Civilinė byla Nr. e2A-320-883/2026
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11290-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.1; 2.2.2.13; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1.; 3.3.1.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 30 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Almos Jurgelienės, Jurgos Kramanauskaitės - Butkuvienės ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės asociacijos „Nacionalinė krepšinio lyga“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės asociacijos „Atleto krepšinio centras“ ieškinį atsakovei asociacijai „Nacionalinė krepšinio lyga“ dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė asociacija „Atleto krepšinio centras“ (toliau – ir ieškovė, klubas; buvęs pavadinimas – Molėtų krepšinio sporto klubas „Ežerūnas“, komandos pavadinimas – Kauno r. „Atletas“) ieškiniu teismo prašo: 1) pripažinti negaliojančiu atsakovės asociacijos „Nacionalinė krepšinio lyga“ (toliau – ir atsakovė, NKL) 2025 m. birželio 17 d. protokolu įformintą sprendimą, kuriuo nutarta pritarti nelicencijuoti ieškovės 2025/2026 metų NKL čempionato sezonui; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė yra NKL narė nuo 2011 metų. 2024 m. birželio 11 d. vyko NKL Vykdomojo komiteto (toliau – ir VK) posėdis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu VK patvirtino klubus, įskaitant ieškovę, atitikusius NKL licencijavimo kriterijus ir turinčius teisę be išimčių dalyvauti 2024/2025 m. NKL čempionate. 2024 m. vasarą Lietuvos krepšinio federacija (šiuo metu pavadinimas – Lietuvos krepšinis) (toliau – LKF) nutraukė sutartį su NKL dėl antrojo pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio čempionato organizavimo, vėliau sutartis buvo pasirašyta ir teisė vykdyti čempionatą grąžinta NKL. Kol buvo nutraukta sutartis su NKL, LKF dar kartą licencijavo klubus. 2024 m. liepos 24 d. ieškovė gavo iš LKF raštą, kuriuo buvo informuota, kad ji neatitinka reikalavimų, todėl klubas neturi teisės dalyvauti 2024/2025 čempionate, nes pareikšti įtarimai ir vieša neigiama informacija apie jos atžvilgiu vykdomą ikiteisminį tyrimą. NKL vėl gavus teisę rengti antrą pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio čempionatą, ieškovė kreipėsi į NKL su raginimu įtraukti ją į 2024/2025 sezono čempionatą, NKL atsisakė įtraukti ieškovę. LKF atstovas nurodė, kad jei ieškovė pateiks nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, ji įgis teisę dalyvauti NKL čempionate. 2025 m. sausio 24 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Apie tai ieškovė informavo LKF ir NKL. 2025 m. gegužės 9 d. ieškovė gavo iš NKL kvietimą dalyvauti 2025/2026 metų sezono čempionate. Ieškovė pateikė dokumentus dėl licencijavimo. 2025 m. birželio 10 d. ieškovė iš NKL gavo prašymą dėl papildomos informacijos pateikimo. Ieškovė pateikė atsakovei papildomą informaciją. 2025 m. birželio 17 d. vyko NKL VK posėdis, kurio metu priimtas nutarimas atsisakyti suteikti 2025/2026 m. NKL sezono licenciją ieškovei. Nutarimas motyvuotas tuo, jog bus rungtyniaujama toje pačioje arenoje kaip ir kita NKL komanda; ieškovė nepateikė plano „išsivalyti“ nuo bet kokių abejonių ir neigiamos viešosios nuomonės. NKL taikė ieškovei ir kitiems klubams dvigubus standartus. NKL VK posėdyje balsavimui buvo pateiktas pasiūlymas „pritarti nelicencijuoti Atletą 2025/2026 m. sezonui“, „Už“ balsavo 2 NKL nariai, „Prieš“ balsavo 1 NKL narys, „Susilaikę“ buvo 9 NKL nariai. NKL įstatų 7.7 punktas numato, kad VK posėdžių sprendimai priimami 2/3 dalyvaujančių posėdyje VK narių balsų dauguma. Balsavimo metu pažeistas NKL įstatų 7.7 punktas.
3. Atsakovė asociacija „Nacionalinė krepšinio lyga“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neturėjo teisės rungtyniauti 2024/2025 m. NKL čempionate dėl ieškovės bei jos atstovo keliamų socialinių rizikų, susijusių su manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybų rezultatais. Ieškovės licencijavimo procesas buvo vertinamas, peržiūrint ieškovės pateiktus dokumentus ir veiklą dėl galimybės dalyvauti 2025/2026 m. NKL čempionate. Atsakovė paprašė ieškovės įrodymų, kokių priemonių ieškovė ėmėsi 2024/2025 m. Ieškovė nepateikė įrodymų. Ieškovės pasiteirauta, kokių organizacinių, socialinių, prevencinių priemonių imsis, nurodant priemonių planą 2025/2026 m. ir įsipareigojimą vykdyti veiklas, kad ieškovės atžvilgiu nebūtų nei neigiamos viešosios informacijos dėl galimo manipuliavimo sporto varžybų rezultatais, nei būtų sulaukta kompetentingų institucijų ir/ arba Sportradar pranešimų dėl ieškovės ar jos valdomos komandos sportininkų abejotinų veiksmų krepšinio varžybose. Ieškovė abejingai reagavo į prašymus, pateikė teiginius apie priemones, bet nepateikė įrodymų. Todėl NKL licencijavimo komisija patvirtino, kad NKL VK turėtų spręsti dėl licencijos ieškovei rungtyniauti 2025/2026 m. NKL čempionate nesuteikimo. NKL licencijavimo komisijai įtarimus kėlė tai, kad ieškovė pateikė beveik identišką patvirtinimą dėl „namų arenos” turėjimo, kaip ir kitas juridinis asmuo. 2023 m. atsakovė turėjo informaciją apie ieškovės galimai vykdytą manipuliavimą sporto varžybomis, gautą iš tarptautinės bendrovės Sportradar, prižiūrinčios lažybų kontorų aktyvumą „statymų“ rinkoje. Pranešimo pagrindu atsakovė pradėjo drausmės bylą ieškovei, kaltininkų rasti nepavyko, egzistuoja aibė liudijimų, žinomų atsakovei, kurie referuoja į ieškovės aktyvų įsitraukimą į galimą manipuliavimą sporto varžybų rezultatais. Atsakovė yra kreipusis į LKF Etikos, drausmės ir apeliacinę komisiją, kurios yra paprašiusi atlikti išsamų ieškovės ir jos atstovo veiklos tyrimą. Atsakovės įstatai nereguliuoja, kaip turi būti vykdomas balsavimas NKL VK, išskyrus tai, kad sprendimai priimami 2/3 balsų dauguma (įstatų 7.7. punktas). Susidarius situacijai, jog 2025 m. birželio 17 d. NKL VK posėdžio metu dėl ieškovės nelicencijavimo „susilaikė“ 13 narių, laikė, jog reikalinga remtis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 8 straipsnio 7 dalimi, jog susilaikę asmenys neskaičiuojami, laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais asmenimis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2026 m. sausio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – pripažino negaliojančiu asociacijos „Nacionalinė krepšinio lyga“ 2025 m. birželio 17 d. protokolu įformintą sprendimą, kuriuo nutarta nelicencijuoti asociacijos „Atleto krepšinio centras“ 2025/2026 metų Nacionalinės krepšinio lygos čempionatui; priteisė ieškovei iš atsakovės 6 221 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad į bylą pateiktame 2025 m. birželio 17 d. NKL VK posėdžio Nr. (duomenys neskelbtini) garso įraše nurodoma, kad balsuojant dėl ginčijamo sprendimo, „Už“ balsavo 2 NKL nariai, „Prieš“ balsavo 1 NKL narys, „Susilaikę“ buvo 9 NKL nariai, narių balsai perskaičiuoti kelis kartus. Įvertinus tai, kad yra prieštaravimų tarp protokolo ir garso įrašo, tai, kad garso įraše yra fiksuojama tuo metu esama faktinė situacija, kad garso įraše girdėti kaip keletą kartų suskaičiuojama, kad susilaikę yra 9 nariai, garso įraše nėra posėdyje dalyvavusių asmenų pastabų dėl galimai neteisingai nurodyto asmenų skaičiaus, laikoma, jog garso įrašas patvirtina, jog dėl skundžiamo sprendimo balsavo 12 narių, iš kurių susilaikė 9.
6. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad 2025 m. birželio 17 d. NKL VK posėdyje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvavo daugiau kaip 1/2 VK narių, kaip to reikalauja Įstatymo 9 straipsnio 7 dalis ir NKL įstatų 7.7 punktas. Kaip nustatyta šiame sprendime anksčiau, balsuojant dėl ginčijamo sprendimo, tuo metu VK posėdyje buvo 12 narių su balso teise. Todėl, vadovaujantis NKL įstatų 7.7 punktu, tam, kad būtų priimtas sprendimas, „Už“ turėjo balsuoti ne mažiau nei 8 nariai (2/3 dalyvavusių posėdyje VK narių balsų).
7. Teismas, nesutikdamas su atsakovės atstovo argumentu, kad asmenys, balsuodami susilaikę, neskaičiuojami ir yra laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais asmenimis, pažymėjo, kad tokia balsavimo taisyklė yra nustatyta Įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje, reglamentuojančioje sprendimų priėmimo tvarką visuotiniame narių susirinkime (atsakovės atveju – konferencijoje). Tačiau tokios balsavimo taisyklės nenumato nei Įstatymo 9 straipsnio 7 dalis, nei NKL įstatai, reglamentuojantys sprendimų priėmimo tvarką valdymo organuose (atsakovės atveju – vykdomajame komitete). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad balsuojant dėl ginčijamo sprendimo, VK posėdžio metu nepagrįstai VK sprendimo priėmimo procedūrai buvo pritaikyta Įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje numatyta taisyklė, kuri taikytina tik sprendimų priėmimo procedūrai visuotiniame narių susirinkime.
8. Vadovaudamasis NKL įstatų 7.7 punktu, teismas darė išvadą, kad ginčijamam sprendimui priimti nepakako 2 NKL narių balsų „Už“. Teismas sutiko su ieškovės atstovais, kad ginčijamas sprendimas priimtas, pažeidžiant NKL įstatų 7.7 punktą. Teismas darė išvadą, kad ginčijamas sprendimas priimtas veikiant ultra vires (viršijant kompetenciją) ir prieštarauja atsakovės teisnumui.
9. Teismas nurodė, kad NKL narių priėmimo į asociaciją, jų šalinimo iš asociacijos narių sąrašo pagrindų ir tvarkos bei nario mokesčio reglamento, patvirtinto NKL 2013 vasario 26 d. konferencijoje, papildyto 2018 m. liepos 24 d. NKL VK posėdyje Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Reglamentas) 9.3 punktas nustato, kad klubas, siekiantis dalyvauti NKL, privalo atitikti nuostatuose nustatytus infrastruktūros, teisinius, finansinius bei kitus reikalavimus NKL dalyviui. Kriterijų I dalis nustato reikalavimus, kriterijus infrastruktūrai. Nei Reglamente, nei Kriterijuose nėra numatyta, kad klubas, prieš teikdamas NKL garantinį raštą dėl namų salės, turi tai suderinti su NKL administracija ir gauti NKL VK pritarimą. Todėl atmetamas kaip nepagrįstas atsakovės atstovo argumentas, kad tam, jog du klubai galėtų žaisti vienoje namų salėje, būtina gauti VK pritarimą, suderinti su NKL administracija.
10. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės atstovo argumentus, kad negalima situacija, kai dvi komandos žaidžia toje pačioje namų salėje, nes tokiu atveju kiltų problemų, sudarant tvarkaraščius. Ieškovės atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad yra buvę situacijų, kai NKL čempionate du klubai žaidė toje pačioje namų salėje. Be to, teismas nustatė, kad 2025 m. birželio 17 d. NKL VK posėdyje buvo nutarta pasiūlyti keturiems klubams pateikti trūkstamus dokumentus iki kito NKL VK posėdžio NKL 2025/2026 m. čempionato klubų licencijavimo komisijai, nes posėdžio dieną keturi klubai neatitiko licencijavimo kriterijų (septintas darbotvarkės klausimas). Tačiau ieškovei tokia galimybė nebuvo suteikta. Teismas sutiko su ieškovės atstovais, kad atsakovė ieškovei taikė kitokius standartus, nei kietiems klubams, todėl atsakovės veiksmai laikomi neatitinkančiais teisingumo ir sąžiningumo principų.
11. Teismas vertino, kad atsakovė, ieškovei pateikus garantinį raštą dėl namų salės, prieš tai to nesuderinus su NKL administracija ir negavus NKL VK pritarimo, nepagrįstai laikė, jog ieškovės pateiktas garantinis raštas yra netinkamu įrodymu, jog ieškovės turės namų salę.
12. Teismas vertino, kad į bylą pateiktos nuotraukos ir jų aprašymai nepagrindžia, kad vaizdo įrašuose buvo minima būtent ieškovė bei kad buvo apie ją kalbėta neigiamai. Todėl teismas laikė, jog atsakovė neįrodė, jog egzistavo neigiama informacija apie ieškovę viešojoje erdvėje, kuri padarė neigiamą įtaką ieškovės reputacijai. Teismo vertinimu, neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų situacija, kai licencijuojanti asociacija neigiamai viešojoje erdvėje pasisako apie klubą, o vėliau savo neigiamus pasisakymus naudoja kaip priežastį nelicencijuoti klubo. Tokiu būdu būtų sukuriamos situacijos, kai pati asociacija sukuria priežastį klubui jo nelicencijuoti. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad nenustatyta, jog egzistavo neigiama informacija apie ieškovę viešojoje erdvėje, kuri padarė neigiamą įtaką ieškovės reputacijai, todėl ieškovė neturėjo pareigos pateikti atsakovei duomenis, įrodymus dėl „išsivalymo“ šiuo aspektu.
13. Teismas nesutiko su atsakovės atstovo argumentu, kad drausmės byla yra „neišsivalymo“ požymis. Teismo vertinimu, NKL drausmės komisijai priėmus galutinį sprendimą, išnyko ieškovės pareiga pateikti atsakovei duomenis, įrodymus dėl „išsivalymo“ šiuo aspektu. Taip pat teismas nesutinka su atsakovės atstovo vertinimu, kad dviejų metų senaties terminas skaičiuojamas nuo drausmės bylos iškėlimo, nes Etikos ir drausmės kodekso nuostatos nustato kitokias senaties taikymo taisykles. Be to, NKL drausmės komisija 2024 m. liepos 31 d. sprendime nurodė, kad bylos eiga, jos rezultatas galėtų būti kitoks, kai šioje byloje nustatytus faktus, duomenis papildomai išnagrinėtų ikiteisminio tyrimo įstaiga. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2025 m. sausio 24 d., byloje nėra duomenų, kad vykęs ikiteisminis tyrimas padarė įtakos bylos eigai, jos rezultatui kitaip nei nurodyta galutiniame sprendime.
