Civilinė byla Nr. e2-588-180/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02890-2014-1.

              Procesinio sprendimo kategorija 110.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „AVA statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 7 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-6796-232/14 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „AVA statyba“ ieškinį atsakovui Vilniaus Gedimino technikos universitetui dėl atsakovo neteisėto sprendimo vykdant viešąjį pirkimą panaikinimo (trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Irdaiva“) atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „AVA statyba“ pateikė ieškinį ir prašė panaikinti atsakovo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimą atmesti 2014 m. gruodžio 9 d. pretenziją bei šia pretenzija ginčytus 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimus, priimtus vykdant supaprastintą atvirą konkursą – Produktų dizaino, inovacijų ir kūrybinių industrijų centro „Link Menų fabrikas“, esančio (duomenys neskelbtini) pastato kapitalinio remonto darbo projekto parengimo ir remonto darbų, pirkimą (toliau – Pirkimas); grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2014 m. gruodžio 11 d. tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Irdaiva“ sudarytos pirkimo sutarties vykdymą. Teigė, kad tai vienintelė efektyvi priemonė jam (ieškovui) pasinaudoti teise į veiksmingą ir efektyvią jo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Ieškovo įsitikinimu, 2014 m. gruodžio 11 d. sutartis yra niekinis sandoris, o byloje tikėtinas jam (ieškovui) palankus teismo sprendimas. Be to, teisėtos viešųjų pirkimų procedūros bei racionalus lėšų panaudojimas yra esminis viešasis interesas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 7 d. nutartimi ieškovo UAB „AVA statyba” prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Jų netaikė, siekdamas užtikrinti viešąjį interesą, pažymėjęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi pažeisti viešo intereso, kurio apsauga turi būti užtikrinta pirmiausia. Tik po to siekiama išlaikyti ieškovo ir atsakovo tarpusavio interesų pusiausvyrą.

Bylos ginčas kilęs dėl supaprastinto atviro Produktų dizaino, inovacijų ir kūrybinių industrijų centro „Link Menų fabrikas“, esančio (duomenys neskelbtini) pastato kapitalinio remonto darbo projekto parengimo ir remonto darbų pirkimo konkurso. Pirkimas susijęs su Europos Sąjungos lėšomis finansuojamu projektu, kurio tikslas – sukurti studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros infrastruktūrą kuriamam bendram Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Edinburgo Neipiero (JK) produktų dizaino, inovacijų ir kūrybinių industrijų centrui – „Link Menų fabrikui“. Kuriama infrastruktūra numatoma pagerinti studijų ir mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros kokybę, studijų ir MTEP veiklų tarpusavio sąveiką kūrybinių ir kultūrinių industrijų srityje, o tai, teismo įsitikinimu, leistų padidinti Lietuvos aukštojo mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus inovacijų potencialą bei tarptautinį konkurencingumą. Pirkimas yra finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, kurių įsisavinimas yra vienas iš valstybės prioritetinių tikslų.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės viršytų jų teikiamą naudą, neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių tikslo, o sustabdžius Pirkimo procedūras, jos gali būti nukeltos ilgesniam laikui, o tai turėtų neigiamos įtakos valstybės, visuomenės interesams, nebūtų laiku įsisavinta Europos Sąjungos struktūrinė parama.

Ieškovas nereiškė reikalavimo dėl 2014 m. gruodžio 11 d. sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl jo argumentai, kad ši sutartis yra niekinis sandoris taip pat nepagrindžia poreikio taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde ieškovas UAB „AVA statyba“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Pateikia šiuos argumentus:

1. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų (ar ieškinys yra preliminariai pagrįstas, ar yra grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu).

Visgi teismas, tikėtina, preliminariai susidarė nuomonę, kad ieškinys gali būtų tenkinamas, kitaip būtų netaikęs laikinųjų apsaugos priemonių vien šiuo pagrindu ir nevertinęs laikinųjų apsaugos priemonių įtakos viešajam interesui. Be to, jis (apeliantas) įrodė, kad ieškinys preliminariai pagrįstas, kad 2014 m. gruodžio 11 d. sutartis yra niekinė, kaip imperatyvioms įstatymų nuostatoms prieštaraujantis sandoris, ir tai teismas privalo konstatuoti ex officio, nesant ieškovo reikalavimo.

2. Teismas pagrįstai sprendė, jog Pirkimas yra susijęs su viešojo intereso tenkinimu, tačiau nepagrįstai prioritetą suteikė Europos Sąjungos lėšų įsisavinimo interesui, o ne skaidraus Pirkimo interesui. Būtent teisėtas lėšų panaudojimas yra esminis viešasis interesas viešuosiuose pirkimuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-416/2005, 2007-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2007).

3. Kai yra interesų konkurencija, kiekvienu konkrečiu atveju vertintina, kuriam interesui suteiktinas prioritetas. Nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, pagrindžiančių poreikį nedelsiant įvykdyti Pirkimą ir sudaryti sutartį su laimėtoju. Byloje neįrodyta, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali iškilti grėsmė įsisavinti Europos Sąjungos lėšas.

4. Perkamos paslaugos nėra reikšmingos visuomenės sveikatai, socialinei apsaugai, dėl ko neabejotinai egzistuotų viešasis interesas nedelsiant įsigyti paslaugas.

5. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir leidus vykdyti didelės vertės projektą reikiamos kvalifikacijos neturinčiam asmeniui, kyla grėsmė, kad atsiras didelė žala. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas šioje byloje gali sąlygoti didesnę žalą.

