Administracinė byla Nr. I-1962-342/2017
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01396-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 55.1.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gruodžio 4 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,
dalyvaujant pareiškėjo atstovei Agnei Rajeckienei,
atsakovui J. R.,
2017 m. lapkričio 30 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui J. R. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – KRATC, pareiškėjas) prašymu prašo priteisti iš atsakovo 201,75 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2016-12-31 (b. l. 3 - 4). Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovas, ginčo laikotarpiu būdamas nekilnojamojo turto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo pobūdis mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, savininkas, už ginčo laikotarpį yra nesumokėjęs vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pažymi, kad patikrų vietoje metu užfiksuota, kad žemės sklype pastatytas gyvenamasis namas, tačiau ginčo laikotarpiu jis buvo nenaudojamas, negyvenamas, turto objektas buvo naudojamas kaip žemės ūkio (sodo) paskirties sklypas. Nurodo, jog 2007-03-29 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80 patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (su vėlesniais pakeitimais), už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Paaiškina, kad ginčo rinkliava ir jos dydžiai nustatyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais, o šios rinkliavos mokėjimas yra privalomas nekilnojamojo turto savininkams ar naudotojams – fiziniams ir juridiniams asmenims. Teigia, jog vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties. Pažymi, jog vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, kuriam 2007-07-09 Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu suteikta teisė administruoti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu palaiko prašymą iš esmės jame išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu.
Atsakovas atsiliepimu į prašymą (b. l. 34 – 36) su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti iš pareiškėjo 150,00 Eur nuostolį.
Atsakovas atsiliepimu teigia, kad pareiškėjas iš ginčo turto objekto atliekų surinkimo niekada neorganizavo, o tik siuntė pranešimus apie rinkliavą. Atkreipia dėmesį į tai, kad mokestis skaičiuojamas nuo 2008 metų, t. y. nuo tada, kai namo pamatų dar nebuvo. Akcentuoja, kad pareiškėjas buvo nekartą informuotas apie tai, kad ginčo statiniai nėra baigti statyti ir nėra pritaikyti gyventi, jokia tolimesnė statyba nevykdoma. Akcentuoja, kad ginčo 2 arų sklype auginamos daržovės asmeniniam naudojimui, todėl atliekos – biologinės kilmės, kurios sutvarkomos vietoje. Teigia, kad medžių apdirbimo staklėmis sutvarko ir kitas atliekas. Nurodo, kad privalomąją rinkliavą moka pagal savo gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)). Akcentuoja, kad pareiškėjas siųsdamas mokėjimo pranešimus ir atsakydamas į atsakovo raštus neužsiminė apie atliekų surinkimą ir tvarkymą, niekada nesiūlė konteinerio atliekoms tvarkyti. Prašo priteisti nuostolį, ruošiant dokumentus 2016 ir 2017 m. bei moralinę žalą nuo 2011 m.
Atsakovas teismo posėdžio metu su prašymu nesutinka iš esmės atsiliepime išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, bei savo biudžeto sąskaita gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 - 2 punktai numato, jog savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007-03-29 sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurių 6 punktas (Nuostatų redakcijos su vėlesniais pakeitimais; cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt) numatė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir Vietinė rinkliava) yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – ir LVAT), aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikšminga LVAT praktika, pagal kurią skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia (liet. tarp kitko, be kita ko) apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (liet. tiesiogiai, konkrečiai apibrėžta) nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą.
LVAT 2014-01-28 nutartyje, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo” sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. LVAT 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, jog aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu.
LVAT akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia tai, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis - todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT nutartyse (žr., pvz., LVAT 2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas.
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010-11-25 sprendimu Nr. T2-330 patvirtintų Nuostatų 3 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Atliekų turėtojas apibrėžiamas kaip fizinis arba juridinis asmuo, kuris turi komunalinių atliekų, arba kurio veiklos metu susidaro komunalinių atliekų (2007-03-29 sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Taisyklių 2 punktas), o pagal 2008-12-23 sprendimu Nr. Nr. T2-425 patvirtintų Nuostatų 13 punktą atliekų turėtojas suprantamas kaip atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi atliekų. Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą Vietinės rinkliavos dydį padauginus iš metinės komunalinių atliekų susikaupimo normos, nurodytos Nuostatų 1 priede pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį (Nuostatų 14 punktas). Tais atvejais, kai vietinė rinkliavos administravimo parametras yra nekilnojamojo turto bendrojo ploto kvadratinis metras, mokėtina vietinės rinkliavos už kalendorinius metus suma apskaičiuojama – metinę vietinę rinkliavą padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto (Nuostatų 15.1 punktas). Vietinės rinkliavos mokėtojai gali deklaruoti komunalinių atliekų kiekį, vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (Nuostatų 17 punktas).