14. Teismas sutiko su atsakovės atstovo argumentu, kad vien tai, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, dar nereiškia, kad manipuliavimo sporto varžybų rezultatais nebuvo. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovės vadovas, žaidėjai apklausti kaip liudytojai ikiteisminiame tyrime, kuriame jiems nepareikšti įtarimai ir kuris buvo nutrauktas, nepatvirtina aplinkybės, jog buvo manipuliavimas sporto varžybų rezultatais ir su tuo yra susijusi ieškovė. Minėtų asmenų apklausa ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojų nelaikytina „figūravimu ikiteisminiame tyrime“ Kriterijų 3.5 punkto kontekste. Todėl ieškovė neturėjo pareigos teikti atsakovei duomenis, įrodymus dėl „išsivalymo“ šiuo aspektu.
15. Teismas darė išvadą, kad byloje nenustatyta, jog ieškovės reputacija neatitiko Kriterijų III dalies 3.5 punkto reikalavimų. Todėl sutiktina su ieškovės atstovu, kad ieškovė neturėjo pareigos teikti duomenis atsakovei dėl „išsivalymo”, kad „išsivalymo“ kriterijus nenustatytas licencijavimo „Kriterijuose“. Nepaisant to, atsakovė pareikalavo ieškovės pateikti duomenis, kaip ieškovė įgyvendino „išsivalymo“ pareigą, ieškovei pateikus duomenis – atsakovė laikė, kad duomenų nepakanka. Todėl atsakovė laikė, kad ieškovė nebendradarbiavo, dėl ko jos reputacija neatitinka Kriterijų III dalies 3.6 punkto reikalavimų.
16. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų informavusi ieškovę, kad ji turi pateikti būtent duomenis apie mokymus, seminarus, integralumo politiką, vidines tvarkas, politikas. Taigi susiklostė situacija, kai nesant atsakovės vidaus teisės aktuose aprašytų „išsivalymo“ kriterijų, šalys skirtingai traktavo „išsivalymo“ priemones, informacijos pateikimo formą. Esant tokiai situacijai, atsakovės atstovui tik bylos nagrinėjimo metu aiškiai įvardijus konkrečias priemones, kurių atsakovė siekė gauti iš ieškovės ir kokia forma, neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų atsakomybės ieškovei perkėlimas.
17. Teismas nurodė, kad nustatyta, jpg klubai, teikdami paraiškas, turėjo sumokėti 3 000 Eur depozitą (klubo starto mokestį). Depozitas negrąžinamas dviem atvejais – klubui negavus licencijos pagal sąlygų 1.2 punktą, numatantį, kad klubas iškilus poreikiui turi pateikti papildomą informaciją licencijavimo komisijai, arba klubui nestartavusiam NKL čempionate. Nustatyta, kad atsakovė grąžino ieškovei 3 000 Eur depozitą. Tai paneigia atsakovės atstovo argumentą, kad ieškovė nebendradarbiavo, neteikė informacijos licencijavimo komisijai paprašius papildomų duomenų. Nes priešingu atveju ieškovei depozitas nebūtų grąžintas paraiškų teikimo sąlygų 2.3.1 punkto pagrindu.
18. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovės atstovas pateikdavo informaciją NKL VK posėdžiuose galimų sutartų varžybų klausimu, teikė NKL informaciją raštu, atliko kitus veiksmus dėl ieškovės reputacijos, teismas darė išvadą, kad byloje nenustatyta, jog ieškovės reputacija neatitiko Kriterijų III dalies 3.6 punkto reikalavimų.
19. Teismas nurodė, kad ginčijamo sprendimo priėmimo pagrindu buvo NKL išvada, jog ieškovės reputacija neatitinka keliamų reikalavimų. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovės reputacija atitiko Kriterijų 3.5, 3.6 punktų reikalavimus, dėl to atsakovė nepagrįstai reikalavo ieškovės pateikti „išsivalymo“ planą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės sprendimas nelicencijuoti ieškovės laikytinas prieštaraujančiu protingumo, sąžiningumo principams ir dėl to pripažįstamas negaliojančiu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
20. Apeliaciniu skundu atsakovė asociacija „Nacionalinė krepšinio lyga“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 9 straipsnio 7 dalis reglamentuoja kolegialaus organo kvorumą, tačiau nereglamentuoja balsų skaičiavimo mechanizmo ir susilaikiusių narių teisinės reikšmės. NKL įstatų 7.7 punktas nustato tik reikalaujamą sprendimų priėmimo daugumą, t. y. 2/3 dalyvaujančių VK narių balsų, tačiau neįtvirtina taisyklės, kad susilaikę nariai būtų laikomi dalyvavusiais balsavime. Esant tokiai situacijai, taikytina Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, išreiškianti susilaikymo instituto esmę. Teismas, sutapatindamas dalyvavimą posėdyje su dalyvavimu balsavime, faktiškai prilygino susilaikymą balsui „prieš“, sudarydamas prielaidas sprendimų priėmimo kelio užkirtimui pasyvumu ir nepagrįstai apribodamas NKL, kaip asociacijos, sprendimų priėmimo diskreciją.
20.2. Net ir pripažinus procedūrinį balsavimo trūkumą, teismas nepagrįstai kvalifikavo ginčijamą sprendimą kaip priimtą ultra vires, nors atsakovės vykdomasis komitetas turėjo aiškią kompetenciją spręsti licencijavimo klausimą.
20.3. Nesutiktina su teismo išvada, kad „<...> neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų situacija, kai licencijuojanti asociacija neigiamai viešojoje erdvėje pasisako apie klubą, o vėliau savo neigiamus pasisakymus naudoja kaip priežastį nelicencijuoti klubo. Tokiu būdu būtų sukuriamos situacijos, kai pati asociacija sukuria priežastį klubui jo nelicencijuoti“. Ši išvada grindžiama neteisingu asociacijų veiklos pobūdžio, licencijavimo tikslo ir taikytinų teisinių principų aiškinimu, nepagrįstai sutapatinant sporto organizacijų sprendimų priėmimą su baudžiamojo proceso logika. Atsakovė, kaip asociacija, vykdanti sporto čempionato organizavimo funkciją, nėra ir negali būti saistoma baudžiamosios teisės principų, tokių kaip nusikalstamos veikos sudėties įrodinėjimas „be pagrįstų abejonių“ ar nekaltumo prezumpcija, baudžiamajai teisei būdinga prasme. Priešingas aiškinimas reikštų, jog asociacijos licencijavimo sprendimai būtų galimi tik esant įsiteisėjusiam apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, kas paneigtų pačią sporto savireguliacijos ir prevencijos esmę.
