Baudžiamoji byla Nr. 2K-238-699/2017

Teisminio proceso Nr. 1-08-0-00010-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.11.; 1.2.4.4.2.10.; 1.2.27.1.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Aldonos Rakauskienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. ir jo gynėjos advokatės Reginos Šaltinienės kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 14 d. nutarties.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu T. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 286 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šios bausmės pridėta visa Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, kuri Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi subendrinta su Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nuosprendžiu ir Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, t. y. trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas šešeriems metams. Į šią bausmę įskaityta visa bausmė, atlikta pagal subendrintus Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d., Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. ir Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nuosprendžius, bei laikotarpiai, į bausmę įskaityti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 nutartimi. Nustatyta, kad bausmės pradžia pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nuosprendį skaičiuojama nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš T. K. priteista 67,97 Eur žalos atlyginimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 14 d. nutartimi nuteistojo T. K. apeliacinis skundas atmestas. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad Tautvydas K. V. V. (V. V.) nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė veikdamas neatsargia kaltės forma.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. T. K. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą nuteistas už tai, kad 2015 m. lapkričio 27 d. apie 10.25 val. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, esančioje Vilniuje, Lukiškių skg. 6, kratų kambaryje, kai Laisvės atėmimo vietų ligoninės Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas R. G. (R. G.), vykdydamas savo pareigas, padavė jam susipažinti nutarimą dėl nubaudimo, jis nutarimą perskaitė, pasirašė ir tyčia sudavė vieną smūgį ranka R. G. į veidą, taip nukentėjusiajam R. G. padarė odos nubrozdinimus nosies dešinio sparnelio srityje, dešinėje plaštakoje, nosikaulių lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Taip pat T. K. pagal BK 286 straipsnį nuteistas už tai, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, iškart po to, kai Laisvės atėmimų vietų ligoninės Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui R. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, jis, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui – Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vilniaus apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniajam prižiūrėtojui V. V., t. y. į pagalbą atėjusiam jo sutramdyti ir sulaikyti nuo tolesnio fizinio smurto naudojimo, prižiūrėtojui V. V., pasipriešindamas, grumdamasis, mojuodamas rankomis ir spardydamasis, sudavė smūgį ir padarė nukentėjusiajam odos nubrozdinimą dešinės plaštakos 3-iojo piršto pagrindo nugariniame paviršiuje, dešinės plaštakos 5-ojo piršto naginio pirštakaulio pagrindo lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Kasaciniu skundu nuteistasis T. K. ir jo gynėja R. Šaltinienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį ir priimti naują nuosprendį.

2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai vertino byloje esančias aplinkybes, priėmė neteisėtą nuosprendį, kuriame yra aiškūs prieštaravimai, paskyrė neteisingą bausmę, neįvertino aplinkybės, kad T. K. padarė du tyčinius nusikaltimus, t. y. nesunkų ir apysunkį nusikaltimus bausmės atlikimo metu, neišnykus teistumui, neatlikęs paskirtos bausmės. Bausmės pradžią, t. y. galutinę šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, teismas nusprendė skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (liko neįvertintas atliktos bausmės laikas). Teismas nepagrįstai netaikė BK 63 straipsnio l dalies, 5 dalies l punkto, 2 dalies nuostatų, t. y. neteisingai subendrintos bausmės.

2.2. Kasatoriai teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra prieštaravimų. Skunde cituojama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis apie tai, kad koks buvo smūgis – ranka, antrankiais ar kitaip suduotas, byloje ištirtais įrodymais nenustatyta, dėl šios priežasties teismas pašalino iš kaltinimo aplinkybę, kad T. K. tyčia rankomis, ant kurių buvo užsegti antrankiai, sudavė smūgį V. V.. Tuo tarpu, motyvuodamas bausmės skyrimą, teismas  nurodė, kad T. K. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, yra tyčinis apysunkis nusikaltimas, o veika, numatyta BK 286 straipsnyje, – tyčinis nesunkus nusikaltimas. Be to, teismas nurodė, kad padarytos veikos sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, o kasatorių manymu, T. K. veiksmai turėjo būti vertinami kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis. Byloje nėra nustatytų kelių savarankiškų veiksmų, kuriais būtų padarytos veikos, numatytos skirtinguose BK straipsniuose. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

