Civilinė byla Nr. eB2-1932-221/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00449-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.3.2.1.3; 3.4.3.2.2.1; 3.4.3.4; 3.4.3.5.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. birželio 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo N. M. įmonei,

nustatė :

Bankroto bylą prašoma iškelti Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu. Ieškovas nurodo, kad 2018 m. gegužės 9 d. atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo 2 636,89 Eur. Siekdamas išieškoti skolą, ieškovas atsakovei taikė priverstinio poveikio priemones, tačiau skola nebuvo sumokėta. VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovė ir jos savininkas N. M. neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Dėl nurodytų aplinkybių mano, kad atsakovė yra nemoki.

Atsakovės vadovas nepateikė teismui reikalautų duomenų, todėl apie įmonės mokumą spręstina pagal ieškovo pateiktus ir teismo surinktus duomenis.

Pareiškimas tenkintinas.

Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.

Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė kaip kreditorius, kuriam, kaip surinkti valstybinio socialinio draudimo įmokas įpareigotai valstybės institucijai, atsakovės įmonė nemoka šių įmokų (Įmonių bankroto įstatymo 3 straipsnio 1 punktas), todėl šioje byloje pateikto pareiškimo iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – įmonės nemokumas.

Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis byloje Nr. 2-182/2009; 2009 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. 2-754/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartis byloje Nr. 2-759/2009).

Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis).

Pagal Individualių įmonių įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, individuali įmonė nėra įpareigota sudaryti finansines ataskaitas, jei to nėra nustatyta individualios įmonės nuostatuose. Nuo atsakovės įregistravimo 2001 m. gegužės 7 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojui VĮ Registrų centrui nebuvo teikiamos finansinės ataskaitos, todėl manytina, kad atsakovė finansinių ataskaitų nesudarė. Atsakovės vadovas nepateikė teismui reikalautų duomenų, todėl negalima nustatyti tikslaus atsakovės turimo turto ir įsipareigojimų kreditoriams santykio. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad įmonė ir jos savininkas nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenys rodo, kad atsakovės ir jos savininko vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Ieškovas pareiškime nurodė, kad atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2018 m. gegužės 9 d. buvo skolinga 2 636,89 Eur. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija informavo teismą, kad įmonė 2018 m. gegužės 25 d. neturi mokestinės nepriemokos valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams. Nurodytų duomenų pagrindu darytina išvada, kad teismui žinomi atsakovės įsipareigojimai kreditoriams yra nemažesni nei 2 636,89 Eur, o duomenų apie atsakovės turtą nėra.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintą aktyvų teismo vaidmenį, nagrinėjant bankroto bylas, tai, kad atsakovė neteikia kitokių duomenų apie savo įmonės kreditorius ir turimą turtą, vengia vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, vadovaujantis CPK 2 straipsniu, 7 straipsnio 2 dalimi, CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, teismas sprendžia, kad nustatytas N. M. įmonės skolų ir turto vertės santykis laikytinas atitinkančiu Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką. Šios aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą ir iškelti N. M. įmonei bankroto bylą (Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Administruoti įmonės bankroto procedūrą skirtina bankroto administratorė UAB „Ultima optio“, kurios kandidatūra atrinkta naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 2, 4 d.).

Teismas, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsniu, CPK 291 straipsniu,

nutaria :

Iškelti bankroto bylą N. M. įmonei, įmonės kodas 135764293, esančiai Kauno m., Raudondvario pl. 226A-35.

Įmonės bankroto administratore paskirti uždarąją akcinę bendrovę „Ultima optio“ (įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA341).

Uždėti įmonės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą, galiojantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui, po nutarties įsiteisėjimo tai padaryti pakartotinai.

Apie bankroto bylos iškėlimą nedelsiant pranešti juridinių asmenų registrui, antstoliams, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ieškovui, atsakovei ir bankroto administratorei.

Pavesti bankroto administratorei atlikti kitus Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 7 dalies 8 punkte, 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus veiksmus.

Nustatyti, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad kreditoriai per 40 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Nurodyti, kad administravimo išlaidų sąmatą bankroto administratorė turi pateikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Nutartis įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jei ji nebus apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja              Virginija Lozoraitytė