20.4. Sporto teisėje ir Tarptautinio sporto arbitražo (angl. Court of Arbitration for Sport) praktikoje rizikos vertinamos taikant pakankamo įsitikinimo (angl. comfortable satisfaction) standartą, o ne baudžiamojo proceso įrodinėjimo taisykles. Jei asociacijos būtų įpareigotos vadovautis baudžiamosios teisės principais, sutartos varžybos, kaip reiškinys, praktikoje niekada nebūtų nei nustatytos, nei sankcionuotos. Atsakovė, tirdama galimų sutartų varžybų atvejus, remiasi specifiniais informacijos šaltiniais, kurie dėl savo pobūdžio dažnai nėra vieši ar visiškai atskleidžiami teismo proceso metu. Atsižvelgiant į tai, reputacijos vertinimas licencijavimo procese negali būti lyginamas su baudžiamosios atsakomybės nustatymu. Nei kriterijai, nei atsakovės įstatai nenumato, jog reputacinė rizika išnyksta vien dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ar drausmės bylos palikimo nenagrinėtos.
20.5. Teismas, spręsdamas, kad atsakovė negalėjo vertinti reputacijos kriterijaus dėl to, jog dalis informacijos nebuvo vieša arba kad viešoji erdvė buvo formuojama pačios atsakovės ar LKF pasisakymais, nepagrįstai apribojo atsakovės diskreciją, neatsižvelgė į sporto teisės santykių specifiką ir licencijavimo prevencinį tikslą. Todėl teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias asociacijų licencijavimo diskreciją ir reputacijos vertinimą.
20.6. Atsakovės drausmės komisijos 2024 m. priimti sprendimai byloje buvo aptariami tik kontekstiniu lygmeniu, siekiant paaiškinti bendrą reputacinės rizikos vertinimą, tačiau jie nebuvo nurodomi kaip savarankiškas ar formalus ieškovės nelicencijavimo 2025/2026 m. sezonui pagrindas. Nepaisant to, teismas detaliai analizavo šių sprendimų teisinę galią, jų reikšmę ir padarinius, taip peržengdamas nagrinėjamo ginčo ribas. Tokiu būdu teismas faktiškai išplėtė bylos nagrinėjimo ribas savo iniciatyva, vertino aplinkybes ir teisinius klausimus, kurie nebuvo nei ieškinio dalykas, nei esminė bylos sprendimui būtina prielaida. Tai neatitinka rungimosi ir dispozityvumo principų, pagal kuriuos teismas nagrinėja bylą tik šalių apibrėžtose ribose ir nesprendžia klausimų, kurie neturi lemiamos reikšmės ginčo išsprendimui.
20.7. Teismas vertindamas atsakovės drausmės komisijos sprendimų teisinę reikšmę, faktiškai atliko šių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo analizę, nors tokie sprendimai nebuvo ginčo objektas ir nebuvo apskųsti nustatyta tvarka. Tokia teismo pozicija lemia situaciją, kai sprendime pateikiami vertinimai dėl teisinių aktų ar sprendimų, kurių teisėtumas šioje byloje nebuvo ir negalėjo būti nagrinėjamas.
21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą asociacija „Atleto krepšinio centras“ prašo: atmesti atsakovės apeliacinį skundą, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Asociacijų įstatymo ir apeliantės Įstatų nuostatas, reglamentuojančias kolegialių organų sprendimų priėmimo tvarką. Vadovaujantis NKL įstatų 7.7 punktu, tam, kad būtų priimtas sprendimas, „Už“ turėjo balsuoti ne mažiau nei 8 nariai (2/3 dalyvavusių posėdyje VK narių balsų). Kadangi „už“ balsavo tik 2 nariai, akivaizdu, kad sprendimas negalėjo būti priimtas.
21.2. Atsakovės, kaip asociacijos, diskrecija nėra absoliuti, ji privalo vadovautis Įstatymu ir pačios priimtais įstatais, lokaliniais aktais, ko nepadarė priimant ginčijamą sprendimą.
21.3. Atsakovės nurodoma balsavimo taisyklė, kuria ji remiasi grįsdamas apeliacinį skundą ir grindė atsikirtimus, yra nustatyta Įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje, reglamentuojančioje sprendimų priėmimo tvarką visuotiniame narių susirinkime (atsakovės atveju – konferencijoje), tačiau tokios balsavimo taisyklės nenumato nei Įstatymo 9 straipsnio 7 dalis, nei atsakovės įstatai, reglamentuojantys sprendimų priėmimo tvarką valdymo organuose (atsakovės atveju – vykdomajame komitete). Šiuo atveju atsakovė visiškai nepagrįstai sutapatina konferencijos ir vykdomojo komiteto kompetencijas, nors Įstatų 7.7. punktas pakankamai aiškiai nustato sprendimų priėmimų tvarką.
21.4. Vien subjektyvus atsakovės vertinimas ir spėlionės negali būti pagrindu demokratinėje valstybėje, kurioje galioja nekaltumo prezumpcijos principas, sąlygoti ieškovės kaltę be kaltės. Apeliantės eskaluojami analitiniai duomenys, gauti iš „Sportradar“ buvo paneigti ekspertų išvadomis, nutrauktu ikiteisminiu tyrimu ir be drausminės bylos palikimu nenagrinėtu. Kita vertus, atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad iš „Sportradar“ yra gauta pranešimų ir kitų komandų atžvilgiu, tačiau šis įrodymas nebuvo pagrindas nelicencijuoti.
21.5. Apeliantė remiasi Tarptautinio sporto arbitražo praktika ir rizikos vertinimu, remiantis pakankamo įsitikinimo standartu, tačiau net ir tuo atveju aptariamas standartas yra naudojamas tuomet, kai yra kitų įrodymų, tokių kaip ekspertų išvados, apie tai, kada buvo manipuliuojama sporto rezultatais. Nagrinėjamos bylos atveju jokių kitų įrodymų apie ieškovės įsitraukimą į manipuliavimą sporto rezultatais tiesiog nėra, iš ko būtų galima daryti bent minimalią išvadą, kad ieškovės reputacija neatitiko licencijavimo kriterijuose nustatytų reikalavimų.
21.6. Priimant ginčijamą sprendimą, vykusio posėdžio metu kitas krepšinio klubas, t. y. Kretinga, jau buvo net tris metus iš eilės linksniuojama kaip galimai esanti įsitraukusi į manipuliavimo sporto rezultatais procesą, tačiau jai buvo suteikta licencija, įpareigojant Kretingos klubą sumokėti atitinkamą pinigų sumą atsakovei ir tame atsakovė nemato pagrindo įgyvendinti licencijavimo prevencinį tikslą. Ieškovės žiniomis, nei vieno kito klubo atžvilgiu atsakovė netaikė jokių papildomų reikalavimų, planų, priemonių sąrašo, tuo tarpu ieškovės atžvilgiu reikalavo, nors tokios teisės atsakovei neįtvirtina jokie teisės aktai ar taisyklės, lygiai taip pat jokios pareigos ieškovei teikti kažkokius planus ar kitokias priemones nenumato licencijavimo kriterijai.
