Baudžiamoji byla Nr. 1-117-673/2010
Proceso Nr. 1-66-1-01107-2009-4
Procesinio
sprendimo kategorijos: 1.1.3.2., 1.1.7.2.7., 1.1.8.13., 1.2.14.1.1., 2.1.10.1.,
2.1.15.3.3.2., 2.1.16.1.2., 2.3.6.4.5.; (S).
N U O
S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. balandžio 08 d.
Kėdainiai
Kėdainių
rajono apylinkės teismo teisėja Laima
Šablevičienė,
sekretoriaujant Sandrai Voverienei,
dalyvaujant prokurorui Sigitui Kanaporiui,
nukentėjusiajai S. D.,
kaltinamajam K. V.,
kaltinamojo
gynėjui advokatui Ignui Meškauskui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją
bylą, kurioje,
kaltinamas nusikalstamos veikos,
numatytos Lietuvos Respublikos 178 straipsnio 1 dalyje (svetimo turto pagrobimu),
padarymu,
n u s t a t
ė:
2009 m. spalio
14 d. apie 11 val., K. V., iš S. D. gyvenamojo
buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė
svetimo – S. D. priklausančio turto už 1752 litus, tai yra
120 Lt vertės MP3 6600 grotuvą su jame buvusiu 20 Lt vertės CD,
100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1650“, 300 Lt vertės akinius, 200
litų iš piniginės, 10 Lt vertės papuošalų dėžutę, su joje buvusiais 376 Lt
bendros vertės 5 sidabriniais žiedais, 40 Lt vertės sidabrine grandinėle, 86 Lt
bendros vertės 2 sidabriniais pakabukais, 300 Lt vertės auksine grandinėle ir
200 Lt vertės auksiniu pakabuku.
Kaltinamasis K. V. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Nurodė,
kad niekieno reikalas kur ir kokiomis aplinkybėmis jis su S.
D. susipažino. Paaiškino, kad pas S. D. atvažiavo 2009
metų spalio mėnesį ir pas ją gyveno keletą savaičių. Išeidamas iš namų jokių
daiktų nevogė. Pasiėmė tiktai S. D. mobiliojo ryšio
telefoną „Nokia“, nes jis jam buvo reikalingas ir metadono. Nurodė, jog S. D. jam davė pasinaudoti savo telefonu ir kiek laiko jis
gali telefonu naudotis nepasakė, apie tai, kad telefoną S. D. jam
atiduoda – kalbos nebuvo. Matė pas S. D. kažkokią radiją,
akinių nematė, bet gal ir buvo, buvo ir papuošalų dėžutė, joje buvo gal kokie 5
sidabro spalvos žiedai, grandinėlė, aukso spalvos papuošalų nematė. Pinigus S. D. laikė raudonos spalvos piniginėje, pinigų turėjo. Jis gyveno
iš S. D. pinigų. Išvažiavo, kai D. buvo darbe. Su
S. D. susipykę nebuvo. Tą dieną, kai jis išeidinėjo,
niekas į namus atėję nebuvo. Telefone SIM kortelės
nebuvo. Kur padėjo S. D. telefoną – neprisimena. Nenori
aiškinti, kodėl S. D. parašė tokį pareiškimą, kodėl ji jį
apkalba, nes tai niekieno reikalas. Sakė S. D., kad
sūnėnas parduos jo motinos butą ir jis turės pinigų. Už jo buvimą S. D. apmokėti neprašė. Tvirtina, kad apie jam S. D. pareikštus įtarimus sužinojo tik kuomet buvo
sulaikomas, tačiau pripažino, jog iki tol S. D. jam
skambino ir buvo užsiminusi apie daiktus.
