Administracinė byla Nr. I-674-739-2015
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00356-2014-8
Procesinio sprendimo kategorija: 24.; 74.
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 6 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovui Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
n u s t a t ė:
Pareiškėja Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateiktu skundu (2-4 b. l.) prašė panaikinti Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2014-09-24 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas), kuriuo jai atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą bei įpareigoti Tarnybą tenkinti pareiškėjos 2014-09-23 prašymą ir suteikti jai antrinę teisinę pagalbą.
Pareiškėja skunde paaiškino, kad 2014-09-23 ji kreipėsi į Tarnybą su prašymu suteikti jai antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose Nr.1-70-581/2014 ir Nr. 1-126-581/2014 bei prašė šiose bylose paskirti vieną advokatą. Nurodė, kad visam jos turimam turtui yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Paaiškino, kad jai yra iškeltos trys baudžiamosios bylos ir jos atžvilgiu atliekamas vienas ikiteisminis tyrimas. Pareiškėja 2014-09-26 gavo du Tarnybos sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kas sudaro pagrindą teigti, jog pareiškėjos prašymas išskirtas į du prašymus, kurie buvo išnagrinėti atskirai ir priimti du sprendimai. Sprendimuose buvo nurodyta, kad Tarnyba atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą, kadangi jos gaunamos metinės pajamos viršija teisės aktų nustatytus turto ir pajamų lygius. Pareiškėja mano, kad Tarnybos 2014-09-24 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėja savo argumentus grindžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 8 dalimi bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu. Pareiškėja pateiktu prašymu prašė skirti jai vieną advokatą dviejose baudžiamosiose bylose ir nurodė, kad jos atžvilgiu vyksta dar du procesai. Minėtos baudžiamosios bylos yra tarpusavyje susijusios ir dalis kaltinimų grindžiami tais pačiais duomenimis. Pareiškėja savo prašyme siekė, kad priimant sprendimą, būtų įvertinta ne tik jos turtinė padėtis, bet ir atsižvelgta į procesų jos atžvilgiu kiekį bei pobūdį. Tarnyba priėmusi sprendimą išskirti pareiškėjos prašymą į du atskirus prašymus, neatsižvelgė į jame nurodytus motyvus dėl procesų kiekio, todėl prašymai buvo išspręsti formaliai, ir tokiu būdu buvo pažeista BPK 44 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata dėl kaltinamojo teisės gauti nemokamą teisinę pagalbą.
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime (11-14 b. l.) atsakovas paaiškino, kad pareiškėja kartu su prašymu antrinei teisinei pagalbai gauti pateikė metinę pajamų ir turto deklaraciją. Pareiškėjos pateiktoje deklaracijoje nurodyta, kad per paskutinius 12 mėnesių yra gavusi 22342,08 Lt pajamų ir turi turto už 303036,8 Lt. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą, kadangi jos gautos pajamos viršija Vyriausybės nustatytus lygius nemokamai teisinei pagalbai gauti. Pareiškėja deklaruotą gyvenamąją vietą nurodė Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Tarnyba pabrėžė, kad Panevėžio mieste gyvenantiems asmenims 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba gali būti teikiama, kai turimo turto vertė neviršija 122790 Lt ir metinės pajamos neviršija 8000 Lt, o 50 procentų apmokama teisinė pagalba teikiama, kai turto vertė neviršija 184185 Lt, o gaunamos metinės pajamos neviršija 12000 Lt. Kartu su prašymu teisinei pagalbai gauti pareiškėja pateikė ir nutarimo dėl turto arešto kopiją, kurioje nustatyta, kad areštas taikytas iki 2014-05-06. Dokumentų, kurie pagrįstų tolimesnį nuosavybės teisių apribojimą, pareiškėja nepateikė. Pažymi, kad Tarnyba vertino ne tik pareiškėjos turimą turtą, bet ir gaunamas pajamas. Kadangi pajamos viršijo nustatytus pajamų turto normatyvus, todėl Tarnyba atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą. Atsakovas pažymi, kad Tarnyba negavo pranešimo iš ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo, jog gynėjo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąsias bylas yra būtinas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį, todėl sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmė remiantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - Įstatymo) 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą ir pateiktus dokumentus, vadovaudamasi 11 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nusprendė neteikti antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kadangi pareiškėjos gautos metinės pajamos viršijo Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius antrinei teisinei pagalbai gauti. Atsakovas pažymi, kad Tarnybos sprendimas išskirti pareiškėjos prašymą į du atskirus prašymus, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo ribojama jos teisė pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba. Pareiškėjos prašyme nurodyta, kad jai advokato paslaugų reikėjo dviejose skirtingose baudžiamosiose bylose. Prašymai buvo išskirti, nes advokatas, dirbdamas pagal vieną sprendimą dviejose bylose, būtų gavęs atlygį kaip už vieną bylą, o tai prieštarautų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui Nr. 69 „Dėl advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“.