3. Pasak kasatorių, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nusikaltimus T. K. padarė 2015 m. lapkričio 27 d., bausmės atlikimo metu, kurią atlieka nuo 2013 m. spalio 11 d. Pravieniškių pataisos namuose. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, ir apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, ir kad nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, 2017 m. balandžio 10 d. T. K. turėjo išeiti į laisvę visiškai atlikęs bausmę. Pirmosios instancijos teismas neįvertino neatliktos bausmės dalies. Kasatoriai taip pat nurodo, kad T. K. paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos apėmimo būdu, ir galutinė bausmė, taikant BK 641 straipsnio nuostatas, turėjo būti sumažintina vienu trečdaliu.

3.1. Skirdamas T. K. galutinę subendrintą bausmę, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti BK 64 straipsnio l, 3 dalių nuostatas, prie neatliktos bausmės dalies pridėti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį. Pirmosios instancijos teismas, neteisingai taikydamas baudžiamąjį įstatymą, paskyrė per griežtą šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, kurios terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Nusikalstamų veikų daugetas yra įmanomas ir tais atvejais, kai asmuo padaro kelias nusikalstamas veikas iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, nors už tas veikas yra nuteisiamas skirtingais nuosprendžiais. Tai paprastai atsitinka tada, kai skirtingi teismai nagrinėja to paties asmens baudžiamąsias bylas ar tas pats teismas, bet skirtingu laiku. Tokiu atveju kiekvienu vėlesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę teismas, remdamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, privalo subendrinti su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, turėjo vadovautis Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi, kurioje buvo subendrintos visos bausmės ir paskirta galutinė bausmė.

3.2. Skunde cituojama kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-P-282/2005, kurioje nurodyta, kad kai tenka bendrinti vienu nuosprendžiu už kelias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su bausmėmis, už kelias nusikalstamas veikas paskirtomis kitu nuosprendžiu, turi būti bendrinamos ne jau subendrintos, išskyrus išimtį, numatytą BK 63 straipsnio 6 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), bausmės, bet abiem nuosprendžiais už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės. Plenarinės sesijos nutartis priimta byloje, kurioje bausmės subendrintos antruoju nuosprendžiu. Nagrinėjamoje byloje bausmės antruoju nuosprendžiu jau buvo subendrintos ir bendrinamos trečiuoju nuosprendžiu. Anot kasatorių, reikšminga tai, kad jeigu teismas šias bausmes būtų subendrinęs pagal plenarinės sesijos išaiškinimą, galutinės subendrintos bausmės dydis nepasikeistų. Nustačius, kad T. K. padarė dar vieną nusikalstamą veiką, skundžiamu nuosprendžiu už šią veiką paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta už keturias nusikalstamas veikas. Išaiškinimas, kad pirmasis nuosprendis nekeičiamas, jei antruoju nuosprendžiu paskiriama ne mažesnė subendrinta bausmė, nei buvo paskirta pirmuoju nuosprendžiu, antruoju nuosprendžiu bendrinant bausmes neparenkamas nepalankesnis nuteistajam bausmių bendrinimo būdas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-686/2006), yra nepakankamas. Pirmesnio nuosprendžio keitimas ar nekeitimas negali būti siejamas vien tik su už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių dydžiu. Bendrinant vėliau priimtu nuosprendžiu paskirtas bausmes su pirmesniu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis, ignoruojama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė. Skunde taip pat nurodoma, kad T. K. neginčija veikų teisinės kvalifikacijos, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo apeliacinį skundą atmetė, iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino aplinkybę, kad T. K. V. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė veikdamas neatsargia kaltės forma, o dėl BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto, 9 dalies nuostatų nepasisakė.

4. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Dainora Miliūtė prašo nuteistojo gynėjos kasacinį skundą atmesti.