Nors
kaltinamasis K. V. kaltu neprisipažino, jo kaltė padarius
nusikaltimą, įrodyta nukentėjusiosios, liudytojos parodymais, kitais
rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusioji
S. D. parodė, kad su K. V. susipažino,
kuomet jis kartu su jos sūnumi M. B. atlikinėjo bausmę
pataisos namuose. Jis jai parašė laišką, pradėjo susirašinėti. 2009-10-01 K. V. jai paskambino ir pasiprašė į svečius. Kai jis
atvažiavo, iš jo sužinojo, kad jis Kaune ieškomas dėl nusikalstamos veikos
padarymo. K. V. pas ją gyveno apie porą ar tris savaites. Galimai
2009 m. spalio 14 d., ji į darbą išėjo apie 07 val. Grįžusi iš darbo apie 23
val., pasigedo jos kambaryje buvusio 120 Lt vertės grotuvo-radijo, su jame
buvusiu 20 Lt vertės disku, 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono „Nokia
1650“, 300 Lt vertės akinių, 200 litų, paimtų iš piniginės, 10 Lt vertės
papuošalų dėžutės, su joje buvusiais 376 Lt bendros vertės 5 sidabriniais
žiedais, 40 Lt vertės moteriška sidabrine grandinėle, 86 Lt bendros vertės 2
sidabriniais pakabukais, 300 Lt vertės auksine grandinėle ir 200 Lt vertės
auksiniu pakabuku. Įsitikinusi, kad šiuos daiktus pavogė K. V..
Visi daiktai, kai ji išeidinėjo į darbą, buvo namuose. Namuose buvo likusi jos
motina A. K. ir K. V.. Motina jai
sakė, kad K. V., sakydamas, jog važiuoja namo, ryte išėjo
su krepšiu. Į jų butą daugiau jokių pašalinių žmonių įėję nebuvo, buto duris
laiko nuolat užrakinę. Ji bandė kaltinamajam pasiskambinti, nenorėjo iš karto
rašyti pareiškimo, galvojo, kad gal jis jai daiktus gražins. Ne pirmą kartą
skambinant telefonu atsiliepęs draugas sakė, kad viską perduos K. Vėliau
kaltinamasis jai paskambino ir ji iš jo kalbos suprato, kad jis paėmė jos
daiktus, nes pasakė, kad jos žiedai nieko neverti. Prašė daiktus grąžinti, bet K. V. tylėjo, nesakė, kur gyvena. Kaltinamasis turėjo savo
telefoną, juo naudojosi, turėjo kelias korteles, vėliau sakė, kad telefonas sugedo.
Paprašyta, leido jam kelis kartus paskambinti savo telefonu, tačiau po to, savo
telefoną atsiėmė, telefono K. V. neatidavė, tą dieną išeidama
į darbą telefoną paliko, kad kaltinamasis, būdamas namuose, galėtų telefonu
pasiskambinti. Paaiškino, kad pirmą kartą gyvenime parašė pareiškimą policijai.
Liudytoja A. K. parodė, kad 2009 m., galimai spalio mėn., pas jos dukrą S. D., kurią vadina S., porą savaičių gyveno K., kurio pavardės
nežino. Butas, esantis (duomenys neskelbtini),
priklauso jai. Vieną rytą, dukrai išėjus į darbą, ji pati užrakino buto duris.
Bute buvo tik K. Į butą tą dieną jokie žmonės atėję nebuvo. Ji nuėjo iššluoti
laiptinės, duris buvo užrakinusi, kai grįžo į butą, K. jau stovėjo su krepšiu
ir pasakė, kad išvažiuoja. Krepšyje buvo kažko prikrauta. Išeidamas K. dukrai
nieko perduoti neprašė. Iš darbo grįžusi dukra pasakė, kad juos apvogė, pasigedo
savo daiktų, papuošalų, pinigų. Tvirtina, kad visus tuos daiktus jos dukra
turėjo. Paaiškino, kad K. neišvarė, bet anksčiau jam yra sakiusi, kad jei jis
norės gyventi su jos dukra, jie turės ieškotis kito buto.
Įvykio vietos apžiūros metu (b.l.4-9) apžiūrėtas
butas, esantis (duomenys neskelbtini). Fotonuotraukose užfiksuotas kambario vaizdas, baldai bei vietos, kuriose
buvo sudėti pagrobti daiktai.
Daiktų apžiūros
protokole (b.l.26-31) apžiūrėta nukentėjusiosios pateikta (b.l.25) MP3 6600 grotuvo naudojimosi instrukcija,
kurios kopija pridėta prie bylos (b.l.30-31).
Byloje yra
asmenų pateikimo pagal jo nuotrauką atpažinti protokolas, kuriame nurodyta, jog
nukentėjusioji S. D. atpažino K. V. kaip
asmenį, gyvenusį pas ją namuose porą savaičių, po kurio išvykimo pasigedo jai
priklausančių daiktų (b.l.21-24).
