Civilinė byla Nr. e3K-3-414-706/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11510-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.2.1; 2.5.8.11.2; 2.5.16.1; 3.1.16

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Andžej Maciejevski ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. Urbiko firmos „DDD“ ir D. U. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės „Owexx“ ieškinį atsakovams D. Urbiko firmai „DDD“ ir D. U. dėl skolos ir netesybų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių vienašalį sutarties nutraukimą, netesybas, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė IĮ „Owexx“ prašė teismo priteisti iš atsakovės D. Urbiko firmos „DDD“ ir subsidiaraus atsakovo D. U. ieškovės naudai 1580,42 Eur skolą, 21 250,40 Eur netesybų, procesines palūkanas.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė ne kartą buvo raginta apmokėti pateiktas sąskaitas pagal 2014 m. gruodžio 10 d. Komercinės reklamos ploto nuomos sutartį Nr. KA/0W_2014/12/10, tačiau mokėjimai nebuvo atliekami. Dėl to atsakovė buvo raštu (el. laišku) įspėta, kad, per nustatytą papildomą terminą neatsiskaičius, plakatas bus nukabintas, t. y. sutartis bus nutraukta. Nepaisant įspėjimo, atsiskaitymai ir toliau nebuvo vykdomi, todėl atsakovė pakartotinai tiek el. paštu, tiek registruotu laišku buvo informuota, kad sutartiniai santykiai nebebus tęsiami, sutartis yra vienašališkai nutraukiama nuo 2015 m. balandžio 9 d. Plakatas buvo nukabintas 2015 m. kovo 26 d., kai iš atsakovės buvo gautas reikalavimas anuliuoti sąskaitas be nuolaidų ir savo lėšomis nusikabinti plakatą. Pagal sutartį atsakovė yra skolinga 350,90 Eur už plakato pakabinimą ir nukabinimą, 1229,52 Eur už reklamos ploto nuomą nuo 2015 m. vasario 15 d. iki 2015 m. kovo 26 d. Ieškovės skaičiavimu, sutartyje nustatytos netesybos sudaro 21 250,40 Eur. Atsakovei D. Urbiko firmai „DDD“ neturint turto įvykdyti prievolę, subsidiariai atsakingas įmonės savininkas D. U.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovės D. Urbiko firmos „DDD“ subsidiariai su atsakovu D. U. ieškovės IĮ „Owexx“ naudai 1580,42 Eur skolos ir 21 250,40 Eur netesybų, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (22 830,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. birželio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 2 d. papildomu sprendimu paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nurodė, kad šalys sudarė 2014 m. gruodžio 10 d. Komercinės reklamos ploto nuomos sutartį Nr. KA/0W_2014/12/10, kuria ieškovė IĮ „Owexx“ (rangovė) įsipareigojo išnuomoti atsakovei D. Urbiko firmai „DDD“ (užsakovei) lauko reklamos plotą be apšvietimo, esantį Vilniuje, Minsko pl. (sutarties 1 punktas); pakabinti ir pasibaigus sutarties terminui nukabinti reklaminį plakatą (sutarties 2.1.1 punktas), o užsakovė įsipareigojo pateikti rangovei reklaminį plakatą (sutarties 2.2.2 punktas); už suteiktas paslaugas atsiskaityti nustatyta tvarka ir terminais (sutarties 2.2.3, 3.2 punktai). Sutartis sudaryta penkerių metų laikotarpiui nuo 2014 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. (sutarties 1 punktas). Šalys susitarė dėl rangovės taikomų nuolaidų už paslaugas, taip pat sutartimi šalys susitarė dėl apmokėjimo tvarkos bei netesybų šalims pažeidus savo sutartinius įsipareigojimus. Sutarties 4.2 punktu šalys buvo sutarusios, kad, užsakovei laiku neatsiskaičius ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, rangovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį nesikreipdama į teismą. Šiuo atveju užsakovė (atsakovė) įsipareigojo sumokėti visas šioje sutartyje nustatytas kainas už faktiškai atliktas paslaugas (nuolaidos apmokant paslaugas šiuo atveju netaikomos) ir sumokėti netesybas – pusę sumos, kurią užsakovė būtų sumokėjusi pagal šią sutartį nepritaikius nuolaidos, už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki 2019 m. gruodžio 30 d.