4.1. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, skundžiamame nuosprendyje bausmės skyrimo ir individualizavimo motyvai išdėstyti tinkamai. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad nuteistasis, jau būdamas teistas šešis kartus, nusikalto atlikdamas bausmę už analogišką nusikalstamą veiką – nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojančiomis aplinkybėmis (už tokio pobūdžio nusikaltimą nuteistas trečią kartą), nedirbantis, nevedęs, vaikų neturi, nuo 2009 m. rugsėjo 23 d. įrašytas į priežiūros grupę Kauno apskrities priklausomybės ligų centre, gydytas psichiatrijos ligoninėse, jam diagnozuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, apsunkintas narkotikų vartojimo, charakterizuojamas patenkinamai. Pirmosios instancijos teismas nenustatė T. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino nesunkiai sutrikdęs R. G. sveikatą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo. Prokurorės manymu, teismas nuteistajam paskyrė teisingą bausmę.

4.2. Prokurorė nurodo, kad teismas, bendrindamas bausmes, neturėjo teisinio pagrindo jas bendrinti apėmimo būdu, nuteistojo padarytos veikos neatitinka nė vienos iš trijų sąlygų, numatytų BK 63 straipsnio 5 dalyje. T. K. padarytos nusikalstamos veikos nesudaro idealios nusikaltimų sutapties (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Jis atskirais veiksmais padarė dvi nusikalstamas veikas – nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. G. sveikatą (BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktas) ir, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui – Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vilniaus apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniajam prižiūrėtojui V. V. (BK 286 straipsnis). Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad šias veikas nuteistasis padarė vieną po kitos, t. y. skirtingu metu, neturėdamas bendro sumanymo, skirtingais veiksmais, nukreiptais į skirtingus nukentėjusiuosius (R. G. nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl jo pareigų vykdymo, o po to, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino į pagalbą atėjusiam Vilniaus apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniajam prižiūrėtojui V. V., t. y. nusikalstamas veikas padarė esant realiajai nusikaltimų sutapčiai. T. K. padarytos veikos neatitinka ir BK 63 straipsnio 2 punkto nuostatų, nes labai nesiskiria pagal pavojingumą: veika, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, o veika, numatyta BK 286 straipsnyje, – nesunkių.

4.3. Atsiliepime nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu T. K. buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendį, todėl šiuo atveju nuteistajam teisingai pritaikytos ne BK 63 straipsnio 9 dalies, o 64 straipsnio nuostatos. BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas subendrintą bausmę, gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Įstatyme nenurodyta, kada teismas privalo bausmes bendrinti dalinio, o kada visiško sudėjimo būdu. Paskirtos bausmės bendrinimo su ankstesniu teismo nuosprendžiu būdas yra teismo prerogatyva. Teismas, atsižvelgęs į BK 54 straipsnio 2 dalyje ir 64 straipsnyje nurodytas aplinkybes, pats sprendžia, kokiu būdu bendrinti bausmes konkrečioje byloje. Pirmosios instancijos teismas, pasirinkdamas bausmių bendrinimo būdą, atsižvelgė į tai, kad T. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, padarė atlikdamas bausmę už analogišką nusikalstamą veiką, be to, jam dar nėra išnykęs teistumas pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nuosprendį. Įvertinęs padarytų nusikaltimų pobūdį, nuteistojo polinkį į smurtinius nusikaltimus, teismas pagrįstai nusprendė, kad, T. K. bendrinant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su neatlikta Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskiria bausme, jos turi būti visiškai sudėtos.

4.4. Anot prokurorės, nepagrįsti ir kasacinio skundo argumentai dėl BK 641 straipsnio netaikymo nuteistajam. T. K. baudžiamoji byla neatitinka nė vieno įstatyme numatyto atvejo, ji buvo išnagrinėta pagal bendrąsias proceso taisykles, todėl taikyti baudžiamąjį įstatymą, numatantį galimybę paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nėra teisinio pagrindo.

