ginčo aspektas dėl to, ar indėlių sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, teisės požiūriu buvo neaiškus, nereiškia, kad turėtų būti ribojama teisėtai teismo procesą inicijavusio ieškovo teisė į jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-12-943/2016). Taigi pripažinus, kad buvę teisiniai neaiškumai dėl indėlių sertifikatų sutartims taikytinos draudimo apsaugos nepaneigia pagrįstai civilinį procesą inicijavusių ieškovų teisės į bylinėjimosi išlaidų kompensavimą, todėl sprendžiant dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti atsižvelgiama į jų susidarymo priežastis.
  7. Tik gavusi iš atsakovės duomenis apie indėlininkus ir (ar) investuotojus bei jiems mokėtinas sumas apeliantė pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo  ir Draudimo išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos nuostatas apskaičiavo ir išmokėjo ieškovei draudimo išmoką. Apeliantė, išmokėdama draudimo išmoką ieškovei, nepripažino ir neįvykdė ieškinio reikalavimo savo iniciatyva, o vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu, kad indėlių sertifikatams taikoma indėlių garantijų sistema. Tokiu atveju, sprendžiant dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti vadovaujamasi bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasties teorija (nutarties 11 punktas), pagal kurią bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į šalių elgesį tiek iki bylinėjimosi pradžios, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu.
  8. Įvertinus ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis konstatuotina, kad būtent atsakovės BAB banko SNORAS veiksmai (neveikimas), kuriais bankas nepripažino ieškovės įsigytam indėlio sertifikatui taikytinos draudimo apsaugos ir neperdavė trečiajam asmeniui duomenų apie indėlininkę, nulėmė ieškovės kreipimąsi į teismą ir bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Nenustatyta, kad iki kasacinio teismo išaiškinimo dėl indėlio sertifikatui taikytinos draudimo apsaugos trečiasis asmuo turėjo pareigą apskaičiuoti ir išmokėti ieškovei draudimo išmoką. Taip pat byloje nėra duomenų apie netinkamą trečiojo asmens procesinį elgesį, lėmusį ieškovės kreipimąsi į teismą. Atsižvelgiant į nustatytas ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, spręstina, kad šių išlaidų atlyginimas turi būti priteistas iš atsakovės BAB banko SNORAS. Išdėstyti argumentai patvirtina apeliantės pozicijos, kad teismas netinkamai nustatė subjektą, tiesiogiai atsakingą už ieškovės bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, ir dėl to nepagrįstai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą lygiomis dalimis priteisė tiek iš atsakovės, tiek ir iš trečiojo asmens, pagrįstumą.
  9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktika aktualiu klausimu nebuvo visiškai nuosekli ir vienoda. Susidariusi situacija lėmė Lietuvos apeliacinio teismo praktikos vienodinimo poreikį, todėl 2017 m. kovo 2 d. nutartyje Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017 konstatavo, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje vyraujanti pozicija, jog už atsisakymą pripažinti ieškovų lėšoms draudimo apsaugos taikymą atsakomybė pirmiausia tenka bankui, t. y. atsakovei, kuri ir privalo atlyginti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisinio argumentavimo požiūriu yra pagrįsta ir ja turėtų būti vadovaujamasi kaip sektina. Teisėjų kolegija pripažino, kad būtent banko pasyvus elgesys, laiku neperduodant trečiajam asmeniui duomenų apie indėlio sertifikatus, taip pat aktyvios gynybinės pozicijos, jog indėlio sertifikatams netaikytina draudimo apsauga, laikymasis, o ne trečiojo asmens atsisakymas apskaičiuoti ir išmokėti draudimo išmoką, gavus atitinkamus duomenis, nulėmė tiek ieškovės kreipimąsi į teismą, negalint pasinaudoti bankui patikėtų lėšų draudimo institutu, tiek ir bylinėjimosi išlaidų susidarymą.
  10. Į esminius skundo argumentus atsakyta. Kiti skundo argumentai nedaro įtakos bylos teisiniam rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
  11. Dėl nurodytų teisinių ir faktinių argumentų darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog tiek atsakovė, tiek ir trečiasis asmuo yra atsakingas už ieškovės bylinėjimosi išlaidų susidarymą, todėl šių išlaidų priteisimas iš trečiojo asmens neatitinka bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežasties teorijos ir yra pagrindas skundžiamos nutarties dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti, priteisiant ieškovei 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tik iš atsakovės BAB banko Snoras administravimui skirtų lėšų.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir išdėstyti ją taip:

„Priteisti ieškovei B. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS (j. a. k. 112025973) administravimui skirtų lėšų 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų”.

 

 

Teisėja                                                                                           Danutė Gasiūnienė