Civilinė byla Nr. 2-75-753/2015

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01752-2014-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

116.1; 128.2; 34.3.

KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 25 d.

Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė,

sekretoriaujant Tatjanai Daugirdienei,

dalyvaujant pareiškėjui V. V., jo atstovei advokatei Jurgitai Žiužnienei,

nedalyvaujant suinteresuotojo asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą suinteresuotajam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinio fakto nustatymo ir

n u s t a t ė:

pareiškėjas V. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu suinteresuotajam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, prašydamas teismo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad G. V. po sutuoktinio K. V. mirties 1981 m. gruodžio 27 d. priėmė palikimą, pradėjusi faktiškai turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu, ir kad pareiškėjas V. V. po motinos G. V. mirties 1996 m. gruodžio 1 d. priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (b. l. 4-6).

Pareiškimas grindžiamas šiais pareiškime išdėstytais bei pareiškėjo teismo posėdžio metu patvirtintais argumentais: V. V. tėvai G. V., gim. 1930 m. rugpjūčio 28 d., ir K. V., gim. 1945 m. birželio 20 d., visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini). 1963 m. vasario 10 d. jiems gimė sūnus – pareiškėjas V. V. Nei iki santuokos sudarymo, nei santuokinio gyvenimo metu pareiškėjo tėvai daugiau vaikų nesusilaukė. Pareiškėjui žinoma, kad gyvenamąjį namą tėvai pasistatė apie 1970 metus, santuokoje, tačiau teisinė registracija atlikta nebuvo. 1981 m. gruodžio 27 d. mirus pareiškėjo tėvui K. V. (mirties liudijimo įrašo Nr. 33), šeima toliau liko gyventi minėtame name. Mirus K. V. per įstatymo nustatytą terminą niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Po palikėjo mirties pareiškėjo mama G. V. priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, t. y. aktyviais veiksmais: rūpinosi likusiais vyro asmeniniais daiktais, pasiėmė dokumentus, nuotraukas bei kitus daiktus. Labai svarbi aplinkybė yra ta, kad G. V. liko gyventi savo ir mirusio vyro namuose, juos prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, jais rūpinosi. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, G. V. prašymu 1988 m. rugsėjo 15 d. atlikti gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, jiems suteiktas registro Nr. 20/216145. Pareiškėjo mama G. V. su palikėjo K. V. turtu elgėsi kaip paveldimo turto savininkė. G. V. mirė 1996 m. gruodžio 1 d. (mirties liudijimo įrašo Nr. 69). Jai mirus per įstatymo nustatytą terminą pareiškėjas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Po G. V. mirties pareiškėjas V. V. priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, t. y. aktyviais veiksmais: rūpinosi likusiais mamos daiktais, juos sutvarkė, pasiėmė mamos dokumentus, nuotraukas bei kitus daiktus, iki šiol gyvena likusiuose po mamos mirties namuose, prižiūri žemę. V. V. su palikėjos turtu elgėsi kaip paveldimo turto savininkas. Kitų suinteresuotų asmenų byloje nėra.

Suinteresuotasis asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, jo atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą suinteresuotajam asmeniui pranešta tinkamai, pareiškimo su priedais kopijos bei pranešimas apie tai, kad per 20 dienų turi teisę pateikti atsiliepimą, suinteresuotajam asmeniui išsiųsti (b. l. 29, 30, 24, 25, 23).

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjo V. V., jo atstovės advokatės Jurgitos Žiužnienės paaiškinimais teismo posėdyje, V. V. paaiškinimais pareiškime, liudytojos D. Č. parodymais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 1981 m. gruodžio 27 d. mirė pareiškėjo tėvas, jo motinos G. V. sutuoktinis K. V. (b. l. 9, 11, 39-40), 1996 m. gruodžio 1 d. mirė pareiškėjo motina G. V. (b. l. 10, 12), po kiekvieno iš jų mirties atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes byloje nėra duomenų, kad G. V. ar K. V. būtų sudarę testamentus, ir byloje yra Testamentų registro duomenys, patvirtinantys, jog, atlikus užklausą pagal mirusiosios asmens kodą bei mirusiojo gimimo metus, vardą bei pavardę, nėra įregistruotų G. V. ir K. V. testamentų, (b. l. 35, 36). G. V. yra įstatyminė K. V. įpėdinė, nes pareiškėjas V. V., kaip matyti iš bylos duomenų ir kaip jis pats pareiškė teismui, nepriėmė savo tėvo palikimo po jo mirties, daugiau vaikų mirusysis neturėjo. V. V. yra vienintelis savo mirusios motinos G. V. įpėdinis, nes po sutuoktinio mirties ji nebuvo susituokusi, daugiau vaikų neturėjo (b. l. 12).