6. Teismas ginčo sutartį kvalifikavo kaip paslaugų sutartį. Teismas nustatė, kad tentas buvo pakabintas 2015 m. sausio 5 d., o nukabintas atsakovės reikalavimu 2015 m.  kovo 26 d. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė yra atsiskaičiusi už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2015 m. vasario 15 d. Teismas nurodė, kad ieškovė ragino atsakovę apmokėti pateiktas sąskaitas, tačiau mokėjimai nebuvo atliekami. Dėl to atsakovė buvo el. laišku įspėta, kad, per nustatytą papildomą terminą neatsiskaičius, tentas bus nukabintas, t. y. sutartis bus nutraukta.
7. Ieškovė prašo priteisti 350,90 Eur už tento pakabinimo ir nukabinimo darbus (be suteiktų nuolaidų), 1229,52 Eur už reklamos ploto nuomą nuo 2015 m. vasario 15 d. iki 2015 m. kovo 26 d. (be suteiktų nuolaidų), taip pat 21 250,40 Eur netesybų.
8. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad sutartį sudarė prisijungimo būdu, nes abi sutarties šalys yra verslininkės, šalys derėjosi dėl sutarties sąlygų. Teismas taip pat atmetė atsakovės argumentus, kad jai buvo suteiktos netinkamos kokybės paslaugos.
9. Teismas nurodė, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę ir sprendė, kad nėra pagrindo mažinti netesybas.
10. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų D. Urbiko firmos „DDD“ ir D. U. apeliacinį skundą, 2016 m. kovo 7 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir 2015 m. gruodžio 2 d. papildomą sprendimą paliko nepakeistus.
11. Kolegija nurodė, kad byloje nustatyta, jog atsakovė D. Urbiko firma „DDD“ nevykdė prievolės tinkamai atsiskaityti su ieškove pagal sutartį, todėl sutarties nutraukimą pagal jos 4.2 punkto nuostatas inicijavo ieškovė, pateikdama kitai šaliai 2015 m. kovo 10 d. elektroninį laišką, atsakovė dėl sutarties nutraukimo nepareiškė prieštaravimų, neatsiskaitė su nuomotoja, todėl šalių sutartis yra laikoma nutraukta 2015 m. balandžio 9 d. sutarties 4.2 punkto ir 7.2 punkto pagrindais.
12. Kolegija nustatė, kad šalys sudarė nesunaudojamo materialaus daikto nuomos sutartį, kuria ieškovė išnuomojo atsakovei lauko reklamos stendą Nr. 405 be apšvietimo penkerių metų ir dviejų savaičių laikotarpiui už tam tikrą šalių sutartą atlyginimą. Kolegijos vertinimu, tokia sutartis atitinka nuomos sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnis) ir negali būti kvalifikuojama kaip atlygintinų paslaugų teikimo sutartis (CK 6.716 straipsnis). Ta aplinkybė, kad nuomotojas vienoje iš sutarties sąlygų įsipareigojo pakabinti išnuomotame stende nuomininko reklaminį palaktą (sutarties 2.1.1 punktas), neleidžia vertinti sudarytos sutarties kaip atlygintinų paslaugų teikimo sutarties, nes sutarties objektas (dalykas) yra nuomotojo turimo reklamos ploto nuoma nuomininkui už tam tikrą atlygį sutartam šalių terminui.
