Civilinė
byla Nr. 2A-937/2011
Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4; 69;
93.2.4; 106.6
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Marytės
Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
sekretoriaujant Ilonai Kovger,
dalyvaujant:
ieškovo ir trečiojo asmens atstovui advokatui Jovitui Elzbergui,
atsakovo
atstovams Š. R., A. D. ir advokatui
Virgilijui Kaupui,
trečiojo
asmens atstovui advokatui Jonui Saladžiui,
viešame
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios
akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro ir trečiojo asmens
uždarosios akcinės bendrovės „Fortum Klaipėda“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos
apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo
ieškinys, priimto civilinėje byloje Nr. 2-891-460/2011 pagal ieškovo uždarosios
akcinės bendrovės „Technology projects“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei
bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui dėl viešųjų pirkimų
komisijos sprendimo panaikinimo. Tretieji asmenys byloje uždaroji akcinė
bendrovė „Fortum Klaipėda“ ir Constructions Industrielles de la Mediterranee
S.A.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n
u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Technology projects“ patikslintu ieškiniu prašė panaikinti atsakovo UAB
Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (toliau tekste - KRATC) sprendimą dėl
viešojo pirkimo „Atliekų deginimo paslaugos“ tiekėjų kvalifikacijos eilės
sudarymo, įpareigoti atsakovą sudaryti naują tiekėjų kvalifikacijos eilę,
priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. (1.10)-2R-347 „Dėl kvalifikacijos duomenų vertinimo“ atsakovas informavo pirkimo
dalyvius apie sudarytą tiekėjų kvalifikacijos vertinimo eilę. Susipažinus su
viešai skelbiama informacija apie bendrovę UAB „Fortum Klaipėda“ ieškovui kilo
pagrįstų abejonių, jog šis į atsakovo sudarytą tiekėjų kvalifikacijos eilę
įrašytas tiekėjas neatitinka pirkimo Sąlygų apraše tiekėjams nustatytų
minimalių kvalifikacijos reikalavimų. Tuo pagrindu ieškovas 2010 m. rugpjūčio
24 d. pateikė atsakovui pretenziją, kurią atsakovas atmetė. Pirkimo Sąlygų
aprašo 23 straipsnyje atsakovas nustatė minimalius kvalifikacijos reikalavimus
tiekėjams, tarp jų: teigiamo vidutinio metinio grynojo pelno reikalavimą (23.9
p.), apyvartos reikalavimus (23.12 p.), reikalavimą turėti patirties įgyvendinant
analogiškus projektus (23.11 p.). Ieškovas nurodė, kad susipažinęs su Juridinių
asmenų registre skelbiamomis UAB „Fortum Klaipėda“ 2007, 2008 ir 2009 metų finansinėmis
ataskaitomis sužinojo, jog minėtas tiekėjas 2007 metais patyrė 63 638 Lt veiklos nuostolių, 2008 metais - 532 642 Lt veiklos nuostolių, o 2009 metais - 392 691 Lt veiklos nuostolių. Pagal UAB „Fortum Klaipėda“ 2009 metų balanso duomenis šio tiekėjo nepaskirstyti nuostoliai 2009 finansinių metų pabaigoje siekė 988 971 Lt. Iš tų pačių finansinių ataskaitų matyti, kad tiekėjas UAB „Fortum Klaipėda“ nei 2007 m., nei 2008 m., nei 2009 m. negavo pardavimo pajamų, t.y. jo apyvarta
kiekvienais metais buvo lygi 0. UAB „Fortum Klaipėda“ savarankiškai pirkimo Sąlygų
aprašo 23.9 ir 23.12 punktuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų
netenkina. Ieškovui taip pat kilo pagrįstų abejonių, jog UAB „Fortum Klaipėda“
nėra ir negali būti įvykdžiusi nė vieno atliekų deginimo projekto, susijusio su
elektros energijos ir šilumos gamyba, kurio vertė būtų didesnė nei 50 000 000 Lt, o tai reikštų, jog ji savarankiškai netenkina pirkimo Sąlygų aprašo 23.11 punkte nustatyto minimalaus kvalifikacijos reikalavimo. UAB „Fortum Klaipėda“ pirkimo Sąlygų
aprašo 23.9, 23.11 ir 23.12 punktuose nustatytų minimalių kvalifikacijos
reikalavimų atžvilgiu rėmėsi trečiųjų asmenų ekonominiais bei profesiniais
pajėgumais. VPĮ nuostatos negali būti interpretuojamos taip, kad tiekėjui,
kuris remiasi kitų ūkio subjektų pajėgumais, nebebūtų taikomi pirkimo
dokumentuose perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs tiekėjų kvalifikacijos
reikalavimai. Jeigu tiekėjas, net ir pasitelkęs kitų ūkio subjektų išteklius ir
pajėgumus, neatitinka minimalių kvalifikacijos reikalavimų, tokio tiekėjo
pasiūlymas turi būti atmestas pagal VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Kvalifikacijos
vertinimo etape turi būti vertinama tiekėjo, o ne trečiojo asmens, kurio
pajėgumais remiamasi, kvalifikacija. Galimybė remtis kitų ūkio subjektų
ištekliais ir pajėgumais sietina su tiekėjo galimybe faktiškai perimti
tretiesiems asmenims priklausančias turtines ir neturtines vertybes (lėšas,
resursus, žmogiškuosius išteklius), jas turėti savo dispozicijoje ir naudoti savo
nuožiūra. UAB „Fortum Klaipėda“ neatitinka pirkimo Sąlygų aprašo 23.9 ir 23.12
punktuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų, ekonomiškai bei
finansiškai nėra kompetentinga ir pajėgi toliau varžytis pirkimo procedūrose. UAB
„Fortum Klaipėda“ neįvykdė VPĮ 32 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reikalavimo
įrodyti išteklių prieinamumą. Atsakovas, vertindamas pirkimui pateiktas tiekėjų paraiškas, padarė esminių VPĮ
pažeidimų, kurie pasireiškė tuo, kad leista UAB „Fortum Klaipėda“ remtis kitų
ūkio subjektų ištekliais ir pajėgumais įrodinėjant savo kvalifikaciją ten, kur
toks rėmimasis iš esmės yra negalimas. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atsakovo
sprendimas dėl tiekėjų kvalifikacijos eilės sudarymo, pasak ieškovo, yra
naikintinas.
Trečiasis asmuo Constructions Industrielles de la
Mediterranee S.A. ieškinį palaikė, o atsakovas KRATC ir trečiasis asmuo UAB
„Fortum Klaipėda“ su ieškiniu nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino - panaikino atsakovo KRATC sprendimą dėl
viešojo pirkimo „Atliekų deginimo paslaugos“ tiekėjų kvalifikacijos eilės
sudarymo ir įpareigojo atsakovą sudaryti naują tiekėjų kvalifikacijos eilę. Teismas nurodė, kad sprendžiant, ar nagrinėjamos bylos
atveju nebuvo pažeistos VPĮ nuostatos, atsižvelgtina į ypatingą šio konkurso
svarbą. Viešasis pirkimas vykdomas konkurencinio dialogo būdu pagal Netinkamų
perdirbti, turinčių energetinę vertę atliekų panaudojimo šilumos ir elektros
energijos gamybai, pastatant deginimo įrenginius projekto įgyvendinimo,
privataus ūkio subjekto parinkimo atliekų deginimo paslaugos teikimui sąlygų
aprašą, patvirtintą KRATC direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 25-V. 2010 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. (1.10)-2R-347 „Dėl kvalifikacijos
duomenų vertinimo“ atsakovas informavo pirkimo dalyvius apie sudarytą tiekėjų
kvalifikacijos vertinimo eilę. Į tiekėjų kvalifikacijos eilę buvo įrašytas ir
trečiasis asmuo UAB „Fortum Klaipėda“. KRATC ir UAB „Fortum Klaipėda“ neginčijo
aplinkybės, kad UAB „Fortum Klaipėda“ savarankiškai neatitinka perkančiosios
organizacijos pirkimo Sąlygų aprašo 23.9, 23.11 ir 23.12 punktuose nustatytų
minimalių kvalifikacinių reikalavimų, t.y. teigiamo vidutinio metinio grynojo
pelno reikalavimo, reikalavimo turėti patirties įgyvendinant analogiškus
projektus, apyvartos reikalavimo. Nesutikimą su ieškiniu jie grindė tuo, kad
šiuos kvalifikacinius reikalavimus atitinka kitos įmonės, t.y. FORTUM OYJ ir
Fortum Varme, kurių pajėgumais remsis tiekėjas UAB „Fortum Klaipėda“.
Teismo įsitikinimu, įrodinėdamas savo atitikimą
pirkimo Sąlygų aprašo 23.9 bei 23.12 punktų reikalavimams tiekėjas UAB „Fortum
Klaipėda“ negalėjo remtis įmonių FORTUM OYJ ir Fortum Varme pajėgumais, nebent
tiekėjas būtų susijęs su šiomis įmonėmis kitokiu juridiniu ryšiu ar būtų sudaręs
vieną iš įstatyme nustatytų sutarčių. Reikalavimai, numatyti pirkimo Sąlygų
aprašo 23.9 ir 23.12 punktuose leidžia užtikrinti, kad viešąjį pirkimą
laimėjusi įmonė bus finansiškai pajėgi įvykdyti visus įsipareigojimus. Įmonių FORTUM
OYJ ir Fortum Varme teigiami veiklos rodikliai negali užtikrinti tinkamo
pirkimo sutarties vykdymo, nes šiuo atveju jos neprisiima įsipareigojimų
perkančiosios organizacijos atžvilgiu. Kadangi UAB „Fortum Klaipėda“ veikla 2007-2009
metais buvo nuostolinga, teismas manė, kad ji neatitiko pirkimų Sąlygų aprašo
23.9 ir 23.12 punktuose nustatytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų, o KRATC
turėjo, vadovaudamasis VPĮ 32 straipsnio 6 dalimi, atmesti UAB „Fortum
Klaipėda“ paraišką.
Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad UAB „Fortum
Klaipėda“ neatitiko pirkimo Sąlygų aprašo 23.11 punkte numatyto kvalifikacinio
reikalavimo - patirties įgyvendinant atliekų deginimo projektus. Teismas
nurodė, kad pirkimo sąlygose nustatytą kvalifikacinį reikalavimą dėl patirties turi
atitikti pats tiekėjas, o ne kitos įmonės, kurių pajėgumais tiekėjas numato
remtis. Teismas pažymėjo, kad UAB „Fortum Klaipėda“ neįrodė, jog vykdant
sutartį jai būtų prieinami įmonių FORTUM OYJ ir Fortum Varme samagt med Stokholm
stad ištekliai bei pajėgumai. Trečiasis asmuo, įrodinėdamas įmonių FORTUM OYJ
ir Fortum Varme samagt med Stokholm stad pajėgumų prieinamumą, pateikė tik
patvirtinimo laiškus, iš kurių turinio matyti, kad jie nėra įpareigojančio
pobūdžio, juose nenumatyta šių ūkio subjektų atsakomybė už tokių išteklių
nesuteikimą. Tarp trečiojo asmens ir nurodytų įmonių teisiniai ryšiai
neegzistuoja. Teismas pažymėjo, kad UAB „Fortum Klaipėda“ neatitinka pirkimo Sąlygų
aprašo 23.9, 23.11 ir 23.12 punktų reikalavimų, todėl KRATC sprendimas dėl
viešojo pirkimo tiekėjų kvalifikacinės eilės sudarymo yra neteisėtas ir
naikintinas. Teismo įsitikinimu, įpareigojimas sudaryti naują eilę nelaikytinas
teismo kišimusi į perkančiosios organizacijos veiklos sferą.
Teismas nurodė, kad vienas iš jungtinės veiklos
subjektų, t.y. ieškovas turi teisę kreiptis į teismą. Atsakovo bei trečiojo
asmens argumentai dėl to, jog ieškovas yra netinkamas kreipimosi į teismą
subjektas, nes paraišką viešajame pirkime yra pateikusi ūkio subjektų grupė UAB
„Technology projects“ ir bendrovė Constructions Industrielles de la Mediterranee,
kuri ir yra tiekėjas VPĮ prasme, atmesti. Iš jungtinės veiklos sutarties matyti,
kad šalys susitarė paskirti ieškovą atstovaujančiuoju partneriu. Teismas
nesutiko su atsakovo bei trečiojo asmens argumentais, kad ieškovas nėra
pateikęs pretenzijos dėl atsakovo sprendimo panaikinimo tuo pagrindu, jog UAB
„Fortum Klaipėda“ pateikti dokumentai nėra pakankami tam, kad būtų galima
remtis šiuos dokumentus išdavusių asmenų pajėgumais. Minėti dokumentai buvo
pateikti teisminio nagrinėjimo metu ir iki tol ieškovui nebuvo bei negalėjo
būti žinomi. Teismas pažymėjo, kad atsakovo motyvai, jog ieškovas pakeitė ne
tik ieškinio pagrindą, bet ir dalyką, neatitinka byloje pateiktų procesinių
dokumentų. Teismo manymu, trečiojo asmens argumentas dėl pasiūlymo užtikrinimo banko
garantija neturi įtakos ginčui dėl tiekėjo atitikimo minimaliems kvalifikaciniams
reikalavimams.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos
argumentai
Atsakovas KRATC apeliaciniu
skundu prašo panaikinti teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas
grindžiamas šiais argumentais:
1.
Sprendimas yra neteisėtas ir
nepagrįstas, nes priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas,
netinkamai įvertinus bylos įrodymus. Spręsdamas ginčą teismas turėjo vadovautis
pirkimo Sąlygų aprašo 32 punktu. Ieškovas teismine tvarka neginčijo atsakovo
sprendimo, kuriuo UAB „Fortum Klaipėda“ kvalifikacija pripažinta atitinkanti
minimalius kvalifikacinius reikalavimus. Ieškovo ginčijamu sprendimu buvo
sudaryta tiekėjų, kurių kvalifikacija pripažinta atitinkanti minimalius
kvalifikacijos reikalavimus, eilė. Ieškinyje nebuvo nurodyta argumentų, kad
kvalifikacinė atranka buvo vykdoma pažeidžiant VPĮ ar pirkimo Sąlygų aprašo
reikalavimus. Ieškovui neginčijus perkančiosios organizacijos sprendimo dėl
tiekėjų kvalifikacijos atitikimo nustatytiems reikalavimams ir šio sprendimo
nepanaikinus, teismui nebuvo pagrindo naikinti atsakovo sprendimo dėl tiekėjų
kvalifikacijos eilės sudarymo.
2. Teisė kreiptis į
teismą atsiranda tik pasinaudojus ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka.
Ieškovas nebuvo pateikęs pretenzijos dėl atsakovo sprendimo sudaryti kvalifikacijos
eilę panaikinimo tuo pagrindu, kad UAB „Fortum Klaipėda“ pateikti dokumentai
nėra pakankami tam, jog būtų galima remtis šiuos dokumentus išdavusių asmenų
pajėgumais. Patikslintas ieškinys negalėjo būti grindžiamas aplinkybėmis,
kurios nebuvo nagrinėtos ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, o teismas
neturėjo vertinti tokių aplinkybių.
3. Patikslintu
ieškiniu ieškovas pakeitė ne tik ieškinio pagrindą, bet ir dalyką. Teismas
sprendime nepagrįstai nurodė, kad tokie apelianto argumentai neatitinka byloje
pateiktų procesinių dokumentų. Ieškinio dalyko keitimas praleidus 15
dienų terminą (VPĮ 94 str. 1 d.) nėra galimas, todėl patikslintas ieškinys
negalėjo būti priimtas, o pradinio ieškinio reikalavimas turėjo būti atmestas.
4. Teismas
netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 32 straipsnio 3 dalį, todėl padarė nepagrįstą
išvadą dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Nėra draudžiama
remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais kvalifikacijai patvirtinti. VPĮ ar su jo įgyvendinimu susijusiuose teisės
aktuose nėra nustatyti VPĮ 32 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisės taikymo
ribojimai. Teisė nustatyti konkrečius minimalius kvalifikacijos reikalavimus
pirkimo dokumentuose suteikta perkančiajai organizacijai. Pirkimo Sąlygų apraše
nebuvo nustatyta, kad kiekvienas tiekėjas privalo atitikti aprašo 23.9, 23.11
ir 23.12 punktų reikalavimus individualiai. Sistemiškai aiškinant VPĮ 32
straipsnį nėra pagrindo teigti, kad draudžiama remtis kitų subjektų pajėgumais
kvalifikacijai pagrįsti. Teismo argumentacija, kad teisė remtis kitų subjektų
pajėgumais negali būti aiškinama taip, jog tiekėjas pats savarankiškai galėtų
neatitikti minimalių kvalifikacijos reikalavimų, prieštarauja teisės remtis
kitų subjektų pajėgumais esmei ir prasmei.
5. Teismo argumentai,
kad tik savarankiškai teigiamus veiklos rodiklius atitinkantis tiekėjas
užtikrina viešojo pirkimo sutarties vykdymą, nėra pagrįsti ir nesietini su VPĮ
32 straipsnio 3 dalimi, nes ir tuo atveju, kai tiekėjas asmeniškai atitinka
teigiamų veiklos rodiklių reikalavimus, nėra garantijų, kad visą sutarties
galiojimo laikotarpį toks tiekėjas bus pajėgus vykdyti sutartį.
6. Netinkamai
įvertinęs bylos įrodymus teismas padarė nepagrįstą išvadą, esą UAB „Fortum
Klaipėda“ neįrodė, jog vykdant sutartį jai būtų prieinami kitų įmonių ištekliai
ir pajėgumai. Aplinkybė dėl UAB „Fortum Klaipėda“ galimybės (prieinamumo)
pasiremti kitų asmenų pajėgumais ir ištekliais, nebuvo nagrinėta ikiteismine
ginčo tvarka, todėl teismas dėl šių aplinkybių sprendime neturėjo pasisakyti. VPĮ
nereglamentuoja, kokiomis konkrečiomis priemonėmis tiekėjas turi įrodyti, kad
vykdant sutartį jam bus prieinami kitų subjektų ištekliai. Pirkimo dokumentuose
buvo nurodyta, kokie dokumentai yra laikomi pakankamais tiekėjui įrodinėjant
aplinkybę, jog ištekliai bus prieinami. Teismas, vertindamas UAB „Fortum
Klaipėda“ su pasiūlymu pateiktus dokumentus, į pirkimo
dokumentų nuostatas apskritai neatsižvelgė. Teismas nepagrįstai nurodė, kad
tretysis asmuo kitų subjektų išteklių ir pajėgumų prieinamumą įrodinėjo tik
tuo, esą šie subjektai ir UAB „Fortum Klaipėda“ priklauso tai pačiai įmonių
grupei. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovas patvirtino,
kad nesirėmė vieninteliu faktu, jog šios įmonės yra susijusios.
7. Sprendime
nepagrįstai nurodyta, kad remiantis teismų praktika teisiniai ryšiai tarp ūkio
subjektų turėtų būti formalizuoti preliminariomis sutartimis, ketinimų
protokolais ar panašiais susitarimais. Teismas netinkamai rėmėsi Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2007,
bei Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartyje, priimtoje
civilinėje byloje Nr. 2A-442/2007, esančiais išaiškinimais. Vadovaujantis VPĮ
32 straipsnio 3 dalimi, tiekėjas turi įrodyti ne teisinį ryšį, o tai, kad „vykdant
sutartį tie ištekliai jam bus prieinami“, tačiau teismas sprendime vertino ne tai,
ar tiekėjas įrodė, jog ištekliai jam bus prieinami, o teisinių ryšių pobūdį,
nors pagal VPĮ į šių ryšių pobūdį neatsižvelgiama.
8.
Teismas
nenurodė argumentų, kodėl įpareigojimas perkančiajai organizacija priimti naują
sprendimą nelaikytinas kišimusi į perkančiosios organizacijos veiklos sferą.
Sprendimus, vykdant viešojo pirkimo procedūras, priima viešojo pirkimo
komisija. Tarp VPĮ 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų nėra
reikalavimo įpareigoti perkančiąją organizaciją priimti sprendimą. Teismas nenurodė,
kodėl ieškovas, teikiantis ieškinį individualiai, VPĮ prasme laikytinas
tiekėju, turinčiu teisę reikšti ieškinį perkančiajai organizacijai.
Trečiasis asmuo UAB „Fortum Klaipėda“
apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo
bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovas nėra subjektas,
turintis teisę ginčyti sprendimus viešajame pirkime. Ieškovas yra ne paraišką viešajame pirkime
pateikusi ūkio subjektų grupė, o šios grupės smulkusis narys, kuris minimaliu
įstatiniu kapitalu įsteigtas prieš pat viešąjį pirkimą. Vertinant tai, kad UAB
„Technology projects“ asmeniškai nedalyvavo ir neketino dalyvauti viešajame
pirkime, ši įmonė individualiai neturi teisės ginčyti viešojo pirkimo
procedūroje priimtų sprendimų. VPĮ 93 straipsnis aiškiai numato, kad pretenziją
ir ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo viešojo pirkimo procedūroje turi teisę
pareikšti tik tiekėjas. Šiuo atveju tai būtų
ūkio subjektų grupė, o ne vienas iš
grupės dalyvių, kuris nėra laikomas tiekėju VPĮ prasme. Teismas, atmesdamas
argumentą dėl netinkamo ieškovo, nepasisakė dėl VPĮ normų šiuo klausimu. Nesuprantama,
kodėl teismas nevertino aplinkybės, kad pareikšdamas ieškinį ieškovas
neatstovavo ūkio subjektų grupės ir savarankiškai teikė ieškinį savo vardu. Teismas turėjo
pripažinti, kad ieškinį, kaip ir pretenziją, pateikė asmuo, neturintis teisės
ginčyti perkančios organizacijos veiksmų ir sprendimų.