21.7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad neva teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias asociacijų licencijavimo diskreciją ir reputacijos vertinimą, tačiau apeliaciniame skunde be abstrakčios formuluotės net nenurodoma pati teisės norma, kurią tariamai netinkamai taikė pirmosios instancijos teismas. Kita vertus, dar nuo 2022 metų yra patvirtinti licencijavimo kriterijai, o jų III skirsnyje nustatyti kriterijai klubo reputacijai. Nei vienas iš kriterijų, remiantis kuriuo galima būtų konstatuoti netinkamą ieškovės reputaciją, nebuvo įrodytas. Visi apeliacinio skundo argumentai, susiję su neva netinkama ieškovės reputacija, tėra deklaratyvūs ir neįrodyti teiginiai, nepaneigiantys pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
21.8. Pati atsakovė savo atsiliepime į ieškinį didelį dėmesį skyrė 2024/2025 metų įvykiams. Pirmosios instancijos teismas byloje analizavo įrodymų visetą, o tai, kad teismo sprendime teismas pasisakė apie atitinkamo įrodymo įrodomąją reikšmę, aplinkybes, susijusias su 2024 metais, nėra joks ginčo ribų peržengimas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
22. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
23. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovės asociacijos „Atleto krepšinio centras“ ieškinys atsakovei asociacijai „Nacionalinė krepšinio lyga“ dėl sprendimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė asociacija „Atleto krepšinio centras“ yra asociacijos „Nacionalinė krepšinio lyga“ narė, ieškovė NKL žaidė nuo 2011 metų. 2024 m. birželio 11 d. vyko NKL VK posėdis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu VK patvirtino klubus, atitikusius NKL licencijavimo kriterijus ir turinčius teisę be išimčių dalyvauti 2024/2025 m. NKL čempionate, ieškovė buvo minėtų komandų sąraše ir buvo patvirtinta kaip čempionato dalyvė.
25. 2024 m. birželio 26 d. NKL drausmės komisija priėmė nutarimą pradėti drausmės bylą dėl ieškovės klubo galimo manipuliavimo sporto varžybų rezultatais ir sankcijų taikymo. 2024 m. liepos 31 d. NKL drausmės komisija priėmė sprendimą palikti drausmės bylą dėl 2023 m. spalio 21 d. varžybų nenagrinėtą. 2024 m. rugsėjo 11 d. atsakovei buvo grąžinta teisė rengti antrą pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio čempionatą, bet NKL atsisakė licencijuoti ieškovę.
26. 2025 m. birželio 17 d. įvyko NKL VK posėdis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu svarstytas klausimas – NKL klubų licencijavimas 2025/2026 m. sezonui (7 darbotvarkės klausimas). Buvo priimtas sprendimas nelicencijuoti ieškovės asociacijos „Atleto krepšinio centras“ ir neleisti dalyvauti NKL 2025/2026 m. čempionate.
Dėl atsakovės vykdomojo komiteto balsavimo
27. Apeliaciniu skundu atsakovė NKL nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės vykdomojo komiteto sprendimas dėl ieškovės nelicencijavimo priimtas, pažeidžiant atsakovės įstatų 7.7 punktą, kadangi susilaikę vykdomojo komiteto nariai laikytini dalyvavusiais sprendimo priėmime, o Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau – ir AĮ) 8 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta taisyklė dėl susilaikiusių neskaičiavimo vykdomajam komitetui netaikytina. Savo nesutikimą su šia teismo išvada, apeliantė grindžia tuo, jog AĮ 9 straipsnio 7 dalis reglamentuoja kolegialaus organo kvorumą, tačiau nereglamentuoja balsų skaičiavimo mechanizmo ir susilaikiusių narių teisinės reikšmės. Atsakovės įstatų 7.7 punktas nustato tik reikalaujamą sprendimų priėmimo daugumą, t. y. 2/3 dalyvaujančių vykdomojo komiteto narių balsų, tačiau neįtvirtina taisyklės, kad susilaikę nariai būtų laikomi dalyvavusiais balsavime; esant tokiai situacijai, taikytina AĮ 8 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, išreiškianti susilaikymo instituto esmę. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu.
28. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. birželio 17 d. įvyko atsakovės NKL vykdomojo komiteto posėdis Nr. (duomenys neskelbtini). Posėdyje su balso teise dalyvavo 16 asmenų, iš kurių 3 – dalyvavo nuotoliniu būdu. Priimant ginčijamą sprendimą, dalis komiteto posėdyje dalyvavusiu narių buvo pasišalinę. Nors posėdžio protokole nurodyta, kad balsuojant dėl ginčijamo sprendimo, „Už“ balsavo 2 NKL nariai, „Prieš“ balsavo 1 NKL narys, „Susilaikę“ buvo 13 NKL narių, apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad esant prieštaravimams tarp protokolo ir garso įrašo, laikytina, jog būtent garso įrašas patvirtina, jog dėl skundžiamo sprendimo balsavo 12 narių, iš kurių susilaikė 9.
29. AĮ 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad visuotinis narių susirinkimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 asociacijos narių, jeigu asociacijos įstatuose nenustatyta kitaip. Visuotinio narių susirinkimo sprendimas, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose nurodytus sprendimus ir tuos atvejus, kai renkami kolegialių organų nariai, laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų „už“ negu „prieš“ (asmenys, balsuodami susilaikę, neskaičiuojami, tai yra jie laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais asmenimis), jeigu asociacijos įstatai nenustato didesnės daugumos. Tuo tarpu AĮ 9 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad kolegialus valdymo organas gali priimti sprendimus, kai jo posėdyje dalyvauja daugiau kaip 1/2 narių. Minėtame straipsnyje, skirtingai nei AĮ 8 straipsnio 7 dalyje, nėra įtvirtina nuostata, kad asmenys, balsuodami susilaikę, neskaičiuojami, tai yra, kad jie laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais asmenimis.
30. Pagal Asociacijų įstatymą asociacija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, CK, Asociacijų įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų, savo veiklą grindžia savo įstatais. Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje. Šio straipsnio 2 dalis nurodo reikalavimus įstatų turiniui ir įtvirtina, kad juose, be kita ko, greta kitų asociacijos veiklos teisinio reguliavimo pagrindų turi būti nustatyta organo (konferencijos, suvažiavimo, kongreso, asamblėjos ar kt.), turinčio visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių, kompetencija, jo sušaukimo atvejai ir tvarka, sprendimų priėmimo tvarka (9 punktas). Taigi Asociacijų įstatymo nuostatos tiesiogiai neįtvirtina asociacijos valdymo organų kompetencijos ar jo sušaukimo tvarkos bei sprendimų priėmimo tvarkos. Tai perduodama reglamentuoti būtent asociacijos įstatais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-403/2020).