13. Kolegija pažymėjo, kad atsakovai neginčija pažeidę sutarties sąlygas mokėti už suteiktą (išnuomotą) plotą, kad ieškovė pagrįstai nutraukė nuomos sutartį dėl atsakovės kaltų veiksmų, neginčija sutarties nuostatų dėl netesybų, tačiau ginčija tik prievolę mokėti įsiskolinimą už suteiktas paslaugas ir sumokėti sutartines netesybas. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į sudarytos sutarties pobūdį (sutartis nėra vartojimo sutartis), įvertinęs sutarties šalių kilmę ir jų veiklos tikslus (sutarties šalys juridiniai asmenys, verslininkai, siekiantys pelno), pagrįstai sprendė, jog byloje nenustatyta pagrindų mažinti sutartines netesybas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Kasaciniu skundu atsakovai D. Urbiko firma „DDD“ ir D. U. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 7 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą, 2015 m. gruodžio 2 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba pakeisti teismų sprendimus ir sumažinti netesybas iki 362,03 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu nesutiko su aplinkybe, kad sutartį nutraukė ieškovė. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė atsisakė paslaugų ir ieškovė patvirtino šį atsisakymą bei atsakovės prašymu nukabino reklaminį plakatą dar 2015 m. kovo 26 d. Taigi kai ieškovė išsiuntė 2015 m. balandžio 2 d. pranešimą dėl sutarties nutraukimo, sutartis jau buvo pasibaigusi, todėl ieškovė neįgijo teisės pagal sutarties 4.2 punktą reikalauti netesybų. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad kilo ginčas dėl paslaugų kokybės. Ieškovė nesutiko su pretenzijomis ir 2015 m. sausio 27 d. (anksčiau, nei nustatyta sutartyje) pateikė išankstinę sąskaitą apmokėti už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 15 d. iki 2015 m. kovo 15 d. Sutarties 3.2 punkte nurodyta, kad už paslaugas ieškovė išrašo PVM sąskaitas faktūras ir būtent nuo jų išrašymo skaičiuojamas terminas šioms sąskaitoms apmokėti. Pažymėtina, kad PVM sąskaita faktūra už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 15 d. taip ir nebuvo išrašyta, o ieškovė pagal sutarties 4.2 punktą įgyja teisę į sutarties nutraukimą tik atsakovei neapmokėjus išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Atsakovė informavo ieškovę, kad nebetęs paslaugų. Ieškovė 2015 m. kovo 17 d. el. laišku sutiko su atsakovės prašymu nutraukti sutartį ir tuo pačiu el. laišku taikė ne sutarties 4.2 punkto (kai sutartis nutraukiama ieškovės), o sutarties 7.2 punkto (kai sutartis nutraukiama būtent atsakovės) teisines pasekmes, pateikdama perrašytas sąskaitas be nuolaidų už faktinį paslaugų teikimo laikotarpį. Teismai konstatavo, kad reklaminis plakatas buvo nukabintas atsakovės reikalavimu dar 2015 m. kovo 26 d. Būtent iš šalių susirašinėjimo ir konkliudentinių veiksmų (ieškovė atsakovės prašymu 2015 m. kovo 26 d. nukabino reklaminį plakatą) galima konstatuoti sutartinių santykių pasibaigimą tarp šalių. Šiuos argumentus atsakovai nurodė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek rašytiniuose paaiškinimuose, teismo posėdžių metu, taip pat ir apeliaciniame skunde. Pirmosios instancijos teismas dėl sutarties nutraukimo nepasisakė, o apeliacinės instancijos teismas nutartyje klaidingai nurodė, kad atsakovai neginčija, jog ieškovė pagrįstai nutraukė nuomos sutartį dėl atsakovės kaltų veiksmų, o atsakovų argumentų nevertino (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176, 185, 270 straipsniai). Atsakovai, nesutikdami su ieškovės atliktu sutarties nutraukimu ir siekdami, kad jiems nebūtų taikoma sutartinė atsakomybė, neturi pareigos teikti ieškinį ir taip ginčyti sutarties nutraukimą.
2. Apeliacinės instancijos teismas ginčo sutartį nepagrįstai kvalifikavo kaip nuomos. Ginčo sutartimi ieškovė IĮ „Owexx“ įsipareigojo suteikti atsakovei D. Urbiko firmai „DDD“ reklamos plotą, kuriame būtų galima pakabinti atsakovės nuožiūra pasirinktą reklaminį plakatą, taip pat ieškovė įsipareigojo pakabinti ir nukabinti atsakovės reklaminį plakatą. Pagal nuomos sutartį viena šalis nuomininkui duoda daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo, išnuomojamas daiktas yra perduodamas nuomininkui. Atsakovei nebuvo perduotas reklamos plotas (stendas), ji neatsako už stendo būklę.