Dėl laikotarpio, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą
Pareiškėjas prašymu iš atsakovo prašo priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2016-12-31.
Teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. I-1161-243/2016 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-02767-2015-5) pagal UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui J. R.dėl 199,52 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo. Nustatyta, kad byloje buvo nagrinėjamas prašymas, kuriuo pareiškėjas prašė iš atsakovo priteisti vietinę rinkliavą, kuri skirtingais laikotarpiais nuo 2008-07-01 iki 2015-12-31 buvo skaičiuojama kaip už sodininkų bendrijos žemės sklypą, žemės ūkio paskirties žemės sklypą, žemės ūkio paskirties sklypą su pastatu (išskyrus gyvenamąjį namą) ir nustatyti skirtingi vietinės rinkliavos dydžiai. Byloje buvo pasisakyta ir apie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-05-23 įsakymą Nr. AD1-1613, iš kurio matyti, kad J. R. už nekilnojamojo turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini) nuspręsta taikyti kitos paskirties metinę vietinę rinkliavą - žemės ūkio (sodų) paskirties sklypas su pastatu nuo 2010-10-01. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-06-02 sprendimu pareiškėjo prašymas atmestas. Pareiškėjas sprendimo neskundė, todėl sprendimas 2016-06-17 įsiteisėjo.
ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad sprendimui įsiteisėjus, proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašo priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2016-12-31 ir teismui konstatavus, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių šalių, kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas priteisti vietinę rinkliavą už 2008-07-01 – 2015-12-31 laikotarpį už ginčo objektą, adresu (duomenys neskelbtini) kaip už sodininkų bendrijos žemės sklypą, žemės ūkio paskirties žemės sklypą, žemės ūkio paskirties sklypą su pastatu (išskyrus gyvenamąjį namą), todėl reikalavimas priteisti 163,03 Eur (201,75 – 38,72) vietinę rinkliavą atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl vietinės rinkliavos pagrįstumo
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 6) patvirtina, jog nekilnojamojo turto objektas – žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė atsakovui (Išrašo 4.1 punktas). Iš Išrašo taip pat matyti, kad žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (Išrašo 2.1 punktas). Gyvenamasis namas nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Atsakovo teigimu, ginčo statinys nėra baigtas statyti ir nėra pritaikytas gyventi, jokia tolimesnė statyba nevykdoma, o ginčo 2 arų sklype auginamos daržovės asmeniniam naudojimui, todėl atliekos – biologinės kilmės, kurios sutvarkomos vietoje.
Pareiškėjos patikrinimo vietoje aktuose ir fotografijose užfiksuota, kad gyvenamasis namas nebaigtas statyti, negyvenamas. Iš 2011-04-21 Patikros vietoje akto Nr. (8.17)-8R-177 (b. l. 8) matyti, kad nuvykus į vietą nustatyta, kad sklype stovi nebaigtas statyti ir įrengti gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas; namas negyvenamas, bet žemės sklype vykdomas žemės ūkio veikla (auginamos daržovės, laikomi naminiai gyvūnai ir pan.). 2015-04-10 Patikros vietoje kate Nr. (8.17)-8R-244 (b. l. 15) padaryta išvada, jog 2015-04-09 apie 13.30 val. patikrinimo metu nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) sklype pastatytas gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu ir šiltnamiu; sklype auginami vaismedžiai; gyvenamasis namas pagal paskirtį nenaudojamas, nes nėra įrengtas ir pritaikytas gyventi – nebaigta statyba. Iš 2017-03-14 patikros vietoje akto Nr. (8.17)-8R-167 (b. l. 22) matyti, kad 2017-03-03 apie 10.10 val. patikrinimo metu nustatyta, kad sklypas su namu, pagalbiniu ūkiniu pastatu ir šiltnamiu prižiūrėtas, sutvarkytas; patikrinimo metu nenustatyta, ar gyvenamasis namas naudojamas pagal paskirtį; sklypas apsodintas vaismedžiais ir vaiskrūmiais, žemė paruošta ūkinei veiklai vykdyti daržovių arba uogų auginimui; taigi, sklypas 2016 m. galėjo būti naudojamas ūkinei veiklai – daržovių auginimui. Iš AB „Klaipėdos vanduo” 2016-05-10 pažymos apie vandens suvartojimą matyti, kad ginčo sklype atsakovas 2008-01-01 – 2016-01-01 nebuvo pasirašęs Geriamojo vandens vartojimo ir nuotekų šalinimo – pardavimo sutarties.