5. Nuteistojo T. K. ir jo gynėjos advokatės R. Šaltinienės kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl T. K. paskirtos bausmės

6. Kasatoriai prašo panaikinti skundžiamus nuosprendį bei nutartį ir priimti naują nuosprendį. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 368 straipsnį kasatorius gali prašyti priimti BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose numatytą sprendimą, nurodydamas konkrečią tokio sprendimo formuluotę. Kasatorių suformuluotas prašymas neatitinka šių reikalavimų, nes kasacinės instancijos teismas naujų nuosprendžių nepriima.

6.1. Nors kasatoriai skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino bylos aplinkybes, priėmė neteisėtą nuosprendį, kuriame yra prieštaravimų, cituoja įrodymų vertinimą, tačiau šių savo argumentų tinkamai neargumentuoja, skunde jie išdėstyti padrikai, deklaratyviai, kasacinis skundas nerišlus, jame nėra suformuoti konkretūs prašymai. Kaip galima suprasti iš skundo turinio, pagrindiniai ginčijami klausimai yra susiję su BK normų, reglamentuojančių bausmių bendrinimą, taikymu.

7. Bausmė už padarytą nusikalstamą veiką skiriama neperžengiant BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų. BK 63 straipsnyje reglamentuojama bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas tvarka. Šiame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

8. Kasaciniame skunde nurodoma, kad, T. K. bendrinant bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir BK 286 straipsnyje, turėjo būti taikomas BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas ir bausmės turėjo būti subendrintos apėmimo būdu. Tokie kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, apie tai buvo rašoma ir apeliaciniame skunde, ir apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė. Pažymėtina, kad idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai yra tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Teismų praktikoje pažymima, kad, įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo specifiką, idealioji nusikalstamų veikų sutaptis gali būti ir tais atvejais, kai kelios nusikalstamos veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, realizuojant bendrą sumanymą, kai kaltininko nusikalstamus veiksmus susieja bendras pagrindinis nusikalstamas tikslas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36/2014). Realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tais atvejais, kai asmuo padaro dvi ar daugiau atskirų, savarankiškų veikų, kurios gali būti kvalifikuojamos taikant ir skirtingus, ir tuos pačius BK specialiosios dalies straipsnius. Nagrinėjamoje byloje teismai teisingai nustatė, kad T. K. padarytos veikos sudaro realiąją, o ne idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. T. K. veikas padarė skirtingais veiksmais prieš skirtingus nukentėjusiuosius, kėsintasi į skirtingus objektus (žmogaus sveikatą ir valstybės tarnautojo veiklą), šios veikos nebuvo padarytos įgyvendinant bendrą sumanymą. Taigi, kaip teisingai nustatė teismai, T. K. padarytos nusikalstamos veikos idealiosios nusikalstamų veikų sutapties nesudaro, dėl to už jas paskirtos bausmės negalėjo būti bendrinamos apėmimo būdu BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu. Nuteistajam bausmės subendrintos parenkant jam palankesnį – dalinį – sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys). Pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad, skiriant subendrintą bausmę ir parenkant bausmių bendrinimo būdą, baudžiamojo įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos.

9. Kitas klausimas, kurį kasaciniame skunde kelia nuteistasis ir jo gynėja, yra BK 641 straipsnio nuostatų taikymas. Kasatorių manymu, T. K. turėjo būti taikomos minėto baudžiamojo įstatymo nuostatos ir bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Šie skundo argumentai taip pat nepagrįsti, be to, į juos taip pat atsakyta ir apeliacinės instancijos teismo. Šių BK 641 straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose. Siekiant šio tikslo iš esmės įtvirtinta privilegija atskiroms tos pačios kategorijos asmenų grupėms, nes numatyta galimybė, BK 641 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims prisipažinus, vienu trečdaliu sumažinti bausmę. Pagal BK 641 straipsnį, įsigaliojusį nuo 2013 m. liepos 13 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, norint taikyti šias BK nuostatas, be asmens prisipažinimo kaltu, baudžiamoji byla turi būti išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba baigiama baudžiamuoju įsakymu. Tuo tarpu iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos matyti, kad ji nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir buvo užbaigta ne baudžiamuoju įsakymu, o apkaltinamuoju nuosprendžiu. Taigi apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 641 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam T. K., teisingai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje jų taikyti negalima.