3. Ginčo sutarčiai taikytinas CK 6.721 straipsnis, pagal kurį klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Ši paslaugų gavėjo teisė yra besąlygiška ir nepriklauso nuo to, ar fizinis ar juridinis asmuo yra paslaugos gavėjas. Paslaugų teikėjas gali reikalauti atlyginti tik tiesioginius nuostolius. Netesybų dalies, apimančios paslaugų tiekėjo negautas pajamas, priteisimas paslaugų teikėjui yra negalimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013). Nagrinėjamoje byloje ieškovės prašomos priteisti netesybos apima ieškovės negautas pajamas (netiesioginius nuostolius). Ieškovės reikalaujamos netesybos yra net didesnės, nei atsakovė būtų sumokėjusi už paslaugas per visą sutarties galiojimo laikotarpį (mokėtina suma už likusį laikotarpį iki 2019 m. gruodžio 30 d. sudarytų 20 997,44 Eur, o ieškovė reikalauja 21 250,40 Eur netesybų). Sutarties nuostatos dėl netesybų prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normos (CK 6.721 straipsnis), yra niekinės ir negaliojančios (CK 1.80 straipsnis). 
4. Nutraukus pirma laiko atlygintinų paslaugų sutartį ar nuomos sutartį, šalis neturi teisės reikalauti iš kitos šalies sumokėti už visą sutarties galiojimo laikotarpį pritaikytų nuolaidų. Suteiktos nuolaidos nėra nuostoliai. Reikalaujant sumokėti tokias nuolaidas, išeina, kad kuo ilgiau trunka sutartis, tuo didesnė yra bauda ją nutraukus (reikia grąžinti suteiktas nuolaidas už ilgesnį laikotarpį), kas riboja kliento teisę nutraukti sutartį ir neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Sutarties 4.2 ir 7.2 punktuose įtvirtinta atsakovės pareiga sumokėti ieškovei jos suteiktas nuolaidas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl yra niekinė ir negaliojanti (CK 1.80 straipsnis).
5. Vien tik ta aplinkybė, kad abi šalys yra privatūs verslo subjektai, o netesybos yra nustatytos šalių sudarytoje sutartyje, nepaneigia galimybės taikyti CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą netesybų mažinimo institutą. Teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Netesybų paskirtis yra kompensacinė, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012; 2013 m. kovo 27 d.  nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-267-916/2015; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad paslaugos buvo teikiamos 2 mėnesius, netesybų dydį nulemia sutarties galiojimo terminas, kurį nustatė ieškovė ir pati nesutiko šio termino atsakovės prašymu sutrumpinti, atsakovė yra dalį prievolės įvykdžiusi, o dėl neįvykdytos prievolės dalies tarp šalių kilo ginčas dėl paslaugų kokybės; pritaikyta sankcija yra netgi didesnė, nei atsakovė būtų sumokėjusi už paslaugas per visą sutarties galiojimo laikotarpį, kad reikalaujamos netesybos net 73 kartus viršija skolos (su nuolaidomis) dydį, kad ieškovė nepateikė jokių faktiškai patirtų nuostolių įrodymų, netesybos yra neprotingai didelės ir turėjo būti sumažintos.