2. UAB
„Fortum Klaipėda“, turėjo teisę remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais tam, kad
atitiktų pirkimo Sąlygų aprašo 23.9, 23.11, 23.12 punktų kvalifikacinius
reikalavimus. Teismas net nepasisakė ir nevertino fakto,
kad pačios viešojo pirkimo sąlygos leido remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. VPĮ 32 straipsnio 3 dalis
leidžia remtis kitų įmonių pajėgumais tam, kad būtų išpildyti kvalifikaciniai
reikalavimai.
3. Teismo pozicija tiekėjo
rėmimosi kitų subjektų pajėgumais klausimu yra nepagrįsta, nes ji grindžiama ne
įstatymais, o asmeniniais pasvarstymais. Tokia pozicija nesuderinama su VPĮ
normų turiniu. Įstatymas nenumato, kad pasitelkti trečiųjų
asmenų pajėgumus galima tik tam tikriems kvalifikaciniams reikalavimams. Viešojo
pirkimo sąlygos nereikalavo, kad tiekėjai individualiai atitiktų pirkimo Sąlygų
aprašo 23.9. 23.12 ir 23.11 punktų reikalavimus. Perkančioji
organizacija pati nusprendė, jog nėra būtina, kad tiekėjas
individualiai atitiktų apyvartos ir pelno rodiklius bei patirties analogiškuose
projektuose reikalavimus, taip suteikdama teisę
remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Nepateisinama teismo argumentacija, kad
pelno ir metinės apyvartos kvalifikaciniai reikalavimai negali būti išpildomi,
naudojantis kitų ūkio subjektų pajėgumais. VPI
32 straipsnio 3 dalis teigia, kad tiekėjas gali remtis kitų
ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgiant į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo
ryšiai su jais. Teismas neteisingai
susiejo galimybę remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais su tokių ūkio subjektų
įsipareigojimų perkančiajai organizacijai buvimu. Pats ieškovas rėmėsi kitų
ūkio subjektų pajėgumais tam, kad atitiktų pirkimo Sąlygų aprašo 23.9, 23.11,
23.12 punktų reikalavimus.
4.
UAB „Fortum Klaipėda” pateikti patvirtinimo
laiškai yra tinkami dokumentai, įrodantys galimybę pasinaudoti kitų subjektų
pajėgumais. Teismas neteisingai įvertino patvirtinimo laiškų teisinę reikšmę. Teismas neteisingai nurodė,
kad pagal teismų praktiką tiekėjas galimybę naudotis kitų subjektų pajėgumais
privalo įrodinėti tik sutartimis, preliminariosiomis sutartimis, ketinimų
protokolais, o ne vienašaliais sandoriais (patvirtinimo raštais). Perkančioji organizacija patvirtino, kad tokia
dokumentų forma, kaip „vienašalis raštas“ yra jai tinkama ir priimtina tam, kad
tiekėjas galėtų remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais.
5.
Iš teismo sprendimo neaišku, kokiais pagrindais teismas daro
išvadą, kad kitų ūkio subjektų pateikti patvirtinimo laiškai yra
neįpareigojantys. Nėra abejonių, kad šie raštai
yra sandoriai ir sukuria teises bei pareigas. Ieškovas, reikšdamas pretenziją
ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, neužsiminė dėl tinkamumo dokumentų,
kurių pagrindu remiamasi kitų subjektų pajėgumais. Pretenzijos nepareiškimas patvirtinimo
laiškų tinkamumo klausimu yra šiurkštus procesinių reikalavimų pažeidimas ir
dėl šios priežasties teismas neturėjo teisės šioje byloje nagrinėti patvirtinimo laiškų tinkamumo
klausimą.
6. Teismas
turėjo teisę tik panaikinti neteisėtus sprendimus, bet ne įpareigoti
perkančiąją organizaciją priimti vienokius ir kitokius sprendimus. Tik
pati perkančioji organizacija gali savo valia priimti sprendimus viešojo
pirkimo procese. Teismas nepasisakė ir dėl to,
kad patikslintu ieškiniu ieškovas pakeitė ne tik ieškinio pagrindą, bet ir
dalyką, o tai draudžia įstatymas.
Ieškovas UAB „Technology projects“ atsiliepime į atsakovo KRATC apeliacinį
skundą prašo atsakovo skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti galioti.
Atsiliepime pažymima, kad teismas visapusiškai nustatė visas bylos aplinkybes
ir jas tinkamai kvalifikavo. Apeliantas klaidingai interpretuoja teismo
sprendimo motyvų turinį ir esmę. Atsakovo 2010 m. rugpjūčio 10 d. raštas Nr. (1.10)-2R-347 yra vienintelis oficialus dokumentas, kuriuo ieškovas buvo
informuotas apie tai, kad sudaryta tiekėjų kvalifikacinė eilė ir į ją įrašyta
UAB „Fortum Klaipėda“, neatitinkanti minimalių kvalifikacinių reikalavimų. Nėra
pagrindo teigti, kad ieškovas patikslintu ieškiniu keitė ieškinio dalyką.
Teismas motyvavo ieškovo teisę individualiai reikšti ieškinį. Tiek ieškovo
pretenzija, tiek ir ieškinio pareiškimai buvo grindžiami tuo pačiu argumentu,
kad UAB „Fortum Klaipėda“ neatitinka minimalių kvalifikacinių reikalavimų. VPĮ
32 straipsnio 3 dalies nuostata negali būti aiškinama taip, kad tiekėjas gali
apskritai neatitikti pirkimo sąlygose keliamų reikalavimų ir remtis išimtinai
tik kitų įmonių pajėgumais.
Ieškovas UAB „Technology projects“ atsiliepime į trečiojo
asmens UAB „Fortum Klaipėda“ apeliacinį skundą prašo trečiojo asmens skundą
atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti galioti. Atsiliepime pažymima,
kad ieškovas turėjo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu. Pirkimo sąlygos
nenumatė specifinių nuostatų ar specialiųjų sąlygų, kurios reglamentuotų
tiekėjų teisę remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, todėl teismas ginčą
teisingai sprendė pagal VPĮ 32 straipsnio 3 dalies reguliavimą. Minimalūs
reikalavimai yra keliami tiekėjo, o ne jo subrangovų, kontrahentų ar kitų
trečiųjų asmenų kvalifikacijai. Jeigu tiekėjas, net ir pasitelkęs kitų ūkio
subjektų išteklius ir pajėgumus, neatitinka minimalių kvalifikacinių
reikalavimų, tokio tiekėjo pasiūlymas turi būti atmestas pagal VPĮ 39
straipsnio 2 dalies 1 punktą. Teismas bylos įrodymus, patvirtinančius UAB
„Fortum Klaipėda“ kvalifikaciją, ištyrė ir įvertino nenukrypdamas nuo
procesinės teisės normų ir teismų formuojamos praktikos, pagrįstai konstatavo,
kad tiekėjo UAB „Fortum Klaipėda“ pateikti patvirtinimo laiškai neįrodo
trečiųjų asmenų pajėgumų prieinamumo šiam tiekėjui.
Trečiasis asmuo UAB „Fortum Klaipėda“ atsiliepime į
atsakovo KRATC apeliacinį skundą prašo atsakovo skundą patenkinti, panaikinti
teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime prašoma skundą tenkinti pagal atsakovo argumentus, taip pat trečiojo
asmens apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Ieškovas nesąs tinkamas
subjektas, turintis teisę ginčyti sprendimus šiame viešajame pirkime. Ieškovas
neginčijo atsakovo sprendimo, kuriuo UAB „Fortum Klaipėda“ kvalifikacija
pripažinta atitinkanti minimalius kvalifikacinius reikalavimus. Ieškovas
pareikštoje pretenzijoje net neužsiminė dėl dokumentų, kurių pagrindu remiamasi
kitų subjektų pajėgumais, tinkamumo. Patikslintu ieškiniu buvo pakeistas ne tik
ieškinio pagrindas, bet ir dalykas.
IV. Apeliacinės
instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje kilo ginčas dėl VPĮ 32 straipsnio 3 dalyje išdėstytos normos
dalies, įtvirtinančios tiekėjo teisę remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais įrodinėjant
atitikimą kvalifikacijos reikalavimams, aiškinimo ir taikymo. Skundų
nagrinėjimo ribos apima ir aplinkybes, susijusias su ieškovo teise
savarankiškai paduoti ieškinį, ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos laikymusi,
ieškinio elementų keitimu, įrodymais dėl prieinamumo tiekėjui pasinaudoti kitų
asmenų pajėgumais ir ištekliais vykdant pirkimo sutartį. Apeliacijos procesinį
teisinį dalyką sudaro apeliacinių skundų faktinio ir teisinio pagrindo
įvertinimas bei patikrinimas ar nėra aplinkybių, sudarančių absoliutų pirmosios
instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 320
str.). Apeliacijoje vertinama tai, ar
pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys
dėl atsakovo viešojo pirkimo komisijos sprendimo įvertinant trečiojo asmens
kvalifikacijos atitikimą pirkimo dokumentų reikalavimams panaikinimo, laikytinas
pagrįstu ir teisėtu. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis
– patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo
teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta
ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas
turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė
ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra
pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti
neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007,
2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą
išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).
Šalys privalo įrodyti
tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu,
išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12,
178
str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų,
reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne
kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia,
jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę
nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir
objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu,
vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas
taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tuomet,
kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo.
Dėl ieškovo
subjektinės teisės pareikšti ieškinį, pretenzinės ginčo nagrinėjimo tvarkos,
ieškinio elementų keitimo
Apeliaciniuose skunduose
nurodoma, kad ieškovas neturi subjektinės teisės ginčyti perkančiosios
organizacijos priimtų sprendimų, nes savarankiškai nedalyvavo pirkime, o yra
tik paraišką pateikusio tiekėjo – ūkio subjektų grupės narys. Pasak apeliantų, pagal VPĮ 93 straipsnį pretenziją
ir ieškinį dėl pažeistų teisių vykdant viešojo pirkimo procedūras gynimo turi
teisę pareikšti tiekėjas, o šiuo atveju tai būtų ūkio
subjektų grupė, o ne vienas jos dalyvių, kuris nėra laikomas tiekėju VPĮ
prasme. Teismas turėjęs pripažinti, kad ieškinį pateikė asmuo, neturintis
teisės ginčyti perkančios organizacijos veiksmų ir sprendimų.