31. Atsakovės NKL įstatų, patvirtintų asociacijos konferencijoje 2012 m. spalio 16 d. (toliau – Įstatai), 7.7 punktas nustato, kad vykdomojo komiteto posėdžiai yra teisėti, jeigu vykdomojo komiteto posėdyje dalyvauja daugiau kaip 1/2 vykdomojo komiteto narių, kiekvienas narys turi vieną balsą, sprendimai priimami 2/3 dalyvaujančių posėdyje vykdomojo komiteto narių balsų dauguma. Taigi, kaip matyti, kvorumo ir sprendimui priimti reikalingos balsų daugumos sąvokos skiriasi. Taip pat akcentuotina, kad Įstatuose nėra įtvirtinta nuostata, kad vykdomajame komitete balsuojant susilaikę asmenys yra neskaičiuojami, tai yra, kad jie laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais asmenimis.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentas, kad sprendžiant dėl kolegialaus valdymo organo, šiuo atveju vykdomojo komiteto, sprendimų priėmimo tvarkos turi būti taikoma AĮ 8 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią susilaikę asmenys laikomi nedalyvavusiais balsavime, yra nepagrįstas. Sistemiškai aiškinant AĮ 8 straipsnio 7 dalį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ši įstatymo nuostata reglamentuoja išimtinai visuotinio narių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarką ir laikytina specialiąja norma, taikoma tik šiam asociacijos organui. Taigi nėra, jokio teisinio pagrindo ją laikyti bendrąja taisykle, taikytina ir kitiems asociacijos organams, juolab, kad AĮ 9 straipsnis, reglamentuojantis kolegialių valdymo organų veiklą, nenustato analogiškos taisyklės dėl susilaikiusių narių teisinės reikšmės. Tuo tarpu atsakovės Įstatų 7.7 punktas aiškiai nustato, kad sprendimai priimami 2/3 dalyvaujančių vykdomojo komiteto narių balsų dauguma. Kaip jau minėta, atsakovės Įstatuose nėra įtvirtinta, kad vykdomajame komitete balsuojant susilaikę asmenys yra neskaičiuojami, tai yra, kad jie laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais asmenimis. Svarbu atkreipti dėmesį, kad sąvoka „dalyvaujantys nariai“ šiuo atveju aiškintina kaip apimanti visus posėdyje dalyvaujančius narius, nepriklausomai nuo jų balsavimo formos pasirinkimo. Susilaikymas yra viena iš balsavimo išraiškos formų, tačiau jis nepaneigia paties dalyvavimo fakto vykdomajame komitete ir negali būti prilyginamas nedalyvavimui.
33. Byloje nėra ginčo, kad 2025 m. birželio 17 d. vykdomojo komiteto posėdyje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvavo daugiau kaip 1/2 vykdomojo komiteto narių, kaip to reikalauja Įstatymo 9 straipsnio 7 dalis ir atsakovės Įstatų 7.7 punktas, t. y. reiškia, kad esant kvorumui posėdis buvo teisėtas. Tačiau, kaip jau minėta, apeliantė neginčija ir pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl skundžiamo sprendimo balsavo 12 narių, iš kurių susilaikė 9. Kadangi balsuojant dėl ginčijamo sprendimo, tuo metu posėdyje buvo 12 narių su balso teise ir asmenys, kurie balsuodami susilaikė, laikomi balsavimo metu dalyvavusiais asmenimis, todėl, vadovaujantis atsakovės Įstatų 7.7 punktu, tam, kad būtų priimtas sprendimas, „Už“ turėjo balsuoti ne mažiau nei 8 vykdomojo komiteto nariai (2/3 dalyvavusių posėdyje vykdomojo komiteto narių balsų). Kadangi „už“ balsavo tik 2 nariai, akivaizdu, kad ginčijamas sprendimas negalėjo būti priimtas. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kaip jau nustatyta, vykdomojo komiteto posėdyje su balso teise dalyvavo (buvę užsiregistravę) 16 asmenų, tačiau priimant ginčijamą sprendimą, dalis komiteto posėdyje dalyvavusiu narių buvo pasišalinę. Vertintina, kad iš vykdomojo komiteto posėdžio pasišalinusių narių balsai nebūtų turėję esminės įtakos kitokiam sprendimui priimti, nes pagal atsakovės Įstatų 7.7 punktą, sprendimai priimami 2/3 dalyvaujančių posėdyje vykdomojo komiteto narių balsų dauguma. Toks vertinimas atitinka ir kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-684/2020), kurioje pažymėta, kad asmens elgesys, kai balsavimo teisę turintis Asociacijos narys atvyksta į posėdį, tačiau posėdžio metu be svarbių priežasčių jį palieka, gali būti pripažintas nesąžiningu Asociacijos nario elgesiu, kuris negali nulemti teisėtai sušaukto Asociacijos posėdžio rezultatų.
34. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog balsuojant vykdomojo komiteto posėdyje nepagrįstai buvo taikyta AĮ 8 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta taisyklė (asmenys, balsuodami susilaikę, neskaičiuojami, tai yra jie laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais asmenimis), ir teisingai vertino, kad ginčijamas sprendimas priimtas, pažeidžiant atsakovės Įstatų 7.7 punktą.
35. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad net ir pripažinus procedūrinį balsavimo trūkumą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kvalifikavo ginčijamą vykdomojo komiteto sprendimą kaip priimtą ultra vires, nors vykdomasis komitetas, anot apeliantės, turėjo aiškią kompetenciją spręsti licencijavimo klausimą. Nagrinėjamu atveju, nors vykdomasis komitetas turėjo kompetenciją spręsti licencijavimo klausimus, ši kompetencija gali būti įgyvendinama tik laikantis atsakovės Įstatuose imperatyviai nustatytos sprendimų priėmimo tvarkos. Nagrinėjamu atveju buvo pažeista esminė balsavimo taisyklė, nustatanti kvalifikuotą 2/3 dalyvaujančių narių balsų daugumą, netinkamai eliminuojant susilaikiusius narius iš dalyvaujančiųjų skaičiaus. Tokiu būdu buvo sudaryta prielaida priimti sprendimą, kuris, laikantis atsakovės Įstatų reikalavimų, nebūtų buvęs priimtas. Tokie pažeidimai negali būti laikomi vien procedūriniais ar formaliais, nes jie tiesiogiai susiję su kolegialaus organo valios formavimu ir sprendimo priėmimo teisėtumu. Nesant atsakovės Įstatuose nustatytos balsų daugumos, laikytina, kad ginčijamas sprendimas nebuvo teisėtai priimtas, o tai reiškia, kad vykdomasis komitetas faktiškai veikė už jam suteiktų įgaliojimų ribų (ultra vires).
Dėl ieškovės reputacijos
36. Nacionalinės krepšinio lygos kriterijų, taikomų klubams iškovojusiems teisę žaisti NKL ir NKL klubams keičiantiems namų areną, III skyriaus 3.5 punktas numato, kad klubas kuris viešojoje erdvėje yra ar buvo įtariamas vienaip ar kitaip dalyvavęs iš anksto sutartų rezultatų atvejuose t. y., jei statymai už varžybų rezultatą prieš rungtynes buvo anuliuoti daugiau nei 3 užsienio ar Lietuvos lažybų kontorose – gali būti laikomas netinkamos reputacijos; 3.6 punktas numato, kad NKL klubas ar NKL dalyvio statusą turintis klubas ignoruoja (neatsakinėja į raštiškas užklausas) ar kitokiais veiksmais užkerta kelią bendradarbiavimui aiškinantis, ar gaunant informaciją, dalinantis informacija bei nedalyvauja iš anksto sutartų varžybų rezultatų prevencinėje veikloje- gali būti laikomas netinkamos reputacijos.
37. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs rašytinius įrodymus nustatė ir bylos medžiaga patvirtina, kad 2024 m. birželio 26 d. NKL drausmės komisija priėmė nutarimą iškelti drausmės bylą dėl ieškovės klubo galimo manipuliavimo sporto varžybų rezultatais ir sankcijų taikymo; nuspręsta suformuoti sporto tyrimo grupę ir pateikti jai klausimus dėl klubo varžybų, įskaitant tiriamas varžybas, ieškovei paaiškinta, kokiu atveju klubas gali būti pripažintas netinkamos reputacijos pagal Kriterijų 3.5, 3.6 punktus.