Pareiškėjo pareiškimas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nagrinėtinas remiantis 2000 m. Civilinio kodekso nuostatomis, nes pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą, 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, tai yra nuo 2001 m. liepos 1 d. Kaip jau buvo minėta, K. V. mirė 1981 m. gruodžio 27 d., G. V. – 1996 m. gruodžio 1 d. Pagal 1964 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d.) 587 str. 2 d. laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (pagal CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 587 str. 3 d., nustatyta, kad  šio straipsnio 2 dalyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos). Taikant normą, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, tuometėje teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdė, naudojo ir disponavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius). Pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Neleidžiama palikimo priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 587 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 569 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (mirties datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 587 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Įstatyminiai įpėdiniai nei po K. V., nei po G. V. mirties į notarą įstatymo numatytu terminu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, po K. V. ir G. V. mirties likusio jų turto paveldėjimo įstatymo nustatyta tvarka nei vienas iš įstatyminių įpėdinių neįformino – iš Lietuvos notarų rūmų informacijos (b. l. 21) matyti, kad buvusios Kaišiadorių rajono notarės Reginos Ališauskienės 1997-2008 metų archyviniuose dokumentuose, saugomuose Lietuvos notarų rūmų archyve, duomenų apie G. V., mirusios 1996 m. gruodžio 1 d., ir K. V., mirusio 1981 m. gruodžio 27 d., gyvenusių (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylų sudarymą nėra. Teismui pateiktas ir Kaišiadorių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Vidos Bietkienės liudijimas (b. l. 34), kad Kaišiadorių rajono 2-ojo notaro biuro archyvuose nuo 2000 m. liepos 4 d. iki 2014 m. rugsėjo 25 d. paveldėjimo bylos po G. V., mirusios 1996 m. gruodžio 1 d., ir po K. V., mirusio 1981 m. gruodžio 27 d., nebuvo pradėtos ir paveldėjimo liudijimai neišduoti.

Teismui pateiktame pareiškime V. V. nurodė, kad jo motina po sutuoktinio K. V. mirties, o jis – po savo motinos G. V. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėję paveldimą turtą valdyti per įstatymo numatytą terminą palikimui priimti. Iš pareiškėjo paaiškinimų, liudytojos parodymų bei rašytinių įrodymų, matyti, kad G. V. faktinis turto valdymas, jo naudojimas ir disponavimas pasireiškė rūpinimusi likusiais asmeniniais sutuoktinio daiktais, jo dokumentų, nuotraukų bei kitų daiktų pasiėmimu. Tiek G. V., tiek V. V. liko gyventi mirusio sutuoktinio ir tėvo namuose, tačiau po sutuoktinio mirties juos prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, jais rūpinosi pareiškėjo motina, ji su palikėjo K. V. turtu elgėsi kaip paveldimo turto savininkė. Pareiškime nurodyta, kad G. V. prašymu 1988 m. rugsėjo 15 d. atlikti gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, jiems suteiktas registro Nr. 20/216145. Po G. V. mirties pareiškėjas V. V. rūpinosi likusiais mamos daiktais, juos sutvarkė, pasiėmė mamos dokumentus, nuotraukas bei kitus daiktus, iki šiol gyvena likusiuose po mamos mirties namuose, prižiūri žemę, taigi su palikėjos turtu elgėsi ir elgiasi kaip turto savininkas. Liudytoja D. Č. teismo posėdyje patvirtino, jog K. V. ir G. V., jos kaimynai, turėjo vieną sūnų – V. V. Pareiškėjas ir jo mama esant gyvam K. V. visi kartu ir po jo mirties gyveno sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini); pareiškėjas tėvų namuose liko gyventi ir po G. V. mirties. Po K. V. mirties G. V., o po jos mirties V. V. prižiūrėjo minėtus namus (b. l. 39-40). Įvertinus pareiškėjo paaiškinimų, liudytojos parodymų bei rašytinių įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo mama G. V. po sutuoktinio K. V., o V. V. po motinos G. V. mirties per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą išreiškė savo valią įgyti: G. V. savo sutuoktinio K. V., o V. V. savo motinos palikimą, t. y. atliko anksčiau aptartus aktyvius veiksmus dėl rūpinimosi ir naudojimosi turtu, kurį laikė savo sutuoktinio bei motinos (atitinkamai) palikimu, kas sudaro pagrindą išvadai, jog jie palikimą priėmė pradėję paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardinti) palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. Senato nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 13 punktas).

Paminėtų aplinkybių pagrindu nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai, kad pareiškėjo motina G. V. priėmė palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio K. V. mirties 1981 m. gruodžio 27 d., o V. V. – savo 1996 m. gruodžio 1 d. mirusios motinos G. V. palikimą faktiniu valdymu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265-270, 444 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjo V. V. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad:

-G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po K. V., gim. 1945 m. birželio 20 d., mirties 1981 m. gruodžio 27 d., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti;

-V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 1996 m. gruodžio 1 d., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės liudijimams gauti.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                            Rasa Balsevičienė