Su apeliantų
teiginiais dėl ieškovo subjektinės teisės ginčyti perkančiosios organizacijos
veiksmus ir sprendimus vykdant viešojo pirkimo procedūras, nėra pagrindo
sutikti. Pirmosios instancijos teismas
faktiniais ir teisiniais argumentais pagrindė ieškovo teisę pareikšti ieškinį.
Teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė (Konstitucijos 30 str. 1
d.). Šis konstitucinis principas įtvirtintas CPK 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje
nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta
tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba
įstatymų saugomas interesas. Teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar
teisėtas interesas yra pažeistas ar ginčijamas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje
nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą.
Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti.
Pagal VPĮ 93–95 straipsnių nuostatas teisę kreiptis į
teismą dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų turi
tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė įstatymo
reikalavimų ir pažeidė arba pažeis jo teisėtus interesus, jeigu jo reikalavimai
nebuvo patenkinti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. VPĮ 2 straipsnio 29
punkte nustatyta, kad tiekėjas – kiekvienas ūkio subjektas – fizinis asmuo,
privatusis juridinis asmuo, viešasis juridinis asmuo, kitos organizacijos ir jų
padaliniai ar tokių asmenų grupė – galintis pasiūlyti ar siūlantis prekes,
paslaugas ar darbus. Ieškovas su trečiuoju asmeniu Constructions Industrielles
de la Mediterranee S.A. (toliau tekste CNIM) sudarė jungtinės veiklos sutartį
turėdami tikslą kartu bendrai dalyvauti atsakovo vykdyto viešojo pirkimo
procedūrose ir sudaryti pirkimo sutartį (t. 1, b. l. 190-194). Pagal jungtinės
veiklos sutarties 3 dalies nuostatas ieškovui buvo suteikti atitinkami
įgalinimai organizuoti ir administruoti bendrą veiklą, įskaitant sutarties
šalių atstovavimą santykiuose su perkančiąja organizacija bei trečiaisiais
asmenimis, tarp jų ir su visomis valstybės institucijomis. Jungtinės veiklos
sutarties sąlygos atitinka CK 6.972 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas dėl
pavedimo ieškovui tvarkyti bendrus reikalus įgyvendinant sutartyje apibrėžtą
veiklos projektą. Jungtinės veiklos turinys taip pat atitiko atsakovo paskelbto
pirkimo Sąlygų aprašo 28 punkte numatytas ūkio subjektų grupės dalyvavimo
pirkimo procedūrose sąlygas, įskaitant ir sąlygą jungtinės veiklos sutartyje
numatyti, kuris asmuo (grupės narys) atstovaus ūkio subjektų grupei (su kuo
perkančioji organizacija turėtų bendrauti kvalifikacijos bei pasiūlymo vertinimo
metu kylančiais klausimais ir teikti su kvalifikacijos bei pasiūlymo įvertinimu
susijusią informaciją). Ūkio subjektų grupės teiktų perkančiajai organizacijai
dokumentų turinys aiškiai patvirtina ieškovo veikimą pagal sutarties partnerio
suteiktus įgalinimus įgyvendinant bendrą projektą, susijusį su dalyvavimu
atsakovo vykdytame viešajame pirkime. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo
manyti, kad ieškinys byloje galėjo būti pareikštas tik bendraieškių – abiejų
ūkio subjektų grupės (kaip tiekėjo VPĮ prasme) dalyvių. Kadangi pagal jungtinės
veiklos sutarties nuostatas ieškovui buvo pavesta partnerių vardu atstovauti
santykiuose su trečiaisiais asmenimis, ką praktiškai ir vykdė vienas ieškovas
(aplinkybę patvirtina dalyvavimo viešajame pirkime dokumentų turinys), todėl
ieškovas, kaip vienas iš partnerių, turėjo teisę savarankiškai atlikti
teisiškai reikšmingus veiksmus dalyvaujant viešajame pirkime, įskaitant teisę
savarankiškai ginčyti pareiškiant pretenziją bei paduodant ieškinį teisme perkančiosios
organizacijos veiksmus ir sprendimus. Pažymėtina, kad kitas jungtinės veiklos
sutarties dalyvis taip pat dalyvauja bylos procese trečiojo asmens ieškovo
pusėje teisiniu statusu.
Pasisakant dėl ieškovo teisės pareikšti pretenziją ir
paduoti ieškinį akcentuotina ir tai, kad Europos
Bendrijų Teisingumo Teismas yra nurodęs, jog viešųjų pirkimų atveju
perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra turi būti prieinama
bent jau kiekvienam suinteresuotam asmeniui, kuris yra ar buvo suinteresuotas,
kad su juo būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis, ir kuris dėl tariamo
pažeidimo gali arba galėjo patirti žalą (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo
2004 m. birželio 24 d. Sprendimas Komisija prieš Austriją, C-212/02,
nepaskelbtas rinkinyje), nuo to momento, kai perkančioji organizacija išreiškia
savo valią, galinčią sukelti teisines pasekmes (Europos Bendrijų Teisingumo
Teismo 2005 m. sausio 11 d. Sprendimas Stadt Halle ir RPL Lochau, C-26/03,
Rink. 2005, p. I-1). Tuo, visų pirma, siekiama efektyvaus teisinės apsaugos
principo ir teisės naudotis veiksmingomis viešojo pirkimo peržiūros
procedūromis įgyvendinimo. Be to, tam, kad galima būtų pasinaudoti
perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų iki viešojo pirkimo sutarties
sudarymo, peržiūrėjimo procedūromis, užtenka parodyti teisinį suinteresuotumą
dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir net nebūtina turėti formalųjį dalyvio
ar kandidato statusą (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2005 m. sausio 11 d.
Sprendimas Stadt Halle ir RPL Lochau, C-26/03, Rink. 2005, p. I-1, žr. taip pat
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje
Nr. 3K-3-25/2009). Remiantis išdėstytais argumentais atsakovo ir trečiojo
asmens apeliacinių skundų motyvai dėl išnagrinėjimo bylos pagal ieškinį asmens,
neturėjusio teisės jį paduoti, atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.
Atsakovo
apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovas teismine tvarka neginčijo atsakovo
sprendimo, kuriuo trečiojo asmens UAB „Fortum Klaipėda“ kvalifikacija
pripažinta atitinkanti minimalius kvalifikacinius reikalavimus. Ieškovo
ginčijamu sprendimu buvo sudaryta tiekėjų, kurių kvalifikacija pripažinta
atitinkanti minimalius kvalifikacijos reikalavimus, eilė. Pasak apelianto, ieškovui
neginčijus perkančiosios organizacijos sprendimo dėl tiekėjų kvalifikacijos
atitikimo nustatytiems reikalavimams ir šio sprendimo nepanaikinus, teismui
nebuvo pagrindo naikinti atsakovo sprendimo dėl tiekėjų kvalifikacijos eilės
sudarymo. Sutikti su tokiais apelianto motyvais teisėjų kolegija neturi
pagrindo. Ieškovo reikalavimas panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą
dėl tiekėjų kvalifikacinės eilės sudarymo grindžiamas perkančiosios
organizacijos atliktu neteisingu trečiojo asmens UAB „Fortum Klaipėda“
kvalifikacijos įvertinimu, netinkamai aiškinant ir taikant VPĮ 32 straipsnio 3
dalies nuostatas. Tiek ieškovo pretenzijos turinį, tiek ieškinio bei
patikslinto ieškinio pagrindą sudarančios ieškovo išdėstytos faktinės ginčo
aplinkybės patvirtina, kad ieškovo reikalavimo esmę sudaro perkančiosios
organizacijos veiksmų ir sprendimų įvertinant trečiojo asmens atitiktį pirkimo
dokumentuose nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams peržiūros
siekis. Tiekėjų kvalifikacijos eilės sudarymo pagrindas buvo paraiškas
pateikusių tiekėjų kvalifikacijos įvertinimo rezultatai, kuriuos dėl trečiojo
asmens kvalifikacijos įvertinimo ginčija ieškovas. Tokiu atveju neturi esminės
reikšmės aplinkybė, kad ieškovas nesuformulavo atskiro reikalavimo dėl
perkančiosios organizacijos sprendimo pripažinti trečiojo asmens kvalifikaciją
atitinkančią pirkimo dokumentų reikalavimus. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad
sprendžiant pagal duomenis byloje, perkančioji organizacija apie paraiškas
pateikusių tiekėjų kvalifikacijos įvertinimo rezultatus pranešė vieninteliu
2010 m. rugpjūčio 11 d. raštu (t. 1, b. l. 44) „Dėl kvalifikacijos duomenų
įvertinimo“, kuriame nurodė, kad abu paraiškas pateikę tiekėjai atitinka
minimalius kvalifikacijos reikalavimus, todėl įvertinusi jų kvalifikaciją
balais, perkančioji organizacija nustatė tiekėjų kvalifikacijos eilę. Teisėjų
kolegijos vertinimu, KRATC 2010 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr.(1.10)-2R-347 „Dėl
kvalifikacijos duomenų vertinimo“ tiekėjai buvo informuojami ne tik apie
sprendimą dėl tiekėjų kvalifikacinės eilės sudarymo, bet ir apie sprendimą dėl
tiekėjų atitikimo minimaliems kvalifikacijos reikalavimams įvertinimo, nes
šiame rašte nurodyta, kad perkančioji organizacija įvertino ir nustatė, kad abu
paraiškas pateikę tiekėjai atitiko minimalius kvalifikacijos reikalavimus. Tai
matyti ir iš atsakovo viešojo pirkimo komisijos 2010 m. rugpjūčio 9 d. posėdžio
(protokolo Nr. 3), kuriame priimti sprendimai dėl paraiškas padavusių tiekėjų
atitikimo minimaliems kvalifikacijos reikalavimams ir tiekėjų kvalifikacijos
eilės sudarymo, turinio (t. 1, b. l. 165-167). Pažymėtina, kad komisijos
sprendimas dėl tiekėjų atitikties minimaliems kvalifikacijos reikalavimams
įvertinimo yra iš esmės nemotyvuotas. Esant tokioms aplinkybėms ieškovo pradiniame
ieškinyje suformuluotas reikalavimas panaikinti perkančiosios organizacijos
sprendimą dėl tiekėjų kvalifikacijos eilės sudarymo, pagal ieškinio pagrindą
sudarančių aplinkybių visumą apima ir prašymą peržiūrėti perkančiosios
organizacijos sprendimą įvertinant trečiojo asmens atitikimą minimaliems
kvalifikacijos reikalavimams. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, esą ieškovui
neginčijant pastarojo perkančiosios organizacijos sprendimo, negalima buvo
naikinti sprendimo dėl kvalifikacijos eilės sudarymo, atmestini kaip
nepagrįsti.
