LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. vasario 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2021 m. vasario 22 d. gautu atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 7 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 7 d. nutarties peržiūrėjimo, kuria iš dalies patenkintas ieškovės AB „Eurovia Lietuva“ ieškinys dėl atsakovės taikytų ieškovei netesybų mažinimo, atsakovės atlikto įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas:1) netinkamai aiškino ir taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.189 straipsnio 1 dalį ir 6.258 straipsnio 3 dalį bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl to nepagrįstai sumažino ieškovei taikytas netesybas, juolab, kad ieškovė neginčijo jų procentinio dydžio, o ginčijo tik jų apskaičiavimo tvarką; be to, kolegija pripažino, kad atsakovė teisingai apskaičiavo netesybas nuo visos sutarties kainos, tačiau mažindama jų dydį, nepagrįstai lygino jas su projektavimo darbų kaina; 2) pažeidė CPK 320 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes peržengė bylos apeliacinio skundo ribas. Ieškovė neginčijo netesybų procentinio (0,03 proc.) dydžio, o ginčas kilo, nuo kokios kainos (nuo viso objekto kainos, ar nuo projektavimų darbų kainos) turi būti apskaičiuojamos netesybos; nė viena iš šalių nesirėmė aplinkybe, kad nustatytas delspinigių dydis (0,03 proc.) yra aiškiai per didelis; 3) netinkamai aiškino ir taikė CK 6.71 straipsnį, nepagrįstai perkėlė nuostolių įrodinėjimo naštą atsakovei bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl netesybų ir nuostolių santykio, jų įrodinėjimo viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose. Atsakovės nuomone, ji neturėjo pareigos įrodinėti patirtų nuostolių; 4) pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, pareigą motyvuoti nutartį bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes iš esmės be jokių motyvų nusprendė, kad atsakovės taikyti delspinigiai mažintini 1/3 dalimi.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino, taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Gediminas Sagatys
Algirdas Taminskas