Civilinė byla Nr. e2S-548-601/2025

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02193-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.5; 3.3.2.6.1; 3.3.2.7

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos asociacijos (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos, atstovaujamos B. M., atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eA2-11443-470/2024 pagal pareiškėjos asociacijos (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos, atstovaujamos B. M., prašymą dėl proceso atnaujinimo Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eSP-7594-887/2024.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Alytaus apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. eSP-7594-887/2024 pagal pareiškėjo A. K. prašymą suinteresuotiems asmenims (duomenys neskelbtini) kaimo draugijai, valstybės įmonei Registrų centrui dėl inicijuojamo juridinio asmens likvidavimo atšaukimo, 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi tenkino pareiškėjo A. K. prašymą dėl inicijuojamo juridinio asmens likvidavimo atšaukimo, t. y. atšaukė (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos teisinį statusą „inicijuojamas likvidavimas“.

2.       Pareiškėja (duomenys neskelbtini) kaimo draugija, atstovaujama B. M., 2024 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą, prašydama atnaujinti procesą Alytaus apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eSP-7594-887/2024 ir bylą nutraukti. Prašymas priimtas 2024 m. gruodžio 12 d. rezoliucija.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Alytaus apylinkės teismas skundžiama 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi paliko nenagrinėtą (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos prašymą dėl proceso atnaujinimo Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eSP-7594-887/2024.

4.       Teismas tokį sprendimą priėmė iš Juridinių asmenų registro nustatęs, kad (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos pirmininkas nuo 2024 m. liepos 28 d. yra A. K., t. y. kadangi B. M. nėra tinkama (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos atstove Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 56 straipsnio 2 dalies prasme.

III.       Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5.       Atskiruoju skundu pareiškėja (duomenys neskelbtini) kaimo draugija, atstovaujama B. M., prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirajame skunde apeliantė nurodė šiuos esminius argumentus:

1.1.                        Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 12 d. rezoliucija priėmęs (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos 2024 m. lapkričio 22 d. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2SP-7594-887/2024 užbaigė pirmą prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etapą, tuo pačiu išspręsdamas ir klausimą dėl tinkamo atstovavimo, todėl vėliau dar kartą spręsti klausimą dėl tinkamo atstovavimo neturėjo teisinio pagrindo;

1.2.                        Pirmosios instancijos teismas, nepranešęs šalims, 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi išnagrinėjo pateiktą prašymą, kaip naują ginčą pagal CPK II dalį, o ne kaip prašymą dėl proceso atnaujinimo pagal CPK III dalį. Todėl padarė akivaizdžią ir šiurkščią teisės taikymo klaidą;

1.3.                        Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos pirmininkas nuo 2024 m. liepos 28 d. yra A. K., nors tokių įrodymų byloje nėra. Taigi, tokia teismo išvada yra nepagrįsta;

1.4.                        Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad šiuo atveju nagrinėjamas ne naujas pareiškimas dėl naujo ginčo, o yra prašymas dėl proceso atnaujinimo, todėl turi būti taikomi proceso metu galioję įstatymai ir paisoma tuo metu egzistavusių aplinkybių. Kadangi (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos pirmininkės B. M. įgaliojimai, įregistruoti Juridinių asmenų registre, buvo galiojantys iki civilinės bylos Nr. e2SP-7594-887/2024 išnagrinėjimo pabaigos (2024 m. rugpjūčio 22 d.), atnaujinus procesą būtų atnaujinami ir buvę atstovavimo santykiai, t. y. proceso atnaujinimas neturi paveikti atstovavimo teisinių santykių, nes jie iš prigimties yra tęstiniai. Civilinės teisės ir pareigos įgytos iki bylos išnagrinėjimo pabaigos atnaujinus procesą išlieka.

6.       Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria paliktas nenagrinėtu prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8.       Pirmosios instancijos teismas paliko nenagrinėtu prašymą dėl proceso atnaujinimo, konstatavęs, kad prašymą (duomenys neskelbtini) draugijos vardu pateikė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Apeliantė tvirtina, kad prašymo priėmimo, tame tarpe ir tinkamo atstovavimo, klausimas buvo išspręstas teismo rezoliucija, todėl pakartotinai jis negalėjo būti sprendžiamas. Juolab, kad šiuo atveju byloje nėra duomenų apie (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos pirmininko pasikeitimą. Be to, šios draugijos vardu klausimą dėl proceso atnaujinimo turėtų inicijuoti būtent B. M., kuri ir buvo šios draugijos pirmininke priimant procesinį sprendimą civilinėje byloje Nr. eSP-7594-887/2024. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais.

9.       Pažymėtina, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). CPK 55 straipsnyje nustatyta, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti, be kita ko, aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai (CPK 56 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal šią teisės normą tam, kad asmuo turėtų teisę atstovauti juridiniam asmeniui teisme, būtinos dvi sąlygos: pirma, asmuo turi būti atstovaujamos įmonės darbuotojas; antra, jis turi turėti reikalaujamą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-70/2013).

10.       Apeliacinės instancijos teismo iniciatyva iš Juridinių asmenų registro gauti duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos pirmininku nuo 2024 m. liepos 28 d. yra A. K.. Taigi, B. M., kaip buvusi (duomenys neskelbtini) draugijos pirmininkė, nebėra tinkama draugijos atstovė teisme, tuo tarpu duomenų, kad ją draugija būtų įgaliojusi atstovauti teisme, taip pat nepateikta, todėl negalima laikyti, kad B. M. yra tinkamas atstovas byloje.

11.       CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad jeigu pareiškimą ieškovo ar pareiškėjo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė asmuo, neįgaliotas vesti bylą juridinio asmens vardu, pagrįstai prašymą paliko nenagrinėtu.

12.       Atskirojo skundo argumentas, kad prašymo priėmimo, tame tarpe ir tinkamo atstovavimo, klausimas buvo išspręstas teismo rezoliucija, todėl pakartotinai jis negalėjo būti sprendžiamas, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad prašymo priėmimo stadijoje nustačius, kad prašymą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, prašymą būtų atsisakoma priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu. Tuo tarpu po prašymo priėmimo paaiškėjus tokiai informacijai, įstatymų leidėjas numatė galimybę teismui prašymą palikti nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Taigi, priklausomai nuo procesinės stadijos, teismas, nustatęs, kad prašymą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, prašymą gali atsisakyti priimti arba palikti jį nenagrinėtu.

13.       Nepagrįstas ir atskirojo skundo argumentas, kad (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos vardu klausimą dėl proceso atnaujinimo turėtų inicijuoti būtent B. M., kuri ir buvo šios draugijos pirmininke priimant procesinį sprendimą civilinėje byloje Nr. eSP-7594-887/2024. Pažymėtina, kad tinkamas juridinio asmens atstovavimas yra tikrinamas kiekvieną kartą teikiant bet kokį procesinį dokumentą teismui. Todėl tai, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. eSP-7594-887/2024 (duomenys neskelbtini) draugijos pirmininke buvo B. M., nereiškia, kad ir vėlesnėse proceso stadijose ji bus tinkama atstovauti juridinį asmenį, net ir pasikeitus juridinio asmens vadovui.

14.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

15.       Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                           Evaldas Burzdikas