Apeliaciniuose skunduose taip pat teigiama, kad ieškovas nebuvo
pateikęs perkančiajai organizacijai pretenzijos tuo pagrindu, jog netinkamai
įvertintas UAB „Fortum Klaipėda“ pateiktų dokumentų dėl galimybės remtis juos
išdavusių ūkio subjektų pajėgumais pakankamumas, todėl patikslintas ieškinys negalėjo
būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos ikiteismine pretenzine
tvarka, o teismas neturėjo vertinti tokių aplinkybių. Teisėjų kolegija
sprendžia, kad patikslintu ieškiniu ieškovas reikalavimą dėl trečiojo asmens
kvalifikacijos netinkamo vertinimo, kurį kėlė ir pretenzijoje perkančiajai
organizacijai, išplėtė (papildė) papildomais faktiniais pagrindais, apie
kuriuos ieškovas sužinojo ir galėjo sužinoti tik bylos nagrinėjimo eigoje
susipažinęs su teismui pateiktais tiekėjų paraiškų turinį sudarančiais
dokumentais. Sprendžiant iš
ieškovo pretenzijos turinio, joje buvo keliamos paraišką pateikusio trečiojo
asmens kvalifikacijos ir jos vertinimo aplinkybės, jos iš esmės kartojamos ir
ieškinio pareiškimuose. Tiek
ieškovo pretenzija, tiek ir ieškinio pareiškimai buvo grindžiami tais pačiais
bei papildytais argumentais dėl perkančiosios organizacijos sprendimų vertinant
UAB „Fortum Klaipėda“ atitikimą minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams,
todėl apeliantų argumentai dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos pažeidimo
atmetami.
Apeliantai teigia, kad patikslintu ieškiniu ieškovas pakeitė ne tik ieškinio
pagrindą, bet ir dalyką. Abiejų ieškinio elementų keitimas įstatymo yra
draudžiamas, todėl patikslintas ieškinys negalėjo būti priimtas, o pradinio ieškinio
reikalavimas turėjo būti atmestas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra
pagrindo teigti, kad ieškovas patikslintu ieškiniu ne tik pildė ieškinio
pagrindą, bet ir keitė ieškinio dalyką. Tiek pradiniu, tiek patikslintu
ieškiniu ieškovas prašė panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus dėl
trečiojo asmens kvalifikacijos įvertinimo, todėl nėra teisinio pagrindo sutikti
su apeliacinių skundų teiginiais, kad ieškovas patikslintu ieškinio pareiškimu keitė
ir ieškinio pagrindą, ir dalyką. Ieškovo atsiliepimuose į skundus pagrįstai
remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, kad vertinant, ar dviejų
ieškinių dalykas sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės,
kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas, ir
gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007, ir kt.). Tiek pradiniame, tiek
patikslintame ieškinyje išryškėja to paties turinio materialiniai teisiniai ginčo
santykiai, prašoma taikyti tapatų pažeistų teisių gynimo būdą, todėl sutikti su
apeliantais dėl ieškinio dalyko netinkamo formulavimo arba jo pakeitimo kartu
keičiant ir ieškinio pagrindą negalima.
Dėl VPĮ 32 straipsnio 3
dalies normos aiškinimo ir taikymo
VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos principinės viešųjų pirkimų
procedūrų vykdymo nuostatos. Vienas iš esminių principinių kriterijų nustatant
ir vykdant viešojo pirkimo sąlygas yra tiekėjų kvalifikacijos patikrinimas bei
įvertinimas. Jis siejamas su VPĮ 32 straipsnio 1 dalies imperatyvu dėl
perkančiosios organizacijos pareigos išsiaiškinti, ar tiekėjas yra
kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Pagal šią normą
perkančioji organizacija turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo
dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės
verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo)
reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo
dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Teisė
pačiai perkančiajai organizacijai nustatyti tiekėjų kvalifikaciją
apibūdinančius kriterijus įtvirtinta tiek pačiame VPĮ, tiek Viešųjų pirkimų
tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau tekste – VPT)
direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 (2009 m. kovo 30 d.
įsakymo Nr. 1S-25 redakcija) patvirtintose Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo
metodinėse rekomendacijose. Tačiau visais atvejais perkančioji organizacija
turi būti įsitikinusi savo sprendimo pagrįstumu, nepažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje
nustatytų principų, 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo
dirbtinai riboti konkurenciją.
VPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija turi teisę
pirkimo dokumentuose nustatyti kandidatų ir dalyvių ekonominės ir finansinės
būklės kvalifikacinius reikalavimus, VPĮ 36 straipsnio 1 dalyje
nurodoma, kad perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų
ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti
kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą šiame straipsnyje
nurodytais būdais ir pirkimo dokumentuose nurodyti, kokius (vieną ar kelis)
ekonominio, techninio ir (ar) profesinio pajėgumo įrodymus turi pateikti
tiekėjai. Atsakovas
vykdydamas VPĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl pareigos išsiaiškinti
tiekėjų kompetenciją, patikimumą ir pajėgumą įvykdyti pirkimo sąlygas, nustatė
tiekėjams kvalifikacinius reikalavimus, išdėstytus pirkimo Sąlygų aprašo
23.1-23.14 punktuose. Nagrinėjamoje byloje aktualūs pirkimo Sąlygų aprašo 23.9,
23.11 ir 23.12 punktai, susiję su reikalavimais tiekėjų ekonominei ir
finansinei būklei bei techniniam ir profesiniam pajėgumui.
Ieškovas, veikdamas
jungtinės veiklos sutarties pagrindu, atsakovo vykdomam pirkimui teikė bendrą
su trečiuoju asmeniu CNIM ūkio subjektų grupės paraišką. Trečiasis asmuo UAB
„Fortum Klaipėda“ teikė individualią paraišką kaip savarankiškas tiekėjas. Ieškovas
iškėlė teisinį ginčą dėl to, kad trečiasis asmuo UAB „Fortum Klaipėda“
savarankiškai neatitiko pirkimo Sąlygų aprašo 23.9, 23.11 ir 23.12 punktuose
nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų, todėl jo paraiška turėjo būti
atmesta. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo argumentais, tvirtina, kad
atitikimą minėtuose pirkimo sąlygų punktuose nustatytiems ekonominės finansinės
būklės ir techninio bei profesinio pajėgumo kvalifikaciniams reikalavimams
trečiasis asmuo įrodė dokumentais apie galimybę pasiremti kitų ūkio subjektų
pajėgumais.
Tiekėjai viešojo pirkimo sutartį gali vykdyti patys
arba tam pasitelkti su juo susijusius subjektus (pvz., dukterines įmones) arba
trečiuosius asmenis. Ši teisė įtvirtinta tarptautiniuose ir nacionaliniuose
teisės aktuose. Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 31 d. direktyvos
2004/18/EB „Dėl
viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo“
47 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vertinant ekonominę ir finansinę padėtį, prireikus,
konkrečios sutarties atveju ir kai tai yra tinkama, ūkio subjektas gali remtis
kitų ūkio subjektų pajėgumais, nepriklausomai nuo to, kokio teisinio pobūdžio
būtų jo ryšiai su šiais subjektais. Šiuo atveju ūkio subjektas privalo įrodyti
perkančiajai organizacijai kad, vykdant sutartį, reikalingi ištekliai jam bus
prieinami, pateikdamas, pavyzdžiui, tų ūkio subjektų įsipareigojimą jam
suteikti būtinus išteklius. Tokiomis pačiomis sąlygomis ūkio subjektų grupės
gali remtis ūkio subjektų grupės narių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais
(straipsnio 3 dalis). Direktyvos 48 straipsnyje nurodoma, kad konkrečios
sutarties atveju techninius ir/arba profesinius pajėgumus ūkio subjektas gali
grįsti remdamasis kitų ūkio subjektų pajėgumais, nepriklausomai nuo to, kokio
teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Šiuo atveju ūkio subjektas privalo
įrodyti perkančiajai organizacijai, kad, vykdant sutartį, tie ištekliai jam bus
prieinami, pateikdamas, pavyzdžiui, tų ūkio subjektų įsipareigojimą jam
suteikti būtinus išteklius. Tokiomis pačiomis sąlygomis ūkio subjektų grupės
gali remtis ūkio subjektų grupės narių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais
(straipsnio 4 d.). Taigi, teisė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais pirmiausia
siejama su reikalavimais tiekėjų ekonominiam ir techniniam bei profesiniam
pajėgumui įvykdyti prekių, paslaugų ar darbų pirkimo sutartį. Minėtos
Direktyvos nuostatos perkeltos ir į nacionalinę teisę. VPĮ 32 straipsnio 3
dalyje nustatyta, kad, prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis
kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio
būtų jo ryšiai su jais. Šiuo atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai
organizacijai, kad vykdant sutartį šie ištekliai jam bus prieinami. Norma dėl
galimybės remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais inkorporuota į VPĮ 32 straipsnio
„Tiekėjų kvalifikacijos patikrinimas“ sudėtį, todėl neabejotina, kad ji
taikytina vykdant tiekėjų kvalifikacijos atitikimo perkančiosios organizacijos
nustatytiems minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams tikrinimo ir vertinimo
procedūras. Pagal aukščiau minėtų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių
rekomendacijų 22 punktą, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo,
kad prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjai gali remtis kitų ūkio subjektų
pajėgumais, neatsižvelgiant į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jų ryšiai. Šiuo
atveju tiekėjai privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant pirkimo
sutartį tie ištekliai jiems bus prieinami.
Aiškindamas VPĮ 32
straipsnio 3 dalies normą dėl tiekėjo teisės remtis kitų ūkio subjektų
pajėgumais, pirmosios instancijos teismas laikėsi nuostatos, kad ši tiekėjo
teisė yra sąlyginė ir nepašalina būtinumo tiekėjui, ketinančiam dalyvauti
viešajame pirkime, pačiam atitikti perkančiosios organizacijos nustatytus
minimalius kvalifikacijos reikalavimus. Sutikdamas su ieškovo argumentais
pirmosios instancijos teismas sprendė, kad VPĮ 32 straipsnio 3 dalies
formuluotė dėl tiekėjo teisės remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais negali būti
aiškinama taip, kad tiekėjas savarankiškai gali neatitikti pirkimo sąlygose
keliamų reikalavimų ir remtis išimtinai tik kitų įmonių pajėgumais. Teismas
sutiko su ieškovo motyvais, kad įvertinant atsakovo vykdomo viešojo pirkimo
svarbą bei apimtį, pirkimo Sąlygų aprašo 23.9, 23.11 ir 23.12 punktuose
nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus turėjo atitikti pats
trečiasis asmuo UAB „Fortum Klaipėda“, o ne kiti subjektai, kurių pajėgumais
rėmėsi šis trečiasis asmuo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos
teismo pateiktas VPĮ 32 straipsnio 3 dalies aiškinimas yra neteisingas,
neatitinkantis teisminės praktikos, o jo išvados dėl būtinumo pačiam trečiajam
asmeniui UAB „Fortum Klaipėda“ atitikti atsakovo pirkimo dokumentuose
nustatytus ekonominio ir techninio bei profesinio pajėgumo kvalifikacinius
reikalavimus prieštarauja faktinėms aplinkybėms.