15. Ieškovė IĮ „Owexx“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Atsakovai netinkamai interpretuoja byloje esančius įrodymus. Sutarties vienašalį nutraukimą inicijavo IĮ „Owexx“ 2015 m. kovo 10 d. elektroniniu laišku, kuriame nurodė:  „jei neapmokėsite už teikiamas paslaugas per šią savaitę, tentas bus nukabintas“. 2015 m. balandžio 2 d. buvo išsiųstas ir registruotas laiškas, kuriuo dar kartą nurodyta susiklosčiusi situacija, įspėjama, kad sutartis nutraukiama ieškovės iniciatyva dėl atsakovės prievolių nevykdymo. Taigi tinkamai įspėjus atsakovę apie vienašalį sutarties nutraukimą (tiek el. laišku, tiek registruotu laišku), sutartis pasibaigė ieškovės iniciatyva po 30 dienų nuo ieškovės išsiųsto pirminio įspėjimo (2015 m. kovo 10 d.), t. y. 2015 m. balandžio 9 d. Sutarties nutraukimo atsakovės iniciatyva arba šalių sutarimu nepatvirtina tai, kad plakatas buvo nukabintas, atsakovei pageidaujant, anksčiau, nei pasibaigė sutartis, t. y. ne 2015 m. balandžio 9 d., o 2015 m. kovo 26 d. Atsakovai nereiškė priešieškinio dėl vienašalio sutarties nutraukimo neteisėtumo. Pagal įmonės praktiką klientams rašomos išankstinės sąskaitos, po kurių apmokėjimo yra išrašomos PVM sąskaitos faktūros, nes tokiu atveju įmonė PVM sumoka gavusi apmokėjimą iš kliento. Tokios praktikos buvo laikomasi ir su atsakove. Atsakovei buvo priimtina, kad ieškovė išrašo išankstines sąskaitas, o ne PVM sąskaitas faktūras, kaip buvo nurodyta sutartyje, nes atsakovė vieną išankstinę sąskaitą buvo apmokėjusi ir gavusi kitą išankstinę sąskaitą pretenzijų dėl to, kad išrašyta ne PVM sąskaita faktūra, nereiškė, t. y. sutartis buvo pakeista konkliudentiniais abiejų šalių veiksmais (CK 6.183 straipsnio 1 dalis).
2. Pagrindinis ginčo sutarties dalykas – lauko reklamos ploto nuoma, kas reiškia, kad atsakovei buvo suteikta teisė naudotis išsinuomotu stendu savo poreikiams, t. y. eksponuoti jame reklaminius plakatus. Atsakovės pageidavimu šalys susitarė, kad papildomai atsakovei bus suteikta ir plakato pakabinimo, nukabinimo paslauga, tačiau ši paslauga buvo tik antraeilė, atsakovė pati galėjo rūpintis plakato pakabinimu, nukabinimu. Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kilusius dėl vizualinės reklamos dėjimo ant pastatų sienų, pasisakė, kad nuomos objektu gali būti ir tokie objektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2004; 2004 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2004; 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710-611/2015).
3. Kadangi šalys sudarė nuomos sutartį, tai CK 6.721 straipsnis netaikytinas. Be to, kasaciniame skunde cituojama praktika dėl sutarčių, sudarytų prisijungimo būdu, kurias nutraukė klientas, o šiuo atveju sutartis sudaryta derybų būdu ir ją nutraukė rangovė. Kasacinis teismas pasisakė dėl CK 6.721 straipsnio normos dispozityvaus pobūdžio ir nurodė, kad klientas ir paslaugos teikėjas turi teisę susitarti dėl sutarties nutraukimo mechanizmo, netaikant CK 6.721 straipsnio nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016  m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-684/2016).
4. Nutraukus sutartį pirma laiko atsakovei pagal sutartį buvo pateiktos sąskaitos už nuomą be nuolaidos. Sutarčių privalomumo principas reiškia ne tik tai, kad sutartis privalo būti vykdoma, bet visų pirma tai, jog ji galioja bei saisto šalis ir gali būti pakeista arba nutraukta tik šalių susitarimu, o jos (dalies) pripažinimas negaliojančia yra kraštutinė priemonė, kuri gali būti taikoma tik sutartyje arba įstatyme nurodytais atvejais. Jei atsakovė būtų kreipusis į ieškovę dėl stendo nuomos keliems mėnesiams, jokių nuolaidų atsakovei nebūtų suteikta ir ji už paslaugas būtų mokėjusi visą kainą (ji ne tik buvo įrašyta sutartyje, bet yra viešai skelbiama internete). Kitoks aiškinimas reikštų, kad, atsakovei įtikinus ieškovę, jog ji siekia ilgalaikių santykių, ir gavus dėl to dideles nuolaidas, tačiau po kelių mėnesių sutartiniams santykiams nutrūkus, atsakovė nepagrįstai gautų naudos, o ieškovė patirtų nuostolių.