Atsakovas Vilniaus Gedimino technikos universitetas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti. Pateikia šiuos argumentus:

1. Perkančioji organizacija su Pirkimo laimėtoju UAB „Irdaiva” sudarė sutartį, kuri bus finansuojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Galutinis terminas lėšoms įsisavinti yra 2015 m. rugpjūčio 31 d., todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų prarasta galimybė šias lėšas įsisavinti.

2. Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis finansuojamais projektais siekiama patenkinti būtent viešąjį interesą. Nespėjus šių lėšų įsisavinti, Vilniaus Gedimino technikos universitetas negalės tinkamai atlikti tokių funkcijų, kaip aukštos kvalifikacijos specialistų rengimas, mokslinių tyrimų vykdymas.

2. Jeigu teismas priimtų ieškovui palankų sprendimą, ieškovo teisės gali būti apgintos atlyginant žalą.

3. Teismui nutarus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, atsakovas taip pat turi būti įpareigotas pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą – 1 113 607,50 € (3 845 064 Lt.) Tai suma, kuriai pasirašyta sutartis su Pirkimo laimėtoju).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Viešųjų pirkimų bylose teismas motyvuota nutartimi gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymą (CPK 4237 str. 2 d. 4 p.), vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu (CPK 4237 str. 1 d.). Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 4237 str. 1 d.).

Viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997-05-06, 2005-05-13 nutarimai). Viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės (Konstitucinio Teismo 1997-05-06, 2004-12-13 nutarimai). Taigi individo (asmens) teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas turėtų būti derinami, nepriešinami, turi būti siekiama šių konstitucinių vertybių balanso ir kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama, kuriai vertybei konkrečiu atveju suteiktinas prioritetas.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kuriai iš neabejotinų vertybių teiktinas prioritetas konkrečiu atveju, prioritetą suteikė ginčo konkurso vykdymui, jo nevilkinant. Apelianto įsitikinimu prioritetas teiktinas kitam viešajam interesui – interesui užtikrinti Pirkimo teisėtumą.

Teismas pažymi, kad Pirkimu siekiama tenkinti viešąjį interesą, t. y. sukurti mokslo vystymui reikiamą infrastruktūrą, tačiau šio viešojo intereso svarba visuomenei, be abejo, negali būti prilyginama didžiausią viešąjį interesą turintiems projektams (pavyzdžiui, susijusiems su sveikatos apsauga, visuomenės sauga, mokinių lavinimu bei maitinimu ir pan.), kuriuos būtina vykdyti nedelsiant. Visgi šios konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste svarbu tai, kad pirkimas jau įvyko – su laimėtoju 2014 m. gruodžio 11 d. yra sudaryta ir vykdoma sutartis (dėl to byloje nėra ginčo), t. y. Pirkimas pasibaigė. Aktualių duomenų apie sutarties vykdymo eigą teismui nepateikta, tačiau Pirkimo objektas yra pastato kapitalinio remonto darbo projekto parengimas ir remonto darbų atlikimas. Sprendžiama, kad pirmiausia bus rengiamas projektas ir tik vėliau vykdoma didžiausių investicijų reikalaujanti perkamų paslaugų dalis – bus atliekamas kapitalinis pastato remontas. Būtent šiuo perkančiosios organizacijos įsigytų paslaugų teikimo metu vykdytojo pakeitimas sąlygotų didžiausius nuostolius.

Pažymėtina, kad viešojo pirkimo sutarties vykdymas nekliudo teismui spręsti dėl jos pripažinimo niekine bei teisinių padarinių, paaiškėjus, kad viešojo pirkimo procedūros buvo pažeistos. Taigi apeliantas, jei teismo sprendimas jam bus palankaus, net ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galėtų apginti savo pažeistus interesus keliais būdais – būti pripažintas laimėjusiu konkursą, sudaryti sutartį ir ją vykdyti ar įgyti teisę į nuostolių atlyginimą (VPĮ 951, 96 str., CK 1.138 str.).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia,. kad pasibaigus Pirkimui ir vykdant sutartį, jos vykdymo stabdymas šios bylos faktinių aplinkybių kontekste neatitiktų proporcingumo kriterijaus. Sustabdžius sutarties vykdymą, nuostolius gali sąlygoti ne tik laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas, bet ir jų taikymas. Siekdamas šalių interesų pusiausvyros, taip pat siekdamas nesudaryti prielaidų didesniems nuostoliams atsirasti ir atsižvelgdamas į tai, kad apelianto interesai gali būti apginti ir kitu būdu (paminėta nutartyje) teismas sprendžia, kad šiame etape proporcingumo ir ekonomiškumo principą labiau atitinka laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (CPK 4237 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto prašymo ir netaikė laikinųjų apsaugos priemonių. Tai, kad teismas nepasisakė dėl tikėtinai pagrįsto ieškinio nereiškia, kad to nesvarstė. Tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrindimo vertinimas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nėra garantija, kad ieškinys tikrai bus patenkintas. Tai tik preliminarus ieškinio turinio bei pateiktų jį pagrindžiančių įrodymų vertinimas, kuris neturi įtakos bylos nagrinėjimui iš esmės ir galutiniam bylos rezultatui. 

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo gali būti peržiūrimos paaiškėjus naujoms aplinkybėms.

Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Tenkinti atskirojo skundo jame nurodytas argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, remdamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                     Nijolė Piškinaitė