Kaip jau pažymėta,
teisė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais ir ištekliais įrodinėjant tiekėjo
atitikimą perkančiosios organizacijos nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams
tiesiogiai įtvirtinta minėtuose tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės
aktuose. Pasinaudojimo tokia teise galimybė pirkimo dokumentuose dažniausiai
numatoma nustatant tiekėjų ekonominės padėties, techninės galios ir profesinės
patirties kvalifikacinius kriterijus. Tai sietina su tikslu įtraukti į pirkimą
kuo daugiau potencialių tiekėjų, sudaryti jiems lygias sąlygas dalyvauti
pirkimo procedūrose, skatinti konkurenciją, užtikrinti perkančiajai
organizacijai platesnes galimybes vertinant gautus pasiūlymus iš išaiškinant
pirkimo laimėtoją. Kaip minėta, teisė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais
pirmiausia siejama su reikalavimais tiekėjų ekonominei ir techninei padėčiai
bei profesiniams gebėjimams įvykdyti prekių, paslaugų ar darbų pirkimo sutartį.
Reikšminga vertinamoji dimensija yra ta, kad galimybės tiekėjui remtis kito
asmens pajėgumais neturi sąlygoti kaip nors formalizuotas jų ryšių teisinis
pobūdis. Kito ūkio subjekto pajėgumais besinaudojantis tiekėjas turi vieną
pareigą - įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį kito asmens
pajėgumai ir ištekliai jam bus prieinami. Galimybė remtis kitų ūkio subjektų
pajėgumais taikytina įrodinėjant atitikimą minimaliems kvalifikacijos
reikalavimas pagal perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatytas
sąlygas. Reikalavimai tiekėjų ekonominei ir finansinei būklei, techniniam ir
profesiniams pajėgumui apima tiekėjų kokybinės atrankos kriterijus. VPĮ 32
straipsnio 3 dalies norma suteikia galimybę atitikimą perkančiosios
organizacijos nustatytiems kokybinės atrankos kriterijams įrodinėti ir per
trečiuosius asmenis, pateikiant perkančiajai organizacijai priimtinus įrodymus
dėl galimybės veiksmingai pasinaudoti tų trečiųjų asmenų ištekliais ir kvalifikacija
vykdant sutartį. Tiekėjas viešojo pirkimo sutartį gali vykdyti tiek pats, tiek
pasitelkdamas su juo susijusius asmenis (pvz., tos pačios įmonių grupės kitą
įmonę) arba kitus trečiuosius asmenis (subrangovus, subtiekėjus, subteikėjus),
nežiūrint, kokio teisinio pobūdžio ryšiai juos besietų. Bet kuriuo atveju toks
tiekėjas turi tik įrodyti, kad jis galės naudotis kitų asmenų finansiniais ir
techniniais ištekliais, kurie bus reikalingi sutarčiai įvykdyti.
Tiekėjų
kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 22 punkte pažymėta, kad perkančioji
organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kad prireikus konkretaus pirkimo
atveju tiekėjai gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Būtent perkančioji
organizacija turi diskrecijos teisę nustatyti, kokius minimalius kvalifikacijos
reikalavimus turi atitikti pats pirkime ketinantis dalyvauti tiekėjas
(kiekvienas iš tiekėjų grupės narių), o dėl kokių kvalifikacinių reikalavimų
atitikties įrodinėjimo jis gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais.
Nustatydama kvalifikacinius reikalavimus, atitikimą kuriems galima įrodinėti kitų
subjektų pajėgumais, perkančioji organizacija gali nurodyti, kokius konkrečius
įrodymus turi pateikti tiekėjas, besiremiantis kitų asmenų pajėgumais (pirkimo
sutarčių ar kitų dokumentų nuorašus, kurie patvirtintų, kad tiekėjui kitų ūkio
subjektų ištekliai bus prieinami per visą sutartinių įsipareigojimų vykdymo
laikotarpį). Tokiomis pačiomis sąlygomis ūkio subjektų grupė gali remtis ūkio
subjektų grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais. Remiantis
išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovo
argumentacija, jog VPĮ 32 straipsnio 3 dalyje numatyta tiekėjų teisė remtis
kitų subjektų pajėgumais (nors tokia galimybė būna numatyta konkretaus pirkimo
dokumentuose) esą nepaneigia reikalavimo pačiam tiekėjui atitikti perkančiosios
organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus.
Kadangi nustatyti
konkrečius kvalifikacijos reikalavimus, atitikimą kuriems tiekėjas ar tiekėjų
grupė galėtų įrodinėti remdamiesi kitų ūkio subjektų pajėgumais ir ištekliais,
yra perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė, byloje iškyla atsakovo
paskelbto pirkimo Sąlygų apraše bei kituose pirkimo dokumentuose išdėstytų
pirkimo sąlygų aiškinimo ir jų interpretavimo klausimai.
Atsakovo parengtų ir
tiekėjams pateiktų pirkimo dokumentų turinio žodinis išdėstymas (lingvistinės
formuluotės) leidžia daryti išvadą, jog perkančioji organizacija nustatė, dėl
kokių konkrečių kvalifikacijai keliamų reikalavimų tiekėjai arba tiekėjų grupės
galės remtis ne tik savo, bet ir kitų ūkio subjektų pajėgumais. Iš pirkimo
dokumentų matyti, kad pirkimo Sąlygų aprašo 23.9-23.14 punktuose išdėstytų
reikalavimų turinys būtent ir yra susijęs su tiekėjų ekonominės finansinės
būklės, techninio ir profesinio pajėgumo rodikliais. Sąlygų aprašo 27 punkte
nurodyta, kad jeigu pirkime dalyvauja ūkio subjektų grupė, teikianti bendrą
paraišką, tai aprašo 23.1-23.8 punkte išdėstytus kvalifikacijos reikalavimus turi
atitikti kiekviena jungtinės veiklos sutarties šalis, o reikalavimus,
nustatytus aprašo 23.9-23.14 punktuose, turi tenkinti visos jungtinės veiklos
sutarties šalys kartu. Sąlygų aprašo 27 punkte taip pat išdėstytos ir
formuluotės dėl kvalifikacinių reikalavimų taikymo sąlygų tiekėjams, kurie
sutarties vykdymui numato pasitelkti subteikėjus (subrangovus). Tokios
formuluotės įgalina daryti išvadą, kad perkančioji organizacija pirkimo
dokumente – Sąlygų apraše numatė galimybę tiekėjams pasinaudoti VPĮ 32
straipsnio 3 dalyje įtvirtinta tiekėjų teise remtis kitų ūkio subjektų
pajėgumais. Šią perkančiosios organizacijos nuostatą patvirtina perkančiosios
organizacijos 2010 m. liepos 22 d. raštu Nr. (7.19)-2R-304 (t. 3, b. l.
148-149) tiekėjams pateiktas konkurencinio dialogo Sąlygų aprašo paaiškinimas
(žr. atsakymą į tiekėjo 2 klausimą). VPĮ 2 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad
pirkimo dokumentai – tai perkančiosios organizacijos raštu pateikti tiekėjams
dokumentai, apibūdinantys perkamą objektą ir pirkimo sąlygas, įskaitant ir
dokumentų paaiškinimus (patikslinimus). Pirkimo Sąlygų aprašo 27 punkto
formuluotės (įvertinus ir aukščiau nurodyto Sąlygų aprašo sąlygų paaiškinimo
rašto turinį) leidžia daryti išvadą, kad perkančiosios organizacijos paskelbto
Sąlygų aprašo 23.1-23.8 punktuose nustatytus minimalius kvalifikacijos
reikalavimus (šie reikalavimai susiję su tiekėjų teisiniu statusu ir
patikimumu, mokestinių prievolių vykdymu, teise verstis atitinkama veikla)
turėjo atitikti ne tik kiekvienas tiekėjas atskirai (individualiai), bet ir bet
kuris asmuo (subteikėjas, subtiekėjas ar subrangovas), kurio pajėgumais rėmėsi
ar ketino remtis pirkime dalyvaujantis tiekėjas arba tiekėjų grupė. Tokios
sąlygos reikalavimams, nustatytiems aprašo 23.9-23.14 punktuose nebuvo
numatytos, vadinasi nebuvo pareigos kiekvienam tiekėjui atskirai atitikti šiuos
reikalavimus, nes atitikimą jiems tiekėjas galėjo įrodinėti kito bendrą paraišką
pateikusio grupės dalyvio arba kito ūkio subjekto (subteikėjo (-ų), subtiekėjo
(-ų), subrangovo (-ų)), neatsižvelgiant į tai, kokio teisinio pobūdžio jo
ryšiai su jais, kvalifikaciniais pajėgumais. Apibendrinant pasakytina, kad sisteminė
Sąlygų aprašo 27 punkte nurodytų sąlygų turinio analizė leidžia daryti išvadą,
kad tiek pats dalyvis, tiek numatomi pasitelkti subteikėjai kiekvienas atskirai
turėjo atitikti tik aprašo 23.1-23.8 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus.
Tokiu atveju pats dalyvis individualiai neprivalėjo atitikti aprašo 23.9-23.14
punktuose nustatytų reikalavimų, jeigu jis pateikė įrodymus (dokumentus) dėl
kitų ūkio subjektų, kurių pajėgumais ir ištekliais numato remtis vykdant sutartį,
kvalifikacijos. Byloje nėra ginčo dėl to, ar trečiasis asmuo UAB „Fortum
Klaipėda“, kaip tiekėjas atitiko perkančiosios organizacijos pirkimo Sąlygų
aprašo 23.1-23.8 punktuose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus,
kuriuos turėjo atitikti kiekvienas tiekėjas individualiai. Pagal perkančiosios
organizacijos nustatytas pirkimo sąlygas jis neprivalėjo individualiai atitikti
pirkimo Sąlygų aprašo 23.9-23.14 punktuose nustatytų minimalių kvalifikacijos
reikalavimų, bet atitikimą jiems galėjo įrodinėti kitų ūkio subjektų, kurių
pajėgumais ir ištekliais numatė remtis vykdant sutartį, kvalifikaciniais rodikliais.