Iš S. D. teismui pateiktų K. V. po sulaikymo
jai rašytų laiškų matyti, jog kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašo, žada,
jei būtų išleistas į laisvę, atsilyginti jai finansiškai, nurodo, jog jei
nukentėjusioji teisme pasakytu, kad nėra garantuota, jog daiktus pavogė jis,
tai jam būtų išteisinimas, o ji, pasirašiusi dėl melagingų parodymų, išliktų
nenubausta, aprašo, kokius parodymus tokiu atveju turėtų teisme pateikti
nukentėjusioji.
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų
visuma, tai yra nukentėjusiosios S. D., liudytojos A. K. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų
apžiūros protokolu, atpažinimo pagal nuotraukas protokolu, nustatyta, kad
kaltinamasis K. V. pagrobė svetimą turtą, tai yra turtą,
grobimo momentu priklausiusį ne kaltininkui, bet nukentėjusiajai. Pagrobimas –
tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas,
atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausiusiu
turtu. Teisiamojo posėdžio metu buvo nustatyta, jog aplinkybėse nurodytu laiku,
nukentėjusiosios leidimu būdamas S. D. namuose,
nukentėjusiajai būnant darbe, K. V. slapta pagrobė S. D. priklausančio turto už 1752 litus: 120 Lt vertės MP3
6600 grotuvą su jame buvusiu 20 Lt vertės kompaktiniu disku, 100 Lt vertės
mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1650“, 300 Lt vertės akinius, 200 litų, 10 Lt
vertės papuošalų dėžutę, su joje buvusiais 376 Lt bendros vertės 5 sidabriniais
žiedais, 40 Lt vertės sidabrine grandinėle, 86 Lt bendros vertės 2 sidabriniais
pakabukais, 300 Lt vertės auksine grandinėle ir 200 Lt vertės auksiniu
pakabuku. Neigdamas savo kaltę kaltinamasis K. V. nurodė, jog paėmė
nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną, nes jis jam buvo reikalingas, tačiau
pripažino, jog nebuvo kalbos, kad nukentėjusioji jam telefoną atiduoda ar
dovanoja, nenurodė, jog ketino telefoną nukentėjusiajai grąžinti, ką patvirtina
ir aplinkybė, jog kaltinamasis nukentėjusiosios telefono nebeturi. Tai yra,
kaltinamasis, gavęs laikinai pasinaudoti telefonu, neteisėtai jį užvaldė. Vien tik
šie K. V. veiksmai pasisavinant
nukentėjusiosios telefoną turi būti vertinami kaip vagystė. Esant tokiai
situacijai teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios S.
D. ir liudytojos A. K. iš esmės vienodais, nuosekliais
ir logiškais parodymais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo
metu, kuriuos patvirtino ir daiktų apžiūros protokolas. Nėra pagrindo netikėti,
kad kaltinime nurodytą turtą dirbanti nukentėjusioji turėjo, kad nukentėjusiajai
išėjus turtas dar buvo namuose ir, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną joks
pašalinis asmuo, išskyrus kaltinamąjį, nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje
nesilankė, kad būtent po kaltinamojo visiškai netikėto išvykimo 2009-10-14,
nukentėjusioji ir pasigedo kaltinime nurodytų daiktų, kad kalbant su
kaltinamuoju telefonu jis nurodęs, jog jos žiedai buvo beverčiai. Nukentėjusiosios
ir liudytojos, tai yra asmenų parodymai – įrodymai, buvo gauti nepažeidžiant
įstatymų nustatytos tvarkos ir patikimi, kadangi kaltinamasis K.
V. teismui nenurodė jokių įtikinamų ir logiškų priežasčių, dėl kurių
nukentėjusioji, kuri iki šiol niekada nėra rašiusi pareiškimų policijai ar
liudytoja, turėtų pagrindą jį apkalbėti ir melagingai apkaltinti visų kaltinime
nurodytų daiktų vagyste. Kaltinamasis patvirtino, jog su S. D.