Skundas atmetamas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja 2014-09-23 atsakovui pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą procesiniams dokumentams rengti ir pareiškėją ginti baudžiamosiose bylose Nr. 1-70-581/2014 ir Nr. 1-126-581/2014 (15-19 b. l.). Kartu su prašymu pareiškėja pateikė metinę pajamų ir turto deklaraciją, kurioje nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2014-08-31 pareiškėja gavo 22342,08 Lt pajamų ir turėjo turto už 303036,8 Lt (20-22 b. l.). Taip pat kartu su prašymu pareiškėja pateikė 2014-02-17 nutarimą dėl turto arešto, kuriame nurodyta, kad areštas pareiškėjos turtui taikytas iki 2014-05-06 (45-48 b. l.). Atsakovas pareiškėjos prašymą išskyrė į du atskirus prašymus, kuriuos atskirai išnagrinėjo ir 2014-09-24 Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje Nr. I-126-581/2014 antrinės teisinės pagalbos nesuteikė, kadangi pareiškėjos metinės pajamos viršija Vyriausybės nustatytą pajamų lygį nemokamai teisinei pagalbai gauti (6 b. l.).
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-09-24 Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Antrinės teisinės pagalbos teikimo fiziniams asmenims tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (bylai aktuali akto redakcija galiojusi nuo 2014-01-01). Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Įstatymo 12 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kad teisė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš esmės yra siejama su asmens pajamų lygiu. Byloje nėra duomenų, nustatančių, kad pareiškėja priklauso asmenų grupei, kuriems teikiama antrinė teisinė pagalba neatsižvelgiant į turimą turtą ir pajamas. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kuriuo atsakovas grindė ginčijamą Sprendimą, nurodyta, kad antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-08-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1042/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-10-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1207/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-04-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-71/2011).
Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka antrinės teisinės pagalbos išlaidas: 100 procentų, - jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis (1 punktas); 50 procentų - jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis (2 punktas).
Asmens turto ir pajamų lygiai antrinei teisinei pagalbai gauti yra nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-07-08 nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo. Jame nurodyta, kad pirmasis asmens turto ir pajamų lygis nustatomas, kai asmens turto vertė neviršija turto vertės normatyvo, nustatyto bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 16 straipsnį, dydžio ir jo metinės pajamos neviršija 8 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimalių mėnesinių algų (toliau vadinama – MMA), pridedant po 3 MMA kiekvienam jo išlaikytiniui, dydžio, o antrasis ? kai asmens turto vertė neviršija 1,5 turto vertės normatyvo, nustatyto bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 16 straipsnį, dydžio ir jo metinės pajamos neviršija 12 MMA, pridedant po 4,5 MMA kiekvienam jo išlaikytiniui, dydžio. Ginčijamu laikotarpiu galiojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-19 nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ buvo patvirtinta 1000 Lt dydžio minimali mėnesinė alga. Todėl ginčijamo Sprendimo priėmimo metu 100 procentų apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba buvo teikiama Panevėžio mieste gyvenantiems asmenims, kurių pajamos neviršijo pirmojo pajamų lygio dydžio – 8000 Lt (8 x 1000 Lt = 8000 Lt), o 50 procentų apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba – asmenims, kurių pajamos neviršija antrojo pajamų lygio dydžio – 12000 Lt (12 x 1000 Lt = 12000 Lt).
Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 16 straipsnis numato, kad kiekvieno tipo (būsto ir žemės sklypo) nekilnojamojo turto vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui nustatomas atitinkamo tipo nekilnojamojo turto normatyvą dauginant iš prašymą-paraišką pateikusio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos ar vietos, kurioje nuomojamas būstas, nekilnojamojo to tipo turto ploto vieneto normatyvinės vertės (1 punktas). Kiekvieno tipo nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinę vertę nustato ir valstybės įmonės Registrų centro interneto svetainėje skelbia valstybės įmonė Registrų centras pagal kiekvienų metų sausio 1 dieną vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose bei kitose savivaldybių teritorijose (2 punktas). Nekilnojamojo turto vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant abiejų tipų (būsto ir žemės ploto) nekilnojamojo turto normatyvines vertes (3 punktas). Remiantis Valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2013-12-20 įsakymu Nr. v-296 „Dėl nekilnojamojo turto normatyvinių verčių nustatymo 2014 metams piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-07-08 nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“, ginčijamo sprendimo priėmimo metu 100 procentų apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba buvo teikiama Panevėžio mieste gyvenantiems asmenims, kurių turto vertė neviršija 122790 Lt, o 50 procentų apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba – asmenims, kurių turto vertė neviršija 184185 Lt.
Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti. Deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti turi būti asmens pasirašyta, patvirtinant, kad joje pateikti duomenys yra išsamūs ir teisingi.
Prašyme pareiškėja nurodė, kad jos deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Panevėžys (15-19 b. l.). Pareiškėja atsakovui pateikė 2014-09-16 Metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti. Deklaracijoje nurodė, kad per laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2014-08-31 ji gavo 22342,08 Lt pajamų ir buvo įgijusi turto už 303036,8 Lt. Pareiškėja pasirašytinai patvirtino, kad Deklaracijoje pateikti duomenys yra išsamūs ir teisingi (20-22 b. l.). Kartu su prašymu pareiškėja pateikė ir nutarimo dėl turto arešto kopiją, kurioje nustatyta, kad areštas taikytas iki 2014-05-06 (45-48 b. l.). Dokumentų, pagrindžiančių tolimesnį nuosavybės teisių apribojimą, pareiškėja atsakovui nepateikė. Pagal paminėtus duomenis pareiškėjos turimas turtas viršijo antrinei teisinei pagalbai gauti nustatyto pirmojo asmens turto lygio – 122790 Lt ir antrojo asmens turto lygio – 184185 Lt normatyvą. Pareiškėjos nurodytos gautos pajamos, kuriomis ji galėjo disponuoti, sudarė 22342,08 Lt per metus, o tai viršija aukščiau paminėtus pirmojo pajamų lygio dydį – 8000 Lt ir antrojo pajamų lygio dydį – 12000 Lt. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas skundžiamu Sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą(Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Kadangi Įstatyme ir kituose teisės aktuose nėra numatyta, kad atsakovas, vertindamas asmens, kuris kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, turtinę padėtį privalo atsižvelgti į asmeniui iškeltų baudžiamųjų bylų, kitų vykdomų procesų kiekį ir pobūdį, teismas pareiškėjos skundo argumentus dėl tokio vertinimo privalomumo laiko nepagrįstais.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo santykių teisinį reglamentavimą, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas( Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Dalia Pranckienė
Irena Varžinskienė
Dalytė Zlatkuvienė