38. 2024 m. liepos 31 d. NKL drausmės komisija priėmė sprendimą palikti bylą dėl 2023 m. spalio 21 d. varžybų nenagrinėtą, argumentuodama tuo, kad komisijos galimybės nustatyti šioje byloje tiesą dar nėra visiškai išnaudotos ir bylos eiga, jos rezultatas galėtų būti kitoks, kai šioje byloje nustatytus faktus, duomenis papildomai išnagrinėtų ikiteisminio tyrimo įstaiga. 2025 m. sausio 24 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini).
39. 2025 m. birželio 10 d. NKL elektroniniame laiške nurodė, kad „2024/2025 m. NKL sezonui klubas nebuvo licencijuotas dėl viešai reiškiamų įvairaus pobūdžio įtarimų, viešos neigiamos informacijos dėl galimo manipuliavimo varžybų rezultatais. Klubas buvo įpareigotas „išsivalyti“ nuo bet kokių abejonių ir neigiamos viešosios nuomonės. Prašome pateikti klubo 2024/ 2025 m. veiklų aprašymą, kaip klubas įgyvendino LKF nustatytas aplinkybes, kokių priemonių ėmėsi, imasi ir ketina imtis, kad ateityje nekiltų viešas nepasitikėjimas klubo veikla dėl galimo manipuliavimo sporto varžybomis. Prašome pateikti įrodymus, kokių organizacinių, socialinių, prevencinių priemonių imasi ir imsis klubas, aiškiai nurodant tokių priemonių 2025/2026 m. planą ir įsipareigojimą vykdyti veiklas, kad klubo atžvilgiu nebūtų nei neigiamos viešosios informacijos dėl galimo manipuliavimo sporto varžybų rezultatais, nei būtų sulaukta kompetentingų institucijų ir/ arba Sportradar pranešimų dėl klubo ar jo valdomos komandos sportininkų abejotinų veiksmų krepšinio varžybose“.
40. 2025 m. birželio 13 d. ieškovė pateikė atsakovei paaiškinimus, kad Atletas 2024-2025 metais vykdė veiklą, papildomai įkūrė moterų krepšinio komandą, kuri dalyvavo MLKL B ir WBBL B čempionatuose; savo iniciatyva kreipėsi į Lošimų priežiūros tarnybą bei Lietuvos Antidopingo agentūrą dėl bendradarbiavimo suteikiant gauti informaciją apie žaidėjus, su kuriais Atletas ateityje ketins sudaryti sportinės veiklos sutartis; su Lietuvos Antidopingo agentūra vedamos diskusijos dėl rizikų nustatymo ir jų suvaldymo, ketinama gauti iš dopingo agentūros rekomenduojamų kovos su manipiliavimo sporto varžybomis prevencijos plano projektus; Atleto vidinėje tvarkoje nustatyta, kad iki pasirašant sutartis su žaidėjais bus prieinamomis priemonėmis tikrinami istoriniai duomenis apie galimą jų įsitraukimą, manipuliuojant varžybų rezultatais, taip pat sutartyse su žaidėjais bus privaloma sąlyga, kad esant bet kokiai neigiamo pobūdžio informacijai apie žaidėjo galimą manipuliavimą varžybų rezultatais, Atletas turės galimybę nutraukti vienašališkai sutartį be jokių tenkančių neigiamo pobūdžio pasekmių.; ketinama organizuoti prieš sezoną susitikimą tarp Atleto administracijos, žaidėjų ir Lietuvos Antidopingo agentūros atstovo dėl su manipuliavimu varžybų rezultatais klausimų aptarimo, vykdyti prevencines priemones.
41. Nacionalinės krepšinio lygos Vykdomojo komiteto posėdžio Nr. (duomenys neskelbtini), vykusio 2025 m. birželio 17 d., protokole, svarstant klausimą dėl NKL klubų licencijavimo 2025/2026 m. sezonui, nurodyta, kad „asociacija Atleto krepšinio centras nepateikė NKL 2025/2026 m. čempionato klubų licencijavimo komisijai pakankamų įrodymų, kurie pagrįstų, jog klubas ėmėsi ir imsis organizacinių, socialinių, prevencinių priemonių, aiškiai nurodant priemonių planą 2025/2026 m. ir įsipareigojimą vykdyti veiklas, kad ieškovės atžvilgiu nebūtų nei neigiamos viešosios informacijos dėl galimo manipuliavimo sporto varžybų rezultatais, nei būtų sulaukta kompetentingų institucijų ir/ ar Sportradar pranešimų dėl ieškovės ar jos valdomos krepšinio komandos sportininkų abejotinų veiksmų, susijusių su manipuliavimo sporto varžybomis, krepšinio varžybose“.
42. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad NKL drausmės komisijai priėmus galutinį sprendimą, išnyko ieškovės pareiga pateikti atsakovei duomenis, įrodymus dėl „išsivalymo“; byloje nenustatyta, jog ieškovės reputacija neatitiko Kriterijų III dalies 3.5 punkto reikalavimų; nesant atsakovės vidaus teisės aktuose aprašytų „išsivalymo“ kriterijų, šalys skirtingai traktavo „išsivalymo“ priemones, informacijos pateikimo formą (Kriterijų III dalies 3.6 punktas).
43. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo išvados grindžiamos neteisingu asociacijų veiklos pobūdžio, licencijavimo tikslo ir taikytinų teisinių principų aiškinimu, nepagrįstai sutapatinant sporto organizacijų sprendimų priėmimą su baudžiamojo proceso logika. Anot apeliantės, ji kaip asociacija, vykdanti sporto čempionato organizavimo funkciją, nėra ir negali būti saistoma baudžiamosios teisės principų, tokių kaip nusikalstamos veikos sudėties įrodinėjimas „be pagrįstų abejonių“ ar nekaltumo prezumpcija, baudžiamajai teisei būdinga prasme; priešingas aiškinimas reikštų, jog asociacijos licencijavimo sprendimai būtų galimi tik esant įsiteisėjusiam apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, kas paneigtų pačią sporto savireguliacijos ir prevencijos esmę.
44. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, vertindamas aplinkybes, susijusias su ieškovės reputacija, atsakovės veiksmais ją vertinant ir priimant sprendimą nelicencijuoti ieškovės 2025/2026 metų NKL čempionato sezonui, nesirėmė baudžiamosios teisės principais, o ginčo situaciją vertino remdamasis bendraisiais civilinės teisės principais – protingumo, teisingumo ir sąžiningumo. Be to, teismas sprendimą grindė ne pavienėmis aplinkybėmis, o visų byloje surinktų įrodymų visuma. Toks vertinimas atitinka civiliniam procesui būdingą įrodymų vertinimo taisyklę, pagal kurią įrodymai analizuojami ir vertinami sistemiškai, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, siekiant teisingai išnagrinėti kilusį ginčą. Teisėjų kolegija nenustatė, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles. Atsižvelgiant į tai, apeliantės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas sporto organizacijų sprendimų priėmimą sutapatino su baudžiamuoju procesu, yra nepagrįstas.
45. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodytais motyvais nepaneigė jos diskrecijos vertinti ieškovės kaip krepšinio asociacijos reputaciją sprendžiant dėl licencijavimo. Teismas iš esmės tik vertino ribas, kaip ši diskrecija gali būti įgyvendinama, t. y. laikantis bendrųjų civilinės teisės principų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad diskrecija nėra absoliuti, ji negali būti naudojama, pažeidžiant protingumo ar sąžiningumo principus, ar taip, kad pats sprendimų priėmėjas susikurtų faktinį pagrindą savo sprendimui. Todėl teismo išvada, kad atsakovė negali remtis savo pačios ar LKF suformuota neigiama viešąja nuomone, kaip objektyviu reputacijos kriterijumi sprendžiant dėl ieškovės licencijavimo, nėra diskrecijos apribojimas.
46. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į sporto teisės santykių specifiką ir licencijavimo prevencinį tikslą. Nors, remiantis prevenciniu tikslu, atsakovė gali imtis tam tikrų veiksmų iš anksto, tačiau vien prevencinis tikslas negali pateisinti atsakovės sprendimų, grindžiamų nepakankamai patikimais ar šališkai suformuotais duomenimis. Akcentuotina, jog būtent prevencinio pobūdžio sprendimams keliami didesni skaidrumo ir pagrįstumo reikalavimai, nes jie daro reikšmingą poveikį subjektų teisėms be galutinio pažeidimo konstatavimo. Priešingai nei teigia apeliantė, skundžiamo teismo sprendimo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į sporto teisės santykių specifiką ir šią specifiką nagrinėjamo ginčo kontekste vertino kartu su bendraisiais teisės principais. Šiuo atveju atsakovės, kaip sporto organizacijos sprendimai, kaip ir kitokio pobūdžio teisinėje valstybėje veikiančių subjektų sprendimai, privalo atitikti teisėtumo, proporcingumo ir sąžiningumo standartą.
47. Apeliacinės instancijos vertinimu, ginčijamo sprendimo formuluotė („asociacija Atleto krepšinio centras nepateikė NKL 2025/2026 m. čempionato klubų licencijavimo komisijai pakankamų įrodymų, kurie pagrįstų, jog klubas ėmėsi ir imsis organizacinių, socialinių, prevencinių priemonių, aiškiai nurodant priemonių planą 2025/2026 m. ir įsipareigojimą vykdyti veiklas, kad ieškovės atžvilgiu nebūtų nei neigiamos viešosios informacijos dėl galimo manipuliavimo sporto varžybų rezultatais, nei būtų sulaukta kompetentingų institucijų ir/ ar Sportradar pranešimų dėl ieškovės ar jos valdomos krepšinio komandos sportininkų abejotinų veiksmų, susijusių su manipuliavimo sporto varžybomis, krepšinio varžybose“) yra teisiškai ydinga ir faktiškai neįgyvendinama.
48. Teisės principai reikalauja, kad bet koks įpareigojimas/įsipareigojimas būtų aiškus ir konkretus. Ieškovė gali įsipareigoti vykdyti prevencinę veiklą, imtis organizacinių, socialinių priemonių, nurodyti priemonių planą, tačiau negali įsipareigoti šias veiklas vykdyti taip, kad apie ieškovę nebūtų jokios neigiamos viešosios informacijos ir nebūtų pareikšta jokių neigiamų pranešimų iš kompetentingų institucijų, nes ieškovė objektyviai negali garantuoti šių veiklų rezultato, kuris priklauso nuo kitų asmenų subjektyvios nuomonės. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės teisė dalyvauti čempionate negali priklausyti nuo viešosios nuomonės, kuri yra subjektyvi ir kintanti. Licencija gali būti nesuteikiama tik nustačius konkretų neatitikimą nustatytiems kriterijams. Priešingas aiškinimas reikštų, kad sporto asociacija, kuri priima sprendimus dėl krepšinio sporto klubų licencijavimo, galėtų savo nuožiūra formuoti reputacinius kriterijus, remdamasi tik savo surinkta informacija, kuri ne visada gali būti teisinga. Tai akivaizdžiai prieštarautų teisinės valstybės principams ir esmingai pažeistų šalių interesų pusiausvyrą.
49. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias licencijavimo diskreciją ir reputacijos vertinimą, iš esmės yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo. Šiuo atveju apeliantė nenurodė, kokias konkrečiai teisės normas teismas neteisingai aiškino ir taikė, taip pat nepateikė savo vertinimu teisingo teisės normų aiškinimo ir teisinės kvalifikacijos, kurių pagrindu būtų galima tirti ir vertinti, ar teismas teisės normas aiškino ir taikė teisingai. Apeliantei nepateikus konkrečių argumentų, kodėl ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta teisine kvalifikacija, nėra aišku, kuo konkrečiai grindžiamas šis apeliacinio skundo argumentas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, teisėjų kolegija nenustatė jokių teisės normų taikymo ar aiškinimo pažeidimų, galėjusių turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ar pagrįstumui.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
50. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovės drausmės komisijos 2024 metais priimti sprendimai byloje buvo aptariami tik kontekstiniu lygmeniu, siekiant paaiškinti bendrą reputacinės rizikos vertinimą, tačiau jie nebuvo nurodomi kaip savarankiškas ar formalus ieškovės nelicencijavimo 2025/2026 m. sezonui pagrindas. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas detaliai analizavo šių sprendimų teisinę galią, jų reikšmę ir padarinius, taip peržengdamas nagrinėjamo ginčo ribas.
51. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiuo apelianto apeliacinio skundo argumentu, pažymi, kad pagal CPK 135 straipsnį ieškovas kreipdamasis į teismą turi nurodyti savo reikalavimą (ieškinio dalyką) ir aplinkybes, kuriomis grindžia pareikštą reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Teisinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą teisinį santykį, rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013). Nagrinėjamoje byloje ieškovė, pareikšdama ieškinį, nurodė faktinį ir teisinį ieškinio pagrindus, ieškinio dalyką suformulavo kaip reikalavimą – pripažinti negaliojančiu atsakovės asociacijos „Nacionalinė krepšinio lyga“ 2025 m. birželio 17 d. protokolu įformintą sprendimą, kuriuo nutarta pritarti nelicencijuoti ieškovės 2025/2026 metų čempionato sezonui.
52. Akcentuotina, kad ieškovės ieškinyje nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; kt.).
53. CPK 265 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog priimdamas sprendimą teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad atlikdamas įrodymų vertinimą, teismas vertina byloje esančių įrodymų visetą. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu bylos atveju vykdė pareigą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėti bylos aplinkybių visetą. Taigi, šiuo atveju tai, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas visapusiškai ir teisingai išnagrinėti bylą, atsakovės drausmės komisijos 2024 metais priimtus sprendimus vertino kaip reikšmingus įrodymus ir juos analizavo, nereiškia bylos nagrinėjimo ribų peržengimo.
Dėl bylos procesinės baigties
54. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
55. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
56. Ieškovė pateikė įrodymus apie apeliacinėje instancijoje patirtas 2 057 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: susipažinimas su atsakovo apeliaciniu skundu, jo analizė, konsultacija klientui, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas; prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimas, priedų komplektavimas, teikimas per EPP sistemą. Šios išlaidos neviršija maksimalaus numatyto dydžio Rekomendacijose (8.11 punktas), todėl netenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos 2 057 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei asociacijai „Atleto krepšinio centras“, juridinio asmens kodas 302430021, iš atsakovės asociacijos „Nacionalinė krepšinio lyga“, juridinio asmens kodas 300119616, 2057 Eur (dviejų tūkstančių penkiasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjos Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Alma Jurgelienė
Irena Stasiūnienė