susipykę nebuvo, nurodė, jog niekas jo iš buto neišvarė. Kaltinamojo
neigimą padarius nusikaltimą teismas vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti
baudžiamosios atsakomybės. Akivaizdu, kad kaltinamasis ciniškai pasielgė su juo
pasitikėjusia, savo kambaryje gyventi ir likti vienam leidusia, bei
geranoriškai savo lėšas kaltinamajam teikusia nukentėjusiąja. Kaltinime
nurodyto turto vertės kaltinamasis iš esmės neginčijo, tai yra, kad pagrobto
turto vertė didesnė nei 3 MGL. Nusikaltimą
kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Jis suvokė, kad veikia prieš
turto savininkės valią, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Nusikaltimas
baigtas, nes kaltinamasis turėjo galimybę naudotis ir disponuoti pagrobtu svetimu
turtu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas
daro išvadą, kad K. V. pagrobė svetimą - S. D. priklausiusį 1752 Lt vertės
turtą ir padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK
178 straipsnio 1 dalyje (svetimo turto pagrobimą).
Atsakomybę lengvinančios ir
sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių
aplinkybių nėra.
Bausmės skyrimo nuostatos. Skiriant
bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą,
nusikaltimas baigtas, padarytas dėl savanaudiškų paskatų; į kaltinamąjį charakterizuojančius
duomenis – teistas 8 kartus, iš jų 7 kartus už nusikaltimus nuosavybei,
turintis nusikaltimų recidyvą, 4 kartus baustas administracinėmis nuobaudomis,
paskutinį kartą už smulkų svetimo turto pagrobimą, nuobaudos galioja, įkalinimo
įstaigos administracijos charakterizuojamas patenkinamai, sveikas, nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Esant
šioms aplinkybėms darytina išvada, kad bausmės tikslas kaltinamajam gali būti
pasiektas tik skiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK
56 str.), į laisvės atėmimo bausmę įskaitant laikiname sulaikyme ir suėmime
išbūtą laiką nuo 2010-02-22 iki 2010-04-08 (BK 66
str.), bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus (LR BK
50 str. 3 d.). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 54
str., tai yra atsižvelgiant į tai, kad buvo padarytas nesunkus nusikaltimas, nusikaltimas
sunkių pasekmių nesukėlė, vadovaujantis teisingumo principu, nepriklausomai nuo
to, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 61 str.), kaltinamajam skirtinas laisvės atėmimo bausmės
dydis mažesnis nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Kardomoji priemonė. 2010-02-17 K. V. prokuroro
nutarimu buvo pripažintas įtariamuoju ir jam paskelbta paieška (b.l.70,73).
2010-02-19 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi įtariamajam K. V. paskirta kardomoji priemonė suėmimas be termino
(b.l.90). 2010-02-22 21.55 val. K. V. sulaikytas (b.l.80).
2010-02-24 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo palikta galioti
2010-02-19 nutartis dėl suėmimo skyrimo ir nustatytas 15 dienų suėmimo terminas
(b.l.94-95). 2010-03-05 to paties teismo nutartimi K. V. pratęsta
kardomoji priemonė – kardomasis kalinimas suėmimas - 1 mėnesiui, skaičiuojant
terminą nuo 2010-03-08 iki 2010-04-08 (b.l.137). Atsižvelgiant į tai, kad
kaltinamasis teistas 8 kartus, turi neišnykusį teistumą, neturi nuolatinės
gyvenamosios vietos, darbo, jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas,
paliktina galioti. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio
paskelbimo dienos.
Civilinis ieškinys. Byloje nukentėjusiosios
S. D. pareikštas 1752
Lt dydžio civilinis ieškinys realus, todėl tenkintinas, priteisiant iš K. V. 1752 Lt nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo
S. D. naudai.
Remdamasis išdėstytu
ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297,
303-307 str., teismas
n u s
p r e n d ž i a:
K. V.
pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK
178 straipsnio 1 dalyje (svetimo turto pagrobimas), ir nuteisti – 8 (aštuonių)
mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Laisvės
atėmimo bausmę pasiųsti atlikti į pataisos namus.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo
2010-04-08.
Į laisvės
atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo
2010-02-22 iki 2010-04-08.
Kardomąją priemonę palikti
suėmimą.
Priteisti iš K. V. 1752 Lt (vieną tūkstantį septynis
šimtus penkiasdešimt du litus) nusikaltimu padarytos turtinės žalos
atlyginimo S. D. naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo
paskelbimo, o nuteistojo nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliacine
tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą
nagrinėjusiam teismui.
Teisėja
Laima Šablevičienė