5. Netesybų priteisimas grįstas sutarčių laisvės principu. Abi sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas. Atsakovė turėjo galimybę, jei jos netenkino sutarties sąlygos dėl netesybų, derėtis dėl sąlygų ar ieškoti kito tiekėjo. Be to, netesybos yra pagrįstos ieškovės patirtais nuostoliais. Ieškovė nėra stendo savininkė, o nuomoja jį iš kito subjekto ir moka nuomos mokestį. Netesybos apima ir ieškovės negautas pajamas, kurias ji pagrįstai tikėjosi gauti, jei nebūtų nesąžiningų ir neteisėtų atsakovės veiksmų, t. y. sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už patirtus nuostolius dėl sutarties pažeidimo. Netesybos iš esmės lygios ieškovės nuostoliams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sutartinių santykių kvalifikavimo

16. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente yra nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2015). Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą.
17. Vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, teismas nustato tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygas; sutarties dalyką, sutarties šalių teises ir pareigas, kita, ir, esant ginčui, pasisako, dėl kokios sutarties šalys susitarė. Sutartinių santykių kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisykles nustatančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota ir gausi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Sutarčių konsensualumo principas įgyvendinamas, kai, aiškinant sutartį, pirmiausia nustatoma šalių tikroji valia. Tam tikslui pasiekti svarbus ne tik lingvistinis sutarties tekstas, bet ir prisiimtų įsipareigojimų vertinimas, atsižvelgimas į sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties vykdymo praktiką ir kita.
18. Nagrinėjamoje byloje kasatorius prašė jo sudarytą sutartį kvalifikuoti kaip paslaugų sutartį ir vienašališkam tokios sutarties nutraukimui taikyti CK 6.721 straipsnio nuostatas, kurios apsaugo klientą nuo neproporcingų paslaugų teikėjo reikalavimų atlyginti nuostolius. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuomos sutarties dalykas – daiktai, o paslaugų sutarties dalykas – suteikimas klientui tam tikro nematerialaus pobūdžio (intelektines ar kitokias) paslaugų, nesusijusių su materialaus objekto sukūrimu. Nuomininkas moka nuomos mokestį už naudojimąsi daiktu, o klientas paslaugų teikėjams – už suteiktą paslaugą (CK 6.477, 6.716 straipsniai). Ginčo sutarties šalys sutarė, kad reklamai lauke būtinas atitinkamo ploto stendas. Stacionariai įrengtas stendas gali būti nuomos sutarties dalyku (CK 6.477 straipsnio 2 dalis). Sutarties sąlyga, kad reklaminį plakatą pakabins nuomotojas, nesudaro pagrindo sutartį kvalifikuoti kaip paslaugų, nes be pagrindinės sąlygos – stendo nuomos (subnuomos) – negalima būtų vykdyti papildomos sąlygos – reklaminio plakato pakabinimo. Be to, šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl nuomos kainos.
19. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip nuomos, nes ši išvada atitinka tokių santykių teisinį reglamentavimą.

Dėl atsakovo gynybos būdų, kai sutartį nutraukusi šalis reikalauja taikyti sutartyje nustatytus sutarties nutraukimo padarinius, o atsakovas nesutinka su sutarties nutraukimo pagrindu, kurį tinkamai pritaikius, šie padariniai keičiasi

20. Sutarties nutraukimą ir jo teisinius padarinius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.217–6.222 straipsniai) nenustato, kokia forma nesutinkanti su sutarties nutraukimu šalis tokį nesutikimą gali pareikšti. Tiek priešieškinis, tiek atsiliepimas į ieškinį (CPK 142–143 straipsniai) yra atsakovo gynybos nuo pareikšto ieškinio būdai, kurių pasirinkimas tenka atsakovui ir priklauso nuo jo siekiamo rezultato.
21. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai viena iš sutarties šalių nutraukia sutartį, o kita siekia ją išsaugoti ir vykdyti, ši turi reikšti savarankišką reikalavimą pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu. Tais atvejais, kai abi šalys nesiekia tęsti sutarties ir ginčas kyla tik dėl sutarties nutraukimo padarinių (restitucijos, nuostolių atlyginimo) taikymo, nėra būtina, kad su ieškovo reikalaujamų padarinių taikymu nesutinkanti šalis reikštų savarankišką reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Bylą nagrinėjantis teismas privalo iš esmės įvertinti šalies argumentus, kuriais ji įrodinėja, kad sutarties nepažeidė, nepriklausomai nuo to, ar tokie argumentai pateikiami atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio forma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-196-915/2015).
22. Nagrinėjamoje byloje atsakovė atsiliepimu į ieškinį ginčija sutarties nutraukimą, nurodydama, kad ji vienašališkai sutartį nutraukė pirmiau už ieškovę ir pateikė atitinkamus įrodymus. Teismai šių argumentų ir įrodymų nevertino, nors, pasikeitus sutarties nutraukimo pagrindui, kistų ir sutartyje nustatyti jos vienašališko nutraukimo padariniai. Be kita ko, atsakovė ginčija ir ieškovės teisę nutraukti sutartį vienašališkai, neigdama, kad ji pažeidė sutartį. Šie atsakovės argumentai teismų nebuvo išnagrinėti tinkamai, nes teismai sprendė, kad šie argumentai pateikti ne ta procesine forma, t. y. nepateikus priešieškinio reikalavimo. Tokia teismų išvada prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai (šios nutarties 19 punktas), kuri taikytina tiek tais atvejais, kai atsiliepimu į ieškinį atsakovas nesutinka, kad pažeidė sutartį ir kita šalis neturėjo teisės jos nutraukti, tiek tais atvejais, kai atsiliepimu į ieškinį atsakovas nesutinka dėl to, kuri sutarties šalis pirmiau pasinaudojo sutarties vienašališko nutraukimo teise.

Dėl sutarties pažeidimo ir teisės vienašališkai ją nutraukti

23. Teismai, nevertindami atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentų, neatskleidė bylos esmės, nes, esant ginčui, nepatikrino, ar ieškovė pagrįstai prašo sutartyje nustatytų netesybų už sutarties pažeidimą. Sutarties pažeidimą privalo įrodyti šalis, kuri prašo taikyti civilinę atsakomybę už šį pažeidimą. Ieškovė savo reikalavimą grindžia sutarties 4.2 punkto pažeidimu. Sutarties 4.2 punkte nustatyta, kad, užsakovei laiku nesumokėjus sutarties 3.1 punkte nurodytų sumų ilgau kaip 30 kalendorinių dienų, rangovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį nesikreipdama į teismą. Sutarties 3.1 punkte nustatyta nuomos kaina 1 mėnesiui ir bendra suma 5 metams bei reklaminio plakato pakabinimo ir nukabinimo kaina. Sutarties 3.2 punktas nustato, kad rangovė PVM sąskaitas faktūras už paslaugas išrašo kiekvieną mėnesį, o užsakovė už paslaugas sumoka per 14 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį, nes negavo išankstinio vieno mėnesio nuomos kainos apmokėjimo, nors PVM sąskaitos faktūros, kaip nustatyta sutartyje, neišrašė. Teismai vertino šį faktą kaip sutarties pažeidimą, leidžiantį vienašališkai nutraukti sutartį pagal sutarties 4.2 punktą. Ieškovė teigia, kad šalys savo elgesiu pakeitė sutarties 3.2 punktą, nes atsakovė jau buvo atlikusi vieną tokio pobūdžio išankstinį mokėjimą, o PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta vėliau, po išankstinės sąskaitos apmokėjimo.