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįsta pirmosios
instancijos teismo išvadą bei atmeta atitinkamus ieškovo argumentus, jog
trečiasis asmuo UAB „Fortum Klaipėda“ turėjo pats atitikti pirkimo Sąlygų
aprašo 23.9-23.14 punktuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus,
negalėdamas remtis vien kitų ūkio subjektų pajėgumais. Teisėjų kolegijos
vertinimu, aptariamas pirkimas ir su juo susijusio projekto pobūdis nėra itin
išskirtinis iš kitų, ar egzistuoja kažkokios kitos specifinės aplinkybės,
kurios leistų sutikti su teismo ir ieškovo nuostata dėl būtinumo pačiam
tiekėjui atitikti visus perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius
kvalifikacijos reikalavimus. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms
reikalavimas, kad kiekvienas tiekėjas pats atitiktų visus kvalifikacijos
reikalavimus, nepagrįstai apriboja tiekėjų galimybę kooperuotis pirkime, iš esmės
paneigia ne tik tokio kooperavimosi, bet ir VPĮ 32 straipsnio 3 dalyje
įtvirtintos normos prasmę.
Turėdamas galimybę remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais tiekėjas privalo
įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus
prieinami (VPĮ 32 str. 3 d.). Kaip jau pažymėta šioje nutartyje, tokiu atveju
tiekėjas, įrodinėdamas perkančiajai organizacijai kitų ūkio subjektų išteklių
prieinamumą, turi pateikti, pavyzdžiui, tų ūkio subjektų įsipareigojimą jam
suteikti būtinus išteklius. Šios tiekėjo pareigos įtvirtinimo tikslas –
sudaryti sąlygas perkančiajai organizacijai įvykdyti vieną esminių VPĮ
nustatytų priedermių, t. y. išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas,
patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 str. 1 d.). Iš bylos duomenų
matyti, kad trečiasis asmuo pateikė perkančiajai organizacijai informaciją ir
dokumentus, jog pirkimo laimėjimo atveju vykdant sutartį remsis pajėgumais ir
ištekliais šių užsienio ūkio subjektų: FORTUM OYJ, AB Fortum Varme samagt med
Stockholm stad, AF-Consult Oy. Ieškovo nuomone, trečiasis asmuo UAB „Fortum
Klaipėda“ neįrodė kitų ūkio subjektų, kurių pajėgumais jis numatė remtis,
išteklių jam prieinamumo, todėl neįvykdė VPĮ 32 straipsnio 3 dalyje nustatytos
pareigos. Tokią nuomonę ieškovas argumentavo tuo, kad trečiasis asmuo neįrodė
objektyvaus teisinio ryšio su tais kitais subjektais egzistavimo, taip pat tuo,
kad kitų ūkio subjektų pateikti patvirtinimo raštai nėra įsipareigojančio
perkančiajai organizacijai pobūdžio. Įvertinęs ieškovo argumentus ir su jais iš
esmės sutikdamas pirmosios instancijos teismas sprendė, jog trečiasis asmuo UAB
„Fortum Klaipėda“ neįrodė, kad vykdant sutartį jam bus prieinami įmonių FORTUM
OYJ ir AB Fortum Varme samagt med Stockholm stad ištekliai ir pajėgumai, nes
trečiojo asmens ir nurodytų įmonių nesieja jokio pobūdžio teisiniai ryšiai. Su
tokia išvada teisėjų kolegija negali sutikti, nes ji padaryta netinkamai
taikant VPĮ 32 straipsnio 3 dalyje nurodytos normos dispoziciją, taip pat
nukrypstant nuo faktinių bylos aplinkybių. VPĮ nereglamentuoja, kokiomis
konkrečiomis priemonėmis tiekėjas turi įrodyti, kad vykdant sutartį jam bus
prieinami kitų subjektų ištekliai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad
tai, ar tiekėjas įrodė išteklių jam prieinamumą, yra fakto klausimas. Vertinant
šiuo aspektu esminę reikšmę turi aplinkybės, kokie yra pirkimo dokumentuose
perkančiosios organizacijos nurodyti ir jai priimtini dokumentai, kuriuos
tiekėjas turi pateikti įrodinėdamas kitų subjektų išteklių prieinamumą, taip
pat aplinkybės, ar tiekėjas tokius dokumentus sugebėjo pateikti bei aplinkybės,
ar tiekėjo pateiktų dokumentų turinys leido perkančiajai organizacijai
įsitikinti (įrodė), jog ištekliai bus prieinami. Metodinių rekomendacijų 22
punkte nurodyta, kad perkančioji organizacija įrodymui dėl tiekėjo galimybės
naudotis kitų ūkio subjektų ištekliais gali prašyti pateikti pirkimo sutarčių
ar kitų dokumentų nuorašus, kurie patvirtintų, kad tiekėjui kitų ūkio subjektų
ištekliai bus prieinami per visą sutartinių įsipareigojimų vykdymo laikotarpį.
Tokiomis pačiomis sąlygomis ūkio subjektų grupė gali remtis ūkio subjektų
grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais. Galimybę pasinaudoti
trečiųjų asmenų ištekliais ir tam teikiamus įrodymus turi patikrinti perkančioji
organizacija. Tuo siekiama perkančiajai organizacijai suteikti garantiją, kad
pagrindinis tiekėjas, vykdydamas viešojo pirkimo sutartį, galės efektyviai
naudotis visais subrangovų, subteikėjų ar subtiekėjų, su kuriais tiekėjas yra
tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs, ištekliais. Šiuo atveju nėra teisiškai
reikšminga, kokie teisiniai santykiai sieja tiekėją ir trečiuosius asmenis: ar
tiekėjas yra dominuojantis įmonių grupėje, ar tretieji asmenys, kuriuos norima
įjungti į sutarties vykdymą, yra tiekėjo steigėjai. Abiem atvejais tiekėjas
privalo įrodyti, kad jis galės naudotis kitų tiekėjų finansiniais ir
techniniais ištekliais, kurie reikalingi sutarčiai įvykdyti (Europos Bendrijų
Teisingumo Teismo 1999 m. gruodžio 2 d. Sprendimas Holst Italia, C-176/98,
Rink. 1999, p. I-8607). Teisėjų kolegija pažymi, kad, pirma, nepaneigta
aplinkybė, jog patvirtinimus dėl galimybės tiekėjui UAB „Fortum Klaipėda“
pasiremti pajėgumais ir ištekliais suteikė tos pačios įmonių grupės subjektai,
todėl nėra pagrindo teigti, kad trečiojo asmens ir kitų tos pačios įmonių
grupės subjektų visiškai nesieja jokie teisiniai ryšiai. Antra, UAB „Fortum
Klaipėda“ pateikė perkančiosios organizacijos nurodytus dokumentus su įrodymais
apie kitų ūkio subjektų išteklių prieinamumą – tų subjektų vienašalius įsipareigojimus,
fiksuojamus jų rašytiniuose patvirtinimuose. Perkančiosios organizacijos
(byloje – atsakovo) 2010 m. liepos 22 d. raštu Nr. (7.19)-2R-304 (t. 3, b. l.
148-149) tiekėjams pateiktame konkurencinio dialogo Sąlygų aprašo paaiškinime
(žr. atsakymą į tiekėjo 2 klausimą) nurodyta, kad tiekėjui, siekiančiam remtis
kitų ūkio subjektų pajėgumais, nesvarbu, kokio pobūdžio teisiniai ryšiai yra su
juo/jai, pakanka pateikti sutartį (sutarties kopiją) su ūkio subjektu, kurio
pajėgumais remiamasi, arba tokio ūkio subjekto vienašalį raštą (rašto kopiją)
su ūkio subjekto patvirtinimu, kad tiekėjui/tiekėjų grupei jo resursai bus
prieinami. Kaip jau pažymėta šioje nutartyje, VPĮ 2 straipsnio 21 dalyje
nustatyta, kad pirkimo dokumentai – tai perkančiosios organizacijos raštu
pateikti tiekėjams dokumentai, apibūdinantys perkamą objektą ir pirkimo
sąlygas, įskaitant ir dokumentų paaiškinimus (patikslinimus). Taigi perkančioji
organizacija pirkimo dokumentuose įvardijo dokumentus, kuriuos laikė
pakankamais įrodymais dėl tiekėjo galimybės remtis kitų ūkio subjektų
pajėgumais (ištekliais). Trečiasis asmuo UAB „Fortum Klaipėda“ tokius
dokumentus perkančiajai organizacijai pateikė. Aiškinant įstatymo, numatančio galimybę tiekėjui remtis
kitų ūkio subjektų pajėgumais, nuostatas, įtvirtintas VPĮ 32 straipsnio 3
dalyje, atkreiptinas dėmesys, kad būtent perkančiajai organizacijai suteikta
diskrecijos teisė įsitikinti, jog tiekėjas galės remtis kito ūkio subjekto
pajėgumais per visą sutarties vykdymo laikotarpį. Teisminėje praktikoje yra
išsakyta nuomonė, kad vargu ar tam gali pakakti paprasto susirašinėjimo tarp
tiekėjo (pirkimo dalyvio) ir kito ūkio subjekto. Tai galėtų būti ketinimų
protokolai, preliminarios sutartys ir pan., bet visais atvejais ne kas kitas, o
tik perkančioji organizacija privalo įsitikinti, kad tokie pajėgumai tiekėjui
bus prieinami. Šiuo atveju tai buvo perkančiosios organizacijos nurodyti ir jai
pakankami kitų ūkio subjektų vienašaliai raštiški patvirtinimai, kurie,
perkančiosios organizacijos įsitikinimu, įrodo tų išteklių prieinamumą
trečiajam asmeniui vykdant sutartį. Kaip ir buvo nurodyta pirkimo
dokumentuose, kartu su paraiška trečiasis asmuo UAB „Fortum Klaipėda“ pateikė
perkančiajai organizacijai priimtinus ir pakankamus įrodymus – kitų įmonių,
kurių grupei priklauso trečiasis asmuo, patvirtinimo laiškus, kuriais
patvirtinta, kad laimėjęs viešąjį pirkimą ir pasirašęs pirkimo sutartį šis
asmuo galės remtis tų įmonių pajėgumais ir ištekliais (t. 3, b. l. 101-113).
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios
instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog trečiasis asmuo UAB ,,Fortum
Klaipėda“ neįrodė perkančiajai organizacijai galimybės pasinaudoti ištekliais
tų ūkio subjektų, kuriuos jis nurodė paraiškoje kaip asmenis, kuriais remtųsi
pirkimo sutarties vykdymo metu.