Byloje nėra ginčo tarp proceso šalių, kad gyvenamasis namas nepastatytas ir negyvenamas, t. y. nenaudojamas pagal paskirtį. Tačiau Pažymoje apie vietinės rinkliavos įsiskolinimo duomenis nurodyta, kad atsakovui vietinė rinkliava buvo skaičiuojama kaip už žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypą, t. y. už kitą nei registre nurodytą turimo nuosavybės teise nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Iš Vietinės rinkliavos mokėtojų, kuriems siūloma taikyti kitos paskirties metinę vietinę rinkliavą, sąrašo priedo (b. l. 29) matyti, kad pareiškėjo valdomam nekilnojamojo turto objektui, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2010-10-01 siūloma taikyti metinę vietinę rinkliavą pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir plotą – žemės ūkio (sodų) paskirties sklypas su pastatu.
Taigi, įvertinus anksčiau aptartą rašytinę bylos medžiagą, galima teigti, kad 2016 metų laikotarpiu atsakovui pagrįstai buvo skaičiuojama vietinė rinkliava už ginčo nekilnojamojo turto objektą, kaip už žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypą.
Iš pareiškėjos pateiktų mokėjimo pranešimų atsakovui nustatyta, kad nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 atsakovas nesumokėjo 38,72 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo. Ginčo dėl mokėjimo pranešimais apskaičiuotų vietinės rinkliavos įsiskolinimo sumų nėra. Duomenų, jog atsakovas ginčo rinkliavą sumokėjo, byloje taip pat nėra.
Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip jau buvo minėta, pagal LVAT praktiką vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, t. y. ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-01-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Teismas pažymi, jog šioje byloje, ginčas kilęs dėl atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, o ne dėl komunalinių paslaugų galbūt neteikimo ar netinkamai teikiamų komunalinių paslaugų, todėl atsakovo argumentai apie nesuteiktas paslaugas, nesiūlomo konteinerio nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje. Kaip jau buvo minėta, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014-01-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 išaiškino, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą; vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Nors atsakovas atsiliepime nurodo, jog ginčo laikotarpiu neturėjo komunalinių atliekų, t. y., ginčo objekte negyvenama, neatliekama jokia veikla, sklype auginamos daržovės asmeniniam naudojimui, todėl atliekos – biologinės kilmės, kurios sutvarkomos vietoje, tačiau teismas pažymi, kad LVAT savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis; tai savo ruožtu lemia, kad net ir tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas faktiškai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų jų tvarkytojui, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavą; teisę mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo, asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo (žr., pvz., LVAT 2016-03-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A2663-662/2016; 2016-09-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A 2510-520/2016). Atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, tačiau nėra sprendžiamas klausimas dėl atsakovo atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, todėl atsakovo teiginiai, kad jis nesukūrė jokių komunalinių atliekų, nėra pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog vietinė rinkliava už 2016 metų laikotarpį yra paskaičiuota tinkamai, yra teisėta ir pagrįsta.
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Byloje nustačius, kad atsakovas yra nesumokėjęs 38,72 Eur ginčo rinkliavos sumos už 2016-01-01 – 2016-12-31 laikotarpį, ši suma priteistina pareiškėjui.
Dėl pareiškėjo prašomų išlaidų ir žalos atlyginimo priteisimo
Atsakovas atsiliepimu prašo priteisti nuostolį už dokumentų ruošimą 2016 ir 2017 m. bei moralinę žalą nuo 2011 m.
Pasisakant dėl atsakovo prašomos priteisti moralinės žalos, teismas, pažymi, kad atsiliepimu į skundą (prašymą, pareiškimą) nesuteikta teisė teikti reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Taigi, atsakovo reikalavimas dėl moralinės žalos atlyginimo nagrinėjamoje byloje nenagrinėtinas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą (LVAT 2009-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). Taigi teismui turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, prašantis, jog jam iš kitos šalies būtų priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas išlaidas.
Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas neteikia teismui prašomų priteisti išlaidų paskaičiavimo ir pagrindimo, taip pat įrodymų, kad procesinius dokumentus jam rengė advokatas ar advokato padėjėjas, todėl nėra pagrindo priteisti išlaidų už dokumentų ruošimą (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui J. R. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (į. k. 163743744) 38,72 Eur (trisdešimt aštuonis eurus ir 72 euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Kitoje dalyje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovo J. R. prašymą dėl išlaidų ir žalos atlyginimo priteisimo atmesti.
Sprendimą per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėja Aušrelė Mažrimienė