24. Ginčo sutartyje šalys susitarė, kad sutartis gali būti pakeista abipusiu šalių susitarimu ir kad šie susitarimai galioja tik raštiškai pasirašyti abiejų šalių (sutarties 7.1 punktas). Pagal CK 6.183 straipsnio 1 dalį rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Pagal CK 6.183 straipsnio 2 dalį viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis šio straipsnio 1 dalyje numatyta sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai sutartyje nustatyto įsipareigojimo nevykdymas arba netinkamas vykdymas sąlygoja nukentėjusios sutarties šalies teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir reikalauti  atitinkamo dydžio netesybų, šis sutartinis įsipareigojimas turi būti aiškus ir suprantamas, kad kilus ginčui būtų galima patikrinti jo pažeidimo aplinkybes. Tais atvejais, kai sutarties šalys pakeičia tokį sutartinį įsipareigojimą, jis turi būti įformintas pagal įstatymo ar sutartyje įtvirtintus reikalavimus, nebent yra pagrindas spręsti, kad savo elgesiu šalys atsisakė taikyti sutarties pakeitimo raštu išlygą (CK 6.183 straipsnio 2 dalis).
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad remtis CK 6.183 straipsnio 2 dalimi sutarties šalys gali, kai jų elgesys aiškiai ir nedviprasmiškai nukreiptas į sutarties sąlygų pakeitimą. Tokį teisiškai reikšmingą sutarties šalių elgesį gali patvirtinti įvairios sutarties vykdymo aplinkybės. Kilus ginčui dėl minėtos normos taikymo, teismai, nustatę nurodytas aplinkybes, sprendžia, ar sutarties šalys iš tikrųjų siekė savo elgesiu pakeisti atitinkamą sutarties sąlygą.
27. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigia, kad vietoj PVM sąskaitų faktūrų ji pateikė išankstinę sąskaitą, kurią atsakovė vieną kartą apmokėjo. Būtent dėl antro išankstinio mokėjimo neatlikimo ieškovė nutraukė sutartį vienašališkai. Teisėjų kolegija pažymi, kad, esant ginčui, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygas, teismai turi vertinti, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygą ir kaip konkrečiai, kokie mokėjimo ir įspėjimo dėl vienašališko sutarties nutraukimo terminai taikytini, ar ieškovė įgijo teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir kada ji ją įgijo.

Dėl sutartinių netesybų mažinimo

28. Sutartimi sulygtų netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita, jos gali būti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
29. Plėtodamas šią praktiką kasacinis teismas išaiškino, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos, palyginti su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojos ar ne, į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu, kuris gali būti pareikštas teikiant atsiliepimą ar kitos formos atsikirtimus į kreditorius pareikštą reikalavimą priteisti netesybas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016 29, 32, 34 punktus).
30. Nagrinėjamoje byloje teismai priteisė netesybas neatsižvelgdami į kasacinio teismo praktiką dėl netesybų mažinimo. Šalys sutartį vykdė tik kiek daugiau nei du mėnesius, o sulygtų netesybų dydis sudaro pusę nuomos mokesčio be nuolaidų sumos už visą likusį sutarties galiojimo laiką (beveik 4 metus ir 10 mėnesių). Kilus pagrįstai abejonei, ar toks priteistinų nuostolių dydis proporcingas galimai padarytam sutarties pažeidimui, teismas turi vertinti šias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, kurios galimai sudaro pagrindą mažinti sutartyje sulygtas sutarties šalių netesybas.
31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė bylą neatskleidęs bylos esmės, t. y. esant ginčui nesiaiškino, kuri sutarties šalis pirmiau pasinaudojo teise nutraukti sutartį, ar ieškovė įrodė, kad sutartis buvo pakeista sutarties šalių elgesiu, ar ieškovei buvo pakankamas pagrindas remtis tokiu sutarties pakeitimu nutraukiant sutartį. Be to, netaikė kasacinio teismo praktikoje suformuluotų nuostolių mažinimo kriterijų. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė materialinio ir procesinio pobūdžio pažeidimus, jų apeliacinės instancijos teismas neištaisė, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos ir priėmė neteisingą ir nepagrįstą procesinį sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti šiam teismui iš naujo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Kasacinis teismas patyrė 3,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. pažyma). Kadangi byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai šių ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                            Gintaras Kryževičius

Andžej Maciejevski

Janina Stripeikienė