Administracinė byla Nr. TA⁸⁵⁸ –58/2010                                                                                                                                    

Procesinio sprendimo kategorija 61.2. (S)

 

 

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2010 m. spalio 22 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėjo pareiškėjo R. S. individualios įmonės „Ridetas“ prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. individualios įmonės „Ridetas“ skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 3 policijos komisariatui dėl nutarimo pakeitimo padavimo terminą.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

Pareiškėjas R. S. individuali įmonė „Ridetas“ skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas skirti pareiškėjui mažesnę baudą, nei numatyta sankcijoje, be to, prašydamas baudos sumokėjimo terminą išdėstyti vieneriems metams, jei teismas nuspręs neskirti pareiškėjui mažesnės baudos, nei numatyta sankcijoje, arba skirs minimalią sankcijoje numatytą baudą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 18 d. sprendimu                (b. l. 71–74) pareiškėjo R. S. individualios įmonės „Ridetas“ skundą tenkino iš dalies. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 3 policijos komisariato 2010 m. vasario 2 d. nutarimą „Taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą“ pakeitė, skirdamas R. S. individualiai įmonei „Ridetas“ 2 000 litų dydžio baudą.

Pareiškėjas R. S. individuali įmonė „Ridetas“ 2010 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. sprendimo ir prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant pareiškėjo atstovams. Teismas sprendimą perdavė pašto įstaigai tik 2010 m. liepos 13 d. Pirmosios instancijos sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjui neregistruotu paštu adresu (duomenys neskelbtini), nors pareiškėjas savo 2010 m. vasario 22 d. prašyme teismui nurodė korespondencijos adresą (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismo sprendimas pašto dėžutėje buvo rastas tik 2010 m. rugpjūčio 9 d. Todėl pareiškėjas neturėjo galimybės pasinaudoti teise į apeliaciją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartimi                (b. l. 92–93) atidėjo bylos nagrinėjimą ir įpareigojo Vilniaus apskrities centrinį paštą pateikti duomenis apie tai, ar 2010 m. birželio 22 d. ar vėliau buvo siunčiama registruoto pašto siunta iš Vilniaus apygardos administracinio teismo gavėjui R. S. IĮ „Ridetas“ (duomenys neskelbtini) bei kada.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

II.

 

Prašymas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 22 d. pareiškėjui R. S. individualiai įmonei „Ridetas“ išsiuntė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. sprendimo nuorašą pareiškėjo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip ir siunčiant šaukimus į teismo posėdį (b. l. 65, 68), nurodytu adresu siųstas laiškas buvo grąžintas (b. l. 76). Tada pirmosios instancijos teismas pagrįstai siuntė sprendimo nuorašą kitu iš bylos medžiagos žinomu (b. l. 6, 8, 10, 21, 31, 50) ir viešame VĮ Registrų centras registre nurodytu pareiškėjo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 77). Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo nuorašą perdavė pašto įstaigai tik 2010 m. liepos 13 d., o sprendimo nuorašas jam išsiųstas neregistruotu laišku, todėl jis pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašą pašto dėžutėje rado tik 2010 m. rugpjūčio 9 d. Siekiant užtikrinti konstitucinę žmogaus teisę kreiptis į teismą, būtina išsiaiškinti, ar faktinės bylos aplinkybės atitinka pareiškėjo nurodytąsias ir ar iš tiesų pareiškėjas praleido apeliacinio skundo padavimo terminą dėl objektyvių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, skundą teikiančio asmens prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pažymėtina, jog svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis ABTĮ 127 straipsnio prasme laikytinos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA⁸⁵⁸-46/2010).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei teismų praktiką, pažymi, kad bet koks naudojimasis teise negali būti vien per asmens, kurio atžvilgiu vertinamas turimų teisių turinys, gautiną naudą, tinkamai neįvertinus jo pareigų, besinaudojant turimomis teisėmis. Nagrinėjamų teisinių santykių kontekste pažymėtina, kad asmuo turi pareigą aktyviai domėtis bylos, kurios baigtimi jis suinteresuotas, eiga inter alia bylos proceso šalys turi teismui aiškiai pateikti tokį savo adresą, kokiu jie būtų pasiekiami, o negaudami žinių dėl bylos nagrinėjimo eigos ir rezultatų, stengtis išsiaiškinti, kokia yra bylos nagrinėjimo eiga ir priežastys, dėl kurių negaunama jokia informacija. Bylos proceso šalies aktyvumas turi būti vertinamas, analizuojant kiekvieną situaciją individualiai, tinkamai išnagrinėjant bylos proceso šalies veiksmus, realizuojant savo teises. Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjo veiksmų aktyvumas bylos atžvilgiu vertintinas kritiškai. Pareiškėjas procese pateiktuose dokumentuose tiksliai nenurodė adreso, kuriuo jis būtų pasiekiamas, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas domėjosi bylos eiga savo iniciatyva. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas atitinkamus dokumentus pareiškėjui siuntė ne tik pareiškėjo nurodytu adresu, bet ir ex officio rastame bei viešai nurodytame pareiškėjo buveinės adresu (b. l. 6, 8, 10, 21, 31, 50, 65, 68, 76–77). Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytas prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti pagrindas vertintinas kritiškai, kadangi pareiškėjui nesidomint bylos eiga, pirmosios instancijos teismui išsiuntus skundžiamo sprendimo nuorašus dviem adresais, kuriuos objektyviai galėjo žinoti teismas, net ir pripažinus, kad nuorašas pareiškėjui buvo išsiųstas 2010 m. liepos 13 d., pareiškėjo argumentas, jog jis tik 2010 m. rugpjūčio 9 d. rado laišką pašto dėžutėje, tik patvirtina pareiškėjo nesuinteresuotumą bylos baigtimi ir aktyvių veiksmų bylos eigai išsiaiškinti nebuvimą. Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl nuorašas, kuris, tikėtina, buvo išsiųstas 2010 m. liepos 13 d., buvo rastas tik 2010 m. rugpjūčio 9 d. (t. y. nėra pateikta jokių aiškių įrodymų, kad pareiškėjas objektyviai dažnai netikrina pašto dėžutės, į kurią gautas sprendimo nuorašas ar kt.), kadangi racionaliai vertinant situaciją, 2010 m. liepos 13 d. išsiųstas nuorašas pašto dėžutėje turėjo atsidurti žymiai anksčiau, bet ne 2010 m. rugpjūčio 9 d., t. y. beveik po mėnesio nuo išsiuntimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti prašymo paduoti apeliacinį skundą padavimo terminą, pareiškėjas nepagrindė apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežasčių, todėl prašymas netenkintinas, o apeliacinis skundas grąžintinas jį padavusiam pareiškėjui.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo R. S. individualios įmonės „Ridetas“ prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinti.

Pareiškėjo R. S. individualios įmonės „Ridetas“ apeliacinį skundą grąžinti pareiškėjui.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai	Laimutis Alechnavičius
	Irmantas Jarukaitis
	Romanas Klišauskas