10. Kasatoriai taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą galutinę subendrintą bausmę – šešerius metus laisvės atėmimo, kad bendrinant bausmes buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes teismas turėjo taikyti BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas ir prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti neatliktos bausmės dalį.

10.1. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės – laisvės atėmimo dvejiems metams šešiems mėnesiams pridėjo visą Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, kuri Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi subendrinta su Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nuosprendžiu ir Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, t. y. trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą šešeriems metams. Kartu šis teismas nurodė, kad į šią bausmę įskaitoma visa bausmė, atlikta pagal subendrintus Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d., Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nuosprendžius, bei laikotarpiai, į bausmę įskaityti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi. 

10.2. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį, tais atvejais, kai bausmė skiriama pagal BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatytas taisykles. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis, o šio straipsnio 3 dalį – kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.

11. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje paskyręs teisingas bausmes, teisingai jas subendrinęs tarpusavyje, netinkamai taikė BK 64 straipsnio nuostatas, bausmę bendrindamas su ankstesniais nuosprendžiais, priimtais T. K.. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismas turėjo nustatyti, kokia nuteistojo bausmės dalis liko neatlikta bausmių bendrinimo metu, ir prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti neatliktos bausmės dalį. Šiuo atveju atliktos bausmės laikas į naują bausmę neįskaitomas.

11.1. Taigi, reikia apskaičiuoti, kokia bausmės dalis yra neatlikta, ir jos dalis turi būti pridėta prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės. T. K. skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu nuteistas dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Prie šios bausmės turėjo būti pridėta visa Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžiu (Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi subendrinto su dar dviem nuosprendžiais) paskirtos ir neatliktos bausmės dalis.

11.2. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos T. K. trimis nuosprendžiais: prie Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, pridėta Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis – penki mėnesiai laisvės atėmimo, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams septyniems mėnesiams. Šios bausmės dalis pridėta prie Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės laikas skaičiuojamas nuo 2014 m. birželio 10 d. (nuo paskutinio nuosprendžio paskelbimo dienos). Taip pat į šį laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2011 m. gruodžio 31 d. 04.10 val. iki 2011 m. gruodžio 31 d. 20.20 val. (viena para) ir iš dalies atlikta bausmė pagal Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nuosprendį. Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nuosprendžiu T. K. paskirta subendrinta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2011 m. gruodžio 31 d. 04.10 val. iki 2011 m. gruodžio 31 d. 20.20 val. (viena para).

11.3. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną (2016 m. lapkričio 21 d.) T. K. buvo neatlikęs keturių mėnesių devyniolikos dienų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos ankstesniais nuosprendžiais. Šios neatliktos bausmės dalis ir turėjo būti pridėta prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

11.4. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, bendrindamas T. K. bausmes, o apeliacinės instancijos teismas, palikdamas šį sprendimą, netinkamai pritaikė BK 64 straipsnio nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis šioje dalyje keistini. Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad, keičiant skundžiamus teismų sprendimus, T. K. teisinė padėtis nepasunkinama.

12. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nustačius esminius BPK pažeidimus (BPK 369 straipsnio 2 dalis), pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis ir apeliacinės instancijos nutarties dalis dėl bausmių bendrinimo keistina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6  punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 14 d. nutartį.

Panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalį, kuria T. K., vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir  2 dalimi, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta visa Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, kuri Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi subendrinta su Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nuosprendžiu ir Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, t. y. trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir paskirta galutinė subendrinta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė. Į šią bausmę įskaičiuota visa bausmė, atlikta pagal subendrintus Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d., Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. ir  Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nuosprendžius, bei laikotarpiai, į bausmę įskaityti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, T. K. prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi (kuria subendrintos bausmės pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d., Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nuosprendžius) paskirtos ir neatliktos bausmės dalį – keturis mėnesius laisvės atėmimo, ir T. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams dešimčiai mėnesių.

Kitų nuosprendžio ir nutarties dalių nekeisti.

Teisėjai                                                                                                                              Aurelijus Gutauskas

                                                                                                                                            Eligijus Gladutis

                                                                                                                                            Aldona Rakauskienė