Dėl trečiojo asmens nevisiško atitikimo kvalifikacijos
reikalavimams paraiškos pateikimo momentu
VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje
įtvirtintos principinės viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo nuostatos. Viešųjų
pirkimų teisinis reglamentavimas tiesiogiai susijęs su viešojo intereso
apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o
šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas
viešasis interesas. Nagrinėdamas bylas, kuriose būtina užtikrinti viešojo
intereso apsaugą, teismas turi teisę išeiti už nagrinėjamo ginčo ribų
(Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas byloje Nr. 35/03-11/06). Tiekėjo
pareiga remtis tais pačiais reikalavimo pagrindais ir pretenzijoje, ir
ieškinyje (išskyrus tuos, kurie tapo žinomi tik teisminio nagrinėjimo metu)
neužkerta kelio teismams peržengti skundo ribų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-323/2009; 2009 m.
lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009, 2010 m. liepos 30
d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2010, ir kt.).
Aptariamo pirkimo procedūrų atitikimą įstatymų reikalavimams tyrė bei vertino
Viešųjų pirkimų tarnyba. Viešųjų
pirkimų tarnyba – viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti, kaip
laikomasi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, valstybės
įstaiga (VPĮ 8 str. 1 d.). Įgyvendindama įstatymo nustatytas funkcijas Viešųjų
pirkimų tarnyba (VPT), be kita ko, vykdo VPĮ ir kitų su jo įgyvendinimu
susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoja, kaip perkančiosios
organizacijos laikosi šių teisės aktų reikalavimų ir sudarytų pirkimo sutarčių
sąlygų, įsigydamos joms reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, ir užtikrina
tinkamą pirkimų planavimą, pirkimo sutarčių vykdymą, taip pat vertina pirkimo
sutarčių įvykdymo rezultatus (VPĮ 8 str. 2 d. 2 p.). Įgyvendindama VPĮ 8
straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą įstatyminę funkciją, VPT įvertino
atsakovo vykdomo pirkimo procedūras ir nustatė, kad, be kita ko, tiekėjo UAB
„Fortum Klaipėda“ kvalifikacija negalėjo būti pripažinta tinkama dėl to, jog
šis tiekėjas, sutarčiai įvykdyti pasitelkdamas trečiuosius asmenis FORTUM OYJ,
AB Fortum Varme samagt med Stockholm stad, AF-Consult Oy, nepateikė visų
kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, nustatytų pirkimo Sąlygų aprašo
23.-23.8 punktuose, o perkančioji organizacija nesikreipė su prašymu juos
patikslinti. Vadovaujantis pirkimo Sąlygų aprašo 27 punkto nuostata, kad „jei
paraiškos pateikimo metu subteikėjai yra žinomi, dalyvis privalo juos
įvardinti ir kartu su paraiška pateikti subteikėjams išduotų 23.1-23.8
punktuose minėtų kvalifikacijos reikalavimus patvirtinančių dokumentų kopijas“
(VPT 2010 m. lapkričio 30 d. raštas Nr. 4S-4047 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 91724
įvertinimo“ - t. 3, b. l. 168-172). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad
pirkimo Sąlygų aprašo 27 punkte numatyti specifiniai reikalavimai tiekėjo,
kuris paslaugų sutarties vykdymui numato pasitelkti kitus ūkio subjektus ir
remtis jų pajėgumais bei ištekliais, teikiamai paraiškai. Kartu su paraiška
teikiama informacija apie tiekėjo kvalifikaciją (pirkimo Sąlygų aprašo 15 p.
reikalavimas). Pirkimo Sąlygų aprašo 27 punkte nustatyta, kad: „Jei dalyvis
numato sutarčiai vykdyti pasitelkti subteikėjus – jis kartu su paraiška turi
pateikti informaciją apie paslaugų, kurioms dalyvis ketina pasitelkti
subteikėjus, apimtis procentine išraiška. Jei subteikėjai žinomi paraiškos
padavimo metu – dalyvis privalo juos įvardyti ir kartu su paraiška pateikti
subteikėjams išduotų 23.1-23.8 punktuose minėtų kvalifikacijos reikalavimus
patvirtinančių dokumentų kopijas. Jei paraiškos pateikimo metu subteikėjai nėra
žinomi, dalyvis garantuoja, kad sutarties vykdymui pasitelkti subrangovai
atitiks pirkimo dokumentų 23.1-23.8 punktų reikalavimus“. Trečiojo asmens UAB
„Fortum Klaipėda“ paraiškos turinys ir prie jos pridėti kitų asmenų
patvirtinimo laiškai leidžia daryti išvadą, kad šis asmuo numatė pirkimo
sutarties vykdymui pasitelkti jo įvardintus tos pačios įmonių grupės ūkio
subjektus FORTUM OYJ, AB Fortum Varme samagt med Stockholm stad, AF-Consult Oy.
Vadinasi, jis turėjo laikytis pirkimo Sąlygų aprašo 27 punkto reikalavimų –
paraiškoje ne tik įvardinti ir pateikti informaciją apie subteikėjus, kuriuos
ketina pasitelkti, bet ir kartu su paraiška pateikti subteikėjams išduotų 23.1
– 23.8 punktuose minėtų kvalifikacijos reikalavimus patvirtinančių dokumentų
kopijas. VPT, atlikusi pirkimo procedūrų vertinimą, konstatavo, kad šio
reikalavimo pateikdamas paraišką tiekėjas UAB „Fortum Klaipėda“ neįvykdė, o
perkančioji organizacija neprašė pateiktų dokumentų papildyti ar patikslinti
(VPT 2010 m. lapkričio 30 d. rašto Nr. 4S-4047 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 91724
įvertinimo“ pastabų 2 p. – t. 3, b. l. 172). Atsakydama į VPT išvadas vertinant
pirkimo procedūras, perkančioji organizacija nustatytų aplinkybių dėl pirkimo
Sąlygų aprašo 27 punkto reikalavimų pažeidimo iš esmės nepaneigė (t. 3, b. l.
173-176). Kolegija pažymi, kad teismui sprendžiant ginčą kaip perkančioji
organizacija įvertino vieno ar kito pirkimų dalyvio paraišką arba pasiūlymą,
būtina aiškintis, ar pagrįstai perkančioji organizacija šiuo konkrečiu atveju
trečiojo asmens atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams vertino pagal pirkimo
Sąlygų aprašo nuostatas. Perkančiosios organizacijos priimamų sprendimų
pagrįstumą teismas turi vertinti viešųjų pirkimų dalyviams keliamų reikalavimų
ir konkretaus dalyvio pateiktos paraiškos ar pasiūlymo bei visų kitų bylos
aplinkybių kontekste pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus. Pagal CPK 185
straipsnį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą
visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso
metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu; jokie įrodymai teismui neturi iš
anksto nustatytos galios. Teismas konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar
nebuvimą gali tada, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų.
Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni
kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių
aplinkybių buvimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne
kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama
tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo
specifiką - nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų
aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių
abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir
tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių
įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei
jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo mėn. 21 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-3-416, 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje
byloje Nr. 3K-3-294/2003, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Minimalius kvalifikacijos reikalavimus tiekėjai
turi atitikti pasiūlymų (nagrinėjamu atveju – paraiškų) pateikimo momentu,
todėl tai, kad pasibaigus pasiūlymų ar paraiškų pateikimo terminui tiekėjas
įgyja reikiamą minimalią kvalifikaciją pateikdamas perkančiajai organizacijai
tai įrodančius dokumentus, teisėjų kolegija pripažįsta neatitiktimi perkančiosios
organizacijos keliamiems tiekėjų kvalifikacijos reikalavimams. VPĮ 32
straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija turi atmesti
kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka
pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų.
Perkančioji organizacija turėjo taikyti, bet netaikė šios įstatymo nuostatos.
Kvalifikacijos reikalavimų neatitiktis pagal VPĮ 32 straipsnio 6 dalį yra
pagrindas atmesti paraišką ar pasiūlymą. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir
pirkimo Sąlygų aprašo 24 punkte. Aukščiau aptartus trūkumus dėl tiekėjo UAB
„Fortum Klaipėda“ kvalifikacijos pagal pirkimo Sąlygų aprašo 27 punkto
reikalavimus įvertinimo, kolegijos nuomone, yra pagrindas traktuoti kaip
esminius. Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad atsakovo viešojo pirkimo
komisija neturėjo pagrindo pripažinti trečiąjį asmenį UAB „Fortum Klaipėda“
atitinkančiu minimalius kvalifikacijos reikalavimus ir negalėjo vertinti šio
tiekėjo kvalifikacijos rezultatų kvalifikacinės atrankos etape tvirtinant
tiekėjų kvalifikacijos eilę (VPĮ 47 str. 4 d., pirkimo Sąlygų aprašo 32 p.
nuostatos). Teismas, nagrinėdamas ginčą, gali priimti sprendimą dėl paraiškos
ar pasiūlymo neatitikties kvalifikaciniams reikalavimams ir panaikinti viešųjų
pirkimų komisijos sprendimą, nes tokiu būdu pašalinamas pažeidimas, kuriuo
pažeistos asmens teisės bei viešasis interesas. Kadangi pirmosios instancijos
teismo sprendimu, nors ir kitais teisiniais motyvais, yra panaikintas atsakovo
sprendimas dėl viešojo pirkimo tiekėjų kvalifikacijos eilės sudarymo, teisėjų
kolegija, konstatavusi aukščiau nurodytus pažeidimus, šį teismo sprendimą
palieka nepakeistą, tuo pačiu atmesdama apeliacinius skundus.
Atsakovo apeliaciniame
skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, ta apimtimi,
kuria teismas įpareigojo atsakovą sudaryti naują tiekėjų kvalifikacijos eilę,
laikytinas kišimusi į perkančiosios organizacijos veiklos sferą. Teisėjų
kolegijos vertinimu, tokia teismo sprendimo formuluotė reiškia ne daugiau, kaip
nurodymą perkančiajai organizacijai atnaujinti pirkimo procedūras nuo tos
stadijos, kurioje buvo konstatuotas VPĮ imperatyvų pažeidimas. Perkančioji
organizacija, atsižvelgdama į teismo sprendime nustatytas aplinkybes, turi iš
naujo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir vykdyti atitinkamas
procedūras nuo tiekėjų atitikimo minimaliems kvalifikacijos reikalavimams patikrinimo
stadijos, bei pagal šio patikrinimo rezultatus priimti sprendimą dėl tiekėjų
kvalifikacijos eilės sudarymo. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia,
kad aptariama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies formuluotė
nereiškia kišimosi į perkančiosios organizacijos veiklos sferą, nors tai ir
akcentuojama atsakovo skunde.
Apibendrinant tai, kas
išdėstyta, darytina išvada, kad panaikindamas ginčijamą atsakovo sprendimą,
priimtą dėl tiekėjų kvalifikacijos eilės viešajame pirkime sudarymo, pirmosios
instancijos teismas bylą išsprendė teisingai. Absoliučių teismo sprendimo
negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta, todėl šis teismo sprendimas
paliekamas nepakeistas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n
u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Audronė Jarackaitė
Marytė
Mitkuvienė
Gintaras Pečiulis